laiškas redaktoriui Apie pa go ny bės al kį

Transkript

1 laiškas redaktoriui Apie pa go ny bės al kį Gin ta ras Be res ne vi čius Kos mi nis pa go ny bės po jū tis tur būt gy vas kiek vie no lie tu vio šir dy je, Judi ta Vai čiū nai tė lie pos mėn. Me tuo se sa ko tai kaip sa vai me aiš kų da ly ką, vie ną iš Lie tu vos at spa ros stul pų. Nė kiek ne pra šau ta. Per Jo ni nes (Ra sas), Vė li nes (ypač), Kū čias Tris Ka ra lius, Už ga vė nes, Ver bas, Ve ly kas dar ir Žo li nę et no gra fi jos srau tas, net ži niask lai da įsi su ka į jį, ieš ko kas pa kal bė tų, pa ra šy tų, ra por tuo ja apie Ri tos Dap ku tės ar net dis ko te kų pa stan gas mo der niai įgy ven din ti prie sa ką šven tes švęsk. Taip ener gin gai, kad Lie tu va yra tar si di de lis skan se nas, vie nos di de lės Rum šiš kės. Šven tės da bar labai sin kre tiš kos, krikš čio niš ki mo ty vai stel bia mi pa go niškos ide o lo gi jos ir mo ty va ci jos, nors tos pa go ny bės ar se no jo ti kė ji mo čia tik rai ne ka žin kiek. Tai gry na et no gra fi ja, XIX a. pro vin ci jos vals tie tiš kų šven čių pa kė li mas į vals ty bi nį ly gį, kai kai mo šven ti nė ide o lo gi ja tam pa vals ty bi ne. Ar ba: et no gra fi ja tam pa ide o lo gi ja. Gal būt kiek per len kiu laz dą, bet pa go ny bės res tau ra ci ja vyks ta. At statant vals ty bę, ket vir to de šimt me čio ide o lo gi ją, grą ži nant ka ta li ky bės ran gą, at kur ta ir pa go niš ka kai mo šven ti nė struk tū ra, Lie tu vos re li gi nę si tu a ci ją nu kė lu si at gal ge rais ke liais šim tais me tų. Et no gra fi ja pa tei kia ma kaip pa go ny bė, pa go ny bė kaip et no gra fi ja. Tie sa, vals tie tiš kos kul tū ros res taura ci ja at ne šė ir pa go niš ką lyg me nį, iš kel tą iš ge ro kos gel mės. Bet pa go ny be tai ga li ma va din ti su di de lė mis iš ly go mis. Jei tai vals tie tiš ka pa pro čių tą sa, et no gra fi ja ją taip ir rei kė tų va din ti. Jei tai są mo nin gas ar pu siau są monin gas pa go ny bės gai vi ni mas kal ba ki ta. Pa tys pa pro čiai sa vai me nie ko ne reiš kia, jie tu ri bū ti įpras mi na mi. Pa pro tys daž niau siai yra es te tiš kas, fol klo ri nis an sam blis yra gra žus ir dai nuo ja gra žiai. Dau ge lis tų an sam blių sa vo men ta li te tą nu spal vi nę pa go niš kai, ta čiau nie kas ne drau džia klausy tis liau dies dai nų kaip pa pras čiau sio gra žaus gie do ji mo. Jei tai pa go ny bės res tau ra ci ja, ji ne pa vyks, iš seks, nu si bos. Jei tai pa gonybės kaip sub jek to res tau ra vi ma sis, at-si-kū ri mas, jei tai pro ce sas, jo niekas ne su stab dys. Re li gi jo ty ra, vi siš kai moks li nė re li gi jų ty ri mo dis cip li na, statis tiš kai ir struk tū riš kai pa ro do, kad re li gi jų pa sau ly je vyks tan tys pro ce sai tu ri sa vo dės nius. Se niai už baig ta ir įveik ta re li gi ja po ke lių šim tų me tų ar tūks tant me čių ga li iš si verž ti į pa vir šių. Tų pa vyz džių ne taip jau ma ža, dažniau siai jie re mia si vals tie tiš ko re li gin gu mo ap raiš ko mis, bet šiuo lai ki nė je vi suo me nė je juos pa pil do Dei vės sub stra to pro ver žis, pa si reiš kian tis po liteis ti nių ten den ci jų stip rė ji mu, mo ky mų apie rein kar na ci ją po pu lia rė ji mu, ma ža to, fe mi niz mu, eko lo gi nės ide o lo gi jos są jū džiais, ast ro lo gi jos su klestė ji mu, gi li ni mu si į są mo nę ir pa są mo nę moks lo ir pa ra moks lo pa sau ly je. Šie dei viš ki reiš ki niai ap skri tai api bū di na mo der ni ą ją epo chą, bet tai ir ar cha jiš ko ne oli ti nio re li gin gu mo bruo žai spė ja ma, kad spė ja mo je Dei vės epo cho je vy ra vo mat ri cen tri nis pra das, gam tos re li gi nis iš gy ve ni mas, ti kėji mas nuo la ti niu at gi mi mu. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

2 Jei lie tu višško sin kre tiz mo pro ver žiai yra šio pro ce so de ta lė, jie tik stip rės, jei jie su gal vo ti, tu rė tų mir ti. XIX a. kai mo kul tū ra XX a. pir mo je pu sė je, per ei nant prie mies tų Lie tu vos, bu vo, vie na ver tus, jos pa grin das, an tra ver tus, po etai ža vė jo si elepst ri ku ir meks fal tu, Ba lys Bu ra čas į Kau no laik raš čius siųs da vo ko res pon den ci ją apie Už ga vė nių šven ti mą, laik raš čiai jas pub li ka vo iš da lies kaip tau ti nių tra di ci jų raiš ką, bet dau giau kaip pro vin ci jos įdo my bes. Ne pa na šu, kad į vals ty bi nį men ta li te tą bu vo įtrauk tas pa go ny bės dė muo o kas bu vo, tai dau giau Ka zio Ši mo nio sti liaus se no vės ti ky ba. Tau ti nin kų ide o lo gi ja di de le da li mi rė mė si ide a li zuo ta, iš bliz gin ta et no gra fi ja, se no ji mi to lo gi nė re li gi nė tra di ci ja bu vo mi ni ma, vai di lu tės, Ro mo vės, Per kū nai buvo daž nai links niuo ja mi, bet vei kiau kaip ro man ti nės mi to lo gi zuo tos is to ri jos de ta lės. Ro man ti nė is to ri ja su Ro mo vėm, Mil dom, kri viais kri vai čiais, Pro ko ri mais Lie tu vos Baž ny čiai netruk dė, ma tyt, tai bu vo su vo kia ma kaip vals ty bi nės ide o lo gi jos su de da mo sios da lys. Mai ro nis ra šė apie Jū ra tę ir Kas ty tį, Šmulkš tys-pa pa ro nis anks ty vą po ka rį pa ra šė lie tu vių mi to lo gi nį epą tai bu vo in krus ta ci jos, žai di mai tra dici ja. Ly giai kaip koks re ne san so kar di no las Ro mo je ga lė jo sa vo ei lė se mi nė ti Apo lo ną ar Ar te mi dę tai te liu di jo jo an ti ki nį iš si la vi ni mą, o ne tai, kad jis slap ta au ko ja Ju pi te riui. Po oku pa ci jos pa dė tis ra di ka liai pa ki to, nors iš da lies net ir ne pa lan kiau siomis są ly go mis to liau gy va vo prieš ka rio ide o lo gi ja, tie sa, dau giau po grin dy je ar pri vačiai. Es mi nis pa si kei ti mas bu vo vi suo me nės se ku lia ri za ci ja. So vie ti nis vul ga ru sis at eiz mas ne da rė di de lės tie sio gi nės įta kos są mo nei, bet dau gy bė so vie ti nių re a li jų nu kir to vi suo me nės ir Baž ny čios sai tus. At si ra do kar ta, au gan ti be Baž ny čios, o ti kin tie ji iš es mės bu vo su va ry ti į ge tą. Tuo me tu vi si Lie tu vo je švęs da vo Kū čias, Ka lė das, Ve ly kas pri va čiai, bet pa slap ties iš to ne da rė. Val džia su vo kė, kad mar gu čiai ar sil kė ne truk do, kaip ne truk dė ir dai nų ir šo kių an sam bliai. Kar ta, iš au gu si se ku lia rio je ap lin koje, kaip ir nau ja kom par ti jos kar ta, ėmė su si vok ti, jog mar gu čiai ir sil kė sau, o Baž ny čia sau. Ka dan gi silkę ir mar gu čius vis tiek rei kė jo kaž kaip mo ty vuo ti, at si ra do ofi cio zi nės žie mos, pa va sa rio, Mar gu čių da žy mo šven tės; Žie mos iš vi ji mo šven tė tu rė jo pa va duo ti Už ga vė nes. Tie sa, į tas nau jaš ven tes nie kas ne krei pė jo kio dė me sio, trak ta vo kaip val džios nuo lai dą: Vė li nės tai Vė li nės, Ve ly kos tai Ve ly kos. Pa pro čiai bu vo iš vie šin ti, apie juos im ta ra šy ti pe ri odi ko je. Pa ra dok sa lu, bet vie nas da ly kas vis dėl to bu vo pa siek tas mar gu čiai at skir ti nuo Ve ly kų. Pa pro čiai bu vo le ga li zuo ti, re li gi nis jų pa grin das ne. Tau ti nin kų su kur ta dau kan tiš kai ši mo niš ka ide o lo gi ja, šio am žiaus pir mos pu sės pro duk tas, įstri go ket vir to de šimt me čio ly gy je. Ne tik la bai daž na šei ma, bet ir po grin di nin kai šiek tiek pe rė mė šios ide o lo gi jos. Įpras tas pa trio to at ri butas aus tas rankš luos tis su Vy čiu, o po juo Lie tu vos him no teks tas. Ge ro kai prieš vi sus at gi mi mus bu tuo se ka bė jo gip si nės me da lių ko pi jos su LDK val do vais, Lie tu vos nuo jū rų iki jū rų že mė la piais. Ša po ka ėjo iš ran kų į ran kas, į Ka ro mu zie jų, Čiur lio nio ga le ri ją vyk ta kaip į pi lig ri mys tes, at gi jo Da riaus ir Gi rė no kul tas. Pi lig ri mys čių ob jek tu ta po ir at sta ty ta Tra kų pi lis (žiūrėk ne žiū rė jęs: at sta ty mas tai fe no me nas, tam rei kė jo lė šų, ir, ma ža to, pa si aiš kin ti Mask vai). Šian dien apie tą at sta ty mą ty li ma, tar si ne Snieč kus, o Mai ro nis ją bū tų iš ka pų mil ži nų pri kė lęs nes nė ra ką pa sa ky ti. An ta nas Snieč kus, ne pai sant vis ko, yra daug ar čiau tau ti nin kišškos orien ta ci jos, ne gu at ro do iš pir mo žvilgs nio. Be abe jo, Lie tu vos no men kla tū ra bu vo ko la bo ran tai, są mo nin gai pa si rin kę šį ke lią. Ta čiau bent kai ku rie jų no rė jo bū ti ge ri šei mi nin kai. Su vok da mi, kad iš es mės yra stip riai pri si dir bę, kaip tik ri mark sis tai jau tė kal tę ne Die vui (nors į šir dį 434 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

3 ne įlį si, pri si min ki me, pvz., Klai pė dos baž ny čios is to ri ją), o is to ri jai ir tau tai. Ir jiems ne li ko nie ko ki ta kaip šlie tis prie tra di ci jos, prieš ku rią pro tes tuo da mi jie au go, ir mo di fi kuo ti jos ele men tus: dau kan ti nę ši mo ni nę, ir, pa ra dok sa s, sme to ni nę. Tie sa, Vy čiams ne li ko vie tos, tačiau iki šleikš tu lio iš bliz gin ti dai nų ir šo kių an sam bliai pa sie kė apo gė jų so vie ti nė je pa go niš kų pa pro čių pri tai kymo tra di ci jo je (pri si min ki me jos at gar sį Bra zaus ko inau gu ra ci ją su vos ne ožio au ko jimu). Tik rie ji tau ti nin kai ne pa si da vė: į par ti jas ne sto jo, į baž ny čią nė jo, o pri vačiuo se po kal biuo se ar pa trio tiš kuo se va ka rė liuo se plū do tiek kom par ti ją, tiek Ka ta li kų Baž ny čią, ku ri iš Lie tu vos at ėmė jos sa vas tį, įme tė Len ki jos glė bin ir nie ka da ne si do mė jo tau tos rei ka lais. Ta čiau žmo gus tu ri re li gi nį ins tink tą tau ti nin kas ir gi. Nuo sek lus tau ti nin kas, at me tęs ki tas tau tas kaip trik džius, mė gi ni mą veik ti oku pa ci nį re ži mą ei nant į jo struk tū ras, t. y. ko la bo ra vi mą, kaip ne pa do rų veiks mą (la bai ver tin ga po zi ci ja), ka ta li ky bę kaip tau tai primes tą sve tim kū nį, ne ga lė jo ne pa si jus ti me ta fi ziš kai vie ni šas. Bū ta ke lių iš eičių. Pirma su tvar ky ti sa vo san ty kį su ka ta li ky be, jei ne su ins ti tu ci ja, tai su Kris tu mi, ant ra mes tis į ant ro po so fi ją, tre čia at kreip ti dė me sį į pa go ny bės al ter na ty vą. Gar su sis po grin džio Et hos ir bu vo mė gi ni mas su ly dy ti šias tris al ter na ty vas, ta čiau iki Et ho so bu vo Ro mu va. Ro mu vos įvy kis bu vo be pre ce den tis. Jo ver ti ni mus ati dė kim į ša lį, pri si minkim, kad jis, nei tie sio giai, nei ne tie sio giai ne su si jęs su 68-ųjų Pa ry žiu mi ar Pra ha, bu vo jiems ben dra lai kis. Lyg koks die vas, se niai pa lai do tas, pa si rai vė po že miuo se, ir tek to ni niai ju de siai nu vil ni jo per vi sas ge le ži nes už dan gas. Būtent to kius da ly kus tu riu ome nyje, sa ky da mas, kad yra pro ce sų, ku rie vyks ta ne kon tro liuo ja mai. Sin chro ni za ci ja. Lie tu vo je pa mė gin ta at ver ti tra di ci jos du ris. Per iš gy ve ni mą, pi lia kal nius, dai nas, pa mė gin ta at ver ti sie lo je du re les. Jos at si vė rė. Tai ne be bu vo Vy čio gip so ado ra ci ja. Gal pa tys ro mu vie čiai ne su pra to, kas at si ti ko, bet jie pa ju to, kad kaž kas įvy ko. Gal net iš ties jie pa ža di no pi lia kal niuo se mie gan čias ka riuome nes. Re li gin gas žmo gus, kad ir krikš čio nis, jau čia tą aki mir ką, kai at si ve ria ne nu sa ko my bė, re li gi nio po ty rio vartai. Ro mu vie čiams jie ir gi at si vė rė. Pa sau lis pa si kei tė 1990-ai siais. Bet pa tir tis li ko. Pi gu sa ky ti, kad nau jie ji pa go nys yra su krei vė ju sios są mo nės ar kvoš te lė ję. Ne vis kas taip pa pras ta, nors tarp jų šar la ta nų įsi pai nio ję dau giau nei tarp ka ta li kų, bet ne vi si jie to kie. Ob jek ty viai žiū rint, pvz., Trin kū no ve da ma gru pė yra re li gi nė ben dri ja, su vi sais re li gi jai bū din gais at ri bu tais. Tik ar tai iš ties ta pa go ny bė, ar tai seno ji re li gi ja? At sa ky mas aišškus ne, tos re li gi jos pri kel ti ne be įma no ma, kaip ne ga li ma res tau ruo ti ano me to men ta li te to, so cia li nių san ty kių... Jei koks nors se no sios tra di ci jos in kliu zas su gy va žy nių tra di ci ja bū tų per da vi nė tas iš kar tos į kartą, ga lė tu me ją pripa žin ti. Iš kar tos į kar tą bu vo per da vi nė ja ma et no gra fi nė tra di ci ja, kai mo pa pro čiai ir šven tės, bet tai ne be bu vo se no ji re li gi ja, tai bu vo na tū ra liai su si klos čiu si kai mo gy ven se na su aši nėm ka len do ri nėm šven tėm. Be abe jo, su ypa tin ga pa sau lė jau ta, bet ji bent jau nuo jė zui tų mi si jų lai kų stip riai ko re lia vo su krikš čio ny be. Da bar, iš kai miš kos et no gra fi jos at ėmę ka ta li kiš kus ele men tus, ta ria mės ap ti kę gry ną ją pa go ny bę, kas vi siš ka ne tie sa. Ma si nei kul tū rai, su pran ta ma, rei kia kaž ko to kio. Et no gra fi ja (ei li niam mies tie čiui) nuo bo di, bet jei jam pa sa ky si, kad ten esa ma am žių iš min ties, jis suklus, o jei pa si ro dys, kad iš ny ra pa go niš ka s sluoks nis iš vis su si jau dins. Įdo miau sia, kad tik rie ji pa go nys sten gia si nuo tos po psi nės pa go ny bės at si riboti, o ko kias Ra sas ima švęs ti ant kuo ato kes nių pi lia kal nių. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

4 Mes tu rė tu me iden ti fi kuo ti tik rą ją pa go ny bę (ter mi nas nei šioks, nei toks, bet tik ro ji bū tų au ten tiš kiau sia iš ne au ten tiš kų), pir miau sia at skir da mi ją nuo ma si nės kul tū ros et no gra fi nio-pa go niš ko po pso, kaip ir nuo gru pių, ku rios re mia si sme ge nų plo vi mo me to dais (Ta maš gru pė). Tik rie ji pa go nys (tarp jų mi nė čiau Vil niaus Ro mu vą ) iš es mės ne už si i ma sek toms bū din ga plėt ros ag resi ja. Vei kiau jie pri min tų an ti ki nius mis te ri nius kul tus, sie kian čius už da ru mo. Ir svar biau sia jei kai ku rių sek tų ar pseu do pa go niš kų gru pių įsi urb ti žmo nės dva siš kai su traiš ko mi ir uni fi kuo ja mi, tai ro mu viai yra skir tin gi, individu a lūs, jų re li gin gu mas so cia liš kai, emo ciš kai jų ne už da ro į ge tą, ne ar do psi chikos. Ro mu vių idė ja žmo gaus, jo pro tė vių, gam tos, Vi sa tos jung tis skam ba naivo kai, bet jie ge ba tai iš gy ven ti, tu ri ta len tą ne tik su vok ti, ką ir kaip da ry ti, bet ir svar biau sia per ne lyg apie tai neš ne kė ti ir ne si aiš kin ti. Vos ėmus kal bė ti, kas yra pa go nis ir koks bū tų pa go niš kas ka te kiz mas, daug kas ima by rė ti, ai žė ti. Sak ra liai iššgy ven tas žmo gaus san ty kis su ap lin ka ir tra di ci ja jei ge rai supran tu, ro mu vių šven ty biš ko iš gy ve ni mo ašis yra na tū ra lus, pri gim ti nis, tik ci vi li za ci jos už gož tas. Ro mu viai ne at me ta trans cen den ti nio Die vo idė jos, kaip ne at me ta jos ir zen bu diz mas, tie siog jų dė me sys kryps ta į ki tus da ly kus į Kos mo so ir is to ri jos šven ty biš ku mo iš gy ve ni mą. Ro mu viai tai išš da lies Lie tu vos zen bu dis tai, o zen bu diz mas, kaip ir švertybišškas gam tos iššgy ve ni mas, ne kliu do ki to kiam re li gin gu mui. Lie tu viš kos krikš čio ny bės po žiū riu pa go ny bė, ypač ne aiš ku iš kur iš dy gusi res tau ruo ta pa go ny bė, su tam pa su są mo nin gu Kris taus at si ža dė ji mu, bet ro mu viai apie tai net neš ne ka. Jie įsi žiū rė ję į ki tą sak ra ly bės as pek tą, ku ris ga lė tų bū ti ne sve ti mas ir, pvz., šv. Pran ciš kaus tra di ci jai. Ro mu vis gal ga li bū ti net ka ta li kas, bet ki ti ro mu viai to neims do mėn. Lie tu vo je iš es mės bręs ta ja po niš ka si tu a ci ja. Krikš čio ny bė ir pro tė vių tra di ci jos šin tois ti nė tą sa jo je ga li su gy ven ti net su tam tik ra ty lia to le ran ci ja. Se no sios re li gi jos at kū ri mas ne įma no mas, ta čiau įma no ma, pa si rė mus ypatin gais šven ty biš kais iš gy ve ni mais, at kur ti (su kur ti?) tam tik rą lai ky se ną, sie los nuo tai ką re li gi nį at si vė ri mą ap lin kai. Tai ne bū tų nei pa go niš ka, nei krikščioniš ka, tai uni ver sa lu. Šis at si vė ri mas ga li bū ti iš gy ve na mas, jis re alus. Univer su mo ir as mens jungtis nė ra pa go niš ka, ji na tū ra li, pri gim ti nė, nors ci vi li zuo tam žmo gui iš ties ga li pa si ro dy ti ne ti kė ta, ste buk lin ga. Ci vi li zuo tam, se ku lia ri zuo tam žmo gui, ne tu rin čiam re li gi nių po ty rių, šis šven ty biš kas iš gyve ni mas pa si ro do kaip di din ga šven ty bės for ma, už go žian ti ki tas tra di ci nes reli gin gu mo for mas, ly giai kaip ir trans cen den ti nę per spek ty vą, as me ni nį Die vą. Bet tai se ku lia raus žmo gaus bė da, o ne krikš čio ny bės nei gi mas. Ši šven ty bės for ma XXI a. žmo gaus pil no re li gin gu mo dė muo, iš es mės ne prieššta rau jan tis jo kios re li gi jos mo ky mui. Kar tais kriškščio niui jis at ro do sve ti mas. Bet ne iš plėto ta ar net sve ti ma ne bū ti nai vi sa da prieššišška. 436 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

5 dienoraštis Lai man tas Jo nu šys VI II 10. Kom piu te ri nė to mog ra fi ja: dvi stu bu ro iš var žos: li go ni nė. Ga lų ga le bent dau giau aiš ku mo. Jei vais tai bus veiks min gi, bus ga li ma iš si vers ti be ope ra ci jos. O iki šiol de vy nios die nos gu lė ji mo, ti kin tis, kad tuoj pa ge rės, bet jei pa ge rė da vo, tai tik per na go juo dy mą, o ne bal ty mą. Prieš de vy nias die nas nu vy kęs pas gi mines į Že mai ti ją, pla na vau tik per nak vo ti. Nors va ka re at si gu liau jau su skau da mu kryž kau liu, ke ti nau kel tis šeš tą ry to ir dum ti į Vil nių. Bet iš tos lo vos (per at si tikti nu mą ma lo nė ju sios bū ti prie šais te le vi zo rių) fi ziš kai ga lė jau at si kel ti tik po ke tu rių die nų. Pa ko re ga vus li gai, vi si ne ati dė lio ti ni dar bai ir kas dieniai rū pes čiai nu to lo į pal šą pa ri bio zo ną, ne trik do mą sku bo tu mo. Pa ti li ga ne per bai si, nes gu lint ne skau da, ir ma rias lai ko ga li ma skir ti skai ty mui. Juo ap mau džiau, kad pas gi mi nes ne tu rė jau jo kios kny gos, pir mą die ną net laik raš čio. Bū tų de rė ję me di tuo ti ar ba mels tis. VI II 16. Šv. Jo kū bo li go ni nė je eis mo triukš mas gir dė ti net iš tri jų įrė mi nan čio sta čia kam pio gat vių. Bet iš vi sų jis ato kus, to dėl ne er zi na, tar si virs ta ne įky riu oši mu... Skai tau Eagle to no Įva dą į li te ra tū ros te o ri ją, ke tin damas pa ra šy ti re cen zi ją Šiau ra tė nams. Žino jau, kad šis ai rių kil mės li te ra tū ro lo gas ir kri ti kas yra mark sis tas, bet to kio bru ta laus ide o lo gi nio an ga žuo tu mo ne si ti kė jau. Štai smer kia au to rius XIX a. pa bai gos XX a. pra džios an glų li te ra tus, skel bu sius, kad li te ra tū rai de rė tų by lo ti apie am ži ną sias tie sas, ši taip esą steng ta si nu kreip ti ma ses nuo jų tie sio gi nių rū pes čių [...] ir už tik rin ti priva čios nuo sa vy bės iš saugo ji mą. Eagle to nas ne mi ni, kad tuo pat me tu kai ku rie ru sų in te lek tu a lai sten gė si pa ro dy ti ma sėms jų tiesioginius rū pes čius ir ra gi no smur tu pa nai kin ti pri va čią nuo sa vy bę. Kuo tai bai gė si, ge rai ži no ma, bet šis pa vyz dys nu mu ša tik Eagle to no hu ma niz mo kor tą, ku ria jis nuo la tos švais to si kaip ne gin či ja mu sa vo idė jų pra na šu mo įro dy mu. Jo kaip li te ra tū ros ver tin to jo au to ri te tą dis kre di tuo ja jau tai, kad jis tais ver ti ni mais ki ša no sį į po li ti kos ba lą ir siekia ten įmurk dy ti vi są li te ra tū rą. Ki tas klau si mas, ką ap skri tai reiš kia li te ra tū ros teo ri ja. Ge or ge as Stei ne ris kny go je Tik ro sios esatys įtai giai iš aiš ki no, kad ra šy mai apie li te ra tū rą iš es mės negali pre ten duo ti į moks li nės te ori jos sta tu są, ne tu rė da mi ve ri fi kuo tu mo pa grin do ir t. t. Li te ra tū ros ka ted ros yra šiuo lai ki nės ka pi ta lis ti nės vals ty bės ideo lo gi nio apa ra to da lis, pais to ide o lo giš kai ap kvai tęs T. E. Iš tik rų jų tos ka ted ros gau siai vei sia to kius kaip jis pats ir (daž niau) ge ro kai keis tes nius te ore ti kus (šį reiš ki nį Stei ne ris ir gi de ta liai iš aiš ki no). Vie nas jų ab raka dab ri nio moks lin gu mo do ku men tas yra Mo der nio sios li te ra tū ros te ori jos ži ny nas (liet. vert. 1998). Kiek esu skai tęs, įdo miau si ir tu ri nin giau si teks tai apie li te ra tū rą pa ra šy ti pa čių ra šy to jų Na bo ko vo, Brod skio, Kun de ros, Cal vi no. Ži no ma, su ta iš ly ga, kad sa vo tik rą ja, gi liau sia es me me no kū ri nys ne nu sa ko mas, nes yra trans cen den ti nis....gal vo ju, kaip ma žai žmo nės ben drau da mi atsklei džia sa ve. Daž niau siai nu ty li ir kū niš kiau sius, ir dva sin giau sius da ly kus, jie ne re tai bū na svar biau si. Gal ir to dėl dau ge lį taip trau kia tos TV lai dos, ku rio se prieš ka me rą žmo nės iš sa ko in ty mius da ly kus, do mina įžy my bių as me ni nis gy ve ni mas. Tam tik ra pras me šį smal su mą pa ten ki na fik ty vios in ty my bės ki ne ir, ži no ma, li te ra tū ro je. Ge ro je li te ra tū ro je tai ga li įgy ti ne skan da lin gą, o gi lu mi nį as pek tą. Šie met Bri ta ni jo je daug dė me sio te ko Joh no Lan ches te rio ro ma nui Mr. Phil lips, kur tie siog vaiz duo ja ma vie na die na ei li nio ne be jau no žmo ge lio gy ve ni me. At leis tas iš dar bo, jis apie tai ne pa sa ko šei mai ir, ne va iš ėjęs dirb ti, klai džio ja vi są die ną po Lon do ną, pa ten ka į vi so kias si tu a ci jas, bet svarbiau sia skai ty to jui įtai giai at sklei džia mas jo in ty mių min čių pa sau lis, su da ran tis svar bią jo eg zis ten ci jos da lį. Re gis, tai vie na es mi nių li te ra tū ros mi si jų. Juk jeipri pa žįs ta me, kad gy ve ni mas mums yra svar bus (sun ku ne pri pa žin ti), tai ne iš ven gia mai reikš min gas ir iš grynin tas, su in ten sy vin tas gy ve ni mo vaiz das, ku rį pa teikia li te ra tū ra. Pa tei kia bū tent ne min tis apie gy ve ni mą, ne api ben dri ni mus ir iš va das, bet tie siog pa čią gy ve ni mo pa jau tą, jo gi lu mi nius as pek tus, ku riuos kas die ny bėje žmo gus ga li ir pra leis ti, o me no kū ri ny je jie su švy ti ra cio na liai ne pa aiš ki na mu, bet stul bi nan čiu žė rė ji mu, iš ky lan čiu virš bui ti nės kas die ny bės ne ko kia at vi ra pom pas ti ka, o ne nu sa ko mu įkvė pi mo in ten sy vu mu. VI II 23. Net ne ži no jau, kad Vil niu je yra sa na to ri ja, o da bar štai pa te kau į to kią (vis dėl to be ope ra ci jos) Pu šy no ke lias prie Bal tu pių, ir tai pui ki vie ta pu šy ne, prie Kal va ri jų ke lio. Apie gy ve ni mą sa na to ri jo je ne ga liu NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

6 dienoraštis pa pa sa ko ti nie ko įdo maus, nes ko ne vi są lais vą (nuo proce dū rų ir val gyk los) lai ką pra lei džiu vie nas už si da ręs ir ho ri zon ta lus sa vo kam ba ry. Di de lis džiaugs mas ma no kam ba rio kai my no ne bū na: jis pa si lie ka na mie Vil niu je, o čia at va žiuo ja tik į pro ce dū ras. Aš ir gi turbūt taip dary čiau, jei gu jis gy ven tų šia me kam ba ry je; o da bar aš čia sa vo vie nat vės šei mi nin kas. Ne su, ži no ma, vie nuo lis džiau giuo si, kai ap lan ko žmo na, vai kai, drau gai. Vie nas jų at ne ša kny gų (nors man jų ne trūks ta), ir per skai tau įdo my bių, ku rias šiaip bū čiau pra lei dęs. Pvz., Ra po lo Mac ko nio Se nie ji vil niečiai apie lie tu vy bei uo liau siai triū su sius tar pu ka rio len kiš ko Vil niaus gy ven to jus. Ir ne tik apie juos apie pa čią at mos fe rą, dau ge lio li te ra tų ir žur na lis tų pa mėg tą Rud nic kio ka vi nę (da bar Li te ra tų ), spal vin gus ją lankiu sius per so na žus. Pro pa gan di nia me fron te lie tu viai ir len kai ka po jo si be at van gos, į lie tu vių pu sę per ėjęs len kas Ran do mans kis 1923 m. bu vo iš trem tas į Lie tu vą (ne mo kė jo lie tu viš kai) ir ta da iš Kau no len kiš kai per ra di ją va ry da vo pro lie tu viš ką li ni ją, o Vil niu je len kai tu rė jo an ti po dą pro len kiš ką lie tu vį: fan tas tyc znie! VI II 27. Gir džiu daug pa sa ko ji mų apie stu bu ro iš varžas tą pa ty rė ne vie nas ma no pa žįs ta mas. Sa kau, kad dėl to kal tas Dar wi nas, nes jo ap sa ky to je evo liu ci jo je bež džio nė vir to dvi ko ju pa da ru ke tur ko jai žin duo liai stu bu ro bė dų ne tu ri. Sek ma die nis na mie. Bui ti nis ste buk lė lis. Vi są va ka rą gin či juo si su drau gu dėl eks tra sen so ri kos. Nors įsivaizduoju ga li my bę jus ti per at stu mą, su gau ti bios ro ves ir pan., ne ti kiu, kad eks tra sen sas ga li nu sta ty ti li gas vien iš ne pa žįs ta mo žmo gaus nuo trau kos. Drau gui išėjus, ak lai įsi jun giu BBC World te le vi zi ją ir ma tau, kaip mo te ris, pa si dė ju si nuo trau ką kal ba apie su tri ku sius inks tus. Do ku men ti nis fil mas va di no si Ste buk lai... VI II 28. Šį ry tą vėl Pu šy no ke ly. Išties svai giai kve pia pu šy nu, šis ry to kva pas pri me na Drus ki nin kus, vai kys tę ir vei kiau ne va sa ros pa bai gą, o pra džią, kai ry to sau lė dar ne kait ri, bet jau pa slau giai ža da šil tą die ną, ku pi ną jud ru mo ore, vaikš čio ji mo me džių še šėliais nu šlaks ty tais ta kais... Skai tau, va di na si, esu. Še šė liuo ja užuo lai dė lių tink le lis ant at vers tos kny gos, ku rios pus la piuo se daug kait res nė sau lė ke pi na XIX a. pa bai gos Bra zi li jos dy kynes, džio vi na iš se ku sių skur džių kū nus. Pa že min tie ji, susi bū rę į fan tas tiš ko re li gi nio fa na tiz mo per smelk tą ben druo me nę, pra de da Pa sau lio pa bai gos ka rą taip va di na si šis sto ras Var go Llo sos ro ma nas. Vie ni ki tiems mir ti nas ža ban gas rez gan tys res pub li ko nai ir mo narchis tai, vi sai ne se niai ver gus pa lei dę verg val džiai, ne ap sa ko mai skur dūs, tam siau sių prie ta rų ap raiz gy ti vals tie čiai vi si šie per so na žai, nors ir re a lis tiš ki, vis dėlto vaiz džiai in di vi du a li zuo ti, ku pi ni kiek vie nas sa vitos gy ve ni mo aist ros, kaip, pvz., šia me kon flik tų ver pe te at si dū ręs už kie tė jęs at eis tas ir fa na tiš kas re vo liu cionierius ško tas, ga liau siai tam pąs dau giau tra giš ka ne gu ko miš ka fi gū ra. Kaip ir vi sa da, Var go Llo sos pa sa ko ji mas su pi na svai gi nan čią kom po zi ci ją, įgy jan čią sa va ran kiš ką ver tę. O ro ma no ei ga ne ju čia pri me na pla tes ni ą ją is to ri ją tai, kaip per kan čias, krau ją ir ne tek tis, per ab sur diškas klai das žmo ni ja svir du liuo ja pir myn. Ra di jas ir laik raš čiai (TV čia ne ma tau) vis la biau kais ta nuo rin ki mi nės par ti jų pa siut pol kės. Gar siau si po li ti kų pa ža dai ar ba ne re a lūs, ar ba ža lin gi vals tybei, ar ba abu kar tu. De šimt me tų ne pri klau so my bės, ir tebe sė dim ūkio kri zės duo bėj su vi sa ko rup ci ja ir nu sikals ta mu mu. Ko kia to kioj pa dė ty iš min tin go žmo gaus reak ci ja? Be abe jo me lan cho liš ka re zig na ci ja. Bet aš nesu iš min čius, to dėl ra ši nė ju straips ne lius apie po liti ką, skai ti nė ju, do miuo si vi su tuo pur vy nu. VI II 31. Ma tau ke liu į sa na to ri ją ar tė jan tį ne be jaunų mo te riš kių pul ke lį, ir tai at ro do keis ta. Pri ar tė jo kal ba len kiš kai: ži no ma, jas do mi na ne sa na to ri ja, o Kal va ri jų ke lias. Jau nu tė lė ma no val gyk los kai my nė (jai ka žin ko kia rankos bėda) atėjusiai drau gei (ta ke prie sa na to ri jos kor pu so) sa ko: Ži nai, nu si pir kau to kią rau do ną bliuz kę. Tik rai? Kaip fai na! Bet rau do ną rau do ną rau do ną!.. Dia lo gas, ko kio ty čia ne su gal vo si. O pil kas ru sas sa kė: Sau lė... Ke lia gu bai pa di dė jęs mo te riš kių pul ke lis pra ei na tuo pa čiu ke liu pro ma no gy ve na mą kor pu są. Vie nin te lis vy ras prie ky kry žių ne šan tis ku ni gas. Miš kas, sa kė pil kas se nas ru sas. Jis at vy ko va kar ir at ro dė nesu si pra tė lis su sa vo pil ku nu dė vė tu kos tiu mu (čia vi si tei kia pir me ny bę tre nin gams) ir, sa vo sa nato ri nė je kny gu tė je ne su pra tęs lie tu viš kų įra šų, klau sė ma nęs, ką jam da ry ti (gal koks ka ro ve te ra nas, pa maniau). Šian dien fi zio te ra pi jos ka bi ne te vėl ma čiau jį su tuo pa čiu ab sur diš ku kos tiu mu. Jis įsi šne kė jo su jam krū ti nę kaž ko kia elek tri ne ran ke na pa šiu sia (pa lan kiai nu si tei ku sia ir gi ru se) bal ta cha la te. Nu pa sa ko jęs sa vo šir dies li gas ir pa tir tas ope ra ci jas, jis sa kė: Ne si no ri mir ti blo gas gy ve ni mas ge riau nei ge ra mir tis. Ir sa kė: Va miš kas, sau lė, žyd ras dan gus... IX 3. Vėl sa vait ga lis na mie. Vėl, kaip ir ko ne vi są rugpjū tį, neut ra li orų ka den ci ja kai nei šil ta, nei šal ta, ne ly ja, bet ir ne sau lė ta, ir jo kia vėt ra ne lau žo ša kų, ne si skver bia į ma ne, pa lie ka ne įpūs tą troš ki mų žaizd rą. Ta šių kraš tų ne tar šan ti vėt ra (jos siau tu lį kaip pra ne ša BBC World orų skel bė jas pa ti ria va ka rų Ra mu sis van de ny nas, ry tų Ki ni jos kran tai) pa lie ka ga li my bę pa gal vo ti, ga li my bę ap si spręs ti, pa slys ti ir kil ti, bū ti su ries tam ne ti kė tos li gos ir vėl sto tis kla jo ti, gy ven ti. Ga li my bę spus te lė ti iko ną mo ni to riu je ra šant šį teks tą sa ve! Iš gel bėk. Iš ga nyk ma no sie lą NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

7 bažnyčios dabartis NE REI KIA UŽ SI REM TI MA ŽA ME NA ME LY JE Vyskupą Joną Kaunecką kalbina Paulius Subačius Rug pjū čio 5 d. vys ku pu kon sek ruo tas bu vęs Ti kin čių jų tei sėms gin ti ka ta li kų ko mi te to na rys, Tel šių se mi na ri jos dva sios tė vas Jo nas Kau nec kas. Jis ėjo hid ro me lio ra ci jos bei vo kiečių ir lie tu vių fi lo lo gi jos moks lus, tik po il gų at kak lių mėginimų ga vo lei di mą sto ti į ku ni gų se mi na ri ją, sa va ran kiškai stu di ja vo šiuo lai ki nę te olo gi ją ir bib lis ti ką. Tiek val džios, tiek vi di nių Baž ny čios ne ge ro vių at žvil giu oku pa ci jos me tais už ėmęs be kom pro mi sę poziciją, mons. Kau nec kas jos ne išsi ža dė jo ir po Ne pri klau so my bės at kū ri mo. Nau ją jį Tel šių aug zi lia rą kal bi no Pau lius Su ba čius. Pla čiai ži no ma, kad itin at vi rai kal ba te apie Bažny čios pro ble mas, to dėl pra dė ki me iš ki to šo no ką šian dien jos kas die ny bė je ma to te vil tin ga? Nak ti nės ado ra ci jos, ku rio se da ly vau ja jau ni mas, ro ži nio ir ki tos mal dos gru pės, cha riz mi niai bū re liai, jau ni mo die nos... Ma tau juo se di de lę gy vy bę, ku ri teikia viltį, yra žen klas, kad Baž ny čia iš liks ne tik pa gal Kris taus pa ža dą pa sau ly je, bet ir Lie tu vo je. Ste biuosi, kad po to kio są stin gio, nai ki ni mo me tų Baž ny čia vis dėl to gy va gy va pa čiuo se dai guo se. Lie tu vo je gau su no mi na lių, va di na mų jų kul tū ri nių ka ta li kų, ku rie ger bia tra di ci jas, Baž ny čią, ta čiau apsi lan ko jo je tik di džių jų šven čių, san tuo kos ar krikš to pro go mis. Ar ši nuostata tvari ir jei ne į ko kią pu sę lin ku si gra vi tuo ti? To kia bū se na mir ties bū se na. Da bar Lie tu vo je prak ti kuo jan čių ka ta li kų pro cen tas pats ma žiau sias iš ka ta li kiš kų pa sau lio kraš tų. Su skai čia vau, kad net per Ve ly kas baž ny čią mies tuo se lan ko tik % ti kin čių jų, tuo tar pu šal toj Va ka rų Eu ro poj toks papras to sek ma die nio nuo šim tis. Ir tai at si spin di gyve ni me: pir mau ja me pa sau ly je sa vi žu dy bė mis, abortais, sky ry bo mis, gir tuok lys te. Tie sa, kar tais su si da ro įspūdis, kad baž ny čios per grūs tos, ta čiau taip yra tik todėl, kad mies tų pa ra pi jos ap ima bai siai di de lį žmonių skai čių 50, net 70 tūks tan čių, vie toj nor ma lių 5 tūks tančių. Vysk. Jonas Kauneckas Henriko Gaičevskio nuotrauka Lai kan tys sa ve krikš čio ni mis lie tu viai daž nai ig noruo ja vys ku pų bei ku ni gų ra gi ni mus, Baž ny čios mo kymą ne vie nu svar biu mo ra li niu ir so cia li niu klau si mu. Kas le mia to kią pa dė tį? Ko ge ro, pa grin di nė prie žas tis vėl gi yra per gy ven tas pen kias de šimt me tis ir jo re zul ta tas ho mo so vie ti cus: jis vie naip mąs to, ki taip kal ba, tre čiaip el gia si. Be abe jo, daug ką ašt ri na ir nau ja he do nis ti nė kul tū ra. O bai siau sia, kad to kią nuostatą ska ti na dar ir analo giš ka dva si nin ki jos elg se na: de ja, daž nas Lie tu vos dva si nin kas taip pat ho mo so vie ti cus, skam bio mis fra zė mis kal ban tis, o ne skam biai gy ve nan tis. Žiū rėk, rei ka lau ja blai vy bės, o pats ga na smar kiai iš ge ria, dar ki tus pa ra gi na. Ir kaip toks dva si nin kas ne su simąs to, kad jis ka ri ka tū ra. Kiek to kių ka ri ka tū rų net sub ti liau siuo se da ly kuo se! Se niai ži no ma tie sa, kad mal dai ki tus pa trauks tik tas, ku ris pats nuo širdžiai mel džia si, nes žmo nės jau čia, kai esan tis prie al to riaus tė ra vien ar tis tas. Kiek prie ka ta li ky bės at gi mi mo Lie tu vo je ga li pri sidė ti in te lek ti nės pa stan gos, ka ta li kų in te li gen ti ja? NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

8 Vyskupą Joną Kaunecką kalbina Paulius Subačius Lie tu vos in te li gen tai yra tie siog nu teik ti prieš Bažny čią, ir juo to liau, juo la biau ši ten den ci ja ryš kė ja. Pa tys žy miau si da bar ties ra šy to jai, fi lo so fai la bai priešiš kai kal ba apie Baž ny čią, ir mes ne įsten gia me su jais už megz ti rim to kon tak to. Hie rar chi ja tu rė tų mes ti vi sas jė gas, gal būt net fi nan si nius iš tek lius, kar tais ati duo dama pas ku ti nes lė šas, idant bū tų ple čia mos ga li my bės ben drau ti su švie suo me ne, idant kil tų ka tali kiš kos spau dos ly gis. Juk ji, su kai kuriom išimtim, in te lek tu a liai ga na skur di, to dėl sve ti ma pra si la vinu siems žmo nėms toks ma no įspū dis pa ben dra vus su bib lio te ki nin kais, mo ky to jais. Be to, mū sų ku ni gi ja la bai sto ko ja gy ve ni miš kos pa tir ties. Va ka ruo se ruo šiant ku ni gus, kan di da tams pri va lu me tams mes ti stu di jas ir ei ti dirb ti į uni versi te tus, gat ves, įmo nes. O pas mus aš tuo nio lik me čiai per pen ke rius še še rius me tus tam pa te olo gais vi siš kai ne pa žin da mi gy ve ni mo, to dėl ne tu ri ką pa sa ky ti žmonėms. Aš ver ti nu ne tiek sa vo for ma lų iš si la vi ni mą, ku rį pa sie kiau ne aki vaiz di niu bū du, kiek nuo la ti nį skai ty mą ir kak to mu šą su gy ve ni mu, pa tir tą dir bant me lio ra ci jo je su pa dug nė mis. Velionis Józe fas Tis chne ris grės min giau siu po komu nis ti nio re li gin gu mo bruo žu lai kė sa vik ri tiš ku mo ir pasi ren gi mo pra smin gam dia lo gui tarp skir tin gų re li gin gumo at mai nų sto ką. Ko dėl ak tu a lio mis Baž nyčios gy ve ni mo te mo mis stin ga vie šų svarstybų? Kaip regi te savo bei ki tų hie rar chų vaid me nį jo je? Po ko mu nis ti nių ša lių Baž nyčių žmo nės į bet ko kią po le mi ką ar kri ti ką re a guo ja kaip į puo li mą, pa sikėsi ni mą per ne lyg jaut riai, li guis tai. Tai vi siš kai su pran ta ma, to kią psi cho lo gi ją su for ma vo so cia lizmas, prati nęs į kiek vie ną ki taip gal vo jan tį žiū rė ti kaip į priešą. Anais lai kais bet ko kia kri ti ka bu vo sig na las, kad ta ve ims per se kio ti. Tai pir ma prie žastis, ko dėl dia lo gas tarp at ski rų re li gin gu mų sun kus, be veik ne įma no mas. Ant ra po le mi kos ven gi mo prie žas tis abe jin gu mas. Už blo kuo da mas bet ko kią as me ni nę ini cia ty vą, sa varan kiš ką mąs ty mą, ko mu niz mas pa sė jo žmo nė se sunkiai iš rau na mą pa sy vu mo sėk lą. Tei sin gi įsi ti ki ni mai, pro tin ga nuo mo nė il gai bu vo iš juo kia ma, pa ver čia ma ka ri ka tū ra ar nu lei džia ma nie kais. At si ly gin da mi tuo pa čiu ir mes į prie šin gą nuo mo nę da bar žiū ri me abejin gai, kaip vi siš kai ne ver tą dė me sio. Gink Die ve, ne su vi sa ži nis ir ne gal vo ju, kad mano pa si sa ky muo se vien tie sa. Daž nai ma no min tys spau do je ir net pa moks luo se yra po le mi nės. No riu su ža din ti ki taip gal vo jan čių ak ty vu mą. Kiek vie nas žmo gus tu ri tei sę lai ky tis ki to kios nuo mo nės, ją įro di nėti. Ne kar tą ga na kri tiš ko mis min ti mis esu są mo nin gai ska ti nęs po le mi ką. Lie tu vos ai de prieš ke le rius me tus tei giau, kad kri ti ka Baž ny čiai būti na. Nuolat kal bu klie ri kams, kad su lai ku at si ras ir pa moks lų kri ti ka. Ste biuo si, kad po le mi zuo ja ma su li te ra tū ri niais, po litiniais ra ši niais, nu ro do mos jų klai dos, o pa moks lai ta bu. To dėl ku ni gai su stingsta, ne to bu lė ja, nebe si la vina. Už nu ga ros la bai pik tai kal bė ta apie ma no interviu, bet, de ja, at vi rai nie kas to ne pa sa kė net užuo mi no mis. Tai gi tre čia po le mi kos sty giaus prie žas tis kal bė ji mas už akių. Ket vir ta prie žas tis ži niask lai dos bai mė. Mat ir mū sų ži niask lai da nė ra su bren du si diskusijai, ji be ga lo ne są ži nin ga, tar nau jan ti ne ži nia kie no in te resams, leng vai nu per ka ma. Ne tu rė ti sa vo nuo mo nės, par sida vi nė ti ir veid mai niau ti žur na lis tus vėl gi įprati no so viet me tis. Lie tu vo je sun kiai ra si są ži nin gą ir in te lek tu a lų žur na lis tą. Šo ki ra vo tie siog aki vaiz dus po pie žiaus der gi ma s Lie tu vos ry te. Pa skelb ti tei gi niai to kie ab sur diš ki, jog tai įma no ma tik so cia liz mo ar ba na ciz mo iš auk lė to je vi suo me nė je. Lie tu vo je dir bantiems va ka rie čiams net ne ki lo min tis pro tes tuo ti normalūs de mok ra ti nių ša lių žmo nės nie ka da ne krei pia dė mesio į bul va ri nę spau dą. Mū sų ket vir to sios valdžios nuo s mu kį Nau jo jo Ži di nio-ai dų šeštame numeryje api būdi no Kęs tu tis Gir nius, ta čiau į jo taik lius pa ste bė ji mus, pa ro dan čius Lie tu vos ry to vul ga ru mą, di džiau sias dien raš tis net ne su re a ga vo. O ir ki ti nepa ste bėjo. Jo kios gy ny bos. Kam gi, jei Nau ją jį Ži dinį-ai dus skaito sau je lė in te lek tu a lų, o Lie tu vos ry tui ne rū pi mąs tan tis žmo gus, jam rei kia ma sių, ku rioms ne da ro po vei kio žur na le pa skelb ta nuo mo nė. Ko ge ro, bū tent to dėl ir Baž ny čios žmo nės ne lin kę dis ku tuo ti. Kam? Ma sių juk ne pa sieks. Be ne tai bus penk ta pole mi kos ig no ra vi mo prie žas tis. Tad aš ir ne ma tau ga li my bės pra dė ti pla tes nes disku si jas. O jos bū ti nos, no rint Lie tu vo je tu rė ti mąs tan tį žmo gų, ka ta li ką. Ką ga liu pa da ry ti? Ban džiau, kaip mi nė ta, iš ju din ti, duo da mas ašt rius in ter viu, kar tais ban dau po le mi zuo ti pa moks luo se. An tai kar tą Tel šių ka ted ro je krei piau si į klau sy to jus: jūs mėš las. Paty lė jau, lauk da mas re ak ci jos. Po to pa aiš ki nau: ar gi tė vai ne mėš las vai kams? Ar gi Jo nas Krikš ty to jas ne bu vo mėš las Jė zui?.. Bet tuoj pat vėl kvie čiau su simąs ty ti, ar daž nai ne tam pa me mėš lu blo gą ja pras me, kai ap lin ki nė at mos fe ra to kia mėš li na... Te gu klau syto jas iš si ne ša kon tro ver siš ką min tį re flek si jai. Ban dė ir Ka ta li kų pa sau lis prieš ke le rius me tus iš ju din ti skai ty to jus po le mi kai, pa skelb da mas Jūra tės Ku bi liū tės straips nį Ko ti kiuo si iš Lie tu vos Baž nyčios ir ką ga liu jai duo ti? Tai bu vo ta len tin gas teks tas Dar bi nin ko kon kur se už ėmė pri zi nę vie tą. Ti ki mės, kad ši jau no žmo gaus iš pa žin tis pa ska tins dis ku si jai. Lau kia me jū sų at si lie pi mų, laiš kų, ra šė tuo met re dak ci ja. Ne su lau kė, nors bū tų bu vęs na tūra lus tra di cio na lis tų pa si pik ti ni mas... To straips nio 440 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

