Duomenų apsauga švietimo srityje

Transkript

1 PHARE PROGRAMME TWINNING PROJECT NO. LT02/IB-JH-02/-03 STRENGTHENING ADMINISTRATIVE AND TECHNICAL CAPACITY OF PERSONAL DATA PROTECTION GEDIMINO PR. 27/2, VILNIUS, LITHUANIA TEL.: FAX.: Duomenų apsauga švietimo srityje

2 2/13 Turinys I. Europos patirtis... 3 II. Teisinė situacija Vokietijoje... 3 A. Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein) Duomenų tvarkymas mokyklose Duomenų tvarkymas universitetuose... 6 B. Berlynas Duomenų tvarkymas mokyklose Duomenų tvarkymas universitetuose... 8 Rezultatai... 8 III. Teisinė situacija Austrijoje... 9 IV. Teisinė situacija Lietuvoje V. Bendri rezultatai... 12

3 3/13 I. Europos patirtis Europos Sąjungoje, valstybės narės yra atsakingos už švietimo sistemos kūrimą savo šalyje ir už švietimo turinį. Europoje egzistuoja švietimo informacijos tinklas, vadinamas Euridike ( Jį sukūrė Europos Komisija ir valstybės narės, siekdamos paskatinti bendradarbiavimą. Tikimasi, kad šio tinklo dėka valstybės galės geriau suprasti švietimo sistemas, egzistuojančias skirtingose valstybėse, bei įvairias švietimo politikas. Tai tinklas, skirtas patikimos ir palyginimams tinkančios informacijos apie visoje Europoje veikiančias švietimo sistemas ir politikas rinkimui, stebėsenai, tvarkymui ir platinimui. Švietimo srityje asmens duomenų tvarkymas paveikia daugybę žmonių (pavyzdžiui, mokinius, jų tėvus, stojančiuosius į universitetus, studentus ir egzaminuojamuosius). Būtina tvarkyti duomenis apie šiuos asmenis, nes labai svarbu užtikrinti aukštą švietimo lygį. Šie duomenys ypatingai svarbūs statistiniu požiūriu. Europos lygmenyje nėra direktyvų, skirtų būtent duomenų tvarkymui švietimo srityje. Taigi reikalavimus reikia paimti iš bendrosios 1995 m. spalio 24 d. priimtos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (95/46/EB). Remiantis šia Direktyva, duomenų, susijusių su mokiniais ir studentais, tvarkymo reikalavimus savo įstatymuose turi apibrėžti valstybės narės. Pagal šios Direktyvos 5 straipsnį, kiek leidžia II skyriaus nuostatos, valstybės narės tiksliau apibrėžia sąlygas, kuriomis asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Šiame dokumente bus pademonstruota, kokių nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo švietimo srityje teisėtumo nustatymo laikosi valstybės narės. Šiuo atveju Vokietija, Austrija ir Lietuva atstovaus Europos Sąjungos valstybes nares ir todėl bus apibūdinti šiose valstybėse galiojantys įstatymai, susiję su duomenų tvarkymu bei nurodyti jų panašumai ir skirtumai. II. Teisinė situacija Vokietijoje Skirtingai negu kitose srityse, kaip pavyzdžiui, teisingumo, švietimo srityje Vokietijos federalinės žemės turi teisę pačios nustatyti įstatymus, susijusius su švietimu mokyklose ir universitetuose. Taigi, šioje srityje nėra galiojančių federalinių įstatymų. Federalinės žemės Šlėzvigas-Holšteinas ir Berlynas atstovaus Vokietijos federalines žemes ir šiame skyriuje bus pateikta teisinės situacijos švietimo srityje Vokietijoje apžvalga.

