KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS. Kauno galingoji radio stotis. Vaizdas iš stiebo. Priešaky stoties siųstuvo rūmai. Už jų 150 mtr. stiebas.

Transkript

1 KARDAS LIETUVOS KARININKŲ LAIKRAŠTIS Nr. 25 (49) Kaunas, 1926 m. rugsėjo m. 10 d. II metai Kauno galingoji radio stotis. Vaizdas iš stiebo. Priešaky stoties siųstuvo rūmai. Už jų 150 mtr. stiebas. Kardas" eina kiekvieno mėnesio 10, 20 ir 30 d. Leidžia Karo Mokslo Draugija. Prenumeratos kaina kariams ir nekariams: Li e t u v o j e ir Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje: metams 36 lt., pusei metų 18 lt., mėnesiui 3 It. Atskiras nr. l lt. Užsienyje: metams 60 lt., pusei metų 30 lt., mėnesiui 5 lt. Redakcijos adresas: Kaunas, Gedimino g. 34. T e l e f. per Vyriausiąjį štabą. Administracija: Karo Mokslo Valdyba. Kaina 1 lt.

2 386 K A R D A S Nr. 25 (49) Mūsų kariuomenė ir užsienis. Kad informacijų reikalas turi labai didelės reikšmės gyvenime, manau, netenka išrodinėti: šis dalykas visiems yra suprantamas. Jis ypač reikalingas kariuomenei, nes karo metu viršininkas, neturėdamas žinių apie priešininką ir apie savo kariuomenės kaimynines dalis, jaučiasi kaip be akių ir ausų ir gali ne tik susikompromituoti, bet pražudyti save ir visas savo dalis. Informacijų reikalas kariuomenei nenustoja savo reikšmės ir taikos metu. Be jo neapsieina nė viena kariuomenė. Kaip informacijų darbas geriau organizuoti ir tvarkyti, aš čia nekalbėsiu. Mano tikslas yra daug siauresnis : aš noriu paliesti tik kelių leidinių reikalą. Apie tai mūsų Karde" dar nebuvo rašyta, o tuo tarpu, mano įsitikinimu, keliamas dalykas turi nemažos svarbos. Savo straipsnį noriu padalyti į dvi dalis: 1) informavimas užsienio apie mūsų kariuomenę ir 2) informavimas mūsų karo vadovybės apie svetimų valstybių ginkluotas jėgas. Iš pradžių pažiūrėkime, ar tinkamai mes informuojame užsienį apie savo kariuomenę. Turime prisipažinti, kad ne. Žinoma, negalima reikalauti, kad užsienis žinotų apie mūsų kariuomenę tiek, kiek jis žino apie didžiųjų valstybių ginkluotas jėgas; to reikalauti negalima ir todėl, kad daug kur užsieny dar nežino, kas tai yra Lietuva, kur ji yra ir t. t., t. y. nežino ne tik apie mūsų kariuomenę, bet ir apie mūsų kraštą. Tokių atsitikimų pasitaiko net mums draugiškų valstybių inteligentų tarpe. Tuo tarpu užsieny yra žmonių, kurie domi.i ne tik mūsų kraštu, bet ir mūsų kariuomene. Gerai, jei toks asmuo pasistengs informacijų gauti iš mūsų atstovybių ar iš užsieny studijuojančio mūsų jaunimo; tąsyk jis gal gaus tikrų žinių, bet ir tai ne visada, nes turime prisipažinti, kad ir mūsų atstovybės ne visada turi žinių apie mūsų kariuomenę. Dažniausiai užsieny gaudo žinias apie mus, taigi ir apie mūsų kariuomenę, iš laikraščių. O kadangi užsienio laikraščiams mes žinių nesiunčiame, tad mūsų priešininkams lenkams čia kaip tik ir atsiranda geriausia proga šią spragą užkišti jų generalio štabo II-ojo skyriaus sufabrikuotomis korespondencijomis apie Lietuvą, o dažnai ir apie jos kariuomenę. Reikalinga pažymėti, kad šiam reikalui lenkai nesigaili nei pinigų, nei darbo. Del tos priežasties užsienis apie mūsų kariuomenę iš spaudos jei ir žino, tai žino dažniausiai tik tą, ką jam malonės patiekti lenkų ponai. Mūsų valstybė yra nedidelė, be to, dar gyvena savo tvarkymosi stadijoje, todėl šiam reikalui (Informacijų reikalu). didesnių lėšų negali skirti, bet man rodosi, kad yra kitas kelias, jokių lėšų visai nereikalaująs. O šis kelias toks. Dabar mes turime užsieny nemažą skaičių studijuojančių karininkų, yra jau ir baigusių aukštąsias karo mokyklas įvairiose valstybėse. Visi jie, turėdami užsienių karių tarpe gerų pažinčių ir žinodami svetimas kalbas, ar negalėtų dalyvauti užsienio kariškuose laikraščiuose, kaip jų korespondentai? Patiems karininkams šis darbas būtų ne tik nesunkus, bet jiems patiems sudarytų net malonumą; tuo tarpu laikraščių redakcijos, man rodosi, taip pat būtų patenkintos, gaudamos informacijas iš tikrų šaltinių. Be to, šis darbas nereikalaus skirti lėšų. Tokiu būdu mūsų karininkai labai naudingai patarnautų savo tėvynei. Bet vieno to neužtenka. Dar reikalinga būtų Išleisti nedidelė knygutė apie Lietuvos kariuomenę. Teisybė, bent porą tokių knygučių mes jau turime metais New-Yorke karininkas L. Natkevičius išleido knygutę Lietuvos kariuomenė"; šios knygelės autoriaus tikslas buvo supažindinti Amerikos lietuvius su Lietuvos kariuomene, nors recenzentų ji buvo nepalankiai sutikta. Dabar turime Vyriausiojo Štabo gražiai išleistą knygą Kareivis Lietuvos gynėjas"; ji skiriama ne tik kariams, bet ir plačiajai mūsų visuomenei. Tačiau iki šiol visai neturime knygos, kuri būtų skiriama informuoti užsieniui apie mūsų kariuomenę. Čia paminėtos dvi knygos šiam reikalui netinka, jos išleistos kitam tikslui. O tuo tarpu tokios knygos reikalauja net pats gyvenimas. Pav., šių metų pradžioje į Lietuvos atstovą Suomijoje p. Savicką kreipėsi suomių generalio štabo atstovai ir laikraščių korespondentai, prašydami suteikti suomių spaudai žinių apie mūsų kariuomenę. P. Savickis tam tikslui prašė informacijų ir iš mūsų Vyriausiojo Štabo. Nesenai tokių informacijų prašė prancūzai ir rusai. Tad matome, kad užsienis mumis domisi ir užsienio atstovai patys prašo suteikti jiems žinių apie mūsų kariuomenę. Mano giliu įsitikinimu, šiam dalykui mes turėtume visiškai pritarti. Teisybė, užsienis ir dabar daug kur turi Mūsų Žinyną", Kardą", Kareivį Lietuvos gynėją", retkarčiais siunčiame į užsienį ir žinių biuleteniu apie mūsų kariuomenę, bet tokių informacijų užsieniui neužtenka, nes iš jų dažniausiai galima spręsti tik apie mūsų kariuomenės gyvenimą, tuo tarpu apie jos organizaciją ir kitų žinių ten trūksta. Tad ar nevertėtų mums išleisti atskirą knygutę tai spragai užkišti. Knygutė turėtų būti skiriama ne tiek gal mums, kiek užsieniui, todel greta lietuvių, turėtų būti parašyta ir kuria nors