9 NEREIKIA UŽSIREMTI MAŽAME NAMELYJE... ko pi jas ne kar tą nau do jau ka ta li kiš ko jau ni mo dis kusi joms jas pavyk da vo su kel ti. Bet tai jau dirb ti nis da ly kas: be pa pil do mo dar bo ka ta li kiš ko je vi suo menė je tvy ro jo ty la. To dėl ma nau, kad ne su lauks re ak ci jos ir ne se na Šiau rės At ėnų pub li ka ci ja Ti kė ji mai hi per bo rė jų ( ir 26), nors ten esa ma net ypa č ašt rių minčių. Ko ver ta vien pa šai pi pa sta ba, kad fun damen talus (tra di ci nis) ti kė ji mas be ga lo at stu mian tis: jei po li tiniai prie ši nin kai no rė tų suž lug dy ti Artūrą Pau laus ką, man ding, rei kė tų, kad jį pa rem tų koks fun da men talis tas, tar ki me, mon sin jo ras Alfonsas Sva rins kas. Per rin ki mus Pau laus kas žlug tų, ir tiek. Jei ir šiuo at veju nebus po le mi kos, jos ne bus nie ka da. Pa si pik ti nę li be ra lio sios ži niask lai dos siau tė ji mu, ti kin tie ji ra gi na im tis ne ga ty vių ad mi nist ra ci nių, teisi nių, mo kes ti nių ri bo ji mų. Ko kios po zi ty vios priemo nės šian dien te bė ra re a lios, ne virs ta tuš čiu mo rali za vi mu? O gal im ty nės su glo ba lia se ku lia ria me dia ga lu ti nai pra lai mė tos ir be lie ka iš vi daus už si rem ti sa vo ma ža me na me ly je? Pa si rem siu An ta no Ma cei nos min ti mis. Pa ti Baž nyčia kal ta, kad Nau jų jų am žių kul tū ra nu si su ku si nuo re li gi jos, net ei na prieš ti kė ji mą. Mat Baž ny čia lai kė kul tū rą blo giu ir ska ti no ti kin čiuo sius tik mels tis pa sitrau kiant iš pa sau lio. Bet jei Kris tus iš ski ria mas iš pasau lio, pa sau lis pa lie ka mas an ti kris tui. Krikš čio nims pa sau lie čiams bė gant iš pa sau lie ti nės veik los, pa sau lis bu vo pa lik tas šė to no glo bai. Šv. Pran ciš kus Sa le zie tis pir ma s su grį žo prie pir mų jų krikš čio nių įsiti ki ni mo, kad bū ti šven tam ir bū ti krikš čio niu (net pa sau lie čiu) yra si no ni mai. Jis pa brė žė, kad pa sau lie čio šven tu mas sly pi to bu la me jo luo mo pa rei gų at liki me. Sa vo dar bu jis tam pa vy riau siuo ju pa sau lio kuni gu, nu ga lin čiu blo gį. Mal din gu mas nie ka da ne atsto ja to bu lo pa reigų at li ki mo. Blo gas gy dy to jas, blogas ar chi tek tas ar in ži nie rius, blo gas ra šy to jas ar dai li nin kas, blo gas tar nau to jas ar vi suo me ni nin kas yra blogas pa sau lie tis ka ta li kas, nors ir die ną nak tį mels tų si. Ta čiau pa sau lie tis ka ta li kas tu ri tir ti kul tū rą: ar ji ei na Die vo var du, ar šė to no, tai gi bū ti sa v itas prana šas. Kri ti ka jo kon kre ti bei kas die nė pra na ša vimo ly tis, pri ei na ma tik pa sau lie čiams, nes dva si nin kai ne ga li bū ti vi sų sri čių spe cia lis tai. Ko kios iš va dos iš to iš plau kia im ty nėms su glo ba lia se ku lia ria ži nias klai da? Na gi bur ti ge rus, aiš kiai hu ma nis ti nės-krikš čioniš kos-pra na šiš kos dva sios lie tu vius. Su jun gus jėgas im tis kur ti dien raš tį (to kį, kaip Vo kie ti jos Ta ges post). Krikš čio niš ki, kul tū ri niai lei di niai jau pa ma žu tam pa at sva ra vis la biau bul va rė jan čiai bei de gra duo jan čiai ma si nei Lie tu vos ži niask lai dai. Pa ma ty si te, pra eis kiek lai ko ir at si si jos ge ro sios, tvir to sios in te lek tu a lių lie tu vių pa jė gos, su lauks dar ano ji ma sių pe ri odi ka ašt raus kri ti kos žo džio. Juk ir nū nai ro do si da bar ti nę Lie tu vos kul tū rą įver ti nan čios kri ti kos. Pa ste biu, kad tie kri ti niai straips niai vis daž niau tam pa Lie tu vos in te li gen tų dva si ne duo na (ne kar tą mo ky to jai juos pa nau do ja mo kyk lo se). Tai gi atei Tomas Vyšniauskas ųjų rugpjūtis. Fotografija NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

10 Vyskupą Joną Kaunecką kalbina Paulius Subačius ties vil čių yra ir ne rei kia už si rem ti ma ža me name lyje. Ka ta li kiš kos min ties tra di ci jos puo se lė to jai ra gi na jau ną ją kar tą gręž tis į Sta sio Šal kaus kio, Ma cei nos raš tus. Tuo tar pu ki ti sam pro tau ja, kad tik nau jau sios fi lo so fi nės ir te olo gi nės dis ku si jos, vyks tan čios Va ka rų Eu ro po je, ver tos klie ri kų bei stu den tų dė me sio. Kaip brėž ti ri bą tarp ne sens tan čio ir pa se nu sio? Mes su klie ri kais nag ri nė ja me Ma cei nos ir Juo zo Girniaus vei ka lus. Nie kad ne gir dė jau prie kaiš to, kad tai bū tų pa se nę da ly kai. At virkš čiai, kai juos pa mi niu pirmą kar tą, ne įvar dy da mas au to riaus, klau sy to jai ste bisi: iš kur toks mo der nu mas, kas čia kal ba to kia nau ja dva sia?! Kaip ne sens ta Šv. Raš tas ir Baž ny čia, taip nega li pa sen ti ir ti kė ji mo bei Baž ny čios pro ble mas nagri nė jan tys ta len tin gi vei ka lai. Man nie kad ne pri rei kia brėž ti ri bos tarp ma din go ir at si nau ji ni mui nau din go. Bent ke li Lie tu vos vys ku pai yra iš si ta rę, kad Baž nyčios gy ve ni mą lem tin gai pa keis tik nau jo ji, po so vie tinė ku ni gų kar ta, iš ug dy ta at kur to se bei re for muo to se se mi na ri jo se. Ku rios vy res nių jų ydos ir jau nų jų dory bės bei at virkš čiai lei džia gy ven ti šia vil ti mi ar ba ją at mes ti pa an tri nant Tel šių or di na rui, sa kiu siam: Ko kius ar kle lius tu riu, su to kiais ir ariu? Tik ro ji vil tis te ga li bū ti tik Die vas. Jė zus yra pasa kęs, jog ne pa liks sa vo kai me nės be ga ny to jų. Be abe jo, jo min ty je tik ri ga ny to jai. Jų yra ir se no jo je kar to je, bus ir nau jo je, ly giai kaip bu vo ir bus jų tarpe, Jė zaus žo džiais ta riant, plėš rių jų vil kų. Baž ny čios gy ve ni mą lem tin gai pa keis ti troš ko Va ti ka no II Su sirin ki mas, ku rio pa grin di nė min tis at si nau ji ni mas. Tei sin gai: Baž ny čia bu vo la bai nu to lu si nuo žmo nių, ne be su pra to jų. De ja, šian dien, rem da mie si Susirinkimu, ku ni gai sten gia si tap ti pa na šūs į vi sus žmo nes: ne šio ja šor tus, sė di res to ra nuo se ir nak ti niuo se ba ruo se. Tik to kia tema to ma ga li my bė pa trauk ti į ti kė ji mą, at nau jin ti žemę. (Bū din ga, kad šias nuo tai kas at ne ša į Lie tu vą Va ka ruo se ir net Ro mo je stu di ja vę.) Bet, ko ge ro, pasau ly je nė ra nė vie no at ve jo, kad mi nė tu bū du bū tų pa gau sin ta baž ny čio se žmo nių ar bent pa gi lin tas jų ti kė ji mas. At virkš čiai, dva si nin kams nu si vel kant suta nas tik vis dau giau me tan čių ku ni gys tę. Va ti ka no II Susirinkimo at si nau ji ni mo pa grin di nė min tis ša lin ti Baž ny čios na rių su sve ti mė ji mą, nuodėmin gu mą, są stin gį. Su si rin ki mas te ma tė vie ną ke lią ku ni gų šven tė ji mą, jų mal dos gy ve ni mo at nau ji ni mą. Tai svar biau sia, bet apie tai be veik nie kas ne kal ba! Koks ab sur das: pa sau lis pa kei čia dva si nin ką, nes XX a. dva si nin kas ti ki si pa keis ti pa sau lį ne di des niu pa maldu mu, bet keis da mas rū bą. Apie tai su skaus mu ir iro ni ja kal ba Han sas Ursas von Balt ha sa ras: pasau liečiai daž nai su si da ro įspū dį, kad dau ge lis dva si nin kų iš tie sų ne ži no, ką mal da reiš kia, ar ba jei ir ži no, tai ne ma to jo kios reik mės tai per duo ti ben druo me nei. Ki tas da ly kas, ku rį Susirinkimas ypač pa brė žia: kunigys tė tai tar na vi mas žmo nėms. Vėl gi koks se nas ir drau ge mo der nus da ly kas. Ką ir kal bė ti apie ku nigą, sekdami šv. Au gus ti nu galėtų pa ly gi nti ne tar nau jan tį vys ku pą su ma ne ke nu par duo tu vės lan ge. No ri si garsiai pa klaus ti: ar gi ne ma ty ti, kad su pa sau lė da mi dvasi nin kai tam pa ma ne ke nais ir ne vy ku siais ar tis tais? Nors jūs iro ni zuo ja te Tel šių vys ku pą, bet ir ki ti vysku pai re for muo to se se mi na ri jo se daž nai te tu ri men kus ar kle lius. Nė vienai seminarijai dar nepavyko ras ti tinkamų klierikų ugdytojų, nors Šv. Sosto Katali kiškojo auklėjimo kongregacija reikalauja juos turėti visose seminarijose. Tiesiog nėra tam tinkamų kunigų! Lietuvos Katalikų Bažnyčia labai daug tikėjosi iš studijuojančių Romoje. Iš jų laukta tikrosios vidinės Bažnyčios atsinaujinimo dvasios. Bet tikinčiųjų visuomenę kar tais ste bi na iš Ro mos su grį žę spe cia lis tai: be pa maldu mo, be in te lek to, be pe da go gi nio tak to, be pa pras čiausio man da gu mo ir žmo niš ku mo. Gal Baž ny čios stu di jo se per siau ra spe cia li za ci ja? Jos dak ta rai daž nai ne mo ka jo kios už sie nio kal bos, išskyrus tą, ku ria stu di juo ta. Tik Baž ny čios struk tū ro se dir ban tiems pe da go gi nį darbą nė ra pri va lo mas ge ras pe da go gi nis ir in te lek ti nis pa si ren gi mas. Ypač juo kingas tas jų no st ri fi ka vi mas Lie tu vo je laips niu aukš čiau ne pai sant ben dro ne išsi la vi ni mo, li cen cia tai pas mus ma siš kai tam pa dakta rais. Ne gi ir da bar ne pasi pik tins, ne pa kils į ko vą ar po le mi ką tie nau jie ji dak tarai? Labai norėtųsi išgirsti bent vieno rimto specialisto nuomonę. Į ko kias po 1988 m. Lie tu vo je iš ki lu sias pro ble mas Baž ny čiai, Jū sų gal va, bu vo pra smin ga vie šai at siliep ti? Ir prie šin gai, gal da bar at ro do, kad ką nors bu vo ver ta nu ty lė ti? Šian dien jau aiš kiai ma ty ti, kad bu vo ver ta nu ty lė ti po li ti nes ko vas, de rė jo ne įsi jung ti į tie sio gi nę po li ti ką Są jū dy je m. rei kė jo kaip pra na šams tiesiai šauk ti: Die vas pa da rė ste buk lą, iš ve dė į lais vę, tad žiū rė kit, kas sta to Lie tu vos vals ty bę! Ar su Die vu sta to? Ar do ri sta ty bos va dai? Ku ni gai tiek Są jū dy je, tiek Sei me pri va lė jo kvies ti vi sus at si ver ti mui ir susi tai ky mui, o ne iti į tie sio gi nę po li ti nę veik lą net iki ne pa kan tu mo, kas pa si ro dė la bai jau ne krikš čio niška ir smar kiai pa ken kė, ga li ma sa ky ti, net at ve dė į da bar ti nę sun kią ir pa vo jin gą pa dė tį. Ma cei na sa ko: de gan tys krikš čio nys links ta įves ti mei lę prie var ta. Bet prie var ta vi sa da su nai ki na mei lės žy gį. Dėkoju už pokalbį. Įtempę ausis lauksime aidų NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

11 ŽVILGSNIS Sąmokslo teorija Kęstutis K. Girnius Lie tu vo je au ga ap sup ties men ta li tetas. Vis la biau už si sklen džia ma nuo pa sau lio, stip rė ja so vie ti nės pra ei ties il ge sys. To kį įspū dį ke lia Sei mo rin kimų kam pa ni jos šū kiai, ypač iš kai rės. Rin ki mų re to ri ka nė ra moks lo kal ba, ja ne sie kia ma tiks liai at spin dė ti tik rovę. Ne pa grįs ti api ben dri ni mai, laz dos per len ki mai, ne tiks lu mai, kar tais ir są mo nin gi me lai kas die nė rin ki mų va jaus duo na. Tačiau re to ri ka nė ra vien iš pirš to lauž ta. Sa ko ma tai, ką žmo nės gal vo ja, ar ba tai, ką po li ti kai ma no, kad rinkė jai no ri iš girs ti. Šiuo me tu ma din ga po li ti kus lai ky ti ne iš ma nė liais. Nors gy ve ni mo pul są jie jau čia. Tiesa, ne visi. Vis dėl to rin ki mus lai mi ta par ti ja, ku ri su pran ta, ką žmo nės no ri gir dė ti, ir tai pa brė žia per sa vo rinki mų va jų. Tai, kad ska ti na mas siauras na ciona liz mas ir pra ei ties il ge sys, lei džia ma ny ti, jog to kios nuo sta tos ran da at gar sį pla tes nė je vi suo me nėje. Rin ki mų šū kiai ne tik at spin di kai ku rių rin kė jų bai mes ir vil tis. Jie su tei kia po li ti kų im pri ma tur tiems lū kes čiams ir būgš ta vi mams, juos patvir ti na ir su stip ri na. Ne no riu per vertin ti po li ti kų ga lios, ypač ša ly je, ku rioje jie daž nai lai ko mi ne iš min tin gais ir ne są ži nin gais. Iš po li ti kų ty čio ja ma si, kai jie reiš kia klau sy to jams sve ti mą ar at grasią nuo mo nę. Bet kai po li tikas, ypač ku riam pri taria ma, sako tai, ką žmo gus no ri gir dė ti, jo nuo mo nės pai so ma, ji ger bia ma. Kai ry sis rin kė jas su šyp se na klausy sis kon ser va to rių kal bų apie Rusi jos ke lia mą grės mę ar liust ra ci jos įsta ty mo svar bą, bet ki taip re a guos, kai po li ti kas pa tvir tins jo iš anks ti nes nuo sta tas ar ba pa žiū ras, pvz., gir dėda mas Pau laus ko ra gi ni mus ma žin ti gy ny bos iš lai das. At seit ne tik jis, bet ir įta kin gas po li ti kas taip gal vo ja, o tai reiš kia, kad jo nuo mo nė pa grįs ta. Mo no po lis to Te le ko mo kri ti ka kutens šir dį to, ku ris įsi ti ki nęs, jog Vaka rų ka pi ta lis tai iš nau do ja Lie tuvą, pi giai su pirk da mi ge riau sius Lie tu vos žmo nes, kaip ka dai se de ši nių jų išpuo liai prieš ko mu nis tus glos tyda vo megz tų jų be re čių sa vi mei lę. At seit ne tik jos, bet ir val džios viršū nės pa stebė jo są moks li nin kų kėslus. Pa ki tus po li ti niams vė jams, pa ki to ir po li ti kų tai ki niai. Ma žiau kliū na Ru si jai ir ko mu nis tams. Da bar la biau prie kaiš tau ja ma už sie nio in ves ti toriams, ku rie esą tur tė ja Lie tu vos dar bo žmo nių są skai ta; Eu ro pos Są jun gai, ku ri esą skriau džia žem dir bius ir rei ka lau ja par duo ti Lie tu vos že mę sve tim tau čiams; NATO, ver čian čiai val džią kraš to ap sau gai skir ti lė šas, ku rių labai rei kia svei ka tos apsau gai ir švie ti mui. Ap sup ties men ta li te tas au ga ke lerius me tus. Jam pa grei tį su tei kė ūkio sun ku mai, ypač ne lauk ta pas ta rų jų pus an trų me tų ūkio kri zė, ne vy kęs Ma žei kių naf tos pri va ti za vi mas, deši nių jų po li ti nių par ti jų pa si me ti mas. Pri si dė jo ir pre zi den to Adam kaus ne ryž tin gu mas: užuot prie ši nę sis plin tan čiai is te ri jai dėl Ma žei kių naftos, Adam kus ap gai les ta vo ne pa jė gęs ap sau go ti Lie tu vos nuo iš prie var tavi mo. Už sie nio in ves ti ci jos lai ko mos Lietu vos tur to pa glem ži mu, net pa čios Lie tu vos iš par da vi mu. Bra zaus kas aiš ki na, kad rei kia pa lai ky ti va di namą jį tau ti nį ka pi ta lą, o kai rių jų ko ali ci ja kad Lie tu va tu ri sa vo ran ko se iš lai ky ti stra te gi nių įmo nių val dy mą. Tai gra žiai skam ba. Bet kas bū tų rimta al ter na ty va že mės ar žmo nių par davi mui už sie nio ben dro vei? Šei my ni nis ar tau ti nis pri va ti za vi mas, kai žmo nės bu vo per duo ti ar par duo ti bu vu siai so vie ti nei ūkio no men kla tū rai? Di de lė da lis Drau gys tės vieš bu čio ak ci jų nu tekė jo į But ri mie nės ir jos vy ro ran kas, Jo na vos Azotas bu vo be veik vel tui per duo tas Lu biui ir jo ko man dai, šim tai ma žes nių ar di desnių fir mų ta po di rekto rių ir jo ar ti mų jų nuo sa vy be. Bet labai ma žas pro cen tas tų fir mų su kles tė jo. Ne ga na tap ti sa vinin ku, rei kia įgy tas fir mas per tvar ky ti, mo der nizuoti. Tam rei kia ka pi ta lo, ku rio Lie tu vo je trūks ta, bei va dy binin kų, su ge ban čių va do vau ti fir mai glo ba li za ci jos są ly go mis. Be už sie nio in ves ti to rių Lie tu vos lau kia li ki mas tos žemės ūkio ben dro vės, ku ri šeš tą trak to rių iš ar do, kad ga lė tų patai syti li ku sius pen kis, o po to iš ar do penktą, ket vir tą... Tie sa, tau ti nis ka pi ta las davė pa spir tį sta ty bai vi so je Lie tu vo je bu vo pri sta ty ta pi lių ir vi lų. Stip rė ja an ti va ka rie tiš kos nuotai kos. NA TO ir ES tam pa ne pa geidau ja mos vieš nios, jei gu ne prie šės. Kai rių jų ko a li ci ja tei gia, kad ga lu ti nį spren di mą dėl Lie tu vos na rys tės ES ir NA TO tu rė tų nu lem ti re fe ren du mas. Po zi ci ja ne nau ja dar 1993 m. pa baigo je pa na šiai šne kė jo Jur šė nas. LDDP abe jin gu mas NA TO na rys tei 1993 m. ne ste bi no. Ry tų trau ka dar bu vo stip ri, o NA TO bu vo pa grin di nis Sovie tų Są jun gos, tai gi ir kom par ti jos, prie šas, te be bu vo vil ties, jog Ru si ja grei tai taps nor ma lia de mok ra ti ne ša li mi. Toks abe jin gu mas ma žiau su pran ta mas šiemet, kai iliu zi jos dėl Ru si jos tu rė tų bū ti se niai pa lai do tos, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

12 o ins tink ty vus prie šiš ku mas Va karams iš ny kęs. Kai rių jų ko a li ci ja, kaip ir Pau lauskas, die va go ja si, kad ji nė ra prie šiš ka NA TO. Kal ba ma esą apie vi sai ki tą da ly ką kad iman tis itin svar bių žings nių, rei kia at si klaus ti gy ven to jų ir bū tent re fe ren du mu. Nors gy ven tojų nuo mo nės rei kia pai sy ti, Lie tu vos re fe ren du mo įsta ty mo ypa tu mai pada ro jį ga na ne vy ku siu įran kiu to kiai nuo sta tai įgy ven din ti. Re fe ren du mas pri ima mas tik tuo at ve ju, jei gu jam pri ta ria dau giau ne gu pu sė tu rin čių tei sę bal suo ti, o tai reiš kia, kad be veik ne įma no ma lai mė ti re fe ren du mo. Jeigu, pa vyz džiui, da ly vau ja 70 % gy vento jų ir 70 % jų bal suo ja už pa tei kia mą pa siū ly mą, jis ne pra ei na. Juo di des nė rin kė jų apa ti ja, juo ma žes nė sėk mės ti ki my bė. Jei bal suo ja tik 60 % rin kė jų, tai re fe ren du mas at me ta mas net tuo at ve ju, jei gu ke tu ri iš pen kių pa lai ko pa siū ly mą. Au ga ir eu ros kep tiš kos nuo tai kos. Re tas po li ti kas taip at vi rai kri ti kuo ja ES kaip Ri man tas Sme to na. Bet vis la biau prie ši na ma si per mai noms, be ku rių Lie tu va ne ga lės tap ti ES na re. Žem dir biai jau ku rį lai ką krei vai žiū ri į Briu se lį, jam ver čia da lį at sa ko my bės už sun kią že mės ūkio būk lę. Sep ty nios po li ti nės par ti jos, tarp jų so cial de mokra tai, LDDP ir vals tie čiai, aiš ki na, kad šiuo me tu ne de rė tų įtei sin ti žemės ūkio pa skir ties že mės par da vi mo už sie nie čiams, ku riems ši žemė bū tų la bai pi gi, o lie tu viams per bran gi. Šios bai mės ne ga liu su pras ti. Juk už sie niečiai tos že mės ne iš veš. Tie sa, Če ki jo je ir Len ki jo je būgš tau ja ma pa na šiai, bet šių ša lių pa dė tis nė ra to ly gi Lie tu vos padėčiai. Vo kie ti jo je gy ve na daug iš trem tų Su de tų, Va ka rų Prū si jos ir Po me ra ni jos vo kie čių pa li kuo nių, sen ti men ta liai pri si ri šu sių prie sa vo pro tė vių nuo sa vy bės. Jų pa gei dau jama že mė pa sie kia ma pa ly gin ti trum pa ke lio ne au to mo biliu, tad tin ka ma ir sa vait ga lio po il siui, leng viau bei pelnin giau par duo da ma. Kai rie ji vėl nos tal giš kai kal ba apie pra ei tį, ir jei ne apie ge ruo sius so vieti nius lai kus, tai bent apie ne to kius ŽVILGSNIS jau blo gus so vie ti nius lai kus. Pir mu smui ku gro ja LDDP ir Bra zaus kas, ak ty viau da ly vau ja ir so cial de mokra tai. An tai Bra zaus kas, be si lan kyda mas Aly tu je, di džia vo si so vie ti nių oku pa ci jos me tų sta ty bo mis, o kai rių jų ko a li ci jos rin ki mų pro gra mos pro jek te ra šo ma, kad da lis so cial de mok ra tiš kai nu si tei ku sių pi lie čių sto jo į SSKP ir jų pa stan gų dė ka Lie tu va iš la biausiai at si li ku sių ša lių pa da rė di de lę pa žan gą ir pa sie kė ge riau sių ly gį. Tai se na sen ti men ta li pa sa ka, ne tu rin ti nie ko ben dra su tik ro ve. Ne tiks lios smul kme nos, ne tei sin ga es mė. An tai ra šo ma apie so cial de mok ra tiš kai mąstan čius pi lie čius, sto ju sius į SSKP, bet ar So vie tų Są jun go je bu vo pi lie čių? Žmo nės ne tu rė jo ele men ta riau sių pilie čių tei sių. Jie ne ga lė jo rink ti sa vo va do vų. So vie tų Są jun go je žmo nės bal suo da vo, o ne rink da vo. Gy ven to jai ne tu rė jo nei tei sės keis ti val džią, nei ją vie šai kri ti kuo ti. Teis mai ne bu vo ne pri klau so mi. Po li ti nes, tai gi pi lieti nes by las nu lem da vo kom par ti jos nu ro dy mai. Pa so tu rė ji mo ne rei kė tų ta pa tin ti su pi lie ty be. Ki ta nuo lat kar to ja ma, tie siai iš SSKP te zių pa si sa vin ta te ma ūkio pa žan ga. Kom par ti ja gy rė si vis naujais ūkio lai mė ji mais ir iš ra di mais tol, kol ūkis suž lu go. Var gu ar Lie tu va iš tie sų bu vo vie na la biau siai at si li kusių ša lių. Bal ta ru si ja, Vi du rio Azi jos res pub li kos, mil ži niš ki Ru si jos ir Uk rai nos plo tai ne bu vo ūkiš kai pažengę. Lie tu vos ūkis vys tė si, bet kur ne būta pa žan gos? Rei kė tų ly gin ti ne Lie tuvos ūkio 1939 m. pa dė tį su 1989 m. padė ti mi, bet klaus ti, ar 1939 m. Lie tu va bu vo la biau at si li ku si nuo Va ka rų Eu ro pos vi dur kio, ne gu ji bu vo 1989 m. Kad ir kiek kal bė tume apie ko muniz mo sta ty bas, so vie ti nė san tvar ka ne bu vo tik ūkio sis te ma. Vie nas būdin giau sių bruo žų tai žmo nių perse kio ji mas už jų re li gi nius, po li ti nius ir ide o lo gi nius įsi ti ki ni mus. Čia ky la di de lė pro ble ma so vie ti nės pra ei ties nos tal gi jos puo se lė to jams. Nor ma lio je vals ty bė je pi lie čiai pro tes tuo ja prieš val džios or ga nų pa stan gas re gu liuo ti žmo nių įsi ti ki ni mus, juo lab prieš jų įka li ni mą. Lie tu vos di si den tų teismai ne su kė lė vi suo me nės pro tes tų, jų ne su kė lė ir Ka ta li kų Baž ny čios per se kio ji mas ar ba ti kin čių jų vai kų baugi ni mas. Ka pų ty la gau bė šiuos pro ce sus. Jei gu so vie ti nė san tvar ka bu vo ga nė ti nai nor ma li, kaip kal ba šios pra ei ties en tu zias tai, tai pa reiški me mi ni mi so cial de mok ra tiš kai mąs tan tys SSKP na riai, nu tar da mi nie ko ne da ry ti žmo gaus tei sių pa žeidi mų aki vaiz do je, švel niai ta riant, bu vo do ro viš kai ak li ar ba abe jin gi. Bet jei gu jie bu vo ga nė ti nai pa do rūs ir vis tiek ne drį so pro tes tuo ti, ka dan gi bi jo jo val džios rep re si jų, tai so vie ti nė sis te ma ne bu vo nor ma li. Te gul pa tys pra ei ties puo se lė to jai spren džia, ku ris at sa ky mas tei sin ges nis. Dar ke lios pa sta bos apie so vie ti nės pra ei ties il ge sį. Svar bu įsi są mo nin ti, kad ūkio pro ble mos pa vei kė ne tik Lie tu vą, bet ir ki tas so cia lis ti nio blo ko ša lis. Jos bu vo ne iš ven gia mos. Lie tuvos ūkio ne su grio vė kon ser va to riai jis pats su griu vo, kai iš se ko do ta cijos. Gy ve ni mas da bar ties Ru si jo je ūkiš kai sun kes nis ne gu Lie tu vo je, ne pai sant mil ži niš kų Ru si jos gam tos turtų. Rusi ja gal ne ge riau sias pa vyz dys, juk kai ku rie teig tų, kad ją suž lug dė nevy ku sios ūkio re for mos ir oli gar chai. Ge res nis pa vyz dys kai my nė Bal taru si ja, ku rio je at kak liai prie šinta si vi soms re for moms ir tvir tai lai kyta si so vie ti nio ūkio val dy mo prin ci pų. Į pra ei tį ne ga li ma su grįž ti, bet rei kia tik vi zos nu vyk ti į Bal ta ru si ją ir pasi žiū rė ti, koks li ki mas lau kė Lie tu vos be re for mų. Bal ta ru si ja net Lie tu vai įsi sko li nu si. Daug kam pra ei tis at ro do švie ses nė ne gu da bar tis. Tai su pran tama. Bet jau nes nių die nų prisi mi ni mai ne tu rė tų už gož ti svei ko pro to. Pra ei ties ne ga li ma su grą žin ti. Ne Lie tu va ap gins NA TO nuo ag re si jos, bet at virkš čiai. ES kles tės be Lie tuvos, bet Lie tu va be ES Lie tu va be at ei ties. Tai pui kiai su pran ta nau jie ji tau ti nio už si sklen di mo šauk liai. Bet nai ves ni jų se kė jai jau sis ap gau ti, ša li ninkų su lauks dar vie na są mokslo te ori ja. 444 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

13 Pokalbis Svarbiausias dalykas ne užsidaryti, o atsiverti... Andrių Kubilių kalbina Vytautas Ališauskas Tė vy nės Są jun ga ne se niai pa ty rė vi di nę kri zę. Ar ši kri zė pa li ko di des nę žy mę par ti jos gy ve ni me? Par ti ja da bar to kia, kaip pa pras tai nė ra per daug nei juo do, nei bal to. Vie na ver tus, ji įgi jo la bai daug vi di nio di na miz mo ga li my bių, ji ne bė ra taip vi du jai su si kaus čiu si, ko kia bu vo Vag no riaus lai kais, ji ta da tu rė jo tam tik rą au to ri ta ri nį pra dą ne pa čia blo giausia pras me, bet Vag no riaus žo dis bū da vo ga lu ti nis ir le mia mas, ne ga lė jo bū ti ko kių nors dis ku si jų. O da bar par ti jos vi du je iš tik rų jų daug dau giau erd vės dis ku si joms. An tra ver tus, kar tais pa si gen di aiš kaus su si tel ki mo į kon kre tų tiks lą. Juk vi di nė dis ku si ja ga li bū ti be ga li nė; vis pra si de dan ti iš nau jo, o ne nu kreip ta į re zul ta tus. Da bar ti nis rin ki mų me tas šiek tiek speci fi nis. Aiš ku, kad po rin ki mų par ti ja tu rės dau giau su si telk ti į sa ve, dar aiš kiau su sio rien tuo ti, ap si spręs ti to les niam lai ko tar piui ir dėl or ga ni za ci nių, ir dėl idė ji nių da ly kų. Pas ku ti niu me tu aš pa ste biu, kad par ti jo je aiš kiai iš si ski ria jauno ji ben druo me nė su sa vo su pra ti mu, su sa vo ma ty mu. Kuo jis ypa tin gas? Gal tai ir lėkš tai skam ba, bet jis la biau orien tuo tas į at ei ties vi zi ją. At ei ties de šimt me čio ma ty mą mes aiškiai su for mu la vo me kaip sa vo rin ki mų pro gra mos užduo tį. Tai mes ir da rė me, gal iš tik rų jų kar tais mažiau dė me sio skir da mi šios die nos po li ti nėms ba ta li joms. Gal grįž ki me į kiek anks tes nį lai ką: Lie tu vos kon serva to riai 1996 m. lai mė jo rin ki mus, da bar jau tu ri me nu ei tą ge rą at kar pą. Aiš ku vie na: kon ser va to riams pa vy ko iš veng ti ne ma lo naus da ly ko, ku rio ne iš ven gė tra di ci nės Sei mo par ti jos, t. y. tik ro ski li mo. Bet vi są lai ką bū ta tam tik ros įtam pos tarp skir tin gų po zi ci jų. Ko kios po zi ci jos ėmė vir šų ir kaip jos ki to: ir po li ti niu, ir eko no mi niu, ir par ti jos už da vi nių at žvil giu? Ne ga lė čiau sa ky ti, kad bū tu me tu rė ję ko kių nors pro ble mų dėl pro gra mi nių nuo sta tų. Gal būt 1996 m. jos bu vo ma žiau nu spal vin tos tik ra kon ser va tiz mo spal va, tai bu vo la biau eko no mi nės-so cia li nės nuo statos, bet jos tu rė jo ir pa kan ka mai tik ros kon ser va ty viosios eko no mi kos idė jos ele men tų: griež ta mo ne ta ri nė po li ti ka, pri va ti za vi mas. Vag no rius vi są lai ką gal išsi sky rė no ru ma ty ti so cia li nius ele men tus, vals ty bės ga li my bes kreip ti į so cia li nę pu sę. Bet Vag no rius, jei tei sin gai jį su pra tau, tu rė jo ir eko no mi nį ar gu men tą: jis ti kė jo, kad pa di di nus žmonių per ka mą ją ga lią, augs ir ga my ba. Jis tu rė jo to kį mo ty vą, šia lo gi ka rė mė si ir vi sa indė lių kom pen sa vi mo sche ma, ku ri pa ly gin ti nor ma liai vei kė iki Ru si jos kri zės. Iš tik rų jų per ši ą ka den ci ją mes per gy ve no me ke lis lyg ir skir tin gus lai ko tar pius: vie nas lai ko tar pis iki Ru si jos kri zės, pa kan ka mai sėk min ga Lie tu vos eko no mi kos rai da, ga na di de lis vi daus pro duk to au gi mas. Da bar, žvel giant at gal, atro do, kad Vag no rius gal būt kar tais tu rė da vo per daug ne vi sa da aiš kių įsi pa rei go ji mų vie noms ar ki toms Lie tu vos ver slo gru pėms, bet šiaip iki 1998 m. Lie tuvos eko no mi nis ir so cia li nis gy ve ni mas bu vo pa ly gin ti ne blo gas. Vė liau Ru si jos kri zė, ir ta da iš tik rų jų su si dū rė me su la bai aiš kia po li ti ne kri ze, pir miau sia Vy riau sy bės kri ze, ku ri pas kui per si me tė į par ti ją, ta po jos vi daus kri ze. Bet kaip Vy riau sy bės kri zę sie ti su Ru si jos kri ze: ar pas ta ro ji bu vo tik iš ori nis po stū mis, ar vis dėl to iš tik rų jų pa da ry ta stra te gi nių klai dų, ar ko kia nors kon kre ti klai da Ru si jos kri zės aki vaiz do je? Ma nau, kad bū ta net ne klai dos, o są mo nin go Vagno riaus ap si spren di mo. La bai aiš kaus ap si spren di mo, ma tant Ru si jos kri zės po vei kį Lie tu vos eko no mi kai, ir skai čiuo jant, kas to liau bus, ko kius rei kės da ry ti veiks mus: o tie veiks mai bus ne po pu lia rūs, rei kės ma žin ti vals ty bės iš lai das, ir la bai žiau riai, taip, kaip NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

14 Andrių Kubilių kalbina Vytautas Ališauskas ma ži no ir tuo pa čiu me tu Es ti jo je at ėjęs į val džią Laaras ar Ške lė, Lat vi jo je pa kei tęs Kriš to pa ną. Vi sur vy ko tas pats, tik Lie tu vo je tai at si ti ko ne 1999 m. pa va sa rį, Vag no rius ma tė, kad jam tai rei kė tų dary ti, ir jis su or ga ni za vo sa vo pa si trau ki mą. Tai ma no te, kad jei gu bū tu me pra dė ję anks čiau?.. Bū tu me tu rė ję daug ma žiau pro ble mų me tų pa baigo je. Ne abe jo ti nai. Nes mū sų di džiau sia pro ble ma per pra ėju sius me tus ir bu vo ta, kad, la bai smarkiai mažė jant vals ty bės biu dže to pa ja moms, me tų pa bai go je ga vo me maž daug 1,2 mlrd. li tų ma žiau, pa ly gin ti su tuo, kas bu vo pla nuo ta. Tai žiau rūs skai čiai. Pa ly ginki me: da bar mes svars to me, ką da ry ti, kai su ren kam 200 mln. ma žiau, ne gu pla na vo me me tų pra džio je. Vag no rius tų me tų pa va sa rį tai pui kiai ma tė. Čia ga lima su sek ti vi sus fak tus: jis or ga ni za vo sa vo pa si trauki mą dar iki kon flik to su Pre zi den tu, sau sio mė ne sį pa sky rė sa vo žmo nes Žio gą į mo kes čių ins pek ci ją, ki tus ar ti mus žmo nes iš sa vo pa ta rė jų, pa dė jė jų į ki tas pa rei gas, ir po to, iš tik rų jų ne blo gai su vai di nęs vi są kon flik to es ka la ci ją, pa si trau kė. Na, ge rai, o bu vo Lands ber gis, Ku bi lius, ki ti. Ką jie da rė, kai tai ma tė? Kar tais bu vo me nai vūs, ži no ma. Da bar tu rė da mas pa tir ties dar bo Sei me ir Vy riau sy bė je ga liu nedvejo da mas pa sa ky ti, kad iš tik rų jų Sei me ga li mybės maty ti re a lų vaiz dą ir prog no zuo ti so cia li nius ir eko no mi nius da ly kus, ne bū nant Biu dže to ko mi te te, yra labai ma žos. Lie ka pa si ti kė ti... Lie ka pa si ti kė ti, to dėl aš vi są lai ką pa brė žiu: Vyriau sy bė at sa ko ir prieš sa vo par ti ją, ir prieš sa vo frak ci ją, ir ga lų ga le prieš vi suo me nę ji tu ri pa teik ti rea lų vaiz dą. Dum ti akis ir pūs ti mig lą bū nant Vyriau sy bė je la bai ne sun ku. Bet į gal vą at ei na ir ki ta min tis. Nuo pat pir mos Vy riau sy bės, kad ir dėl ki tų prie žas čių, pra si dė jo konflik tas tarp Sei mo ir Vy riau sy bės. Ar tai nė ra už progra muo ta mū sų po li ti nė je sis te mo je? To kia įtam pa nuo lat tu ri bū ti; po li ti nė je li te ra tū ro je tai vi sa da ap ra šo ma, ir apie opo zi ci jos vaid me nį, ir apie sa vo par ti jos, kaip an glai va di na bac kben chers galinių suo lų vaid me nį, kon tro liuo jant sa vo vy riau sybę. Gal tai bu vo už ko duo ta ir par ti jo je eg zis ta vusio je tam tik ro je dvi val dys tė je. Mes vi są lai ką ją ban dė me lyg ir slo pin ti, ne ig ti vis at si ran dan čią įtam pą. Dabar, žiū rė da mas į jo elg se ną, ma tau, kad Vag no rius ne ga lėjo bū ti antras žmo gus, ir nuo lat vy ko toks kibirkš čia vi mas. O ban dy ki me grįž ti prie pa čios par ti jos iš ta kų: atrodo, kad par ti ja bu vo su for muo ta to kiu da bar ga li me vos ne iro niš kai pa sa ky ti są jū die tiš ku prin ci pu, t. y. ji ra do si vei kiau iš rei ka lo įtvir tin ti pa grin di nę Sąjūdžio gru pę, o ne no rint po li ti nės or ga ni za ci jos, ku ri bū tų bū tent kon ser va to rių par ti ja. Ar ne bu vo taip, kaip daug kam at ro dė: na, ką gi, rei kia rink tis bū ti konserva to riais, nes krikš čio nys de mok ra tai jau yra. Bu vo kal ba ma, kad štai Land sber gis at eis pas krikš čio nis demok ra tus ir vi sus tei sin gus są jū die čius pa kvies ten. Paskui tar si kaž kas ne pa vy ko, ne bu vo su si tar ta, grei čiausiai nie kas ten ne no rė jo Land sber giui už leis ti vietos... Aš ne ga lė čiau dis ku tuo ti apie is to ri nę įvy kio pu sę, krikš čio nis de mok ra tus ir pan., bet par ti ja iš tik rų jų kū rė si Są jū džio bran duo lio, ku ris ne nu ė jo į krik de mų par ti ją, pa grin du, po pra lai mė tų rin ki mų, kai bu vo la bai aiš kiai su pras ta, kad rin ki mai iš da lies pralai mė ti ir dėl or ga ni za ci nio ne efek ty vu mo. O idė jos, pa va din tos Kon ser va to rių par ti jos idė jo mis, bu vo pagrin di nės Są jū džio idė jos: Lie tu vos ta pi mas stip ria nepri klau so ma vals ty be, jos ėji mas Va ka rų kryp ti mi su vi so mis išplau kian čio mis kon kre čio mis nuo sta to mis: pri va ti za vi mas, sta bi lūs pi ni gai ir t. t. Šiuo po žiū riu gal būt ma žiau tuo me tu gal vo ta apie po li ti nę kon serva tiz mo doktri ną, ky lan čią iš Bur ke o ar ku rio ki to kla si ko, la biau pai sy ta są jū die tiš kos vals ty bin gu mo stip ri ni mo dok tri nos. Tai gi šiuo po žiū riu ne ga lė čiau sa ky ti, kad bu vo ko kių nors prieš ta ra vi mų. Prieš tara vi mai at sira do ne tiek dėl idė ji nių skir tu mų tarp Vag no riaus ir Land sber gio ar ka žin ko kių ki tų gru pių, bet la biau dėl as me ni nių sa vy bių. Bet kaip pa aiš kin ti stul bi na mos ne kom pe ten ci jos atve jus, ku rių kon ser va to rių par ti jo je tiek daug prade dant ne vy ku siais mo kes čių spren di mais, bai giant ne pa jė gu mu pa da ry ti pa reiš ki mą po li ti niais klau simais, jei nė ra Land sber gio ar ki to ly de rio? Klai dų esa me pri da rę pa kan ka mai daug... Vis dėl to čia rei kė tų kal bė ti kiek ga li ma kon kre čiau. Vi sų pir ma, aš ne ga liu kal bė ti apie vie nas ar ki tas ūki nes ar so cia li nes Vag no riaus lai kų klai das. Vie na pa grin di nių klai dų (taip ją pa va din ki me) tai jo apsi spren di mas pa si trauk ti, rei kė jo ma žin ti iš lai das iš kar to. To ne bu vo pa da ry ta, ir vė liau, dar pra ėju sių me tų pra džio je, bu vo skel bia ma, kad BVP išaugs 5 pro cen tais. Tai iš tik rų jų tie siog nu si kals ta mas at sa 446 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