4 4/13 A. Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein) 1. Duomenų tvarkymas mokyklose Šlėzvige-Holšteine yra specialūs, mokykloms taikomi, nuostatai. Atitinkamas įstatymas buvo priimtas 1990 m. rugpjūčio 2 d. ir yra vadinamas Schleswig-Holsteinisches Schulgesetz (Schulgesetz) (GVOBl. Schl.-H S. 451). Valdžios įstaigos, galinčios tvarkyti duomenis, yra nurodytos antrinėje teisėje: 1998 m. balandžio 3 d. priimtame Landesverordnung über die Verarbeitung personenbezogener Daten in Schulen (Datenschutzverordnung Schule) (GVOBl. Schl.-H S. 167). Jas galima vadinti vykdomosios valdžios priimtais nuostatais, kuriuose nurodoma, kurie duomenys apie mokinius gali būti tvarkomi, kadangi jie yra kur kas išsamesnės negu pateiktos Schulgesetz. Duomenų rinkimo ir tvarkymo teisėtumas nustatomas pagal 50 Schulgesetz straipsnio nuostatas. Tai pagrindinė šio teisės akto nuostata, padedanti įvertinti duomenų apie mokinius tvarkymo teisėtumą. Pagal šį straipsnį, mokinių ir jų tėvų asmens duomenų tvarkymas leistinas tik tokiu atveju, jeigu to reikia norint atlikti įstatyme nustatytas pareigas, paskirtas duomenis tvarkančiai institucijai, t. y. mokykloms, mokyklų inspekcijoms ar už mokyklas atsakingoms institucijoms. Čia taip pat nurodyta, kurie būtent duomenys gali būti tvarkomi (50 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, renkama tokia informacija apie mokinį: - pavardė, - vardas/vardai, - gimimo data ir vieta, - lytis, - adresai, įskaitant telefono numerius, - tautybė, - gimtoji kalba, - išpažįstama religija, - sveikatos draudimas, - veikla mokykloje, - mokymosi rezultatai ir elgesio įvertinimas, - duomenys apie neįgalumą, jeigu to reikia praleistoms pamokoms pateisinti, - mokyklos gydytojo atliktos medicininės apžiūros rezultatai, taip pat rezultatai gauti iš mokyklos psichologo ar pedagogų. Šie toliau išvardinti duomenys apie profesinių mokyklų mokinius gali būti tvarkomi: mokinių įgytas išsilavinimas, profesinis mokymas, praktinis mokymas ir darbai. Taip pat gali būti tvarkoma ir informacija apie praktikos atlikėjo adresą ir telefono numerį. Tik tokia informacija apie mokinių tėvus gali būti tvarkoma: jų pavardė, adresas ir telefono numeris.

5 5/13 Tiek mokiniai tiek jų tėvai turi pateikti šią informaciją, tačiau jie turi būti informuojami apie teisinį tokių duomenų tvarkymo pagrindą (50 straipsnio 3 dalis). Siekiant užtikrinti nuostatos dėl privalomo mokslo įgyvendinimą, gyventojų surašymo biuras, atsakingas už pradinę mokyklą, perduoda tai mokyklai duomenis apie būsimų mokinių vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą, lytį, tėvus, tautybę ir adresą. Tuo pačiu tikslu gyventojų surašymo biuras perduoda duomenis apie vaikus, atvykusius gyventi į Šlėzvigą-Holšteiną. Asmens duomenų apie mokinius ir jų tėvus perdavimas iš vienos mokyklos į kitą ar duomenų perdavimas mokyklų inspekcijai leistinas tik jeigu to reikia pareigos įvykdymui (50 straipsnio 3 dalis). Net ir tokiu atveju reikia laikytis principo, kad visų pirma duomenis reikia bandyti gauti tiesiogiai iš duomenų subjekto ir tik jeigu tai yra neįmanoma padaryti, galima perduoti duomenis. Asmens duomenų perdavimas kitiems asmenims ar privačioms organizacijoms leistinas tik tokiu atveju, jeigu duomenų subjektas su tuo sutiko. Be to, duomenų perdavimas šiems asmenims ar organizacijoms yra leistinas, jeigu jie vadovaujasi teisėtais interesais ir jeigu duomenų subjekto teisėti interesai nėra svarbesni. Turi būti padarytas įrašas apie duomenų perdavimą. Duomenų gavėjas gali naudoti jam perduotus duomenis tik tiems tikslams, kuriems buvo gautas sutikimas. Jeigu duomenys bus tvarkomi vadovaujantis kitais tikslais, reikia gauti naują duomenų subjekto sutikimą (50 straipsnio 3 dalis). Be tarpinių ataskaitų apie mokymosi pasiekimus ir elgesį ar iš mokytojų gautas pastabas, mokiniai ir jų tėvai gali pageidauti susipažinti su saugomais duomenimis apie juos pačius bei gauti informaciją apie tai, kam buvo perduoti jų asmens duomenys. Prieigos teisė gali būti nesuteikta arba apribota, jeigu to reikia norint apsaugoti mokinį, jo tėvus ar trečius asmenis (50 straipsnio 6 ir 7 dalys). Be Schulgesetz yra dar vieni vykdomosios valdžios priimti nuostatai, vadinami Datenschutzverordnung Schule. Juos priėmė Šlėzvigo-Holšteino Švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir kultūros ministerija. Juose pateikti išsamūs reikalavimai, kaip turi atrodyti leidimas tvarkyti duomenis, bei tikslinami kai kurios Schulgesetz išdėstytos nuostatos apie duomenų tvarkymą. 3 straipsnio 1 dalyje nukreipiama į priedą, kuriame pateiktas išsamus duomenų, kuriuos galima tvarkyti, sąrašas. Be to, yra apibrėžta mokyklos direktoriaus atsakomybė už tvarkomų duomenų teisingumą. Priede pateiktas išsamus sąrašas tiksliai nurodo, kuriuos duomenis galima tvarkyti pagal Schulgesetz 50 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pavyzdžiui, priedo 3.20 punkte yra nuostata, apibrėžianti, kaip galima tvarkyti duomenis apie mokinių ligas ar negalią ir mokyklos gydytojo atliktų medicininių tyrimų rezultatus bei mokyklos psichologo ar pedagogo pastebėjimus. Pagal šią nuostatą, apskritai draudžiama juos tvarkyti automatiniu būdu.

