Laukuvos apylinkës kryþiuoèiø karo keliø apraðymø duomenimis*

Transkript

1 Laukuvos apylinkës kryþiuoèiø karo keliø apraðymø duomenimis* Vytenis Almonaitis Vytauto Didþiojo universitetas Ávadas Laukuvos vardas, kelis kartus paminëtas Mindaugo aktuose, vëliau ilgam paskæsta istorijos ûkanose. Jos apylinkiø istorijà tæsia tik m. sudaryti kryþiuoèiø karo keliø á Lietuvà apraðymai, vadinamieji wegeberichtai 1. Tai trumpas, á pusðimtá ðiuolaikinës knygos puslapiø telpantis tekstas, prie kurio, kaip prie neiðsemiamo ðulinio, istorikai vis gráþta ir gráþta pasisemti þiniø apie XIV a. pabaigos XV a. pradþios Lietuvos socialinæ struktûrà, kraðto administravimà, vietovardþiø ir asmenvardþiø formas ir kt. Vis dëlto pirmiausia tai istorinës geografijos ðaltinis, teikiantis informacijos apie to meto gyvenvieèiø ir gynybos centrø iðsidëstymà, administracinius vienetus bei jø ribas, gyvenamosios erdvës dydá ir kt. Ðá tekstà kaip istorinës geografijos ðaltiná jau yra tyrinëjæ daugelis mokslininkø. Pirmasis marðrutø apraðymuose minimus vietovardþius, kitus objektus bandë atpaþinti ðaltinio skelbëjas Theodoras Hirschas (Hirðas) 2. Taèiau nemokëdamas lietuviø kalbos, neturëdamas nei tikslesniø þemëlapiø, nei Lietuvos oikonimø bei hidronimø sàraðø, jis daugeliu atvejø apsiriko. Vëliau wegeberichtus tyrinëjo vokieèiø mokslininkë Gertruda Mortensen, taip pat lenkø istorikas Henrykas Ùowmiañskis, taèiau jie lokalizavo tik kai kurias vietoves, paþymëjo tik apytikres apraðomø þygiø marðrutø linijas 3. Daug apraðymuose minimø vietovardþiø identifikavo Juozas Jurginis rengdamas iki ðiol vienintelæ ðaltinio publikacijà lietuviø kalba 4. Šis tekstas buvo skirtas ne mokslui, o plaèiajai * Straipsnis aprobuotas serijos Lietuvos valsèiai Mokslo darbø komisijos. Leidyklai áteiktas Die litauischen Wegeberichte. Scriptores rerum Prussicarum. Hrsg. Von T. Hirsch, M. Töppen, E. Strehlke. Leipzig, 1863, Bd. 2, S (toliau SRP II Wgb.). 2 Ten pat, þr. komentarus. 3 Ùowmiañski H. Studja nad poczàtkami spoùeczeñstwa i pañstwa litewskiego, Wilno, 1932, t. 2: Mapa Osadnictwo Litewskie do roku 1422 (toliau Ùowmiañski H. T.II); Mortensen G. Beiträge zu den Nationalitäten und Siedlungsverhältnissen von Preussisch Litauen, Berlin, 1927, S , die Karte Ostgrenze der Wildnis (Westgrenze der Litauer) um 1400 (toliau Mortensen G.). 4 Lietuvos keliø apraðymai, padaryti kryþiuoèiø þvalgø XIV amþiuje. Kraðtas ir þmonës. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai apraðymai (XIV XIX a.). Parengë J. Jurginis ir A. Šidlauskas, Vilnius, 1983, p (toliau Lietuvos keliø apraðymai). 171

2 LAUKUVA visuomenei, gal todël jame apstu ávairiausiø netikslumø. Apskritai galima pasakyti, kad istorinës geografijos aspektu kryþiuoèiø karo keliø á Lietuvà apraðymai tebëra menkai iðtirti. Tiesa, marðrutai á Vakarø Lietuvà (tarp jø ir á Laukuvos apylinkes) susilaukë kiek didesnio dëmesio. Dar XX a. pradþioje, tyrinëdamas Þemaitijos piliakalnius, apraðymais rëmësi lenkø archeologas Liudvikas Krzywickis (Kšivickis) 5. Beje, jam pirmam pasisekë surasti Parðpilio vietà 6. Platø straipsná ðia tema 1930 m. paskelbë Vaclovas Birþiðka 7. Nors jo tekstui nesuteikta áprastinë mokslinio darbo forma, V. Birþiðkai pasisekë atpaþinti daugelá iki tol neidentifikuotø vietovardþiø. Kita vertus, kai kurios jo lokalizacijos stokoja pagrástumo, yra labai apytikrës arba tiesiog klaidingos. Pavyzdþiui, ðiandien jau nekyla abejoniø, kad V. Birþiška akivaizdþiai buvo neteisus 8 tapatindamas Genioto dvarà su Treigiø piliakalniu. Ypaè kruopðèiai senuosius istorinës Þemaitijos vietovardþius, minimus ávairiuose XIII a. XV a. pradþios ðaltiniuose, iðtyrë, rekonstravo ir daugeliu atvejø sëkmingai lokalizavo Antanas Salys 9. Taèiau ir jo tekste pasitaiko netikslumø, pavyzdþiui: vardijant Medininkø kraðtui priskirtinas vietoves pamirðtama Ðiauduva 10. Taigi ir keliø á Vakarø Lietuvà istoriniai geografiniai tyrimai toli graþu nëra baigti. Vis dëlto norint pakartotinai aptarti juos visus (ar bent marðrutus, vedusius á Laukuvos apylinkes), reikëtø gerokai papluðëti. Todël ðiame ribotos apimties tekste bus analizuojamos tik marðrutø dalys, ëjusios per pietinæ buvusio Medininkø kraðto dalá, t. y. per Laukuvos apylinkes, maþdaug 6 7 kilometrø spinduliu nuo dabartinio miestelio centro. Konkreèiai bus tiriami 1, 2, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 17, 22, 23 marðrutai. Darbo tikslas iðsiaiðkinti, kokios Laukuvos apylinkës gyvenvietës ir upës minimos ðiame ðaltinyje, aptarti jau atliktø oikonimø bei hidronimø lokalizacijø pagrástumà, nustatyti Laukuvos apylinkiø gyvenvieèiø administraciná pavaldumà XIV a. pabaigoje. Lokysta ir Lokystos kraštas 1394 m. sudarytame 22 karo kelio apraðyme sakoma, jog nuþygiavus vienà mylià nuo Genioto dvaro (prie Kvëdarnos) 11 pasiekiami Medininkai, o pirmoji stovyklavietë ðiame kraðte árengtina im lande Lakuste, kur yra piliakalnis 12. Vietovardyje Lakuste atpaþintinas upës Lokystos vardas. Beje, tokià identifikacijà patvirtina faktas, kad 1 kilometras nuo Lokystos Treigiuose yra piliakalnis 13, kad maþdaug toje paèioje vietoje rekomenduojama árengti stovyklà 2 ir apraðymuose. Taèiau viskà komplikuoja prieþodis land, reiðkiantis kraðtà, tam tikrà administraciná vienetà ar bent jo centrà. Taigi jei versime paþodþiui, apraðyme rekomenduojama þygiuoti iki Medininkø kraðto, kuriame pirma stovyklavietë bus Lokystos kraðte. 