15 svarbiausias dalykas ne užsidaryti, o atsiverti... ko my bės nu si me ti mas. Da bar, žvelgdamas į ben drą eko no mi nę, fi nan si nę po li ti ką, aš ma tau pro ble mą, kad gal per daug orien tuo ta si į vi daus rin kos per ka mo sios ga lios stip ri ni mo kon cep ci ją ir ne kreip tas dė me sys į kai ku riuos svar bius mak ro e ko no mi kos da ly kus. Bet vis dėl to, ar bu vo, pvz., pa kan ka mai iš nag ri nėta al ter na ty va, kad pri va ti za ci jos pi ni gai bū tų grąži nami Tai bu vo iš tik rų jų pa kan ka mai di de lė pro ble ma praėju sių me tų pa bai go je. Šiuo po žiū riu ga li ma ma ty ti, kad tai sukėlė ne igia mų pa sek mių. Bet jei ne Ru si jos kri zė, jei bū tų vals ty bė pa kan ka mai sėk min gai ir toliau au gu si... Bet Sod ros pro ble ma vis tiek bū tų akis ba džiu si. Čia di de lė pro ble ma, ir jos rei kia žiū rė ti la bai rea lis tiš kai nie kas per ke le tą me tų ne iš spręs. Ne vie na vy riau sy bė ją su kū rė ir... Iš tie sų ji ob jek ty viai už prog ra muo ta pa čiuo se proce suo se, vyks tan čiuo se mū sų vi suo me nė je: pen si nin kų vis gau sė ja, o juos iš lai kan čių, dir ban čių, ku rie mo ka Sod rai, san ty ki nis dy dis ma žė ja, ir vis kas... Vis dėl to įdo mu, jei kon ser va to riai šią pro ble mą ma tyda mi tu riu gal vo je ma žė jan tį gims ta mu mą, gau sė jantį pen si nin kų kie kį ne si sten gė tie sio giai ska tin ti šeimų au gi mo bent jau mo ra liš kai ar psi cho lo giš kai. Faktiš kai nie ka da ne bu vo sten gia ma si po zi ty viai at saky ti kad ir į ži niask lai dos no mo nę, kad štai dau giavai kės šei mos aso cia lu, kad pa žan gi šei ma tė ra dinamiš ka, sie kian ti kar je ros ir ne švais tan ti jė gų vai kams au ginti. Kon ser va tiz mas šei mos ver ty bes tu rė tų pa lai ky ti ir kaip tik jis įver tin tų vi sai re a lų jų eko no mi nį efektą. Bet vals ty bė ne kiek ga li... Ne ga li vi są lai ką vien žo džiais sa ky ti: mes re mia me ar gau ses nes šei mas, ar būs tą, ar dar ką nors. Žmo nės no ri ma ty ti pa ra mą kiek ga li ma re a les nę. Andrius Kubilius. ELTA vi suo me nei, ku riai pa gal tei sin gu mą ir tu rė tų pri klausy ti, ne kaip in dė lių kom pen sa ci ja, o so cia li nių-in vestici nių fon dų pa vi da lu, iš es mės pa leng vi nant Sod ros naš tą? Be abe jo, bū tų bu vę ga li ma taip pa nau do ti, bet bu vo pa si rink ta ki ta kon cep ci ja: stip rin ti žmo nių per ka mąją ga lią šian dien. Ga vo vi si po de šimt li tų... Po de šimt ar po kiek, bet dėl to iš ryš kė jo vi si ne igiami fi nan sų sis te mos pa ra met rai, fis ka li nis de fi ci tas ir t. t., o tai, ypač Ru si jos kri zės aki vaiz do je, su kėlė stip rų ne pa si ti kė ji mą vals ty bės fi nan sų sis te mos sta bi lu mu tiek vi daus fi nan sų rin ko se, tiek ap lin kui. Žmo nės ma to ki tą da ly ką: ko kias ver ty bes tam tik ra par ti ja ar vals ty bė pa lai ko, ne bū ti nai fi nan suo ja, bet pa lai ko ir bran gi na, daž nai ir sa vo el ge sį pa gal tai orien tuo ja. Val džia di džiu lis au to ri te tas, net jei gu jos žmo gus lyg ir ne ger bia; iš tik rų jų tai vi sa da svar bu. Čia ma tau tam tik ras per spek ty vas, ku rias mums rei kia kiek ga li ma la biau ro dy ti ir vi suo me nei. Iš tikrų jų tai ben dra mū sų val džios ir Vy riau sy bės pro blema, taip pat ir tai, kad di de lę lai ko da lį lei džia me, gali ma pa sa ky ti, žiū rė da mi tie siai po ko jom. Žvilgs nio į at ei tį, ban dy mo prog no zuo ti at ei tį ir jau šian dien į tą iš šū kį at si liep ti yra la bai ma ža. To dėl vi są lai ką, ypač da bar, žvelg da mas į at ei tį rin ki mų iš va ka rėse, ma nau, kad iš tik rų jų šią per spek ty vą rei kia aiškiau ar ti ku liuo ti, ir at ei ties de šimt me tį ga li me aiš kiai paban dy ti įvar dy ti, šiek tiek nu tols tant nuo to, apie ką klau sė te, apie po žiū rį į šei mą ir ki tas pa na šias verty bes. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

16 Andrių Kubilių kalbina Vytautas Ališauskas Tai gi jei gu pa si žiū rė si me į šią per spek ty vą, ką mes ga li me pa ma ty ti? Pir mas da ly kas, at ei ties de šimt metis tai Lie tu vos ta pi mo tik ra eu ro pie tiš ka vals ty be de šimt me tis. Tai tu ri bū ti in teg ra ci jos de šimt me tis. Nors in teg ra ci ją į Eu ro pos Są jun gą mes su pran ta me dau giau kaip tam tik rą tiks lą sa vai me, iš tik rų jų tai yra tik prie mo nė. Iš to plauks vi sai ki to kia mū sų kul tū ri nė ir so cia li nė orien ta ci ja. Tu ri me pir miau sia at si kra ty ti la bai daug se no jo so vie ti nio pa li ki mo sa vo gal vo se. Pa sau lis šian dien o tai tu ri me aiš kiai maty ti už lie ja mas nau jos in dust ri nės re vo liu ci jos, naujo sios eko no mi kos re vo liu ci jos. Šiam iš šū kiui tu ri me pa si ruoš ti. Tu ri me la bai gausiai in ves tuo ti į švie ti mą, į in for ma ci nės vi suo me nės kū ri mą... Bet bū tent pas ku ti niai trys ke tu ri de šimt me čiai paro dė keis tą da ly ką, kad gry nai prag ma ti nė po li ti ka, orien tuo ta tik į eko no mi ką, ūkio plėt rą, nė ra pa kanka ma. Dva si nės, mo ra li nės pro ble mos, ga li taip pat bū ti pra žū tin gos ūkiui ar ba, at virkš čiai, jį ska tin ti. Bet ir šia pras me ūkis nie ka da nė ra sa vi tiks lis. Aš ne kal bu apie ūkį; kai kal bu apie Liet vos ta pi mą va ka rie tiš ka vals ty be, tu riu gal vo je grį ži mą į tą kultūri nę erd vę, į so cia li nę erd vę pa čia pla čiau sia prasme, į vi so me nės są ran gos erd vę, ku rios, ne pai sant vi sos Va ka rų sa vik ri ti kos apie su griu vu sią vi suo me nės ben druo me niš ką san da rą, vis tiek ten de šimt kar tų daugiau ne gu pas mus po pen kias de šimt so viet me čio me tų. Tai ma no te, kad va di na mie ji tau ti niai fun da menta lis tai čia mums ne la bai ką tu ri pa siū ly ti? Vi są lai ką la bai ka te go riš kai sa kiau, kad iš tik rųjų mums, kal bant apie tau ti nį ir et ni nį iden ti te tą, svar biau sias da ly kas yra ne už si da ry ti, o at si ver ti, at si ver ti kaip tik tai Va ka rų kul tū rai, ku rios pa matas yra tas pats, kaip ir mū sų se no sios kul tū ros, t. y. ka ta li kiš ka, tiks liau pa sa kius krikš čio niš ka ci vi liza ci ja, nuo ku rios bu vo me ban do mi at plėš ti. Ta čiau vie nas klau si mas lie ka. Štai kai mas, ku riame daug kas dar no ri (aiš ku, jau be vil tiš kai) ieš ko ti atgimi mo šak nų. Bet ką da bar da ry ti? Pui kiai įsi vaiz duoja me ar ti miau sio de šimt me čio kai mo di na mi ką. Bet vis tiek ten lie ka daug žmo nių. Jei gu že mės ūkio produk ty vu mas augs to kiais tem pais, ko kiais au ga da bar, kaip su pran tu, tai ne reiks de šimt me čio, po pen ke rių me tų bus per pro duk ci jos ka tast ro fa. Ar apie tai bu vo iš vis mąs to ma, sa ky ki me, prieš pen ke rius me tus, kai ruo šė si par ti ja at ei ti į val džią? Taip, bet aš net ne ži nau, ar tu ri me į vi sa tai žiū rė ti taip ka tast ro fiš kai. Bet jei gu kai mo žmo nės pa plūs į mies tą ieš ko da mi pra gy ve ni mo ar dar bo, ir augs lūš ny nai ap lin kui... To dėl aš ir kal bu, kad mums in teg ra ci ja į Eu ro pos Są jun gą rei ka lin ga kaip in stru men tas. Ne mes pirmi, ku rie tu ri per ei ti to kią trans for ma ci ją. Pavyzdžiui, Airija ar Por tu ga li ja: įsto ju sios į Eu ro pos Są jun gą jos pra ėjo to kias pat trans for ma ci jas. Kai mo ir miesto san ty kiai, vi sos per tvar kos kai me ten vy ko ly giai taip pat. Mes tu ri me la bai aiš kiai ma ty ti ga li my bę gau ti pa čią pa pras čiau sią ma te ria li nę pa ra mą iš Euro pos Są jun gos. Suo mi jos eks per tai čia at va žia vę suskai čiavo, kad ga lė si me gau ti iki tri jų mi li jar dų li tų pa ra mos per me tus, o tai pu sė mū sų vals ty bės biudže to. Čia ta pa ra ma, apie ku rią kal ba ma, o ži nant, kad pu sė jos eis į kai mą pa gal vi są Eu ro pos Są jun gos biu dže to struk tū rą, tai mums rei kia tik gal vo ti, kur tuos pi ni gus pa dė ti, kaip juos pa nau do ti. Aiš ku, kaimas kei sis, taip pat eis pa žan gos ir vi sai ki to kios ge ro vės kūrimo ke liu. Aiš ku, kad ne vi si kai me gy ve nan tys tie siogiai ars že mę ar pan., at si ras ir ki tų dar bų. Bet ar ga li te pa sa ky ti, kad kon ser va to riai ką nors šia kryp ti mi jau pa da rė per ket ve rius ka den ci jos me tus? Tu riu pa sa ky ti, kad šiais me tais pa da rė me pa kankamai di de lius žings nius, ku rių ne ma to kiek vie nas, nes ne ga li įsi žiū rė ti ati džiau. Šiais me tais iš ėjo me iš ydingos fi nan si nės tvar kos kai me, at si sa kė me vi sų sub si dijų ir kai nų re gu lia vi mo; da bar nu ma to me tik tie sio gi nę pa ra mą kai mo žmo gui ša lia rin kos san ty kių. Ar su tuo ga li ma sie ti tru pu tį pa ašt rė ju sią pa dė tį kai me, bruz dė ji mus? Iš da lies taip, ka dan gi kai mui tai bu vo pa kan kamai di de lės nau jie nos ir di de lis šo kas. Bet tai lei džia ir per dir ba ma jai pra mo nei šiek tiek aiš kiau ma ty ti sa vo per spek ty vą, ir kai mo žmo nėms ne tu rė ti nai vių iliu zi jų, kad ga li iš vals ty bės pa pil do mai kaž ko la bai daug rei ka lau ti, kaž ko kio kai nų re gu lia vi mo ir t. t. Tai mums lei džia kur ti me cha niz mą, tai ko mą vi so je Euro pos Są jun go je. Šiuo po žiū riu pa da rė me pa kan ka mai di de lį žings nį į prie kį. Kai mas laips niš kai re for muosis, per si tvar kys. Jei gu pa žiū rė si me į sta tis ti ką, kiek dir ba že mės ūky je ir kiek už dir ba, tai per spek ty vos yra pa kan ka mai po zi ty vios. Grįž ki me prie po li ti nių re a li jų. Kaip ma no te, eventu a lus pra lai mė ji mas rin ki muo se par ti ją kon so li duos ar, at virkš čiai, ga li su kel ti jo je nau ją ne pa si ten ki ni mo ban gą, kal ti ni mą da bar ti nei par ti jos va do vy bei ir gal su stip rin ti ki tas kon ser va to riš kos kryp ties ar į ją pre- 448 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

17 svarbiausias dalykas ne užsidaryti, o atsiverti... ten duo jan čias par ti jas? Bū tų sun ku ką nors prog no zuo ti, bet tu riu pa sa ky ti, kad per šį lai ko tar pį iš tik rų jų par ti ja la bai su brendo ir su stip rė jo. Rei kia skir ti du da ly kus: pro ble mos par ti jos vir šū nė je, kai kas nors ne pa ten kin tas iš ei na ar nu si su ka, trenk da mas du ri mis, ne tu ri di des nio atgar sio par ti jos struk tū ro se. Tai la bai aiš kiai pa ro dė ir Vag no riaus iš ėji mas, kai jis iš si ve dė da lį frak ci jos, bet tai prak tiš kai nie kaip ne pa vei kė par ti jos... Po li to lo gai prog no zuo ja, kad po even tu a laus katastro fiš ko pra lai mė ji mo dau ge lis Vag no riaus pa skir tų pa reigū nų, sa vi val dy bių na rių ir pan. per eis į Vagno riaus pusę. Pir ma, ne ži nau, kas prog no zo ja ka tast ro fiš ką pralai mė ji mą, an tra, tie, ku rie no rė jo per ei ti, jau per ėjo. Ma nau, kad Vag no riaus par ti ja yra dau giau no menkla tū ros par ti ja. Tai ta da lis, ku ri ka dai se bu vo va di na ma kon serva to rių kaip nau jo sios no men kla tū ros par ti ja? Gal būt, bet no men kla tū ros gru bia pras me, sa ky čiau, tie, ku rie Vag no riaus bu vo pa skir ti į tas pa rei gas. O bran duo lys, at ėjęs nuo Są jū džio lai kų, ir jau nes nės kar tos, ypač sky riuo se, yra sun kiai su vi lio ja mas tokio mis pa gun do mis. Bet da bar yra ki ta bė da. Sa ko, kad ver sli nin kai, ku rie jus rė mė, vi si nu si suks. Ne ži nau, kaip tai įvyks ką jie gal vos ir kur pasi duos. Man at ro do, kad ver sli nin kai, ku rie ma to ne vien šios die nos per spek ty vą, ne vien sa vo ver slo proble mas, o daug to liau, ir mak ro e ko no mi nį vys ty mą si, ir aiš kų re for mų žings nį aiš kia kryp ti mi, man at ro do, iš pas ku ti nio mū sų dar bų lai ko tar pio tu rė tų aiš kiai ma ty ti, kad esa me par ti ja, iš tik rų jų la bai stip riai anga žuo ta lais vos, stip rios ir skaid rios rin kos at žvil giu. An ga žuo ta ne žo džiais, o kon kre čiais dar bais. Kuo gi vis dėl to kon ser va to riai ski ria si nuo li be ra lų, kad ir lie tu viš kų? Aš kal bu ne apie li be ra lų šū kius, ku rie ža da vi są deš rą, ku rią su val gy da vo val džia, grąžin ti žmo nėms, bet iš tik rų jų. Jei gu kal bė tu me apie eko no mi ką, tai mū sų idė jos la bai pa na šios. Bet pa grin di nis skir tu mas tarp mū sų ir li be ra lų veik los yra tas, kad mes pa da rė me kon krečius dar bus, li be ra lai kol kas nie kuo ne pa si žy mė jo. Net ir jų šian die niai at sto vai, ku rie tu rė jo ga li my bę ką nors pa ro dy ti. Na, ta da jie, sa ko, bu vo kon ser va to riai... Aiš ku, ne si no ri jų čia peik ti, bet ma nau, kad, stengian tis Lie tu vo je įgy ven din ti tik rai li be ra lios ar, pavadin kit, kaip no rit, kon ser va ty vios eko no mi kos pa grindus, rei kia ne vien žo džių, rei kia kar tais la bai aiš kaus pa si ry ži mo ir aiš kių veiks mų, ne si blaš ky mo. Deja, Lie tu vo je dau ge lis par ti jų, de kla ruo jan čių gra žius da ly kus, taip pat pa žeis tos la bai di de lio no ro ste bėti sa vo rei tin gus. Ir tai pa ker ta bet ko kias ga li mybes ką nors re a laus pa da ry ti. Ki ta ver tus, be abe jo, ma no įsi ti kini mu, li be ra lams, kaip ir vi sos Eu ro pos li be ra lams, gal būt šiek tiek trūks ta gi lu mi nio po žiūrio. Ša lia eko no mi kos ir kas da ro si vi suo me nė je. Aš visa da no riu sa ky ti, kad ide o lo gi jo je mes tu ri me at skir ti lyg ir du blo kus, ku rie gal tar pu sa vy je ir susi py nę, bet jie tu ri bū ti aiš kiai ma to mi: tai eko no mi nė idė ja, kuri ly gi nant, pvz., kon ser va to rius su li be ralais, ga li bū ti pa kan ka mai ar ti ma, ir po li ti nė idė ja, kur kon ser vato rių ir tik rų jų li be ra lų po žiū riai ga li kar di na liai iš si skir ti libe ra lai yra in di vi du a lis tai, apskritai ta riant, re vo liu cio nie riai, o kon ser va to riai yra ir la biau vals ty bi nin kai, ir orien tuo ti į ben druome nės ir in di vi do san ty kį. Kaž kaip čia mums vis iš ei na šne kė ti apie par ti ją, ne apie Lie tu vą. O vis dėl to, ar kon ser va to rių par ti ja jau trans for muo ja si į to kią par ti ją, pa si ry žu sią ben dradarbiau ti su ki to mis po li ti nė mis jė go mis, re a liai, ne taip, kaip bu vo su krikš čio ni mis de mok ra tais šia me Sei me, dėl ko iš da lies ki lo ir po li ti nė kri zė. Aš ne sakau, kad krikš čio nys de mok ra tai bu vo tam tin ka mi part ne riai, bet... Ta me pa čia me po li ti kos moks le yra la bai gra žiai iš aiš kin ta, kad bū na tik ro sios ko a li ci jos ir per tekli nės ko a li ci jos to kios, ku rios yra daug di des nės, nei rei kia Vy riau sy bei su for muo ti, ir to kiu at ve ju, kai tu ri per tek li nę dau gu mą, tu, be abe jo, el gie si ne la bai atsar giai ir part ne rių at žvil giu. Ko ge ro, toks bu vo ir pasta ro jo lai ko tar pio bruo žas. O da bar mes ga li me su lauk ti to kių rin ki mų re zul ta tų, ku rie tik rai ga li privers ti ne ži nau, kas for muos tą dau gu mą for muo ti tik rą ją, re a lią ko a li ci ją, kai rei kia tar tis ir su si tar ti. Šiuo po žiū riu ma nau, kad ne tiek par ti ja pa si keis tų, kiek pats gy ve ni mas ir re a ly bė ga li pri vers ti. Jei gu iš tik rų jų rei kės for muo ti re a lią ko a li ci ją ir iš mok ti jo je veik ti, tai teks ir pa da ry ti. Da bar daug kas, net ir iš ne sim pa ti zuo jan čių kon serva to riams sa ko, kad Ku bi liaus va do vau ja ma Vy riau sy bė šiaip taip iš ju di no Lie tu vos ūkį ir gal jau ve da iš kri zės, kad kai ku rie ro dik liai pa ste bi mai ge rė ja (jei gu tai tie sa), bet, gir di, šlo vę pa si ims tie, ku rie at eis po jo. Ar ne gai la? Gai la ne gai la, bet iš tik rų jų tie skai čiai vi sų pir ma NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

18 Andrių Kubilių kalbina Vytautas Ališauskas ge rė ja dėl pa čios eko no mi kos su ki mo si; mes pa sie kė me vie ną da ly ką su stab dė me fi nan sų sis te mos griū tį pra ėju sių me tų pa bai go je, su stab dė me la bai pa pras tai, at si sa ky da mi dau ge lio ne be pa ke lia mų vals ty bės iš laidų ar ba jas ati dė da mi tam tik ram lai kui, tai grą ži no pa si ti kė ji mą vals ty bės fi nan sų sis te mos gy vy bin gu mu, ir kri to pa lū ka nos. Iš ki tos pu sės, mes dė jom vi sas pa stan gas per vi są šį lai ką iš ju din ti kai ku rias sritis, ku rios ne bu vo vi siš kai re for muo tos ener ge ti ką, gele žin ke lius, kt. ir tai, ma nau, ir gi yra rei kalin gas bei poz ity vus da ly kas, taip pat, kaip tie po stū miai, ku riuos ban dė me pa da ry ti ir švie ti mo sis te mo je, ir žemės ūky je, ir vals ty bės val dy me. Aš ma tau, kad apie kai ku riuos da ly kus, ku riuos pra dė jo me mes, pra dė jo kal bė ti ir ki tos par ti jos sa vo pro gra mo se, pa ma tę, kad tai tam pa ma din ga ir nuo to ne be ga li pasi trauk ti. Ti kiuo si, kad tai bus tę sia ma. Dar vie nas klau si mė lis. Ka dai se at ro dė, kad esa te dvi par ti nės sis te mos ša li nin kas. Kaip da bar? Ma nau, kad lie ku efek ty vios par ti nės ir po li ti nės sis te mos ša li nin kas. La bai di de lė da lis mū sų bė dų kyla iš to, ką Sa mu e lis Hun ting to nas va di na de bi lia valsty bės po li ti ne sis te ma ir iš to ky lan čio mis prob lemo mis kai ne efek ty vi vals ty bės po li ti nė sis te ma ku ria vi sus so cia li nius ne ra mu mus. Ne vie ną kar tą esu kar to jęs, kad vi suo me nė bū tų so cia liai daug stabi les nė ne ta da, kai vals ty bė di di na ko kias nors so ciali nes iš mo kas, bet ta da, kai vals ty bė iš moks ir ge bės grei tai spręs ti pa čias ak tu a liau sias pro ble mas. Tam rei kia efek ty vios po li ti nės sis te mos, kur par ti jų ge bėji mas efek ty viai veik ti taip pat la bai svar bus. Vy riausy bė, turin ti aiš kią po li ti nę pa ra mą ir aiš kią par ti nę struk tū rą Sei me ir už Sei mo, yra efek ty ves nė, ne gu dau gia par ti nė dau gu ma. Na, bet jei gu mes tu ri me ki to je pu sė je to kią Vy riausy bę, ko kią mums siū lo da bar ti nis kai ry sis blo kas, tai ka žin ar ir aiš kią po li ti nę pa ra mą tu rin ti vy riau sy bė bū tų la bai efek ty vi? Čia jau nie ko ne pa da ry si. Tai vi suo me nės pro ble mos, ką ji ren ka si, dėl ko ren ka si, ar ma to, ką ren kasi; kokios ga li bū ti pa sek mės ir per spek ty vos. Bet jei parti jos nor ma liai for mu luo ja sa vo ide o lo gi ją ir ją po to įgy ven di na, o vi suo me nė su pran ta, ko kia al ter na ty va tarp kai rės ir de ši nės, tai ta da ne ma tau nie ko blo ga, kad vie na par ti ja for muo ja Vy riau sy bę ir įgy ven di na sa vo sie kius Du eilėraščiai Jonas Juškaitis XXX Seną kelią taip dažnai sapnuoju, Praeitas pribėga lig sapnų. Kur eini? Einu keliu senuoju. Tik dažnai sapnuos nepaeinu. Šventas liko laikas man kelionės, Jo nedaug, nesuteršto daiktais. Didelėj vienatvėj miršta žmonės Ilgesys su toliais praeitais. Ir į priekį, ir atgal klajojau. Man mieliausia buvo eit žeme. Laike, stok, palauk ir mano kojų Nelaikyk! Paskui tolyn eime Nepalik manęs, net kraujas šąla, Nepalik su tuo sapnu gailiu: Prieinu į priekį einant galą, O atgal sugrįžti negaliu XXX Nesutemstančio vasaros laiko Pilkos naktys Skausmu begalinis Dievo gailestingumas išlaiko, Žemės kvapas ant skruostų dalinas. Vaikštai kūno nejausdamas tarsi Žemės atdūsiu į begalybę Šviesiai tamsai iš Dievo ar tamsiai Šviesai šiai spinduliuotum gyvybe. Jei net vien prie skaudžios kaip gyvatės Dilgėlės prisiglaust pasitaiko, Taip gyventum per amžius. O naktys Nesutemstančio vasaros laiko! Nors geriau gal negimti būt buvę, Bet ir tarp dilgėlių, kaip gyvačių, Lašą laikančių lyg ašaruvę, Už gyvenimą žemėje ačiū NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

19 visuomenė Tė VY NĖS Są JUN GA: KON SER VA TIZ MO SAU Lė LY dis IR SAU Lė TE KIS Vla di mi ras Lau čius Tarp pa grin di nių šiuo me tu Lie tu vo je gy vuo jan čių parla men ti nių par ti jų, ko ge ro, ne ras tu me nė vie nos, dėl ku rios pa va di ni mo, nu sa kan čio jos ide o lo gi nę orientaci ją, kil tų tiek abe jo nių, kiek jų ki lo dėl Lie tu vos kon ser va to rių. Soc de mų so cial de mok ra tiš ku mu, krik de mų krik de miš ku mu ar li be ra lų li be ra lu mu iš es mės ne abe jo ja ma. Apie tai, kas yra cen triz mas, kal ba tik vie nas žmo gus Ro mu al das Ozo las, to dėl dėl cent ris tų cen triz mo taip pat nė ra ko gin čy tis. LDDP pa va di ni mas ap skri tai ne im pli kuo ja ko kios nors tra di ci nės ide o lo gi nės reikš mės nei lei bo riz mo, nei social de mok ra tiš ku mo tik rą ja pras me: Va ka rų apžval gi nin kai to kias par ti jas daž niau siai va di na vie nu var du eks ko mu nis tais, ir tuo vis kas pa sa ko ma. Lie tu vos kon ser va to rių at ve jis kur kas su dė tin gesnis. Ko ge ro, jų pa si rink to pa va di ni mo pras mė iš da lies net prieš ta rau ja kai ku rioms nuo sta toms, šiuo me tu po pu lia rioms tarp par ti jos eli to ir ei li nių jos na rių. Ta čiau pats žo dis kon ser va to riai vis dėl to iš reiš kia tam tik rą idė ji nę orien ta ci ją, laips niš kai ga lin čią suteik ti toms nuo sta toms adek va tes nį, va ka rie tiš kam kon ser va tiz mui ar ti mes nį tu ri nį. Sun ku bū tų ne ig ti, kad kai ku rie Tė vy nės Są jun gos (to liau TS) eli to atsto vų pa si sa ky mai apie jų vyk do mos po li ti kos idėji nius pa grin dus ver ti tik skep tiš ko šyps nio. Ne nuosta bu, kad to kias kal bas ly dė ju siuo se veiks muo se kon serva tiz mo sto ka pa vers da vo tuš čiais žo džiais net gi tas vie šai skel bia mas min tis, ku rias lai ky tu me ide o logišškai kon ser va ty vio mis. Ne pai sant to, pa va di ni me nu sta ty ta idė ji nė kryp tis su tei kė par ti jai vi di nės dina mi kos, be si reiš kian čios ta pa tu mo pa ieš ka, pa si prie VLADIMIRAS LAUČIUS (1972) VU politologijos magistras, LR Seimo Konservatorių frakcijos referentas, Konservatizmo klubo pirmininkas, Demokratinės politikos instituto valdybos narys, Tėvynės sąjungos žinių redaktorius. Pla tes nė ir iš sa mes nė spaus di na mo teks to ver si ja Lie tu vos kon ser va to rių idė ji nės orien ta ci jos pro ble ma ne tru kus pa siro dys De mok ra ti nės po li ti kos ins ti tu to lei di ny je Kon ser va ty vi min tis. ši ni mu iš si ke ro ju siai kon junk tū riš kai mąs ty se nai ir vis nuo sek les niais ban dy mais par ti jos de kla ruo ja mą kon ser vatiz mą pa vers ti re a liu, po li tiš kai įpa rei go jančiu veiks niu 1. Dau ge lis po so vie ti nė je erd vė je iš ky lan čių po li ti kų įsi vaiz duo ja ga lį ig no ruo ti par ti jų ide o lo gi nę ta pa ty bę. TS šiuo at žvil giu at ro do bran des nė už kai ku rias ki tas po li ti nes jė gas, ta čiau nė ra iš im tis ben dro je si tu a cijo je. Be to, jos idė ji nės orien ta ci jos pro ble mą ge ro kai kom pli kuo ja su dė tin gos ap lin ky bės, su ku rio mis nesu si du ria ki tos par ti jos. Kon ser va to riai, ki taip ne gu krikš čio nys de mok ra tai, so cial de mok ra tai ar li be ra lai, ne tu ri nei par ti nių, nei tie sio gi nių idė ji nių ana lo gų prieš ka rio Lie tu vos par ti nė je sis te mo je. An tra vertus, kon ser va tiz mas, kaip po li ti nės min ties tra di cija, Lie tu vo je nie kad ne tu rė jo sa vo adep tų, ga lė ju sių po li ti nės fi lo so fi jos pa grin du reikš tis kul tū ri nė je bei aka de mi nė je plot mė je ir da ry ti įta ką vie tos po li ti niam eli tui. Pa ga liau pa ties kon ser va tiz mo fe no me nas ir jo ypa ty bės, la bai ne vie na reikš mis jo su vo ki mas ir papli tęs aiš ki ni mas, kad jis ne sąs ide o lo gi ja, ku rią būtų ga li ma at kel ti iš ki tur ir pri tai ky ti Lie tu vai pa gal tam tik rą vi sur ga lio jan tį mo de lį, pa vyz džiui, li be ra liz mą ar so cial de mok ra ti ją, ver čia šiek tiek abe jo ti konser va tiz mo pri gi ji mo Lie tu vo je ga li my bė mis. Nag ri nė jant TS ide o lo gi nės ta pa ty bės klau si mą išryš kė ja dvi prieš ta rin gos ten den ci jos, ku rias, remiantis kon ser va to rių vy riau sy bės dė ka iš gar sė ju sio mis me ta fo ro mis, ga li me nu sa ky ti kon ser va tiz mo sau lėte kio ir sau lė ly džio ter mi nais. Šia me straips ny je dau giau dė me sio skir si me pas ta ra jai ten den ci jai, nes pir mo sios de monst ra vi mas pa čios par ti jos rei ka las, ku riam at lik ti ga li bū ti nau do ja mos įvai rios po li ti nės prie mo nės. TS ide o lo gi nės ta pa ty bės klau si mas mus 1 Šio je sri ty je ne ma žai nu vei kė Kon ser va tiz mo klu bas vi suo me ni nė or ga ni za ci ja, su si kū ru si 1998 m. pa va sa rį, vie ni jan ti aka de mi nės sri - ties at sto vus, stu den tus, kai ku riuos ži no mus TS po li ti kus ir žmones, be si do min čius va ka rie tiš ko kon ser va tiz mo tra di ci ja. Pla čiau apie tai: Pe če liū nie nė L., Ide o lo gi nė pa ra ma vir to dru ge lių gau dy mu, in: Lietu vos ai das, ; Sme ge nų cen tras de ši nia ja me po li tikos spar ne: su si kū ri mas ir veik la, in: Tė vy nės są jun gos ži nios, , Nr. 5 (9). NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

20 VLA di MI RAS LAU čius la biau siai do min tų kaip pro ble ma, ku rios su vo ki mas at skleis tų Lie tu vos kon ser va to rių ide o lo gi nio saulė ly džio prie žas tis bei pa da ri nius ir, an tra ver tus, leis tų kal bė ti apie ga li mą kon ser va tiz mo sau lė te kį Lie tu vo je tam tik ros per spek ty vos pras me. Pa si rink tos te mos ap ta ri mas rei ka lau ja gi li ni mo si į skir tin gus, nors ir są vei kau jan čius, dė me nis, to dėl TS kon serva tiz mo klau si mas svars to mas tri mis pro ble mi niais as pek tais: par ti jos ei li nių na rių ir eli to nuo sta tų, ideo lo gi jos po li ti nės reikš mės su pra ti mo ir vyk do mos poli ti kos idė ji nio pa grįs tu mo. I. par TI JA Ne ma žai TS na rių iki šiol at kak liai ne no ri su prasti, kad, pa si va di nu si kon ser va to riais, par ti ja pri si ė mė tam tik rus idė ji nius įsi pa rei go ji mus, ku rie tu rė tų bū ti sklan džiai kon ver tuo ja mi į po li ti nius (prak ti nius) ir at virkš čiai. Jei gu įsi vaiz duo ja ma, kad to kių įsi pa reigo ji mų nė ra ar ba ga li ma tie siog jų ne pai sy ti po li ti kos kas die ny bė je, ta da par ti jos vir šū nė se la bai grei tai įsitvir ti na prag ma tiš ki kar je ris tai, ku riems tik ir te reikia, kad iš jų nie kas ne pa rei ka lau tų idė ji nės (t. y. su si vo ki mo prin ci puo se) at sa ko my bės ir ide o lo gi nės (t. y. vyk do mos po li ti kos idė ji nio pa grįs tu mo) at skaito my bės. Da bar ti nį TS nuos mu kį iš da lies kaip tik ir nulė mė su kon ser va tiz mu nie ko ben dra ne tu rin čių, par ti jai ide o lo giš kai ne at skai tin gų kar je ris tų įsi vy ravi mas aukš čiau sio se (ir ne tik) jos val dy mo gran dy se m. Ko dėl taip at si ti ko? Ko dėl kon ser va tizmas, kaip idė jų tra di ci ja, iš jos kil di na mi prin ci pai ir jais pa grįs ta po li ti nė prak ti ka pa si ro dė esą ne la bai rei ka lin gi pa čiai kon ser va to rių par ti jai? Ras ti at sa ky mą į šį klau si mą pa de da ei li nių TS narių pa sau lė žiū ros ir mąs ty se nos bruo žų ypa tu mai. Mums rū pi mu po žiū riu, re mian tis po li ti ne pa tir ti mi, par ti jo je ga li ma pa ste bė ti dvi do mi nuo jan čias ten den ci jas. Pir mą ten den ci ją iš reiš kia ide a lis tiš kai, pi lie tiš kai, pa trio tiš kai, kai ka da ga na ko vin gai ki ta min čių atžvil giu nu si sta tę TS na riai. Juos ga li me va din ti idealis tais. Į par ti ją jie at ėjo kaip į Są jū džio įpė di nę ir su sa vi mi at si ne šė da le lę to po li ti nio ener gin gu mo bei ti kė ji mo ide a lais, ku rio šian die nos po li ti ko je li ko vi sai ma žai. Tai dau giau sia gar baus am žiaus žmo nės, dalis jų dar pri si me na An ta no Sme to nos lai kų Lie tu vą. Jų kon ser va tiz mas yra sa vai mi nis, na tū ra lus, iš au gęs iš gy ve ni mo pa tir ties. Žmo nės, ku rie ar ku rių gi mi naičiai nu ken tė jo nuo so vie ti nės sis te mos, ku rių tė vai pra ra do nuo sa vy bę Lie tu vo je ir gy vy bę Si bi re, ku rių ar ti mie ji da ly va vo ir gal būt žu vo pa si prie ši ni mo ko vo je m., jie, įsto ję į kon ser va to rių par ti ją, ga li ra miai ne pai sy ti kri tiš kų sam pro ta vi mų, esą Lie tu vos kon ser va to riai ne kon ser va to riai. Jiems tie siog nebū ti na gi lin tis į kon ser va tiz mo tra di ci ją, skai ty ti, ką pa ra šė Ed mun das Bur ke as apie gy vų jų, mi ru sių jų bei dar ne gi mu sių jų ben drys tę, kad su vok tų ir pa ti kė tų tuo, ko jie se mia si ne iš kny gų, bet iš gy ve ni mo. Specia lio je li te ra tū ro je toks kon ser va tiz mas va di na mas ne refl ek tuo jan čiu. Tie sa, čia pat ten ka at kreip ti dė me sį ir į tai, kad api bū di na mo je gru pė je pa ra dok sa liai pa pli tęs vi sai ne kon ser va ty vus reiš ki nys, ku rio ra di ka liau sia atmaina Lie tu vo je po pu lia riai va di na ma megz to sio mis be retė mis. Dėl jų di des nio ak ty vu mo vi suo me nė je iš da lies su si for ma vo ga na iš kreip tas po žiū ris į vi są grupę, kurią pa va di no me ide a lis tais. Bū tent to kie akty vis tai pa si žy mi mi nė tu fa ri zie jiš ku mu ki taip mąstan čių žmonių at žvil giu ir į kon ser va tiz mą kai ka da žiū ri įtariai: mums jo ne rei kia, ką tos fi lo so fi jos, čia Lie tu va... ir t. t. An trą ten den ci ją iš reiš kia prag ma ti kai, at ėję į TS da ry ti kar je ros ar ba už si tik rin ti ge res nes są ly gas savo ver slui, kol kon ser va to riai val džio je. Šie žmo nės par ti jo je ieš ko tik nau dos sau, o ne idė ji nių ben dramin čių ar ga li my bės sa vo po li ti niams įsi ti ki ni mams re a li zuo ti. Kai ku rie jų į aukš čiau sias par ti jos val dy mo ins ti tu ci jas ar ba į aukš tas pa rei gas vals ty bės tar nybo je pa tek da vo pra ėjus vos ke lioms sa vai tėms ar ba net die noms (bu vu sio Vy riau sy bės kanc le rio Kęs tu čio Či lins ko pa vyz dys) po įsto ji mo į TS. Ži no ma, prag mati kams, sto ko jan tiems bet ko kios idė ji nės mo ty va ci jos sto jant į par ti ją, kon ser va tiz mas vi sai ne rū pi. Tai pa čiai są ly gi nei gru pei pri skir tu me ir tam tik rą TS na rių ka te go ri ją, ku riai api bū din ti gal būt tiktų žo dis ieš kan tys. Tai, pir miau sia, jau ni mas, at ėjęs į par ti jos jau ni mo or ga ni za ci ją dėl įvai rių stu den tiška me am žiu je su pran ta mų (ir ne bū ti nai su pran ta mų) prie žas čių, ir, an tra ver tus, tie par ti jos na riai, ku rių ap si spren di mui ga lė jo tu rė ti įta kos įvai rūs kon kre čių nuo sta tų ir įsi ti ki ni mų ar ba po li ti nių tiks lų bei planų ne su po nuo jan tys veiks niai: tė vų pa žiū ros, no ras už siim ti ko kia nors veik la, agi ta ci jos po vei kis. Šio po grupio at sto vams kon ser va tiz mas ga li kel ti su si do mė ji mą (ypač stu den ti jai), ta čiau kol kas sun ku nu ma ty ti, ar tas do mė ji ma sis tu ri ko kią nors rim tes nę po li ti nę perspek ty vą. Juo lab kad kon ser va to rių va do vy bė ski ria la bai ma žai dė me sio par ti jos jau ni mo po li ti niam ugdy mui, o šis, su si bū ręs Jau nų jų kon ser va to rių ly go je, žai džia krep ši nį, va ži nė ja si po Eu ro pą, bet po li ti ka ma žai te si do mi ir, kai rei kia ap ra šy ti ke lionių pa tirtis, pri si me na tik vieš bu čius ir va ka ro nes. Pa teik tas skirs ty mas, be abe jo, yra ne to bu las: kai ku rios ap raššytos ten den ci jos re a lia me gy ve ni me susi pi na, su si lie ja ar ba kaip tik iššsis ki ria vi sai ki to kių cha rak te ris ti kų pa grin du, o da lis TS na rių ap skri tai ne pri skir ti na nė vie nai iš iš var dy tų gru pių. Tie siog šis są ly gi nis gru pa vi mas pa de da aiš kiau su vok ti, ko dėl anaip tol ne vi siems Lie tu vos kon ser va to riams rei kia 452 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

21 tėvynės sąjunga: konservatizmo saulėlydis ir saulėtekis 2 Žr. TS(LK) 2000 m. rin ki mų pro gra ma Nau jas vė jas. 3 Ažuba lis A., Se ni prin ci pai, nau jos nuo sta tos, in: Tė vy nės są jungos ži nios, Nr. 5 (9). kon ser va tiz mo, kaip to kio. Api ben dri nant tai, kas pasa ky ta, ga li ma teig ti, jog di džiau sia TS na rių idė ji nės orien ta ci jos pro ble ma glū di pir mos ir ant ros gru pių eks tre mu me, t. y. tarp ide a lams bei jų že miš kiems įsi kū ni ji mams ka rei viš kai sa liu tuo jan čių ak ty vis tų ir val diš kai mąs tan čių prag ma ti kų. Ki tas TS ide o lo gi nės ta pa ty bės pro ble mos as pektas par ti jos eli to nuo sta tos. Jo se idė ji nės orien taci jos klau si mas įgy ja šiek tiek ryš kes nius kon tū rus ne gu ei linių na rių sa vi vo ko je, ta čiau ir eli to at sto vai daž niau siai lin kę ieš ko ti at sa ky mų ana pus va ka rietiš ko kon serva tiz mo min ties. TS ly de riai lie tu viš ko kon ser va tiz mo ide o lo gi nius pa grin dus ir jo is to ri nes šak nis įsi vaiz duo ja su ran dą nū die nė je par ti jos orienta ci jo je į Eu ro pos Są jun gą bei NA TO ir tau tiš ku me, su po nuo jan čia me tam tik ras XIX a. lie tu vių At gi mi mo re mi nis cen ci jas ir Vin co Ku dir kos ide a lus 2. TS(LK) pro eu ro at lan ti nė, pro eu ro pie tiš ka par tija, 3 pa brė žia Lie tu vos kon ser va to rių va do vai. Mes jau čia mės vos ne vie nin te lė stip ri po li ti nė jė ga ša lyje, nuo sek liai vyk dan ti in teg ra ci jai į Va ka rus pa lan kią po li ti ką, 4 tę sia si ta pa ti min tis. Ta čiau Va ka rai pla ti są vo ka. Ji ap ima krikš čio niš ką ci vi li za ci ją, pa veldė ju sią Grai ki jos ir Ro mos tei si nį, kul tū ri nį bei fi lo sofi nį pa li ki mą; dau gia par ti nę de mok ra ti ją su gi lio mis po li ti nės min ties tra di ci jo mis; tei sės vieš pa ta vimą ir pa gar bą įsta ty mui; eko no mi nę ge ro vę už tik ri nan čią lais vą rin ką bei ki tas va ka rie tiš kas ver ty bes, į ku rias šian dien ga li orien tuo tis ir krik de mai, ir li beralai, ir kon ser va to riai, ir so cial de mok ra tai. Šiuo at žvil giu TS ide o lo gišškai ne api bū di na nei abst rak tūs pro gi niai už si mi ni mai apie krikš čio niš kas ver ty bes, nei skel biamas tie sus kur sas į NA TO ir Eu ro pos Są jungą. Tiems, ku rie gal būt įsi vaiz duo ja, kad TS idė ji nį ta pa tu mą išreiš kia no ras kuo grei čiau įsto ti į ES ir NATO, tu rė tų bū ti ne sve ti ma min tis, jog į šias struk tū ras kon serva to riai pa teks anks čiau už vi są li ku sią Lie tu vą. Juk de kla ra ty vią pa ra mą eu ro at lan ti nei in teg ra ci jai yra pa reiš ku sios ir ki tos par ti jos. Kol bu vo val džio je, TS ne tik įvar di jo, bet ir kon kre čiais po li ti niais spren di mais įgy ven di no pa skelb tus tiks lus, ta čiau jos veiks mus mo ty va vo tik du ben dro po bū džio pa ža dai: sau gu mas ir ma te ria li nė ge ro vė. To per ma ža, kad su vok tu me ver ty bi nę eu ro pi nės kryp ties pa si rin ki mo pu sę. Ko ti ki ma si iš Va ka rų? Tu ri me kal bė ti apie tai, kad Lie tu va no ri įsi jung ti į sau gių ir tur tin gų, pa si tu rinčių vals ty bių ben dri ją. Mes no ri me bū ti kar tu su tur tingai siais, sa ko TS va do vai 5. Tiks las la bai aiš kus, bet ir dau ge lis ki tų par ti jų no ri to pa ties. Pats po žiū ris į Va ka rus tik kaip į tam tik rą sau gu mo bei ūkio paki li mo ga ran tą at ro do per ne lyg vien pu sis. Mer kan tilizmo per sunk ta me kon teks te abst rak tus kal bė ji mas apie krikš čio niš ką mei lę ir ben draž mo giš kas ver tybes skam ba kaip mū zų akom po na vi mas ma te ria li nių in te re sų pa tran koms. Šiaip ar taip, idė ji nio ta pa tumo ieš kan čiai par ti jai de rė tų daž niau pri si min ti, jog tarp Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų pa ra mos ir Šven to jo Raš to mo ra li nių mak si mų glū di dar daug įvai riau sių da ly kų, be ku rių nė vie nos par ti jos ide olo gi ja ne bus su pran ta ma rin kė jui ir jai pa čiai. Ne pai sant daž nai kar to ja mų šū kių ben druo menė, tra di ci ja, krikš čio niš kos ver ty bės ir pan. kai ku rių TS va do vų po li ti nės re to ri kos po teks tė je vis dar ma to mas tam tik ras ven gi mas su vok ti ide o lo gi nę kon ser va tiz mo reikš mę. Atrodo, jog par ti ja, lai kan ti sa ve la biau siai pro va ka rie tiš ka ir iš drį su si pa si vadin ti va ka rie tiš kos idė jų tra di ci jos kon ser va tiz mo var du, kaž ko dėl ban do nuo tos tra di ci jos atsi ri bo ti ar bent jau ne si sten gia jai po li tiš kai at sto vauti. TS va do vy bė nie ka da ne mė gi no pa aiš kin ti, ko dėl pro grami nis kvie ti mas kuo spar čiau in teg ruo tis į Va karus ima ne be ga lio ti jai pa čiai, kai tik su si du ria ma su Vyriau sy bės, Sei mo frak ci jos veiks mų ar par ti jos vie šai skel bia mų nuo sta tų ide o lo gi nio pa grįs tu mo klau si mu. Tai, kad TS vyk do ma po li ti ka yra pro va ka rie tiš ka, netu rė tų duo ti pe no fan tas ma go riš kam įsi vaiz da vi mui, jog tos po li ti kos idė ji nius pa ma tus su da ro Eu ro pos Ko mi si jos re ko men da ci jos ir di rek ty vos ar ba NA TO gy ny binė dok tri na. Tik tam tik ra min ties tra di ci ja, šiuo at ve ju kon ser va tiz mo, da ro par ti jos ide o lo gi ją bei ją įkū ni jan čią po li ti ką nuo sek lias ir pra smin gas. Va ka rų kon ser va to riai, šian dien at si dū rę se nų jų tra di ci jų ir pa pro čių už marš ties, ver ti ni mų ly gia vos li be ra lė jan čio je švie ti mo sis te mo je, pa vo jin gų de mogra finių per mai nų (pvz., imig ra ci jos), po li ti kos sri ties demo ra li za ci jos ir de po li ti za ci jos bei ki tų pro ble mų aki vaiz do je, kri ti kuo ja šiuos ir ki tus, jų po žiū riu, neigia mus reiš ki nius, ras da mi idė ji nę at ra mą tam tikruo se prin ci puo se, ku rie ga lio ja ne tik šian dien ir ne vie no je vals ty bė je. Gal būt kai ku rios pro ble mos Lie tuvo je nė ra to kios ak tu a lios kaip An gli jo je ar Vo kie ti jo je, ta čiau prin ci pai, ku riais jas spręs da mi va do vau ja si kon ser va to riai, yra uni ver sa lūs. Jie kaip tik ir su da ro tą prak tiš kai pri tai ko mų nuo sta tų vi su mą, ku ri daž nai įvar di ja ma kaip ide o lo gi ja ar ba dog ma ti ka. Juk ant raip, jei gu kon ser va tiz mas kiek vie no je ša ly je būtų ki toks, apie jį ar ba kal bė tu me tik dau gis kai ta, ar ba tu rė tu me ieš ko ti at ski ro pa va di ni mo kiek vie nam iš dau ge lio tau ti nių kon ser va tiz mų. Šį no mi na lis ti nės mąs ty se nos vi di nį prieš ta rin gu mą at sklei džia Gil ber to K. Ches ter to no dis ku si ja su Her ber tu G. Wel lsu, tvirti nu siu, kad kiek vie nas daik tas yra uni ka lus ir kad 4 Tė vy nės są jun ga rin ki mų iš va ka rė se. Po kal bis prie ap skri to sta lo, in: Tė vy nės są jun gos ži nios, Nr. 6 7 (10 11). 5 Ibid. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

