3 Pratybos ir kartojimas kaip kasdieniai iššūkiai

Transkript

1 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos 32 3 Pratybos ir kartojimas kaip kasdieniai iššūkiai Tikslas: ilgam įtvirtinti žinias ir kompetencijas 3.1 Trumpa pagrindinių praktinių patarimų apžvalga Įtraukti į pamokos planą etapus, skirtus pratyboms: Apie 50 % laiko, kurio Jums prireikė tam, kad mokiniai įsisavintų žinias, numatykite pratyboms, net ir tuo atveju, jeigu mokiniai geba patikimai atgaminti įgytas žinias. Pakartoti dar toje pačioje pamokoje: naujai įsisavintą medžiagą reikėtų dar toje pačioje pamokoje vieną kartą pakartoti. Kiekvieną pamoką pradėti pakartojimu: Kiekvieną pamoką pradėkite praeitos pamokos rezultato ar kitos tai pamokai svarbios išeitos medžiagos pakartojimu. Galvoti aptarti pristatyti: Pagrindinį mokymosi bendradarbiaujant principą taikykite taip pat ir pratyboms bei kartojimui. Aiškinti vienas kitam: Reguliariai duokite mokiniams užduotį paaiškinti vienas kitam įsisavintą medžiagą. Tokiu būdu ją vienodai įsisavins tiek stiprieji, tiek silpnieji klasės mokiniai. Taikyti mokymosi bendradarbiaujant metodus: Metodų portfelyje rasite specialiai pratyboms skirtus metodus: tai yra grupių turnyras ir grupių ralis. 1 Pakartojimui naudoti vizualizavimą: Duokite mokiniams užduotį vizualizuoti išeitą medžiagą. Vizualizavimas suteiks jiems galimybę ją pakartoti. 2 Pratyboms numatyti sumanias užduotis: Parinkite tokius pratimus, kad įgytas žinias mokiniai taikytų kituose, naujuose kontekstuose. Diferencijuoti užduotis pratyboms: Turėkite galvoje, jog stipriesiems mokiniams reikia duoti kitas užduotis, nei tiems, kurie sunkiai įsisavino mokomąją medžiagą. Kartoti bei lavinti pagrindines kompetencijas: Pratybose sutelkite dėmesį į pagrindines kompetencijas. 1 Žr. 1-ąjį mokymosi bendradarbiaujant metodų portfelį 2 Žr. metodų portfelį: Vizualizavimas pamokoje

2 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas Pagrindimas ir priežastys Remdamiesi atliktais mokymosi tyrimais galime šiandien drąsiai teigti, jog mokiniai tuomet išmoksta ilgam, kai pratybų ir kartojimo etapai atitinka tam tikrus požymius. Šie požymiai nustatomi remiantis trimis klausimais: Kaip dirba mokiniai pratyboms ir kartojimui skirtų etapų metu? Kiek laiko jie skiria pratyboms ir kartojimui? Kokiais intervalais jie kartoja išeitą medžiagą? Pratyboms ir kartojimui skirtų mokymosi tyrimų išvados tai iššūkis pamokos organizavimui, kadangi jos konstatuoja, jog naujos medžiagos aiškinimui reikia skirti šiek tiek mažiau laiko, perleidžiant jį kartojimui. Be to šios išvados įtakoja pamokos dramaturgiją, kadangi kartojimas privalo tapti pastovia kasdienio darbo dalimi. Užmiršimas natūralus mokymosi proceso palydovas Greičiausiai esate savo darbe susidūrę su atvejais, kuomet mokiniai užmiršta tai, ką išmoko prieš keletą savaičių, arba nebeįstengia pademonstruoti anksčiau ugdytų kompetencijų. Tiek mokomosios medžiagos, tiek kompetencijų įsisavinimo paviršutiniškumas nė vienam mokytojui nėra naujiena. Pagrindinės kategorijos ir kompetencijos užmirštamos net ir tuomet, jeigu įvairiausiais būdais mėginama užkirsti tam kelią: pvz. namų darbais, žinių gilinimo bei pratybų etapais. Pedagoginės psichologijos požiūriu tai yra normalus