5 Krzywicki L. Ýmudê staroýytna. Warszawa, 1906; Kšivickis L. Þemaièiø senovë. Kaunas, Ten pat, p Birþiška V. Kryþiuoèiø keliai á Lietuvà XIV amþ. (Ið Wegeberichtø). Pirmoji dalis: Keliai á Þemaièius, Praeitis, Kaunas, 1930, t. 1, p (toliau Birþiška V.). 8 Ten pat, p Salys A. Die þemaitischen Mundarten. Teil I. Geschichte des þemaitischen Sprachgebiets, Tauta ir þodis, Kaunas, 1930, t. 6, p (toliau Salys A.). 10 Salys A., p , Vietovardis aptariamas þemiau, skyrelyje Geniotas gyveno kitur. 12 SRP II Wgb, S. 677 ( in das land czu Medeniken, do wirt das erste leger im lande Lakuste, do lyt j. borgwal ); Lietuvos keliø apraðymai, p Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T. 2: Piliakalniai. Vilnius, 1975, p (toliau Archeologijos atlasas. II). 14 SRP II Wgb, S. 666, 673; Lietuvos keliø apraðymai, p. 9,

3 V. Birþiðka manë, kad Lokystos kraðtas esàs suvoktinas kaip Medininkø kraðto ar Ðiauduvos kraðto sinonimas 15. nuo Lokystos pusës. Treigiø piliakalnis A. Salys terminà land vertino ypaè rimtai, ir, nors pripaþino, Apie 1965 m. kad Lakuste kilæs ið hidronimo Lokysta, taèiau buvo linkæs manyti, jog ðiuo atveju omenyje turima ne upë 16. J. Jurginis savo archyvo Ið S. Rimkevièiûtës vertime problemà iðsprendë paprasèiau: þodá land jis visiškai praleido 17. Bandant iðsiaiðkinti, kaip èia yra ið tikrøjø, pirmiausia paþymëtina, jog Lokystos kraðtas jokiuose kituose ðaltiniuose neminimas. Be to, dauguma Þemaitijos administraciniø vienetø pavadinimø kilæ ne ið hidronimø, o ið centriniø gyvenvieèiø vardø (pavyzdþiui, Raseiniø, Ariogalos, Kaltinënø, Kraþiø kraðtai) ar ið vietovardþiø, reiðkusiø tam tikrà teritorijà (pavyzdþiui, Karðuvos þemë). Kitas dalykas, kad keliø apraðymai buvo rengiami etapais. Duomenis rinko þvalgai, daugiausia prûsai, uþraðinëjo Ragainës, Ásruèio komtûrai ar jø paskirti þmonës. Tekstus apibendrino, suredagavo kaþkas ið Ordino didþiojo maršalo aplinkos 18. Dël tokio rengimo bûdo apraðymuose prisivëlë ávairiausiø netikslumø, todël nebûtina kiekvienà èia esantá posaká imti uþ grynà pinigà. Dar pastebëtina, kad apraðymai ne groþinis kûrinys, jø tekstas nëra labai sklandus. Aptariamasis þodis kraðtas (land, lant) siekiant tiksliai nurodyti administracinæ priklausomybæ ir neieðkant sinonimø, viename sakinyje kartais pakartojamas ir tris kartus. Pavyzdþiui, 8 apraðyme sakoma: Nuo Kûtymø á Medininkø kraðtà yra dvi mylios kelio, ir kai ájojama á kraðtà, lieka dvi mylios iki Parðpilio, tai yra pirmoji stovyklavietë krašte 19. Kartais terminas land vartojamas atsietai nuo vietovardþio, tik pabrëþiant, kad kalbama apie tam tikro administracinio vieneto teritorijà. Tarkim, 17 apraðyme sakoma, jog nuo Neroto dvi mylias reikia þygiuoti iki Genioto tame kraðte 20. Labai tikëtina, kad ir nagrinëjamu atveju norëta pasakyti, jog atþygiavus iki Medininkø kraðto, pirma stovyklavietë bus prie 15 Birþiška V., p Salys A., p Lietuvos keliø apraðymai, p. 16 ( iki Medininkø kraðto, ten bus pirma stovykla prie Lokystos, kur yra piliavietë ) ir 57 apraðymai iðliko nesuredaguoti, t. y. tokie, kokius marðalui pasiuntë komtûrai. 19 SRP II Wgb, S ( Von Cutibe in das lant czu Medenikin sint ij mile weges, vnd wen man ins lant sprenget, so hat vort ij mile bis czu Parsepil, das ist das erste nachtleger im lande ). 20 SRP II Wgb, S. 675 ( Gnetin deme lande ). 173

4 LAUKUVA Lokystos tame kraðte. Taigi didesnë tikimybë, kad Lakuste tai ne administracinio vieneto ar gyvenamosios vietovës, o bûtent upës pavadinimas. Kita vertus, negalima visiðkai atmesti tikimybës, kad posakyje Lokystos kraðtas skamba tam tikra uþuomina á apnaikintà, Medininkø sudëtin patekusá Laukuvos kraðtelá. Lokystos ir Laukuvos vietovardþiai nelietuvio ausiai skamba panaðiai. Ypaè jie supanaðëja uþraðyti pagal vokiðkà tradicijà. Ðtai Mindaugo aktuose Laukuva vadinama Lukowe, Lokove, Loukove 21. Taigi redaguojant dvideðimt antrojo kelio apraðymà, Lokystos ir Laukuvos pavadinimai galëjo bûti supainioti arba sutapatinti. Treèia, maþiausiai tikëtina galimybë, kad Lakuste tai iki šiol neatpaþintas prie Lokystos buvusios gyvenamosios vietovës vardas. Kryþiuoèiø stovyklavietë prie Lokauðupio Antrojo kelio aprašyme sustoti nakvynei rekomenduojama prie Lakawsche. Matyt, tai buvo ypaè tinkama vieta stovyklauti ir plëðikauti, nes teigiama, kad ið