6 6/13 4 straipsnyje yra išdėstytos nuostatos, taikytinos duomenų perdavimui. Kartą per metus priedo trečiame straipsnyje išvardinti duomenys gali būti perduoti mokyklos vadovybei statistinių suvestinių sudarymui bei tinkamam mokyklos prisiimtų pareigų vykdymui. Jeigu mokinys keičia mokyklą, tai jo asmens duomenys yra perduodami naujajai mokyklai, jeigu to reikia tolesniam jo mokymuisi. Paprastai perduodami tokie asmens duomenys apie mokinį ir jo tėvus: kiek laiko jis lankė mokyklą, kokių dalykų mokėsi ir kokių įgūdžių įgijo bei paskutinė ataskaita apie mokinį (5 straipsnio 2 dalis). Pavieniais atvejais, jeigu to pareikalauja naujoji mokykla, leidžiama trumpam laiko tarpui perduoti mokinio asmens bylą. Tokiu atveju mokyklos direktorius turi įrašyti bylos pareikalavimo priežastis į mokinio asmens bylą. Vykdomosios valdžios priimtuose nuostatuose taip pat yra nustatyta, kiek galima saugoti surinktus asmens duomenis (6 straipsnio 1 dalis). Surinkti ir į duomenų tvarkymo sistemas surašyti apie mokinius ir jų tėvus duomenys turi būti sunaikinti, kai tik jų daugiau nebereikia. Jie turi būti sunaikinti mokiniu baigus mokyklą (vėliausiai) (6 straipsnio 2 dalis). Mokyklos turi imtis techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų, jog neturintys reikiamų įgaliojimų asmenys negalėtų prieiti prie asmens duomenų (7 ir 8 straipsniai). 2. Duomenų tvarkymas universitetuose Šlėzvige-Holšteine taip pat egzistuoja nuostatai apie duomenų tvarkymą universitetuose. Įstatymas apie universitetus buvo priimtas 2002 m. gegužės 4 d. ir yra vadinamas Hochschulgesetz (GVOBl. Schl.H. 2000, S. 416). 79 šio įstatymo straipsnyje pateikiamos nuostatos dėl asmens duomenų rinkimo ir jų tvarkymo. Taigi, stojantieji į universitetus, studentai ir egzaminuojamieji turi pateikti asmens duomenis administraciniams tikslams. Be to, greta šio įstatymo yra vykdomosios valdžios priimtas nutarimas, priimtas 1998 m. balandžio 3 d. ir vadinamas Studentendatenverordnung (GVOBl. Schl.-H. 1998, S. 167). Jame konkrečiai nurodoma, kuriuos stojančiųjų į universitetus, studentų ir egzaminuojamųjų asmens duomenis leidžiama tvarkyti. Nuo 1990 m. lapkričio 2 d., Vokietijoje taip pat egzistuoja federalinis įstatymas dėl statistinių duomenų aukštojo mokslo srityje. Jis vadinamas Hochschulstatistikgesetz (BGBl. I S. 2414). Pagal jo nuostatas, Šlėzvigo-Holšteino universitetams leidžiama tvarkyti statistiniu požiūriu reikšmingus duomenis. Tvarkomuose duomenyse apie studentus negali būti naudojami tikri studentų vardai, pilni adresai ar gimimo datos, kad jų nebebūtų įmanoma susieti su konkrečiu studentu. Visi Vokietijos federalinėse žemėse veikiantys universitetai turi perduoti šiame įstatyme nurodytus duomenis į Federalinį statistikos biurą.