22 VLA di MI RAS LAU čius nė ra jo kių ka te go ri jų. Mąs ty mas tai at ski rų da lykų su sie ji mas; jis bai gia si, kai su sie ti ne be ga li ma, sakė Ches ter to nas. Tai gi kai po nas Wel lsas sa ko Vi sos kė dės skir tin gos (taip jis yra kaž kur pra si ta ręs), jis iš ta ria ne šiaip sau klai din gą tei gi nį, bet logi nį priešta ra vi mą. Jei gu vi sos kė dės bū tų skir tin gos, ne bū tų ga li ma apie jas sa ky ti vi sos kė dės 6. Kad vi sos kė dės skir tin gos, gal vo ja ir tie TS at stovai, ku rie, jau čia si ga lį iš ras ti dvi ra tį kažin ko kį tau ti nį kon ser va tiz mą, ma žai te su siju sį su Va ka rų kon ser va ty vi ą ja min ti mi. Jie ga li kar to ti, kad TS remia si tra di ci ja, bet apie ją daž niau siai nie ko aiš kaus ir kon kre taus ne pa sa ko. Ban dy da mi įsi vaiz duo ti, ką jie tu ri ome ny je, ne ga li me ig no ruo ti šiuo at žvil giu bene reikš min giau sio fak to, kad m. Lie tu va pa te ko sve ti mos to ta li ta ri nės tra di ci jos erdvėn, kur žmo nių men ta li te tui bu vo skie pi ja mi su kon ser va tiz mu nie ko ben dra ne tu rin tys da ly kai: iš lai ky ti nio psi cho logi ja, ne apy kan ta su prie var ta, me lu ir pri vi le gi jo mis sie ja mai vals ty bės val džiai ir ins ti tu ci joms, ko lek ty vizmas, at eiz mas ir kt. Įver ti nę šias ap lin ky bes, tu ri me kon sta tuo ti, kad is to ri nį tęs ti nu mą pas ta rų jų 10 metų ne pri klau so mos Lie tu vos są ly go mis aki vaiz džiau siai nu sa ko po so vie ti nės erd vės sam pra ta. Ši tai su vo kiantys TS tra di cio na lis tai lin kę leis tis ieš ko ti lie tu viš ko kon ser va tiz mo šak nų gi les niuo se klo duo se et ni nė je sa vas ty je ir XIX a. lie tuvių At gi mi me. Kad ir ko kia bū tų tų pa ieš kų pras mė, besi lei džian tiems į jas prieš tai ver tė tų ge riau su si pa žin ti su Lie tu vos is to ri kų, tyri nė ju sių XIX XX a. pra džios At gi mi mo epochą darbais 7 ir, an tra ver tus, ne veng ti ar ti mes nės pa žin ties su Va ka rų kon ser va ty vi ą ja min ties tra di ci ja. Vals ty bė je, kur kon ser va tiz mas be veik ne tu ri isto ri nės at ra mos, jo ša li nin kai ga li rem tis ide o lo gi ja, ku ri glaus tai re ziu muo ja be abe jo, daug ką su papras tin da ma ir su pri mi ty vin da ma (to ne iš ven gia nė vie na ideo lo gi ja) Va ka rų kon ser va ty via jai min čiai bū din gas nuo sta tas ir idė jas. Prieš ta rau da mi šiai prielaidai, kai ku rie TS po li ti kai mėgs ta sa ky ti, jog konser va tiz mas nė ra ide o lo gi ja ir to dėl ne ver ta ti kė tis, kad Lie tu vos kon ser va to riai va do vau sis tuo, ko nė ra. Taip sam p ro tau jant da ro mos vie na reikš mės iš va dos: esą po li ti ko je rei kia va do vau tis ne ide o lo gi ja, o pragmatiz mu; lie tu viš kas kon ser va tiz mas esąs uni kalus ir ne pri klau so nuo idė jų tra di ci jos, Va ka ruo se jau be maž du šimt me čius nu sa ko mos ir api ben dri na mos kon ser va tiz mo var du, o TS vir šū nė se kaž ko dėl gavu sios va do vė li nio kon ser va tiz mo pra var dę. To kie sam pro ta vi mai leng vi na da lią tiems Lie tu vos po li tikams, kurie ne si do mi kon ser va tiz mu, bet no ri, kad juos lai ky tų ir va din tų kon ser va to riais. Ar gu men tą sa vo po zi ci jai ap gin ti jie vis dėl to su ran da Va ka rų po li tinia me dis kur se: mat kai ku rie An gli jos ir Ame ri kos kon ser va to riai iš tik ro yra sa kę, jog kon ser va tiz mas ne ide o lo gi ja. Įdo mu tai, kad iš vi sų kon ser va tizmo is to ri jo je ka da nors pa reikš tų min čių da bar ko ne ge riau siai ži no mas ir la biau siai mėgs ta mas tam pa bū tent šis in te lek tua liai ne įpa rei go jan tis tei gi nys. II. IdE o Lo GI JA Šiuo lai ki nės bri tų kon ser va ty vios min ties at sto vas Ro ge ris Scru to nas skep tiš kai ver ti na XX a. pa pli tu sį po žiū rį, kad kon ser va tiz mas nė ra ide o lo gi ja. Pa sak jo, po li ti kos tik ro vę su da ro veiks mas, bet pa tį veiks mą pra de da min tis, ir tik nuo sek li min tis įga li na nuo seklų veiks mą. Kon ser va ty vią po li ti nę min tį nuo sek lią ir pri tai ko mą tik ro vė je pa da ro tai, ką Scru to nas va di na dog ma ti ka ir kas pa pras tai dar va di na ma ide o lo gi ja. Scru to no tei gi mu, kon ser va tiz mo dog ma ti ka yra ne tas pat kas po li ti nė fi lo so fi ja, ku ria ji re mia si, arba po li ti ka, ku ri nuo jos pri klau so: tai tar pi nė sri tis. Šios sri ties ne igi mas at si ran da dėl kon ser va tiz mo min ties ir ją su po li ti ne prak ti ka sie jan čio ry šio vaid mens mig lo to su vo ki mo. Nė ra uni ver sa lios kon ser va tiz mo po li ti kos ir dėl to pa pli to iliu zi ja, jog ne sa ma ir kon ser va ty vaus vei ki mo pa grin dų: kon ser va tiz mo min ties, įsi ti ki ni mų ar prin ci pų vi su mos, vi suo me nės vi zi jos 8. Kas dar lė mė šio po žiū rio iš pli ti mą? Scru to nas ieš ko at sa ky mo į šį klau si mą XX a. Eu ro pą dre bi nu siuo se prie var tos pro trū kiuo se ir ide o lo gi niuo se ban dy muo se juos su vok ti. Kol nie ko apie tai ne ži nan čios ka riuome nės ko vė si tar pu sa vy Eu ro pą gau bu sio je tam so je, pa skli do gan das, jog kiek vie na jų ka ria vo už tam tik rą ypa tin gą rei ka lą ly gy bę, lais vę ar ba so cia li nį tei sin gu mą. Ta čiau nie kas ne gir dė jo apie ko kį nors kon ser va to rių lo zun gą, ir iš to in te lek tu a las pa da rė sa vo iš va dą: jei nė ra kon ser va to rių rei ka lo, ne ga li bū ti ir kon ser va tiz mo dog mos 9. Po Ant ro jo pa sau li nio ka ro to kia in te lek tu a lo išva da už val dė dau ge lio kon ser va to rių pro tus. At ro dė, kad li be ra lio sios de mok ra ti jos bai gia iš spręs ti es mines po li ti kos pro ble mas, so cia li nis kon flik tas ne be gre sia, o pa ti po li ti ka tuoj virs tik ūki nin ka vi mu ir vie šu ad minist ra vi mu. Ide o lo gi jos są vo ka pra dė ta tie sio giai sieti su tuo, ką Zbig nie was Brze ziñskis va di na pri versti nės uto pi jos me ta mi tais so vie ti niu ko mu niz mu, hit le riz mu ir pan. Kaip tik ta da, šeš ta me sep tin ta me 6 Ches ter ton G. K., Or to dok si ja, Vil nius: Ai dai, 1998, p Lie tu vos kon ser va to riams, ieš kan tiems šak nų XIX a. lie tu vių Atgi mi me, pa ra dok sa liai tek tų rem tis ne tra di ci jos tęs ti nu mu, o jos per trū kiu: Mo der ni lie tu vių tau ta for ma vo si be maž nie ko so cia liai ak tu a laus ne pa vel dė da ma iš se no sios Lie tu vos vals ty bės (Alek sandra vi čius E., Lie tu vių At gi mi mo kul tū ra: XIX a. vi du rys, Vil nius: Bal tos lan kos, 1994, p. 7). 8 Scru ton R., The Me a ning of Con ser va tism, MacMillan, Basingstoke, 1984, p Ibid., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

23 tėvynės sąjunga: konservatizmo saulėlydis ir saulėtekis de šimt me ty je kai ku rie žy mūs so cia li niai te ore ti kai, pavyzdžiui, Se y mou ras M. Lip se tas ir Da nie lis Bel las, pra bi lo apie ide o lo gi jų pa bai gą. Abiejo se At lan to vande ny no pu sė se kon ser va to riai džiaugs min gai pri ta rė šiai min čiai, ne pa mirš da mi pa brėž ti, kad kon ser vatiz mas nė ra ide o lo gi ja, vi sa dos prie ši no si ide o lo gijoms ir, joms be si bai giant, ga li švęs ti per ga lę. Kai pa aiš kė jo, jog gan das apie ide o lo gi jų mir tį gero kai per dė tas 10, ir net prag ma tiš kie ji Di džio sios Brita ni jos to riai iš kė lė ide o lo gi nio kon ser va tiz mo tečeriz mo vė lia vą, kai ku rie vy res nės kar tos kon ser va to riai vis tiek ne si lio vė lai kę si in te lek tu a lo iš va dos, Scruto no pri skir tos iliu zi jų sri čiai. Jie ne no rė jo maty ti, kad Va ka rų vi suo me nė je vyks tan čių po li ti nių, mora li nių, eko no mi nių ir kul tū ri nių per mai nų kryptis stu mia kon ser va tiz mą į ide o lo gi nę opo zi ci ją nau jai vi suo me ni nei tvar kai, įkū ni ju siai idė jas, nuo kurių re vo liu ci nio ant plū džio anks tes nių lai kų to riai gy nė se ną ją tvar ką ir jos kon ser va ty vius pa ma tus. Ne pri pa žįs tan tys ide o lo gi jos rei ka lin gu mo mėgs ta rem tis bri tų mąs ty to ju Oakes hot tu, kri ti ka vu siu ideolo gi nės po li ti kos kraš tu ti nu mus ir ak cen ta vu siu apdairios, ap lin ky bėms ir prak ti nei pa tir čiai pri ori te tą teikian čios po li ti kos pra na šu mus. Oakes hot to po zi ci jai, be abe jo, pri klau so svar bi vie ta kon ser va tiz mo idė jų sklai dos is to ri jo je, ta čiau šių die nų są ly go mis tam tik ri jos as pek tai tam pa vis la biau gin čy ti ni. JAV ne okonser va tiz mo pra di nin kas Kris to las yra spe cia liai pa rašęs straips nį, ku ria me aiš ki na ma, dėl ko Oakes hot tas sve ti mas ir ne įdo mus ame ri kie čiams. Kris to las nu ro do ke lias prie žas tis, ku rios tu rė tų bū ti ge rai su pran ta mos ir po so vie ti nės Lie tu vos kon ser va to riams. Pir ma Oakes hot to kon ser va tiz mas ne sąs krikščio niš kas, o jo įsi vaiz duo ja ma ide a li kon ser va ty vio ji vi suo me nė yra vi suo me nė be re li gi jos 11. Be to, bri tų filo so fas su men ki na as mens san ty kį su pra ei ti mi ir atei ti mi, per daug su reikš min da mas ir iš aukš tin da mas da bar tį. To kio po bū džio pa sau lė žiū ra var gu ar ga li būti pri im ti na Lie tu vos kon ser va to riams, pa brė žiantiems, kad eu ro pie tiš kos at ei ties kū ri mas ne igia mybių ku pi nos po so vie ti nės da bar ties są ly go mis su da ro jų vyk do mos po li ti kos pa grin dą, o vals ty bės him no žodžiai iš pra ei ties Ta vo sū nūs te stip ry bę se mia TS sim bo li zuo ja gi lią pras mę tu rin tį ry šį su tau tos pra ei ti mi. Tas pat pa sa ky ti na ir apie krikš čio ny bę, kurios iš pa ži ni mas dau ge liui Lie tu vos kon ser va to rių nė ra koks nors ša lu ti nis, ne reikš min gas da ly kas. An tra Kris to lo įvar di ja ma prie žas tis Ame ri kos kon ser va tiz mo ide o lo giš ku mas. Pa sak jo, ame rikie čiams, kaip jo kiai ki tai Va ka rų Eu ro pos tau tai, bū din gas pa trio tiz mas, per smel kian tis vi są jų daugia tau tę kul tū rą ir pa si reiš kian tis įvai rio se gy ve ni mo sri ty se. Ame ri kie čių pa trio tiz mą įkve pia ir ska ti na ide o lo gi nis po žiū ris į vals ty bės pra ei tį. Jų pa trio tiz mo šak nys glū di ne et ni nė je sa vi mo nė je (na cio na liz me), bet pir miau sia pi lie tiš ku me pi lie ti nė je re li gi jo je ir krikš čio ny bė je 12. ŠŠis ide o lo gi nis pi lie tišškas ir krikš čio niš kas pa trio tiz mas, kaip ir pir ma Kris to lo nu ro dy ta prie žas tis, su ar ti na Lie tu vos kon ser va to rių idė ji nę orien ta ci ją su ame ri kie čių. TS gi mė iš pa trioti nio 1988 m. Są jū džio ir net gi pa čiu pa va di ni mu žy mi pa trio tiz mą kaip vie ną iš es min giau sių sa vo ide o lo gi jos su de da mų jų da lių. Be to, lie tu viš kam pa trio tiz mui taip pat bū din gas glau dus ry šys su re li gi ja ir Baž ny čia. Var gu ar tei sin ga ma ny ti, kad jis yra et ni nio, o ne pi lie ti nio po bū džio. Pa ga liau Kris to las pa žy mi, kad XX a. pa bai go je, kai tra di ci jos ir pa pro čiai yra sil pni ko mu ni ka ci jos jė gų aki vaiz do je 13, kon ser va tiz mui reika lin ga ide o lo gi ja, t. y. nuo sek li po li tiš kai ar ti ku liuoti nų idė jų vi su ma, ku ria ga lė tų rem tis kon ser va to rių po li ti kai ir vy riau sy bės. Tai tie sio giai su si ję ir su TS nū die ne pa dė ti mi, su si klos čiu sia ta me pa čia me šiuolai ki nių ko mu ni ka ci jos ir ži niask lai dos prie mo nių vi sa ap iman čios įta kos ne iš ven gian čia me pa sau ly je. Apie tai, kad Kris to lo kon ser va tiz mas prin ci pi nių nuo sta tų ir po li ti nių ap lin ky bių at žvil giu at ro do arti mes nis Lie tu vos są ly goms ne gu Oakes hot to, by lo ja dar vie nas ar gu men tas. Jis at si ran da dėl vie no je iš Oakes hot to kal bų pa reikš tos min ties, jog šis pa sau lis yra ge riau sias iš vi sų ga li mų ir kad vi sas blo gis ja me yra ne iš ven gia mai bū ti nas. Iš jo [Oakes hot to V. L.] kon ser va ty vios nuo sta tos nie ko ne su ži no me apie tai, kaip tu rė tu me elg tis su tuo bū ti nu blo giu, ga lin čiu į ga ba lus su dras ky ti mū sų gy ve ni mus ne pai sant to, ko kį fi lo so fi nės ra my bės laips nį esa me pa sie kę skaity da mi fi lo so fų vei ka lus, 14 sa ko Kris to las. Čia jis kri ti kuo ja tam tik rą de ter mi niz mo rū šį ir fi lo so fi nį ato trū kį nuo gy ve ni mo tik ro vės, ku rio je, ne pai sant su kon ser va tiz mu daž nai pai nio ja mo šū kio ge rai taip, kaip yra, ir ne rei kia nie ko keis ti, kad ne bū tų blogiau, žmo nės lin kę ti kė ti ide a lais, jų siek ti ir ko vo ti su vi so mis blo gio for mo mis, ne ma ny da mi, kad blo gis bū ti nas ir esą dėl to pri va lu su juo taiks ty tis. Vis dėl to kai ku rie kon ser va to riai, iš ti ki mi prag matiz mo ir svei ko pro to šlo vi ni mo re to ri kai, la biau linkę ieš ko ti sa vo nuo sta tų pa tei si ni mo vieššoje erd vė je nu skam bė ju sio se są šau ko se su Oakes hot to fi lo so fi ja ne gu Kris to lo ide o lo gi nia me kon ser va tiz me. Išš tikrų jų Oake s hot to kon ser va tiz mo sam pra ta im pli kuo ja kri tiš ką po žiū rį į va di na mą jį ide o lo gi nį po li ti kos sti 10 Dun le vy P., O Le a ry B., The o ries of the Sta te, New York, New Ams ter dam Bo oks, 1987, p Kris tol I., Ame ri ca s Ex cep tio nal Con ser va tism, in: Ne ocon serva tism, New York: The Free Press, 1995, p Ibid., p Kris tol I., The Stu pid Par ty, p Ibid., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

24 VLA di MI RAS LAU čius lių. Esa ma tam tik ro pa grin do bri tų fi lo so fą lai ky ti prag ma tiš kos mąs ty se nos at sto vu. Dėl vie nos iš šių po zi ci jų tin ka mu mo kon ser va to rių idė ji nei orien ta cijai Lie tu vos po li ti nė je tik ro vė je ga li ma gin čy tis, bet pir miausia rei kė tų pa tiks lin ti, ką apie ide o lo gi ją ir jos po li ti nę reikš mę sa ko pats Oakes hot tas. Pa vir šuti niš kas jo teks tų skai ty mas dar la biau su pai nio ja ir taip pa kan ka mai pai nų ide o lo gi jų vaid mens po li ti ko je klau si mą. Su šia pro ble ma su si ję nesu si pra ti mai dažniau siai ky la ne dėl Oakes hot to min čių, o dėl vienpu sių in ter pre ta ci jų ir ban dy mų jas nau do ti vien tik po li ti nės pro pa gan dos tiks lais. Oakes hot tas ne si sten gia kaip nors su men kin ti ideolo gi nių prin ci pų vaid mens po li ti ko je: jis kalba apie pa kly di mus ir pa vo jus, ku rie gre sia, kai ide o logi ja per daug su reikššmi na ma, per ke lia ma į po li ti ką iš kitų sfe rų ir tam pa vie nin te liu po li ti ko ved liu. Ki taip ne gu Scru to nas, Oakes hot tas tei gia, kad pir miau sia yra poli ti nė veik la ir tik po to po li ti nė ideo lo gi ja 15. Ideo lo gi niai prin ci pai, pa sak Oakes hot to, ne at si randa anks čiau už juo se abst ra huo ja mas ir api ben dri na mas patir tis, ku rios lei džia su si vok ti ir veik ti tam tik ro je so cia li nė je san klo do je kaip ir ku li na ri niai re cep tai ne su ku ria mi anks čiau ne gu pa vyks ta pa ga min ti juose ap ra šy tus pa tie ka lus. Oakes hot tas ne sa ko, kad po liti nės ide o lo gi jos yra po li tiš kai ža lin gos. Prie šin gai jis tei gia, kad jos ga li bū ti rei ka lin gos ir nau din gos. Pa vo jin gos tos ide o lo gi jos, ku rios, kaip mark siz mas, po liti kai pri me ta ne po li ti nius orien ty rus, per kel tus iš ka ro, re li gi jos ar ba ūki nės veik los sri čių 16. Kon ser vato riai, įsi vaiz duo jan tys, kad Oakes hot tas pri myg ti nai mo ko po li ti ko je va do vau tis tik prag ma tiz mu ir ne tu rė ti ide o lo gi jos 17, grei čiau siai ne at krei pė dė me sio į mi nė tus bei kai ku riuos ki tus bri tų mąs ty to jo tei gi nius. An ta go niz mas tarp kon ser va to rių po li ti nių įsi ti kini mų ir to, ką da lis jų įsi vaiz duo ja kaip ide o lo gi ją, yra dirb ti nis. Jis dau giau tar nau ja pro pa gan di niams ne gu tie sos iššsiaišški ni mo tiks lams. Po žiū ris, kad li be ra liz mas ir so cia liz mas tai ide o lo gi jos, o kon serva tiz mas ne, ir kad pas ta ra sis iš es mės ski ria si nuo jų bei tu ri pra na šu mą, ka dan gi re mia si ne ide o lo giniais prin ci pais, o svei ku pro tu, yra ide o lo gi zuo to mąs ty mo pa vyz dys. Iš ėji mas į po li ti nio gin čo are ną ban dant įteig ti, jog vi sos be si gin či jan čios ša lys klysta, nes gin či ja si, ir už tik rin tas sa vo po li ti nio tei su mo bei pra na šu mo įro di nė ji mas ne iš ven gia mai įsi trau kiant į gin čą, bet vis tiek kaž ko dėl pre ten duo jant ne da lyvau ti ja me, o tik at sto vau ti svei kam pro tui, gana keis tas ir keb lus, ypač in te lek ti nio są ži nin gu mo po žiū riu, už si ė mi mas. Svar bu pa žy mė ti, kad Oakes hot tas pri pa žįs ta gali my bę ir net gi, at si žvel giant į ap lin ky bes, pras mę per kel ti po li ti nę ide o lo gi ją iš vi suo me nės, ku rio je ji natū ra liai iš au go iš tam tik ros tra di ci jos, į ki tą vi suomenę, kur to kios tra di ci jos dar nė ra 18. Po so vie ti nė je Lie tuvo je toks po li ti nės min ties pe rė mi mas at ro do vi sai pa teisi na mas. Jei TS rink tų si sa vo ke lią pa gal va ka rie tiškus idė ji nius orien ty rus ir ne ban dy tų už sisklęs ti nūdie nės po li ti kos kon junk tū ro je, var gu ar kas nors su truk dy tų per im ti va ka rie tiš ką kon ser va tiz mo ide o lo gi ją ir su da ry ti są ly gas jai pri gy ti Lie tu vos po li tinė je dir vo je. Juk ir TS va do vai šian dien pa brė žia, kad ne Lie tu va ei na į Eu ro pą, o Eu ro pa at ei na į Lie tu vą. Rei kia tikė tis, kad Lie tu von at ei nan čią Eu ro pą jie su vo kia ne tik kaip Kraft Ja cobs Su chard ar ba Philip Mor ris kom pa ni jas, bet ir va ka rie tiš kų po li ti nės min ties tra di ci jų bei po li ti nės kul tū ros pras me. III. Po LI TI KA Ap si ri bo ji mas kon junk tū riš kai pa to gia nuo mo ne, kad kon ser va tiz mas ne ide o lo gi ja ir to dėl esą juo, kaip ide o lo gi ja, ne įma no ma va do vau tis par ti jos po liti nė je veik lo je, ke lia tam tik rų prak ti nių, ne tik teori nių, pro ble mų. Dar 1997 m., pra ėjus pus me čiui po TS per ga lės Sei mo rin ki muo se, te ko ra šy ti apie val dančio sios par ti jos vyk dy tos po li ti kos ide o lo gi nį ne apib rėž tu mą. Kuo ga li baig tis ide o lo gi nių nuo sta tų ne tu rė ji mas ir pa si ti kė ji mas vien tik biu rok ra ti nės ma ši nos tar nys te, jau ta da ne sun ku bu vo nu spė ti: Po li ti nės ta pa ty bės klau si mas neiš si spręs sa vai me. Šian dien į šoną nu stu mia mas įta kin giau sios par ti jos iden ti te to klau si mas ry toj ga li iš kil ti ki to kiu įta kingiau sios par ti jos iš li ki mo klau si mo pa vi da lu 19. To les nė įvy kių rai da ver čia pri pa žin ti, kad m. Lie tu vos kon ser va to riai kur kas la biau tapa ti no si su val džia ne gu su sa vo de kla ruo ja mu konserva tiz mu. Užuot vyk dę kon ser va ty vią po li ti ką ir va do va vę si jos idė ji niais pa ma tais, jie vi są dė me sį su tel kė tik į biu rok ra ti nius bei eko no mi nius val džios sver tus ir taip įsi gi li no į jų to bu li ni mą, kad ne pa stebė jo nei tebe ve šė ju sio biu rok ra tiz mo ir ky ši nin ka vi mo, nei Ru sijos kri zės, su dre bi nu sios Ge di mi no Vag no riaus vy riau sy bės per kai tin tą, žiau rio mis ak ci jo mis ir per di de lė mis vals ty bės iš lai do mis du sin tą Lie tu vos eko no mi ką. Įpa rei go jan čių po li ti nių prin ci pų ne tu rėji mas lė mė, kad Lie tu vos kon ser va to riai ga liau siai ta po eko no mi niais kon ser va to riais (Ame ri ko je ir Di džio jo je Bri ta ni jo je pa na šiais at ve jais var to ja mas api bū di ni mas), o jų lie tu viš kas kon ser va tiz mas biu 15 Oakes hott M., Po li ti cal Edu ca tion, in: Ra tio na lism in Po li tics and Ot her Es sa ys, In dia na po lis, 1991, p Ibid., p Ku bi lius A., Sva jo to jų ide a liz mas ir prag ma ti kų kon ser va tiz mas, in: Die no vi dis, , Nr. 15 (417). 18 Oakes hott M., op. cit., p Lau čius V., Kon ser va tiz mas Lie tu vo je: po li ti nis taps mas ir idė ji nė raiš ka, in: Kul tū ros ba rai, 1997, Nr. 10, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

25 tėvynės sąjunga: konservatizmo saulėlydis ir saulėtekis rok ra tiniu kon ser va tiz mu (Kar lo Man nhei mo ter minas: biu rok ra ti niam kon ser va tiz mui bū din ga ad minist ra ci nė- ju ri di nė mąs ty se na ir po li ti kos pro ble mų pa ver ti mas val dy mo te ori jos pro ble mo mis 20 ). Vie nas iš kal bin giau sių biu rok ra ti nio kon ser va tiz mo Lie tu vo je pa da ri nių Vals ty bės tar ny bos įsta ty mas, reng tas m. ir pri im tas to kiu pa vi da lu, kad iki šiol ne ga li nor ma liai veik ti. Šiam gre mėz diš kam įsta ty mui bū din ga smul kme niš ka reg la men ta ci ja, pa si rink tas vals ty bės tar ny bos mo de lis yra ri gi diškas ir sun kiai pri tai ko mas ne di de lė je, ne tur tin go je vals ty bė je, o reng to pro jek to nuo sta tos net moks lo, kul tūros, švie ti mo ir gy dy mo sri tims pri me tė ka rei vinė mis dvel kian čias tai syk les. Įsta ty mo pro jek tą reng ti bu vo pa kvies ti tei si nio iš si la vi ni mo ne tu rin tys konsul tan tai iš Is pa ni jos. Ne nuos ta bu, kad Vo kie ti jos Maxo Plan cko Vie šo sios ir už sie nio tei sės ins ti tu tas Hei del berge 1998 m. at siun tė kri tiš ką iš va dą apie šį pro jek tą. Ap skri tai tiems, kas skai tė Ge or go Or wel lo 1984-uo sius ir tu ri su pra ti mą apie Je re my Bentha mo Pa nop ti ko ną, kai ku rios Vals ty bės tar ny bos įsta ty mo kon cep ci jos nuo sta tos at ro dy tų gąs di na mai pa žįs ta mos. Apie biu rok ra ti niam kon ser va tiz mui būdin gą mąs ty se ną daug ką pa sa ko šio įsta ty mo ide o lo gų po žiū ris: Nors moks las dar ne pa tei kė uni ver sa laus vi suo me ni nių po ky čių val dy mo mo de lio, ta čiau iš aiš kino jų sėk mę le mian čias są ly gas 21. Kad moks las ka da nors pa teiks uni ver sa lų vi suo me nės per tvar kos mo de lį ir jau iš aiš ki no sėk mę le mian čias są ly gas tik rų tik riau sias tech nok ra ti nės/biu rok ra ti nės uto pi jos, orve liš kos švie sios at ei ties pa ža das. Eko no mi niai kon ser va to riai įsi ti ki nę, kad, iš sprendus eko no mi nes pro ble mas, vi sos ki tos po li ti nės, kul tū ri nės, mo ra li nės iš si spręs sa vai me. Pas ta rąsias jie, per im da mi mark siz mo le ni niz mo mo ky mą, įsi vaiz duo ja tik kaip ant sta tą virš vi suo me nės gy veni mo es mių es mės eko no mi nio pa grin do. Lie tu vo je tau tos pa lan ku mą jie ma nė pel ny sią įro di nė da mi, kad žmo nės gy ve na vis ge riau, nes to kią iš va dą lei džia dary ti kai kurie sta tis ti niai ro dik liai, ir džiaug da mie si, jog nepa liau ja mai di dė ja biu dže to pa ja mos m. eko no mi kos nuos mu kio aki vaiz do je jų re to ri ka vi siš kai ati trū ko nuo tik ro vės ir pri ver tė at si sta ty din ti vy riausy bę, ku rio je jie do mi na vo. Šiais me tais eko no mi nių kon ser va to rių idė ji nis bran duo lys su kū rė at ski rą nuosai kių jų kon ser va to rių par ti ją, ku rios to les nis li ki mas ka žin ar ver tas dė me sio. Ta čiau TS po li ti nė pa dė tis po ke le rius me tus tru ku sio eko no mi nių kon ser va to rių vy ra vi mo par ti jos va do vy bė je pa blo gė jo taip, kad, paly gi nę ją su po li ti kos eko no mi za vi mu kal tin to bri tų eks prem je ro Joh no Ma jo ro val dy mo pa bai ga, ga li me kal bė ti apie dar gi les nę kri zę. Ma jo rui taip pat ne rū pė jo kon ser va tiz mo prin ci pų ir jo vy riau sy bės vyk dy tos po li ti kos ati ti ki mas. Jis su kio jo par ti jos vai rą be aiš kios idė ji nės orien ta ci jos, ma tė tik eko no mi ką. Kri ti kų po žiū riu, tai ir ta po viena iš pa grin di nių pra lai mė ji mo 1997 m. rinki muo se prie žas čių. Kad kon ser va tiz mo prin ci pai būtų ge riau su pran ta mi, rei ka lin gas iš sa mus ir pa ti ki mas kon serva tizmo reikš mės iš aiš ki ni mas, rašė Po li ti cal Quar ter ly. Gal būt pats keis čiau sias pa tari mas, ko kį esu da vęs Joh nui Ma jo rui, bu vo ban dy mas iš kel ti šį klau si mą. Aš patariau pa klaus ti kiek vie no jo va dovau ja mos vy riau sy bės na rio, ko dėl jis (ar ba ji) yra kon ser va to rius. Nuo šio pa siū ly mo jo vei das ap niu ko. Gal būt jis bu vo tei sus, at si sa kęs tai pa da ry ti. Ta čiau vie na prie žas čių, dėl kurių mes pra lai mė jo me, bu vo ta, kad lei dome konser va tiz mui su nyk ti. Kon ser va toriai ge rai jau tėsi tik kal bė da mi apie eko no mi ką. Mes vir to me eko no mi kos par ti ja. 22 TS po li ti nės per spek ty vos po 2000 m. Sei mo rin kimų pri klau sys nuo to, kaip bus įgy ven di na mas 1999 m., at si svei ki nus su eko no mi nį ir biu rok ra ti nį kon ser vatiz mą iš pa žįs tan čia gru puo te, pa skelb tas at si nau ji nimas. Yra du ke liai. Vie nas pa gal Ro ber to Mi chelso ge le ži nį oli gar chi jos dės nį : su va di na mų jų par ti jos ide o lo gų pa gal ba pa ša li nus no men kla tū ri nę biu rokra tų vir šū nė lę, ne be įsten gu sią kon tro liuo ti pa dė ties ir at sa ky ti už sa vo veiks mus, va do va vi mo po zi ci jo se įsi tvir ti na ki ti (iš da lies ir tie pa tys) žmo nės, grei tai nu sto jan tys ape liuo ti į ide o lo gi ją kaip į ne be rei ka lin gą lai mė tos vi daus ko vos įran kį ir pe ri man tys anks tesnį va do va vi mo sti lių. Tai bū tų ma žiau siai per spek ty vus ke lias, pra tę sian tis vi siš ku par ti jos su ny ki mu gresian čią m. po li ti nio vei ki mo tra di ci ją. Kitas ke lias ide o lo gi nis at si nau ji ni mas. Ei nant šiuo ke liu, svar bu ne pa tek ti į ki to kio po bū džio ak la vie tę, ku ri grės tų tuo at ve ju, jei gu kon ser va tiz mo pra smės su vo ki mo kri te ri jus sa vo nuo žiū ra im tų nu sta ti nė ti par ti jos va do vy bė, tar si tai bū tų ko kio nors ei li nio po li ti nės die not var kės klau si mo spren di mas. Po li tinės pa rei gy bės sa vai me ne su tei kia spren di mo ga lios aiš ki nan tis, kas yra kon ser va tiz mas, ku ris įsi vaiz duoja mas jo va rian tas lai ky ti nas tik ru bei lie tu viššku ir ku ris ne tin ka mu, va do vė li niu. Lie tu vos kon ser va to rių po li ti nį li ki mą nu lems ne tik jų m. val dy mo pa da ri niai, bet ir tai, koks bus idė ji nis par ti jos bran duo lys ir kaip for muosis jo pri ori te tai per ar ti miau sius me tus. Nuo to pri klau sys ir kon ser va tiz mo sau lė te kio prak ti nės ga li my bės. 20 Man nheim K., Ide o lo gi ja i uto pi ja, in: Diag noz našego vre me ni, s Orien tuo ti vie šo jo val dy mo re for mos žings niai. Val dy mo re for mų ir sa vi val dy bių rei ka lų mi nist ro p. K. Skre bio pra ne ši mas LR Sei me 1998 m. lap kri čio 12 d., in: Res pub li ka, Wil letts J., Con ser va ti ve Re ne wal, in: Po li ti cal Qu ar ter ly, 1998, Vol. 69, Nr. 2, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

26 pro et contra dis KU SI JA? Ed var das Gu da vi čius Č ñòąíåòå âūęå ê âąšÿãąì ñïčíîé, ėčöîì ïîâåší òåñü ê îįäîšąì. Ąėåêñåé Òîėñòîé. Çìåé Òóãąščí Nag ri nė da mas se no jo lie tu vių ti kė ji mo ap ta ri mą sin teti niuo se Lie tu vos is to ri jos kur suo se, Pra nas Vil džiū nas pa da ro liūd ną iš va dą apie is to ri kų ne nu si ma ny mą 1. Ka dan gi esu pa mi nė tas ir aš, ap tar siu kai ku rias auto riaus pa sta bas. Gu da vi čius, ben dra dar bia vęs su Nor ber tu Vė liumi ren giant BRM šal ti nius, stul bi na sa vo at spa ru mu pro fe sio na liems bal tų re li gi jos ty ri nė ji mams (p. 384). Is to riš kai ne si re mia nie kuo, yra pa mė gę re li gi jos ana li zei ne tin ka mą po zi ty viz mo me to dą (p. 384), o kai vis dėl to pa si re mia A. Grei mo as me ni ne nuo mo ne, tai jų tei gi nys ma žai pa grįs tas, ka dan gi Vil džiū nas ma no ki taip (p. 387). Pa si ro do, Al gir do Ju liaus Grei mo nuo mo nės ne pa tvir ti na Te odo ras Nar bu tas (p. 387). Ga li ma, ži no ma, tu rė ti sa vo nuo mo nę. Vei kiau siai ir nuo ro da į Nar bu tą skir ta jo pa teik tiems duo me nims. Ta čiau ką tuo met rei kė tų pa sa ky ti apie au to riaus teigi nį, kad is to ri kai yra at spa rūs pro fe sio na liems tyri nė ji mams ir nie kuo ne si re mia? Net jei gu Grei mas klys ta, o tei sus yra Vil džiū nas (ką jis dar pri va lo įro dy ti), jo ver ti ni mai yra ne tiks lūs: bent jau Greimui aš ne su at spa rus. Ne ko rek tiš kai pa tei kia mi ir ma no tei gi niai. Ne su mi to lo gas ir ne si i mu spręs ti, kie no ar gumen tai tvir tes ni Juo zo Jur gi nio ar Pra nės Dun dulienės, bet pas ta ra jai ve lio nei pri kerg ti pa žymi nį ne pa ti ki ma (p. 385), no rint pa si nau do ti jos ir ma no nuo mo nių su ta pi mu ir tuo ti kin tis su stip rin ti sa vo ar gu men ta ci ją, nė ra gra žu. O ar gu men ta ci ja dėl to nesu stip rė ja: juk šal ti nių nu ro dy mai, kad lie tu viai degino be lais vius, nie kur dėl to ne dings ta. Vil džiū nas bando iš ve džio ti, kad die vų kul tas Lie tu vo je, at ro do, žmonių au kų ne rei ka la vo ir tai bu vo ka rių ka ro žy gių re ligijos ap raiš ka (p. 385). O kam tuo met, net ir šios apraiš kos po žiū riu, ka riai be lais vius au ko jo, jei gu ne die vams? Šiuo at ve ju svar biau sia yra tai, jog, ape liuo da mas į ap raiš kas, Vil džiū nas, to ne no rė da mas, yra pri vers tas at si žvelg ti į kul to po ky čius, tai gi ir į ka riau ninkų tikė ji mo sa vy bių at si ra di mą. Ta čiau: Su Gu da vi čiaus tvir ti ni mu, esą ka riau nin kų, o vė liau ba jo rų, terpės ne be pa ten ki no ga na nu to lęs ir ne ryš kus gam tą įkūni jan čių die vų pan te o nas, su tik ti taip pat ne ga li me (p. 387). Kaip ne su tin ka ma? Ma no api ben dri nan čio sa ki nio pir mas žo dis (At si ra du sios) 2 pra lei džia mas, apie pa žy mi nį ne ryš kus ne sa ko ma nie ko. Mat Vė lius kaip tik kal ba apie ga na ryš kius aukš tes nio ran go die vus, juos prie šin da mas ne in di vi du a li zuo toms dvasioms 3 (šiuo at ve ju ne ryš kioms). Vil džiū nas, ži no ma, pa žy mi tik nu to li mą: Prie šin gai, vie nas pa grin di nių se no sios re li gi jos ele men tų die vų ar tu mas (p. 387). Bet gi ka da, ko kiu at ve ju ir ko kie die vai yra nu to lę (ar pri artė ję?). Grei mas nu ro do: Nors iš pa vir šiaus ji nai ir atrodo veik li, fak tiš kai Lai ma į be da lio he ro jaus li ki mą ne si ki ša... Šis ro lių pa si da li ni mas tarp Lai mos, le mian čios, ir Per kū no, pri žiū rin čio ir vyk dan čio, dar kar tą pa si tvir ti na ; Lai ma yra pir map ra dė die vy bė, pri klau san ti se na jai die vų kar tai 4. Tai gi aš nuginči ja mas ta die vy be, ku rios pri ar tė ji mą kaip tik prieši nu ne ryš kiems (nu to lu siems) se nes niems dievams 5. Ar tai ma ni pu lia vi mas, ar ne ap si žiū rė ji mas, pa lie ku iš si aiš kin ti pa čiam au to riui. Vil džiū no ne pa si ti kė ji mas Grei mu, net ir at ski ro epi zo do po žiū riu, nė ra at si tik ti nis. Grei mas lie tu vių tikė ji mą su vo kia kaip be si vys tan tį ir be si kei čiantį reiš kinį 6. Vil džiū nui la biau siai rū pi šis ti kė ji mas kaip vi su ma, ma žai do mi na jo de ta lės ir po ky čiai. Ir 1 Vil džiū nas P., Is to ri kai apie se ną ją lie tu vių re li gi ją ir mi to lo gi ją: Ty ri mų kri ti ka ir at si nau ji ni mo vil tis, in: Nau ja sis Ži di nys-ai dai, 2000, Nr. 7 8, p To liau nuo ro dos į šį straips nį žy mi mos teks te. 2 Gu da vi čius E., Lie tu vos is to ri ja, t. 1, Vil nius, 1999, [to liau LI], p Lie tu vių mi to lo gi ja, pa ren gė Nor ber tas Vė lius, t. 1, Vil nius, 1995, p Grei mas A. J., Apie die vus ir žmo nes. Lie tu vių mi to lo gi jos stu di jos, Chi ca go, 1979, p. 201, LI, p Grei mas A. J., op. cit., p. 247: Ta čiau ne rei kia už mirš ti, kad mi to logi ja šia pras me nė ra tik kar tą ant vi sa dos nu sta ty ta re li gi nė sis te ma, kad tai drau ge ir te olo gi ja, t. y. nuo lat nu si tę sian tis ko lek ty vi nio po bū džio mąs ty mas apie sak ra lu mą ir jį iš reiš kian čius die vus, kad mąs ty to jų žy nių, iš min čių nuo mo nės ga li vie nos su ki to mis ne su si tik ti, vie nos ki toms da li nai prieš ta rau ti, vie nos ki tas nu ga lė ti, įsi ga lė ti, tap ti ben dra re li gi jos nuo sa vy be. 7 LI, p. 179: Su si da rė re tos są ly gos ga lu ti niam pa go niš ka jam ti kė ji mui 458 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

27 diskusija? tuo met ne pa ste bi ma, kad keis tas (p. 383) ma no skyre lis orien tuo tas ne į ar che o lo gų ap ra šo mus lai kus, o į XI I I XIV a. 7 Tai su pran ta ma, nes Vil džiū nui ne ky la klausi mas, kaip ti kė ji mas vys to si. Jis pik ti na si: o Gu da vi čiaus nuo mo ne, pa go nių ti kė ji mas ne pa sie kė reli gijos ly gio. Kaip re a guo ti į pas ta rą jį po žiū rį? (p. 386). Vėl tu riu ci tuo ti Grei mą: Ki taip sa kant, jei gu re li gi ja va din si me nors to kia de fi ni ci ja ir ne bū ti na spe ci fi nę mi to lo gi jos for mą, pa si žy min čią sis te ma tizuo tos ir hie rar chi zuo tos ide o lo gi jos ir jai ati tin kan čių ins ti tu ci jų bu vi mu, tai lie tu viš ko sios re li gi jos bu vi mas ar ne bu vi mas pri klau so nuo se no sios lie tu vių tau tos, po li ti niai pa si reiš ku sios sa vo vals ty bi ne or ga ni za cija, sam pra tos 8. O Vil džiū nas pa reiš kia: Aš ne ži nau nė vie nos tau tos, ku ri ne tu rė tų re li gi jos (p. 386). Tuomet man be lie ka nu ro dy ti jau ne Grei mą ar Vė lių, o abė cė li nį ži ny ną, kur re li gi jos skirs to mos į pir mykštes ir uni ver sa li ą sias (pa sau li nes) 9. Aš tik pa sa kiau ki tais žo džiais, pir mykš tę re li gi ją va din da mas ti kėji mu. Ta čiau čia ne vien pa si rink to ter mi no rei ka las. Kaip Vil džiū nui nė ra ti kė ji mo (yra vien re li gi ja), taip nė ra ir gen ties (yra vien tau ta). O gal yra? Bent jau yra au to riaus pa sa ky mai, ku riems vi siš kai ar nors iš da lies ga liu pri tar ti: Vis kas ne taip pa pras ta (p. 387); Mes ne ži no me, ka da at si ran da re li gi ja [ar jau ir tuo met re li gi ja? E. G.], ir grei čiau siai nie kuomet ne su ži no si me (p. 386). Su tin ku, kad tiks liai (gal rei kė tų ir to kio žo džio) ne su ži no si me, kaip at si ra do ti kė ji mas (anot Vil džiū no, at ro do, re li gi ja), jei tu ri mas gal vo je ho mi nis erec ti vir smo Ho mi ne sa pien te lai kas. Bet tuo met dar ne ga li ma kal bė ti ne tik apie tau tą, bet ir apie gen tį. Ne ga li ma kal bė ti ir apie ci vi li za ci ją. Vil džiū no straips ny je pa sa ky mas Se niau sios mums ži no mos ci vi li za ci jos iš ny ra jau su re li gi nė mis sis te momis (p. 386) lie ka mįs le: ar ci vi li za ci ja čia ne ski ria ma nuo ar che o lo gi nės kul tū ros, kaip re li gi ja (uni ver sa li re li gi ja) nuo ti kė ji mo (pir mykš tės re li gi jos), ar vis dėl to ski ria ma? Ko ge ro, tai ir pa čiam au to riui lie ka mįs le, nes šį kar tą ne pri ekaiš tin gai pa var to jęs (gal ci tuo da mas li te ra tū rą) ci vi li za ci jos re li gi nės sis temos da ri nį, jis ne lai ko Baž ny čios re li gi jos su si da ry mo ro dik liu (p ). Ar gu men tas: Kul to tar nai ir šiaip ne ga li tap ti baž ny čia, nes baž ny čia tai vi sa ti kin čių jų ben druo me nė (p. 386). Ne sun ku bū tų pa sa ky ti, jog čia ma ni pu liuo ja ma dau gia reikš me baž ny čios są vo ka. Pa kak tų nu ro dy ti Ze no ną Ivins kį, ku ris aiš kiai kal ba apie Baž ny čios kaip kor po ra ci jos ar or ga ni za ci nės struk tū ros, o ne ti kin čių jų ben druo me nės, ku rią tuo me tu dar rei kėjo kur ti, pras mę 10. Ta čiau šiuo at ve ju tu ri me ne vien (gal būt tik ga li mos) ma ni pu lia ci jos at ve jį. Pa sklaidžiau ke lias en cik lo pe di jas. Pa si ro do, mū sų tar pu ka rio en cik lo pe di jo je Baž ny čios kor po ra ci jos są vo ka vi sai nenu ro do ma 11. To me to trum po ji pran cū zų en cik lope di ja Baž ny čią api brė žia vi sai ne kon kre ti zuo da ma jos reikš mių 12, o pa na ši vo kie čių en cik lo pe di ja Bažny čios kor po ra ci jos reikš mę iš ski ria 13. To kią reikš mę jau ran da me ir mū sų Bos to no en cik lo pe di jo je 14. Kaip ma to me, bū tų ga li ma daug ką ap kal tin ti ne su ge bant ge rai api brėž ti vi sų žo džio baž ny čia reiš kia mų są vokų. So vie ti nė is to ri jos en cik lo pe di ja Baž ny čios bendruo me nę ir jai va do vau jan čią or ga ni za ci ją su jun gia į vie na 15, o mū sų gu ber ni jos lie tu viš kas ver ti mas dar aiš kiau šias abi pra smes su ly do 16. Ga lė čiau, kaip tai da ro ma no opo nen tas (žr. to liau), ap kal tin ti jį pase nu sių ar so vie ti nių są vo kų pro pa ga vi mu, bet nepri pa žįs tu ide o lo gi nių ar gu men ta vi mo me to dų. Be je, tai bū tų jau ir ma no ma ni pu lia ci ja, nes so vie ti nia me api brė ži me ir gi mani pu liuo ja ma, vaiz duo jant ti kinčiuo sius kaž ko kia ma žu ma, nors pui kiai su vo kia mos Baž ny čios kor po ra ci jos ir iš pa ži nė jų ben druo me nės at ski ros pra smės. Svar bu ne tai. Net ir at si tik ti nis li te ra tū ros pa sklai dy mas pa ro do są vo kų api brė ži mo trū ku mus. Moks las ne sto vi vie to je ir kiek vie nas jo žings nis tur ti na, skai do ir tiks li na są vo kų no menkla tū rą. Kiek vie na en cik lope di ja ar ži ny nas ge riau ar blo giau (kiek su ge ba) tai api ben dri na, bet vi sa tai pa da ro ma tik tą kar tą. Ir to dėl kai šio ti man pa no sėn žo dy nus ar ži ny nus, kaip tai daro vie nas kau nie tis 17, te reiš kia vie na pra di nu kų išim tį. Ne kaž kuo ski ria si ir ka bi nė ji ma sis prie pa sa ky mų ar pa var to tų žo džių, apie ku rį esu čia pri vers tas kal bė ti. Bet grįž ki me prie au to riaus iš kel to ci vi li za ci jos klausi mo. Is to rikai ima pa ma žu ap si pras ti su ci vi li za cijų vals ty bė je to liau plė to tis or ga ni zuo tos vi suo me nės są ly go mis. 8 Grei mas A. J., op. cit., p Pa sau lio re li gi jos. Po pu lia rus ži ny nas, Vil nius, 1994, p Ivins kis Z., Lie tu vos is to ri ja. Iki Vy tau to Di džio jo mir ties, Vil nius, 1991, p. 290: Be jo kių ko vų su kraš to kil min gai siais, be sior ga ni zuojan ti Lie tu vos Baž ny čia, Len ki jos Baž ny čios pa vyz džiu, ga vo pir mą sias pri vi le gi jas ir sa vo tvir tas tei ses. 11 Lie tu viš ko ji en cik lo pe di ja, t. 3, Kau nas, 1935, p Nou ve au pe tit La rous se il lust re, Pub lié sous la di rec tion de Claude Augé, Pa ris, 1929, p. 1343: Le mot Eg li se se dit par ex cel len ce de l Eg li se cat ho li que, apo sto li que et ro mai ne, aut re ment ap pelée Eg li se la ti ne ou d Oc ci dent, dont le pa pe est le chef vi sib le. 13 Der klei ne Broc khaus. A. Z, Leip zig, 1928, S. 364: Got tes haus, christl[iche] Gem[ein de], Ge samt chris ten heit oder ih re Tei le (Kon fessio nen); re lig[io se] Or ga ni sa tion als Anst[alt]. 14 Lie tu vių en cik lo pe di ja, t. 2, Bos ton, 1954, p. 304: baž ny ti nė atski ros re li gi nės gru pės val džia ar ba ga lia, au to ri te tas. 15 Ñîâåòñêąÿ čñòîšč åñêąÿ ýíöčêėîïåäčÿ, ò. 15, Ìîñêâą, 1974, ñ. 753: îñîįūé òčï šåėčã[čîçíîé] îšã[číčçą]öčč, îįúåäčíåíčå ïîñ ėåäîâąòåėåé òîé čėč číîé šåėčãčč íą îñíîâå âåšîó åíč ÿ č êóėüòą. 16 Lie tu viš ko ji ta ry bi nė en cik lo pe di ja, t. 2, Vil nius, 1977, p. 56: Rel[igi nė] org[ani za ci ja], vie ni jan ti vie nos ku rios re li gi jos se kė jus, tu rin ti hie rar chi nę struk tū rą ir reg la men tuo tas rel[igi nes] ins ti tu ci jas. 17 Žr. Vo ru ta, , Nr ( ), p. 3. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