stovyklavietës galima surengti grobiamàjá þygá ir vël gráþti nakvoti á tà paèià vietà 22. Kaip tinkama stovyklai vieta Lakawsen nurodoma ir 13 aprašyme. Vietovardis dar minimas pirmajame wegeberichte, o 9 aprašyme aiškiai pasakoma, kad Lakawse tai upë (flise) 23. Beje, pastarasis apraðymas ið visø minëtø sudarytas seniausiai 1385 metais. Apibendrinus visø marðrutø duomenis, upelio geografinë padëtis nusakoma gana tiksliai Medininkø kraðte, netoli Ðiauduvos, 3 mylios iki Aðvos upës, 4 mylios iki Bareikø. Vis dëlto identifikuoti aptariamà vietovardá istorikams pasisekë ne ið karto. T. Hirschas teigë, kad be abejonës tai Lokysta 24. Juo pasekë G. Mortensen 25. Ðià klaidà atitaisë V. Birþiðka, A. Salys, H. Ùowmiañskis ir nustatë, kad Lakawsche tai Lokystos intakas Lokaušupis 26. Papildant ðiø autoriø nuomonæ dar galima pridurti, kad ðalia pagrindinio vardo Lokauðupis tebevartojama, matyt, senesnë ir itin artima ðaltinyje uþfiksuotai forma Lokauða 27. Kortas vël sumaiðë J. Jurginis. Jo vertimo 1, 2, 13 apraðymuose vietovardis Lakawsche identifikuojamas kaip Lakauðiai, o 9 apraðyme praleidþiant þodá upë Lokauðas 28. Tad suteikdamas vietovardþiui oikonimo formà, vertëjas kartu iðreiðkë nuomonæ, kad XIV a. pabaigoje egzistavo Lakauðiø kaimas. Taèiau tokia tikimybë nëra didelë. Gyvenamosios vietovës apraðymuose paprastai apibûdinamos socialine prasme áterpiant þodelá laukas (feld, lawken), kiemas (dorf, keyme), dvaras (hof), arba administracine prasme pridedant sàvokà kraðtas (land). Apie ðá atvejá to pasakyti negalima, atvirkðèiai viename apraðyme, kaip minëta, vartojamas þodis flise. Be to, jokiuose kituose šaltiniuose Lakaušiai (Lokaušiai) ar panaðaus vardo gyvenvietë tiriamajame regione neminima. Kita vertus, uþfiksuoti prie Lokauðupio esanèiø pievø vardai Lokauðas, Lokauðos, Lokauðø sako, kad 21 Liv-, Esth- und Curländisches Urkundenbuch nebst Regesten. Hrsg. F. G. von Bunge. Band I. Reval, S. 345, Nr. 263; Preussisches Urkundenbuch. Politische Abtheilung. Bearb. von A. Seraphim. Band I. Zweite Hälfte. Königsberg, 1909, S , nr SRP II Wgb, S. 666; Lietuvos keliø apraðymai, p SRP II Wgb, S. 665, 672, 673; Lietuvos keliø apraðymai, p. 8, 13, SRP II Wgb, S Anm Mortensen G, S Birþiška V., p. 15; Salys A., p. 221; Ùowmiañski H. T. II. S Lietuviø kalbos instituto dabartiniø vietovardþiø kartoteka; Vanagas A. Lietuviø hidronimø etimologinis þodynas, Vilnius, 1981, p Lietuvos keliø apraðymai, p. 8, 9, 13,

5 Pykaièiø àþuolas, tolumoje Aukðtagirës kalnas, 2001 m. Z. Juðkevièiaus nuotr. nebûtinai vokieèiai turëjo omenyje upelá 29. Vardu Lakawsche galëjo bûti apibûdinta ir pieva, aikðtë tinkama stovyklavietei. Aptarus vietovardá, galima bandyti lokalizuoti ir apraðymuose taip akcentuojamà nakvynës vietà. Pradþiai pastebëtina, kad Lokauðupis trumputis, maþdaug 4 kilometrø ilgio upelis. Savo kelià jis pradeda vos pieèiau Laukuvos, Degliðkës kaime, o baigia átekëdamas á Lokystà ties Treigiais 30. Taigi ieðkojimø laukas nëra didelis maþdaug 4 kilometrø juosta palei Lokauðupá. Taèiau galima stovyklavietæ lokalizuoti dar tiksliau. Èia prisimintinas nagrinëtasis 22-ojo apraðymo posakis, kad stovyklà galima árengti Lokystos kraðte, kur yra piliakalnis. Jau akcentuota, jog beveik nekyla abejoniø, kad èia turimas omenyje Treigiø piliakalnis. Papildomai paþymëtina, jog þinias apie 22 marðrutà rinko þvalgai Zadë ið Laukiðkiø ir Vainigedas ið Ragainës. Abu jie minimi ir tarp 13-tà marðrutà iðþvalgiusiø asmenø. Labai tikëtina, kad þvalgai abiem atvejais rekomendavo nakvynei tà paèià jiems gerai þinomà vietà prie Lokystos, Lokauðupio ir piliakalnio. Ðie duomenys atitinka Treigiø kaimo þemëse esanèios pievos Lokauðas geografinæ padëtá deðiniajame Lokauðupio krante, puskilometris á ðiauræ nuo piliakalnio, puskilometris á rytus nuo Lokystos 31. Labai didelë tikimybë, kad þvalgai turëjo omenyje bûtent ðià lankà. Baigiant kalbà apie Lokauðupá prisimintinas 9 apraðymas, kurio pabaigà J. Jurginis iðvertë taip: Hannus Wissen ið Klaipëdos gerai paþásta Medininkø kraðtà ir nori vesti kur karðuvieèiai gyvena ir vesti iki Lokauðo upës, kuri uþ 1½ mylios 32. Iš šio sakinio galima suprasti, kad prie Lokaušupio gyveno iš Karšuvos krašto pasitraukæ þmonës. Taèiau ðaltinio originale þodis vesti nesikartoja. Antruoju atveju pasakyta wil furen ir èia iðversta beveik teisingai, tik tekstà graþinant praleistas þodis nori. Pirmuoju atveju ðaltinyje sakoma: wil anhebin, o þodis anhabe vadinamojoje Mittelhochdeutsch kalboje reiðkë ko nors pradþià 33. Ir dabartinëje vokieèiø kalboje þodis anheben 29 Lietuviø kalbos instituto dabartiniø vietovardþiø kartoteka: Vietovardþiai, uþfiksuoti metais. 30 Lietuvos topografinis þemëlapis, lapas Laukuva. N AB. M 1: Valstybinë geodezijos ir kartografijos tarnyba, Ðilalës r. Laukuvos kolûkio gamtos, istorijos ir kultûros paminklø þemëlapis. M 1: Respublikinis þemëtvarkos projektavimo institutas, 1989; Lietuviø kalbos instituto dabartiniø vietovardþiø kartoteka. Vietovardá 1973 m. uþraðë B. Garalevièienë. 32 Lietuvos keliø apraðymai, p Matthias Lexers Mittelhochdeutsches Taschenwörterbuch, 37 Auflage, Leipzig, 1986, S

