SAVIVALDŽIAI BESIMOKANČIOJO CHARAKTERISTIKOS MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KONTEKSTE

Transkript

1 & JA ^ со «ы tu e* SAVIVALDŽIAI BESIMKANČIJ CHARAKTERISTIKS MKYMSI VISĄ GYVENIMĄ KNTEKSTE Saulius Vaivada Šiaurės Lietuvs klegija, Šiaulių universitetas Lietuva Antacija. Šiulaikinės mkymsi visą gyvenimą kncepcijs kntekste pžiūris į atskirų individų mkymąsi atskleidžia edukacinės paradigms virsmą iš mkym į mkymsi paradigmą, kuri akcentuja savivaldų mkymąsi, kai besimkantysis pats nusprendžia, k ir kaip mkytis. Šiame straipsnyje keliami prbleminiai klausimai: 1) kkis asmenybės savybės ir gebėjimai apibūdina savivaldžiai besimkantįjį? bei 2) kkias kmpetencijas turi būti įvaldęs savivaldžiai besimkantysis? Straipsni tikslas - remiantis atliktmis mkslinėmis įžvalgmis atskleisti savivaldžiai besimkančij charakteristikas mkymsi visą gyvenimą kntekste. Reikšminiai ždžiai: mkymasis visą gyvenimą, mkymsi paradigma, savivaldus mkymasis, savivaldžiai besimkantysis. Įvadas Tyrim aktualumas. Pirminė mkymsi visą gyvenimą idėja buv išsakyta jau graikų klasikini ugdym sistemje paidėjje (Prtagras, Demkritas, Skratas, Platnas, Aristtelis), besirūpinusije nulatiniu žmgaus ugdymu ir tbulinimusi visą j gyvenimą - nu gimim iki mirties (Jvaiša, 2007), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiandieninis pžiūris į šį reiškinį yra gana naujas (Kraus, 2001). Šiulaikinės mkymsi visą gyvenimą kncepcijs kntekste pžiūris į atskirų individų mkymąsi atskleidžia edukacinės paradigms virsmą iš tradicini, ilgus amžius vyravusi mkym akcentavim (mkym paradigma), į šiulaikinę laisvj ugdym arba mkymsi paradigmą (Bitinas, 2005; Jucevičienė, 2007; Čiužas, 2007 ir kt.), kuri mkymąsi traktuja kaip ne tik trunkantį nu žmgaus gimim iki mirties", bet ir nebūtinai susietą su mkymu. Kaip nurdyta Mkymsi visą gyvenimą memrandume (2001), kiekvienas asmu turi turėti galimybę eiti atviru mkymsi keliu, kurį jis pasirenka pats, ir negali būti priverstas sekti iš ankst nustatytuju. Mkymsi paradigma grindžiama supratimu, kad mkymasis yra knstruktyvi paties individ veikla, sudarant jam mkymsi sąlygas bei suteikiant paramą, reikalingą mkymsi veiklai užtikrinti (Čiužas, Šiaučiukėnienė, 2007). Mkymsi paradigmje išryškėja savivaldaus mkymsi, kur besimkantysis pats sprendžia, k ir kaip mkytis, preikis. Savivaldus mkymasis siejamas su besimkančiuju, kuris sav ketinimais, entuziazmu ir veiksmų derme geba susieti gyvenimą ir mkymąsi bei prisiima visišką atsakmybę už sav mkymsi kkybę ir patirtį (Gray, 2004). Vadinasi, savivaldus mkymasis gali vykti tik tam tikrmis sąlygmis, iš kurių viena pagrindinė - savivaldžiai besimkantysis turi pasižymėti atitinkammis charakteristikmis. Tyrim prblema. Apie savivaldų mkymąsi Lietuvje pradėta diskututi tik prieš keletą metų, šia tema atlikts mūsų šalies eduklgų (Jucevičienė, 2007; Kvedaraitė, 2009; Bartkevičienė, Žydžiūnaitė, 2010; Judaitytė, Kvedaraitė, 2010; Kazlauskienė, Masiliauskienė, Gaučaitė, Pcevičienė, 2010) terinės ir empirinės įžvalgs labiau rientuts į savivaldaus mkymsi, kaip edukacini kncept ar