28 edvardas gudavičius ty ri nė to jų nuo sta ta, kad vi sos kul tū ros ir ci vi li za cijos yra ly gios ir vie no dai ver tin gos... Jos pa pras čiau siai skir tin gos, ki to kios (p. 387). Man šio ap si pra ti mo įs kai tos Vil džiū nas ne duo da: Iš var di jęs vi są gru pę Vi du ram žių vi du rio bei Va ka rų Eu ro pos kul tū ros verty bių bei pa sie ki mų, au to rius nu spren džia, jog Lie tu vo je kliū tis šiems da ly kams pa siek ti bu vo rašto ne tu rė ji mas. Dau giau nei prieš še šis šim tus me tų Dus bur gie tis tei gė, jog prū sai ne tu rė jo raš to (p. 387). Ši taip iš va di nus ma no tei gi nį kry žiuo čių kro ninin ko mąs ty mu, esu pri bai gia mas: Ma tyt, tai iš ties la bai bai su (p. 387). Ga liu at sa ky ti: taip, iš tik rų jų la bai bai su. Ir kad taip bai su ne bū tų, vi si ga lu ti nai ne nu si gė rę mū sų šiek tiek ci vi li zuo tos vi suo me nės tė vai rū pi na si, kad jų vai kas at ei tų į mo kyk lą. Kas skai to, ra šo, duo nos ne pra šo, sa ko mū sų liau dies iš min tis. Ne pa go niškų lai kų liau dies. Ano ji liau dis bu vo skir tin ga, ki to kia. Skir tin gi, ki to kie bu vo ir prū sai. Bu vo, tik kur jie yra šian dien? Ir be si šai pant iš Pet ro Dus bur gie čio (kliuvo ir jam, na ba gui), Vil džiūnui, ži no ma, ir į gal vą ne at ėjo, kad šio kro ni ki nin ko po žiū ris pa ro do, kiek vė ly vų jų vi du ram žių Eu ro pos žmo gus bu vo jau to li pa li kęs sa vo anks ty vų jų vi duram žių pirm ta ką. Ei li nis XIV a. ho mo li te ra tus Die vo pa ži ni mą sie jo su raš to kul tū ra, kai tuo tar pu XI a. eru di tas Pet ras Da mianis tei gė, kad fi lo so fi ja tė ra teolo gi jos tar nai tė. Kur mano pa sa ky ta, kad pa go niš kos Lie tu vos kul tū ra ne bu vo ver tin ga? Aš ir gi tvir ti nu, kad ji bu vo skir tin ga, kito kia. Jei Vil džiū nui ne patin ka ma no kon kre ti za vi mas, koks bu vo šis skir tu mas ar ki to niš ku mas, tai pir miau sia jis tu ri pa rei ka lau ti, kad pa lik tas ant riems me tams mo ki nys ne bū tų va dina mas at si li ku siu nuo sa vo ben drak la sių. Straips nio pa bai go je daug po strin gau ja ma apie reli gi jos reikš mę ci vi li za ci jų rai do je (p. 387). Kur aš tai ne igiu? Bet vėl tu riu pa žy mė ti, kad rei kia ži no ti tų da ly kų, apie ku riuos no ri ma dis ku tuo ti, vie tą. Su pratin gi tie lie tu viai kei čia sau re li gi jas kaip ko ji nes, ir vi siems ge rai (p. 387). O jei pri min siu Vy tau tą, ku ris taip ir da rė? Pri me nu, bet ne api ben dri nu, nes api ben drin ti rei kia mo kė ti ir juo kau jant. Ir jei jau kal bame apie re li gi ją, pa ci tuo siu dar vie ną au to rių: Re li gion préscri te, ku rios mo kė ku ni gai, pa ma žu for ma vo vi suo ti nį men ta li te tą: tuo me tu, kai tau tos at si ver ti mas daug maž reiš kė, kad se nie ji die vai pa keičia mi nau ju Die vu... Tai ti kė ji mo lo biai ir at si da vi mas jiems, ku rie re li gi niam vie nuo ly nų ir ka ted rų eli tui bei daliai pa sau lie ti nės aukš tuo me nės se niai bu vo sa vai me su pran ta mas da ly kas, liau dy je pa pli to tik ta da, kai savo veik lą pra dė jo el ge tau jan čių vie nuo lių or di nai 18 Ar to kios pro ble mos iš ki lo pa go niš ko je Lie tu vo je, kur nebu vo raš to? Ar įma no ma apie XV a. Lie tu vą pa ra šy ti to kią stu di ją, kaip Jo ha no Hui zin gos Vi du ram žių ruduo? Kar to ju: nuo ro dos į Nar bu tą, prieš ta rau jant Greimui, ne lai kau šių au to rių su prie ši ni mu. Ta čiau ši taip dis ku tuo jant rei kė jo vis dėl to su pras ti, ką sim bo li zuo ja toks su gre ti ni mas. 18 Eu ro pos men ta li te to is to ri ja, su da rė Pe ter Din zel ba cher, Vil nius, 1998, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

29 etika MIR TIES baus Mė: tarp TEI Sės baus TI ir EG ZIS TEN ci NIo rū pes čio Nerija Putinaitė Te olo gas Al tas šio am žiaus vi du ry je nu ro dė, kad mirties baus mės klau si mas esąs eg zis ten ci nis, žmo gaus rū pes čio dėl sa vo sau gu mo klau si mas, to dėl kri mi nolo gi niai ar gu men tai dėl mir ties baus mės vi suo me nę sil pnai te vei kią 1. Su si pa ži nus su šiuo lai ki niais pa sisa ky mais mir ties baus mės klau si mu, grei tai ga li ma įsi ti kin ti, kad šis ar gu men tas šian dien nedominuoja aptariant mir ties baus mės pro ble mą. Fou cault idė jų vei kiami fi lo so fai lin kę baus mę, kar tu ir mir ties bausmę, ap tar ti ga lios, dis cip li na vi mo, dis cip li nuo jan čio re gi nio są vo ko mis 2. Is to ri niai fak tai liu di ja, kad šia me šimt me ty je dau gu ma Eu ro pos vals ty bių mir ties bausmės prak ti kos at si sa ko. VDR bu vo pir mo ji Ry tų blo ko vals ty bė, 1987 m. at si sa kiu si mir ties baus mės. Lie tuvo je 1998 m. gruo džio 21 d. įsta ty mu mir ties bausmė pa keis ta lais vės at ėmi mu iki gy vos gal vos 3. Dvi mir ties baus mės ap ta ri mo per spek ty vos ve da prie skir tin gų klau si mų. Jei gu mir ties baus mė yra vie šas ir tie sio gi nis val džios ga lios pa si reiš ki mas 4, tai mir ties baus mės pa nai ki ni mas ga li reikš ti jos silpnu mą ar ba ki tos sfe ros ga liai reikš ti at ra di mą. Ki ta ver tus, jei gu mir ties baus mė ki lu si iš bai mės dėl sa vo že miš ko bu vi mo 5, tai jos at si sa ky mas žy mi su ge bė ji mą at ras ti bū dus ją įveik ti. Mir ties baus mės pa nai ki ni mo Lie tu vo je is to ri ja dažniau siai su pran ta ma kaip val džios ga lios per kė li mo iš da va. Pir mi vie ši de ba tai dėl mir ties baus mės mū suose pra si dė jo apie 1997 m., tai gi ka žin ar mir ties bausmės pa nai ki ni mo 1998 m. bū ti ny bė ki lo iš tie sio gi nių ir vi suo me nė je aiš kiai iš reikš tų po rei kių. Šį įvy kį jo ren gė jai su pra to kaip bū ti ną žings nį vals ty bei per ei ti iš vie nos po li ti nės struk tū ros į ki tą. Ar gu men tuo jant prieš mir ties baus mę, daž niau siai pa si tel kia mi po li tiniai-tei si niai ar gu men tai: mir ties baus mė ne de ra su NERIJA PUTINAITĖ dirba Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, etikos skyriuje. Humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarė. Disertacijos tema Teisingumo problema Immanuelio Kanto filosofijoje, domėjimosi sritys: etinė problematika, moralės ir teisės problemos. Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci ja bei tarp tau ti niais tei si niais vals ty bės pa si ra šy tais ak tais, nes Mir ties baus mės pa nai ki ni mas yra ir na rys tės Eu ro pos Są jungo je są ly ga, nors joks Eu ro pos Są jun gos tei sės ak tas to kios for ma lios są ly gos kol kas ne nu sta to 6. Mir ties baus mės pa nai ki ni mas tuo me tu vi suo menė je, be si rū pi nan čio je tie sio gi nių po rei kių ten ki ni mu, ra di ka lių dis ku si jų bei pla tes nio at gar sio ne su si laukė; vė liau pa si ro dė ke le tas so cia li nių-tei si nių stu di jų 7. Ka dan gi vi suo me nės nuo mo nė apie šį klau si mą nė ra su si for ma vu si, da bar jis, par ti joms aut sai de rėms siekiant po pu lia ru mo, iš ke lia mas kaip ra gi ni mas at staty ti bu vu sią da ly kų pa dė tį, grą ži nant mir ties baus mę į Bau džia mą jį ko dek są 8. Tai, jog Lie tu vos po li ti nia me gy ve ni me mir ties baus mės klau si mas kar tais tam pa ma ni pu lia ci jų prie mo ne, lyg ir liu dy tų šio reiš ki nio in ter pre ta ci jos a lãfou cault sva ru mą. Ki ta ver tus, šios prak ti kos at si sa ky mą bet ku rio je vi suo me nėje ly di jos pi lie čių klau si mai apie sau gu mą bei simpatijos dėl skir tin gų prie žas čių iš ky lan tiems mir ties bausmės, kaip šį sau gu mą už tik ri nan čios prie mo nės, propa guo to jams. Mir ties baus mės at si sa ky mas Lietuvo je, nors ir pa ska tin tas po li ti nių su si ta ri mų bei tarp tautinių tei sės ak tų, Va ka ruo se tu rė jo ne trumpą tei sės prak ti kos klai dų, įvai rių mir ties bausmės 1 Alt H.-P., Das Pro blem der To des stra fe, München, S Žr. Fou cault M., Dis cip li nuo ti ir baus ti: ka lė ji mo gi mi mas, vert. M. Daškus, Vil nius, 1998; taip pat Aras se D., Die Guil lo ti ne: die Macht der Ma chi ne und das Schaus piel der Ge rech tig keit, Rein beck bei Ham burg, Žr. Vals ty bės ži nios, 1998, Nr Žr. Baud ril lard J., Der sym bo lis che Tausch und der Tod, München, 1991, S Žr. Alt H.-P., op. cit., S Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci nio teis mo nu ta ri mas dėl Lie tu vos Res pub li kos bau džia mo jo ko dek so 105 straips nio sank ci jo je nu ma ty tos mir ties baus mės ati ti ki mo Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci jai, 1998 m. gruo džio 9 d., in: Vals ty bės ži nios, 1998, Nr Mir ties baus mė baus mė vi suo me nei: tarp tau ti nis pro jek tas, par. N. Son gai la, Vil nius, 1998; Dob ry ni nas A, Ka tuo ka S., Mir ties baus mė Lie tu vo je: tei si niai ir so cio lo gi niai as pek tai, Vil nius, Apie tai šių me tų rug pjū čio pa bai go je pa reiš kė ma žai įta kos Lie tuvo je tu rin čios Tau tos fron to ko a li ci jos at sto vas, Sei mo na rys Ri man tas Sme to na. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

30 nerija putinaitė vyk dy mo prak ti kų bei jos ap mąs ty mo prie šis to rę. VALS TY bė, įsta TY MAS ir TEI Sė baus TI Iki pat XIX a. pra džios mir ties baus mės bu vo ne tik pla čiai tai ky tos, bet ir vyk dy tos vie šai, be to, nu si kaltė lio pri si pa ži ni mui iš gau ti, ku ris bū ti nas, kad bū tų pa skelb tas nuosp ren dis, tai ky ti kan ki ni mai. Nau jų jų lai kų fi lo so fai ap mąs tė ne tik pilie ti nės vals ty bės pa grin dus, iš kė lė min tį, kad baus mė yra įsta ty mų pažei di mo pa sek mė, ta čiau ir klau sė apie tai, kas su tei kia tei sę baus ti. Hob be sas, mir ties baus mę api bū dinęs kaip aukš čiau sią kū no baus mę, svars to pro ble mą kaip at si tin ka, kad pi lie tis per lei džia ki tam tei sę nau do ti prieš jį prie var tą, kai pačios vi suo me nės su tarties idė ja yra gin ti vie nas ki tą. Hob be sas nu ro do, kad vals ty bės pa grin de esan ti numa ty ta tei sė į to kius po el gius, ku rie bū ti ni jai iš lik ti. Ši tei sė lei džian ti pri vers ti, ža lo ti ar žu dy ti. Toks ir esąs kiek vie nos tei sės baus ti, prakti kuo ja mos kiek vie no je vi suo me nėje, pa grin das 9. Su klau si mu apie tai, ar kū no baus mės, ypač mirties baus mė, dera su vi suo me nės su tar ties idė ja, su si ju si daug prak tiš kes nė bausmės funk ci jos vals ty bė je proble ma. Hob be so ap mąs ty muo se at ran da me ne ti kė tą ir iš to me to prak ti kų, nu kreip tų į vi suo me nės at gra sy mą nuo nu si kal ti mų, tiesio giai ne plau kian čią min tį, kad baus mės tiks las esąs nu si kal tė lio ge ri ni mas ar ki tų ge ri ni mas jo pa vyz džiu. Baus mės turinčios žmo nių va lią da ry ti lanks tes nę pa klus nu mui 10. Nau jai siais lai kais įsi tvir ti no idė ja, kad vals ty bė, atsto vau jan ti įsta ty mui, yra tik ra sis bau dė jas, o baus mės tiks las esąs ap sau go ti ją, t. y. vi sus jos pi lie čius, nuo ga li mų ne tik šio, bet ir ki tų nu si kal tė lių iš puolių. Nega li ma ne ig ti, kad šia pras me baus mė tu rė jo at lik ti discip li nuo jan tį vaid me nį. Su šia baus mių prak ti ka de rė jo ir vie šo mir ties baus mės vyk dy mo prak ti ka. Nau jų jų Miestiečių bausmės. Iliustracija iš Sebastiano Münsterio knygos Kosmografija (1552) lai kų pra džios fi lo so fai, pa brė žę įsta ty mų vie šu mo ir jų tai ky mo vals ty bė je svar bą, vie ša me mir ties baus mių vyk dy me įžvel gė vie ną vie šų vals ty bės gy ve ni mo apraiš kų. Tei si nis pi lie ti nės vals ty bės pa grin dų kū ri mas rė mė si įsi ti ki ni mu, kad baus mė esan ti ne iš ven gia ma vals ty bės iš li ki mo ir tvir tė ji mo prie mo nė. Ki ta ver tus, bu vo rū pi na ma si ne tik vals ty bės, bet ir jos pi lie čių, kan ki na mai bai gian čių gy ve ni mą, li ki mu. Kan ki ni mai tuo me tu tei si nė je prak ti ko je buvo tai ko mi ne tik pri si pa ži ni mui iš gau ti, kan ki nan čios bū da vo ir vie šai at lie ka mos mir ties bausmės. Van Dülme nas, at li kęs pla čią XVI XIX a. pra džios mir ties bausmės prak ti kos ana li zę, tei gia, jog iki pat XIX a. pra džios daž niausiai bu vo bau džia ma re mian tis ne mo der nio mis idė jo mis, o tra di cinė mis kan ki ni mų bei skaus mingos mir ties ly di mo mis bau di mo prak ti ko mis. Jis at ski ria tra di cinę, pa si bai gu sią XIX a. pra džioje, ir mo der nią baus mės prak ti kos epo chas, teig da mas, kad Tra dici nei vi suo me nei bu vo sve ti ma mintis nu si kal tė lį ge rin ti baus me bei baus mę sie ti su nauda vi suome nei 11. Tik XIX a. pra džio je vi suo ti nai įsi tvir ti nu si nuo sta ta, esą nau din giau pa tį nu si kal tė lį at skir ti nuo vi suo me nės, o ne visuo me nę gąs di nan čiai veik ti žiauriai bau džiant nu si kal tė lį. Ce sa re Bec ca ria, pa si bai sė jęs vie šai vyk do mo mis baus mė mis, 1764 m. iš lei do kny gą Apie nu si kal ti mus ir baus mes 12. Nau jie ji lai kai su nau jo mis min ti mis pa vel dė jo senas bau di mo prak ti kas, prieš ku rias bu vo nu kreip ta fi lo so fo kri ti ka. Nors ne vie nas ne tik to me to, bet ir vė les nių lai kų fi lo so fų Bec ca ria os ar gu men tus su pra to ki lu sius išš fi lo so fo sil pnu mo 13, ta čiau kny ga su si laukė dau gy bės ša li nin kų. Bec ca ria ne at si sakė min ties, kad baus mė yra bū ti na prie mo nė vi suo me nei iš lik ti, ta čiau kri ti ka vo pa tį baus mių, kai lieps nos esą maiti na mos gy vų žmo nių kū nais, po bū dį. Vi suo me nę esą 9 Hob bes T., Le via ta nas [ar ba baž ny ti nės ir pi lie ti nės vals ty bės ma teri ja, for ma ir val džia], vert. K. Ras te nis, Vil nius, 1999; žr. 28 ir 30 sk. 10 Ibid., 30 sk. 11 Van Dülmen R., The a ter des Schrec kens: Ge rich tspra xis und Strafri tu a le in der frühen Neu zeit, München, 1995, S Be ka ri ja Č., Apie nu si kal ti mus ir baus mes, vert. R. Bu ro kas, Vilnius, Kaip tik to kia yra Ap švie tos fi lo so fo Im ma nu e lio Kan to nuo mo nė. Jis Bec ca ria os ar gu men tus prieš mir ties baus mę kaip ne su de ri na mą su vi suo me nės su tar ti mi pa va di no so fis ti ka ir tei sės iš krai py mu, ki lu siu iš jaus min gu mo ir afek tuo to hu ma niš ku mo; žr. Kant I., Me tap hy sik der Sit ten, in: Kant I., Wer ke in zehn Bänden, Hrsg. v. W. Weis che del, Darm stadt, 1983, Bd. 7, S Žr. Eme le J., Die Un rechtmäßig keit der To des-stra fe, Gie sen, 1817, S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

31 Mirties bausmė: tarp teisės bausti ir egzistencinio rūpesčio bū ti na baus mė mis at gra sin ti nuo nu si kal ti mų, ta čiau už mir ties baus mę tai daug ge riau ga li at lik ti įkali nimas iki gy ve ni mo pa bai gos, pri ver čiant nu si kal tė lius dirb ti sun kius dar bus. Vien min tis apie to kį nie kin gą li ki mą, ma nė Bec ca ria, tu rė tų su krės ti kiek vie ną, keti nan tį pa žeis ti įsta ty mus. Bec ca ria os nuo pel nu pra de da ma klaus ti ir apie tai, ar bū ti na nu si kal tė lį ža lo ti ar ba su nai kin ti fi ziš kai, kai vi suo me nę nuo jo ga li ma ap sau go ti jį izo liuo jant. Nu si kal tė lį nu bau dus mir ti mi, jis ne tik ne per auk lėja mas, bet už ker ta mas ke lias to les niam per auk lė ji mo vyks mui. XIX a. pra džio je kar to ja mi ar gu men tai, kad mir ties baus mė prieš ta rau ja vi suo me nės su tar čiai, o bet ku rios baus mės tiks las yra už bėg ti nu si kal ti mui už akių, va di na si, pro ble ma spręs ti na nu si kal tė lius sau giai pa tal pi nus ka lė ji me, juos pri ver čiant užsi dirb ti pra gy ve ni mui, o ne su nai ki nant 14. Šių ar gu men tų pa veik ti įsta ty mų lei dė jai švel ni no mir ties baus mę nu sta tan čius įsta ty mus bei mir ties baus mės vyk dy mą 15. Nors tei si nin kų at lik ti ty ri mai liu di ja, kad jau XVI II a. pa bai go je mir ties baus mių kie kis, ly gi nant su ki to mis baus mė mis, ge ro kai su mažė jo, de gi ni mas ant lau žo ne prak ti kuo ja mas, o baudi mo ra tu at ve jų pa si tai ko itin re tai, mir ties baus mė ma no ma esan ti efek ty viau sia baus mė. Dau giau sia jų vis dar ski ria ma už api plė ši mus ir va gys tes, ta čiau jų san ty kis, pa ly gin ti su baus mė mis už nu žu dy mus, ima ma žė ti, o už san tuo kos lau žy mą skir tų baus mių pa si tai ko tik vie ne tai 16. Kei čian tis po žiū riui į baus mę ap skri tai, pra dė ta atsi sa ky ti vie šo mir ties baus mių vyk dy mo prak ti kos. Nau jų jų lai kų idė jos pa kei tė ne tik įsta ty mų lei dė jų, bet ir vi suo me nės nuo mo nę. Žmo nes pra dė jo pik tin ti vie šos mir ties eg ze ku ci jos. Ki ta ver tus, vie šos bausmės pra ra do ne tik auk lė ja mą, bet ir draus mi na mą bei dis cip li nuo ja mą funk ci jas. Pa ra dok sa lu, ta čiau yra pa si tai kę, kai vie šos mirties baus mės vyk dy mo at si sa ky ta kaip tik sie kiant vals ty bė je įves ti dau giau tvar kos. XIX a. ant ro je pusė je vie šos mir ties baus mių eg ze ku ci jos bu vo ta pusios vi suo ti nė mis liau dies šven tė mis, nu to lu sio mis nuo pra di nio, džiaugs mo dėl iš rau tos dar vie nos blo gio šak nies, ide a lo. Vie no je XIX a. vi du ry bu vo vie šai įvykdy ta mir ties baus mė. Eg ze ku ci jos die ną mies to aikš tė je su si rin ko mi nios žmo nių, pre kei viai pri statė bū de lių, įsi siū ba vo tik ra liau dies šven tė, ku rio je gau siai par da vi nė tos varg šo nu si dė jė lio deš re lės bei kar tu vių alus. Die na bai gė si įsi links mi nu sios liau dies su kelto mis bai sio mis muš ty nė mis, po ku rių val džiai ne li ko nie ko ki ta kaip mir ties baus mės vykdy mo eg ze ku cijas iš vie šos aikš tės per kel ti į ty lų ir už da rą kie me lį 17. XIX a. vie ša mir ties baus mė pra ra do pa trauk lu mą, jos at si sa ky ta be veik vi so se Eu ro pos vals ty bė se. Šio am žiaus pir mo je pu sė je vie šai mir ties baus mė vyk dy ta tik Da ni jo je ir Pran cū zi jo je m. dau ge lis Vo kie ti jos ir ŠŠvei ca ri jos mies tų at si sa kė ir mir ties baus mės. Vė liau ją, tiesa, vėl įve dė, ta čiau mir ties baus mės at ve jų be veik ne pa si tai kė. XIX a. pa bai go je An gli jo je bu vo įkur ta So cie ty for the Abo li tion of Ca pi tal Pu nis hment. Nors iki šiol iš li kusi nuo sta ta, kad vals ty bė yra vie ninte lis sub jek tas, ga lin tis im tis at sa ko my bės už baudi mą mir ti mi, to kia prak ti ka, ką jau be kal bė ti apie kan ki ni mus ar vie šą kan ki nan čią mir ties baus mės eg ze ku ci ją, šian dien ne at ro do esan ti bū ti na prie mo nė vi suo me nės tvar kai iš lai ky ti. Nau jų jų lai kų pra džio je stei gian tis pi lie ti nėms valsty bėms, val džia dėl vi suo me nės ap sau go ji mo įgi jo tei sę at im ti vals ty bės pi lie čių tei ses, net tei sę į gyvy bę. Šian dien mus ga li stul bin ti ne ati ti ki mai tarp nu si kal ti mų ir baus mių, ku rių pa vyz džių gau su to me to prak ti ko je. Is to ri nis po žiū ris lei džia teig ti, kad pi lie ti nė vals ty bė šiuo me tu ne gy ve na eg zis ten ci nės grės mės są ly go mis, to dėl, pi lie čių sau gu mą ga lė dama už tik rin ti ki to mis prie mo nė mis, ne si nau do ja sa vo tei se bei ne si i ma at sa ko my bės at im ti iš sa vo pi lie čių gy vy bės. TEI Sė Jų ir moks LI NIN Kų AT SA Ko MY bė: KLAIdos ir iš RA di MAI Nu si kal tė lio at pa ži ni mo ir mir ties baus mės vyk dy mo gran dy je, net esant įsta ty mams, lei džian tiems skir ti mir ties baus mę, glū di ir kon kre čių žmo nių, iš aiš kinan čių nu si kal tė lį, ski rian čių jam mir ties baus mę bei ją vyk dan čių, at sa ko my bė. XVI II a. pa bai go je Bentha mas, ar gu men tuo da mas prieš mir ties baus mę, nors ir su tik da mas, kad tai esan ti efek ty viau sia baus mė, tei gė, jog pa si tai kan čios bau di mo klai dos bau džiant mir ti mi yra ne at šau kia mos 18. XIX a. pa grin di nis teisi nin kų ar gu men tas prieš mir ties baus mę buvo pagrįs tas sa vo at sa ko my bės ri bų su vo ki mu, pri pa žįs tant, kad teis mi nė je prak ti ko je pa si tai ko klai dų. Ši teisė jų at sa ko my bė bu vo ir iki šiol lie ka vie nas pa grin di nių ar gu men ta vi mo prieš mir ties baus mę pa grin dų. Būta net at ve jų, kai iš vis at si sa ky ta mir ties baus mės 15 Flec kens tei nas ap ta ria Eu ro pos vals ty bių mo nar chų ini cia ty vas XVIII a. ant ro je pu sė je at si sa kant mir ties baus mės; apie tai žr. Fleckens tein M., Die To des stra fe im Werk Carl Jo seph An ton Mit her mei ers ( ), Frank furt a. Main, Ber lin, Bern, New York, Pa ris, Wien, 1992, S Ibid. Van Dülme nas pa tei kia iš sa mią kai ku riuo se Vo kie ti jos miestuo se XVI II a. vyk dy tų baus mių sta tis ti ką. 17 Žr. Ibid., S Žr. Bent ham J., An In tro duc tion to the Prin cip les of Mo rals and Le gis la tion, New York, 1948, p Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci nio teis mo nu ta ri me mi ni mas JAV at lik tas ty ri mas, nu sta tęs, kad m. 350 nu teis tų jų, nu baus tų mir ties baus me, bu vo ne kal ti. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

32 nerija putinaitė prak ti kos, ap ti kus, jog tei sė jas su kly do. Ir šian dien, pa si sa kant prieš mir ties baus mę, pa tei kia mi skai čiai, ro dan tys, jog tei sė jų klai dos ne iš ven gia mos 19, o mir tiesbaus mės at ve ju jų klai dos ne pa tai so mos. Pa mi nė ti ni šio am žiaus pra džios tei sės pro fe so riaus Liep man no ar gu men tai prieš mir ties baus mę 20. Jis pa si tel kia XIX a. pa bai gos ir XX a. pra džios kri mi nolo gi nę sta tis ti ką, kad pa ro dy tų, jog mir ties baus mių skai čius ne tu ri tie sio gi nio ry šio su įvyk dy tų žiau rių Vedimas į kartuves. XVI a. Raižinys nu si kal ti mų skai čiu mi, kar tu pa neig da mas gąs dinan čią mir ties baus mės reikš mę. Mir ties baus mės efekty vu mas ne at sve ri ąs ga li mų su kly di mų, tei sinės žmog žu dys tės, pa sek mių. Tei si nin kai ne tik pa tei kia įvai riau sias ga li mas išim tis ar klai dų prie žas tis ski riant mir ties baus mę, bet iš ke lia ir kai ku riuos nu si kal ti mo mo ty vus. XIX a. pra džio je pra dė tas kreip ti dė me sys į ga li mus neįpras tus nu si kal ti mų, už ku riuos bau džia ma mir ti mi, mo ty vus: Yra įti ki ma, jog kai ku rie nu si kals ta tik dėl to, kad bū tų nu teis ti mir ti, ka dan gi gy ve ni mas jiems ga li bū ti ta pęs ne pa ke lia mas, o jie ne tu rė ti tiek jė gų ir stip ru mo, kad pa tys jį už baig tų 21. Tuo me tu su si do mė jus žmo gaus psi chi ka, pra dė ta ar gumen tuo ti, kad ne ma žai žiau rių nu si kal ti mų įvyk do ne nu si kal tė liai, o be pro čiai. Yra pa si tai kę at ve jų, kad po mirties toks žmo gus pri pa žįs ta mas ne pa kalti na mu m. Bur že mir ties baus mė bu vo įvyk dy ta nu si kal tė liui Ba che riui. Me di kams pa skel bus iš va das apie jo būklę, at sa kin gam val džios pa rei gū nui te ko tik pa si guos ti, kad nu teis tam mir ti ne ga li ma pa da ry ti skro di mo, kol jam ne įvyk dy ta mir ties baus mė 22. Ne si ten ki na ma ir tuo, kad nu si kal tė lis pri si pa žįs ta įvyk dęs nu si kal ti mą. Liep man nas mi ni at ve jį, anot jo, at sklei džian tį nu si kal tė lio sil pnap ro tys tę m. už tris žiau rius nu si kal ti mus su im tas va gis Sie ge lis. Jis grei tai pri si pa ži no, pa pa sa ko jo smul kiau sias nu si kalti mų įvyk dy mo de ta les, bu vo nu teis tas mir ti. Jo by lai pa sie kus Tei sin gu mo mi nis te ri ją, at si tik ti nai pa aiškė jo, kad nu teis ta sis tu rįs tvir tą ali bi vi siems trims nu si kal ti mams. Žmo gus pri si pa ži nęs, nes iš si gan dęs ka lė ji mo ir pa si rin kęs mir tį, o ne įka li ni mą 23. Sil pnap ro tys tė, ne pa ke lia mos gy ve ni mo są ly gos, jaus mų stai ga ap tem dy tas pro tas pa ten ka į tei si ninkų aki ra tį kaip ga li mos nu si kal ti mų pa ska tos. Ne išven gia mai at si ran da nuo mo nė, kad to kių nu si kal ti mų blo gį ge riau sia pa ša lin ti ne griež tai bau džiant, o gydant, ge ri nant ma te ria li nį pi lie čių bū vį bei kul ti vuojant žmo nių tar pu sa vio san ty kius. Vys tan tis žmo gaus moks lams, į nu si kal tė lį pra dė ta žiū rė ti ne tik kaip į pi lie tį, įvyk džiu sį nu si kal ti mą, ta čiau ir kaip į gy veni mo bei vi suo me nės ap lin ky bių su for muo tą žmo gų. Tei sė jo vaid muo ski riant ne lais vės at ėmi mo baus mę, ku rios me tu nu si kal tė lis ga lė tų pa si keis ti, o mir ties baus mę, ta po sun kiai pa tei si na mas. Su si for ma vu sio je pi lie ti nė je vals ty bė je, ku rio je baus mė su pran ta ma kaip per auk lė ji mo ir ge ri ni mo prie mo nė, net ne klai din gi tei sė jų mir ties nuosp ren džiai at ro do esą per vir ši nės ir su esan čia vi suo me nės būk le ne si de ri nan čios priemo nės. Vi suo me nė, iš au gu si iš bū ti no ap si sau go ji mo me tų, sa vo tvar kos ser gė to jams pra de da kel ti daug ma žes nius rei ka la vi mus. Su mir ties baus mės prak ti ka su si ju si ne tik tei sė jų, bet ir jos vyk dy to jų at sa ko my bė. Šian dien, su kau pus gau sias ži nias apie žmo gaus kū ną bei iš to bu li nus techni ką, pra ra ja tarp gy vy bės ir mir ties ga li bū ti perženg ta ne pa ste bi mai. Tam ne rei kia net jau Nau jai siais lai kais pa to bu lin tų įren gi nių, mums šian dien sa vo ma si nio nai ki ni mo idė ja ke lian čių šiur pą, ne rei kia ir bu de lio, ant ku rio pe čių kris tų at sa ko my bė tiks liai, nedre ban čia ran ka įvyk dy ti nuosp ren dį. Mir ties vyk dy mo in stru men tų pa to bu li ni mai XVIII a. bu vo at lie ka mi hu ma niz mo tiks lais, už jau čiant vargšą nu teis tą jį ir no rint pa leng vin ti jo kan čias. Moks lo vys ty ma sis ska ti no dis ku si jas ir apie ga li my bę mir ties baus mę, jei ji yra ne iš ven gia ma, pa da ry ti nau din gą vi suo me nei ir moks lui. Di de rot, rem da ma sis tuo, kad ana to mi jos stu di joms pa ran kiau veik ti su gy vu, o ne 20 Liep mann M., Die To des stra fe: Ein Gu tach ten mit ei nem Nachwort, Ber lin, Eme le J., op. cit., S Žr. Liep mann M., op. cit., S Žr. Ibid., S Žr. Aras se D., op. cit., p Apie to kios ma ši nos idė jos įgy ven di ni mo is to ri ją žr. Aras se D., op. cit., p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

33 Mirties bausmė: tarp teisės bausti ir egzistencinio rūpesčio su mi ru siu kū nu, En cik lo pe di jo je nu si kal tė lius siū lo baus ti vi vi sek ci ja. Nu si kal tė lio mir tis ant me di ci ni nių ban dy mų sta lo, jį pro fe sio na liai ste bint gru pei me di kų, yra se ku lia raus mąs ty to jo, mir ties baus mę su vo kiančio kaip gy vy bės at ėmi mo fak tą, idė ja. Nau jų jų lai kų pra džio je bu de lis vis dar bu vo reikš min ga iš vi suo menės iš stum ta, vi suo me nei bū ti na, mir ties sak ra lu mo pa žen klin ta fi gū ra, kė lu si siau bą ir pa gar bą, kaip ir jo at lie ka mas ama tas 24. To bu li nant mir ties baus mės vyk dy mo in stru men tus, į mir tį pra dė ta žiūrė ti kaip į žmo gaus gy ve ni mo pa bai gos fak tą. Nors Di de rot pa siū ly mas vi suo me nė je ir ne pri gi jo, me di kų pa gal ba bu vo to bu li na mos mir ties vyk dy mo prie mo nės. Me di kas Guil lo ti na pra dė jo nau ją erą bausmių prak ti ko je, pa sie kęs, kad nau ja efek ty vi dak ta ro Lou i so iš ras ta gy vy bės at ėmi mo ma ši na kuo grei čiau bū tų pra dė ta tai ky ti prak ti ko je 25. Per du šim tus me tų mir tį ne šan tys in stru men tai ta po to kie to bu li, kad pir mo sios ma ši nos bei dau gia vie tės gil jo ti nos staty mo pro jek tai mums ga li pa si ro dy ti ba na lūs. Šiandien žmo gus ga li pra ras ti gy vy bę be veik sa vai me, be nie kie no įsi ki ši mo. Ga li my bės leng vai at im ti gy vy bę bei jau čia ma gyvy bės ver tės dis pro por ci ja ver čia jaus ti ir daug ge riau ma to mą at sa ko my bę ją sau gant. Iš ryš kė ja žmo gaus gyvy bės pa žei džia mu mas, su si dū rus su jo pa ties iš ras tais ir jo kū nui su nai kin ti pui kiai pri tai ky tais tech ni niais prie tai sais, tad iš ky la bū ti ny bė nuo jo ap sau go ti. Šią at sa ko my bę sa vo kai liu pa ty rė ir pir mo sios mir ties baus mės ma ši nos iš ra dė jas. Ma ty da mas, kaip pla čiai ga li bū ti pri tai ky ta ši nau jo vė, bei ne ga lė damas su sitai ky ti su fak tu, kad ma ši nai pri gi jo jo ( gil jo ti na ), o ne tik ro jo iš ra dė jo var das ( lui ze tė ), Guil lo ti na su kū rė nuo din gas pi liu les ir da li jo jas drau gams tam at ve jui, jei ka da tek tų su ja su si dur ti. Iš to bu lin ti mir ties instru men tai su da ro są ly gas mir ties bausmę vie nu me tu įvyk dy ti ne vie nam ir ne gru pei žmo nių, o to kiam kie kiui, ko kį ga li nu ma ty ti jos vyk dy to jai. Aki vaiz du, jog tei si nis mir ties baus mės at si sa ky mas ga li jei ne už kirs ti, tai bent ap sun kin ti ke lią ga li mai to ta li nei mir ties baus mės įgy ven di ni mo prak ti kai. NU SI KAL Tė LIo GAR bė: KAN TIš KAS AR GU MENtas už MIR TIES baus Mę Kan tas yra vie nas išš ne dau ge lio Nau jų jų lai kų filo so fų, nu ro dęs są ly gas, ku rio mis mir ties baus mė yra bū ti na. Kan tas ne ma nė, kad mir ties baus mės rei kia, idant vi suo me nė bū tų atgra sin ta nuo nu si kal ti mo, kad įvyk džius mir ties baus mę nu si kal tė liui vi suo menė ga li bū ti per auk lė ta. Do ro vės me ta fi zi ko je, tei sės te ori jai skir to je da ly je, jis pa si tel kia mo ra li nį gar bės ar gu men tą, pa ro dy da mas, kad yra nu si kal ti mų, už ku riuos ne ga li ma jo kia ki ta baus mė, tik mir ties. Kan tas nu ma tė ke lis at ve jus, kai bū ti nai skir ti na mir ties baus mė. Tai dvi ko va, kū di kių nu žu dy mas, tė vy nės iš da vi mas bei ki to žmo gaus nu žu dy mas. Reika lau da mas mir ties baus mės už tė vy nės iš da vi mą, šį nu si kal ti mą su pra to kaip ban dy mą nu žu dy ti tė vy nę (par ri ci da) 26. Pa žy mė ti na, kad Kan tas mir ti mi ra gi na baus ti bet ku rį bent kiek pri si dė ju sį prie nu žu dy mo. Pa čia me žu dy mo ak te Kan tas įžvel gia to kį nu si kal timą, at ly gio už ku rį svė ri mas, ban dy mas pa keis ti kokiaki ta baus me, iš ei na už tei si nin kų kom pe ten ci jos ri bų. Kan tas ne kal ba apie tai, kaip tu rė tų bū ti įvyk dy ta Mirties bausmė nuduriant kardu. Iliustracija iš Sebastiano Münsterio knygos Kosmografija (1552) mir ties baus mė, nors ir griež tai pa si sa ko prieš teis mo pa ver ti mą me di ci ni ne ko le gi ja ir prieš no rus su nu sikal tė liu at lik ti jo gy vy bei pa vo jin gus eks pe ri men tus. Sa vo ar gu men tus Kan tas rė mė pa ties iš kel ta ir išplė to ta žmo giš ku mo, pa rem to sa vo su pras ta ir įsi są monin ta žmo gaus ver te, sam pra ta. Šios ver tės per spek tyvo je toks nu si kal ti mas kaip ki to žmo gaus nužu dy mas yra ne įsi vaiz duo ja mas. Kan tas ar gu men tuo ja: To dėl ko kį ne pel ny tą blo gį tu ki tam su ke li, da rai tai pats sau. Pyks ti ant jo, pyks ti pats ant sa vęs, ap vo gi jį, ap vo gi pats sa ve, su duo di jam, su duo di pats sau, nužu dai jį, nu žu dai pats sa ve 27. Jis tei gia, kad tik taip api brėž ta at ly gio tei sė (Wie der ver gel tungs recht) ga lin ti tiks liai nu sta ty ti baus mės kie ky bę ir ko ky bę. Ap vog da mas ki tą, su ku ri są ly gas, ku rio mis vi si, turin tys ko kią nors nuo sa vy bę, tam pa ne sau gūs. Be abejo, jiems ne gre sia mir tis, ta čiau jie pra ran da nuo savybės sau gu mą. To kio je s itu a ci jo je joks žmo gus nieko 26 Ibid., S Kant I., op. cit., S Ibid., S Au gus ti nus A., Vom Got tes sta at, Zürich, 1955, Bd. 2, XXI kn., 14 sk. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