3 Nr. 25 (49) K A R D A S 387 plačiau vartojama Vakarų Europos kalba, pav., prancūzų ar anglų. Knygutėje galima būtų įdėti: a) Bendros žinios apie Lietuvą, b) Mūsų valstybės sutvarkymas, c) Mūsų kariuomenės istorija ir d) Mūsų kariuomenės organizacija, rekrutavirnas, aprūpinimas, mokymas ir t. t. Tokią knygą rašant, pavyzdžiais galėtų būti nors šie kitų valstybių leidiniai apie savas kariuomenes: 1) Deutsches Reichswehr im Wort und Bild; 2) Armja Polska (ruošiama); 3) Ustroistvo vooružennych sil SSSR (antrasis 1926 metų leidimas); 4) Suomių išleista knyga apie jų šaulius. Tokią knygutę išleidę, galėtume ją išsiuntinėti mūsų atstovybėms ir konsulatams užsieny, draugiškų mums valstybių pasiuntiniams Lietuvoje, užsieny studijuojantiems mūsų karininkams ir kai kuriems studentams, pagaliau gal ir kai kurioms redakcijoms į užsienį. Nors šiai knygai išleisti ir reikėtų šiek tiek lėšų, bet nauda būtų neabejotina, ir tos lėšos dešimteriopai mums grįžtų, nors ir kitais keliais. Tokiu būdu knygelė patarnautų ne tik mūsų kariuomenei, bet ir visam mūsų kraštui. Tai tiek šiuo reikalu. Dabar paimkime antrąjį dalyką informavimas mūsų karo vadovybės apie kitų valstybių ginkluotas jėgas. Nesigilindamas į šio darbo organizaciją, noriu pažymėti tik viena, kad iki šiol mes neturime tokio leidinio ar knygos, kuriame būtų smulkiai aprašytos kitų valstybių, ypač artimiausių mūsų kaimynų kariuomenės. O tuo tarpu man rodosi, kad mūsų karo vadovybei būtinai reikalinga knyga, kurioje būtų tikros ir reikalingos žinios apie mūsų kaimynų ginkluotas jėgas ir kuria mūsų viršininkai ir karininkai galėtų naudotis. Toks leidinys galėtų būti viešas arba ne; slaptų, sunkiai gaunamų ir nepastovių žinių į tokią knygą gal ir nevertėtų dėti, bet visų kitų žinių apie kitas kariuomenes sukoncentravimas yra būtinas. Karo Mokslo Skyriaus išleistos brošiūrėlės Kitų valstybių kariuomenės" šiam reikalui netinka, nes karo vadovybės reikalavimų ji jokiu būdu negalės patenkinti; mums reikalingas daug platesnis leidinys. Pavyzdžiais galėtų būti šios knygos: 1) Wojsko litewskie, lenkų generalio štabo H. skyriaus leidinys; 2) Organizacja sil zbrojnych SSSR w czasie pokoju, lenkų generalio štabo II. sk. leidinys; 3) Polša, SSSR Revvojensovieto leidinys; 4) Inostrannyje armii 5) Löbells. Jahresberichte über das Heer und Kriegswesen, 1926 metų leidinys; 6) Taschenbuch der Tank, 1926 m. leidinys; 7) Taschenbuch der Luftflotten,-1926 m. leidinys. Paskutinieji keturi čia nurodyti leidiniai liečia viso pasaulio valstybių kariuomenes. Aš čia juos paminėjau tiktai todėl, kad skaitytojai iš jų galėtų spręsti apie tą užsimojimą, kuriuo yra rašomi tokie leidiniai. Mums tokių knygų apie visas kariuomenes nereikia, mes jų ir nerašysime, nes, reikalui esant, galime pasinaudoti nors ir to pačio Lobell'io knyga. Bet apie mūsų kaimynus, o pirmiausia apie lenkus, informacijų knyga yra būtinai reikalinga. Kas šį darbą atliks Ir kaip jis organizuoti, ne man spręsti. Mano tikslas buvo iškelti šį dalyką ir nurodyti čia pažymėtų leidinių reikalingumą, nes, mano giliu įsitikinimu, šis reikalas yra gan svarbus mūsų kariuomenei, o tuo pačiu ir visai Lietuvai, Kap. St. Raštikis. Aukštieji Karininkų D. L. K. Vytauto Kursai ir jų reikšmė mūsų kariuomenei. (Tęsinys). Pačiam mokyme, lygiai kaip skleidžiamose idėjose ir mokymo tiksle turi būti vienodumas. Tas vienodumas iš vienos pusės pasiekiamas visose taktikos klasėse vienų ir tų pačių uždavinių sprendimu. Vienas instruktorių duotąja tema uždavinį parengia visoms grupėms. Vėliau tą uždavinį sprendžia bei aptaria visi instruktoriai, vyriausiam taktikos vadovui, p. generolui Radus- Zenkavičiui vadovaujant. Instruktoriai aptaria visus svarbesniuosius klausimus, nustato vienodą pratimų programą, vienodas uždaviniui vykdyti sąlygas, vienodus Individualiam kursantų darbui reikalavimus. Nagrinėdami ir spręsdami savo uždavinius su kursantais instruktoriai išaiškina tam tikrus dėsnius ir stengiasi juos įskiepyti kursantų sprendimuose. Bet sprendžiant uždavinius smėlio dėžėse ar žemėlapiuose neišvengiamas aplinkybių dirbtinumas; be to, lengvai galima įskiepyti nereikalingus šablonus formos atžvilgiu; šis metodas, dažnai, gali tam tikras pažiūras ir žinias greičiau į teigti, kaip jas išdirbti. Iš čia aišku, kad instruktorių darbas yra labai sunkus ir reikalauja rimto prie pamokų pasirengimo. Su taktika glaudžiai yra susijusi karo istorija. Istorijos mokoma ne tiek kaip atskiros karo mokslo disciplinos, bet atskirų tolydžio plėtojamų, istoriškai teisingų operacijų pavidale. Sistematiškas istorijos kurso dėstymas duoda medžiagos Išvadoms daryti, bet taktikos teorijos dėsnius irgi reikia iliustruoti istoriškai teisingais pavyzdžiais. Sprendžiant tam tikras taktikos problemas (gynimas, puolimas, atsitraukimas ir p.) uždaviniuose su didesniais vie-

4 388 K A R D A S Nr. 25 (49) netais (pulkais) instruktoriams tenka parinkti istoriškus pavyzdžius ir juos gvildenant mokyti aplinkybes aiškinti ir daryti konkrečias išvadas. Istoriškai tikrų operacijų nagrinėjimas duoda daugiausia medžiagos išaiškinti santykiams tarp aplinkybių, sprendimo ir vykdymo. Intelektualio darbo procesas, (vairiausius uždavinius sprendžiant, ir istoriškų faktų aplinkumos nagrinėjimas leidžia išmokyti kursantus vadovautis vadinamąja p r i-t a i k o m ą j a taktika, bet ne p r i p r a t i m ų bei šablonų taktika. Kare vyksta ne bendrai žygiai, ne bendrai puolimas ar gynimas, ne bendrai kautynės, bet a t s k i r i nuotykiai tam tikrose sąlygose bei aplinkybėse. Vadinasi, reikia mokyti klausytojus susivokti tuose atskiruose nuotykiuose ir tuo pagrįsti mokymo metodą. Vartojant čia aprašomąjį darbo metodą, pagrįstą mokinių atsargumu, negalima, žinoma, visai atsisakyti nuo lekcinio mokymo būdo. Reikia duoti bendrų nurodymų, apibendrinti išvadas, apie tam tikrą kurso dalyką papasakoti, ypač kada kitokių šaltinių su dalyku susipažinti nėra. Tokiais atvejais lektorius pasakoja, t. y. skaito lekciją. Yra eilė dalykų, prie kurių grynai darbo metodas kursuose sunkiai taikintinas arba del laiko stokos, arba del mokymo priemonių stokos. Sunku, pavyzdžiui, šį metodą taikinti kursuose dėstomai mūsų tautos istorijai. Įvairių kronikų, biografijų, raštų ir bendrai literatūros skaitymas ir įvairių istoriškų faktų nagrinėjimas, žodžiu, savarankiškas lektoriui vadovaujant darbas duotų daug geresnių rezultatų, kaip lektoriaus dėstomos apdirbtos medžiagos pasyvus pasisavinimas. Bet eilei dalykų tokiam darbo metodui laiko nepakanka. Yra ir kitų grynai kariškų dalykų, kur grynas darbo metodas nevisoj pilnumoj gali būti taikomas del laiko stokos (statistika, teisė, karo pedagogika, kariuomenės organizacija). Bet, kiek laikas ir darbo sąlygos leidžia, ir lekciniu būdu dėstomus dalykus reikia taip išeiti, kad kursantai teorijos žinias mokėtų praktiškai pritaikinti ir jas pavartoti. Straipsnio pradžioj, trumpai apibūdindamas karo doktrinos esmę, aš minėjau, kad karininkų korpas yra faktinis doktrinos vykdytojas gyveni-me. Karininkų korpas yra tas dvasinis centras, iš kurio išsiplėtoja ir kurio palaikomi visi kariški principai, solidariškumo ir atsižadėjimo jausmas, priemonių nusimanymas, atsidavimas pareigoms iki pasiaukojimo. Karininkų korpas yra kariuo-menės gyvybės židinys. Karininkų korpo vertė yra svarbiausias kariuomenės pajėgumo elemen-tas. Kada jis kūno, proto ir dorovės atžvilgiu yra išlavintas ir ištobulintas, kada jis yra energingas Ir gabus savarankiškam darbui, visi kariuomenės elementai jo įtakoje auga ir tarpsta. Karo doktrinos turinys pareina nuo karininkų pažiūrų ir idejų suvienodinimo, Dažnai tenka nugirsti kalbant apie. mūsų jaunutę šiokią tokią" karo doktriną. Man rodos, kad mes dar neturim jokios savos, pilna to žodžio prasme, doktrinos. Mes turime eilę statutų, sukompiliuotų daugiausia iš prancūzų ir kitų kariuomenių literatūros, kur yra daug nesuderinamų dalykų nei su mūsų sąlygomis, nei su mūsų mastu, nei su mūsų technika, nei su mūsų aplinkuma; dažnai tai yra prancūziškai-vokiškai-rusiškas idėjų ir veikimo būdų mišinys. Tie statutai ant greitųjų išversti ir surašyti spragai užkimšti, nes reikėjo iš ko nors kariuomenę mokyti ir duoti jai tikslesnių taktikos idėjų. Mūsų išleistieji statutai suvaidino ir tebevaidina didžiausį vaidmenį mūsų kariuomenės parengime, bet nėra abejonių, kad jie visi reikės rūpestingai peržiūrėti, taisyti ar iš naujo rašyti, kad jie atatiktų mūsų sąlygas, mūsų dvasią, mūsų aplinkumą, mūsų mastą. Jau vienur kitur tenka Išgirsti ir rimtų balsų del kai kurių mūsų statutuose netikslių dalykų (pavyzdžiui, kad ir mūsų kautynių skyrius: jo organizacija prancūziška, o automatiškas ginklas vokiškas; šis ginklas nėra tiek portatyvus, kad K. Sk. galėtų manevruoti" taip, kaip statuto norima, ką jau įrodė ir praktiškos pamokos ir manevrai). Aš neturiu tikslo šioje vietoje plačiai kalbėti apie vadinamos mūsų doktrinos trūkumus, bet man čia svarbu pabrėžti, kad jei mes norime turėti savąją doktriną, mes turim visų pirma parengti karininkų korpą, bendrai turim išdirbri minties ir galvojimo discipliną. Kursai, leisdami pažiūrų ir kritikos laisvę ir savo darbo metodu pripratindami prie sistematiško ir savarankiško darbo, duoda klausytojams daug konkrečių žinių, įdiegia juose mokslo pamėgimą ir palinkimą savarankiškai lavintis; bet kas svarbiausia, suvienodina jų pažiūras, galvojimo būdą, praplečia jų bendrą ir taktišką akiratį, duoda jiems darbo metodą, kurį išsinešę jie taiko visoj kariuomenėj. Svarbiausias kursų vaidmuo, mano manymu, ir yra tas, kad jie duoda mums vienos mokyklos karininkus, ne vienos mokyklos sienų prasme karininkus, bet idėjų, pažiūrų, metodo prasme. Vienoj pakraipoj, vienoj dvasioj išauklėtas ir išmokytas karininkų korpas ir yra svarbiausias vienos karo doktrinos laidas. Viena kariška kalba kalbėdami, vienodai galvodami, vienodai aplinkybes tirdami, vienodus būdus sprendiniui daryti vartodami, tokie karininkai bet kuriuos statutus, įsakymus, nurodymus vienodai supras, vienodai aiškins, vienodai vykdys, vienodą supratimą apie iniciatyvą turės ir vienodai mokės ją pareikšti. Aukštieji Karininkų Kursai tikra, žodžio prasme yra mūsų karo mokslo židinys. Čia yra susibūręs būrelis mūsų generalio štabo karininkų ir kiti aukštesnieji viršininkai, specialistai ir pedagogai, kurie, susirūpinę mūsų kariuomenės mo-