reiškinys, įprastas tradicinėje pamokoje. Tik pagalvokite, kiek visko Jūs patys gyvenime buvote išmokę ir vėl užmiršote. Išmokti ilgam»mokantis viršaus» Dažniausia priežastis, kodėl mokiniai užmiršta pamokoje išmoktus dalykus yra ta, jog įgytos žinios nėra įtvirtinamos ilgalaikėje atmintyje. Empiriniai pamokų tyrimai parodė, jog tam, kad žinios patektų į ilgalaikę atmintį, reikia 40% - 50% «mokytis viršaus». «Mokytis viršaus» reiškia, jog žinias reikia gilinti net ir tuomet, kai jas, atrodytų, galima užtikrintai atgaminti, o mokytis viršaus 50% reiškia, jog mokinys turi pusę to laiko, kurio jam prireikė žinių įsisavinimui, skirti jau suvoktos arba tariamai išmoktos medžiagos pakartojimui. 3 Ir net jeigu pradžioje tam prireiks daugiau laiko, galiausiai jo vis tiek bus sutaupoma, nes vėliau mokiniai įstengs per kur kas trumpesnį laiką iki deramo lygio suaktyvinti jau turimas žinias. 4 Taigi toje pamokoje, kurioje aiškinant naują medžiagą reikės pasiremti turimomis žiniomis, bus galima greičiau pereiti prie naujos medžiagos įsisavinimo. Pasak Aebli, prieš pradedant intensyvų kartojimą reikia «perdaryti» sukurtas žinių struktūras. Tą sakydamas jis turi galvoje, jog naujas žinių struktūras reikia kurti keletą kartų ir įvairiais būdais. 5 Jeigu mokiniai suprato naują mokomąją medžiagą, jeigu jie pateikia teisingus atsakymus ir sprendimus, šią medžiagą reikia įtvirtinti naujuose kontekstuose, t.y. skaitant kitus tekstus bei atliekant kitas užduotis ir daryti tai tol, kol mokiniai tvirtai ją išmoks bei gebės lanksčiai taikyti įvairiose situacijose. Po to turimas žinias reikia vėl ir vėl suaktyvinti, taikant didėjančiais intervalais viena nuo kitos nutolusias kartojimo kilpas. Mat vėliau mokiniai įstengs atgaminti tik tas žinias, kurios iš tiesų bus įtvirtintos ilgalaikėje atmintyje. 3 Žr. Wellenreuther, Martin: Lehren und Lernen aber wie? Empirisch-experimentelle Forschun gen zum Lehren und Lernen im Unterricht (liet. Mokyti ir mokytis, tačiau kaip? Empiriniai eksperimentiniai tyrimai, skirti mokymui ir mokymuisi pamokoje) (Grundlagen der Schulpädagogik, Bd. 50). Baltmanns weiler 2004, 115 psl. 4 Wellenreuther 2004, 115 psl. 5 Žr. Aebli, Hans: Zwölf Grundformen des Lernens (liet. Dvylika pagrindinių mokymosi formų). Stuttgart 1983, psl.

3 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas 34 Neurobiologinės priežastys Mūsų smegenyse informacija kaupiama tarp neuronų susidarant jungtims sinapsėms. Tačiau jungtys atsiranda tik tuomet, jeigu jos yra pakankamai dažnai aktyvios. Visgi net ir pastaruoju atveju jos gali išnykti. Neuronų jungtys stabilizuojasi ir nenyksta tik tuomet, kai yra reguliariai naudojamos. 6 Išvada, skirta pamokos organizavimui Siekiant, kad pratybos ir kartojimas taptų pastovia pamokos sudėtine dalimi, reikia skirti du lygmenis. Pirmasis lygmuo tai kartojimo metodika. Pagrindinis dėmesys čia yra sutelktas į klausimą, kaip organizuoti «mokymąsi viršaus», kad pavieniai mokiniai nenuobodžiautų. Antrajame lygmenyje keliamas klausimas, kokia mokomoji medžiaga yra tokia svarbi, jog ją būtina intensyviai kartoti ir įtvirtinti pratybomis. 6 Žr. Spitzer, Manfred: Lernen. Gehirnforschung und die Schule des Lebens (liet. Smegenų tyrimai ir gyvenimo mokykla). Heidelberg und Berlin 2002, psl.