34 nerija putinaitė 30 Ibid., XXI kn., 13 sk. 31 Žr. Lo jo la I., Au to biog ra fi ja, Dva si nės pra ty bos, vert. L. Vir ba las, Vil nius, ne tu rė tų ir nie ko ne ga lė tų įgy ti, o iš gy ven ti ga lė tų tik mai ti na mas ki tų. Kan tas da ro iš va dą, kad žmo gus, ku rian tis to kią si tu a ci ją, tu rė tų iš gy ven ti jos pa sekmes, bū ti nu baus tas lai ki nos ver gys tės baus me. Jei kas nu žu do, tai pri va ląs mir ti, ir tam ne są jokių tei sin gu mo pa ten ki ni mo su ro ga tų. Ne nu žu džiu si žu di ko, tai yra ne pri ver tu si jo pa tir ti sa vo veiks mų pa sek mės, tau ta ga lin ti pa ti pa tir ti, ką reiš kia jo nusi kal ti mas. Kan to sam pro ta vi mas re mia si min ti mi, kad nu žu dy da mas ki tą, žmo gus su ku ria si tu a ci ją, kai kiek vie nas žmo gus vals ty bė je ga li bū ti nu žu dy tas. Vadi na si, šią tai syk lę pri tai kius jam pa čiam, ne ga li ma jo kia ki ta baus mė tik mir ties. Mir ties baus mė esan ti bū ti na a pri ori pa gal vi suo ti nį tei sin gu mo, ku riuo remia si vi sos tei si nės vi suo me nės nor mos, įsta ty mą. Ta čiau mir ties baus mė esan ti svar bi ne tik vi suome nei iš lik ti. Kan tas kal ba ir apie nu si kal tė lio vidi nį blo gį, ku ris su nai ki na mas tik mir ties baus me. Žu di kas esą pats mie lai pa si rink tų mir ties baus mę, ka dan gi kie vie nas žmo gus jau či ąs, jog esąs už gy vy bę svar bes nis da ly kas gar bė. Gy ven ti gė da pa žen klin tą gy ve ni mą esą blo giau ne gu iš vis ne gy ven ti 28. Kan tas teigia, kad jei kal ti na mas nu žu dy mu žmo gus teig tų, jog mir ties baus mė jam per ne lyg griež ta, iš ki tų galė tų ti kė tis tik pa juo kos. Kan tas ma no, kad, su vo kęs sa vo nu si kal ti mo bai su mą, nu si kal tė lis pa ti ria di de lę vi di nę są ži nės prie kaiš tų su kel tą kan čią. Nu si kal ti mo įsi są mo ni ni mas jau yra žmo gui di džiau sia jį pa tį naiki nan ti baus mė. Tei sin gu mo skir ta ir įvyk dy ta mirties bausmė esan ti ne žiau ru mas, o ma lo nė, ku rią vals ty bė su tei kian ti sa vo ne ver tu mą su vo kian čiam nu si kal tė liui. Kan tišškas eti nis-tei si nis ar gu men tas tei sės prak tiko je ne įsi tvir ti no. Vi suo me nės sau gu mas ir ge ro vė, o ne žmo gaus vi di nės nuo sta tos, bu vo pri im tos kaip tei si nio bau di mo tiks las ir pa grin das. Uti li ta ris tas Bent ha mas, pa si sa ky da mas prieš mir ties baus mę, yra pa tei kęs ir to kį ar gu men tą: kam baus ti žmo gų, jei gu vi suo me nė jį ga li pa da ry ti sau nau din gą? Baus ti jau ną mo te rį mirti mi, kad ir ko kį bai sų nu si kal ti mą ji bū tų įvyk džiu si, yra ne nau din ga, nes nu baus to ji tai vi suo me nei ga li pa gim dy ti daug vai kų, ku rie už au gę ga li tap ti ge rais pi lie čiais. Nau jai siais lai kais ne įsi tvir ti no ne tik kan tiš kas mirties baus mės rei ka la vi mas. Ne bu vo at kreip tas dė me sys ir į kan tiš ką baus mės kaip il ga lai kio žmo gaus at sky rimo nuo vi suo me nės ap ta ri mą. Kan tas yra pa ste bė jęs, kad nė ra di des nės baus mės, ku rią vi suo me nė ga li skir ti žmo gui, kaip jį izo liuo ti, taip pa smerk da ma mąs ty mo, kar tu ir jo žmo giš ku mo, ku ris tu rįs bū ti nuo lat patvir ti na mas lais vai ben drau jant su kitais žmo nė mis, de gra da ci jai. Kan tas, be abe jo, su vokė lais vės bausmės svar bą vi suo me nės sau gu mui už tik rin ti, ta čiau at krei pė dė me sį į jos ne igia mą po vei kį tą vi suo me nę su da ran tiems in di vi dams. Kan to įna šas į mir ties baus mės ap ta ri mo is to ri ją yra ne abe jo ti nas. Jo ar gu men tai at sklei dė, jog, siek da mi nu sta ty ti baus mę, ku rią žmo gus tu rė tų pa tir ti už ki to žmo gaus nu žu dy mą ir pa si telk da mi eti nius, at sa komy be, pa rei ga ir ne lygs ta ma žmo gaus ver te grįs tus ar gu men tus, tu ri me pri pa žin ti, kad ant nu si kal tė lio pe čių gu la aukš čiau sia at sa ko my bė. Ki ta ver tus, abejo ti na yra tai, kad Kan to iš dės ty ti eti niai ar gu men tai tie sio giai tin ka tei si nei prak ti kai pa grįs ti. VARG šas NU SI dė Jė LIS, blo GAS VALS TY bės pi- LIE TIS ar GY VA bū TY bė? Lai kui bė gant aki vaiz džiai kei tė si mir ties baus mės prak ti ka: nuo kan ki na mos mir ties iki vi siš ko mir ties baus mės at si sa ky mo. Vi sos šios prak ti kos ir jų po kyčiai iš reiš kia ir po žiū rio į žmo gaus vie tą bei jo gy vybės ver tę kei ti mą si. Nau jų jų lai kų pra džios baus mių prak ti kos ga li kel ti pa si bai sė ji mą, ta čiau jos rė mė si sie los ir kū no ry šio bei žmo gaus ir jo da ro mo blo gio pa sau ly je sam pra ta. Skaus min gos baus mės pa grin di mą ma to me šv. Augus ti no fi lo so fi jo je. Kan ki nan ti baus mė su si ju si su nuosta ta, kad skaus mas iš gry ni na žmo gaus sie lą. Vi sas žmo gaus gy ve ni mas esąs baus mė. Varg šai nu si dė jė liai tu rį pa tir ti daug blo gio, kol blo gos dva sios nuo jų nusi su kan čios 29. Pa ti ria mas blo gis jiems ne ken kian tis, net ta da, kai di dė jan ti kan čia juos at ve da į mir tį. Taip su pran tant baus mę, į nu si kal tė lį žiū ri ma kaip į varg šą nu si dė jė lį, į jo nu si kal ti mo at ly gį kan ki nančia mir ti mi kaip į jo pa da ry to blo gio per kė li mą jam pa čiam. Juo di des nis jo su kel tas blo gis, juo di des nį skaus mą jo kū nas tu rįs iš kęs ti. Nau jų jų lai kų pra džios baus mės prak ti kos at sklei džia, kad, kan ki ni mais priver čiant varg šą nu si dė jė lį pri pa žin ti sa vo nu si kal tėlio nuo dė mę, ne bu vo do mi ma si kon kre taus nu si kal ti mo mo ty vais. Ant tei sė jo pe čių ne kri to di de lė tei sin gos daly kų pa dė ties ieš ko to jo ir at ra dė jo at sa ko my bė. Be abe jo, nu baus tas žmo gus ga lė jo bū ti ir ne kal tas dėl kon kre taus nu si kal ti mo, ta čiau nuo dė min gas kaip ir kiek vie nas ki tas. Že miš kas teis mas, kan ki nan ti baus mė tu rė jo ne at ly gin ti nu si kal ti mo vi suo me nei pa da ry tą ža lą, o iš gry nin da mas pa reng ti nu si dė jė lį pas ku ti niam teis mui, ku ris lau kia vi sų. Au gus ti nas, kal bė da mas apie dvi mir tis, že miš ką ir ana pu si nę, pa brė žė, kad jei gu žmo gus že miš ka me gyve ni me ir yra bau džia mas ne pa ke lia mo mis kan čio mis, nebūtinai tai pa si kar tos die višška me teis me 30. Au gusti nišškos min ties at gar sių ma to me ir Ig na co Lo jo los 466 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

35 Mirties bausmė: tarp teisės bausti ir egzistencinio rūpesčio dva si nė se pra ty bo se, ku rio mis at si sa kius džiaugs mo jau čiant skaus mą ir lie jant aša ras dėl mū sų nuo dėmių, sie kia ma, kad mir tis ir teis mas bū tų daug aiškiau at me na mi 31. Izo liuo to per auk lė ji mo idė ja mums ga li pa si ro dy ti daug hu ma niš kes nė ne gu kan ki ni mo prak ti kos, tačiau pla čiai tai ko mos lais vės baus mės ma žai dė me sio krei pia į žmo gaus sie lą, rū pi na si tam tik rų pi lie ti nio elge sio mo de lių įdie gi mu. Žmo gus čia ne Die vo kūri nys, o ra cio na li gam tiš ka bū ty bė, ku ri el gia si pa gal sa vo ži no ji mą, o blo gas el ge sys žy mi ži no ji mo sto ką. Iš pi lie ti nės vi suo me nės re a li jų ky lan tys ššiuo laiki niai tei si niai-po li ti niai ar gu men tai, at ro do, ne tu ri jo kių są sa jų su te olo gi ne ar eti ne mir ties baus mės sam pra ta. Juk ir šian dien te olo gai pri pa žįs ta, kad žmo gaus gy vy bė sa vai me nė ra svar biau sias ir ga luti nis da ly kas 32. Be to, kas ga li la biau ne de rė ti prie kan tiš ko mir ties baus mės rei ka la vi mo gi nant žmo gišką oru mą, nei be są ly giš kas sie kis iš sau go ti žmo gaus gy vy bę. Ki ta vertus, aki vaiz du, kad po žiū ry je į gy vy bę šian dien ap ta riant mir ties baus mės klau si mą su si duria te olo gi nės, eti nės ir po li ti nės nuo sta tos. Plė to da mi eti nį Kan to ar gu men tą, at si sa kę tei si nių jo im pli ka ci jų, pri ei tu me prie iš va dos apie ne lygs tamą bet ku rio, net ir nu si kal tu sio, žmo gaus gy vy bės vertę. Vil niaus ar ki vys ku pas met ro po li tas Aud rys Juo zas Bač kis, dis ku tuo jant dėl mir ties baus mės pa nai ki nimo, yra nu ro dęs: Da bar Lie tu vo je įma no ma ap si ginti nuo nu si kal tė lių ki tais bū dais, ven giant baus ti mirties baus me. Mir ties baus mės pa nai ki ni mu bū tų iš reikš ta pa gar ba kiek vie no žmo gaus gy vy bei. Be to, mir ties baus mės pa nai ki ni mas bū tų žen klas, kad ne no ri ma at im ti gy vy bės už gy vy bę, kad ga li ma pa siūly ti hu maniš kes nių prie mo nių nu si kals ta mu mui su stab dy ti 33. Vi suo me nės kei ti ma sis bei pi lie ti nės vi suo me nės su sifor ma vi mas ir jos tvar kos ser gė to jams lei džia pri pažin ti, kad vals ty bė je nė ra gy vy biš kai svar bių da ly kų, svar bes nių už pa čią gy vy bę. Ga li ma gin čy ti Schma len ber go tei gi nį, esą baudžia mo sios tei sės se ku lia ri za vi mas tu ri te olo gi nes prielaidas, nes šian dien esą pri pa žįs ta ma, kad joks nu sidėjė lis ne ga li su reng ti ab so liu taus teis mo ki tam 34. Pa grin di nė te olo gi nė prie lai da, at sklei džian ti kri mino lo gi nio žmo gaus el ge sio aiš ki ni mo trū ku mus bei kartu esan ti stip riau sias ar gu men tas prieš mir ties baus mę, yra ši: Žmo gus yra to kia pa slap tin ga bū ty bė, kad apie jį, kaip ir apie Die vą, te ga li me su si da ry ti tik ne tiks lią nuo mo nę 35. Te olo gi niai ar eti niai ar gumen tai, ššiuo laikišškai ap ta riant mir ties baus mę, gal ir nė ra la bai po pu lia rūs, ta čiau tei si nę for mą įga vęs sie kis iš sau go ti žmo gaus gy vy bę, net jei tai nė ra naudin ga vi suo menei ar net in tui ty viai grės min ga jos pi lie čiams, atsklei džia, jog šian dien psi cho lo gi niai ar so cia li niai (net tei si niai) ar gu men tai mir ties baus mės by lo je nė ra svar biau si. Krikš čio niš ka me pa sau ly je mir ties baus mė yra išliku si to se ša ly se, kur ji įtvir tin ta gi lios teis mi nės bei pa sau lė žiū ri nės tra di ci jos (pa vyz džiui, JAV bei Šveicari jo je). Ma žoms ša lims, ne su ge bė ju sioms ir ne tu rėju sioms są ly gų to kias tra di ci jas su for muo ti, mir ties baus mės klau si mu ten ka da ry ti po li ti nius spren di mus, tie sio giai ne ky lan čius iš vi suo me nės nuo mo nės bei ne iš ven gia mai iš šau kian čius bei iš šauk sian čius neigia mų ver ti ni mų. Lie tu vo je sa va tra di ci ja ne pa grįs ta poli ti nė ko ky bė kaip bro ką iš ryš ki na jos ne ati tin kan čią vi suo me nės is to ri nę, tei si nę ir eg zis ten ci nę pa tir tį. 32 Tai pri pa žįs ta te olo gai Al tas ir Schma len ber gas; žr. Schma len berg E., Töten de Ge walt: ei ne The o lo gisch-et his che Stu die, Frank furt a. Main, Ber lin, 1981, S. 123; Alt H.-P., op. cit., S Žr. Lie tu vos Res pub li kos Kon sti tu ci nio teis mo nu ta ri mas, op. cit. 34 Schma len ber gas pa brė žia, jog te olo gi nių prie lai dų jis ne su - pranta kaip teis mo prak ti kos at skie di mo tei sė jų ma lo ne; žr. Schma lenberg E., op. cit., S Schma len berg E., op. cit., S NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

36 istorija STE RE o TI pų SIE NA Žy dai ne žy diš ko je Lie tu vos Di džio sios Ku ni gaikš tijos vi suo me nė je Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė Vis daž niau ana li zuo da mi sa vo po žiū rį į ke lis šimtme čius gre ta gy ve nan čius ne krikš čio nis (dau giau sia žy dus), pa mir šo me pa tys jų aky se esan tys go jų, gau rų ar ka fi ri nų, t. y. ne žy dų ir ne mu sul mo nų, vi suo me ne. Nekrikš čio nių veik la dau gu mos at žvil giu ne ma to ma vi suo me ni nių san ty kių pu sė: kiek vie nas jų tu rė jo išanks ti nį, ben druo me nė je su si klos čiu sį ir su gy ve ni mo pa tirti mi pa grįs tą elg se nos, ben dra vi mo ar, prie šin gai, sau gaus at stu mo iš lai ky mo ir pa žiū rų mo de lį. Jis, kaip ir vi suo me nės dau gu mo je at si ra dęs ne krikš čio nių įvaizdis, klos tė si kas die nio gy ve ni mo re a li jų, prie ta rų, ste re o ti pų ir bai mių fo ne. Šį kart svar būs ne krikš čio niš kos dau gumos su si kur ti ir ne vi sa da tei sin gas jos nuo sta tas veikę įvaiz džiai, bet, prie šin gai, žy dų nuo mo nė apie juos priėmu sią ir są ly gas gy ven ti su da riu sią vi suo me nę. Žy dų po žiū rio į nežy dus go jus te ma yra be ne ryš kiau sias an ti ju dais ti nių dar bų ak cen tas ir veiks minga ne pakan tu mo kurs ty mo for ma. Taip pri si den gia ma kil niais krikš čio nių per spė ji mo ir ap sau go ji mo nuo ta ria mo žy dų pik ta va liš ku mo tiks lais. Iš kreip tas dau gu mos do mė jima sis ju daiz mu ir be kon teks tis ci ta vi mas iš Tal mu do dau gių dau giau sia pre ten duo tų į ban dy mus tir ti žy dų po žiū rį į ne žy diš ką vi suo me nę, bet ne į rim tus pro ble mos ty ri mus. At si sa kius il gai vi suo me nę aud ri nusių pa grindi nių an ti ju dais ti nių teks tų po žy mių ne pa kan tu mo ir bud ru mo, ben drau jant su žy dais, ver ta nau jai pa žvelg ti į tai, kaip Lie tu vos Di džio sios Kunigaikštijos vi suo me nė at ro dė jo je gy ve nan tiems žy dams, kaip su gy ve ni mas čia vei kė ben druo me nės elg se ną ne žy diš ko je aplin ko je. Pa tys žy dai ven gė at vi rai pa reikš ti sa vo nuo mo nę ne žy diš kai vi suo me nei su pran ta ma kal ba. Pa si rink ta dau gu mos ne er zi ni mo po li ti ka ap gal vo tai pa si ren gus bū ti na jai gin čiai. Va ka rų Eu ro po je vien kvie ti mas vie šai re li gi nei po le mi kai ta po ga li mo iš puo lio prieš ben druo me nę sig na lu. Ket ve rių me tų sei me svars tant žy dų pa dė ties Abie jų Tau tų Res pub li ko je re for ma vi mo va rian tus Lie tu vos žy dai, at ro do, pir mą kar tą įsi trau kė į JURGITA ŠIAUČIŪNAITĖ-VERBICKIENĖ VU istorijos doktorantė, tyrimų sritis LDK tautinės mažumos. Šia tema yra paskelbusi straipsnių. vi suo me nė je ki lu sią po le mi ką. Čia ben druo me nė ne tu rėjo vie nin gos nuo mo nės: ją iš sa kė ka ha lai ir juos nai kin ti siū lę pa vie niai drą suo liai. Pir mą sy kį vi suo me nei supran ta ma len kų kal ba žy dai vie šai dės tė sa vo rūpesčius, ver ti no ben druo me nės or ga ni za ci jos veiks min gu mą, re li gi jos iš pa ži ni mo ir tra di ci jų puo se lė ji mo ga li my bes. Iškelda ma įky rė ju sias pro ble mas, žy dų ben druo me nė ne ko men ta vo ir šio je po le mi ko je ne itin sub ti liai iš saky to ne pa kan tu mo. Nau ją ne ofi cia lią su gy ve ni mo pusę at sklei džia heb ra jiš kai ben druo me nės reik mėms su kurti ir tik jo je funk cio na vę la bai sa vi ti teks tai. Re li gi jos nuo sta tos, pa sau lė jau ta, ben druo me nės ste re o ti pi nis mąs ty mas jo se su mi šęs su re ak ci ja į daž nai ap lin ki nių reiškia mą sa vo pa ties ne igia mą įvaiz dį. Ma nau, gre ta iš po pu lia rė ju sių įvaiz džio ty ri mų, sie kis ap žvelg ti kele tą LDK žy dų ste re o ti pi nio mąs ty mo ir elg se nos as pek tų yra ko rek tiš kas. Tai ant ra krikš čio nių ir žy dų san ty kių pu sė ir su gy ve ni mo vi suo me nė je da lis. ŽY do ĮVAIZ dis Jau nuo XVI a. vi du rio LDK vi suo me nė je ma ny ta žy dus esant gud ria, klas tin ga, ža lin ga, ap ga vi kų ir tur tuo lių krikš čio nių skur din to jų tau ta, be ki ta ko, am ži na krikš čio nių prie še ir ken kė ja bei ju daiz mo tarp krikš čio nių sklei dė ja 1. Įpras tą ko lek ty vi nį žy do ste reo ti pą ly dė jo vi suo me nę trik dan tis krikš čio nių vai kų ri tu a li nio žu dy mo gan das. Krikš čio ny bė kaip ofi cia li ir vals ty bė je vy rau jan ti re li gi ja tu rė jo ne abe jo ti ną prana šu mą mi si jų ir ti kė ji mo sklei di mo sri ty je. Juo la biau pro ze li tams bu vo pa lan ki ir pa trauk li vals ty bės po li ti ka: pri ėmu siam krikš tą su tei kia ma ba jo rys tė. Dau gumos pra na šu mas ska ti nant krikš čio ny bės pri ėmi mą tarp kita ti kių ma žai te pa dė jo at si kra ty ti il gai ne įveik tos ju daiz mo pli ti mo ir krikš čio nių ta pi mo ju dė jais bai mės. Jos ra di ma sis grei čiau siai sie ti nas su ju dai zuo jan čių ere zi ja. Pla ti nan tie ms ju daiz mą ar is la mą Lie tu vos Sta tu tai gra si no mir ties baus me su de gi nant. Krikš čio niš ka me pa sau ly je vi suo ti nai iš pli tus uni ver 1 Šiaučiūnaitė J., Žydai 16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: fobijomis virtę stereotipai, in: Kultūros barai, 1998, Nr. 8 9, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

37 stereotipų sienos sa liam žy do ste re o ti pui, sun ku at skir ti, ką eu ro pė jan ti Lie tu vos vi suo me nė pe rė mė iš ki tur, o kas su si formavo LDK. Ne pa lan kau sią iš LDK ne krikš čio nių žy dų įvaiz dį il gai niui kei tė kin tan čio so cia li nio ir eko no mi nio gy ve ni mo ak tu a li jos. Pra ras da mas at gy ve nu sius bruožus jis ne daug ki to, kol Ket ve rių me tų sei mo me tu bu vo su lyg ta ties vi suo me nės su for mu luo tu, o ir pa tiems žy dams pri im ti nu ke ti ni mu pa da ry ti juos lai min gais ir kraš tui nau din gais. Go JAUS NE ŽY do SAM pra TA Tal mu di nė je tra di ci jo je vi sos re li gi jos, iš sky rus judaiz mą, api brė žia mos vie nin te liu api ben dri nan čiu ter minu: avo da za ra sve ti mas kul tas 2, t. y. vi sos neju dė jų re li gi jos. Taip pat pri pa žįs ta ma skir tin ga žy dų ir ne žy dų kil mė: žy dai sa ve kil di na iš bib li nių per sona žų Ab ra o mo, Iza o ko ir Jo kū bo, o ne žy dai esan tys ne igia mų vei kė jų Edo mo ir Eza vo pa li kuo nys. Go jaus iš sky ri mas ir tra di ci nis žy do ne žy do kas die nių santy kių reg la men ta vi mas Eu ro po je il gai kė lė rū pes čių, nors seg re ga ci ja tarp žy dų ir krikš čio nių to ly džio mažė jo. Jau XI XII a. pri pa žin ti Ha la chos au to ri te tai iš aiš ki no skir tu mus tarp Tal mu do epo chos pa go nių ir Vi du ram žių krikš čio nių, nes šie ne bė ra stab mel džiai 3. Tai gi ir juos va din ti gojais ne tik tų. Nuo XVI a. Vi du rio Eu ro po je ti tu li niuo se heb ra jų kal ba lei džia mų kny gų pus la piuo se spaus din tas šią nuo sta tą liu di jan tis skelbi mas 4. Ne ap si kentus su ne pa liau ja mu krikš čio nių do mė ji mu si žy dų po žiū riu į go jus, pas ta rą jį aiš ki ni mą pri mi nė 216 Vo kie ti jos ra bi nų (1893 m.), pa si ra šiu sių de kla ra ci ją, ne igian čią klai din gą žy dų raš ti jos ir mo ralės trak ta vi mą 5. Tal mu de įtvir tin tos mo ra lės nor mos ir įsta ty mai nu ma tė au to no miš ką gy ve ni mą su ne žy dais žy dų dau gu mo je. Dias po ro je su si dur ta su ne nu ma ty ta kom pli ka ci ja: žy dai pa tys ta po ma žu ma. Ši ap lin ky bė ver tė per mąs ty ti dvi bu vi mo dias po ro je pro ble mas. Pirma, per žiū rė ti kas die nius san ty kius su krikš čio ni mis. An tra, pa si rink ti sau gią ben druo me nės po zi ci ją ne itin bi čiu liš ko je vi suo me nė je ir iš lai ky ti re li gi ją, kal bą bei tra di ci jas. Pa nai kin tus bui ti nio ben dra vi mo su ne žy dais drau di mus 6 pa kei tė ben druo me nių sa vi sau gai bū ti nos kon tak tų su dau gu ma regla men ta ci jos. Mo di fi kuo ta go jaus ne žy do sam pra ta liko. Mums įpras tes nis skirs ty mas į krikš čio nis ir nekrikš čio nis su uni ver sa lia chris tia ni tas pre ten zi ja į pra našu mą tu rė jo ati tik me nį ju daiz me sa vo sios, kaip Die vo tau tos, ir tik ro sios re li gi jos pa grin di mą. Tai visuo menės ver ti ni mo iš ei ties po zi ci ja ir vie na svar bes nių nuo statų. Dar ne tu rint su gy ve ni mo Lie tu vo je pa tir ties jau bu vo su si klos čiu si žy dų elg se nos ir pa žiū rų sis te ma. Su si dū ru si su nau jos ap lin kos re a ly be ji ga lė jo ne kisti, bū ti at mes ta ar tap ti dar griež tes nė. Ju daiz mo ir krikš čio ny bės kon flik tą ge riau siai at sklei dė Baž ny čios ini ci juo ti be kom pro mi siai Vi du ram žių te olo gi niai gin čai, an ti ju daiz mas ir vi suo me nės ne pa kan tu mas bei krikščio niš ka me pa sau ly je iš si bars čiu sių žy dų elg se na. po ZI ci JA: NE pro Vo KUo TI Gy ve nant žy dams ne pa kan čio je ap lin ko je, gre ta reli gi jos ir pa pro čių iš sau go ji mo ab so liu čia ver ty be pri pa žin tas ko lek ty vi nis sau gu mas iš kiek vie no as meniš kai rei ka la vo veik ti pa gal ben druo me nės tai syk les ir jos nau dai. Ben druo me nės sa vi kon tro lė ypač ryš ki su si kū rus Lie tu vos Va ad ui (1623) svar biau siai savi val džios ben druo me nės ins ti tu ci jai. Ji for ma vo žy dų po zi ci ją vi suo me nė je, kai kei tė si są ly gos ar įkais da vo at mos fe ra. Ana li zuo jant žy dų elg se ną vi suo me nė je, rei kė tų nuolat prisimin ti dau gu mo je funk cio na vu sį ne igia mą įvaiz dį ir jo pa sek mes: po gro mus, kal ti nimus ri tu a li nė mis žmog žu dys tė mis, ūki nės veik los su var žy mus ir pan. Va ad o spren di mai pa tei kia pla tų kon tak tų su daugu ma spek trą: kai ne er zi na ma vil kint sa ba lų kai lius iki teis mo ven gi mo ir po li ti kų kon tro lia vi mo. Iš vardytos įta kos sri tys ro do žy dų ben druo me nės są ly čio su iš oriniu pa sau liu po bū dį: ne er zin ti, ne pro vo kuo ti, įsi teik ti ir pa ma lo nin ti, pa pirk ti ar iš pirk ti, kon tro liuoti ar su si tai ky ti su ne be val do ma si tu a ci ja. Tai duok lė ben druo me nės sau gu mui, kai jos so li da ru mas, ben dros kil mės ir li ki mo su vo ki mas drau džia au ko ti vie ną vi sų nau dai. Pri me na mas vaiz dus Tal mu do pa sa ko ji mas apie tris žy dus ke liau to jus, ke ly je su ti ku sius nie ka dė ją, reika lavu sį iš si rink ti vie ną jų, idant ne bū tų nu žu dy ti vi si trys. Ne su dė tin go siu že to pa sa ko ji mo mo ra las: vei kiau vi si ke liau to jai tu rė tų pa si rink ti mir tį, nei iš duo ti vie no žydo sie lą 7. Va ad o spren di mai ir žy dų ben druo me nės gy vense na grin džia mi so li da ru mo iš min ti mi. Di džiau sia kon tak tus su ne žy dais per tei kian čių nutar čių da lis ten ka spren di mams, ku riuos su tar ti nai ga lė tu me va din ti vi suo me nės ne er zi ni mo ir ne pro vokavi mo po li ti ka. Ant ro jo ir Tre čio jo Lie tu vos Sta tu tų ren gė jus pik ti no žy dų ap ran gos iš tai ga, o XVII a. pirmo je pu sė je pa tys žy dai, grasin da mi bau do mis pik tnaudžiau jan tiems, reg la men ta vo sa vo ap ran gos de ta les 8. Pra ban gos de monst ra vi mas pri ly go pro vo ka ci jai. Ta čiau veng dama kon flik tų, ben druo me nė sa vo ini cia ty va rū 2 Kac J., Krizis tradicij na poroge novogo vremeni, Ierusalim, 1991, s Ibid., s Ibid., s Mejer F., Christianskie učenija o Talmude i Šulchan Aruch, Vilno, 1910, s Kac J., Krizis tradicij, s Istorija evreev v Rossii, Moskva, 1914, t. 11, s Oblastnoi pinkos Vaada Litovskich evreiskich obščin, Sn. Peterburg, 1912, Nr , NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

38 Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė pi nosi kiekvie no žy do ir krikš čio nio san do rio tei sė tu mu ir šva ru mu. Ypač jei ži no ma apie ini ci juo ja mą ne są žinin gą ne žy dui nuos to lin gą san do rį. Be je, ir pa tiems žy dams ne ga lima sko lin tis iš ku rio nors go jaus ar ba po no 9 be ben druome nės teis mo at sto vų ir vie no iš jos vy riau sių jų pri ta ri mo. Ne vyk dant kom pli kuo tų są ly gų, ka ha las ga lįs įspė ti sko lin to ją krikš čio nį, kad jo ver slo part ne ris žy das yra ne pa ti ki mas švais tū nas. Pa teik to se kas die nė se si tu a ci jo se (bent jau pa gal Va ad o spren dimus) ben druo me nė vei kia vi suo me nės nau dai ir var žo as me ninę žy do inicia ty vą. Ji au ko ja ma ben druo me nės sau gu mui ir ne ma lo nu mams, ku riuos ga lė tų su kel ti ap gau tas pa si ju tęs karš ta ko šis sko lin to jas. Ap dai rią elg seną su ap lin ka baig tų Lie tu vos Va ad o nu tar tis 10, drau džian ti žydams tu rė ti rei ka lų (nuo nuo mos iki tar ny bos) su be sai ko naujai įve damų mo kes čių rin ki mu. Tai vie ną iš įpras tų veik los sri čių ir pra gy ve ni mo šal ti nių at iman tis spren di mas, kad ne pro vo kuo tų vi suo me nės, ku riai bū din gas žy dų, krikš čio nių skurdin to jų, ste re o ti pas. Nau jų mo kesčių įve di mas pik ti no, kaip ži nia, to kioms nau jo vėms ne pri ta rian čią vi suo menę. At sar gu mas, pra smin gas mo ky masis iš anks tes nių ne vien sa vų klai dų są mo nin gas at pir ki mo ožio padė ties ven gi mas. Pa tys žy dai įžvel gė suiručių ir iš puo lių prieš juos su sie ji mo ten den ci ją. Pa na šūs mo ty vai lė mė ben druo me nės ap si spren di mą neteikti pa ra mos kiek vie nam, ku ris sa va valiau da mas er zins ir muš ku rį nors iš ne žy dų ir dėl to at si durs ne lai mė je 11. Siek da ma be kon flik čio su gy ve nimo žy dų ben druo me nė aki mirks niu re a guo da vo į sklan dan čius gan dus ar iš sa ky tas nuo mo nes. Ide a lu bu vo nu ma ty ti ir ap lenk ti įvy kius. Tarki me, gan das apie ta ria mą os ti jos iš nie ki ni mą LDK ne ži no mas. Ta čiau kai my nų kraštuose tai vie nas dažnes nių an ti žy diš kų iš puo lių mo ty vų. Įver tinus ki tų vals ty bių (kad ir Len ki jos) žy dų pa tir tį, ga li mai pro vo ka ci jai pe dan tiš kai pa si ruoš ta 12 : kal ti nama sis iš perka mas, nu ma to mi lė šų šal ti niai bei iš lai dų pro por ci jos jam ir ben druo me nei. Pa na šiai vei kia ma ir Žydas Panevėžio katedra pa reiš kus kalti ni mus ri tu a li ne žmog žu dys te. Nors šis siu žetas ypač daž nas lie tu vių tau to sa ko je apie žy dus 13, iš tie sų LDK yra pa ly gin ti ma žai teis mus pa sie ku sių ri tu a linių žmog žu dys čių pro ce sų. Ne pri ekaiš tin gai vei kęs ge rai su de rin tas ir pa kan ka mai pa tep tas iš pirki mo pa pir kimo me cha niz mas ta po veiks min giau siu pro ble mų spren di mo bū du. NE pa VERS KI ME SA VO PRIEšŲ TEI Sė JAIS Iš pir ki mas esant kom pli kuo tai by lai, kai jos svarsty mai ga lė jo su kel ti kraš tu ti nę vi suo me nės re ak ci ją, at ro do su pran ta mas ben druo me nės in te re sų kon teks te: ne pro vo kuo ti, slo pin ti at si ra du sią įtam pą. Ta čiau daž nas nu si kal tu sio žy do iš pir ki mas iš vals ty bi nių teis mo ins ti tu ci jų ta po vos ne kas die niu ka ha lo rū pes čiu. Dar Vy tau to Di džio jo pri vi le gi jo je bau džia mų jų by lų (net tarp dvi ejų žy dų) spren di mas pri skir tas di džio jo ku ni gaikš čio ju ris dik ci jai, t. y. nusi kal ti mą pa da ręs žy das teis ti nas ne žy dų teis me. Ka ha lo ini ci juo ja mą bau džia mo sios tei sės tra di ci jų pa žeidi nė ji mą, iš per kant žy dą iš ne žy dų teis mo, ra bi nas Me je ris Za kas komen ta vo taip: aš vi sa da pro tes tuo ju prieš mū sų da bar ti nius va do vus dėl to, kad jie ky šiais sten gia si iš gel bė ti nuo teis mo va gis ir nu sikal tėlius, pa te ku sius į ne žy dų val džios ran kas (jie tai aiš ki na tuo, kad ne žy dų teismas to kiais at ve jais skel bia mir ties baus mę, o tai prieš ta rau ja žy dų teisei), ir dėl to sė ja nu si kals ta mu mą ir va gi lia vi mą 14. Il ga lai kis ky ši nin kavi mas ir pik tnau džia vi mas, ven giant tei sin gu mo, XVI II a. pa bai go je ta po sva riu ar gu men tu ka ha lų likvi davi mą siū lan tiems žy dams. Ket ve rių me tų sei mo metu įsi plies ku siuo se žy dų pa dė ties svars ty muo se į Vilniaus ka ha lo pra šy mą ka ra liui ir sei mui at sa kę Vil niaus žy dai ant ri no ra bi no min čiai: Ka ha lai [...] žy dų nu si kals ta mu mo prie dan ga, kai žy das nu si kals ta ir bū na pašauk tas į ša lies teis mą, ka ha las jį gi na ar teis mą pa per ka Ibid., Nr Ibid., Nr Ibid., Nr Ibid., Nr Anglickienė L., Žydas pasakojamojoje tautosakoje, in: Liau dies kultūra, 1996, Nr. 1, p Istorija evreev v Rossii, s Materiaùy do Dziejów Sejmu Czteroletniego, Wrocùaw Warszawa ir kt., 1969, t. 6, s Oblastnoi pinkos Vaada, Nr NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

39 stereotipų sienos Bai mę ke lian tis ne žy dų teis mas su vok tas kaip tradici nio ben druo me nės vi daus teis mo bet-din prieš prie ša, lė mu si žy dų elg se ną. Su tar čių ir pa ra šų fal si fi ka to riui ar žy dui, iš drį su siam by li nė tis su žy du, LDK teis muo se po per se kio ji mų ir at sky ri mo nuo ben druo me nės, numa ty ta sun kiau sia iš leis ti nų baus mių net per duo ti į ne žy dų ran kas, kad bū tų iš nai kin ti dyg liak rū miai iš vy nuo gy no 16. Ben druo me nės glo bos pra ra di mas lengves nė baus mė, nei by los per da vi mas į LDK teis mą. Lako niš kai, bet iš kal bin gai tai aiš ki na žy dų kroni ki ninkas Na ta nas Ha no ve ris: ne pa vers ki me savo prie šų tei sėjais 17. Stip riau sias bai mę ir ne pa si ti kė ji mą vals ty bės teis mais ska ti nęs im pul sas buvo ne žy dų prie šų teisė jų įvaiz dis. Jis la bai nau din gas psi cho lo gi nį spau di mą ben druo me nė je ga lė ju siems da ry ti ka ha lams nu sikal tė lių gel bė to jams nuo ne tei sin gų žy dų tra di ci joms prieš ta rau jan čių teis mų. NAU din GI RY šiai Teis mų pa pir ki mas ar nu si kal tu sių iš pir ki mas tėra vie na ka ha lo veik los sri čių, kur tvar kant rei ka lus svarbūs nau din gi ry šiai su įta kin gais as me ni mis. Nau jų ryšių už mez gi mu ar jau esan čių pa lai ky mu ir iš lai dų skyri mu rū pi no si Va ad as, vyk dęs tiks lin gą įsi tei ki mo ir pa ma loni ni mo po li ti ką. Ji už tik ri no pa ra mą keb liose si tu a ci jo se. Žy dų ben druo me nė nu si žiū rė da vo ir di dį jį kunigaikš tį, ir į pa vie to sei me lį at va žia vu sį pro vin cijos ba jo rą. Tai kon teks tas, kur pras mę įgauna vi suo me nės da li ji mas į gojus ir po nus į ei li nius ir įta kin gus. Šie ver ti pa ma loni ni mo dėl sa vo ga lios pa kenk ti ar pa gelbė ti. Sie kiant sau gu mo, ben druo me nės kon tro lės per pa ma lo ni ni mus me cha niz mas apė mė vi sus po li ti nio gy ve nimo lyg me nis. Taip steng ta si su truk dy ti gali mą žy dams ne pa lan kių įsta ty mų pri ėmi mą sei me, kad ne ke tin tų [...] nie ko nau jo, o pa tai sy tų vis ką, ką ga li ma pa tai sy ti 18. Ar čiausiai pa vie tų cen trų gy ve nę ben druo me nės įga lio ti žy dai tu rė jo la bai kon kre tų tiks lą stebė ti sei me lių dar bą, kuo anks čiau su ži no ti apie ga li mus žy dams ne pa lan kius siū ly mus ir steng tis, kad jų bū tų at si sa ky ta: an ti žy diš ki pro jek tai bū tų at mesti dar pa vie te. Sei meliui iš si rin kus at sto vus, sei me da ro mas tik ra sis pa ma lo ni ni mo mos tas: pa vie to at sto vams sei me dera pa reikš ti pa gar bą ko kia nors do va na ir pra šy ti jų bū ti seime mū sų ge ra da riais 19. Tai iš Va ad o nu tar čių aiš kė jan tis pavie tų at sto vų išly dė ji mo į sei mą sce na ri jus. Jo veiks min gu mo nie ka da ne ži no si me, nes ir išly din tie siems, ir išly dė tie siems rū pė jo slap tu mas. 17 Natan Gannover, Pučina Bezdonnaja, in: Evreiskie chroniki 17 stoletija, Moskva Ierusalim, 1997, s Oblastnoi pinkos Vaada, Nr Ibid. 20 Gannover N., Op. cit., s. 86, 89 ir kt. rašoma abreviatūra. 21 Ibid., s Mū SŲ PRIE šai Gre ta ga na daž nos go jaus ne žy do są vo kos Va ad o spren di mų teks tuo se ra si me ir mū sų prie šų sam pratą. Ji api bū di na iš im ti nius an ti žy diš kus vi suo me nės veiks mus: kal ti ni mus ri tu a li nė mis žmog žu dys tė mis, prie var ti nį žy dų vai kų krikš tą, Bog da no Chmel nic kio maiš tą ar rei ka la vi mą ap ri bo ti ne žy džių tar nai čių sam dą žy dų na muo se. Kri ti nių įvy kių kon teks te Chmel nic kio maiš tą per gy ve nu sių žy dų au to rių kro ni ko se mū sų priešo są vo ka, gre ta dar ke lių ne žy dų pa mi nė ji mų, įga vo nau ją pras mę. Na ta nas Ha no ve ris vi suo me nę skal do į pra keiks mo te bū na mir tin gas jo var das 20 ly di mus maiš ti nin kus ir žy dų už ta rė jus te bū na pa gar bin tas jo var das 21. Dvi po lį vi suo me nės ski li mą iki tol di džiau sio po gro mo me tu ma to dar du žy dų kro ni ki nin kai: Mejeris iš Ščeb že ši no bei Sa ba ta jus Ha ko he nas. Tai vienin te lis ver ti ni mo va rian tas, kai iš žu do mos žy dų bendruo me nės, prie var tau ja ma keis ti re li gi ją ar li guis tai ieš ko ma ne va sle pia mo tur to. Da lies vi suo me nės iš ties ta ran ka, maiš to ap lin ky bės bei jo da ly viai for ma vo kro ni ko se nau ją požiū rio į ne žy diš ką vi suo me nę kon cepci ją. Sta čia ti kiai su ki lo prieš ka ra liaus val džią ir su si jun gė su to to riais, nie ka dė jų pa li kuo ni mis. 22 Pir mą kar tą pa brėž ti iki tol ne ak tu a lūs kon fe si niai krikš čio nių skir tu mai. Sta čiati kiai maiš ti nin kai ir juos pa lai kan tys mies tie čiai, ka ta li kai nu ken tė ju sie ji ir žy dų už ta rėjai. Vi suo me nės kon fe si nė di fe ren cia ci ja su reikš min ta tik Chmel nic kio maiš tą ap ra šiu sio se žy dų kro ni ko se. Vėliau ji nyks ta, nors maiš to še šė lis su su pap ras tin tu mū sų prie šų įvaizdžiu te be ly di ben druo me nę. Me je ris iš Ščebže ši no su prie ši no Edo mo luo mą, Edo mo di di kus, Edo mo ku ni gaikš čius ir ne val do mą maiš ti nin kų gai va lą, nuo ku rio ku ni gaikš tis Viš nio veckis gy nė ir sau go jo žy dus, it ere lis sa vo jau nik lius, it gai lia šir dis tė vas sa vo kū di kius 23. Chmel nic kio maiš tinin kams ir jam pa čiam te kę pra keiks mai nė ra svar būs. Pa kaks to, kad kas kart mi nė da mas Chmel nic kį (Chmel), Na ta nas Ha no ve ris pri du ria pra keiks mo te bū na mir tingas jo var das ab re via tū rą. Iliust ra ty vus žy dų elg se nos ir me sia niz mo idė jų gy vy bin gu mo pa vyz dys yra ga o no ra bi no Je chie lio Mi che lio pa tei kia ma as men var džio Chmel trak tuo tė. Ne va tai pir mo sios fra zės chew lej mos chiach jo woj le o lam (kan čios, skel bian čios Me si jo at ėji mą, už klups že mė je, o po jų at eis gero sios nau jienos šauk lys) rai dės 24. Maiš to nu a lin tiems žy dams ro jaus vaiz di nys hebrajų kal ba ra šiu sio po eto Moi šės iš Na ro lio ei lė se vir to 22 Ibid., s Meier iz Ščebržešina, Tiagoty vremion, in: Evreiskie kroniki 17 stoletija, Moskva Ierusalim, 1997, s Ibid., s Tazbir J., Dzieje polskiej tolerancji, Wydawnictwo Interpress, 1974, s. 74. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

40 Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė prie šin gu iš vy tos ir vie ni šos, sa vo sū nų pa lik tos naš lės vaiz di niu 25. Kin tant gy ve ni mo re a li joms, ro ju mi Abie jų Tautų Res pub li ka te be at ro dė tik už si puo lan tiems žydus, ne va kles tin čius in Cla rum Reg num Po lo no rum / Para di sus Ju de o rum ar Po lo nia est pa ra di sus ju de o rum, et in fer nus rus ti co rum. NE įveik TAS ĮVAIZ dis Sa vaip su pras ta gy ny ba ir sau gu mo sie ki mas ta po es mi ne žy dų elg se nos sa vy be, kai pre ven ci jos su me timais do va no mis nu gin kluo ja mi me na mi prie šai. Sun ku nu sta ty ti žy dų nuo sta tų pir ma ei liš ku mą nu lė mu sius veiks nius. Jie vi si at ro do ly gia ver čiai: re li gi jos ir tra dici jų su for muo tas po žiū ris į ne žy dus, žy dų as me ni niai ir vers lo ry šiai bei gy ve ni mo prie šiš ko se kraš tuo se pa tir ties pe ri ma mu mas. At si neš ti nis ir kai my nys tė je įsi kū ru sių ben druo me nių pa ty ri mas bu vo ypač nau din gas sa vi tam žy dų gy ve ni mui Lie tu vo je. Ti kė ti na, jog jis for ma vo si taip, kaip vi suo me nė pri ėmė ki tur su si klos čiu sius santy kius su žy dais su tei kė jiems be veik stan dar ti zuo tą Vy tau to Di džio jo pri vi le gi ją. Anksčiau siai Eu ro po je atsi ra dęs mi tas apie ne va žy dų nie ki na mą os ti ją LDK nepri gi jo. Nors Vy tau to Di džio jo pri vi le gi ja drau dė tuo kaltin ti žy dus, o žy dai bu vo nu ma tę, kaip elg tis, jei gandas pa sklis tų. Aki vaiz du, kad Lie tu vos Va ad o me džia go je yra ne ati ti ki mų tarp re a lių ir ga li mų įvykių. Tai lei do ras tis ne sau gu mo ir lai ki nu mo jaus mui. Nu stelb da vo nuo lan ku mo ir su si tai ky mo su li ki mu lai ky se na už di de les mū sų nuo dėmes 26. To dėl ke lių šim tų žy dų mi nia iš Na ta no Ha no ve rio kro ni kos siu že to ne si prie ši no vie nam juos žu dan čiam maiš ti nin kui. Va ad o nu tar tys per tei kia pa čių žy dų su vok tas jų buvi mo vi suo me nė je pro ble mas ir ta ria mai jas iš spręs ti ga lin čią vei ką. Kar tu jos ro do žy dų ben druo me nė je su si klos čiu sį krikš čio niš kos vi suo me nės įvaiz dį. Vi suome nė ga lin ti pa si kė sin ti į sau gu mą ir su griau ti įpras tos gy ven se nos tėk mę. Žy dų ben druo me nė prie šiš ku mą slo pin da vo įsi tei ki mais, iš pir ko mis, ste bė ji mu ir grei tu rea ga vi mu. LDK vi suo me nė su ne igia mu žy do ste re o tipu pa čių žy dų bu vo su vok ta kaip sve ti ma, ne pa kan ti, pa vo jin ga ir ne pa ti ki ma. Lie tu vos žy dų ben druo me nė sufor ma vo il gai ne ki tu sią san ty kių su dau gu ma koncepci ją ne pro vo kuo ti. Ji re a li zuo ta pa sau lie ti nia me vi suo me ni nių san ty kių lyg me ny je, ne lie čiant ir taip aiškių re li gi nių skir tu mų. Spe ci fi nė elg se na ir po zi ci ja krikš čio niš kos vi suo me nės at žvil giu ro dė žy dų ben druo me nės su gy ve ni mo nau jo je ap lin ko je sie kius ir įsi vaiz duo ja mą jų re a li za ci ją. De ja, su sto ta ak la vie tė je. Ne igia mas įvaiz dis ne su bliuš ko, bet ta po tik įvai ria pu siš kes nis, o ko rup ci jos at ve ju dar ir pa grįs tas: net ir ta da, kai ap va li pi ni gų su ma ar as mens ran gą ati tin kan ti do va na bu vo vie nin te lis at si ra du sios pro ble mos spren di mas. Įver ti nę il ga lai kę pa tir tį ir gūžda mie si ne pro vo ka vi mo kiau te, žy dai vi so mis iš ga lė mis sie kė ben druo me ni nio sau gu mo. TRA di ci JŲ GNIAUŽ TAI Iš Lie tu vos ki lęs ir jo je au gęs Ap švie tos fi lo so fas Šlomo Mai mo nas Au to biog ra fi jo je per tei kė XVI II a. antros pu sės iliust ra ty vų už si kon ser va vu sios žy dų ben druomenės gy ve ni mo vaiz dą žy dų tra di ci nės elg se nos ir re a laus už ben druo me nės esan čio pa sau lio pa žan gos prieš prie šą. Ji įga li na įver tin ti il ga lai kių ben druo menės pa stan gų iš lai ky ti žy diš ku mą pa sek mes, po vei kį pačiai ben druo me nei ir jos san ty kius su dau gu ma. Kiek vienas Len ki jos žy das nuo vai kys tės bu vo ruo šia mas rabi nu ir tik vi siš kas ne su ge bė ji mas at im da vo iš jo tą var dą [...]. Įsi vaiz duo ki te Len ki jos ir Lie tu vos žydą maž daug dvi de šimt pen ke rių me tų, su ga na il ga barzda, su plyšusiais dra bu žiais, kal ban tį se no sios žy dų, žy dų-vo kie čių žar go no, len kų ir ru sų žo džių mi ši nio kal ba ir tvir tinantį, [...] kad tu rįs šio kių to kių moks lo ži nių. 27 Lie tu vos ra bi nas Ber ly ne, pra juo ki nęs me di ci nos stu den tus, jų aki vaiz do je jau tė si ne pil na ver tis ir ri bo tas. Vė liau užsie ny je moks lų ra ga vęs at ei ty je žy mus žy dų fi lo so fas sam pro ta vo: Aš bu vau per daug iš si la vi nęs, kad galvo čiau apie grį ži mą į Len ki ją, kur ma nęs lau kė pil nas pra radi mų gy ve ni mas, be vil ties dirb ti bet ko kį pro ti nį darbą, be bi čiu lys tės, kur man tek tų vėl nu grimz ti į prie ta rų ir ne mok šiš ku mo gel mes, iš ku rių aš var gais ne ga lais iš trū kau... Aš per daug ge rai ži no jau rabi nų despo tizmą ir prie ta rų ga lią, vieš pa ta vu sią Len ki jo je jau ke le tą šimt me čių 28. Ben druo me nės pa stan gos užtik rin ti sau gu mą ir be kon flik tį gy ve ni mą izo liuo jan tis nu ė jo per niek. Kon ser va ty vus ben druo me ni nio gy ve nimo įšalas vir to vie ną po ki tos žy dų kar tas įtrau kian čia prie ta rų klam py ne ir tra di ci jų gniauž tais ra cio na liau mąs tan čiam ir maiš tau jan čiam jau nam ra bi nui Maimo nui. Be abe jonės, šie veiks niai stab dė jau ki to se vals ty bė se įsi bė gė ju sią žy dų asi mi lia ci ją. O iš Ket ve rių me tų seimo tri bū nos bu vo tie siog rei ka lau ja ma kas dien ne dėvė ti iš ap lin ki nių iš si ski rian čių tra di ci nių žy dų dra bu žių. Bendruome nės pa stan gos pa veik ti ne žy diš ką vi suo me nę bu vo nee fek ty vios ir trum pa lai kės, il gai niui vir tu sios sie kia mo sau gu mo iliu zi ja. Kon tras tai ska ti no kon flik tus ir kom pli ka vo žy dų gy ve ni mą vi suo menė je. Ne igia mo įvaizdžio ne pa vy ko nei įveik ti, nei pa veik ti, nes iš li ko pa ži ni mo ir su ar tė ji mo kliū tis abi pu sių ste re o ti pų siena. 26 Oblastnoi pinkos Vaada, Nr. 365 ir kt. 27 Iz avtobiografii Solomona Maimona, in: Evreiskaja biblioteka, Sn. Peterburg, 1872, t. 2, s. 261, Ibid., s. 325, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