5 Nr. 25 (43) K A R D A S 389 kymu ir auklėjimu, dirba kursuose ir per išleidžiamus iš kursų karininkus, per gausingą kursų leidžiamą karo literatūrą, per įvairius parodomuosius pratimus, manevrus, žaidimus ir k. plečia karišką mintį mūsų kariuomenėje. Kursai pamažu, bet tolydžio krauna mūsų karo mokslo kapitalą, kuris jau duoda didelius procentus. (B. d.). Pulk. leit. Lanskoronskis. Komisijų sistema kariuomenės ūkyje. Išviršinai sprendžiant, dabartinė kariuomenės dalių ir įstaigų ūkio administracinė tvarka atrodo taip, lyg už savo darbus atsakingi ne netarpiniai viršininkai, bet tos komisijos, kurios skiriamos tikrinti arba atlikti tą ar kitą ūkio srities darbą. Gyvenime šiuo atveju esti nesusipratimu, nes atsakymo pareiga painiojasi dviejų juridinių asmenų plotmėje. Užtat ūkio dalių vedėjai turi aiškią tendenciją įbrukti eilinius darbus komisijoms ir veikiau apsidrausti aktais. Anaiptol, nėra pagrindo smerkti tokios taktikos. Kiekvievam žmogui įgimtas atsakymo jausmas. Čia kalta visa mūsų ūkio sistema, kuri pagrįsta komisijų aktų protokolais ir dvelkia ar tai nepasitikėjimo, ar didelio biurokratizmo pradais. Iš tikrųjų, galo ir krašto komisijoms nėra. Sulūžo vežimo kuris daiktelis komisija. Apskaityti, klek stogui dengti išėjo malksnų ir vinių, komisija. Išaiškinti, kiek dalyje turi būti arklių, komisija ir t.t. Be to, komisijų skyrimas dažnai pasižymi nerealumu. Paimkim, pav., mažą mūsų karo sričių ūkį. Kiekviename metų bertainio gale ten sudaroma vietoje arba komandiruojama rinktinė komisija patikrinti srities apyskaitą (didesnėse įstaigose ir dalyse tokie patikrinimai daromi kiekvieno mėnesio pabaigoje). Rodos, visiškai aišku, kas vadovauja darbams, daro apyskaitas, tas turėtų jas tikrinti ir atsakyti už savo darbų tikrumą. Bet užmesti pašaliniam žmogui atsakingą juridiniu ir materialiu atžvilgiu pareigą tarytum nepatogu. Pagaliau, tokia komisija, kaip praktika parodė, nedaug patarnauja tai pačial daliai, tuo labiau valstybei. Tą faktą drąsiai tikrinu, nes pačiam daug kartų teko dirbti įvairiose komisijose. Kitą kartą ištisą mėnesį trys karininkai aiškinome, kiek už trejus senos praeities dalies gyvenimo metus gauta ir išleista pinigų. Išvadoje gavome tokius kurioziškus davinius, jog ūkio skyrius negalėjo jų nė parodyti. Kartais esti keblių ir juokingų nuotykių. Taip, paskirta komisija pripažinti netinkamiems vartoti veterinarijos skyriaus chirurgijos instrumentams ir medikamentams. Darbo pradžioje paaiškėjo, kad nė vienas iš komisijos dalyvių neturi mažiausio supratimo ne tik apie tų įrankių tinkamumą, bet nežinojo nė kam jie reikalingi. Kadangi eksperto dalyvavimas įstatymo nenumaiytas, turėjome tikėti vet. gydytojaus paaiškinimui. Paskui, vienoje įstaigoje komisijai buvo pavesta nustatyti, kiek tai įstaigai reikalinga baldų. Įdomus tas reiškinys, kad nė vienam komisijos nariui nesudrebėjo ranka, pasirašant aktą su sąmata apie litų. Štai kokios rūšies komisijų darbai. Masinės komisijos tai šių dienų mados reiškinys. Yra reikalas ar ne, bet komisija skiriama. Tikriausia, kad komisijų sistema prasidėjo iš rusų biurokratinės mokyklos palaikų. Bet vargu buvo Rusijoje tiek praktikuojamos komisijos, kaip pas mus. Pagaliau, rusų supuvęs pedantizmas mums ne pavyzdys. Užtat Vakarų Europos kariuomenėse (Vokietijoje) komisijų skaičius ir jų funkcijos labai aprėžtos. Ir tai aišku del ko. Yra ūkio skyrių vedėjai specialistai, jie visais atžvilgiais turi būti atsakingi ir turi nebijoti atsakyti, lygiai, kaip kuopos vadas atsako už savo kuopos ūkį ir kareivių paruošimą. Kodėl jam nereikalingos komisijos? Kad komisijų gausumos būtų vien nepasitikėjimo viršininkams padaras, to tikrinti negalima, nes tuo keliu einant reikėtų skirti komisiją ir vedant pulką į kautynes. Tačiau to nėra. Pulko vadui visai patikima tūkstančiai žmonių gyvybių, ir jis vienas, savo proto ir sąžinės nurodymais vadovaudamasis, sprendžia tiekos žmonių likimą. Rasi, valstybei brangesnis gurguolės vežimas, kaip kario gyvybė? Iš esmės komisijų idėja nebūtų tiek smerktina, jeigu ji nestotų skersai kelio vyriausiam kariuomenės uždaviniui vykdyti. Dabar veik pusė rikiuotės karininkų gaišta nebaigiamose komisijose. Iš tos priežasties kareivių mokymas ir auklėjimas dažnai patikimas puskarininkių nuožiūrai. Išvada prasta: karininkas, besirausdamas raštinėje, ras ar neras netikslumų, tuo tarpu jam patikėtų kareivių ruošimo dalykas nepataisomai nukentės Žinoma, reikia pripažinti Ir kariuomenės ūkio apyskaitos svarbą, bet tiek, klek reikalinga. Nieku būdu neleistina, kad ūkio srities formalumai griautų kariuomenės pajėgumo pradus. Nesąmoninga Išplėsti ūkio pobūdžio įnorius tiek, kad pulkų stovyklas paverstų dvarais, karininkus paskirstytų komisijomis, kareivius darbininkais. Biznis visai neblogas daiktas, užtat kariuomenė kaip karo jėga būtų visai likviduota. Rimčiau atrodytų dalykas, jei vietoje tariamųjų komisijėlių svarbiais atsitikimais (pav., metinę dalies piniginę ir turto apyskaitą tikrinant) būtų sudaroma viena ar kelios kontrolės pobūdžio savarankiškos, tikra žodžio prasme, komisijos. Jos inspektuotų dalis, nuodugniai revizuotų jų ūkį, duotų naudingų patarimų bei nurodymų. Tokių

6 390 K A R D A S Nr. 25 (49) komisijų darbas visai atsilygintų valstybei, juoba pamažėl sveiktų mūsų ūkio srities netobulumai bei ydos. Gyvename jau aštuntus metus. Laikas būtų taisyti įsivyravusias paklaidas. Ypač daugiau dėmesio kreipkime į kariuomenės paruošimą kautynėms. Mažiau formalumų, daugiau pozityvaus darbo štai griežtas devizas, kurio turime laikytis. S s. Kavalerijos balno krūvis. (Pabaiga). Prancūzų, kaip ir kitų valstybių kavalerijoj balno krūvis yra griežtai nustatytas išleistomis k. ap. ministerijos instrukcijomis. Norėdamas parodyti, kaip jis sutvarkyias, duodu jo aprašymą. I. Kavalerijos balno krūvis karo metu (išskyrus lengvųjų kulkosv. grandį). Aplink arklio kaklą: 1) arkliui pririšti virvė, 2) kaklo šovinynas. Ant k o b ū r ų ir p r i e š a k i n i o lanko: palapinė. Iš kairės pusės: Ant k o b u r o s: 1) kastuvėlis, 2) žibintuvas. Ko b ū r o j e : 1) 2 klgr. avižų brezento žiupčiuje, 2) trokas, 3) aštrus šepetys arkliui valyti, 4) kempė. Pridedamoj brezento kobū roj: 1) katiliukas, šaltas valgis, šaukštas, šakutė, 2) vienas atsargos maisto davinys, 3) dvi šokolado porcijos, 4) pilotė, 5) tuščias duonkrepšis: Prie balno prikabinta: 1) karabinas makštyse, 2) žirklės vielai kirpti. Iš dešinės pusės: Ant kobūros: 1) brezentinis kibiras, 2) vedegėlė. Kobūroje: 1) Petarda, 2) dvi pasagos ir uknoliai, 3) l klgr. avižų brezento žiupčiuje, 4) gripai ir jiems raktas. Pridedamoj brezentinė j kobūroj: 1) šepetys rūbams, 2) baltiniai, muilas, dantims šepetėlis, 3) nedidelis maišelis pašarui nešti, 4) pašarui virvė, 5) maišelis su siūlais, adatomis, sagomis. P r i e balno p r i k a b i n t a : 1) kardas. Ant užpakalinio lanko: 1) milinė, 2) apklotas žiemos metu. Pasvėrę pripildytas kobūras, rasime, kad dešinioji sveria tiek pat, kiek ir kairioji. Jei iš kairės pusės prikabintas karabinas ir žirklės, o iš dešinės tik kardas, tai užtat dešinioji pridedamoji kobūra yra sunkesnė už kairiąją. Tokiu būdu sutvarkę krūvį, gauname visišką jo pusiausvyrą, kas jojant vaidina didelę rolę. Ne pro šalį paminėti kai kuriuos prancūzų krūvio išvardintus daiktus. 1. Mes žygyje arkliui pririšti vartojame grandinį, kurio vienas galas prikabinamas prie kantaro, o antras prie balno iš kairės pusės. Jojant, grandinis siūbuoja, daužo ir trina arkliui petį ir kaklą, skambina ir galų gale kažkaip nerimtai atrodo. Vieton grandinio prancūzai vartoja slepiamos spalvos stiprią, specialiai pagamintą virvę apte 1,80 m. ilgio; jojant, ji būna gražiai.apvyniota ant kantaro pasmakrinio diržo. Didžiausia tos virvės pirmenybė už grandinį ta, kad pervežant arklius vagonais virve pririšti arkliai gali būti vienu akimirksniu paleisti, kas labai svarbu, pav., arkliui sugriuvus. To negalima padaryti vartojant grandinį, o, be to, žygy virvė nedaužo arkliui peties ir kaklo ir nekelia triukšmo. 2. Apikaklinis šovinynas padarytas iš brezento su odinėmis makštimis šovinių apkaboms. Prie arklio kaklo ir balno pritaikytas taip, kad netrina ir nedaužo arklio. Jame telpa 90 šovinių, kas prie dabartinio ugnies vyravimo principo kavalerijai turi daug reikšmės. 3. Kastuvėlis mažas, išardomas ir lengvas, sudėtas į brezentinę makštį; jo visai užtenka apsikasti šaudymui gulom. 4. Žibintas, trikampio pavidalo, sudedamas į plokščią 1,5 cm. storio lentelę, laikomą brezento makštyse; vietos užima visai maža, nauda labai didelė, nes nakvynėse galima apšviesti arklidė be gaisro pavojaus. Apšviečiama su žvakės pagalba; vieton stiklų įdėtas celuloidas. 5. Šepetys rūbams vienas trims kavaleristams. 6. Pilotė dedama į kobūra todel, kad žygy, manevruose ir kovos lauke prancūzų ir visų kitų valstybių kavaleristai nešioja šalmus. Pilotė uždedama važiuojant geležinkeliu ir poilsio metu.