6 LAUKUVA turi dvi reikðmes pakelti ir pradëti 34. Taigi dviþodá wil anheben, matyt, reikëtø versti nori pradëti. Tokiu atveju sakinys tampa visiðkai suprantamas: H. Wissen nori pradëti nuo vietovës, kurioje gyvena karðuvieèiai, o po to vesti prie Lokauðupio. Minimas 1½ mylios atstumas, jei nukreipsime þvilgsná nuo Treigiø á pietus, ið principo atitinka kitø ðaltiniø duomenis apie Karðuvos kraðto geografinæ padëtá. Lokysta (1394) Lokauðupis (1385) Parðpilis (1385) piliakalnis (1394) Vampialaukis ( 1385) Vokieèiø orientyras Parðpilis Pirmajame apraðyme nuo Genioto dvaro toliau siûloma þygiuoti dvi mylias iki Paršpilio (Parssenpil, Parzepil, Barsepille). Ði vietovë taip pat minima 5, 8, 9, 17, apraðymuose. Apibûdinant 23 marðrutà papildomai nurodyta, kad èia yra piliakalnis (borgwall), o 17-ajame kad tai buvusios pilies vieta (das hus gelegin hat). Seniausi ið paminëtø apraðymø 8 ir 9 sudaryti 1385 m. Pirmasis Parðpilio vietà surado lenkø mokslininkas L. Krzywickis. Jis lokalizavo já Burbiðkiø kaimo piliakalnyje prie Parðeþerio 36. Kiti tyrinëtojai jau tik sekë jo pëdomis 37. Patikslinant reikëtø pastebëti, kad Burbiðkiuose faktiðkai yra ne vienas, o du piliakalniai ir kalva, vadinama Sargikalniu 38. Pirmasis piliakalnis iðlikæs geriau, vadinamas Pilies kalnu; antrasis gerokai nuartas, gal todël net neapraðytas Lietuvos archeologijos atlase 39. Taèiau bûtent ðis kalnas tebevadinamas Parðkalniu ir Parðpilis pirmiausia lokalizuotinas jame. Kita vertus, negalima atmesti galimybës, kad gynybinis kompleksas galëjo bûti iðsidëstæs ant dviejø kalvø, nors turëjo vienà bendrà vardà. Parðpilis 5, 8, 9 apraðymuose nurodomas ne kaip eilinis orientyras, o kaip vieta, kurioje galima ákurti bazinæ stovyklà ar dvi naktis pabûti. Aiðku, pirmiausia tai liudija, kad buvusios pilies apylinkës tebebuvo tankiai gyvenamos, ir vokieèiai tikëjosi èia gerai paplëðikauti. Taèiau atidþiau paþvelgus á tikslø reljefiná þemëlapá matyti, kad visos pietvakarinës ir vakarinës Parðeþerio pakrantës uþpelkëjusios. Tik keli ðimtai metrø á ðiau- Ðiauduva (1387?) Minimos stovyklavietës Minimos upës Neminimos upës ir eþerai Yþnë (1385) Minimi piliakalniai Neminimi piliakalniai Kryþiuoèiø karo keliø apraðymuose minimi Laukuvos apylinkiø vietovardþiai. V. Almonaièio schema, 2002 m. 34 Kriþinauskas J. Vokieèiø lietuviø kalbø þodynas, Vilnius, 1992, t. 1: A K, p SRP II Wgb, S. 667, 671, 672, 675, 677; Lietuvos keliø apraðymai, p. 9, 12, 13, 15, Krzywicki L. Ýmudê staroýytna, Warszawa, 1906, s ; Kšivickis L. Þemaièiø senovë. Kaunas, 1928, p Birþiška V., p ; Salys A., p. 225; Nezabitauskas A. Parðo piliakalnis ir Sietuvos kûlgrinda, Artojas (Ðilalë) Lietuvos TSR kultûros paminklø sàraðas, Vilnius, 1973, p. 177; Statkevièius V. Archeologijos paminklai, Ðilalës kraðtas, Vilnius, 1994, t. 1, p Archeologijos atlasas, t. 2, p

7 rës rytus nuo Burbiðkiø piliakalniø yra aukðtuma, kur priëjimas prie eþero geras 40. Taigi kryþiuoèiø stovyklos vietai parinkti didelës átakos turëjo ir gamtinës bei geografinës vietovës ypatybës. Pradingæs Vampialaukis Maþdaug 1385 m. sudaryto 8 marðruto apraðyme kaip orientyras pakeliui nuo Skrandënø prie Jûros upës minima vietovë Wunpelawkin (Wünpelawkin). Toks vietovardis ðiuo metu nebevartojamas. Tad norint já lokalizuoti reikia ypaè atidþiai ásiskaityti ðaltiná. Jame nurodoma, kad nuo Wunpelawkin iki Skrandënø yra 2 mylios kelio, o iki Jûros 5 mylios 41. Skrandënai iðlikæs, maþdaug 7 kilometrai á pietus nuo Varniø esantis kaimas 42. Þygiuodami ðiuo marðrutu, vokieèiai per Jûrà ið Ariðkiø (dab. Pryðmantai) keldavosi á Kûtymus, t. y. kaþkur ties Visbarø gyvenviete (Tauragës r. Þygaièiø sen.) 43. Skardënus ir Visbarus jungianti linija eina ir per Laukuvos apylinkës Bilioniø kaimà, kuriame yra didelis piliakalnis 44. Taèiau T. Hirschas á ðià vietovæ dëmesio neatkreipë, bandë tapatinti Wumpelawkin su Vabalø kaimu, rytiniu Laukuvos kaimynu 45. V. Birþiðka tiksliau lokalizuoti vietovës nesiryþo, blaðkësi nuo Didþiøjø ir Maþøjø Vankiø prie Poþerës iki Vaikiø Lauko kaimo, pieèiau Treigiø 46. A. Salys buvo konkretesnis ir Wumpelawkin lokalizavo dabartiniame Bilioniø kaime 47. A. Salys rëmësi I. Sprogio sudarytu XVI a. Þemaitijos vietovardþiø geografiniu þodynu, kuriame minimas þemës sklypas Vampialaukis (Âîìïóëàâêàñú, Âàìïóëàâêàñú) buvæs Pajûrio valsèiuje prie Bilioniø kaimo, Rungio (âîçëå ðå. Ðîíãè) upelio, Salupjaunio (Ñàëóïÿâíèñü) brûzgyno, Kûlio (Êóëèÿñü) lauko, Monteikiðkës ðienaujamos pievos 48. Pajûrio valsèiuje, Rungio pakrantëje buvusi Vampialaukio dirva minima ir konkreèiuose