41 Aka de my bė Aka de mi jos nau da: vi suo me nei, vals ty bei ar sau Tomas Daugirdas Rug sė jo pir mo ji, žy min ti ne tik nau jų uni ver si te ti nių me tų, bet ir Aukš to jo moks lo įsta ty mo įsi ga lio ji mo pradžią, pro vo kuo ja dar kar tą kel ti klau si mą apie vals ty bės moks lo poli ti ką. Soviet me čiu moks las bu vo vi siš kai pajung tas po li ti niams po rei kiams, to dėl val džia jam sky rė ypatin gą dė me sį, o moks li nin kų lo ja lu mą ska ti no gau sybe pri vi le gi jų. Vals ty bė buvo di dy sis už sa ko vas ir moks lo plėt ros kryp čių pri žiū rė to jas. Hu ma ni ta ri niai mokslai tu rė jo bū ti per smelk ti vals ty bę re mian čios vie nin gos ide o lo gi jos, tikslie ji pri si dė ti prie vals ty bės ge ro vės kė li mo. Moks las bu vo ap sau go tas nuo ne pri tek lių, ta čiau apie sa va ran kiš ką moks lo, ypač hu ma ni ta ri nio, gy va vi mą ne ga lė jo bū ti ir kal bos. Kar tais ir ššian dien pa si girs ta moks lo pa skir tį ide o lo gi zuo jan čių ar gu men tų. Ne kar tą esa me gir dė ję ofi cia lių moks lo įstai gų va do vų pareiš ki mų, kad moks las tu rįs ro dy ti vals ty bei ke lią. Ši taip pro ble mą formu luo ja pa tys aka de mi nio pa saulio at sto vai. Ban dy mai mo di fi kuo ti ide o lo gi zuo to moks lo sam pra tą, kai ne bė ra po li ti nės ide o lo gi jos, o vi suome nės rai dos kryp tis sun kiai ap čiuopia ma, pa si reiš kia kaip moks li nės ben dri jos veik los prieš prie ši ni mas bet ku riems na tū ra liems so cia li niams ar po li ti niams pro ce sams. Vie na me Vilniaus uni ver si te to rek toriaus Ro lan do Pa vi lio nio kny gos Prieš ab sur dą pri sta ty me, dar gegu žės mė ne sį įvyku sia me Vil niaus uni ver si te te, pa sisa kė Fi lo so fi jos fa kul te to Po li to lo gi jos ka ted ros ve dė jas prof. Vy gin tas Pšibils kis. Pir ma per ga le prieš ab sur dą jis pa va di no naujų moks lų kū ri mą: Ta čiau ir nau jie siems moks lams išky la pa vo jin gos ten den ci jos ban do ma pa vers ti pana šiais į bu vu sius moks lus, pri si tai kan čius prie si tu a ci jos, o ne žen gian čius prie ša ky. Pa vel dė tas so vie ti nis ide o lo gi nis žo dy nas ga li leis ti su prie šin ti to kias, tur būt ne ti kė tai pa čiam pa si sa kiusiajam iš sprū du sias, są vo kas kaip prisi tai ky mas (tu ri ma gal vo je prie po li tinės si tu a ci jos) bei žen gi mas priešaky (no ri ma įtvir tin ti moks lo pa sieki mais grįs tą ide o lo gi ją). Ideo logi zuo tis sie kian tis moks las, šian dien iš lais vin tas nuo vals ty bės po rei kio jį pa jung ti vi suo me nės ide o lo giza vi mui, sa ve per tei kia ne kaip ide o lo giš kai nau din gą vals ty bei, ta čiau kaip pa siprie ši nan tį jos po li ti niams tiks lams. No rom ne no rom pri si me na ko vin ga sis Sa lo mė jos Nė ries ke tu rei lis: Ga na jau mum be dar bo slan kiot gat vė se, / Ga na jau jum sto vėt už mūs pe čių ir liept! / Mes mo kė sim kur ti savo at ei tį, / Ir pa skelbt pa sau lio piati let ką. Aki vaiz du, jog po li ti niais pa reiš ki mais gar sūs moks lo pa sau lio at sto vai, ne tu rė da mi tiek ga lios, kad moks lo var du po li ti nę val džią pa imtų į sa vo ran kas, bent jau esa mos valdžios žings nius va di na ab sur du, o savo (kar tu ir moks li nės) veik los pobū dį su pran ta kaip kovą prieš jį. Daug po pu lia res nė už ide o lo gi nę šian dien yra moks lo kaip rin kos da lyvio sam pra ta. Uni ver si tetai pa si skel bia moks li nę pro duk ci ją ga mi nan čiais ir par duo dan čiais lais vos rin kos sub jek tais. Ko kią pro duk ci ją moks lo įstai gos, lais vos rin kos sub jek tai, ga li par duo ti? Nors ge riau sias lie tu viš kas eks por tas į už sie nį yra pa tys moks li nin kai, tačiau už jį rin kos sub jek tas ne gau na jo kio pi ni gi nio at ly gio. Moks li nin kai Lie tu vą pa lie ka sa vano riš kai, jų kaip spor ti nin kų ne per ka joks ofi cia lus ki tos vals ty bės moks li nin kų klu bas. La biau siai rin ka bi lūs šian dien yra tie moks li nin kai, ku rie sa vo ži nias už sie nio už sa ko vams ga li par duo ti pa si lik da mi Lie tu vo je. To kiais moks linin kais la biau siai ir džiau gia si uni versi te tai, apie jų fi nan si nius pa sie ki mus iš kil min gai skelb da mi sa vo me ti nė se ata skai to se. Uni ver si te tams ne nau din gi kai ku rie tiks lie ji moks lai, ir vie na reikššmišškai nuos to lin gi hu ma ni ta ri niai moks lai. Pas ta rų jų ty ri nė ji mai tik rai ne duo da jo kios me džia gi nės nau dos, o mo ka ma jiems už nei už sie ny je, nei Lie tu vo je ne pa klau sią hu ma ni ta ri nę pro duk ci ją. Jei vals ty bės moks lo poli ti ka leis tų aka de mi nėms įstai goms veik ti vien pa gal šį kri te ri jų, tai univer si te tams įgi jus vi siš ką auto no mi ją tvar ky ti fi nan si nius vi daus rei ka lus, hu ma ni ta rams grės tų iš ny ki mas. Kita ver tus, bent iš da lies sa vo bu vi mą moks li nin kai hu ma ni ta rai pa teisina pe da go gi ne veik la, o kai ku rių sri čių specia lis tų, pa vyzdžiui, mo kan čių už sie nio kal bų, pe dago gi nė veik la moks lo įstai gai ga li duo ti ir paja mų. Jei nuos to lin go se univer si te tų moks lo sri ty se vi sas dė me sys krei pia NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

42 mas į pe da go gi nės pro duk ci jos ga mybą, tai kyla klau si mas apie moks li nių ty ri nė ji mų, ku riuos rem ti moks li niam lais vos rin kos sub jek tui ne nau din ga, li ki mą. Vals ty bės moks lo po li ti ką kol kas aiš kiau siai iš reiš kian tis Aukš to jo moks lo įsta ty mas nu ma to, kad pe dago gi nė veik la uni ver si te te tu ri bū ti de ri na ma su moks li niais ty ri nėji mais ar kū ry ba. Ta čiau eta tų ma žini mo ir dės ty mo krū vių di di ni mo lai kais sunku ti kė tis, kad moks li nin kas ga lė tų daug lai ko skir ti lais vai moks linei veik lai. Šie met vy riau sy bei leidus uni ver si te tams pri im ti tiek lais vų jų stu den tų, kiek jie ma no esant naudin ga, var gu ar pa ge rės uni versi te tų pe da go gų, skai ty sian čių di des nėms au di to ri joms, pa dė tis. Nie kas nesi gin čys, kad pe da go gi nės veik los ne grin džiant moks li niais ty ri mais, ji pa smerk ta tap ti me cha ni niu ži nių perda vi mu ir pe rė mi mu, kasmet kar to jant ar klau sant tas pa čias tie sas. Moks li nin kų veik los moks liš ku mą mė gi na ma kon tro liuo ti kie ky biš kai ir ko ky biš kai ver ti nant moks li nę produk ci ją. Lie tu vos moks lo pa sau lis yra ma žas, tad ne ša liš kas ko ky bi nis verti ni mas jo je sun kiai įsi vaiz duo ja mas. Ne at sar gi tei sin ga kri ti nė pa sta ba ga li sukelti ir ins ti tu ci nį prie šiškumą, ne igia mai at si liep sian tį pa stabos au to riaus moks li nių ty ri nė ji mų verti ni mams. Moks li nės pro duk ci jos kie ky bė taip pat ne at ro do esan ti kri teri jus, pa gal ku rį rem da mie si kiek vie nu at ve ju ga lė tu me nu sta ty ti, ku ris moksli nin kas pa tei si na sa vo eg zis tenci ją. Rim to moks li nio vei ka lo pa ren gi mas ga li už truk ti iš ti sus de šimt me čius. Šį dar bą, ne tik ne at ne šan tį ap čiuo piamos nau dos, bet ir ne tei kian tį greit ga mi na mos in te lek ti nės pro duk ci jos, dir ban čio moks li nin ko gy ve ni mas ne iš ven gia mai pa si ro dy tų vel tė diškas. Pe ri odiš kai ver ti nant moks li nės pro duk ci jos kie kį, ska ti na mas iš tie sų ne nau din gos moks li nės li te ra tū ros, ne pa vei kian čios nei vi suo me nės, nei ko le gų min čių, gau si ni mas. Bū tent tuo šian dien skun džiasi Suo mi jos Aka de my bė hu ma ni ta rai, pa ty rę vi sus rin kos per kė li mo į aka de mi ją pri va lu mus ir trū ku mus, rei ka lau jan tys moks li nių ty ri mų sta bi lu mą bei il ga lai kiš ku mą garantuojan čios moks lo sis te mos refor mos. Aka de mi jos kaip rin kos sub jek to vaid muo vals ty bė je yra ne ide o lo gizuo ti vi suo me nę ar ten kin ti vals ty bės pla ni nius už sa ky mus, o lai ku mo kėti mo kes čius. Ne nuos ta bu, kad šian dien aka de mi niai biu rok ra tai aka de mi jo je tu ri di des nę ga lią ne gu moks lo ty rinė to jai. Moks li niam rin kos sub jek tui ne rū pi to li ma tiks lų per spek ty va ar nau da vi suo me nei. Vi suo me nė, dažniau siai per žen gian ti vie nos vals ty bės ri bas, jam rei ka lin ga kaip patei kian ti ki tus rin kos sub jek tus, su ku riais ga lima pre kiau ti. Moks lo įstai gai, lais vos rin kos sub jek tui, su si rū pi nu siam sėkmin ga fi nan si ne veik la, ne ga li rū pė ti ir vals ty bės po li ti nė ge ro vė. Ne sant aiš kios fi nan si nės au to no mi jos už tvaras per žen gian čios vals ty bės moks lo po li ti kos, ne gai les tin gų rin kos dės nių spau džia mos moks lo įstai gos, ga lin čios sa vo nuo žiū ra pa kreip ti moks lo rai dą, da ro tai rem da mosi vien fi nan si nės nau dos prin cipu. Ar ga li ma al ter na ty va ide o lo gi nei bei rin kiš kai moks lo vaid mens valsty bė je sam pra tai? Abiem at ve jais, nors dėl skir tin gų prie žas čių, lais vi moks li niai ty ri mai bei in te lek ti nė kūry ba yra su vo kia mi kaip ne pa si tei sinan tys. Hu ma ni ta rams, su vo ku siems sa vo eg zis ten ci jos vel tė diš ku mą, ne lik tų nie ko ki ta kaip kar tu su Jo nu Kos su-alek san dra vi čiu mi pri pa žin ti: Be tiks lo mūs gy ve ni mas ir ei lės, o šimt me čių tra di ci ją tu rin čioms moks lo sri tims pa pras čiau siai iš nyk ti. Ka žin ar kas gin čys, kad uni versite tų gy va vi mo is to ri ja daug il ges nė nei po li ti nių to ta li ta ri nių re ži mų ar rin kos eko no mi kos. Šian die niuo se kivir čuo se tarp uni ver si te tų ir vals ty bės moks lo po li ti kos for muo to jų pa miršta mas klau si mas apie uni ver si te to ir vi suo me nės ry šį, at ve rian tis ki tų, ne po li ti nių-ide o lo gi nių ir ne rin kos eko no mi kos, o ži no ji mą sklei džian čių tiks lų, per spek ty vą. Ne rin kos ir ne ide o lo gi nį po žiū rį į uni ver si te to reikšmę vi suo me nei kny go je Uni ver si te to idė ja yra iš dės tęs Joh nas Hen ry Newman nas. Jis tei gia, kad svar biau sias uni ver si te to už da vi nys iš ug dy ti discip li nuo tą in te lek tą. Esą klaus tina, ar ide a lios šio am žiaus ug dy mo sis te mos ne su ku rian čios in te lek tu a liai siaurap ro čių ir ne kū ry bin gų as me ny bių. Ži no ji mas esąs kaž kas dau giau ne gu pa sy vus de ta lių įsi są mo ni ni mas, o ku riant žmo gaus in te lek ti nę kul tū rą tu ri bū ti nu ma to ma, kad jis ją ne šis į vi suo me nę ir ja grįs vi suo me nei reikšmin gus spren di mus. Uni ver si te tas la vi nąs di džiam bet pa p ras tam tiks lui: jis sie kia vi suomenė je kel ti in te lek ti nį ly gį, kul ti vuoti vi suo me nės nuo mo nę, gry nin ti tautos sko nį, po pu lia rų en tu ziaz mą apri bo ti tei sin gais prin ci pais ir popu lia rias aspi ra ci jas tiks liai nu sta ty tais tiks lais, su teik ti pla tes nį ir blai ves nį po žiū rį į am žiaus idė jas, pa leng vi nan tį poli ti nės val džios vei ki mą ir gra žin ti pri va taus gy ve ni mo san ty kius (VII ap mąs ty mas). To kia ir esan ti tik ro ji uni ver si te to nau da: su teik ti ži no jimą, ku ris esąs ne nau din gas že mą ja, me cha ni ne, mer kanti li ne pras me, o gau na mas kaip do va na ir per duo damas vi suo me nei. Vals ty bei, vi sas pa stan gas nu kreipu siai į bū ti nuo sius rū pes čius, Newman no idė jos apie be są ly giš ką uni versi te ti nio moks lo svar bą vi suo me nei bei per ją vals ty bei, ga li pa si ro dy ti per ne lyg nu to lu sios nuo tik ro vės. Akivaiz du, kad kom pro mi si niu va di namas Aukš to jo moks lo įsta ty mas yra į eko no mi nės ko vos are ną žen gian čio uni ver si te to prie ši ni mo si vals ty bės moks lo po li ti kos for ma vi mui re zulta tas. Vi suo me nė, ku rios la vi ni mui, o ne sa vo fi nan si niams ar vals ty bės ide o lo gi niams tiks lams uni ver si te tas ir tu rė tų tar nau ti, lie ka šių de ba tų nuo ša lė je bei ne ap tin ka ma uni versi te to re gos lau ke šiam nu si sta tant stra te gi nius tiks lus. 474 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

43 literatūra ir religija Poezija tai pastanga užmegzti ryšį su kažkuo Į Nau jo jo Ži di nio-ai dų klau si mus at sa ko Mar ce li jus Mar ti nai tis Ką Jums reiš kia krikš čio nių ti kė ji mas? Koks Jū sų san ty kis su Ka ta li kų Baž ny čia? Ar kaip nors vei kė Jus dva si nin kai, re li gi niai ra šy to jai, po etai? Tur būt daug, ypač tė vų, gi mi nių ti kė ji mas ma no anks ty vo je vai kys tė je. Kar tais at ro do, kad ir iki šiol te be su jau ne san čio je sa vo Kal nu jų baž ny čio je, ten tebe si lai kau tė vo ran kos, ku pi nas ta da dar ne su pran ta mo die vo bai min gu mo, klau sau si mal dų ir gie do ji mų, al siai kvepian čių smil ka lais, vaš ku ir gė lė mis. Da bar su pran tu, kaip krikš čio ny bė bu vo gi liai persmel ku si vis ką: tė vų ir vai kų san ty kius, šven tes, gamtą, kas die nį dar bą, duo ną, to li mą va ka ri nių var pų skam bėji mą, ru gių lau kus per Sek mi nes, mer gai čių gie do ji mus nak tį per Ge gu ži nes ke liau jant nuo kry žiaus prie kryžiaus, se ne lės mal dak ny gę, ku rios ne mo kė jo skai ty ti, bet per pa mal das lai ky da vo ran ko se, o nakčiai dėda vo si po pa gal ve. Dar bu vo at lai dai, Kū čios, Ve ly kos. Vi sa tai bu vo nuo sek ma die nio iki sek ma die nio, nuo šventės iki šven tės, nuo gi mi mo iki mir ties ir dar po mir ties... To kios krikš čio ny bės, vi sa gau bian čios baž ny čios jau ne tu riu, nes per pu sę am žiaus ji bu vo su nio ko ta kar tu su kai mu, pa ra pi jų ben druo me nė mis, gi mi nys tės ry šiais. Tai man sim bo li zuo ja tė viš kės baž ny čios griu vė siai. Dabar su pran tu, kaip ten gi liai mu my se bu vo įsi šakni ju si krikš čio ny bė, už pil džiu si įvai riau sias gy ve ni mo ląs te les, su da rė lie tu viš ko kai mo kul tū ros pa grin dą. Ki taip ta riant ji bu vo ir kul tū ra, ir žmo gaus lai ky sena net mir ties aki vaiz do je, jo el ge sys, ben dra vi mo būdas. Ga li ma kal bė ti apie ka ta li kiš ką vals tie čių et ni nę kul tū rą. Šis ka ta li kiš kas įspau das yra la bai gi lus, ką liu di ja iš kai mo ki lu sių ra šy to jų kū ry ba, net ir tų, ku rie abe jin gi Baž ny čios at žvil giu. Vė liau san ty kiai su Baž ny čia bu vo įvai rūs, per mainin gi. Ag re sy viai bu vo kom pro mi tuo ja mos, nai ki na mos vi so je gy ven se no je su leis tos ti kė ji mo šak nys, vi so kiais bū dais truk do ma ben druo me niš kai iš pa žin ti Die vą, ku ris ta po sa vo tiš kai už kons pi ruo tas, įslap tin tas sąmo nė je, kul tū ros ir me no vaiz di niuo se. Li ko gry nai in di vi du a lus ke lias. Ar tė ji mas ar pri ar tė ji mas vy ko ki tu ke liu per kū Marcelijus Martinaitis. Algimanto Žižiūno nuotrauka ry bą, ve du sią tar si at gal į Kal nu jų baž ny čią. To dėl ir vie ną nau jau sių sa vo po ezi jos kny gų pa va di nau At ra kin ta, ku rio je pra si sklei dė ta anks ty vo ji, sa vaip gy ve ni mą nu lė mu si re li gi nė pa tir tis, ne iš nyks tan ti net ir klai džio jant, ne at šau kia ma, kaip ir krikš tas. Galí bū ti ir gy ven ti to li, ta čiau be veik ne įma no ma nu tol ti nuo pir mo pa pras to ta ko į baž ny čią. O yra tai ir grį ži mo ke lias, nors grįž ti jau ki tas. Šiaip va di na mų jų re li gi nių ra šy to jų kū ry ba be veik nesido miu. Di džiau sią įspū dį da rė ir da ro gie do ji mai, gies mės, ypač An ta no Straz do, An ta no Ba ra naus ko, Maironio. Nie ko nau jai pa ra šy ta ge riau ne ran du. Kar tais labiau pri ar tė jama prie šven tu mo ne mi nint svar biau sių ti kėji mo vaiz di nių ar ba tai pa ver čiant kū ry bos aktu, ko kia yra, sa ky si me, Ber nar do Braz džio nio ar ba Jo no Juš kai čio po ezi ja. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

44 Į NAU Jo Jo ŽI di NIo-AI dų KLAU SI MUS AT SA Ko MAR ce LI JUS MAR TI NAI TIS Dva si nin kai yra da rę įta ką. La bai ger biu ke le tą ku nigų, su ku riais ga li ma tar tis, pa si kal bė ti įvai riau sio mis te mo mis. Bi jau fa na ti kų, pa si kė lu sių į pui ky bę vien dėl to, kad karš čiau ti ki už ki tus. Pui ka vi ma sis sa vo ti kėji mu yra la biau siai at gra sus. Kaip Jūs as me niš kai su pran ta te Die vą, Kris tų? Ar jis įpa rei go ja, ar var žo? Kū ry bos žmo gui tai ne pa pras tai su dė tin gi klau si mai. Sa ko, jei gu no ri, kad po kal bis il gai ne si baig tų ir nie kuo ne už si baig tų, rei kia pa klaus ti, kas yra Die vas. An tra ver tus, kaž ko žmo gui ne duo ta su pras ti, už ra kinta gal dėl to, kad ne im tų ma ni pu liuo ti Aukš čiau sia Va lia, ne siek tų tai pa si sa vin ti ir pri tai ky ti sa vo pro fa niš kiems tiks lams. Kar tais gal vo ju, kad žmo gus dar ne baig tas kur ti, kad jis pa lik tas sa vi kū rai. Ar ne tai sako Kris taus mo ky mas, pa ga liau ci vi li za ci jos is to ri ja, tas ruo ši masis, ar tė ji mas į kaž ką? Yra pa skelb tas baig tinis lai kas. To dėl kar tais gal vo ju apie Lai ką, pro tu ne pa aiš ki na mą, ne įma no mai įma no mą, nes su juo įma no mas tik Die vas. Iš kur ir į kur jis trykš ta kaip ne su lai ko mas, jo kio mis žmo gaus pa stan go mis ne val do mas ener ge ti nis srau tas? O gal taip reiš kia si Die vo va lia? Ar to kiu bū du ne sa me su Juo ir Ja me? O gal tai ir yra, ko ne su pran ta me ir kas tei kia vi suo ti nį Bu vi mą? Tai nė ra vien ti kin čių jų pro ble ma. Bet šis su pra ti mas ar ne ve da į Die vą? Jei ne, tai bent į po eti nį pa sau lio su pra ti mą. Į to kius klau si mus kaip aš su pran tu Die vą būčiau leng vai at sa kęs vai kys tė je. O da bar ne ži nau. Vai kys tė je ma no įsi vaiz duo ja mas Die vas bu vo Kal nu jų bažny čio je, ten ir li ko griu vė siuo se. Tai bu vo ir mū sų kai mo, tė vų ir se ne lių Die vas, įsi vaiz duo tas kaip se nas, barz do tas, il gu, vir ve su juos tu dra bu žiu vy ras, kar tais ge ras, kar tais pik tas, ma tan tis, kaip aš ga nau kar ves, ei nu per ru gių lau ką, tin gi niau ju, pik tžo džiau ju, ir vis ką at lei džian tis bur no je tirps tant iš pa žin ties Ko mu ni jai. Pa sau lis ta da bu vo pil nas Die vo rūs ty bės ir at lai du mo. Anks ti iš vy kęs iš na mų, to nai vio jo Pa ser ben čio kai mo, Die vo ki tur ne ra dau. At ėjo su si mąs ty mo lai kas. Dar ir vai kys tė je kar tais nu krės da vo bai sus ne ti kėji mo šiur pas. Ge rai pri si me nu vie ną nak ti go nę. Šil tą va sa ros nak tį ga niau ar klius, gu lė jau žo lė je ir žiū rėjau į gi lų, be ri bį žvaigž dė tą dan gų, pa ju tęs be ga li nę vienat vę: ne jau gi aš vie nas to je be ga li nė je erd vė je, ar ten nie ko nė ra? Ši kar tais pa ti ria ma kos mi nė vie nat vė yra vie nas di džių jų klau si mų. Ar šiuo lai ki nė je kul tū ro je sie ja si re li gi ja ir kū ry ba? Ko kios jų tar pu sa vio są vei kos ri bos? Ar ti kė ji mas reiš kia kur ti, ug dy ti ir re li gi nę li te ra tū rą? Ap skri tai re li gi ja ir kul tū ra vie na be ki tos be veik ne įma no ma. Ne ap siė jo net bol še vi kai, sie kę kur ti sa vo kul tū rą ant su griau tos re li gi jos pa ma tų, toj vie toj, kur bu vo pa neig tas Die vas. Ši ta ria mai pa žan gi kul tū ra bu vo sa vo tiš kas ne ga ty vi nis re li gi jos at spau das, kri ti mas į stab mel dys tę (sa vo sta bų gar bi ni mas, ko mu niz mo idė jai atna šau ja mos kru vi nos au kos ir kt.). Stu di juo da mi ateiz mą, jį juo kais va din da vo me ko mu nis tų ti ky bos moks lu, kuris bu vo re mia mas ti kė ji mu, kad Die vo nė ra. O tai sa vaip pa tvir ti na, kaip gi liai re li gi ja yra įsi šakni ju si kul tū ro je, kaip jo je kas nors sun kiai pa ju di nama, ne pa kei tus nu si sta ty mo fun da men ta laus fe no me no Die vo ir aukš čiau sių ti kė ji mo tie sų at žvil giu. Kul tū ros, kū ry bos ir krikš čio nių re li gi jos są vei ka bu vo ir yra ga na di na miš ka, šis ti kė ji mas pri ima įvairiausius me ni nės raiš kos bū dus, sa vaip juos veikia ir to le ruo ja, pra de dant se niau siu Eu ro pos me nu ir bai giant po stmo der niz mu. Ar ti kė ji mas reiš kia kur ti? Taip. Ir Die vo sam pra ta yra nie kad ne si bai gian ti kū ry ba, fun da men ta lus jos šalti nis. Ir pa ti krikš čio ny bė kū ry ba, dva si nė žmo gaus sa vi kū ra. Prieš du tūks tan čius me tų įvy ko di džiau sias pa si kei ti mas žmo ni jos is to ri jo je, su tei kęs jai stip rų kū ry bos pa grei tį. Ar re li gi ja ne at ro do esan ti pir miau sia eti ka, tei kian ti gy ve ni mo orien ty rus? Ar tai nė ra re li gi ja be Die vo? Ar šiuo lai ki nė je li te ra tū ro je Die vą ga li ma pa keis ti nie kio, tuš tu mos ka te go ri jo mis? Ar šios ka te go ri jos, si tu a ci jos li te ra tū ro je ne iš tirp do pa čios Die vo sam pra tos? Ma no su pra ti mu, dis ku si jos, kas yra pir miau: eti ka ar re li gi ja, pri me na be vai sį gin čą apie tai, kas iš ko atsi ra do: ar kiau ši nis iš viš tos, ar viš ta iš kiau ši nio. Re li gi ja ir eti ka ne tu rė tų kon ku ruo ti, juo la biau bū ti suprie ši na mos. Juk at eiz mas be ato dai riš kai ka lė į gal vas, kad eti ka tė ra re lia ty vus, vien nuo so cia li nių struk tūrų pri klau san tis da ly kas, o re li gi ja tik pe ri man ti tai, kas jai pa ran ku. Tuo tar pu re li gi ja (tu riu ome ny krikš čiony bę) yra vie na stip riau sių do ro vi nių re gu lia to rių, per Baž ny čią įtvir ti nu si fun da men ta lias et i nes nuo sta tas, ku rios ti kin čia jam yra die viš kos. Tuo tar pu, sa ky si me, De šimt Die vo įsa ky mų vei kia ir kaip stip rus uni versalus žmo giš ka s veiks nys, pir mo ji žmo nių kon sti tu ci ja, sutar tis su Die vu. Kas bū tų re li gi ja, jei gu ji ne tap tų tam tik rais žmo giš kai s pa si reiš ki mais, elg se no mis? Ma no su pra ti mu, krikš čio ny bė su sie jo die viš ku mą ir žmo gišku mą. Ką ki ta ga lė tų reikš ti tai, kad Kris tus įžen gė į žmo gaus is to ri ją? Ta čiau vien re li giš kai in ter pre tuo ti eti ką nė ra ge rai. Juk krikš čio ny bė pa lie ka la bai pla čią erd vę žmo gui veikti, nu ma ty ti, pa čiam kur ti sa vo to bu lė ji mo nuo sta tas, ky lan čias tiek iš re li gi jos, tiek iš jo vi suo me ni nio ar ba pi lie ti nio gy ve ni mo. Čia jau su si du ria me ir su pi lie tine eti kos sam pra ta, pri klau san čia nuo įvai riau sių žmo nių sam bū vio veiks nių. To dėl, ma no su pra ti mu, Baž ny čia 476 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

45 Poezija tai pastanga užmegzti ryšį su kažkuo ne ga li per si sa vin ti vi sų do ro vės nuo sta tų, nes tai iššau kia su si kir ti mą su vi suo me ne bei jos ins ti tu ci jo mis. Eti ka taip pat yra ma no mi nė tos sa vi kū ros pro ce sas, su si jęs su tam tik ru ne ri mu, ky lan čiu iš žmo gaus dvasios gelmių. Ar fol klo ri nė je kul tū ro je, ku ri ryš ki Jū sų kū ry bo je ir ku ri bū da vo gau na ma už gi mus, esa ma ir krikš čio nių tikė ji mo? Kiek jis pri si dė da vo prie ag ra ri nės kul tū ros atkū ri mo šei mo je, ben druo me nė je? Kiek liau dies sinkre tinė je eti ko je, do ro vi nė je kū ry bo je pa si reikš da vo krikš čio niš ka dva sia? Kiek ji pa lai kė žmo gaus do ro vi nį men ta li te tą? Į šiuos klau si mus jau esu be veik at sa kęs. Ga liu tik pa kar to ti, kad et ni nė ar ba fol klo ri nė kul tū ra bū da vo pa vel di ma kar tu su krikš čio nių ti kė ji mu. Kai ku rie ti kė ji mo da ly kai jau bu vo et ni zuo ti ir fol klo ri zuo ti: me di nė liau dies skulp tū ra, tau to sa ka ir Šv. Raš to perpa sa ko ji mai, ag ra ri nės šven tės ir kt. Ši kul tū ra gy va vo šei mo je, čia ji bu vo ku ria ma ir at ku ria ma kaip vie nas svar biau sių et ni nių, eti nių ir re li gi nių veiks nių. Taip Baž ny čia pa sie kė na mus, šei mas, bu vo įsi leis ta į tradici nį lie tu vių gy ve ni mą. Tiems žmo nėms jau at ro dė, kad Die vas su pran ta lietu viš kai. Ar tai ne di džiu lis nuo pel nas Va lan čiaus, bažny čio se pra kal bu sio lie tu viš kai, vi so kiais bū dais ra gi nusio ne pa mes ti sa vo kal bos ir pa pro čių, ku riuos asi mi lia vo ka ta li kiš kas ti kė ji mas. To dėl ski riu du lietu vių et ninės kul tū ros sluoks nius: se ną jį, pa vel dė tą iš se no sios bal tų kul tū ros, ir nau ją jį, jau su krikš čio nin tą, ryš kiau sią pa vi da lą įgi ju sį XIX a. ir glau džiai su si ju sį su tau tos at gi mi mo is to ri ja. Ko kią vis dėl to pras mę Jū sų kū ry bo je tu ri kul tū rinė mi to lo gi ja? Kas sly pi po ta ria mu mi ti nio mąs ty mo nai vu mu? Ar mi tų pa pli ti mas li te ra tū ro je, li te ra tū ros mi tiš ku mas nė ra nau jo re li gin gu mo ieš ko ji mas? Nė ra. Vi sų pir ma mi to lo gi ja, mi tai nė ra re li gi ja. Jie ga li tik tap ti jos šal ti niu, kai jų fi gū ros, siu že tai tam pa gar bi ni mo ob jek tais, įve da mos tam tik ros apei gi nės proce dū ros bei iš pa ži ni mo ka no nai. Ga li bū ti ir at virkš čiai, kai re li gi niai siu že tai bei šven te ny bės pa ti ria ant ri nį mi to lo gi za vi mą, pri ski ria mos jiems tam tik ros funk cijos, su si ju sios su gi mi mu, mir ti mi, gam tos reiš ki niais. Yra mi to lo gi zuo tos ir kai ku rios krikš čio niš ko ti kė ji mo fi gū ros (šv. Jur gis, šv. Ago ta ir kt.), ir sie tos su ag ra riniais pa pro čiais bei apei go mis. Tuo tar pu se no ji bal tų mi to lo gi ja jau ne te ku si re li gi nio pa ma to. Mi to lo gi ja kaip moks las ar ba kaip me no kū ri nių te mos ar iš raiš kos su re li gi ja ar ba re li gi jo mis ne kon kuruo ja. Pa ga liau mi to funk ci ja kul tū ro je, kaip jau sa kiau, nė ra re li gi nė, mi ti nių fi gū rų re a lu mu daž niau siai ne tiki ma, nes tai yra tam tik ri mo de liai, ku riais ban do ma pa aiš kin ti įvai rias prie šy bes, pa vel di mus ar che ti pus, fo bi jas ar net prie ta rus. Pra smin gi ne tiek pa tys mi tai, kiek jų aiš ki ni mai, ku rių ga li bū ti be ga lo daug, prade dant re li gi jo mis ir bai giant me ni ne kū ry ba. Ki taip sa kant, tai yra tam tik ros žmo nių san ty kių, kom plek sų, gam tos reiš ki nių, Al gir do Ju liaus Grei mo žo džiais, fi gūra ty vi nės iš raiš kos. Mi ti nės fi gū ros pa pras tai vei kia ne tiek re li gi jų, kiek ben druo me ni nės są mo nės lyg me niu. Kas šian dien ga li tvir tin ti, kad mū sų pa sa kų ir sak mių vel niai, ra ga nos, lau mės, lai mės, aitva rai, kau kai yra re li gi nės fi gū ros, at sto vau jan čios ko kiai nors re li gi jai, nors dar Mar ty no Maž vy do Ka te kiz mo pra kal boje jos įvar dy tos kaip krikš čio ny bės kon ku rentės. Mi tas, ku ris reiš kia si kaip stip ri pra smių kon cen traci ja, ypač pa lan kus me ni nei kū ry bai, nes ir me nas yra sa vo tiš kas mi tų kū ri mas. Tai nė ra ir nau jos ar se nos pa go niš kos re li gi jos ieš ko ji mas, vi sai ne. Tai tvir ti nu pats bū da mas mi to lo giš kas. Be je, ne taip se niai mi tas, mi ti niai pa sa ko ji mai buvo pa lan kūs pa sa ky ti tai, kas ki tais bū dais ne įma no ma, suda rė va di na mo sios Ezo po kal bos pa ma tą. Taip at sirado ir mi to lo gi nė Ku ku čio fi gū ra. Tad ar ga li Ku ku tis tap ti ko kiu nors šven tuo ju ar nau jos re li gi jos pra di nin ku? Grei mas yra pa ste bė jęs Jū sų kū ry bo je ti kė ji mo reikšmę ir kar tu sun ku mą jį api bū din ti, Rimvydas Šil ba jo ris pava di nęs Ku ku tį grau džiu Rū pin to jė liu. Kiek iš tikrųjų Jū sų po ezi ją yra lė mu si re li gi nė dva sia ir kaip ji pa si reiš kia? Man la bai ne ti kė ta bu vo Grei mo ga na pla ti ma no ei lė raš čio Aša ra stu di ja. Ją skai ty da mas pa ty riau, kaip ana li zės bū du ga li ma pri si kas ti li gi gi liau sių, net pa ties au to riaus ne įsi są mo nin tų, tik po ezi ja in tui tyviai per tei kia mų pa tir čių. Skai čiau šią stu di ją ir pats sau kar to jau: taip, tik rai taip. Jis at sklei dė, kaip ta me nedide lia me kū ri nė ly je yra gi liai už šif ruo ta tai, ką jau sakiau vai kys tės krikš čio niš ka s ti kė ji mas, jo reiš kima sis et no kul tū ri niais vaiz di niais, li ta ni jų ir mal dų intona ci jo mis. Be je, šis ei lė raš tis su kur tas dar anais lai kais, ir atro do keis ta, kad bu vo spaus di na mas, de kla muo ja mas, cen zū ra ne da rė jo kių kliū čių. Da bar gal vo ju ko dėl? Tik riau siai dėl to, kad bu kam li te ra tū ros re gu liuo to jui bu vo ne įkan da ma, ne su vo kia ma, jau ne ži no ma ir nesu pran ta ma tai, kas su ju di na, pa ža di na jaut riau sius ir pa slap tin giau sius są mo nės ir pa są mo nės klo dus, kas iš lie ka žmo gu je net ir ta da, ka da jis re ži mo nuo lat perse kio ja mas, slo pi na mas, už gniau žia mas. Pa na šiai me niš kai įslap tin tų da ly kų at ran du dau gely je to me to po ezi jos ir pro zos kū ri nių, į ku rių gi lu mas ne pa jė gė pra si skverb ti jo kia, net pa ti pik čiau sia cen zū ra. Vil niaus uni ver si te te ves da mas li te ra tū ros se mi na rus NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

46 Į NAU Jo Jo ŽI di NIo-AI dų KLAU SI MUS AT SA Ko MAR ce LI JUS MAR TI NAI TIS bei pra ty bas su stu den tais ban do me su vok ti tuos gi liuosius tu ri nius Juo zo Apu čio, Ro mu al do Gra naus ko, ki tų pro zi nin kų bei po etų kū ry bo je, at ras dami ten įslap tintą krikš čio ny bę. Tai gi at si ve ria ne pa pras tai įdo mios pra smi nės ato dan gos, re li gi nė pa tir tis, ku rią ne se niai den gė sto ras ko mu nis ti nio re ži mo le das. O juk po le du iš lie ka tai, kas gi liai įsi šak ni ję. Taip, ir Ku ku tis yra šiek tiek ne ka no niš kas rū pin tojė lis, ku ris vi sus pri si lei džia, vi sus iš klau so ir at sa ko taip, kaip kiek vie nas su pran ta pa gal sa vo bū dą, nuotai ką, su ge bė ji mus. Gy ve ni mas Jū sų kū ry bo je ne nu sa ko mas lo gi nė mis kate go ri jo mis, api bū di na mas tik tuo, kam žo džių nėr, kas vien tik tai klau sa. At ro do, ta me gy ve ni me yra kaž kas gi les nio, ką ga li ma iš vys ti vien sie los aki mis. Ko kią reikš mę per ėji mui iš bu vi mo į ne bu vi mą ir at virkš čiai čia tu ri trans cen den ci ja? Man gy ve ni mas nė ra vien lo giš kas fe no me nas, jis sun kiai re gu liuo ja mas pa gal iš anks ti nius nu ma ty mus, skaičia vi mus, brė ži nius. Kaip grei tai žlun ga įvai rios dikta tū ros, už si mo ju sios to ta liai pa gal iš anks ti nes doktri nas tvar ky ti ir keis ti gy ve ni mą. Ban do ma lo giš kai at kur ti pra ei tį, nu gy ven tą gy ve ni mą, ra šant is to ri jas ar pri si mi ni mus. Bet tai daž niau siai yra tik į pra ei tį nu kreip tos uto pi jos, ban dant ką nors pa tei sin ti ar ištei sin ti, pa gal tai mo de liuo ti da bar tį ir at ei tį. Bet tos lo gi kos greit su by ra. To dėl re li gi ja, me nas ieš ko pa tvares nių žmo gaus gy ve ni mą veikian čių veiks nių. Štai aš ne ga liu pa aiš kin ti net sa vo gy ve ni mo, kaž kas nuo lat iš sprūs ta gal vo jant, ro dos, apie aiš kiau sius da lykus. Pri mi nėt kai ku rias ma no ei lė raš čių te mas, ku rios su kū ry ba ir per kū ry bą reiš kė si įvai riais pa vi dalais lyg ir be ma no va lios pa stan gų, at skleis da mos ne lo giš kas pa tir tis, ku rių tar si ne pa tvir ti na kas die nė prak ti ka. Kaž kas žmo gu je yra įmon tuo ta, kas nė ra jis pats, jo fi zi nis pa vi da las. Pa pras tai tai va di na ma siela. To dėl man at ro do, kad žmo gus gy ve na dar ir transcenden cijo je ar ba ki taip trans cen den ti nį gy ve ni mą, kartais to ne su vok da mas ar ba tai jaus da mas ti kė ji mo ar kūry bos ak tų me tu. Kū ry ba, Die vas ir re li gi ja čia yra arčiau siai vie nas ki to, nors yra ir ga li bū ti įvai rių filo so fi nių inter pre ta ci jų. Šiaip ar taip, fe no me na li trans cen den ti nė va lia reiš kia si per žmo giš kas pa tir tis, ypač kai jos nė ra kaip nors už gniau žia mos, ri bo ja mos, veikia mos ra ciona liz mo ir prak ti ciz mo. Gy ve ni mas ne su tik aš. Jūs ak ty viai da ly vau ja te vi suo me nės gy ve ni me. Kokiomis krikš čio niš ko mis ver ty bė mis va do vau ja tės so cialinė je ir kul tū ri nė je veik lo je? Ko kio mis nuo sta to mis turė tų bū ti grin džia mas ben druo me nės, vi suo me nės forma vi mas? Ko kio mis ver ty bė mis no rė čiau va do vau tis, tu rė tų aiš kė ti iš anks tes nių at sa ky mų. Kai ku rios jų tik rai nai vios, šian dien nie kur ne pri tai ko mos, tin ka mos tik ei lė raš čiams ra šy ti. Tai yra tos ver ty bi nės nuo sta tos, ku rios at si neš tos iš vai kys tės kaip nai vio ji ka ta li kiš ka vals tie čių eti ka. Iki šiol tai jau čiu kaip stip rų kū ry bi nį im pul są. Ta čiau ver ty bi nės nuo sta tos kū ry bo je ir re alia me gy ve ni me la bai ski ria si, kar tais vie nos prieš ki tas sto ja pies tu. Ma ny je tar si nuo lat vei kia du as me nys, du gy ve ni mai, du elg se nos ko dek sai da bar ti nis ir at sivež tas iš vai kys tės kai mo. Jau kaž kur ra šiau, kad esu kaip baž ny čia su dviem bokš tais. La bai pa si gir čiau sa ky da mas, kad griež tai lai kau si ko kios nors su si ra šy tos ver ty bi nės sis te mos. Yra tik sie kia my bė: pa kan tu mas, taik da rys tė, ven gi mas pakenk ti ki tam. Šiaip esu pri si da ręs vi so kių ne ge ru mų, vai kys tės Mar ti nai tis nak ti mis man sap nuo se vaiz duo ja, kaip sė džiu ka ti le, o vel niai ant gal vos pi la ver dan čią smalą. Į šven tuo sius ne tin ku, bet ir į vel nio ža ban gas pa kliūti ne no rė čiau. Da bar apie vi suo me nę. Pri klausom di džiu liam krikš čio niš ko ti kė ji mo pa sau li niam kon ti nen tui, esam pa vel dė to jai ir tę sė jai krikš čio niš ko s Eu ro pos kul tū ros, ku rio je nu si sto vė ju si ir tam tik ra ver ty bių siste ma, o ją mė gi no pa keis ti ir su nai kin ti bolše viz mas. Esant krikš čio niš kai vi suo me nei, jo je vyks ta sa vai mi niai reli gi nių veiks nių veikia mi sa vi re gu lia ci jos pro ce sai. Tai Lie tu vo je per pu sę am žiaus bu vo pa žeis ta, tarp žmonių nu trū ko re li gi nė ko mu ni ka ci ja, ku ri lė tai at si ku ria. Bū tų ne ge rai pri mes ti ko kias nors dok trinas, kol vi suo me nė tam nė ra pa si rengu si, kol pa veik ta se ku lia ri za ci jos. Ar žo dis po ezi jo je ga li įgau ti sak ra li nį skam be sį ir ar ga li pri si dė ti prie gy ve ni mo at nau ji ni mo, per kei ti mo, nu švi ti mo? Ar tai pri klau so nuo me niš ku mo, nuo įkūny tų do ro vi nių ver ty bių, nuo Die vo ieš ko ji mo? Po ezi ja yra ne vien žo džio, bet ir įtai gos me nas. Kitaip ta riant, kar tais ji pa sa ko dau giau ir svar biau ne žo džių tie sio gi nė mis reikš mė mis, o in to na ci ja, kaip Jūs sa ko te, sak ra li niu skam bė ji mu. Juk ji ki lo iš krei pi nių į aukščiau sias ga lias pir mykš tė se apei go se, iš ma gi kos, sakrali nių gie do ji mų, ti kint, jog die vai iš klau so tik to kią ypatin gą kal bą. To dėl ji lai ky ta šven ta, o tie, ku rie ją kūrė, re či ta vo, gie do jo, va din ti iš rink tai siais, žy niais, die vų pa si rink tais pra na šau ti. Pa gal šią tra di ci ją ir po etai vadin ti ta len tais, ge ni jais, ku rių lū po mis kal ba aukš čiau sia va lia, an ge lai, o tam tik rais at ve jais pik to ji dva sia. Lie tu vių po ezi ja, jos iš ta kos taip pat pa žen klin tos šventu mu. Juk pir mo ji lie tu viš ka ei liuo ta kal ba, pra de dant Maž vy du, bu vo sak ra li nė, ga li ma sa ky ti, iki Kris ti jo no Do ne lai čio. Bū din ga, kad ir pa sau lie ti nė po ezi ja, eilėraš čiai be veik vi są XIX a. bu vo va di na mi gies mė mis, o po etai gies mi nin kais, nes po ezi ja dar vis bu vo siejama ne su skai ty mu, o su gie do ji mu. Mū sų žmo nėms ei lėraš 478 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

47 Poezija tai pastanga užmegzti ryšį su kažkuo čiai sa vo for ma ir skam bė ji mu bu vo pa na šūs į jiems ge rai pa žįs ta mas gies mes, kal nus, to dėl kur nors juos už ti kę ban dy da vo dai nuo ti. Be to, mū sų po ezi jos kla sika su kur ta ku ni gų, ku rie ge rai jau tė sak ra li nių teks tų įtai gą. Iš čia ir ra do si mū sų ly ri kos aukš ta sis sti lius, jo tra di ci ja. Sa vo tiš ku re for ma to riu mi rei kė tų lai ky ti Straz dą, ku ris gies mę su sie jo su liau dies dai na, jos poe ti ka, pa dė da mas pa ma tus sa vi tai lie tu vių po ezi jai. Ap skri tai po ezi ja, ma no įsi ti ki ni mu, yra pa stan ga už megz ti ry šį su Kaž kuo, kas yra ana pus ta vo gy ve nimo, kas die niš kų pa tir čių, kur ne įei na ma, ne ati da ro ma ran ko mis ir pro tu, bet ga li ma į ten pa tek ti ypa tin gu būdu, nu švi ti mo aki mir ką. O to pa sie kia ma ne vien žo džiu, bet ir ypa tin gu jo pa var to ji mu, skam be siu. Tai vi sai ki ta kal bos pa tir tis, vei kian ti vi sus žmo gaus emo ci nius, ju ti mi nius bei dorovi nius re gist rus, pri ar ti nan ti prie di džių jų die viš ko s paslap ties du rų. Juk kai klau so mės ši os kal bos, ro dos, nie ko blo go pa sau ly je ne ga li ar ba ne tu ri įvyk ti. Daugeliui mū sų ge rai pa žįs ta ma ši emo ci nė kal bos pa tir tis. Man la bai svar bus šis ant ri nis, ne gra ma ti nis žo džio lyg muo. Be veik ne są mo nin gai, kaip da bar pa ste biu, sa vo kū ry bo je esu nau do jęs dar vai kys tė je gir dė tas ne vien tau to sa kos, bet ir gies mių, li ta ni jų, mal dų, pa moks lų, rau dų in to na ci jas, tai, kas gir di ma, kas gi liai nu sė da ga na pa slap tin go je akus ti nė je at min ty je. Kar tais gal voju, jog tai yra žmo gui duo tas ka na las su si siek ti su tuo Kaž kuo, ku rio var dą drau džia ma mi nė ti be rei ka lo, nes žo dis ne per tei kia es mės. Ar tai nė ra di džio ji De šim ties Die vo įsa ky mų iš min tis? Šią, pa va din čiau, akus ti nę kul tū rą ypač iš to bu li no krikš čio ny bė bei Eu ro pos me nas, fol klo ras. Gai la, kad ji šian dien to kia bru ta li, skvar bi, kur ti nan ti, pra ra dusi žmo gaus bal są, nes jo funk ci jas vis la biau pe ri ma įvairios au dio vi zu a li nės prie mo nės. Di džiau si da ly kai pa sa ko mi tik sa vo bal su. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