7 7/13 B. Berlynas 1. Duomenų tvarkymas mokyklose Teisinė situacija Berlyne yra panaši į jau pristatytąją Šlėzvige-Holšteine - čia irgi yra priimtas įstatymas, reglamentuojantis mokykloms suteiktus įgaliojimus ir pareigas. Šis įstatymas, priimtas 2004 m. sausio 26 d., vadinamas Schulgesetz für das Land Berlin (Schulgesetz), (GVBl. S. 26). Jame yra ir kelios duomenų apsaugos mokykloje nuostatos. Be to, greta įstatymo, reglamentuojančio mokyklų veiklą, dar yra ir vykdomosios valdžios priimti nuostatai, priimti 1994 m. spalio 13 d. ir paskutinį kartą pataisyti ir papildyti m. gegužės 17 d., vadinami Schuldatenverordnung (GVBl. S. 155). Juose nurodytos išsamios duomenų tvarkymo mokyklose nuostatos. Jas priėmė Berlyno Švietimo, jaunimo ir sporto administravimo departamentas, atitinkantis kitose Vokietijos federalinėse žemėse veikiančias ministerijas. Įstatyme apie mokyklas esančios nuostatos apie duomenų tvarkymą yra pateiktos 64, 65 ir 66 straipsniuose. Mokykloms ir su jomis susijusioms administracinėms organizacijoms kaip mokyklų inspekcijos leidžiama tvarkyti mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų asmens duomenis, jeigu to reikia norint atlikti įstatyme nustatytas pareigas. Duomenų subjektai turi suteikti reikiamą informaciją, tačiau jie taip pat turi teisę gauti informaciją apie tai, kurie būtent jų asmens duomenys yra sugojami (64 straipsni). Schulgesetz 65 straipsnyje taip pat yra nuostata apie mokyklose vykdomus mokslinius tyrinėjimus, statistinius duomenis bei jų įvertinimą. Mokslinius tyrinėjimus galima atlikti tik tokiu atveju, jeigu duomenų subjektas davė savo sutikimą. Negavus sutikimo, duomenis galima tvarkyti tik jeigu tyrimo projekto tikslai atspindi visuomenės interesą ir jeigu nėra galimybės jokiais kitais būdais pasiekti užsibrėžtus projekto tikslus. Atsižvelgiant į projekto tikslus, šie duomenys turi būti paverčiami anoniminiais kaip įmanoma skubiau. Schuldatenverordnung taip pat yra nuostatos dėl statistinių duomenų apie mokyklas rinkimą. Berlyno Švietimo, jaunimo ir sporto administravimo departamentas atlieka statistinius tyrimus apie mokyklas. Du kartus per metus mokyklos perduoda mokinių asmens duomenis, nustatytus Schulgesetz 16 straipsnyje. Joms leidžiama perduoti šiuos duomenis, jeigu nenurodomos mokinių pavardės, gimimo data ir pilnas adresas. Draudžiama susieti šiuos duomenis su kitais duomenimis, leisiančiomis identifikuoti duomenų subjekto tapatybę. Statistinius tyrimus atliekantys skyriai ir atskiri darbuotojai turi būti atskiriami nuo kitų administracinių įstaigų, atsakingų už mokyklų administravimą, skyrių. Be to reikia laikytis Berlyno Nutarimo dėl duomenų apsaugos ir Berlyno Nutarimo dėl statistinių duomenų nuostatų. Reikia būtinai atsižvelgti į nuostatas, kuriose kalbama apie statistinių duomenų konfidencialumą. Yra speciali forma, vadinama Schülerbogen, kurioje pateikiami asmens duomenys apie kiekvieną mokinį. Joje pateikiami šie duomenys: vardas/vardai, pavardė, lytis, gimimo data ir vieta, tautybė, gimtoji kalba (vokiečių, ar kuri nors kita), ar emigrantas, adresas, telefono

8 8/13 numeris, tėvų vardas/vardai, pavardė, adresas ir telefono numeris, kada pradėjo lankyti mokyklą, pranešimai, susiję su pradiniu mokslu, pranešimai apie kontaktus su tėvais ar institucijomis, atsakingomis už mokinį, bei mokiniui asmeniniam naudojimui skirtos mokymo priemonės. Visi dokumentai apie mokinį, pavyzdžiui, ataskaitų nuorašai, saugomi kartu su šia forma (Schulgesetz 2 straipsnis). Jeigu mokinys pakeičia mokyklą, tai jo asmens duomenys pasilieka jo buvusioje mokykloje. Tik tokiu atveju, jeigu mokinys nutaria pakeisti mokyklą iš vienos mokyklos, esančios Berlyno federalinėje žemėje į kitą, taip pat esančią šitoje žemėje, bei keičia vieną vidurinę mokyklą