7 Nr. 25 (49) K A R D A S Karabinus prie balno nešioja tik kavaleristai ginkluoti pistoletais, signalistai ir muzikantai; visi kiti nešioja jį už pečių. 8. Žirklės vielai kirpti išduodamos tam tikram kavaleristų skaičiui, žiūrint reikalo. 9. Būdas nešioti kardas iš dešines pusės sudaro daug nepatogumų ir mums visai nepriimtinas. Be daiktų, sudėtų kobūrose ar pririštų prie balno, kiekvienas kavaleristas ant savęs nešioja: 1) dujokaukę ir 2*) brezentinį maišelį, kuriame turi būti: viena nosinė, marškiniai, apatinės kelnės, rankšluostis, dvejetas autų ar kojinių, dvejetas atsarginių pusbačių, šruopas ir šepetys arkliui valyti. Be tų daiktų, kiekvienas puskarininkis tame maišely nešioja dar žirkles arklio karčiams kirpti ir uodegai lyginti. Mano nuomone, mūsų sąlygomis kai kurie daiktai iš prancūzų krūvio visai nereikalingi. Todel juos išmetus iš kobūrų, lieka vieta sudėti daiktams, pažymėtiems 2*. punkte, nes maišelis, tais daiktais prikimštas ir pakabintas per petį kavaleristui, varžo jo judesius, tuo labiau, kad mūsų kavalerija turės būti ginkluota ietimis. II. Manevrų krūvis. Jis yra toks pat, kaip ir karo meto krūvis, tik tas skirtumas, kad į jį nededama: petardos, atsargos pasagų ir gripų ir vieton 3 klgr. avižų imama tik vienas davinys (vienam sykiui), bet užtat imamos kelnės ir bluzė, kuriais kavaleristai velkasi ant rūbų ruošos metu. III. L. k. grandies balno krūvis. Tas pats krūvis, kaip ir visų, su tokiais skirtumais: 1) apikaklinis šovinynas turi k. šovinių pakietuose (ne apkabose); 2) 30 šovinių karabinui, sudėtų į maišelį ir patalpintų pridedamoj kairiojoj kobūroj. Mūsų kavalerijos balno krūvis reikėtų veikiai pertvarkyti, papildyti pridedamomis kobūromis, dirželiais ir atatinkamais žiedais prie balno, nustatyti daiktų rūšį, jų dydį, svorį ir skaičių, išdirbti taisykles jiems sudėti į kobūras, visumet turint galvoje pusiausvyrą. Visa tai atlikus, reikia pradėti pratinti arklius prie krūvio sunkumo, sunaudojant tam tikslui visus taktiškus pratimus ir manevrus. Kavalerijos vyt. leit. Kraunaitis. Kauno galingoji radio stotis. Kauno radio stoties statymas pagaliau baigtas. Daug buvo nervavimosi, daug kalbų, spėliojimų, priekaištų, pasityčiojimų ir galų gale viskas baigta. Kauno galingoji radio stotis pradėjo veikti. Radio stoties viršininku, susisiekimo ministerijai prašant ir krašto apsaugos ministerijai sutikus, paskirtas aukštųjų karo technikos kursų radio kabineto vedėjas kapitonas inžinierius Jurskis. Naujas viršininkas kpt. Jurskis radio stotį iš senojo v-ko perėmė š. m. gegužės mėn. 7 d., o birželio mėn. 10 d. stotis buvo jau sutvarkyta. Dabar stotis kol kas veikla dar nereguliariškai ir tik laukia reikalingų sutarčių, kad galėtų savo normalų darbą pradėti. Stotį pastatė prancūzų firma Sociėtė Francaise Radio-Electrique". Stoties galingumas 12 KW. Veikimo radiusas užtikrintas radiotelegrafui 3000 km., radiotelefonui 2000 km. Tie atstumai faktiškai gali būti pasiekti daug didesni, nes radio stotis yra labai gerose techniškose sąlygose. Elektros energiją radio stotis gauna iš Kauno miesto elektros stoties, kurios kintamoji įtampa 220 V. transformuojama iki V. Be to, vedama pastoviosios srovės linija iš Kauno geležinkelių stoties. Stotis numato ir savo atskirą elektros stotį įrengti pastatyti agrigatą (Diselį 100 HP.). Siųstuvas. Iš 220 V. į V. transformuota srovė išlyginama su pagalba 12 diodų lempelių su 2 elektrodais. Pats virpesių generatorius susideda iš 2 paraleliai sujungtų triodų, po l KW. galingumo kiekvienas. Taip sukurti virpesiai induktyviai perduodami į 15 KW. sustiprinamąjį triodą, kurio anodo grandinėje guli galingasis virpantis kontūras. Iš čia virpesiai induktuojami į anteną. T e l e f o n i j o s priedas įrengtas bendru principu. Sustiprinamoji mikrofono srovė per magnetinį moduliatorių induktuojama arba tiesiog į anteną, arba į tarpinį kontūrą. Pats telegramų siuntimas manipuliacija atliekama arba iš rankos, arba automatiškai. Antena. Siųstuvo anteną didžiosios raidės T pavidalo palaiko du geležiniai stiebai po 150 mtr. aukščio. Antena sudaryta iš 4 vielų 8 mm. storio. Antenos ilgis 290 m., viso antenos įrengimo ilgis 500 mtr. įžeminimas kombinuotas iš antžemio ir požemio tinklų. Imtuvas. Priėmimo salė randasi apie 100 mtr. nuo siųstuvo salės, atskirame name. Priimama dviem įrengimais: Europos ir Amerikos stotims priimti. Visur priėmimui taikomos rėminės antenos. Kiekvienas įrengimas Europos ir Amerikos stalas susideda iš dviejų aparatų eilių, būtent: Europes stalas 1) bangoms nuo 350 iki 6000 m. ir 2) bangoms nuo 4000 iki m. priimti;

8 392 K A R D A S Nr. 25 (49) Kauno galingoji radio stotis. 150 m. stiebas. Siųstuvas. Imtuvų salė. Europos" stalas. Amerikos" stalas. Amerikos stalas 1) bangoms nuo 2500 iki 8000 m. ir 2) bangoms nuo 7500 iki m. priimti. Amerikos stalas turi specialius antiparazitinius prietaisus, kurie praleidžia apibrėžto tono virpesius ir tuo būdu sumažina šlamėjimus ir tratėjimus. Priiminėjama iš klausos arba automatiškai. Automatai įrengti dviejų rūšių: 1) onduliatoriai ir 2) Creed'o raidėmis spausdinantis aparatas. Trečias įrengimas imtuvų salėje su išorine 30 m. aukščio antena reikalingas padedamam ir ne- tarnybiniam priėmimui. Radio stotyje galima realizuoti ir duplex ryšius. Visa radio stotis savo įrengimais daro labai malonų ir rimtą įspūdį. Tai yra tikrai moderniškas, europiškas techniškas kampelis. Kauno galingoji radio stotis perdavinės taip pat ir radio koncertus. Tam reikalui rengiama studija. Keletas koncertų jau buvo duota ir gauta net iš tolimų užsienio kampų pranešimų, kad jos darbas gerai priiminėjamas. Verta pridurti, kad Kauno radio stotis bus viena iš galingiausių Europoje, duodančių kon-

9 Nr. 25 (49) K A R D A S 393 Stoties viršininkas kap, Inž. Alfonsas Jurskis. Kilęs iš Akmenkos viens., Pumpėnų valsč., Panevėžio apskr. Gimė 1894 m. Ėjo mokslus Petrapilio politechnikume ir diplomą įgijo Aukštojoj Elektrotechnikos Mokykloj Paryžiuj 1924 m. Kariuomenėje tarnauja nuo 1919 m. Buvo elektrotechnikos bataliono inžinierius iki 1923 m. Grįžęs iš užsienio buvo paskirtas Aukštųjų Karo Technikos Kursų radiokabineto vedėju ir kursų lektorium. Šias pareigas eina ir dabar. Nuo š. m. gegužės mėn Kauno galingosios radio stoties viršininkas. Apač ioje: Kauno miesto vaizdas iš radio stoties stiebo. A Šulco fotografijos. cerius stočių. Paprastai tokių specialių stočių galingumas siekia 0,5 1,5 KW. Kauno radio stotis jau galutinai įrengta ir pradeda veikti. Tas faktas bus didžiausias Impulsas Lietuvos radio mėgėjams. Reikia laukti, kad jų skaičius nuo kelių šimtų veikiai pašoks iki tūkstančių ir net dešimčių tūkstančių. Ypatingas susidomėjimas radio technika jaučiamas kariuome- nės tarpe. Mūsų karo radistai radio mėgėjai organizuoja karių radio mėgėjų ratelį. Organizuoti Lietuvos kariuomenės radio mėgėjai galės dirbti ne tik savo asmens naudai ir malonumui, bet dar daugiau mūsų kariuomenės ir visos šalies naudai kelti ir populiarizuoti techniką. Vyr. Itn. Šulcas.