m. Raseiniø teismo aktuose, ið kuriø, beje, vietovardþius ir iðraðinëjo I. Sprogis 49. Matyt, vietovardis buvo vartojamas ir sutrumpinta forma, nes viename 1596 m. akte minimi Pajûrio valsèiaus Vampiai (âú Âîìïÿõú) 50. Nors šio dokumento originalas nebuvo surastas, ir ið apraðymo galima suprasti, kad ðiuo atveju kalbama ne apie þemës sklypà, o apie gyvenamà vietovæ. Tà patá sako ir 1667 m. Þemaitijos kunigaikðtystës dûmø registras. Pajûrio valsèiaus sàraðe Vampialaukis (z Wampulawka) vadinamas bajorkaimiu (okolica) 51. Visi ðie ðaltiniai ið principo patvirtina A. Salio nuomonæ, taèiau tikslesniø duomenø apie Vampialaukio vietà juose trûksta. Juolab, kad minëtø Salupjaunio, Kûlio ir Monteikiðkës vietovardþiø kitur neaptikta, o dabar, matyt, jau nebevartojami. Vis dëlto yra galimybë A. Salá patikslinti. Aktuose dar minimas hidronimas Rungys, o taip vadinamas upelis kairysis Viksvës intakas ir dabar srovena per Bilioniø kaimà kiek 40 Sovietø kariuomenës topografinis þemëlapis. M 1: Sudarytas m. Lapai Nr. C Ã-â-4, C Á-à SRP II Wgb, s. 671; Lietuvos keliø apraðymai, p Birþiška V., p. 29; Salys A., p Plaèiau apie Ariðkiø vietà raðoma: Almonaitis V. Kur praþuvo Ariðkiø pilis, Darbai ir dienos, Kaunas, 2000, t. 21, p Archeologijos atlasas, t. 2, p SRP II Wgb, S Anm Birþiška V., p Salys A., p Ñïðîãèñ È. ß. Ãåîãðàôè åñêèé ñëîâàðü äðåâíåé Æîìîéòñêîé çåìëè XVI ñòîëåòèÿ, Âèëüíà, 1888, c. 35, 61, 155, 195, Îïèñü äîêóìåíòîâú Âèëåíñêàãî Öåíòðàëüíàãî àðõèâà äðåâíèõú àêòîâûõú êíèãú. Âûï. I. Âèëüíà, 1901, c. 178; Âûï. II. Âèëüíà, 1903, c. 131; Âûï. V. Âèëüíà, 1907, c Îïèñü äîêóìåíòîâú Âèëåíñêàãî Öåíòðàëüíàãî àðõèâà äðåâíèõú àêòîâûõú êíèãú. Âûï. IV. Âèëüíà, 1905, c Regestra Juramentow. Lietuvos valstybës istorijos archyvas, f. SA, b. 3234, l

8 LAUKUVA ðiauriau senojo Þemaièiø plento 52. Taigi apytikriai èia, centrinëje dabartinio Bilioniø kaimo dalyje, ir lokalizuotinas Vampialaukis. Taèiau tokiu atveju bûtina pastebëti, kad preliminari Vampialaukio vieta tai faktiðkai pietinë Bilioniø piliakalnio papëdë 53. Taigi Vampialaukis buvo ne eilinis kaimas, o, galima sakyti, papilio gyvenvietë. Tiesa, apraðomuoju metu paèià pilá greièiausiai jau buvo iðtikæs Parðpilio ir Treigiø piliakalnio tvirtovës likimas. Jeigu pilis dar bûtø stovëjusi, vargu ar þvalgai bûtø rekomendavæ þygiuoti tiesiai á jà. Ðiauduva taip pat Medininkø kraðtas Antrojo marðruto apraðyme linija nuo Genioto dvaro vedama á Ðiauduvos kraðtà (czu Schawden in das lant) 54. T. Hirschui ðios vietovës identifikuoti nesisekë, o V. Birþiðka ir A. Salys neabejodami jà susiejo su dabartiniu Ðiauduvos kaimu, esanèiu penketas kilometrø á pietus nuo Laukuvos 55. Tokiai identifikacijai tenka tik pritarti. Tiesa, terminas lant reiðkia administraciná vienetà ir ið apraðymo neaiðku, ar turima omenyje konkreti gyvenvietë, ar tam tikra teritorija. Apibûdinimas lant anaiptol dar nesako, kad XIV a. pabaigoje tikrai egzistavo toks Ðiauduvos kraðtas. Aptariamuoju laiku Ðiauduva galëjo bûti keliø gretimø kaimø neformalus junginys. Panaðiø labai smulkiø kraðteliø wegeberichtai mini ir daugiau 56. Kita vertus, per daug sumenkinti Ðiauduvos negalima, nes, matyt, neatsitiktinai 1413 m. Benedikto Makros protokoluose vël minimas districtus Schawdan, o XVI a. ði vietovë buvo to paties vardo valsèiaus centras 57. Taigi XIV a. pabaigoje Ðiauduva atskiru administraciniu vienetu nelaikytina, taèiau prielaidos tokiam atsirasti jau formavosi. Dar paþymëtina, kad 8, 9, 13, 23 keliø, vedusiø per Ariðkius ir Kûtymus, apraðymuose akcentuojama, jog Medininkø kraðto ribos ëjo pieèiau Ðiauduvos, t. y. apëmë jos apylinkes. Vadinasi, A. Salys klydo 58 nepriskirdamas Šiauduvos Medininkø kraðtui. Papildomai galima pastebëti, kad 2 apraðymas nëra datuotas, todël ir pirmojo Ðiauduvos paminëjimo metø visiðkai tiksliai nurodyti neámanoma. Taèiau 2 marðrutas veda ið esmës ta paèia kryptimi kaip ir 1-asis, kurio apraðymas sudarytas 1387 m. Tad galima spëti, kad ir Ðiauduvos vardas buvo uþraðytas tais paèiais metais. Yþnë Devintajame kelio aprašyme nurodoma, kad perkirtus Ašvos (Ašvijos) upæ reikia þygiuoti iki Questin, t. y. Kvesèiø 59. Ties ðiuo kaimu pasiekiama kita upë Esenen 60. Ðiuo atveju nekyla jokiø abejoniø, kad turimas omenyje Akme- 52 Lietuvos topografinis þemëlapis, lapas Laukuva. N AB. M 1: Valstybinë geodezijos ir kartografijos tarnyba, Archeologijos atlasas, t. 2, p. 41, Ðilalës r. K. Poþëlos kolûkio gamtos, istorijos ir kultûros paminklø þemëlapis. M 1: Respublikinis þemëtvarkos projektavimo institutas, SRP II Wgb, S. 666; Lietuvos keliø apraðymai, p SRP II Wgb, S Anm. 1; Birþiška V., p. 11; Salys A., p Plaèiau apie tai: Almonaitis V. Þemaitijos politinë padëtis metais, Kaunas, 1998, p (toliau Almonaitis V. Þemaitijos...). 57 Lites ac res gestae inter Polonos Ordinemque Cruciferorum, Ed. Z. Celichowski, Posnaniae, T. 2, S. 100; Ëèòîâñêàÿ Ìåòðèêà,. 3: Êíèãè ïóáëè íû äåë. Ïåðåïèñè âîéñêà Ëèòîâñêîãî, Ïã., 1915, c. 218, 1262; Jakubowski J. Mapa Wielkiego Ksiæstva Litevskiego w poùowie XVI wieku, Kraków, 1928; Salys A., p Salys A., p , SRP II Wgb, S Anm. 7; Salys A., p. 220; Birþiška V., p SRP II Wgb, S. 672 ( von Aswee czu Esenen dem vlize vfs velt Questin ij mile ); Lietuvos keliø apraðymai, p