į kitą, galima perduoti standartinę formą su jo asmens duomenimis. Kitu atveju, dokumentai apie mokinį yra perduodami tik gavus prašymą iš naujosios mokyklos perduoti jai mokinio asmens duomenis. Panašiai kaip Šlėzvige-Holšteine, Berlyne irgi yra nuostatai, kuriuose nustatyta, kurį laiką gali būti saugomi asmens duomenys (11 straipsnis). Taigi Schülerbogen turi būti saugomas dvejus metus, tačiau negali būti sunaikintas, kol mokinys nebaigė privalomojo mokslo. Taip pat yra nuostata dėl automatinio asmens duomenų rinkimo. Tik mokyklos direktorius gali įsakyti pradėti vykdyti automatinį asmens duomenų rinkimą. Jis turi reglamentuoti, kuriems tikslams leidžiamas automatinis duomenų rinkimas ir kuriuos būtent duomenis galima saugoti (12 straipsnis). Jis taip pat atsakingas už automatinį asmens duomenų tvarkymą. 2. Duomenų tvarkymas universitetuose Kalbant apie studentų asmens duomenų tvarkymą, Berlyne yra panaši teisinė situacija kaip Šlėzvige-Holšteine - šis procesas reglamentuojamas įstatyme apie universitetus, esančius Berlyno federalinėse žemėse. Šis įstatymas buvo priimtas 1995 m. spalio 5 d., paskutinį kartą redaguotas 2001 m. spalio 8 d., ir vadinamas Berliner Hochschulgesetz. Stojantieji į universitetus, studentai ir egzaminuojamieji turi pateikti asmens duomenis administraciniams tikslams. Be šio įstatymo dar yra vykdomosios valdžios priimtas nutarimas, priimtas 1993 m. gruodžio 11 d. ir vadinamas Studentendatenverordnung. Jame išdėstytos išsamios nuostatos apie duomenų tvarkymą. Laikydamiesi federalinio įstatymo dėl statistinių duomenų aukštojo mokslo srityje, Berlyno universitetai taip pat privalo perduoti duomenis Federaliniam statistikos biurui. Rezultatai Kaip jau buvo minėta, Vokietijos federalinės žemės turi teisę pačios parengti ir patvirtinti įstatymus reglamentuojančius švietimo sritį, tai galima pastebėti nežymių skirtumų tarp skirtingose Vokietijos žemėse galiojančių įstatymų nuostatų. Bendras pastebėjimas būtų toks, kad Vokietijos galiojančiuose įstatymuose išdėstytos išsamios nuostatos, kaip turi būti

9 9/13 tvarkomi mokinių ir jų tėvų asmens duomenys. Šie nuostatai dėl duomenų tvarkymo švietimo srityje yra labai suvaržantys. Nėra jokių centrinių duomenų bazių, kuriose būtų saugomi mokinių asmens duomenys. Atliekamiems tyrimams naudojami duomenys apie mokinius yra perduodami Federalinių žemių statistikos biurams. Šie duomenys yra paverčiami anoniminiais ir todėl negali būti susieti su konkrečiu mokiniu. III. Teisinė situacija Austrijoje Šiame skyriuje bus pateikta teisinės situacijos Austrijoje apžvalga. Austrijoje egzistuoja federalinis įstatymas, vadinamas Bundesgesetz über die Dokumentation im Bildungswesen (Bildungsdokumentationsgesetz ). Šiame įstatyme yra išdėstytos nuostatos, kaip reikia dokumentuoti su švietimu susijusius duomenis. Be šio įstatymo dar galioja ir kelios vykdomosios valdžios priimtos nuostatos. Bildungsdokumentationsgesetz buvo priimtas 2002 m. rugsėjo 1 d. (BGBl. I Nr. 12/2002). Šiame įstatyme atsižvelgiama į Nutarime dėl duomenų apsaugos 2000 (BGBl. I Nr. 165/1999) apibrėžtus reikalavimus dėl duomenų rinkimo. Be to reikia atsižvelgti į 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos. Pagal reglamento 1 straipsnį, šio reglamento paskirtis yra sukurti teisinius pagrindus, kurie leistų sistemingai ir programiniu pagrindu rengti Bendrijos statistinius duomenis siekiant nustatyti, taikyti ir vertinti Bendrijos politiką. Nacionalinės institucijos nacionaliniu lygiu ir Bendrijos institucija Bendrijos lygiu atsako už tai, kad Bendrijos statistiniai duomenys būtų rengiami laikantis subsidiarumo principo. Siekiant garantuoti rezultatų palyginamumą, Bendrijos statistiniai duomenys rengiami laikantis vienodų standartų ir tam tikrais tinkamai pagrįstais