4 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas Kaip įtvirtinti žinias pratybomis ir jas pakartoti? Į klausimą, kaip deramai organizuoti pratybas ir kartojimą, nepakanka atsakyti, jog reikia «mokytis viršaus». Kur kas svarbesnis yra metodinis šio klausimo aspektas, t.y. kokiu būdu galima įtvirtinti žinias pratybomis, ir konkretūs praktiniai patarimai. Įtraukti į pamokos planą pratyboms ir kartojimui skirtą laiką Ruošdamiesi pamokai, apie 50 % mokomosios medžiagos įsisavinimui skirto laiko numatykite «mokymosi viršaus» etapams. «Mokymasis viršaus» turi būti išdėstytas didėjančių intervalų seka, taigi kaskart reikės pakartoti dar ir tai, kas buvo dar anksčiau išmokta. Galvoti aptarti pristatyti Pagrindinis mokymosi bendradarbiaujant principas puikiai tinka ir pratyboms bei kartojimui. Jį galima taikyti tiek vadovėliuose pateiktoms žinių kartojimo bei gilinimo užduotims, tiek nuo jų nepriklausomiems pratybų etapams. Pratyboms ir kartojimui taikyti mokymosi bendradarbiaujant metodus Metodų portfelyje yra pateikti specialiai pratyboms skirti metodai: grupių turnyras ir grupių ralis. Taikant grupių turnyrą, mokiniai klausinėdami vienas kito tikrinasi savo žinias tam, kad vėliau vyksiančiose varžybose galėtų, atstovaudami savo grupei, atsakyti į klausimus. Tai padeda jiems gerai jas įsiminti. Pratyboms numatyti sumanias užduotis Paprastas kartojimas «mokymosi viršaus» etapo metu greitai nusibosta. Atlikdami sumanias užduotis, mokiniai pakartoja tai, ką išmoko, imanentiniu būdu ir taiko įgytas žinias naujuose kontekstuose. Šio proceso eigoje jie neretai aptinka papildomų niuansų. Pratybų etape žinias galima naudoti tikslingai, pvz. savosios nuomonės formavimui. Štai keletas pavyzdžių: Mokiniai išskyrė antikinės kultūros požymius ir juos įsiminė. Dabar jie turi juos pritaikyti keletui dabartinių valstybių (pvz. Haičiui, Somaliui, Šveicarijai ir Rusijai). Ar galima šias valstybes priskirti gerai išsivysčiusioms kultūroms? Mokiniai gauna iš mokytojo trumpus atitinkamų valstybių aprašymus. Taikydami darbui grupėse skirto durstinio metodą 7, jie atlieka tyrimą. Mokiniai moka elgtis su kūnais ir paviršiais. Žinių gilinimo etape jie taiko įgytas žinias ir susieja jas su turimomis žiniomis. Pavyzdžiui jie gali parengti įvairias dovanų pakuotes arba dėlioti «Soma» kubą. 8 Fizikos pamokoje mokiniai išsiaiškino hidroakumuliacinių elektrinių privalumus ir skirtumus. Taikydami struktūruoto ginčo metodą 9, jie aptaria, ar reikėtų savo šalyje statyti naujas hidroakumuliacines jėgaines. 7 Žr. 1-ąjį mokymosi bendradarbiaujant metodų portfelį 8 Vykęs matematikos vadovėlio, kuriame yra paisoma pratybų ir kartojimo dėsningumų, pavyzdys yra: Jochen Herling u.a., Mathematik 5, Westermann-Verlag, Braun schweig Tačiau mokymasis bendradarbiaujant čia nėra sistemingai integruojamas, todėl mokytojas privalo pats suformuluoti trijų žingsnių seką arba taikyti specialias mokymosi bendradarbiaujant formas, pvz. mokymosi tempo duetą arba darbui grupėse skirtą dustinį. 9 Žr. 1-ąjį mokymosi bendradarbiaujant metodų portfelį

5 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas 36 Diferencijuoti užduotis pratyboms Stipriems mokiniams reikia visai kitų užduočių, nei tiems, kurie sunkiai įsisavino mokomąją medžiagą. Į tą būtina atsižvelgti, rengiant užduotis pratyboms. Kartoti įvairiais būdais Pagrindines žinias galima išsaugoti įvairiais būdais, tuo pačiu suteikiant mokiniams galimybę lanksčiau jas taikyti: tam labai tinka mokymosi dienoraščiai, žinynai, mokymosi protokolai ir mintimis atliekami pratimai. 