kaip naujs edukacinės kultūrs besimkančije rganizacijje, samprats analizę, savivaldaus mkymsi rganizavim galimybių studiją. Tu tarpu savivaldžiai besimkančiajam būdingi reikalavimai minėtų tyrimų kntekste aptariami tik fragmentiškai. Šiame straipsnyje keliama tyrim prblema išreiškiama prbleminiais klausimais - 1) kkis asmenybės savybės ir gebėjimai apibūdina savivaldžiai besimkantįjį? bei 2) kkias kmpetencijas turi būti įvaldęs savivaldžiai besimkantysis? Tyrim bjektas - savivaldžiai besimkantysis; tyrim dalykas - savivaldžiai besimkančij asmenybės savybės, gebėjimai, kmpetencijs. Tyrim tikslas - remiantis atliktmis mkslinėmis įžvalgmis atskleisti savivaldžiai besimkančij charakteristikas mkymsi visą gyvenimą kntekste. Straipsnis parengtas, remiantis teriniais (analizė, apibendrinimas, sintezė) aprašmj tyrim metdais. 116

2 Mkymsi samprata mkymsi visą gyvenimą kntekste Prieš daugiau nei trisdešimt metų gimusi ir UNESC priimta mkymsi visą gyvenimą kncepcija paskutiniame 20 a. dešimtmetyje patyrė tranfrmaciją: iš viss visumenės švietim idėjs, siekiant js demkratini būvi ir nulatini tbulėjim, ji tap kiekvien individ mkymsi visur ir visada kncepcija, siekiant kmpetencijs, įgalinančis sėkmingai dirbti besikeičiančimis sąlygmis (Jucevičienė, 2007). Taigi, ilgą laiką trakuta kaip nulatini mkymsi būtinybė, šiandieninę sampratą mkymsi visą gyvenimą kncepcija iš esmės įgav tik praeitame dešimtmetyje, Eurps Bendrijai paskelbus vieną svarbiausių Eurps Sąjungs švietim plitikai frmuti skirtą dkumentą Mkymsi visą gyvenimą memrandumą (2001). Pagal Eurps Bendrijs priimtą definiciją mkymasis visą gyvenimą traktujamas kaip visa apimanti mkymsi veikla, vykstanti visą gyvenimą, siekiant tbulinti žinias, kmpetencijas bei gebėjimus asmeninėje, pilietinėje, scialinėje ir/arba su darbu susijusije perspektyvje (Mkymsi visą gyvenimą memrandumas, 2001). Be šis sąvks įvairių tyrėjų darbuse aptinkams ir kits definicijs, mkymąsi visą gyvenimą įvardijant kaip: 1) XX a. antrsis pusės pedagginės plitiks idėją, reikalaujančią sudaryti sąlygas visą gyvenimą mkytis dėl greitai kintančių mksl, techniks laimėjimų (Jvaiša, 2007, p. 153); 2) prcesą, trunkantį visą gyvenimą bei galintį vykti frmalije institucijje, švietim ir prfesini rengim sistemje bei nefrmaliu savaiminiu būdu namuse, darbe ar platesnėje bendrumenėje (Jarvis, 2001; Kraus, 2001); 3) kncepciją, pabrėžiančią, jg žmgaus mkymasis turi vykti visur ir visada (Jucevičienė, 2007); 4) tikslingą mkymsi veiklą siekiant pagilinti žinias, ugdyti gebėjimus ir kmpetencijas (Laužackas, Stasiūnaitienė, Teresevičienė, 2005); 5) kasdienybės fenmeną, apibūdinantį žmgaus mkymąsi per gyvenimą (Hf, 2009). 