atvejais taikant suderintus metodus. Austrijos Bildungsdokumentationsgesetz apibrėžiama, kaip Austrijos švietimo įstaigose galima naudoti mokinių ir studentų asmens duomenis. Jame taip pat yra nuostatos dėl statistinių tyrimų atlikimo švietimo srityje. Įstatymas taikomas Austrijos mokyklose, įskaitant profesines mokyklas ir universitetus. Įstatyme išdėstytos nuostatos, apibrėžiančios kaip ir kuriuos mokinių ir studentų asmens duomenis gali tvarkyti švietimo įstaiga. Šie duomenys turėtų būti tvarkomi naudojant automatizuotas duomenų bazes. Jose saugomi tokie duomenys: pavardė, vardas/vardai, mokslinis laipsnis, gimimo data, socialinio draudimo numeris, lytis, tautybė, adresas, mokslų pradžios ir pabaigimo datos bei unikalus švietimo įstaigos kodas, pavyzdžiui, oficialaus priėmimo į aukštąją mokyklą metu suteiktas numeris. Šiame įstatyme taip pat yra nuostatos, apibrėžiančios, kaip konkrečiose švietimo įstaigose, pavyzdžiui, universitetuose, turi būti tvarkomi papildomi duomenys (3 straipsnis). Federalinė Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija turi pasirūpinti duomenų rinkimu, kad būtų atliekami statistiniai tyrimai ir švietimo srities priežiūra. Duomenys turi būti renkamai tiek apie mokinius tiek apie universiteto studentus. Aukščiau minėti duomenys, išskyrus pavardes, turi būti automatiškai perduodami Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijai.

10 10/13 Duomenys, surinkti iš visų šveitimo įstaigų sudedami į vieną centrinę duomenų bazę. Nors mokinių ar studentų pavardės neperduodamos ministerijai, tačiau jų tapatybę galima nustatyti pagal jų socialinio draudimo numerį, perduodamą ministerijai kartu su kitais asmens duomenimis. Šių duomenų nuorašas turi būti siunčiamas Austrijos Federalinei statistikos agentūrai. Tada socialinio draudimo numeris turi būti užšifruojamas, kad jo nebūtų galima atsekti. Draudžiama duomenų bazėse saugoti duomenų subjektų pavardes ar socialinio draudimo numerius (6 ir 7 straipsniai). Įrašas apie konkretaus asmens duomenis turi būti sunaikintas po 60 metų (8 straipsnis). Kelios institucijos kaip švietimo įstaigos, skyriai, atsakingi už mokyklas ir Austrijos Socialinio draudimo agentūrų asociacija gali gauti leidimą naudotis centrinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis, jeigu to reikia kažkokiems tikslams pasiekti. Jiems gali būti suteikta nuotolinės prieigos prie šios centrinės duomenų bazės teisė. Jie turi įvesti savo socialinio draudimo numerį ir gauti prieigos prie čia saugomų duomenų teisę. Mokinio ar studento socialinio draudimo numeris saugomas užšifruotame pavidale ir todėl duomenų baze besinaudojantys asmenys negalėtų sužinoti duomenų subjekto socialinio draudimo numerio ir negalėtų nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Apibendrinant galima pasakyti, kad yra vienas esminis skirtumas tarp teisinės situacijos Vokietijoje ir Austrijoje. Austrijoje, Federalinėje Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijoje veikia centrinė duomenų bazė, kurioje saugomi mokinių ir studentų asmens duomenys. Vokietijoje, Federalinė Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija neturi tokios centrinės duomenų bazės su informacija apie mokinius ar studentus. Vokietijoje mokyklose ir universitetuose nerenkami ir nesaugomi mokinių ir studentų socialinio draudimo numeriai. Laikantis duomenų apsaugos įstatymo nuostatomis, socialinio draudimo numeris neturi būti renkamas, kadangi jis nevaidina jokio reikšmingo vaidmens švietimo srityje ar jos įvertinime. IV. Teisinė situacija Lietuvoje Lietuvoje taip pat galioja įstatymai dėl moksleivių duomenų tvarkymo. Tai Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 28 d. įsakymas Nr dėl Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazių laikinųjų nuostatų tvirtinimo. Šio įsakymo subjektas - moksleivių ir studentų (išskyrus universitetų studentų) duomenų tvarkymo nuostatai. Įstatymą sudaro 12 straipsnių: - pagrindinės šių nuostatų sąvokos, - bendrosios nuostatos, - duomenų bazių valdytojai ir tvarkytojai, - duomenų bazių tvarkytojų funkcijos ir atsakomybė, - duomenų bazių struktūra,