3.4 Taikyti mokymosi strategijas Kad mokiniai kartojimo nesutapatintų su paprastu mokymusi mintinai, reikia supažindinti juos su kartojimo strategijomis. Tokioms strategijoms pavyzdžiui priskiriamas: Vizualizavimas Intensyviai kurdamas grafinę schemą, mokinys jau šio proceso metu gerai įsimena schemoje pavaizduotas žinias; grafinis žinių tinklas susiformuoja taip pat ir mokinio sąmonėje. Taikant grafinę tvarkyklę svarbūs dalykai automatiškai atskiriami nuo nesvarbių. Užbaigus tam tikrą pamokų ciklą, galima duoti mokiniams užduotį parengti apžvalginę schemą, kurioje jie struktūruotai išdėstytų įsisavintas žinias. Tuomet, kartojant išmoktą medžiagą, ji nuolatos būtų jiems prieš akis ir kartojimui nereikėtų skirti daug laiko. Formuoti platesnius informacijos paketus Pavienės informacijos greitai pasimiršta. Kur kas lengviau įsiminti prasminiame kontekste esančią informaciją. Prisiminus nors vieną šio konteksto dalį, greitai atgaminamos ir kitos, kadangi jos yra tarpusavyje susijusios. Tokie didesni informacijos paketai paprastai formuojami sutelkiant žinias. Lavinti metapažinimą Tie mokiniai, kurie tiek mokymosi eigoje, tiek ir praėjus tam tikram laikui užduoda sau klausimą, ką iš viso to, ko jie mokėsi, jie vis dar žino ar moka, ir po to savarankiškai kartoja išmoktą medžiagą, mokosi sėkmingiau. Gebėjimą savarankiškai reguliuoti kartojimo procesą reikia sistemingai lavinti, tai reiškia paskatinti mokinius užduoti sau šį klausimą, skirti pamokoje laiko apmąstymams ir po to juos reflektuoti Steiner štai ką apie tai rašo: «Šis kartojimo būdas, kurį derėtų ypatingai akcentuoti, yra savarankiškai reguliuojamo mokymosi pagrindas; jis yra svarbus visam ugdymo procesui, kadangi yra susijęs su mokymosi nuostata, kurios tikslas ilgalaikis autonominis mokymasis.» Steiner, Gerhard: Wiederholungsstrategien (liet. Kartojimo strategijos), 107 psl. Knygoje: Mandl, Heinz/Friedrich, Helmut Felix: Handbuch Lernstrategien. Göttingen 2006,

6 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas Ką reikia kartoti ir įtvirtinti pratybomis? Į klausimą, kokią mokomąją medžiagą reikia kartoti, gali atsakyti tik tam tikro mokomojo dalyko didaktika derinyje su mokytojo darbo patyrimu ir mokinių gebėjimais mokytis. Žemiau pateiktos nuorodos gali palengvinti Jums šį sprendimą. Sutelkti dėmesį į pagrindines kompetencijas Pratybose sutelkite dėmesį į pagrindines kompetencijas. Užduokite sau klausimą, kokiomis elementariomis žiniomis yra grindžiamas Jūsų mokomasis dalykas, Jūsų pamoka. Ir jeigu į šias žinias pamokoje koncentruojamas dėmesys, skirkite tam pakankamai laiko. Būkite atsargūs, kuomet ugdymo turinys yra sudarytas remiantis spiralės principu Problemos kyla tuo atveju, jeigu mokymasis baigiasi tuomet, kai mokiniai supranta mokomąją medžiagą, kadangi tai yra ženkliai per anksti. Tokiu būdu netiesioginę kalbą išmokęs mokinys kaip mat ją vėl pamirš. Dažnai geriau yra tiek «mokytis viršaus», kad išmoktą dalyką vargiai bebūtų įmanoma pamiršti. 11 Būkite atsargūs dirbdami su vadovėliu Vadovėliai turi atitikti daugybę reikalavimų. Jie turi pateisinti mokytojų lūkesčius, derėti su mokymo planais, tenkinti skirtingų mokinių ir mokyklų poreikius. Tam kad patenkintų daugybę iš dalies vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų, vadovėliai dažnai pateikia gausybę skirtingų temų. Savo pamoką grindžiant vadovėlio medžiaga, atskiriems mokymosi vienetams teks po nedaug laiko. To pasekmė bus, jog «išeita» bus daug, o įsiminta mažai. Todėl užduokite sau klausimą: kokia medžiaga iš tiesų yra svarbi, sudaro jūsų mokomojo dalyko pagrindą, yra būtina tolesniam mokymuisi ir todėl privalo būti detaliai išnagrinėta? Šioms vadovėlio temoms skirkite pakankamai laiko. Pateikite papildomos medžiagos, jeigu vadovėliuose jos nepakanka tam, kad būtų «mokomasi viršaus». Siekite mokykloje susitarimų Sutelkti dėmesį į pagrindines kompetencijas ir ilgalaikį žinių kartojimą bus kur kas paprasčiau, jeigu mokykloje šiuo klausimu vyraus konsensusas. Todėl pamokų planavimo procesas visuomet yra susijęs su vidiniais susitarimais, kokiai mokomajai medžiagai dalykuose yra teikiama pirmenybė ir kokia reikšmė tenka kartojimui. Mokyklų viduje vykstantys kvalifikacijos tobulinimo renginiai ir dalykinės konferencijos tai kaip tik ta vieta, kurioje galima padrąsinti kolegas daugiau kartoti, gilinti bei įtvirtinti žinias. 11 Žr. Wellenreuther 2004, 112 psl.