9 nos intakas Yþnë ir 7 apraðymuose Yþnë minima ir kitokiame kontekste. Apibûdinant kelià á Kaltinënø kraðtà, Aðvietës ðventojo miðko link, èia minimas vietovardis Jensetilte Yþnës tiltas 62. Nors visais ðiais atvejais upë minima Kaltinënø kraðto vietovardþiø fone, taèiau Yþnë iðteka ið Dievyèio (Dyvyèio) eþero, esanèio prie Ðiauduvos. Todël galima teigti, jog 1385 metais wegeberichtuose paminëtas dar vienas Laukuvos apylinkiø hidronimas. Geniotas gyveno kitur 1, 9, 10, 17, 22 marðrutø apraðymuose pakeliui á Medininkø kraðtà minima vietovë Gnethen, Gnetin, Gnetinhofe 63. Prieþodþiu hof kituose apraðymuose apibûdinamos valdovui ar patiems þymiausiems didikams priklausiusios vietovës, gerai átvirtintos gyvenvietës. Kai kuriose jø (pavyzdþiui, Alytuje, Punioje) iki ðios dienos iðlikæ stambûs piliakalniai 64. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju kalbama ne apie paprastà bajoro kiemà, o apie ûkiná kompleksà su piliaviete Genioto dvarà. Beje, tai vienintelë tokiu svariu þodþiu kryþiuoèiø karo keliø apraðymuose apibûdinta Vakarø Lietuvos gyvenvietë 65. V. Birþiðka Geniotà sutapatino su Treigiais 66. Nors tokia nuomonë pasekëjø, berods, nesusilaukë, taèiau ji nebuvo ir argumentuotai paneigta. Todël tenka bent dabar pastebëti, kad V. Birþiðkos lokalizacijai prieðtarauja daugumoje apraðymø pateikti geografiniai duomenys. Pirmajame apraðyme nurodoma, jog Genioto dvaras pasiekiamas nuþygiavus keturias mylias nuo Bareikø (kaimo prie dabartinës Ðvëkðnos) Parðpilio link. Antrojo marðruto apraðyme sakoma, kad nuo minëtø Bareikø iki Jûros trys mylios 67. Sulyginus šiuos duomenis išeina, kad Genioto reikia ieškoti maþdaug myliâ (7,4 km) á rytus nuo Jûros upës. Taèiau matuojant iki Treigiø, net ir tiesia linija, susidaro apie 16 km arba daugiau nei dvi mylios. Pirmàjá marðrutà apibûdinanèiame tekste nurodomas dar vienas atstumas: sakoma, jog nuo Genioto iki Parðpilio dvi mylios. Taèiau nuo Treigiø piliakalnio iki Burbiðkiø piliakalniø, net ir kiek pavinguriavus, tesusidaro viena mylia. Be to, tokiam tapatinimui visiškai prieštarauja 22 kelio aprašymas, kuriame sakoma, kad nuo Genioto iki Lokystos daugiau nei mylia kelio. O Treigiø kaimas kaip tik ir yra prie ðios upës. Jau vien ið ðiø pavyzdþiø akivaizdu, kad Genioto dvaro reikia ieðkoti kitur. Tikëtina, kad V. Birþiðkà suklaidino 9-ojo kelio apibûdinimas, kur teigiama, kad Geniotas gyvena pakeliui nuo Lokauðupio á Parðpilá 68. Taèiau ðiuo atveju apraðymas labai sutrumpintas, ið esmës nurodoma tik kryptis ir labai didelë tikimybë, kad apibendrinant þvalgo suteiktà informacijà buvo suklysta Geniotas gyveno vietovëje, pasiekiamoje þygiuojant Lokauðupio link. G. Mortensen buvo pirmoji, kuri aptariamàjà gyvenvietæ tapatino su Genioto kaimu, rytiniu Kvëdarnos miestelio kaimynu 69. Tokià pat nuomonæ iðreið- 61 SRP II Wgb, S Anm. 7; Salys A., p ; Birþiška V., p SRP II Wgb, S. 668, 669; Lietuvos keliø apraðymai, p. 10, SRP II Wgb, S. 664, 672, 675, 677; Lietuvos keliø apraðymai, p. 8, 13, 15, SRP II Wgb, S. 698; Lietuvos keliø apraðymai, p. 33; Archeologijos atlasas, t. 2, p. 27, Plaèiau apie sàvokà hof ir jos santyká su dorf: Almonaitis V. Þemaitijos..., p ; ten esantis teiginys, kad didikø dvarø (hof) Þemaitijoje apraðymai nemini, yra klaidingas. 66 Birþiška V., p. 9 11, SRP II Wgb, S ; Lietuvos keliø apraðymai, p SRP II Wgb, S. 672 ( von Lakowse czu Parsepil ij mile, doczwischin wonet Gnete ); Lietuvos keliø apraðymai, p Mortensen G., S

10 LAUKUVA kë ir A. Salys 70. Genioto kaimo padëtis ið principo tikrai atitinka apraðytàjà situacijà (per jo laukus, beje, teka upeliukas Geniotalis). Tiesa, nuo Jûros iki vakarinës ðio kaimo ribos tebus apie 3 km, t. y. pusmylis kelio. Taèiau ir ðiandien Geniotas didelis kaimas, nuo ðiaurvakarinio iki pietrytinio laukø galo susidaro 4,5 km 71. Taigi jei skaièiuosime nuo kaimo vidurio, atstumas iki upës bus jau penki kilometrai. Genioto kaimo padëtis atitinka ir 22 apraðyme nusakytà situacijà nuo Kûtymø iki Genioto kaimo tiesia linija yra apie 12 km, taèiau vingiuojant to meto keliais ir susidarydavo minimos dvi mylios. Pritariant A. Saliui vertëtø papildomai paþymëti, kad vos keli ðimtai metrø nuo pietvakarinio Genioto kaimo kampo, Kvëdarnos kaimo (ne miestelio) galulaukëje, deðiniajame Vëþaus upelio krante dunkso vadinamasis Pavëþio piliakalnis 72. Jo dydis ir formos sako, kad èia galëjo bûti árengta nedidelë pilaitë, didþiûno rezidencija. Didelë tikimybë, kad tai ir yra Genioto