11 11/13 - duomenų įrašymo į duomenų bazes tvarka, - duomenų bazių sąveika su kitais registrais, - duomenų bazės duomenų informacijos naudojimas, - duomenų bazių agreguotų duomenų informacijos perdavimas į užsienio valstybes, - duomenų bazių saugojimo terminai, - duomenų bazių apsauga, - duomenų bazių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas. Straipsnyje apie bendrąsias nuostatas yra nurodyti Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazių tikslai. Įstatymas reglamentuoja duomenų tvarkymą, jos objektus, tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, duomenų bazių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą (II straipsnis, 13 punktas). Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazes sudaro centrinė moksleivių/studentų duomenų bazė ir apskričių, savivaldybių ir mokyklų duomenų bazės (II straipsnis, 16 punktas). Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazių objektai - valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų (išskyrus aukštąsias universitetines mokyklas ) moksleiviai ir studentai (II straipsnis, 15 punktas). Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazės kuriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 1999 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.7 Dėl Valstybės ir vietos savivaldos informacinių sistemų įteisinimo tvarkos (Žin.,1999, Nr ) ir šiais nuostatais. Pagal šių nuostatų II straipsnio 19 punkto nuostatas, Lietuvos moksleivių/studentų duomenų bazės tvarkomos automatizuotai. Centrinės duomenų bazės valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija (III straipsnis, 22 punktas). Švietimo informacinių technologijų centras yra centrinės duomenų bazės tvarkytojas, kuris yra valdytojo įgaliotas tvarkyti centrinės duomenų bazės duomenis(iii straipsnis, 23 punktas). Apskričių duomenų bazių valdytojai yra apskričių viršininkų administracijos, jos savo nuožiūra gali skirti ir pakeisti savo duomenų bazių tvarkytojus (III straipsnis, 25 punktas). Mokyklų duomenų bazių valdytojai yra mokyklos (III straipsnis, 26 punktas). IV straipsnyje apibrėžiamos duomenų bazių tvarkytojų funkcijos ir atsakomybė. Taigi, yra pagrindinis tvarkytojas, kuris renka iš savivaldybių, apskričių, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių mokyklų duomenų bazių valdytojų ir nevalstybinių profesinių, aukštesniųjų mokyklų ir kolegijų duomenų bazių valdytojų šiuose nuostatuose nurodytus moksleivių/ studentų duomenis. Yra išvardinta ir daugiau duomenų tvarkytojų atsakomybių. Čia taip pat apibrėžtos ir savivaldybių/apskričių duomenų bazių tvarkytojų bei mokyklų duomenų bazių valdytojų ir tvarkytojų funkcijos ir atsakomybė. V straipsnyje apibūdinama duomenų bazių struktūra. Čia detaliai išvardinama, kuriuos duomenis turėtų tvarkyti duomenų bazių tvarkytojai. Išskiriami privalomi ir neprivalomi

12 12/13 duomenys. Visų pirma pristatomi privalomi duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, lytis, gimimo data. Tada išvardijami neprivalomi duomenys: paso numeris, paso išdavimo įstaiga, paso išdavimo data, gimimo vieta, pilietybė, tautybė, gimtoji kalba, adresas, telefonas, šeiminė padėtis ar vaiko statusas (našlaitis), anksčiau įgytas išsilavinimas. B to, pateikiama dar daugybė duomenų, kurie gali būti tvarkomi, grupių. Visi šie duomenys irgi skirstomi į privalomus ir neprivalomus. Pavyzdžiui, informacija apie sveikatos grupę ar sutrikimą turėtų būti vertinama