10 394 K A R D A S Nr. 25 (49) Užmirštosios. Gailestingoji sesutė, tai kovos laukų ir ligonių angelas". Sesute, parašyk maniai laišką, kad aš mirdamas mamą minėjau... Sesute, vandens lašelį, trokštu; sesute, pakelk mane; sesute, paskaityk man iš namų gautą laišką... Ir toji sesutė visur turi spėti, visus patenkinti, nes ji turi būti tas angelas sargas, kuris visus paguodžia, visus patenkina, vienu metu visur būna. Ir tas žodis sesute" nenueina nuo lupų sergančių karių, o jų gerokai guli ligoninėse. Ir taip diena iš dienos slenka jos pilkas, nieku nesiskirtas nuo kitų dienų gyvenimas. Slenka dienos, savaitės, mėnesiai, metai... O toji sesutė, lyg amžinas žydas klajūnas, bėgioja iš palatos j palatą ir slaugia visus, o juk ligonis tai mažas, neramus, daug reikalaująs vaikas. O kiek tos sesutės vargo kovų laukuose, ten jos kentė ir badą, ir nuovargį ir amžiną baimę mirti nuo priešo sviedinio, kulipkos, nuodingųjų dujų ar net netikėto priešo užpuolimo. Ir tas viskas vardu didelio pasiaukojimo artimo meilei. Moteriai skirta būti motina; jos ir tos laimės išsižada ir, lyg mūsų senos vaidilutės, aukoja viską artimo meilės aukurui. Bet pažiūrėkime, kokios gyvenimo sąlygos tų amžinai triūsiančių mūsų geradarių. Imu vien mūsų Karo Ligoninės sesutes, jų gyvenimo sąlygas, nes daug kas iš mūsų apie tai ir supratimo neturi. Darbas prasideda nuo 7 v. 30 m. ir traukiasi iki 13 v., pertrauka, ir vėl nuo 17 iki 19 val. Šventadieniais dirbama, kaip ir paprastomis dienomis, skirtumo jokio, vadinasi, metuose d. Dežuruojama kas 6 7 d., o vasaros metu kas 3 4 d. O kas nors kartą gulėjo toje ligoninėje, tas gerai matė, kiek tomis valandomis yra darbo; o dežuravimai ar mažai atsieina jų sveikatai. Be to, dežuruojanti sesuo, baigus dežuravimą, nepaleidžiama nuo darbo nors iki 12 v., o dirba, lyg ji nebūtų dežuravusi. Kiekvienas pamanys, užtat jos geras ir algas gauna. Ir mes taip manėme. Alga 200 (du šimtu) litų mėnesiui, iš kurių 5% išskaitoma dar į pensijos fondą. Pridėkime prie to dar kareivio maisto davinį. Norėdamos pagaminti nors šiek tiek žmoniškus pietus, jos kas mėnesį sumoka dar po 10 lt. ir už vakarienę 20 lt. Pusryčius jos turi gamintis pačios sau. Bet užtat jos gauna butą; taip, gyvena po 2 3 viename kambary, ir kas mėnuo tas atsieina irgi maždaug 20 lt. Prisiminę Mašioto aritmetikos dėstymą ir imstymą, gauname štai ką: 200 (l ) = 160 lt.; dėkime pusryčiams irgi 20 lt., tada iš viso lieka 140 lt. Bet ne visos gali amžinai gyventi bendrabuty, kur yra tam tikri varžymai ir nepatogumai, todėl mažiausias kambariukas atsieis minimum užuot 20 litų 40. O kur rūbai, apdaras? Juk pagalvokime, kiek jos amžinai bėgiodamos sunešioja vien tik batukų. Nors jos iš valdžios apsiaustus gauna, bet nemanau, kad grįžusios namo, vilkėtų ta suknele, kuria slaugo ligonius, ypač su limpamomis ligomis. Tad, viską sumetus, tenka pasakyti, kad jos mėnesiui gauna ne daugiau kaip 250 lt., t. y. VI. kategorijos algą, laisvu susitarimu samdomo vyr. puskarininkio. O ar galima sulyginti vieno ir kito darbą ir tą pavojų, kuriame visados yra sesutės. Toli gražu ne. Tai būtų per drąsus ir akiplėšiškas sulyginimas. O kokia jų ateitis? Štai pamatysime. Sunkiai dirbdama po 20 metų tarnybos ji gal susilauks pensijos. O kas geriau senatvėj aprūpina negu pensija. Ir kokia čia likimo ironija ta pensija bus lygi 100 litų mėnesiui, štai tau senatvei ir pyragai. Ir vėl reikės bėgioti pas privačius gyventojus ir slaugyti juos jų ligose, ir tai iki grabo lentos ir žilos senatvės. O senatvėj paramos iš nieko nelauk, nes valdžia uždraudė joms susituokti. Ir liks vienų viena, visų pamiršta gailestingoji sesutė su 100 litų pensija... Norėdamos šiek tiek geresnį drabužį įsigyti, jos dažnai, kada nedežuruoja Karo Ligoninėje, eina, vargšės, slaugyti civilių ligonių. Tas, žinoma, neigiamai atsiliepia ir į jų sveikatą ir į darbo produktingumą, bet čia reikia kaltinti ne jas, o tas tiesiog nepakančiamas sąlygas, į kurias jos pakliuvo, k a l t a s ne asmuo, bet priežastis. Jei užginta susituokti, tai nereiškia, kad negali niekur ir išeiti. O visi puikiai žinome, kad kiekvienas ar tai į kinematografą, ar į koncertą, ar į teatrą nuėjimas ko nors kaštuoja. Jų viena labai susijaudinusi pasakė: Kaip norėtųsi nors 2 3 kartus mėnesy nueiti nors į kinematografą, bet, deja, ir to negaliu". Tikrai buvo gaila žiūrėti į jos pilnas ašarų akis, nes jose buvo visiškas nustojimas vilties susilaukti kada nors geresnio gyvenimo. Juk jos negali susilaukti nei pakėlimo į laipsnį, nei, kaip karo vald., egzaminų laipsniui įgyti ir susilyginti su karininkais, nei trimečių gauti. Tamsi ateitis ir tiek. Rašyti bei kalbėti maža, reikia kas nors daryti, kad pagerintume tą sunkų jų gyvenimą. Mano išmanymu, reikėtų mėnesiui mokėti minimum 300 lt. ir palikti kareivio maisto davinį. Tas maždaug sudarys apie 350 lt. Už butą visai nevertėtų imti, gal vien už elektrą. Išduoti metams nors vienai suknelei medžiagą, su kuria ji gautų dirbti ligoninėje. Po dežuravimo reikia paleisti nuo rytinių sesutės darbų, nes tas, jei dar naktį buvo daug silpnų ligonių, gali neigiamai atsiliepti ir į ligonių slaugymą. Pensijai gauti sumažinti ištarnavimo metus ligi 15.

11 Nr. 25 (49) K A R D A S 395 Taip, trumpai suglaudus, atrodo gailestingųjų sesučių gyvenimas. Kas buvo kovos lauke sužeistas, tas gerai atsimena, su kokiu ilgesiu laukėme, kad tik greičiau prie mūsų prisiartintų tas kantrus angelas. Jos mokėdavo vieną žodžiu paguosti, kitą akimis nuraminti, trečią savo gailesčiu, ketvirtą užuojauta, ir visi būdavo patenkinti, bet ir joms tas brangiai atsieidavo. Buvau liudytojas, kaip viena, vien idėjai pasiaukojusi sesutė, 3 iš eilės be poilsio paras bedirbdama, krito negyva ir daugiau neišvydo nei brėkštančios dienos, nei skaisčios saulutės. O kiek yra pavojaus palatose su užkrečiamomis ligomis, apie tai maža kas mąsto. Ji sesutė, todėl ji turi tą padaryti. Užmirštame viena, kad sesutė irgi žmogus, ji turi jautresnę širdį, ji moteris, jai daugiau reikia kovoti ir su moters įgimtu drovumu bei kuklumu, o apie tai niekas net ir nepamano. Teisybės vardu reikėtų kuo greičiau page-rinti tą tiesiog nepakenčiamą, vargingą mūsų karo gailestingųjų sesučių gyvenimą. Vyriausybė turėtų būti palanki tam reikalui, nes čia greta gailestingosios sesers ginamos ir moters teisės. Jei ji daug dirba, ji turi daugiau ir gauti. Maitinti jas nuotrupomis nuo poniško stalo ar nebus gėda. Kiekvienas turi gauti atlyginimą sulig įdėtu darbu. Kas netiki, tegu nueina ir įsitikina, kad jų darbas yra tikrai sunkus ir labai atsakingas. Teisėtumas reikalauji anksčiau padarytą skriaudą atitaisyti skubos keliu ir mūsų gailestingųjų sesučių būklę būtinai pagerinti. Skausmas. Skaitytojų balsai. Istorinis artilerijos albumas metais buvusiojo artilerijos viršininko iniciatyva artilerijoj imtasi sudaryti Bendrą istorinį artilerijos albumą". Tų pačių metų pabaigoj tuo reikalu artilerijos buvo išleistas raginantis įsakymas dalims. Be charakterizuojančių dalių gyvenimą fotografijų, buvo prašyta siųsti karininkų, karo valdininkų ir pasižymėjusių kareivių atvaizdus. Išėjusių iš artilerijos karininkų atvaizdus surinkti žadėjo dėti pastangų pats artilerijos viršininkas. Tasai sveikintinas sumanymas visų artilerininkų karininkų buvo labai aukštai įvertintas, ir į valdybą tuojau pradėjo plaukti iš dailų fotografijos metų pabaigoj artilerijos valdyboje fotografijų (atvaizdų) buvo suplaukę iš viso 175. Daugumas iš jų atskirų asmenų atvaizdai atviruko formato. Yra keletas ir mažų asmens liudijimo formato atvaizdų, kurie albumui ne visai tinka. Karde" jau vieną kartą karininkų buvo prašyta jas pakeisti. Labiausiai bendro artilerijos albumo sudarymo Idėjai pritarė šarvuočių rinktinės karininkai. Jie atsiuntė valdybai ne tik savo atvaizdus, bet ir iš savo albumų išimtas įvairias vaizduojančias dalių šventes, pamokas ir kt. fotografijas. Žinau, kad tokių grupių, įvairių gražių ir minėtinų vaizdų turi ir kitos artilerijos dalys, tačiau jų nesiunčia ir laukia albumo pasirodymo. Visi artilerijos karininkai labai yra susidomėję to Bendrojo artilerijos albumo" sudarymu, bet del taip ilgai užtrukusio sudarymo pradeda abejoti, ar jis bus sudarytas, ir net nekantrauja. Del ko atidėliojama? Juk albumo sudarymo pradžiai lėšų yra m. pabaigoj tam reikalui iš dalių ekonominių sumų valdybai buvo atsiųsta 1290,91 litų. Už tokią sumą galima būtų jau ir neblogą albumą sudaryti, o pradėjus, jei trūktų kiek, karininkai sutiktų po dvejetą litų sumesti. Kitos kariuomenės dalys jau pradėjo tokius savo dalių albumus sudarinėti ir jau netrukus juos turės. Labai būtų nesmagu artilerijai atsilikti. Būtų reikalinga Karde" painformuoti, kaip yra su to albumo sudarymu. Irgi artilerininkas. MŪSŲ KARIUOMENĖS GYVENIMAS. Atsisveikinimas su generolu Kubilium. Išėjusiam į atsargą generolui Kubiliui, vienam pirmųjų mūsų kariuomenės savanorių ir paskutinės Ramovės valdybos pirmininkui pagerbti ir su juo atsisveikinti Seniūnų Taryba š. m. rugsėjo mėn. 5 d. surengė pusryčius. Bendrai draugiškai besišnekučiuojant už pusryčių stalo greit prabėgo keletas valandų. Čia besidalindami mintimis patyrėme, jog visų didžiai gerbiamas generolas Kubilius labai yra prisirišęs prie kariuomenės ir, nors jau senai, dar nuo š. m. pavasario yra nusistatęs apleisti jos eiles, bet iš jo nuoširdžios kalbos patyrėme, kad kariuomenės ilgesys negreit jį apleis. Tas džiugina mus, nes ats. generolo Kubiliaus asmenyje karininkų korporacija ir visa mūsų kariuomenė piliečių tarpe turės geriausią draugą, o Lietuvos visuomenė gaus gerą tautietį, gilų savo krašto ir kalbos mylėtoją. Nuo pat pradžių savo darbo Lietuvos kariuomenės labui, t. y. nuo 1918 m. gegužės mėn. gen. Kubilius yra žinomas kaip gilus lietuvybės idėjos kariuomenėje skleidėjas ir jos ugdytojas. Tų pirmojo mūsų kariuomenės savanorio nuopelnų neturėtų pamiršti nei kariuomenė, nei istorija. Del darbų