6) sisteminį reiškinį, apimantį rganizacijų bei visumenės teikiamas galimybes mkytis bei individ tbulėjimą, j ptencinių galių ugdymąsi (Kvedaraitė, 2009). Atkreiptinas dėmesys, kad mkymsi visą gyvenimą terminu apibūdinamą prcesą reikėtų sieti ne su suaugusiųjų mkymusi (pvz. Grtluschen ir Kubsch (2008) sąvką mkymąsis visą gyvenimą apibūdina kaip preambulę, vartjamą nusakyti visiems p ugdym mkyklje vykstantiems kultūriniams, demkratiniams, prfesiniams ar bendrj pbūdži mkymsi prcesams, apimantiems frmalųjį, nefrmalųjį, infrmalųjį/savaiminį mkymąsi), bet su pačiu pžiūriu, kad mkymasis - tai visą žmgaus gyvenimą trunkantis prcesas (Kraus, 2001). Analizujant sąvks mkymasis visą gyvenimą reikšmę, ždis mkymasis yra vienas iš svarbiausių, tačiau j reikšmė dažniausiai yra neteisingai suvkiama (Lngwrth, 2007). Suvkimas, kad reikia mkytis visą gyvenimą, pagrindžia mkymsi terminu nusakmą bilgiškai ir evliuciškai sukeltą būtinybę prisitaikyti prie nulat kintančis aplinks, siekiant žmgui išlikti (Hf, 2009). Įvaldant vis naujas žinias ir gebėjimus bei vystant naujas kmpetencijas rientujamasi į aplinks keliamus reikalavimus ir sukuriamas situacijas, mkymąsi siejant su pačiu gyvenimu. Knwles, Hltn III ir Swansn (2007) pateikia Smith (1982) varttą mkymsi apibrėžimą, kur mkymasis apibūdinamas kaip: 1) žinių įgijimas ir įvaldymas t, kas jau buv žinma; 2) patirties išplėtimas ir aiškesnis js reikšmės suvkimas; 3) sisteminis, intencinalus prcesas tikrinant idėjas, susijusias su knkrečimis prblemmis. Kitaip tariant, prieš tai pateiktame pavyzdyje mkymsi terminas vartjamas apibūdinti prduktui, prcesui ir nkcijai. Jvaišs (2007) teigimu, mkymasis - tai tikslinga veikla siekiant įsisavinti žmnijs sukaupts patirties pagrindus, įgyti terinės ir praktinės veikls mkėjimų ir įgūdžių. Čiužas ir Šiaučiukėnienė (2007) mkymąsi prilygina prcesui, kuri metu žmnės plėtja sav žinias, supratimą, gebėjimus ir vertybes. Kaip teigia minimi autriai, šiandieniniu nauju supratimu, mkymasis nesiejamas vien tik su ugdymu ar mkymu, nes pagrindinis dėmesys skiriamas besimkančij aprūpinimui efektyvimis mkymsi priemnėmis, įrankiais, atitinkančiais j mkymsi stilių ir preikius bei, kas svarbiausia, reiškia galių suteikimą ne mkytjui, besimkančiajam. Savivaldaus mkymsi fenmenas Savivaldaus mkymsi samprata susifrmav 20 a. antrje pusėje, visų pirmiausia, kaip andraggiks aspektas, sulaukęs daugiausia dėmesi ir diskusijų. Tai, kad suaugusieji gali ir išties įsitraukia į savivalda grįstą mkymąsi, ant Knwles ir kt. (2007), - seniai neginčijama suaugusiųjų mkymsi tyrimų išvada. Arnld (2000), remdamasis Dhmen (1997), pateikia suaugusiųjų mkymsi pžymius, nusakančius besimkančij savivaldumą: kmpetencijų vystymu grindžiamas mkymasis; asmeninis įsipareigjimas mkymuisi visą gyvenimą; savivaldus mkymasis iš asmeninės iniciatyvs; rientavimasis į švietim preikį; perėjimas nu patikrinimų ir svarstymų prie mtyvavim ir reikalavimų; mkymsi paramą teikiančių švietim institucijų mnplijs atsisakymas ir rietacija į besimkančią visumenę; pasikeitęs *!~? «Pi 117