ir tvarkoma kaip privalomi duomenys. Pagal 1995 m. spalio 24 d. priimtos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (95/46/EB) 8 straipsnio nuostatas, tokie duomenys priklauso vienai iš ypatingųjų duomenų kategorijai, kadangi jie susiję su duomenų subjekto sveikatos būkle. Taigi, jeigu šie duomenys bus tvarkomi negavus aiškaus duomenų subjekto sutikimo ar nesilaikant kitų priemonių, nurodytų direktyvos 8 straipsnyje, tai bus laikoma, kad pažeidžiamos šios direktyvos nuostatos. Tvarkyti šiuos duomenis galima tik įstatyme nurodytais tikslais. Iš turimos informacijos kyla abejonių, ar visų V straipsnyje išvardintų duomenų tvarkymas yra būtinas, norint pasiekti duomenų bazėms iškeltus tikslus. VI straipsnio 41 punkte apibūdinama duomenų įrašymo į duomenų bazes tvarka. Taigi, Švietimo ir mokslo ministerija turi nustatyti privalomus šių nuostatų punktuose numatytus įrašyti į duomenų bazę rodiklius. VII straipsnyje apibrėžiama duomenų bazių sąveika su kitais registrais. Duomenų bazių tikslumui užtikrinti naudojamasi ir kitų registrų (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro, studijų ir mokymo programų registro) duomenimis. Duomenų bazių sąveikos su kitais registrais tikslas - duomenų bazių tikslumo užtikrinimas. Pagal VIII straipsnio 64 punktą, centrinės duomenų bazės duomenys naudojami švietimo sistemos ir oficialiosios statistikos reikmėms. V. Bendri rezultatai Apibendrinant, galima pastebėti, kad teisinė situacija Vokietijoje, Austrijoje ir Lietuvoje yra visiškai skirtinga. Pagrindinis skirtumas, lyginant Vokietiją su Austrija, yra toks, kad Vokietijoje nėra centrinės duomenų bazės su informacija apie mokinius. Tik pačios mokyklos turi bylas su asmeniniais mokinių duomenimis. Pavyzdžiui, Berlyne duomenys apie mokinius yra surenkami ir perduodami Berlyno Švietimo, jaunimo ir sporto administravimo departamentui, kad ši institucija galėtų atlikti statistinius tyrimus apie mokyklas. Šie duomenys pagrinde tam ir naudojami - statistiniams tyrimams. Oficialūs statistiniai tyrimai apie universitetus taip pat yra vykdomi. Vis dėl to, mokinių ir studentų tapatybės negali būti nustatytos, kadangi jų asmens duomenys paverčiami anoniminiais.

13 13/13 Panašiai kaip Lietuvoje, Austrijoje taip pat yra centrinė duomenų bazė su duomenimis apie mokinius ir studentus. Socialinio draudimo numeris šiose duomenų bazėse būna šifruotas ir todėl neįmanoma nustatyti studentų tapatybės. Reikia pastebėti, kad kol kas nėra visiškai aišku, ar iš viso yra būtina perdavinėti socialinio draudimo numerį į centrinė duomenų bazę. Lietuvoje galioja išsamūs nuostatai dėl tvarkomų asmens duomenų apie mokinius atskleidimo. Tačiau nėra apibrėžti tikslai ir atvejai, kai būtina tvarkyti asmens duomenis. Iškiltų nemažai problemų, jeigu manytume, kad visi apibrėžti duomenys turi būti saugomi visose duomenų bazėse. Taip pat iškyla ir su centrine duomenų baze susijusi problema. Saugomi duomenys apie mokinius turi būti paverčiami anoniminiais. Iš tiesų, būtinybė saugoti individualizuotus duomenis apie mokinius turėtų būti taikoma tik mokykloms ir individualizuoti duomenys neturėtų būti saugomi centrinėje duomenų bazėje, veikiančioje Švietimo ir mokslo ministerijoje. Todėl vertėtų iškelti klausimą, ar būtų galima saugoti šiuos duomenis centrinėje duomenų bazėje Švietimo ir mokslo ministerijoje ir savivaldybėje, paverčiant juos anoniminiais ar bent jau iš dalies anoniminiais duomenimis. Lyginant teisinę situaciją Lietuvoje ir Vokietijoje, galima pastebėti, kad Lietuvos Švietimo ir mokslo ministro parengti nuostatai yra labai išsamūs. Pagal duomenų apsaugos įstatymą, priklausomai nuo konkrečios duomenų bazės, turi būti nuspręsta, ar joje saugomi ir tvarkomi asmens duomenys apie mokinius turi būti individualizuojami.