12 396 K A R D A S Nr. 25 (43) mūsų kariuomenės organizacijai kalba gerb. generolo laipsnis ir užimamoji vieta, iš kurios jis išstojo i atsargą. Taigi, nuoširdžiai atsisveikindami su savo pirmininku, Ramovės Seniūnų Tarybos nariai per pusryčius turėjo už ką padėkoti ir pareikšti savo linkėjimų. Tatai padarė visų vardu naujas valdybos pirmininkas pulkininkas Velykis, kurio pasakytam, nors ir ne garsiam, bet širdingam valio" pritarė visi dalyviai. Pagėrus kavos ir paspaudus ats. generolui ranką, išsiskirstyta su viltimi susitikti su juo vėliai kariška uniforma ten... prie Gedimino kalno... Karininkų Ramovės valdyba. Kaip jau yra žinoma iš Ministerio įsakymo, buv. Ramovės valdybos pirmininkas generolas Kubilius išėjo iš kariuomenės į atsargą. Kai kurie valdybos nariai del numatomų naujų tarnybinių paskyrimų turės iš Kauno išsikelti ir negalės būti Ramovės valdyboje, kuriai veikti reikia Kaune. Taigi ir įvykęs rugsėjo mėn. 5 d. 10 val. Ramovės seniūnų tarybos posėdis išrinko naują Ramovės valdybą. Į valdybą išrinkti: pulkininkas Velykis pirmininkas, pulkin. leiten. Gricius ir pulkin. leiten. Grudzinskas vicepirmininkai, pulk. leit. Butkevičius iždininkas ir pulk. leit. Skučas sekretorius. Iki šio laiko buv. valdybos pirmininkui generolui Kubiliui seniūnų tarybos vardu už darbus Ramovės valdyboje pulkininkas Velykis keliais žodžiais gražiai padėkojo, palinkėjo kloties piliečio gyvenime ir kvietė ir toliau nepamiršti mūsų karininkų šeimos ir jos reikalų. Naujoji karininkų laida. Š. m. rugsėjo 7 d. karo mokykla išleido VIII. karininkų laidą. Drauge įvyko ir metinė karo mokyklos šventė. Į iškilmes 11 val. atvyko Respublikos Prezidentas, krašto apsaugos ministeris, vyriausiojo štabo viršininkas ir daug kitų svečių. Šią laidą baigė 21 karininkas, kurie R. Prezidento buvo pakelti į leitenanto laipsnį. Baigusieji mokyklą karininkai paskirti: į artilerijos dalis Itn. Alfonsas Kazlauskas, Jonas Lagenpušas, Verneris Lagenpušas, Juozas Gričiūnas, Zigmas Stackis; į t e c h n i k o s pulką Itn. Bronius Užemeckas, Vladas Žiaurys, Julius Buika; į pėstininkų dalis Itn. Kostas Sekleckas, Vincas Statkevičius (1. p. p.), Kazys Kiršinas (2. p. p.), Vytautas Augustauskas, Jonas Ramoškis (4. p. p.), Petras Skurauskas, Pranas Tamulevičius (5. p. p.), Vincas Biknaitis, Vincas Mickeliūnas (7. p. p.), Kazys Butkus, Ignas Vylius (8. p. p.), Petras Jaruševičius ir Ignas Morkūnas (9. pėst. pulkas). Naujokų šaukimą s. Š. m. rugs. 15 d. spalių 15 d. apskričių naujokų ėmimo komisijos priiminės naujokus, gimusius 1905 m. nuo liepos l d. iki gruodžio 31 d. Priimtieji į aktyviąją karo tarnybą naujokai turės atvykti į kariuomenės dalis lapkr. m. 5d. Išleistuvės. Š. m. rugpiūčio mėn. 14 d. su 3. artilerijos pulko karininkų šeima atsiskyrė vyr. leit. Ščensnolevičius, išėjęs iš kariuomenės į atsargą. Jis važiuoja į Ameriką, į mūsų tautiečių koloniją. Pulko karininkai, atsisveikindami su v. I. Sčensnolevičium, suruošė išleistuves. Pokylyje buvo beveik visi pulko karininkai. Sužinota, kad į Kauną iš provincijos atvažiavo v. 1. Ščensnolevičiaus tėvukai. Pasirūpinta tuojau juos atvežti į savo tarpą. Pulko vadas pulk. Jonavičius ir pulk. Pečiulionis savo kalbose priminė v. 1. Ščensnolevičiaus tarnybos nuopelnus, pavyzdingą elgesį ir jo korektiškumą. Vyr. leit. Ščensnolevičius buvo pavyzdingas karininkas. Jis buvo gerbiamas pulko karininkų ir mokėjo, gražiai sugyventi su kareiviais. V. 1. Ščensnolevičius atsisveikindamas prisižadėjo, būdamas Amerikoje, neužmiršti Lietuvos kariuomenės, savo pulko, ir, trimitui sugaudus pavojų, vėl stoti į pulko eiles. Be to, pasižadėjo visomis išgalėmis įeiti į Amerikos lietuvių draugijas ir remti mūsų kariuomenę, savo pulką. Stotyje vėl susirinko daug pulko karininkų pasakyti sudiev ir iki pasimatymo. Laimingos kelionės ir gyvenimo. T. Centrinėj kariuomenės bibliotekoje knygos duodamos į namus kasdien 9 14 val., o pirmadieniais ir ketvirtadieniais, be pažy-mėtų valandų, dar ir vakarais val. Naujas tvarkraštis veikia nuo rugsėjo m. 6 d. Papigintos knygos karininkams. Centrinėje kariuomenės bibliotekoje galima gauti papigintomis kainomis šias išleistas inž. Puidos knygas: 1) Odisson Svett-Marden. Gyvenimo mokykla 311 pusl. 4 lit. (Knygynuose 6 lit.); 2) Vaidilutė. Tėviškė. Romanas. I dalis. 285 pusl. 4 lit. (Knygynuose 5 lit.); 3) A. Varnas. Ant politikos laktų. Karikatūrų albumas. 5 lit. (Knygynuose 10 lit.). Kraštas ir visuomenė. Savanorių susirinkimas Kaune- Rugsėjo mėn 5 d. 16 val. Kaune Šaulių Sąjungos salėje įvyko Kaune gyvenančių savanorių iniciatorių susirinkimas. Susirinkimo uždavinys buvo pasitarti kai kuriais savanorių reikalais, kurių svarbiausias steigti visos Lietuvos savanorių organizaciją ir sušaukti jų suvažiavimą. Susirinkimą pradėjo p. Lazauskas. Iš jo įžanginės kalbos paaiškėjo, kad šio susirinkimo rengėjai nesitikėjo tokio gausingo dalyvių skaičiaus ir manė su iniciatorių grupe tik pasitarti aukščiau sakytais reikalais. Susirinkus 61 savanoriui teko atlikti visi formalumai: išrinkti prezidiumą ir duoti tikrą susirinkimo vaizdą. Pirmininku išrinktas tas pat p. Lazauskas, sekretorium pakviestas p. Girštautas. Kalbėtojai nusiskundė, kad daug kame savanoriai yra patyrę skriaudų. Apeinamos, ne retai,