3 О * со - i ы 'С со «ы Чч О с* о см о см 118 rientavimasis į mkymsi rezultatą - nu specialiųjų gebėjimų ir įgūdžių įsisavinim prie bendrųjų kmpetencijų vystym ( frm skill t cmpetence"); atvirumas lygiaverčių mkymsi kelių įvairvei. Reischmann (1997) teigimu, savivaldaus mkymsi semantika (aut. pastaba: savivaldus mkymasis angl-saksiškje tradicijje apibrėžiamas kaip self-directed learning, vkiškje nusakmas terminu selbstgesteuertes Lernen) siejama su sąvkmis laisvė, demkratija, savęs realizavimas, savivaldus mkymasis kaip reiškinys gali būti nusakmas per skirtingus pžiūrius: 1) savivaldus mkymasis - autdidaktinis mkymasis gyvenim kntekste; 2) savivaldus mkymasis - besimkančij valdmas mkymsi prcesas; 3) savivaldus mkymasis - mkymsi savivada; 4) savivaldus mkymasis - asmeninė autnmija. Nrs Knwles (1975) pasiūlytam terminui savivaldus mkymasis (angl. self-directed learning) beveik keturiasdešimt metų, tačiau tenka knstatuti, kad iki šių dienų nėra vienings ši reiškini definicijs - pvz., Behrmann ir Schwarz (2003), iš vis priskaičiuja daugiau kaip 200 skirtingų definicijų savivaldžiam mkymuisi apibrėžti, - dažnai savivaldus mkymasis tapatinamas su kitmis sąvkmis, turinčimis skirtingą reikšmę. Kvedaraitė (2009) atlikusi Lietuvs mkslininkų (Butkienė, Kepalaitė, 1996; Spurga, 1999; Bulajeva, 2001; Rajeckas, 2001; Adamnienė, Daukilas, Krikščiūnas ir kt., 2003, Stanišauskienė, 2004) darbų apžvalgą išskyrė, jg mūsų šalies eduklgai besimkančij savarankiškumui įvardinti dažniausiai pasirenka saviugds", savimks", savišviets" ir savireguliacini mkymsi" sąvkas, kuris vartjams besimkančij mkymuisi nefrmalije aplinkje ar mkymsi veiklai, kurije nedalyvauja mkytjas, repetitrius ar mentrius, nusakyti. Dietrich (1999), atlikęs analgišką tyrimą vkiečių eduklgų darbuse, taip pat išskyrė sąvkas, tapatinamas su savivaldžiu mkymusi (vk. selbstgesteuertes Lernen): autdidaktinis mkymasis (vk. autdidaktisches Lernen), autnminis mkymasis (vk. autnmes Lernen), paties rganizutas mkymasis (vk. selbstrganisiertes Lernen), paties numatytas/apibrėžtas mkymasis (vk. selbsbestimmtes Lernen), paties prižiūrimas mkymasis (vk. selbstsrgendes Lernen), paties išreikštas mkymasis (vk. selbstgestaltetes Lernen). Išryškinant savivaldaus mkymsi ir kitų sinnimiškai vartjamų terminų skirtumus galima pasitelkti Jucevičienės (2007) įžvalgą, kad savivaldaus mkymsi terminas self-directed learning sąvks turinyje ne tik pabrėžia besimkančij autnmiškumą, kaip teisę mkytis savaip, bet ir akcentuja gebėjimą valdyti savąjį mkymąsi, j prcesus. Minėta mkslininkė, remdamasi Knwles, Mre, Tugh, Brkfield, Chene, Brcket, Hiemstra, Candy, ddi ir kt., pateikia tris skirtingus pžiūrius į savivaldų mkymąsi: 1) Savivaldus mkymasis yra tks mkymsi būdas, strategija, kai besimkantysis pats vald mkymsi prcesą: jį planuja, įgyvendina, vertina. 2) Savivaldus mkymasis - tai asmenybės kkybė, sietina su žmgaus savarankiškumu, autnmija, pasitikėjimu savimi ir kt. 3) Savivaldus mkymasis - tu pačiu ir mkymsi būdas, ir asmenybės kkybė. Tu tarpu Knwles ir kt. (2007) numne, prfesinėje literatūrje vyraujančius pžiūrius į savivalda grįstą mkymąsi, galima apjungti į dvi skirtingas ši reiškini sampratas. Pagal pirmąją, minėtų mkslininkų teigimu, savivaldus mkymasis traktujamas kaip savimka, kai besimkantieji geba kntrliuti mechanizmus ir metdus bei naudtis jais, mkydamiesi knkretaus dalyk. Remiantis antrąja samprata, savivalda pagrįstas mkymasis suvkiamas kaip asmeninė autnmija, kur autnmija reiškia tai, kad perimama mkymsi tikslų