dvaro centras, o dabartinis Genioto kaimas iðsidëstæs ðio didþiûno valdytose þemëse. O kur gi ta Laukuva? Istoriografijoje pasitaiko teiginiø, kad apraðymuose minima ir Laukuva 73. Sekdamas anksèiau raðiusiais, atitinkamà informacijà keliuose mokslo populiarinimo straipsniuose pateikë ir ðio teksto autorius 74. Taèiau, kaip jau buvo paþymëta, apraðymuose minimi ir á Laukuvos vietovardá panaðûs pavadinimai Lakuste bei Lakawse reiðkë visai kitus objektus, pro Laukuvà tekanèià upæ Lokystà ir jos intakà upelá Lokauðupá. Atidþiai perskaièius visus á tiriamà regionà nukreiptus apraðymus, galima ásitikinti, kad Laukuvos vardas aptinkamas tik 13-ojo maršruto pavadinime 75. Taèiau tekstø originalai pavadinimø neturi. Juos suteikë ðaltinio rengëjas ir skelbëjas T. Hirschas 76. Jis tam tikra prasme tapatino 13 aprašyme minimà Lakawsen su Laukuva 77, todël ðá vietovardá panaudojo ir antraðtëje. Taigi tenka daryti iðvadà, kad kryþiuoèiø karo keliø apraðymuose Laukuva neminima. Pietinës ir pietvakarinës Medininkø kraðto ribos Apraðymuose pateikiama gana konkreèiø þiniø ir apie pietines bei pietvakarines Medininkø kraðto ribas. Nustatyti jas aktualu pirmiausia todël, kad iðsiaiðkintume Laukuvos apylinkës gyvenvieèiø administracinæ priklausomybæ. Taip pat tikëtina, kad ðios ribos ið principo sutapo su XIII a. egzistavusios, vëliau á Medininkus integruotos Laukuvos þemës ribomis. Tad nagrinëjant XIV a. situacijà galima atstatyti ir XIII a. administracinës struktûros kontûrus. Aiðkiausiai pietinë Medininkø riba uþfiksuota 8 ir 9 apraðymuose. Juose nurodoma, jog nuo Kûtymø iki Medininkø kraðto ribos reikia þygiuoti dvi mylias, o po to dar lieka 2 mylios iki Paršpilio Salys A., p Lietuvos TSR Ðilalës raj. gyvenamøjø vietoviø schema bûklei. M 1: Respublikinis þemëtvarkos projektavimo institutas, Kauno kartografijos skyrius. 72 Archeologijos atlasas, t. 2, p Nezabitauskas A. Laukuva, Artojas (Ðilalë) , nr. 50; Miškinis A. Laukuva, Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, Vilnius, 1986, t. 9, p Almonaitis V., Lokysta, Mûsø gamta, 1991, nr. 5, p. 17; Almonaitis V. Kur þemaièiai kryþiuoèiø laukë: Laukuva ir jos apylinkës, Þalioji Lietuva, , nr. 19 (113), p SRP II Wgb, S. 673; Lietuvos keliø apraðymai, p SRP II Wgb, S ; Lietuvos keliø apraðymai, p SRP II Wgb, S Anm. 5, S Anm SRP II Wgb, S ; Lietuvos keliø apraðymai, p

11 Ið esmës taip pat geografinë situacija apibûdinta ir ta paèia kryptimi vedanèiuose 13 ir 23 apraðymuose. Tik 14 marðruto apibûdinime sakoma, kad nuo Kûtymø iki kraðto (be abejonës iki Medininkø kraðto) tëra viena mylia 79. Taèiau pastarasis apraðymas tarp visø minëtøjø yra pats neiðsamiausias ir, matyt, pats netiksliausias. Minëtasis Kûtymø kaimas iðlikæs yra keli kilometrai á pietus nuo Ðilalës. Kaip jau minëta, Parðpilio vieta taip pat tiksliai þinoma. Lieka tik nustatyti, kur buvo pusiaukelë tarp ðiø dviejø atskaitos taðkø. Nubrëþus linijà paaiðkëja, kad Medininkø kraðto riba ëjo maþdaug apie ðeðis septynis kilometrus pieèiau Laukuvos, ties naujuoju Þemaièiø plentu. Ðá rezultatà galima patikrinti remiantis dvyliktojo marðruto duomenimis. Jame nurodoma, kad Medininkø kraðtas prasideda dvi mylios nuo Vingininkø (Wingenveld) kaimo 80. Vingininkø kaimas taip pat iðlikæs yra prie pat Ðilalës. Atmatavus nuo jo dvi mylias á ðiauræ, tenka sustoti ið esmës toje paèioje vietoje, gal tik kokie 1 2 kilometrai ðiauriau. Pietinës Medininkø kraðto ribos fiksuojamos ir 5, ir apraðymuose. Ðiems marðrutams duomenis rinko kiti þvalgai ir jie eina kiek kita kryptimi nei aptartieji. Juose siûloma þygiuoti iki Jûros ir Bikavos santakos, o penktajame apraðyme ir toliau, iki Parðpilio. Abiejuose apraðymuose nurodoma, kad nuo ðiø upiø iki Medininkø kraðto ribos trys mylios kelio. Penktajame apraðyme dar sakoma, kad áþygiavus á kraðtà, iki Parðpilio lieka tik viena mylia. Bikava á Jûrà áteka ties Þvingiais. Sujungus ðá atskaitos taðkà su Parðpiliu, atmatavus apytikriai tris mylias, vël atsiduriame ties naujojo Þemaièiø plento linija ar vos ðiauriau. Taigi ið principo ir ðiø marðrutø duomenys sutinka su aptartais. Tiesa, penktojo apraðymo nuoroda, kad nuo kraðto ribos iki Parðpilio lieka tik viena mylia, nesutampa su aptartøjø 8, 9, 23 marðrutø þiniomis, kur kalbama apie 2 mylias. Taèiau tokia paklaida visiškai suprantama, juolab, kad þygiuojant nuo ribos iki Paršpilio visiškai tiesiai dvi mylios ir nesusidaro. Apraðymuose minimos ir pietvakarinës Medininkø kraðto ribos, taèiau ðiuo atveju þinios kiek prieštaringos. Dešimtajame aprašyme, nors pasakoma nelabai aiškiai (in das land czu Medeniken czu Gnetin), Medininkams priskiriamas ir Genioto dvaras. Remdamasis ðiuo ðaltiniu H. Ùowmiañskis teigë, kad Geniotas buvo labiausiai á pietvakarius nutolusi ðio administracinio vieneto gyvenvietë 82. Taèiau toks teiginys kelia abejoniø, nes 22 apraðyme