7 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas Kartoti deramais intervalais Sėkmingoje pamokoje mokomoji medžiaga yra kartojama deramais intervalais. Kokie tai yra intervalai? 12 Prieš pateikiant atsakymą, reikėtų pasigilinti į klausimą, kas nutinka tuo atveju, jeigu liaujamasi mokytis. Po mokymosi periodo padarius pertrauką, jos metu (priešingai, nei galima būtų tikėtis) geriau įsimenama tai, kas buvo išmokta. Taip yra dėl to, kad šiame periode naujai išmokti dalykai susiejami su turimomis žiniomis ir į jas integruojami. Kuo daugiau žinių tam tikra tema yra sukaupta, tuo lengviau yra integruojamos naujosios žinios. Taigi po tam tikros pertraukos vėl pradėjus mokytis, žinios yra kur kas geriau įsisąmonintos, nei tai buvo prieš pertrauką. Geriausiai jos įsimenamos po maždaug dešimties minučių pertraukos. Tačiau po to įsiminimo kreivė staigiai krinta žemyn ir per 24 valandas daug svarbios prieš tai įgytos informacijos mes užmirštame. Taikant tinkamas kartojimo technikas, šio kritimo galima išvengti. Kartojimo ciklai pamokoje Taigi teoriškai kiekvieną kartojimą reikėtų pradėti tuo metu, kai įsiminimas pradeda silpnėti. Kadangi silpnėti jis pradeda praėjus maždaug dešimčiai minučių po temos įsisavinimo, kaip tik tuo metu ir turėtų vykti pirmasis kartojimas. Jo dėka išmoktoji medžiaga puikiai išsisaugotų atmintyje apytikriai vieną dieną. Todėl kitą dieną iš karto turėtų būti kartojama pakartotinai. Tai padėtų įgytas žinias išsaugoti atmintyje savaitei laiko. Praėjus savaitei reikėtų ir vėl kartoti. Tolesnį kartojimą reikėtų numatyti po mėnesio. Praėjus šiam laikotarpiui labai tikėtina, jog įgytos žinios įsitvirtins ilgalaikėje atmintyje ir siekiant jas išsaugoti, pakaks kartkartėmis jas suaktyvinti. Todėl praėjus pusmečiui įgytas žinias patartina dar kartą patikrinti. Kartojimas didėjančiais intervalais Pirmasis kartojimas po 10 minučių Antrasis kartojimas Trečiasis kartojimas Ketvirtasis kartojimas Penktasis kartojimas po dienos po savaitės po mėnesio po 6 mėnesių Tikriausiai dabar užduosite sau klausimą, kaip praktiškai įgyvendinti šį pasiūlymą. Pamokų tvarkaraščiai, žinoma, nėra taip sudaryti, kad kiekvieno dalyko pamoka būtinai vyktų kitą dieną. Naujai įsisavintą informaciją pakartoti jau po dešimties minučių tai pat ne visuomet būna įmanoma. Be to užmiršimo dėsnius įtakoja dar ir daugybė kitų veiksnių, kaip antai mokinių motyvacija, skirtingos mokymosi strategijos, informacijos apdorojimo gylis ankstesnių kartojimų metu ir kt. 13 Nepaisant to, į pateiktus kartojimo ciklus reikėtų žiūrėti kaip į Jūsų praktinio darbo orientyrus. 12 Žr.: Meyer, Hilbert, Was ist guter Unterricht? (liet. Kas yra gera pamoka?) Berlin 2004, 111 psl. arba Hemmer, Karl-Edmund/Wüst, Achim, Handbuch zur Wiederholungsmappe (liet. Kartojimo užduočių vadovas). Würzburg Žr. Wellenreuther 2004, psl.