ir uždučių kntrlė ir prisiimama atsakmybė už mkymąsi. Tai sukelia vidines sąmningum permainas: besimkantysis ima matyti žinias knkrečiame kntekste ir nevaržmai kvestinuja tai, k mksi (Knwles ir kt. 2007). Analizujant mkymsi prcesą, savivaldus mkymasis atkdujamas per skirtingas dimensijas: mkymsi tikslą, mkymsi turinį, mkymsi struktūrą (nuseklumą), mkymsi trukmę, mkymsi laiką, mkymsi partnerius, mkymsi technikas, mkymsi strategijas, mkymsi medžiagą, mkymsi išteklius, mkymsi frmas, mkymsi metdus, mkymsi institutus, mkymsi vietą, mkymsi media ir t. t. (Behrmann, Schwarz, 2003). Šiai numnei pritaria ir Dietrich (2001) teigdamas, kad labai aukštas savivaldum lygis visutinai priimtinas tada, kai besimkantysis pats apsprendžia mkymsi tikslus, turinį, mkymsi kelius (metdus, medijas ir scialines frmas), vietą, laiką ir trukmę, taip pat mkymsi rezultatų kntrlę. Savivaldžiai besimkančij charakteristiks Diskutujant apie savivaldžiai besimkančij charakteristikas reikėtų atkreipti dėmesį, kad savivaldus mkymasis gali vykti tik tenkinant tam tikras, visų pirma vidines, sąlygas. Krūger (2010) teigimu, prie svarbiausių vidinių savivaldaus mkymsi sąlygų yra priskiriama: besimkančij mtyvacija, apimanti įgūdžius, nrą atsiskleisti, ištvermės ir valis išraišką, asmenini identitet vystymą ir išsaugjimą; išankstinis mkymsi turini žinjimas, suteikiantis besimkančiajam galimybę jį susieti su turimmis žinimis ir jų struktūrmis bei pasirinkti mkymsi strategiją;

4 pagrindinių kncepcijų žinjimas ir gebėjimas jas taikyti; prisitaikymas prie išrinių mkymsi sąlygų (mkymsi scenarijus planujamas taip, kad būtų galimybė mkytis savivaldžiai). Gebėjimas būti savivaldžiam išsivyst su tinkamu žinių ir gebėjimų deriniu. Savivaldžiai besimkantysis supranta vertybių ir tikslų aktualumą mkymsi ir sprendimų priėmim prcese, geba susieti gyvenimą su mkymusi (Gray, 2004). Kaip vienu svarbiausių savivaldžiai besimkančij bružų Knwles (1975) išskiria plinkį į savarankiškumą. Tkie asmenys, minėt mkslinink teigimu, yra mtyvuti vidinių mkymsi stimulų, jiems būdingas smalsum, savigarbs preikis ir pasitenkinimas atliktu darbu. Kaip pastebi Gray (2004), savivaldžiai besimkantieji taip pat turi gebėjimų, būtinų paversti mkymąsi įdmia ir naudinga patirtimi. Mkymsi prcese jie užima lyderi rlę, mkymesi akcentuja tai, ką jie turėtų žinti, kad patenkintų sav asmeninius tikslus, ir yra identifikujami pagal jų aistrą ir atkaklumą imantis naujų ar sunkių dalykų (Gray, 2004). Vadinasi, savivaldžiai besimkantysis, visų pirma, turi būti įvaldęs metamkymsi (mkymsi mkytis) kmpetenciją, kuri siejama ne tik su tam tikrmis asmenybės savybėmis ir gebėjimais, tačiau ir su sąmningu supratimu, asmenybės vertybinėmis nustatmis bei su visą gyvenimą besitęsiančiu prcesu (Kvedaraitė, 2009). Grįžtant prie savivaldaus mkymsi samprats apibrėžimų reikėtų išskirti pžiūrį, kad savivaldus mkymasis - mkymsi savivada (sav mkymsi vadyba). Vadinasi, savivaldžiai besimkantysis turi būti įvaldęs vadybinę kmpetenciją, t. y. gebėti vadvauti sav mkymsi prcesui. Csta ir Kallick (2004) šį pžiūrį praplečia