13 Nr. 25 (49) K A R D A S 397 jų teisės ar tai žemės gavimo arba tarnybos reikaluose. Todel ginti savo teisėms būtinai reikia organizuotis. Susirinkimas vienu balsu pripažino, kad reikia įsteigti visos Lietuvos savanorių organizaciją ir sušaukti Kaune jų platų suvažiavimą. Kadangi tą pačią dieną, be Kauno, dar įvyko savanorių susirinkimai Joniškėlyje ir šakiuose, tai susirinkimas nutarė su jais susižinoti. Sakytam reikalui, o taip pat parašyti savanorių organizacijai įstatų projektui ir sušaukti kitam savanorių susirinkimui, kuriam patiektų minėtą projektą ir žinias, ką nutarė anie susirinkimai, pusiau slaptu balsavimu išrinkta komisija iš 7 narių ir vieno kandidato. Į komisiją įėjo: p. p. Lazauskas, Girštautas, Kiaunė, Bizokas, Kar. Dineika, prof. Vailionis ir L. Gira, o kandidatu p. Girskis. Susirinkimas sakytai komisijai pavedė per dvi savaiti atlikti minėtus darbus. Del pačios organizacijos susirinkimas pageidavo, kad ji, be kitų reikalų, svarbiausia rūpintųsi ekonominiais savanorių reikalais, istorija, t. y. rinktų medžiagą apie nuveiktus savanorių darbus Lietuvą vaduojant, ir gilintų savanoriuose kultūrišką ir tautišką susipratimą. Susirinkime buvo pakelti klausimai del Vilniaus vadavimo reikalo ir apvalymo mūsų valdžios įstaigų nuo variagų", kaip patys savanoriai išsitarė, t. y. tų, kurie sėdi valdiškose vietose ir nė nemano mokytis lietuviškai, be to, žemina lietuvių vardą ir kenkia valstybei. O tuo tarpu daug savanorių vaikščioja be tarnybos. Susirinkimas labiausiai domėjosi organizacijos sudarymu ir suvažiavimo sušaukimu. Buvo kilusių įvairių sumanymų, būtent: ar organizaciją kurti su skyriais provincijose, o centru Kaune, arba vieną organizaciją visai Lietuvai (be jokių skyrių). Taip pat kuriuo būdu suvažiavimą šaukti Kaune: ar visų savanoriui ar tik atstovų. Kadangi šis susirinkimas buvo tik iniciatorių susirinkimas, tai smulkesniais organizacijos ir suvažiavimo reikakalais ir k. nieko konkretaus nenutarta. Tatai palikta komisijai ir būsimiems susirinkimams pasirūpinti tais ir kitais rūpimais dalykais. Susirinkimas atsistojimu ir tyla pagerbė žuvuvusius už tėvynę savanorius ir, Lietuvos himną pagiedoję, išsiskirstė. St. Butkus. Kariuomenės sportas, Profesjorius Galia pas gedimin i e č i u s. Š. m. rugpiūčio m. 22 d. ir rugsėjo m. 5 d. l pėst. D. L. K. Gedimino pulkas surengė sporto šventes. Rugp. m. 22 d. laimėjusiems pulko sportininkams buvo išdalytos p. Respublikos Prezidento ir pulko dovanos. Prezidento dovaną (100 lt.) laimėjo naujokas Alfonsas Šileikis už 12 klm. žygį pilnoje šarvuotėje, atliktą per l val. 20 ½min. Šitą pulką pagerbti rugs. m. 5 d. atlankė gediminiečių didžiai gerbiamas svečias Čekoslovakų Respublikos konsulas p. prof. Galia su žmona, pulk. Skorupskas ir pulk. Griganavičius. Tą dieną (IX. 5) buvo pakartota sporto šventė. Pulko karininkų klubo salėj svečiai rado papuoštą a. a. karininko Juozapavičiaus portretą ir susėjusius visus pulko karininkus. P. prof. Galia pasakė gražią prakalbą, įvertindamas karių darbus ir a. a. kar. Juozapavičiaus nuopelnus ir žygdarbius tėvynei. Po prakalbos pulko vadui įteikė a. a. kar. Juozapavičiaus C. S. karo ordeno dublikatą (kaip žinome, pats ordinas Valečny Križ" š. m. vasario mėn. 21 d. buvo prisegtas prie a. a. kar. Juozapavičiaus portreto Karo Muziejuje) su kaspinu, kuriuo prašė papuošti to garbingai žuvusio vyro portretą. Sporto aikštėje ponia Seimą Galia geriausiems sportininkams dovanojo: naujokams Antanui Šeškui už žygį 12 klm. pilnoj uniformoj per l val. 21! /2 min. laikrodį; Jonui Baleišai už 100 mtr. bėgimą su šarvuote ir granatos metimą (18 sek. 25 mtr.) laikrodį; vyr. leit. Pranui Juodeliui už šokimą su kartimi (2,82 mtr.) ir leitenantui Brazauskui už turniko gimnastiką abiem po metalini portretą Čekosl. gimnastikos įsteigėjų - dr. Fugner ir dr. Mir. Tyrš ir po žurnalą Slav nosti Sletove Československe obce sokolske v Praze R. 1926", naujokui Alfonsui Šileikiui už žygiavimą pilnoj uniformoj (12 klm. l val. 21 min. 3 sek.) laikrodį. Laikrodžiai metaliniai, geros konstrukcijos ir jų apatinėj viršelio pusėj Č. S. valstybės ženklas ir parašas: Vienuje prof. Galia s choti" (lietuviškai: dovanoja prof. Galia su žmona). Džiaugsmingi buvo gediminiečiai susilaukę aukštai gerbiamo svečio prof. Galia, kuris kasmet lankosi 1. pėst. pulko šventėse ir ateity ketina šito pulko nepamiršti. P. prof. Galia nuomone, pulkas gerokai padirbėjęs sporto srity, kas ryškiai matėsi minėtoj sporto šventėj. Vyt. leit. Biržys. Sportas. Vandens sportas. Per 1. Lietuvos sporto šventę įvyko taip pat rungtynės ir vandens sporto srityje. Tenka pabrėžti, jog šias rungtynes daugumoj laimėjo mūsų jūros skautai. Rungtynių duomenys šie: plaukimas 1000 metrų jūros skautas Glemža (18 metų); 1924 ir 1925 metais šias rungtynes buvo laimėjęs viršila Stankus, kuris šį kartą laimėjo antrą vietą. Plaukimas skersai Nemuno laimėjo tas pats jūrų skautas Glemža. Šokimus iš 5 metrų aukščio laimėjo taip pat jūros skautai: kojomis žemyn Ambrazas, galva žemyn Kuzmickas ir salto Ambrazas. 300 metrų lenktynes su valtimis laimėjo Mackevičius (Liet. Jachtklubo narys). 100 metrų plaukimas (vaikų grupė)--laimėjo Dunduris.

14 398 K A R D A S Nr. 25 (49) Užsienis. Lenkija. Pilsudskis Vilniuje. Kiekviena diena mums atneša naujų žinių iš Lenkijos. Paskutiniuoju laiku lenkų kariuomenėje įvyko kelios labai svarbios permainos, iš esmės pakeitusios centro įstaigų sutvarkymą ir jų priklausomybę. Šis klausimas yra gan svarbus ir įdomus, todėl apie jį reikės smulkiau parašyti visai atskirai. Šį kartą nors trumpai pažymėkime kitus Pilsudskio darbus", pirmiausia tuos iš jų, į kuriuos mes, lietuviai, turime žiūrėti labai atsargiai ir atsidėję. Čia turiu galvoje Pilsudskio kelionę į Vilnių. Kaip jau mūsų laikraščiai pranešė, Pilsudskis, gavęs dvi savaites atostogų, turėjo važiuoti į Druskininkus, tačiau kaž kodėl šių metų rugpiūčio mėn. 30 d. atvažiavo į Vilnių. Iš pradžių lenkų laikraščiai rašė, kad Vilniuje jis pasitiksiąs tik dvi dienas, tačiau praėjo jau visa savaitė, o Pilsudskis visai net nemano važiuoti į Druskininkus gydytis, bet sėdi Vilniuje. Bet kas čia ypatinga, pasakys skaitytojas, o kodėl negali lenkų maršalas pailsėti Vilniuje? Taip tai taip, bet, kaip žinome net iš tų pačių lenkų laikraščių pranešimų, Pilsudskis visai ir nemano čia ilsėtis, bet dirba išsijuosęs: iš stoties nuvyko tiesiai j armijos inspektoriatą, kur turėjo svarbių pasitarimų su gen. Rydz-Smigly" ( Slowo"). Bet to dar maža: š. m. rugsėjo mėn. 4 d. Pilsudskis išvyko į III-čios atskiros kavalerijos brigados manevrus, kurie dabar yra daromi netoli demark. linijos Bystrzyca-Brodzie rajone. Pilsudskį į manevrus lydi tas pats armijos inspektorius gen. Rydz- Smigly. Tokie manevrai šį rudenį yra daromi visose karo apygardose (DOK) ir visur turės vykti kelias savaites, tad čia nieko ypatingo nėra. Bet mums svarbu pabrėžti, kad Pilsudskis ypatingo dėmesio kreipia į Vilniaus krašte stovinčios kariuo menės dalis, ir kad, gavęs dvi savaites atostogų ir viešai pranešęs, kad važiuosiąs į Druskininkus, tuo tarpu atsidūrė Vilniuje ir net ties damarklinija manevruose, ir kad, pagaliau, jo tikslas buvo ne gydytis", bet visai kitoniškas. Mums užtenka prisiminti nors ir tą triukšmą, kurį buvo sukėlusi lenkų spauda prieš Lietuvą, kad padarytume visai teisingą išvadą apie tai, ką Pilsudskis siekia ir kas jam rūpi. Teisybė, dabar lenkų laikraščiai, ypač Polska Zbrojna" ir Kurjer Poranny", t. y. Pilsudskio organai, del kilusio triukšmo pradėjo lieti nekalto avinėlio ašaras, tačiau tas dalyko esmės visiškai nekeičia: faktai pasilieka faktais. Iš tikrųjų, kaip mes galime tikėti lenkams, jei jų laikraščiai dabar rašo apie taiką, o tuo tarpu Pilsudskio karininkai viešai, net svetimos valstybės atstovo akivaizdoje, kelia loštą za sczęšliwy najazd na Litwę" (toks atsitikimas buvo labai nesenai)? Tad nors lenkai dabar jau ir kitaip rašo apie Lietuvą; nors jie, cituodami mūsų Socialdemokratą", sako, kad tai esąs vienintelis Trzezwy glos litewski", ir kad nesenai įvykęs triukšmas del Lenkijos ruošimosi karui buvęs sukeltas rusų, kuriems svarbu esą piešti karo velniūkščius ant kiekvienos tvoros", tačiau tuo būdu lenkai mus neįtikins. Mes labai gerai žinome lenkus, dar geriau mums žinomas ir Pilsudskis, kaip mūsų sostinės Vilniaus užgrobikas; pagaliau, lai lenkai nemano, kad mums nėra žinomi Pilsudskio siekimai ir sumanymai. O dabar, kada lenkų kariuomenės generalis inspektorius taip labai yra susirūpinęs DOK III kariuomenės dalimis, kad net išsižadėjo savų atostogų" ir visai nepakeliui į Druskininkus užsuko į Vilnių, kur jau antrą savaitę,odbywa wažne narady z gen. Rydzem-Smiglym", mums lieka tiktai akylai budėti, kad iš tų jo pasitarimų vėl negimtų naujas a la Želigovskis ties mūsų demarklinija. St. R, Latvija. Nauja karo mokyklos laida. Rugsėjo l d. karo mokyklą baigė ir respublikos prezidento įsakymu pakeltas į leitenanto laipsnį 91 kariūnas: pėstininkų 39, artilerijos 26, kavalerijos 11 ir inžinerijos 15. Visi šie karininkai gavo keturias savaites atostogų, po ko jie turi grįžti į naujas paskyrimo vietas. Leitenantams dar karo mokykloje išduotos pašalpos: visiems vieno mėnesio jaunesniojo karininko didumo, o karininkams, kurie turi vykti iš Rygos kitur, dar vieno mėnesio alga. Vokietija. Kariuomenė s manevrai Rytprū - siuose. Š. m. rugpiūčio m. pabaigoje Rytprūsiuose įvyko vokiečių kariuomenės manevrai, kuriuose aktingai dalyvavo prezidentas Hindenburgas. Lenkų spaudos pranešimais, tuose manevruose dalyvavę keletas tūkstančių visuomenės kariškų organizacijų narių. Manevrų uždavinys: atlikti ginamųjų kautynių veiksmus ir sulaikyti puolantį iš rytų priešą, kaip 1914 metais. Manevrams pasibaigus, Grunwaldo-Tannenbergo apylinkėse rugpiūčio 30 d. atlaikyta iškilmingos pamaldos ir atidengtas žuvusiems didžiajame kare paminklas. Pašto k a r v e l i ų veisimas. Vokiečių karo vadovybė pašto karvelius kaip ryšių palaikymo priemonę aukštai vertina ir rūpinasi jų veisimu. Tuo tikslu visose ryšių ir šiapjau kariuomenės dalyse įtaisytos pašto karvelių stotys. Be to, vyriausybė palaiko ir skatina privatišką pašto karvelių veisimą. Dabar Vokietijoje yra 15 pašto karveliams veisti draugijų ir skaitoma apie pašto karvelių mėgėjų, iš kurių reikale vyriausybė galėtų nupirkti apie pašto karvelių. A,