8 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas 39 Kaip tą daryti? 1. Pakartoti dar toje pačioje pamokoje Jeigu turite dvigubą pamoką, ją reikėtų suplanuoti taip, kad naujai įsisavintą informaciją mokiniai pakartotų dar toje pačioje pamokoje. 2. Pakartoti kitoje pamokoje Kitą pamoką pradėkite pagrindinės praeitos pamokos medžiagos apibendrinimu. Kiek galima dažniau reikalaukite to iš savo mokinių. 3. Pakartojimui skirti namų užduotį Jeigu kitai dienai nėra numatyta Jūsų dalyko pamokos, pakartojimui reikėtų skirti namų užduotį, nurodant ją atlikti kitą dieną. Svarbu, kad kitą pamoką iš tiesų būtų patikrinta, kaip mokiniai įsisavino naujai įgytas žinias, antraip į kartojimą nebus žiūrima rimtai. Jeigu žinių kartojimo ir įtvirtinimo etapus perkeliate į namų užduotis, derėtų turėti galvoje, kad tie vaikai, kurių šeiminė aplinka nėra tam palanki, greitai atsiliks nuo kitų. Todėl norėtume Jus padrąsinti, atsižvelgus į mokymosi grupę, žinių įtvirtinimą ir kartojimą daugiau ar mažiau intensyviai integruoti į savo pamoką. 4. Kartoti pamokoje Ruošdamiesi pamokai, įtraukite į ją kartojimą. Tam kiekvienai mokymosi grupei galite parengti bendrą kartojimo planą, kuris Jums primins, kokią mokomąją medžiagą kartoti ir kada taikyti kartojimo kilpas. 5. Naudotis kartojimo segtuvais Labai savarankiški mokiniai gali naudotis kartojimo segtuvais. Kartojimui skirta mokymosi medžiaga taip susegama į segtuvą, kad mokiniai kartotų ją deramais intervalais. Kaskart turėdami pamokoje šiek tiek laiko, jie gali atsiversti savo kartojimo segtuvą ir pakartoti atitinkamą mokomąją medžiagą. 6. qnaudotis mokymosi kartotekomis Paprasčiau nei kartojimo segtuvu yra naudotis penkių skyrių mokymosi kartotekomis. Tokios kartotekos dažnai pasitelkiamos į pagalbą mokantis žodžius. Priekinėje kortelės pusėje užrašomas klausimas o nugarinėje atsakymas. Teisingai atsakius į klausimą, kortelė keliauja į kitą skyrių. Šios priemonės trūkumas yra tas, jog čia yra sunkiau kontroliuoti kartojimo intervalus, kadangi kartoteka nuolatos papildoma naujomis kortelėmis. Kartojant atskiruose skyriuose esančias korteles, reikėtų po kiekvieno skyriaus nuolatos didinti laiko intervalus. Ši priemonė turi ir privalumą: išmoktiną medžiagą čia reikia taip apibendrinti, kad ji tilptų kortelėje. Tokiu būdu išmokstama sutelkti dėmesį į pagrindinę informaciją. Apibendrinti medžiagą, esant galimybėms, reikėtų dar pamokos metu, kad nebūtų praleista ko nors svarbaus. Norint pagilinti žinias, platesnę informaciją galima perskaityti segtuve. Vietoje mokymosi kartotekos galima naudotis ir kompiuterine programa «Phase 6». Ji veikia tokiu pačiu principu, kaip ir mokymosi kartoteka. Kai kuriems užsienio kalbų vadovėliams jau yra parengti atitinkami duomenų rinkiniai.

9 Raktinės mokymosi bendradarbiaujant temos Pratybos ir kartojimas Kartoti prieš miegą Paaiškinkite tiek mokiniams, tiek jų tėvams, jog kartojimas yra ypač efektyvus prieš miegą. Jis suteikia smegenims galimybę, dirbant naktį, sutvarkyti bei sustruktūruoti dienos metu įsisavintas žinias. 14 Kartojimo prieš miegą, žinoma, nevalia sutapatinti su intensyviu mokymusi vakare prieš egzaminą. Pastaruoju atveju sustiprėja neigiamos emocijos, kurios trukdo deramai išsimiegoti. 14 Žr. Spitzer 2002, psl.