vadybinę kmpetenciją siedami ir su gebėjimu vadvauti sau / asmenine lyderyste. Minėtų autrių numne, savivaldžiai besimkantysis gali būti charakterizutas per: savęs valdymą, savęs stebėjimą ir savęs keitimą. Straka (1996) pateikia penkias savivaldaus mkymsi kategrijas, apimančias visus mkymsi metmenis. Mkslinink pateikts kategrijs iš esmės siejasi su pagrindinėmis vadybinėmis nkcijmis (žr. 1 lentelę), kurias atlieka besimkantysis vadvaudamas sav mkymsi prcesui. 1 lentelė Savivaldaus mkymsi metmenys (pagal Straka, 1996) Kategrija Įsisavinimas/įval Kgnityvinė kntrlė Metakgnityvinė rganizavimas Planavimas dym as kntrlė Metmenys Parengimas Struktū ravimas Kartjimas Kncentracija Reflektavimas Reguliavimas Stebėjimas Infrmacijs rinkimas Išrinės mkymsi sąlygs Bendradarbiavimas Turini planavimas Mkymsi tikslų planavimas Laik planavimas к/ * S 2 со - i ы 'C Pi Рч Aprašymas Rėmimasis turimmis žinimis Kntūrų, eskizų, sukūrimas Mkymsi turini kartjimas Kncentravimasis j knkretų mkymsi turinį Užbaigt (nueit) mkymsi keli refleksija Naudjimasis skirtingais mkymsi keliais (būdais) Aktualių, mkymsi būdų, vertinimas Naudjimasis kitais infrmacijs šaltiniais Mkymsi viets parengimas, parušimas Bendradarbiavimas su kitais besimkančiaisiais Mkymsi skyrių, ir seks nustatymas Mkymsi tikslų nustatymas ir/ar apibrėžimas Mkymsi planavimas pagal laiką Šaltinis: Straka, G. A., Nenniger, P., Spevacek, G., Wsnitza, M. (1996). Mtiviertes selbstgesteuertes Lernen in der kaufmannischen Erstausbildung - Entwicklung und Validierung eines Zwei-Schalen-Mdells. Zeitschrift r Berufs und Wirtschaftspadaggik (Beiheft 13), p Arnld, Gmez Tutr ir Kammer er (2003) atlikę išsamius tyrimus nustatė pžymius, pagal kurius galima nustatyti besimkančij savivaldum lygį. Minėtų mkslininkų teigimu, žemas besimkančij savivaldum lygis atkdujamas per mkymąsi mintinai ( kalimą"), žymėjimąsi (užsirašinėjimą), lėtesnius veiksmus ir išreikštą knkurenciją. Tu tarpu aukštu savavivaldum lygiu pasižymintis besimkantysis išsiskiria gebėjimu susieti žinias, planuti, struktūruti, tikrinti/kntrliuti, pasižymi į tikslą rientuta energija ir kncentracija, perkeliamuju mąstymu, pzityviu nusiteikimu, saviveiksmingumu ir aktyvia kmunikacija. Remiantis pateiktmis tyrim įžvalgmis, galima išskirti dar vieną savivaldžiai besimkančiajam būtiną bružą kmunikacinę kmpetenciją, kuris preikis ypač išryškėja savivaldžiam mkymuisi vykstant ne individualiame, bet klektyviniame lygmenyje, knstrujant klektyvines ir asmenines žinias (Abdullah, 2001). 119 «

5 О I J ^ ^ со «e* Išvads 1. Šiandieninės mkymsi visą gyvenimą kncepcijs kntekste mkymsi sąvka ne tik apibūdina visą gyvenimą trunkantį prcesą, kuri metu įsisavinams žinis, įvaldmi gebėjimai bei vystms kmpetencijs rientujams į įvairias gyvenim sferas, bet ir nusak pasikeitusį besimkančij vaidmenį šiame prcese. 2. Savivaldus mkymasis pačia bendriausia prasme suprantamas kaip mkymsi strategija, kada besimkantysis pats vald sav mkymsi prcesą bei prisiima visišką atsakmybę už sav mkymsi kkybę ir patirtį. Savivaldus mkymasis taip pat siejamas su asmenybės kkybe, nusakma per asmenybės savybes, gebėjimus bei kmpetencijas. 