15 Nr. 25 (49) K A R D A S 399 Suomija. Karo laivyno didinimas. Suomijos karo laivyną sudaro: 6 kanoneriniai laivai, 2 minininkai, l minų gaudytojas, 2 traleriai ir 2 ka teriai-naikintojai. Taigi, palyginti, Suomijos karo laivynas yra silpnokas. Todel karo vadovybė pagamino projektą karo laivynui padidinti. Projektu numatoma pastatydinti: 3 kanonerinius laivus, 3 naikintojus, 6 nardomuosius laivus ir 6 8 katerius-naikintojus. Statybos programa numatoma įvykdyti per metų. Tam reikalui numatyta markių išlaidų. A. Raštų apžvalga. Lietuvių Tauta". Lietuvių Mokslo Draugijos raštai. Knyga IV. Sąsiuvinis 1. Vilnius, pusl. Daugumas straipsnių gerb. Tautos Tėvo Dr. Basanavičiaus kūriniai: Iš senovės lietuvių mytologijos", Apie senovės prūsų raštą", Lietuvos raudos". Išspausdintas a. a. prof. Būgos Videvuto vėliavos antrašas", Dr. Račkaus Gintaras numizmatikoje" ir kun. Dr. Viskanto Vytautas, D. L. Kunigaikštis, ir Gardelio unija". Iš įdėtos gale Draugijos 1925 m. apyskaitos matyti, kad ji turėjo 855 narius, bet jų daugumas gyvena nepriklausomoje Lietuvoje. XIX. visuotiniame susirinkime (š.m. IV. 6.) dalyvavo vos 23 žmones. Bibliotekoje tėra tomų, bet daug knygų paskolinta ir nugabenta į Kauną. Įdėtas aukštųjų mūsų asmenų sąrašas ir pridėta, kad Lietuviuose esama blogo papročio užmiršimas tyčia ar netyčia grąžinti iš ko nors paimtąsias knygas". Muziejuje apie 1900 daiktų. Per metus paimta skaityti 68 tomai (nedaugi). Gauta per metus: į biblioteką 216 tomų, o į archyvą bei muziejų nieko negauta. Ruzgas, V. Kartono ir knygrišystės darbų vadovėlis. Kaunas, Spaudos Fondas, pusl. Knyga skiriama vidutinių ir vyresn. klasių mokiniams ir ir šiaip susidomėjusiems tuo reikalu asmenims. Kariuomenėje ši knyga gali būti naudinga švietimo komisijoms ir bibliotekoriams. Ypač gali būti sunaudota II. dalis knygrišyste. Įrankių pigumas leidžia steigti knygrišyklą be didelių išlaidų dalyje. R-as, A. Karo Archyvas". Atiduodamas spaudai žurnalo III. t., kuriame bus įdėti šie straipsniai: I. Vokiečių okupacija: Vyr. Itn. Urbelis Vokiečių okupacijos laikai; A. Merkys - Nepatėmytos aukos; J. Kuzmickas - Mano pergyvenimai; J. Pikčil i n g i s Pergyventos valandos. Ercbergeris Lietuva; L i u d e n d o r f a s -Iš mano atsiminimų. II. Karas su l e n k a i s : Vyr. Itn. Tarasovas Mariampoles grupes operacijos; pulk. Itn. Vitkauskas Želigovsklados dienų atsiminimai; J. Kuzmickas Lenkų nelaisvėje; vyr. Itn. Chamanskis Mano atsiminimai iš karo su lenkais ties Poreče. III. Karas su bolševikais: Kpt. S t a s y s R a š t i k i s Dvidešimts mėnesių rusų nelaisvėje; J. V ė g ė l i s Savanorių keliai; Vyr. Itn. S tu k e l i s Atsiminimai iš 1920 m. spalių mėn.; J u o z a s Saikevlč i u s Bolševikų vaišėse ir kiti. Žurnalą redaguoja majoras Vyt. Steponaitis. Mūsų Žinynas". Atiduotas į spaustuvę žurnalo 32 nr., kuriame bus šie straipsniai: E u g. Novickis (buvęs rusų Karininkų šaudymo mok. viršin.) Šautuvų (karabinų) įvai-rumas kaip šių dienų karo faktorius; pulk. leit. J. L a n-s k o r o n s k i s - Kavalerija (tęsinys); majoras B e h a r d (vert. iš pranc kalbos) - Karo žygio fiziologija; kar. inž. M Reingardas - Artilerijos šaudymo paruošimas (tę-sinys)' kavalerijos vyr. leit. K r a u n a i t i s - Kavalerijos sunkieji kulkosvaidžiai ir kavalerijos šarvuoti automobiliai; ats majoras K. L i n k e v i č i u s žvalgymo tarnyba (tę-sinys)- ats. pulk. K. žukas Kariškas pedagogikos bruožai. Nuo šio nr. redagavimą perims senas žurnalo redaktorius majoras Vyt. Steponaitis, grįžęs iš Aukšt. Karin. Kursų. Kosmos. Gamtos ir šalimų mokslų mėnesinis laikraštis VII metai 6-8 nr m Šie.Kosmo" naujieji n-riai mums yra įdomūs tuo, kad davė labai didelę studiją apie a r k l i o k i l m ę ir l i e t u- v i ų a r k l į. Ta studija eina per visą 6 nr. ir prigriebia pirmąją 7-8 nr. pusę Studijos autoriai M. Kvašinas-Samarinas ir Z. Mockus, Lietuvos universiteto docentai, moksliškai yra iškėlę arklio kilmę nuo Adomo laikų Iigi mūsų gadynės ir plačiai nušvietę mūsų žemaitukų istoriją. Čia paliečiami senovės k a r a i ir mūsų karo istorija su kunigaikščiais. Kad rašinys ir sunkiai parašytas, betgi skaityti labai įdomu. Itin verta susidomėti ir pr. dr. E. Landau rašiniu Psichės schema". J. Lts. Pirmoji Lietuvos Sporto šventė 1926 m. Redagavo Pr. Morkūnas. Kaunas, 1926 m. Išleido Sporto Šventės Vykdomasai Komitetas. 66 pusl. Kaina l lt. Užsienio spauda apie mus. čekoslovakų kar. žurnalas Vojenskė Rozhledy" 7- nr. (š. m liepos rugp. mėn.) įdėjo trumpą rezenciją mūsų Karo Mokslo Valdybos išleistos kn. Kareivis - Lietuvos gynėjas". Draugišką rezenciją mūsų Karo Mokslo Valdybos leidiniui Kareivis Lietuvos gynėjas" parašė p. E. N. serbų žurnale Pešadiski glasnik" (š. m. 13 nr.). Rezencijos pabaigoje randame tokią išvadą:.jeigu ir mes (t. y. Jugoslavija) sumanytume leisti tokią knygą, tai mes turime paimti lietuvišką leidinį pavyzdžiu, tuo labiau, kad lietuvių karių sluoksniai draugiškai žiūri į mūsų valstybę ir kariuomenę". R-as, A. Pranešimas. Buvusiųjų I-jo pėst. D. L. K. Gedimino pulko p. p. karininkų dėmesiui! Pulkas savo skyriui Karo Muziejuje paturtinti ir rengiamai pulko istorijai iliustruoti daro karininkų, karo gydytojų, karo valdininkų, karo kapelionų bendrą fotografiją vitriną. Visus p. p. karininkus, tarnavusius pulke laikotarpyje nuo 1918 m. lapkričio mėn. iki 1924 m. gruodžio mėn. 31 d., išvardintus paskelbtame š. m, liepos mėn. 24 d. Lietuvos" 163 nr. sąraše ir dar neatsiuntusius savo atvaizdų, pulkas prašo atsiųsti: atviruko formato, nutraukta iki juostos, uniforma, kurią dėvėjo išeidamas iš pulko, frenčių ir be kepurės. Kam nors neturint ir negalint turėti aprašomo atvaizdo, prašoma siųsti ir kitokį, tik būtinai karine ir pėstininkų uniforma ir be kepurės. Karo kapelionai gali būti kunigų rūbuose. Labai prašoma visų netęsti to dalyko, o veikiausiai pasirūpinti atsiųsti prašomus atvaizdus, kad netrukdytų bendro darbo, kuriam jau daug įdėta darbo ir lėšų. Atvaizdus prašoma siųsti pulko adjutanto vardu bendrai karininkų fotografijai". Paskutinis atvaizdų atsiuntimo terminas š. m. lapkričio mėn. l d. Toliau nebebus laukiama, bet jau bus daroma bendra fotografija, nors kai kurių karininkų ir trūktų atvaizdų. Nesant išvardintų sąraše asmenų, prašoma jų giminių ar pažįstamų atsiųsti prašomus atvaizdus ar sutelkti žinių, kur galima būtų gauti. Siunčiant atvaizdus prašoma pažymėti savo pavardę irto laiko laipsnį, kad galima būtų žinoti, kieno ji yra. Pulko Švietimo Komisija. Redaktorius kap. V. Jonuška Leidžia Karo Mokslo Draugija. Raidės" spaustuvė Kaune.

16 400 K A R D A S Nr. 25 (49)