aiðkiai pasakyta, jog nuo Genioto kiemo iki Medininkø kraðto dar mylia kelio 83. Toks variantas atrodo átikimesnis. Jei, tarkim, manysime, kad mylia kelio (7,4 km) atitinka 5 6 km tiesia linija, tai þygiuojant nuo Genioto Treigiø link (taip nukreiptas marðrutas), viena mylia susidaro maþdaug prie Alkupio kaimo. Faktiðkai vël iðeiname á tà paèià linijà, kurià uþbrëþia naujasis Þemaièiø plentas. Kita vertus, negalima atmesti tikimybës, kad pietvakariø kryptimi Medininkø ribos siekë ir Jûros pakrantes. Mat to paties laiko ðaltiniuose þiniø apie koká kità ðiame Þemaitijos pakraðtyje egzistavusá administraciná vienetà nëra. Tad Genioto dvaro apylinkës 79 SRP II Wgb, S. 673, 677; Lietuvos keliø apraðymai, p. 14, SRP II Wgb, S. 673; Lietuvos keliø apraðymai, p SRP II Wgb, S. 667, 673; Lietuvos keliø aprašymai, p. 9, Ùowmiañski H. T. II. S SRP II Wgb, S. 677 ( von Kutenfelde bis ken Gnetinhofe ij mile gutis wegis vnd vordan j mile bis in das land czu Medeniken ); Lietuvos keliø apraðymai, p

12 LAUKUVA galëjo atsidurti bent jau Medininkø átakos zonoje. Tiksliau á ðá klausimà remiantis vien tik wegeberichtø þiniomis atsakyti neámanoma. Viso to, kas pasakyta, turëtø pakakti teiginiui, kad Medininkø kraðto pietinës ir pietvakarinës ribos ëjo apytikriai 6 8 kilometrai á pietus nuo dabartinës Laukuvos miestelio vietos. Nagrinëjant vokieèiø karo keliø apraðymus galima aptikti ir ribà tarp Medininkø bei Kaltinënø kraðtø. Taèiau tam reikia atidþiai iðnagrinëti ir marðrutus, vedusius á Akmenos aukðtupio regionà. Tai atskiras didelës apimties darbas. Ar dirvonavo Laukuvos laukai XIV amþiaus pabaigoje? Kaip jau matëme, marðrutø, kirtusiø Laukuvos apylinkes, apraðymuose kaip orientyrai daugiausia nurodomos upës bei buvusios piliavietës. Ðeðiø kilometrø spinduliu nuo dabartinës Laukuvos centro faktiðkai minimos tik dvi gyvenvietës Vampialaukis ir Ðiauduva. Aiðku, pirmiausia tai liudija, kad gynybinis kraðto pajëgumas buvo sumaþëjæs. Taèiau kyla ir toliau siekiantis klausimas ar tai reiðkia, kad pietinë Medininkø kraðto dalis XIV a. pabaigoje jau buvo vokieèiø tiek nusiaubta, kad kaip ir kaimyninë Karðuva virto pusiau dykra? Atsakant pirmiausia prisimintina á aptariamà regionà nukreiptø marðrutø gausa: 5, 13, 22, 23 marðrutai èia ir baigiasi, t. y. pasiekti Laukuvos apylinkes buvæs galutinis ðiø þygiø tikslas. O 1, 2, 8, 9, 17 marðrutai tæsiami toliau, taèiau juose vietovës prie Lokauðupio, ypaè prie Parðpilio, apibûdinamos kaip tinkamos plëðikavimui. Taigi vokieèiai tikëjosi, kad pasiekæ Lokystà jie turës gerà grobá. Tai reiðkia, kad kraðtas dar tebebuvo tankiai gyvenamas. Svarbiausios išvados 1. Labiausiai tikëtina, kad 22 kelio apraðyme minimas vietovardis Lakuste tai ne administracinio vieneto ar gyvenamosios vietovës, o Lokystos upës pavadinimas. 2. Aprašymuose 1, 2, 9, 13 sutinkamas vietovardis Lakawsche, Lakawsen tai kiek iðkreiptas upelio Lokauðupio (Lokauðos) vardas. Tikëtina, kad kai kuriais atvejais turëta omenyje ir netoli Treigiø piliakalnio Lokauðupio pakrantëje buvusi pieva, kurià vokieèiø þvalgai nurodë kaip tinkamà nakvynei vietà. 3. Keliuose marðrutuose minimas Parðpilis pirmiausia tapatintinas su antruoju Burbiðkiø piliakalniu ir dabar tebevadinamu Parðkalniu. Kaip stovyklavietei tinkama vieta greièiausiai buvo nurodoma aukðtuma, esanti keli ðimtai metrø á ðiaurës rytus nuo jo. 4. Iðnykusi Vampialaukio gyvenvietë lokalizuotina centrinëje Bilioniø kaimo dalyje, pietinëje piliakalnio papëdëje, prie Rungio upelio. 5. XIV a. pabaigoje Ðiauduva atskiru administraciniu vienetu dar nelaikytina, taèiau prielaidos tokiam atsirasti jau formavosi. 6. Bandymai lokalizuoti ðaltinyje minimà Genioto dvarà Treigiuose neturi pagrindo. Ðis vietovardis sietinas su Genioto kaimu prie Kvëdarnos ir netoliese esanèiu Pavëþio piliakalniu. 7. Pati Laukuva apraðymuose neávardijama. 182

13 8. Kryþiuoèiø karo keliø apraðymuose ið viso minimi bent ðeði Laukuvos apylinkiø vietovardþiai: Ðiauduvos ir Vampialaukio gyvenvietës, Lokystos ir Yþnës upës, Lokauðupio upelis, Parðpilio piliakalnis. Minimas, taèiau tikriniu vardu neávardytas ir Treigiø piliakalnis. 9. Pietinës ir pietvakarinës Medininkø kraðto ribos ëjo apytikriai 6 8 kilometrai á pietus ir pietvakarius nuo Laukuvos. Ðiauduva ir Vampialaukis, Lokystos ir Yþnës aukðtupiai, Lokauðupis, Parðpilis áëjo á Medininkø kraðto sudëtá. 10. Marðrutø, vedusiø á pietinæ Medininkø kraðto dalá, apraðymuose kaip orientyrai daugiausia nurodomos upës bei buvusios piliavietës, taèiau kiti duomenys rodo, kad XIV a. pabaigoje Laukuvos apylinkës tebebuvo tankiai gyvenamos. Straipsnis Versmës leidykloje gautas , spaudai parengtas Straipsnis spausdintas Lietuvos valsèiø monografijoje Laukuva I dalis, Vilnius, Versmë, 2005, p (vyriausiasis redaktorius sudarytojas Virginijus Jocys). Straipsnis interneto svetainëje skelbiamas nuo