3. Svarbiausi bružai, būdingi savivaldžiai besimkančiajam - preikis būti savarankišku, vidinė mtyvacija, gebėjimas susieti sav mkymsi prcesą su asmeniniu gyvenimu bei atsakmybės prisiėmimas už sav mkymsi kkybę bei patirtį. Taip pat savivaldžiai besimkantysis turi būti įvaldęs metamkymsi, vadybinę bei kmunikacinę kmpetencijas. 120 CHARACTERISTICS F THE STUDENT F SELF-DIRECTED LEARNINGIN THE CNTEXT F LIFELNG LEARNING In the mdern cntext f the cnceptin lifelng learning the attitude t learning f separate persns reveals cnversin f educatinal paradigm t learning paradigm which emphasizes self-directed learning when the student takes decisins what and hw t learn. Self-directed learning may be perfrmed nly in particular cnditins and ne f the main cnditins - self-directed learner has t characterize in sme crrespnding characteristics. The prblematical questins have been raised in this article: 1) what persnal features and abilities can describe the student wh is studying in a self-directed learning way and 2) what cmpetences have t be mastered by the student wh is learning in a self-directed learning way? The aim f the article is t identify characteristics f the self-directed learning student in the cntext f lifelng learning accrding t the perfrmed scientific prvidences. After perfrmed theretical prvidences, it has been determined that the main features which is apprpriate t the self-directed learning student - requirement t be an independent persn, ability t relate his r her learning prcess t the persnal life and take respnsibility fr his r her learning quality and experience. Mrever, the self-directed learning student has t master cmpetences f meta-learning (learning t learn), management and cmmunicative. Key wrds: lifelng learning, learning paradigm, self-directed learning, the persn studying in a self-directed way. Literatūra 1. Abdullah M. H. (2001). Self-Directed Learning: Eric digest. Prieiga per internetą: 2. Arnld R. (2000). Lebenslanges Lernen aus der Sicht der Erwachsenenbildung. Lebenslanges Lernen im Beruf seine Grundlegung im Kindes- uns Jugendalter (V). pladen: Leske+Budrich. 3. Arnld R., Gmez Tutr C., Kammerer J. (2003). Selbstlernfahigkeit, padaggische Prfessinalitat und Lernkulturwandel. Universitat Kaiserslautern. 4. Bartkevičienė A., Žydžiūnaitė V. (2010). Cmplexity f the Cncept f Self-Directed Learning. Sveikats ir scialinių mkslų taikmieji tyrimai: sandūra ir sąveika, 1 (7), Behrmann D., Schwarz B. (2003). Selbstgesteuertes lebenslanges lernen. Herausfrderungen an die Weiterbildungsrganisatin. Bielefeld. 6. Bitinas B. (2005). Eduklgijs mkslas ugdym paradigmų sankirtje. Pedaggika, (79), Csta A. L., Kallick B. (2004). Assessment strategies fr self-directed learning. Califrnia: Crwin Press. 8. Čiužas R. (2007). Mkytj ir mkini vaidmenų kaita edukacinės paradigms virsm sąlygmis. Pedaggika, (87), Čiužas R., Šiaučiukėnienė L. (2007). Pedaggų didaktinės kmpetencijs raiška Lietuvs mkyklse. Pedaggika, (86), Dietrich St. (1999). Selbstgesteuertes Lernen - eine neue Lernkultur r die institutinelle Erwachsenenbildung? Selbstgesteuertes Lernen. Auf dem Weg zu einer neuen Lernkultur, Frankrt, Main: Deutsches Institut r Erwachsenenbildung. 11. Dietrich St. (2001). Zur Selbststeuerung des Lernens. Selbstgesteuertes Lernen in der Weiterbildungspraxis. Ergebnisse und Erfahrungen aus dem prjekt SeGeL, Bielefeld: Bertelsmann. 12. Gray E. (2004). Cnscius chices: a mdel fr self-directed learning. New Jersey: Pearsn Educatin, Inc. 13. Grtluschen A., Kubsch, E. (2008). Expertize: Zukunft lebenslangen Lernens. Zukunft lebenslangen Lernens. Strategisches Bildungsmnitring am Beispiel Bremens, Bielefeld: W. Bertelsmann Verlag GmbH&C. Prieiga per internetą:

6 alse. 14. Hf Ch. (2009). Lebenslanges Lernen. Stuttgart: W. Khlhammer Gmbh. Prieiga per internetą: summary_r&cad=0#v=nepage&q&f=false. 15. Jarvis P. (2001). Mkymsi paradksai. Kaunas: VDU Švietim studijų centras. 16. Jvaiša L. (2007). Enciklpedinis eduklgijs ždynas. Vilnius: Gimtasis ždis. 17. Jucevičienė P. (2007). Besimkantis miestas. Kaunas: Technlgija. 18. Judaitytė A., Kvedaraitė N. (2010). Mkytjų savivaldaus mkymsi kmpetencijų raiška besimkančije mkyklje. Mkytjų ugdymas, 15 (2), Kazlauskienė A., Masiliauskienė E., Gaučaitė R., Pcevičienė R. (2010). Savivaldaus mkymsi mkyklje rganizavimas kaip švietim invacija: Blnijs prces kntekstas. Mkytjų ugdymas, 15 (2), Knwles M. (1975). Self-directed learning. A Guide fr Learners and Teachers. Cambridge: Adult Educatin. 21. Knwles M. S., Hltn III, E. F, Swansn, R. A. (2007). Suaugęs besimkantysis: klasikinis pžiūris į suaugusiųjų švietimą. Vilnius: Danieliaus leidykla. 22. Kraus K. (2001). Lebenslanges Lernen - Karriere einer Leitidee. Bielfeld: Bertelsmann. 23. Krūger M. (2010). Das Lernszenari Videlern: Selbstgesteuertes und kperatives Lernen mit Vrlesungsaufzeichnungen. Eine Design-Based-Research Studie. Mūnchen: Universitat der Bundeswehr. 24. Kvedaraitė N. (2009). Šiulaikinė mkykls kaip besimkančis rganizacijs bružų raiška persnal savivaldaus mkymsi sklaids prcesuse. Daktar disertacija. Šiaulių universitetas. 25. Laužackas R., Stasiūnaitienė R., Teresevičienė M. (2005). Kmpetencijų vertinimas nefrmaliajame ir savaiminiame mkymesi. Mngrafija. Kaunas: VDU leidykla. 26. Linkaitytė G., Lukšytė D. (2003). Pasirengimas mkytis visą gyvenimą: savivada pagrįst mkymsi mdelis. Pedaggika, (69), Lngwrth N. (2007). Mkymsi visą gyvenimą praktika. Švietim kaita XXI amžiuje. Vilnius: UAB Krnta". 28. Mkymsi visą gyvenimą memrandumas (2001). Eurps bendrijų kmisija. Vilnius: Lgtipas. 29. Reischmann J. (1997). Self-directed Learning - die amerikanische Diskusin. Lebenslanges Lernen - selbstrganisiert?, (39), Frankrt, Main: Deutsches Institut r Erwachsenenbildung. 30. Straka G. A., Nenniger P., Spevacek, G., Wsnitza M. (1996). Mtiviertes selbstgesteuertes Lernen in der kaufmannischen Erstausbildung - Entwicklung und Validierung eines Zwei-Schalen-Mdells. Zeitschrift r Berufs- und Wirtschaftspadaggik, (13), Įteikta: 2012 m. gegužės 2 d. Priimta publikuti: 2012 m. birželi 11 d. к/ * «Pi 121