48 literatūra ir filosofija MI RU SIo AU To RIAUS ME TA MoR Fo Zės Sub jek ty vy bės pro ble ma li te ra tū ri nia me dis kur se Ni jo lė Ker šy tė Pra ėjo jau trys de šimt me čiai po to, kai Ro lan d as Barthes as pa skel bė: au to rius mi rė. Pas ta rai siais me tais Va ka ruo se (ypač Pran cū zi jo je) pa si girs ta au to rių balsų, mė gi nan čių pa si prie šin ti to kiam jų nu ma ri ni mui ir ieš kan čių sa vo gy vy bės įro dy mo ar gu men tų 1. O mū sų lie tu viš ko je ter pė je nesama jo kios po mir ti nės nuotai kos ir to liau tę sia si ra mus gy ve ni mas: Lie tu vos hu ma ni ta ri niuo se moks luo se au to riaus są vo ka at rodo įga vu si am ži ny bės ir ne lie čia my bės sta tu są. Ji ir to liau lyg nie kur nie ko sėk min gai pa ra zi tuo ja, re tai ka da pa lie čia ma kri ti nės ar ana li ti nės min ties. Šia me straips ny je no rė čiau ne dis ku tuo ti dėl miru sio jo sta tu so bei tei sių, ne rei ka lau ti jo re a ni maci jos ar pra na šau ti jo pri si kė li mą, bet pa svars ty ti, kaip ga li ma kal bė ti apie au to riaus ins tan ci ją po to, kai bu vo pa skelb ta jo mir tis. Kas iš tie sų mi rė, ar ba kie no mir tis bu vo pa skelb ta? Ką pa ga liau reiš kia šis mi rė? Ar au to riaus mir tis reiš kia bet ko kios subjek ty vy bės teks te mir tį? Ką reikš tų šian dien kal bė ti apie sub jek tą teks te ar teks ti nį sub jek tą? Ar tai dar įma no ma? Svars tant sub jek ty vy bės klau si mą li te ra tū ri nia me dis kur se, au to riaus są vo ka at liks pa grin di nės są vo kos vaid me nį, o ki tos są vo kos pa sa ko to jo, pa sa ko ji mo ad re sa to (skai ty to jo), vei kė jo bus ap tar tos tiek, kiek pa teks į jos or bi tą. 1. AU To RIUS MI Ręs. AU To RIUS pri SI Kė Lė? (Roland bart HES) Jau ge ro kai prieš pa skel biant au to riaus mir tį, lite ra tū ros kū ri nys bu vo nag ri nė ja mas kaip už da ra reikš mi nė struk tū ra, vi siš kai neat si žvel giant į au to rių (pvz., ru sų for ma lis tų mo kyk la). Ta čiau tik Pran cū zijo je au to rius iš ki lo kaip pro ble ma m. pa ra šytas NIJOLĖ KERŠYTĖ VU filologijos fakulteto Literatūros teorijos katedros doktorantė (disertacijos tema Intersubjektiniai santykiai literatūriniame diskurse ). Verčia šiuolaikinę prancūzų filosofiją (I. Levinas, J. Derrida). Bart hes o straipsnis Au to riaus mir tis bu vo ma nifes ti nio po bū džio. Tuo me tu Pran cū zi jo je vy ko ga na ar ši kova tarp se no sios aka de mi nės ir va di na mo sios nau jo sios kri ti kos. Ši ko va, kaip, at ro do, ir dau gu ma in te lek tu a li nių dis ku si jų Pran cū zi jo je įga vo po li ti nį pa vi da lą tai bu vo ko va tarp kon ser va to rių ir kairių jų li bera lų ir kaip tik dėl to ji taip įsi lieps no jo, nes iš es mės čia bu vo gru mia ma si dėl val džios, dėl kon tro lės, ku rią sie kė iš lai ky ti aka de mi niai kri ti kai 2. Ko vos pre teks tas bu vo Bart hes o kny ga apie Ra ci ne ą (prie ša ki nes gre tas pran cū zų tra di ci jo je už iman čio auto riaus ne tra di ci nė in ter pre ta ci ja), ku rią kar tu su vi sa gvardi ja kri ti kų už si puo lė pran cū zų li te ra tū ro lo gas Rai mond as Pi card as, gy nęs po zi ty vis ti nes kau za lis tinio ge ne ti nio de ter mi niz mo nuo sta tas. At sa ky da mas į šį ant puo lį, Bart hes as pa ra šė straips nį Kri ti ka ir tiesa, o po ke lių me tų Au to riaus mir tis. Pas tara sis straips nis iš reiš kė tam tik ras to me to re vo liucin gai nu si tei ku sių pran cū zų in te lek tu a lų nuo sta tas, in te lektu a lų, ko vo ju sių prieš tam tik rą in te lek tu a li nį re akcio niz mą. Ta čiau tai ne bu vo koks nors re gio ni nis kon flik tas. Ja me iš ryš kė jo ben dros eu ro pie tiš kos inte lek tua li nės ten den ci jos. To dėl, ne si leis da ma į de tales, pa bandy siu api ben drin ti pa grin di nes to kon flik to prieš prie šas. Nau jie ji kri ti kai sie kė per ženg ti bet ko kį hie rarchi nį du a liz mą, ku rį, anot fi lo so fų, įstei gė ir dau gy bę šimt me čių puo se lė jo Va ka rų me ta fi zi nis mąs ty mas. Me ni nia me teks te šį du a liz mą iš reiš kia skir tu mas tarp vi du jy bės (gi lu mi nė kū ri nio idė ja, tu ri nys, signi fi ka tas, su vo kia mu mas pro tu, lo go sas, sub jek tas) ir išo ry bės (pa vir ši nė kū ri nio iš raiš ka, sig ni fi kan tas, jus liš ku mas, raš tas, ob jek tas) ar ba tarp šal ti nio (auto riaus ar ra šy to jo dva sia kaip pra smės ins tan ci ja, kaip kū ri nio pra smės gi mi mo vie ta) ir re zul ta to (auto riaus at žvil giu iš oriš kas kū ri nys). Vi du jy bė/iš orybė yra erd vi nės ka te go ri jos, žy min čios to kį san ty kį, ku rio antra sis na rys pa jun gia mas pir ma jam pa gal 1 Žr. Cou tu rier M., La fi gu re de l au teur, Pa ris: Seu il, Žr. Bart hes R., Cri ti que et Vérité, Pa ris: Seu il, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

49 mirusio autoriaus metamorfozės pa na šu mo ar at vaiz do prin ci pą: iš ory bė at vaiz duo ja, pa mėg džio ja, įkū ni ja ori gi na lą dva si nę sub stanci ją, ar ba vi dujy bę. Šal ti nio/re zul ta to są vo kos tą pa tį san ty kį nu sa ko per lai ki nę struk tū rą, kai per ėji mas nuo vie no na rio prie ki to (pvz., nuo au to riaus prie kū ri nio) su vo kiamas kaip lo gi nis-prie žas ti nis, o kar tu kre a cio nis ti nis ry šys. Me ni nio teks to in ter pre ta to rius ar li te ra tū ros kri ti kas to kio je san ty kio struk tū ro je tu ri ju dė ti prie šin ga kryp ti mi: nuo iš oriš ko kū ri nio prie vi du jy bę įkū ni jan čio au to riaus, nuo re zul ta to prie šal ti nio. Taip su po nuo jamas ne skai do mos vie no vės prin ci pas: vie nas au to rius, vie na są mo nė, vie na prasmė, vie na lo gi ka, vie na ir abso liu ti tie sa. To kiai sam pra tai prieš ge rus tris de šimt me čius kaip tik ir pa si prie ši no pran cū zų in te lek tu a lai. Teks tui su teik ti au to rių reiš kia su sting dy ti teks tą, pri skirti jam ga lu ti nį sig ni fi ka tą, už da ry ti raš tą 3. Raš to užda ry mas čia reiš kia nie ka da ne si bai gian čių, bet vis su nau ju skai ty to ju bei nau jo mis epo cho mis atsi ran dan čių in ter pre ta ci jos ga li my bių su stab dy mą, pa skel bus, kad teks tas tu ri vie ną ga lu ti nę reikš mę ( sig ni fi ka tą ), ku rią jam pri sky rė pats au to rius ir ku rią te rei kė jo iš šif ruo ti. Kas įvyks ta pa si prie ši nus šiam au to kra ti niam prin ci pui? In ver si ja dve jo pa šio žo džio pras me: 1) santy kio ap ver ti mas, kai tai, kas už ėmė cen tri nę ir pri vile gi juo tą vie tą (vi du jy bė, au to rius kaip pra smės šal tinis ir pan.), yra su skliau džia ma ir tam pa iš oriška in ter pre ta to riaus at žvil giu ne pa nei gia ma ar nu ma ri na ma 4, bet pa de da ma į skliaus tus, at si sa kant į tai at si žvelg ti, o į jo vie tą at si sto ja pa ti iš ory bė (ra šy tinis teks tas, iš raiš kos plot mė ir pan.); taip įvykdo mas ga lios ap ver ti mas, mat te ok ra ti nę sig ni fi ka to val džią kei čia de cen tra li zuo ta sig ni fi kan tų de mok rati ja; 2) vie no na rio, kaip šal ti nio, pa tal pi ni mas, į-verti mas (in ver si ja) į ki tą san ty kio na rį re zul ta tą, taip pa naiki nant tarp jų prie žas ti nės se kos ry šį; kū ri nys ne be turi jo kios kil mės ko kio je nors iš orė je (va di namo jo je tik ro vė je, ku riai pri klau so au to rius kaip jusli nė bū ty bė), jis pats tam pa sa vo kil mės vie ta ar ba pra smės pro du ka vi mo lau ku. Štai to kia bū tų glaus ta ir sche ma tiš ka is to ri ja apie tai, kaip li te ra tū ros teks tas ne te ko sa vo au to riaus. Šio je ne tek ties is to ri jo je rei kė tų at kreip ti dė me sį į tai, kad au to rius čia su vo kia mas dve jo pa pras me: kaip empi ri nis sub jek tas (ra šy to jas) ir kaip trans cen den ta li nis sub jek tas (sau ta pa tus kū rė jas, tu rin tis vie nos lo gikos, vie nos pra smės mo no po lį ir esan tis iki ar už sa vo kū ri nio, kaip jo pra smės eg zis ta vi mo pa ma ti nė są ly ga, ga ran tuo jan ti vi sų kū ri nio pra smių są ry šingu mą, per skai to mu mą). Abiem at ve jais au to rius priklau so iki teks ti nei tik ro vei. Tad Bart hes o skel bia ma au to riaus mir tis tai au to no miš kos bei sau ta pa čios sub jek ty vy bės, kaip vie nin te lės lo go so bei ga lios instan ci jos, su skliau di mas ir teks to su vo ki mas ana pus ar ne pai sant jos. Teks tas trak tuo ja mas kaip be as menė reikš mės ga mi ni mo si struk tū ra: ra šy ti tai per iš anks ti nį be as me niš ku mą [...] pa siek ti to kį taš ką, ku ria me vei kia, at lik ty je da ly vau ja [per for me] vien kal ba, o ne aš 5. Tai gi ar pa skel bus au to riaus mir tį, dar įma no ma ko kia nors pras me kal bė ti apie sub jek ty vy bę teks te? Ar au to riaus, kaip iki teks ti nės sub jek ti nės ins tan ci jos, pa nei gi mas ne iš ven gia mai reiš kia ir sub jek ty vy bės nu si try ni mą pa ties teks to struk tū ro se? Pa ga liau, ar au to rius, mi ręs kaip em pi ri nis ir trans cen den ta linis sub jek tas, nė ra per si kū ni jęs į teks ti nį sub jek tą ar sub jek tus? Nors Bart hes as raš tą (teks tą) sie ja su be as me nišku mu, bet vis dėl to ne at si sa ko tam tik ros sub jek to ins tan ci jos. Tie są sa kant, to Bart hes as ir ne ga lė tų pa da ry ti, nes raš tą jis ly gi na su per for ma ty vi niu kalbos ak tu: ra šy mas [ ga li žy mė ti] tai, ką Oxfor do fi lo sofais se kan tys kal bi nin kai va di na per for ma ty vu re ta žodi ne for ma (iš skir ti nai pa tei kia ma esa mo jo lai ko pirmu as me niu), ku rios sa ky mo ne su da ro joks ki tas tu ri nys (joks ki tas pa sa ky mas), iš sky rus patį ak tą, ku riuo sa ky mas yra skel bia mas [se profêre]: kaž kas pa na šaus į ka ra lių Skel biu ar se no vės po etų Gie du 6. Toks kal bi nis ak tas sa vai me rei ka lau ja sakan čio ar skel bian čio (ad re san to) ir jį pri iman čio (ad re sa to) ins tanci jos. Šie sub jek tai kon sti tuo ja si tik per kal bi nį ak tą ir ja me. Kaip tik to kie sub jek tai ra šan ty sis ( skrip to rius ) ir skai ty to jas pa lai do ja Au to rių ir už ima jo vie tą 7. Jie eg zis tuo ja tik tiek ir tol, kol vei kia: kal ba, ra šo, skai to. Tai gry ni veiks mo sub jek tai, ar ba sa ky mo-ra šy mo ak tan tai, o ne ko kios nors vie na ly tės bei au to no miš kos sub stan ci jos. Tai, ką jie sa ko, ne be atsie ja ma nuo to, ką jie da ro 8. Tai kal bi niai, gra ma ti niai, bet ne em pi ri niai, psi chi niai as me nys: kal ba ži no sub jek tą, o ne as me nį ; šis sub jek tas už jį api brė žian čių sa ky mo ak to ri bų yra tuš čias, ir jo už ten ka tam, kad jis galėtų iškalbėti, t. y. iš eikvoti kal bą 9. 3 Bart hes R., La mort de l au teur in Le bruis se ment de la lan gue (Es sais cri ti qu es IV), Pa ris: Seu il, 1984, p Šia pras me gy vų au to rių maiš tas at ro do kiek ko miš kas: nie kas jų ne nei gia ir ne nu ma ri na, tie siog juos nu ty li (iš sky rus biog ra fus ar is to rikus), kal bė da mi apie jų kū ri nį, ku riam pri pa žįs ta ma ne pri klau so my bė au to riaus at žvil giu, o ne va sa li te tas. 5 Op. cit., p Ibid., p Ibid., p. 67. au to rių pa nai kin ti raš to nau dai (o tai, kaip ma ty sime, reiš kia, kad au to riaus vie tą už ima skai ty to jas) (p. 65), skai ty to jo gi mi mo kai na Au to riaus mir tis (p. 69). 8 Žr. Aus tin J. L., How to do Things with Words, Ox ford Uni ver si ty Press, Ibid., p. 66. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

50 nijolė keršytė Bart hes o te ori jo je teks tas ne bė ra jo at žvil giu iš oriško kū rė jo (au to riaus) su kur tas pro duk tas, ati duo tas ki to, taip pat jo at žvil giu iš oriš ko bei au to no miš ko sub jek to (skai ty to jo) var to ji mui. Teks tas ne bė ra mainų ob jek tas, ku riuo ap si kei čia au to no miš ki sub jek tai. Suvokiant teks tą kaip kal bi nį ak tą, o ne kaip už baigtą komu ni ka ci jos pro duk tą, pa nai ki na ma bet ko kia sub jek to ob jek to (te olo gi nė je plot mė je kū ri nio kū rė jo) ar ba vi du jy bės ir iš ory bės, ku rią to ji vi du jy bė ema nuoja (au to rius) ar ba įsa vi na (skai ty to jas), prieš prie ša. Kaip ir per for ma ty vi nis kal bos ak tas, teks tas ap rė pia kal binio ak to da ly vius ir taip ne be lie ka jo kios iš orės (už teksti nės ma te ria lios tik ro vės) nei jo kio vi daus (iki teks tinės dva si nės, psi chi nės tik ro vės). Čia ne be lie ka skir tu mo tarp to, kas gy va ir ne gy va (tra di ciš kai gy vy bė, gy vas tis pri ski ria ma tik ro vei, o ne gy vu mas, dirb ti nu mas kū ri niui, teks tui). Jį keičia skir tis tarp to, kas kal biš ka, ir to, kas ne kal biš ka. Kaip tik tai, kas ne tu ri kal bi nio pa vi da lo, ir yra pa skel biama mi ru siu. Vie nin te lė gy vas ties, ga lios ir vei ki mo ter pė kal ba. Sub jek tas gy vuo ja ir vei kia tiek, kiek kal ba. Bū tent kal ba yra tas ben dras var dik lis, ku rio dė ka gy vas kal ban tis sub jek tas iš es mės nesiskiria nuo su kur to ar ba teks ti nio sub jek to. Tiek, kiek abu yra kal ban tys sub jek tai, tiek jiems ga lio ja tie pa tys grama ti kos, sti lis ti kos, re to ri kos dės niai bei prin ci pai. 2. TEKS TAS kaip SA KY Mo AK TAS. NA RA To Lo GIja Il gą lai ką au to riaus mir tis bu vo sie ja ma su bet ko kios sub jek ti nės ins tan ci jos teks te mir ti mi. Bu vo links ta ma teks tą in ter pre tuo ti kaip iki sub jek ti nių struk tū rų re a li za ci ją (struk tū ra liz mas, se mio ti ka) ar ba demas kuo ti, de konst ruo ti ja me glū din čias sąmo nės in ten ci jas, pa ro dant, kad jos yra val do mos bei są ly goja mos iki są mo ni nių bei iki lo gi nių prin ci pų (poststruk tū ra liz mas, de konst ruk cio niz mas). Ta čiau per ke lis pas ku ti niuo sius de šimt me čius iš ryš kė jo nau jos ten den ci jos. Ša lia teks to kaip raš to ano ni mi nės ikisub jek ti nės reikš mių struk tū ros te ori jos vis daugiau im ta kal bė ti apie teks tą kaip dis kur są. Ki taip sa kant, ieš ko ma teks to, kaip kal bi nės sis te mos, para le lių su kal bi niu pro ce su, su sa ky mo ak tu, užuot jį in ter pretavus kaip ano ni mi nių už baig tų pa sa ky mų vi su mą. Au gant su si do mė ji mui sa ky mo bei dis kurso pro ble mati ka, iš nau jo su grįž ta ma prie sub jek to klau si mo. Ta čiau jau ne be prie au to no miš ko, vie nin go ir sa u pa kan ka mo sub jek to, bet prie kal bi nio ar ba teks ti nio subjekto. Toks sub jek tas su vo kia mas ne kaip sa u vi du jy bę iš reiš kian tis, bet kaip per kal bą (teks tą) ir kal bo je (teks te) su ki tu sub jek tu už mez gan tis ry šį sub jek tas. Kuo ypa tin gas sa ky mo (énon cia tion) ak tas ir kuo jis ski ria si nuo pa sa ky mo (énoncé)? Sa ky mas ne at sie jamas nuo kon kre čios si tu a ci jos, ku rio je jis at lie ka mas, ir nuo kon kre taus at li kė jo sa ky to jo ar ba sa ky mo ad re san to (énon cia teur), ku ris kam nors ad re suo ja, ski ria sa vo sa ky mą, krei pia si į sa vo ad re sa tą (énoncia tai re). Kal bo je to kią si tu a ci ją tie sio giai nu ro do asme ni niai įvar džiai ir lai ko bei vie tos prie veiks miai, žy min tys sa ky to jo san ty kį su sa ky mo ad re sa tu (jų po zi ci jų pa si skirs ty mą), o ne tie sio giai įvai rūs moda li niai veiks ma žo džiai, būd var džiai ar prie veiks miai (at ro do, gal būt, ne abe jo ti na ir t. t.), ku riais sa ky to jas iš reiš kia sa vo ver ty bi nę po zi ci ją to, ką jis sa ko, at žvilgiu. Iš es mės nė ra neut ra lių pa sa ky mų, net ir pats be as me niš kiau sias dis kur sas im pli kuo ja sa ky to ją bei jo san ty kį su sa ko mais da ly kais. O to san ty kio slėpi mas ar ba ven gi mas jį pa ro dy ti, pvz., moks li nia me dis kur se, kur pri si den gia ma ne ša liš ko, ob jek ty vaus kal bė ji mo kau ke, ro do tam tik rą sa ky to jo po zi ci ją ar ba jo pri si im tą vaid me nį. Iš pir mo žvilgs nio ga li at ro dy ti, jog teks tas su saky mu ne tu ri nie ko ben dra ir tė ra gry nas mil ži niš kas pa sa ky mas, nes jis jau vi siš kai ati trū kęs nuo sa vo pirmi nės si tu a ci jos, ku rio je bu vo at lie ka mas ; jo saky to jas (au to rius, ra šy to jas) mi ręs, t. y. pats visiš kai su sve ti mė jęs su sa vo pa sa ky mu (sa ky to jas gy vuo ja tik tol, kol jis sa ko ar ra šo), o jo ad re sa tas (skai ty to jas) yra ne apib rėž tas. Tai gi nuo gy vos saky mo si tu a ci jos teks tas vi sa da yra at jung tas, kaip sa ko se mio ti kai. Be abe jo, ra šy ti nis teks tas nė ra ko kia nors gy vo kal bė ji mo imi ta ci ja, tad tik ro vė je vyks tan tis gry nas ar ba gy vas sa ky mas ski ria si nuo jau už ra šy to, už fiksuo to, pa sa ky mu pa vers to sa ky mo. Ta čiau kiek vie nas pa sa ky mas ne iš ven gia mai im pli kuo ja sa ky mą. To kią nuo sta tą be ne pir ma sis ėmė skelb ti žy mus pran cūzų kal bi nin kas Émi le is Ben ve nis te as, o sa vo ty ri mų ak sioma ją pa ver tė na ra to lo gais pa si va di nę pran cū zų te ore ti kai (Gérard as Ge net te as, Cve ta nas To do ro vas, iš da lies prie jų pri si jun gęs Bart hes as). Jų įsi ti ki ni mu, iš pa sa ky mų vi su mos pa sa ko ji mo [récit] ga li ma re konst ruo ti sa ky mo ar ba pa sa ko ji mo ak to [nar ration] si tua ci ją. Be abe jo, na ra ty vi nis dis kur sas, kaip sa ky mo struk tū ra, yra daug kom pli kuo tes nis už gy vo sa ky mo ak tą. Sa ky mas pa sa ky me ar ba pa sa ko ji mo ak tas (na ra ci ja) pa sa ko ji me tu ri nuo sa vus dės nius bei prin ci pus, ku rių ne ap tik tu mė me gy va me sa ky mo akte. 10 Pran cū zų in te lek tu a lų ter pė je iš es mės esa ma dvi ejų na ra to lo gi jų. Vie na yra te mi nė, ana li zuo jan ti na ra ty vi nio dis kur so tu ri nį ar ba tu ri nio for mą tai na ra ty vi nio dis kur so se mio ti ka, ki taip dar va di na ma Al girdo Juliaus Grei mo se mio ti ka. Tai anks ty va sis šios se mio ti kos etapas, ku ria me nag ri nė ja ma pa sa ky mų plot mė, be veik ne krei piant dėme sio į tai, ko kio je si tu a ci jo je sa ko mi tie pa sa ky mai. Ki ta na ra to lo gi ja, ku ria Pran cū zi jo je dau giau sia už si i ma Ge net te as, yra for ma lio ji ar ba mo dalinė. Ji ir ana li zuo ja pa sa ko ji mą kaip is to ri jų rep re zen ta vi mo, pa tei ki mo bū dą. Bart hes as ir To do ro vas nau do ja si tiek se mio ti ka, tiek for ma li ą ja 482 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

51 mirusio autoriaus metamorfozės Šių dės nių me to do lo gi ne ana li ze ir už si i ma na ra ty vi nio dis kur so te ore ti kai, ana li zuo jan tys, kaip pa tei kia ma is to ri ja, kaip su tvar ko ma, su konst ruo ja ma na ra ty vinė in for ma ci ja, ne pri klau so mai nuo jos tu ri nio 10. Na ra to lo gai ne si lei džia į abst rak čius sam pro ta vimus apie ra šy ti nį teks tą, bet ap si ri bo ja kon kre čiais na raty vi niais dis kur sais. Jų te ori jo je pa slap tin ga sis Bart hes o skrip to rius, kaip mi ru sio au to riaus me tamor fozė, per krikš ti ja mas pa sa ko to jo var du. Na ra tolo gai dau giau sia nag ri nė ja vie ną kal bi nio ak to pu sę, t. y. pasa ko to ją, kaip kal ban tį sub jek tą: kaip pa sako to jas dėsto pa sa ko ja mą is to ri ją ar ba įvy kius (tai pa sa ko ji mo lai ko ana li zė: pasakojamų įvykių tvar ka, tem pas, daž nis), kaip jis kon struo ja pa sa ko ji mą kaip kal bi nį teks tą (gra ma ti nė sin tak si nė, taip pat pa sako ji mo lyg me nų, t. y. pasa ko ji mo pa sa ko ji me bei jų kom bi na ci jų ana li zė), pa galiau, ko kio je si tu a ci jo je jis dės to pa sako ji mą (ko kį gra ma ti nį as me nį pa si ren ka, ar pats da lyvau ja pa sa ko ji me kaip vei kė jas, ar kal ba tik iš ša lies) 11. Du pasta rie ji ana li zės pla nai lei džia at skleisti pa sa ko to jo kaip kal ban čio sub jek to ry šį su ki tais kal bi niais sub jek tais. Na ra to lo gų su pra ti mu, ki tas ga li mas pa sa ko ji mo sub jek tas tai jo ad re sa tas [nar ratai re] (pa sa ko ji mo suvo kė jas ar ba skai ty to jas 12 ). Ta čiau ši taip jie iš ve da per ne lyg tie sio gi nę pa ra le lę tarp pasa ko ji mo kaip teksto ir po kal bio, gy vos komu ni ka ci jos. Na ra ty vi nio dis kur so sa ky mo struk tū ros yra daug su dė tin ges nės nei gy vo kal bė ji mo ta pras me, kad jame pa pras tai da ly vau ja dau giau nei du kal bi niai sub jek tai. Mi ni ma lią sa ky mo struk tū rą na ra ty vi niame dis kurse tu rė tų su da ry ti trys na riai: pa sa ko ji mo adre san tas (pa sa ko to jas), pa sa ko ji mo ad re sa tas ir pasa ko ji mo da ly vis (vei kė jas) 13. Ry šys tarp pa sa ko to jo ir pa sa ko ji mo ad re sa to pa sa ko ji me daž niau siai yra im pli ci tiš kas, ne aki vaiz dus, re konst ruo ja mas iš tam tik rų gra ma ti nių bei struk tū ri nių pa sa ko ji mo for mų, mat pa sa ko ji mo ad re sa tas ne pri klau so tai pa čiai plotmei kaip pa sa ko to jas ir iš vis ne tu ri sa vo kal bos 14. O štai vei kė jo san ty kis su pa sa ko to ju ga li bū ti tie siogi nis, abi pu sis, pa ga liau, kal bo je ir per kal bą be sireiš kian tis san ty kis (tu riu ome ny je va di na muo sius ho mo die ge ti nius pa sa ko ji mus, ku riuo se pa sa ko to jas kar tu yra ir vei kė jas ša lia ki tų vei kė jų). Tie sa, veikė jas pri klau so pa sa ky mo plot mei, ta čiau tam tik rais pa sa ko ji mo mo men tais jis pats ga li tap ti kal ban čiu ar pa sa ko jan čiu ir ši taip per ei ti į sa ky mo plot mę, ku riai pri klau so pa sa ko to jas. Ne ga na to, vei kė jo sa ky me (ar pa sa ko ji me) pats pa sa ko to jas, kaip vie nas iš vei kė jų, ga li tap ti sa ky mo (pa sa ko ji mo) ob jek tu ir taip at sidur ti pa sa ky mo plot mėje. De ja, na ra to lo gi jo je vei kė jas ap ta ria mas vien pa saky mo plot mė je, t. y. kaip pa sa ko ja mos is to ri jos da lyvis, kaip vie nas iš pa sa ko ji mo ob jek tų tarp ki tų ar kaip veiks mo rams tis, ku rio dė ka ju da vi sas pa sa ko ji mas ir ku riuo re mia si veiks mo in tri ga (pas ta ro ji sam pra ta aris to te liš ka). To kiu at ve ju jis ar ba trak tuo jamas kaip na ra ty vi nės pro gra mos da lis (se mio ti ko je), ar ba iš vis ig no ruo ja mas, ta riant, jog bū da mas vien na ra tyvi nio dis kur so ob jek tas (ar pseu do ob jek tas ), ku rį, kaip ir vi sus iš gal vo tus ob jek tus, dis kur sas sie kia ap ra šy ti, pa teik da mas jų veiks mus, min tis bei žodžius, vei kė jas ne do mi na pa sa ko ji mo ana li zės, ku ri nu kreip ta į na ra ty vi nį dis kur są, o ne jo ob jek tus 15. To kia kai ku rių na ra to lo gų, kon kre čiai Ge net te o, nuo sta ta su po nuo ja, jog pa sa ko to jas pri klau so sa kymo, o vei kė jas pa sa ky mo plot mei ir jog tas plot mes ga lima vie na reikš miš kai at skir ti. Ta čiau pa ties Ge net te o at lie ka ma pa sa ko to jo ins tan ci jos bei pa sa ko ji mo lygme nų ana li zė ro do, jog pa sa ko to jas, kaip ir vei kė jas, iš es mės pri klau so (ar ga li pri klau sy ti) abiem plot mėm. Tad vei kė jas yra ne tik pa sa ko ji mo ob jek tas, bet ir jo sub jek tas, sa ky mo sub jek tas tiek, kiek jis pats kal ba, tiek, kiek iš pa sa ky mo plot mės (kur jis yra tai, apie ką pa sa ko ja ma) per ei na į sa ky mo plot mę (kur jis yra tas, ku riam pa sa ko to jas lei džia kal bė ti pa čiam). Tai gi na ra to lo gai už si i ma vien pa sa ko to jo ir pasako ji mo ad re sa to ry šio ap ta ri mu ir daž nai ap si ri bo ja na ra ty vi nių dis kur sų kla si fi ka ci ja. Pa sa ko ji mą jie supap ras tin tai su vo kia kaip vie no sub jek to (pa sa ko to jo) adre suo ja mą pra ne ši mą ki tam sub jek tui (pa sa ko jimo ad re sa tui) ir dau giau siai už si i ma vie na šio ko mu nika ci jos ak to pu se: kaip pa sa ko to jas už ko duo ja sa vo pra ne ši mą, at si žvelg da mas į jo ad re sa tą. Pa sa kona ra to lo gi ja (to liau ją va din siu tie siog na ra to lo gi ja, o pir mą ją se mioti ka). Tie sa, per pas ku ti nį de šimt me tį skir tu mas tarp semio ti kos ir na rato lo gi jos pa ma žu nu si try nė, mat sa ky mo plot mės analizė ta po nor ma bet ko kiam te ore ti kui, už si i man čiam na ra ty vi niu dis kursu. 11 Pir muo ju at ve ju pa sa ko to jas va di na mas ho mo die ge ti niu, t. y. priklau san čiu is to ri jai (diçgçsis), da ly vau jan čiu pa sa ko ja muo se įvykiuose kaip vienas iš veikėjų, o ant ru he te ro die ge ti niu, t. y. apie is to ri ją pa sa ko jan tis tar si iš ša lies. 12 Tie są sa kant, skai ty to jo, kaip ir au to riaus są vo ka, kaip už teks ti nė ir su po nuo jan ti em pi ri nę bei psi chi nę bū tį, ne var to ja ma na ra to lo gi jo je. Skai ty to jas tai eks tra die ge ti nis, t. y. pa sa ko ja mos is to ri jos at žvil giu iš oriš kas ir jo je ne da ly vau jan tis ad re sa tas. Ta čiau jei gu jis yra eks pli - ci tiš kai kon sti tuo ja mas pa sa ko ji me (žr. 14 nuo ro dą), tuo met jis virs ta in tra die ge ti niu pa sa ko ji mo ad re sa tu. 13 Be abe jo, tai ne reiš kia, kad ne ga li ma ap tik ti re du kuo tų to kios minima lios struk tū ros pa vyz džių, kai, pvz., pa sa ko to jas ir vei kė jas su tampa pir mo as mens ho mo die ge ti nia me pa sa ko ji me (pvz., iš pa žin ti nia me ro ma ne ar ba au to biog ra fi jo je). 14 Iš im tis tos pa sa ko ji mų vie tos, ku rio se pa sa ko to jas tie sio giai krei pia si į ta ria mą skai ty to ją, pra šy da mas jo pa gal bos (pvz., Trist ra mas Shan dy to pa ties pa va di ni mo Lau ren ce o Ster ne o ro ma ne), at si klausda mas jo nuo mo nės ar tie siog mė gin da mas nu ma ty ti ga li mą jo re ak ci ją. Ta čiau ir šiuo at ve ju, nors pa sa ko ji mo ad re sa tas ir įei na į pa sa ko ji mo sce ną, jis lie ka be bal sis ir be kal bis. Apie tai pla čiau žr. Eco U., Lec tor in fa bu la, Pa ris: Gras set, Žr. Ge net te G., Nou ve au dis cours du récit, Pa ris: Seu il, 1983, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

52 nijolė keršytė ji mo, kaip in ter sub jek ti nių san ty kių lau ko, ap imančio skir tin goms plot mėms pri klau san čius kal bi nius sub jek tus, ku rie per si pi na ar su si tin ka pa sa ko ji mo struk tū ro se, sam pra ta na ra to lo gi jai yra sve ti ma. To kios sam pra tos at ra mų ten ka ieš ko ti už šiuo lai kinių na ra ty vi nio dis kur so te ori jų ar net iki jų. Jos pradi nin ku ga li ma bū tų lai ky ti ru sų te ore ti ką, fi loso fą ir li te ra tū ro lo gą Mi chai lą Bach ti ną. Tie sa, at si grę ži mas į Bach ti no dar bus šia me kon teks te ga li atro dy ti anachro nis tiš kas, juo lab kad vėl teks su grįž ti prie au to riaus są vo kos. Ta čiau nei chro no lo gi niai, nei kul tū ri niai ar idė ji niai skir tu mai, ku rie bū tų svar būs is tori kui ar kul tū ro lo gui, čia ne tu ri es mi nės reikš mės. Ma no supra ti mu, yra įma no mas tam tik ras Bach ti no te orijos per ra šy mas ir įra šy mas į šiuo lai ki nės li te ra tū ro lo gi jos lau ką, ta čiau tam rei kia kri tiš kai per mąs ty ti pa grindi nes jo var to ja mas au to riaus ir he ro jaus są vo kas. Toks per mąs ty mas pra vers tų ir mū sų li te ra tū ro lo gams, vi siš kai ne ana li tiš kai ir ne kri tiš kai var to jan tiems ir pai nio jan tiems au to riaus ir pa sa ko to jo są vo kas. 3. AU To RIAUS, HE Ro JAUS ir pa SA Ko To Jo SAN- TY KIų pro ble MA (Michail BacH TIN) Bach ti no te ori ja šia me kon teks te svar bi dėl dvi ejų prie žas čių. Vi sų pir ma dėl itin šiuo lai kiš kos po etinės kal bos bei teks to sam pra tos. Ke lis de šimt me čius prieš ma ni fes ti nius Bart hes o straips nius Bach ti nas at si sa ko kal bą trak tuo ti kaip vie nin gą ir vie na ly tę gra ma ti nę lo gi nę sis te mą ir at krei pia dė me sį į tai, kas li gi tol kal bi nin kų bu vo ig no ruo ja ma: kal bi nės prak ti kos, t. y. konkrêčios kal bos re a li za ci jos skir tinguo se so cia li niuo se sluoks niuo se bei kul tū ri nė se ide olo gi nė se ter pė se 16. Li te ra tū ri nės kal bos vie no vė tai ne vie nos už da ros sis te mos vie no vė, bet ne pa pras tai sa vo tiš ka su si lie ju sių ir vie na ki tą įsi są mo ni nu sių kal bų vie no vė. 17 Ati tin ka mai li te ra tū ri nį teks tą (roma ną) Bach ti nas su vo kia ne kaip gra ma ti kų ap ra šo mą vie nin gos li te ra tū ri nės ar ben dri nės kal bos už baig tą vi su mą, bet kaip skir tin gų kal bė ji mo ar šne kos 18 aktų, so cia li nių, kul tū ri nių, ide o lo gi nių dia lek tų ar kal bė se nų są vei ką, dia lo gą kon kre čio je teks ti nė je erd vė je. Ta čiau tai nė ra ano ni miš ka po li fo ni ja, kaip kad ją vė liau in ter pre ta vo Ju li ja Kris te va, dia lo gi nio in ter sub jek ty vu mo są vo ką pa kei tu si in ter teks tu a lu mo są vo ka 19. Li te ratū ros kū ri nys, Bach ti no su pra ti mu, yra ne kon kre ti abst rak čių iki sub jek ti nių kal bi nių struk tū rų re a li za ci ja, bet gims ta iš dvi ejų skir tin gų są mo nių są vei kos, dvie -jų bū ty bių su bū ties (sa vo tiško Mit sein), sam bū vio 20. Tos są mo nės tai au to riaus ir he ro jaus są mo nės. Be abe jo, kal bė ji mas apie są mo nę ar skir tin gų sąmo nių su si ti ki mą teks te iš šiuo lai ki nės per spek ty vos at ro do ma žų ma žiau siai pro ble miš kas. Ypač kai jų tar pu sa vio san ty kis at sklei džia mas aris to te li nė mis ir kre a cio nis ti nė mis XIX a. ka te go ri jo mis, kaip tai da ro ma Bach ti no stu di jo je Au to rius ir he ro jus este ti nė je veik lo je ( ), kur ke lia mas klau simas, ko kiu bū du vie na są mo nė (au to rius) me ni nė mis prie mo nėmis įfor mi na, su ku ria ki tą są mo nę (he ro jų). Au to rius čia su vo kia mas ne kaip kon kre tus žmo gus, ne kaip empi ri nė bū ty bė, bet kaip kū rė jas, tai gi kaip trans cen den ta li nis sub jek tas 21. Au to riaus ir he ro jaus są mo nėms nu sa ky ti Bach ti nas, nors to ir ne eksp li kuoda mas, nau do ja si aris to te liš ko mis for mos ir ma te ri jos, ak ty vio jo ir pa sy vio jo pra do ka te go ri jo mis. He ro jus pri klau so gy ve ni mo ar ba pa žin ti nei-prak ti nei-eti nei tu ri nio (ma -te ri jos) plot mei, o au to rius esąs šio be gali nio turi nio es te ti nis įfor mi ni mas, už bai gi mas. Bū tų ga li ma many ti, kad au to riui esant gry na es te ti ne forma (arba vien prin ci pu ), jis kar tu su he ro ju mi tė ra ant ro po mor fi zuo tos ( są mo nė mis va di na mos) be as menių prin ci pų fi gū ros, Bach ti no te ori jo je iš li ku sios vien dėl XIX XX a. pra džios me ta fi zi nių prie ta rų. Ta čiau Bach ti nas nuo lat pa brė žia, kad au to rius ir he ro jus yra as me nis įkū ni jan čios ins tan ci jos, ne su tam pan čios ir ne su si lie jan čios skir tin gos są mo nės. To kia aris to teliz mo (for ma/ma te ri ja) ir he ge liz mo (ne su si lie jan čios skir tin gos są mo nės) sam plai ka dar la biau kom pli kuoja si, tu rint ome ny je tai, kad są mo nę Bach ti nas su vokė ne ide alis tiš kai, bet fe no me no lo giš kai kaip api brėž tą vietą (erd vę) už iman čią ir api brėž tą (eg zis ten ci nę) laiko struk tū rą tu rin čią są mo nę. Ta čiau jei kal bant apie hero jaus są mo nę pro ble mų ne ky la, tai lie ka ne aiš ku, kaip šia pras me ga li ma kal bė ti apie au to riaus są mo nę, jei au to rius tė ra gy ve ni miš kos ma te ri jos įfor mini mo prin ci pas. Ap ra šy da mas, kaip au to riaus są mo nė erdviš kai-lai kiš kai-es te tiš kai įfor mi na he ro jaus są mo nę, au to rių Bach ti nas tar si pa lie ka ana pus lai ko ir erd vės. To kiu at ve ju ky la pa gun da au to riaus są mo nę su vok ti 16 Ñėîâî â Šîìąíå, in: Įąõòčí Ì., Âîïšîñū ėčòåšąòóšū č ýñòåòčêč, Ìîñêâą: Õóäîęåñòâåííąÿ ėčòåšąòóšą, 1975, c Prancūziškame Barthes o kontekste tai bus pavadinta le bruissement de la langue kalbos klegesys, gausmas. 17 Ibid., c Prancūzų kontekste tai būtų langue ir parole, o rusų ÿçūê ir šå ü perskyra, o teksto plotmėje prancūzų daroma perskyra tarp pasakymo [énoncé] ir sakymo [énonciation] lygmens atitiktų Bachtino daromą perskyrą tarp žodžio bei sakinio (kaip gramatinių vienetų) ir pasisakymo, ištaros [âūñêąçūâąíčå], kuri, kaip ir sakymas, neatsiejama nuo sakančiojo instancijos (žr. Ïšîįėåìą šå åâūõ ęąíšîâ, in: Įąõòčí Ì., Ýñòåòčêą ñėîâåñíîãî òâîš åñòâą, Ìîñêâą: Čñêóññòâî, 1979). 19 Žr. Kristeva J., Semeiotikç. Recherche pour une sémanalyse, Paris: Seuil, Ąâòîš č ãåšîé â ýñòåòč åñêîé äåÿòåėüíîñòč, in: Įąõòčí Ì., Ýñòåòčêą ñėîâåñíîãî òâîš åñòâą, c Pats Bachtinas jo taip nevadina, tačiau tokią autoriaus interpretaciją netiesiogiai palaiko tai, kad Bachtinas laikė save Kanto bei neokantininkų sekėju ir jų idėjas taikė meninio kūrinio estetikai. 484 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

53 mirusio autoriaus metamorfozės ar ba kaip vi sas ki tas (vei kė jų) są mo nes ap rė pian čią ir pri lygs tan čią ab so liu ti nei (he ge liš kai) ar die viš kai są mo nei, ar ba kaip į jas su sky lan čią schi zof re niš ką są mo nę. Tai gi nei vie nu, nei ki tu at ve ju ne būtų ga lima kal bė ti apie skir tin gas są mo nes. No rint iš spręs ti šią pro ble mą, rei kia at sa ky ti į klau si mą, ko kiu bū du au to riaus są mo nė, kaip fe no me no lo giš kai kon kre ti, reiš kia si teks te, ko kiu bū du įma no ma ją lo ka li zuo ti, nu sta ty ti jos po zi ci ją. Šis klau si mas ne iš ven gia mai im pli kuo ja kal bos pro ble mą, mat kaip tik per kal bą abst rak tus es te ti nio įfor mi ni mo prin ci pas ga li įgauti api brėž tos, fak ti nės są mo nės kon kre tu mą. Ta čiau ra šy da mas šią stu di ją Bach ti nas dar ope ra vo tra dici nė mis on to lo gi nė mis me ta fi zi nė mis ka te go ri jo mis ir kal bos pro ble ma jam atrodė ša lu ti nė 22. Kaip tik vė liau ( ) pa ra šy ta me mil ži niška me straips ny je Žo dis ro ma ne Bach ti nas ap ta ria au to riaus ir he ro jaus kaip kal bi nių są mo nių spe ci fiką. Au to rių ir he ro jų jis trak tuo ja ne kaip psi chi nius ir ne kaip gry nus gra ma ti nius as me nis, kal bi nę sis te mą rep re zen tuo jan čius abst rak čius sub jek tus, bet kaip kal bė ji mo sub jek tus, ku rie kaip tik dėl to kar tu yra ir gy vi, kon kre tūs so cia li niai sub jek tai, bū tent kal ba iš reiš kian tys sa vo is to ri nį, kul tū ri nį, so cia li nį, pro fesi nį, ide o lo gi nį, ver ty bi nį api brėž tu mą bei pri klau somy bę. Ta čiau hu mo ris ti nio ro ma no au to riaus kal bai ap tar ti skir ta me mi nė to straips nio sky riu je Skir tin gos kal bė se nos ro ma ne pa aiš kė ja, kad au to rius iš esmės ne tu ri vie nos kal bos, jis kal ba kal bo mis so cia linė mis, ide o lo gi nė mis, žan ri nė mis jas imi tuo da mas, sti li zuo da mas, pa ro di juo da mas, tad vi są lai ką kal bėda mas tar si ne sa vo bal su ir tik re tai pra bil da mas tie sio giai 23. Ga li su si da ry ti įspū dis, kad vi sa au to riaus veik la yra tar si ne ga ty vi, nes au to rius reiš kia si per at si ri bo ji mus, dis tan ci ją, ne su si ta pa ti ni mą su jo kia kon kre čia po zi ci ja (kal bė se na) tai gry nos, jo kios substan ci jos ne tu rin čios for mos veik la. Bi jo da mas, kad toks žai di mas kal bo mis ga li bū ti pa lai ky tas au toriaus ne at sa kin gu mu ar dar blo giau jo kios po zi ci jos ne tu rė ji mu, Bach ti nas čia pat pri du ria: Šis žai di mas 22 Tuo metu jis laikėsi nuostatos, kad kalba tėra medžiaga materijos įforminimo darbe, taigi tarsi antraeilis dalykas, neturintis es - minės įtakos pačiam įforminimui (kūrybai). Žr. Bachtino straipsnį Ïšîįėåìą ñîäåšęąíčÿ, ìąòåščąėą č ôîšìū â õóäîęåñòâåííîì òâîš åñòâå (1924). 23 Prozininko kalba išsidėsto pagal didesnį ar mažesnį artimumo laipsnį autoriaus bei jo galutinės prasminės instancijos atžvilgiu: vieni kalbos elementai tiesiogiai ir netarpiškai (kaip poezijoje) išreiškia prasmines ir ekspresyvines autoriaus intencijas, kiti šioms intencijoms suteikia kitą prasmę [ïšåėîìėÿžò]; autorius iki galo nesisolidarizuoja su šiais žodžiais ir pabrėžia juos ypatingai humoristiškai, ironiškai, parodijuojamai (Ñėîâî â šîìąíå, c ). Tai nėra kokia nors vien meninei kūrybai būdinga kalbinė praktika. Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo situacijos, kalba skirtingais dialektais ar kalbėsenomis (pvz., profesinė, buitinė, proginė, draugų grupės žargono kal ba ir pan.), tačiau literatūros kūrinio autorius sugeba tas kalbas pateikti kaip tarpusavyje persipinančias (jis sugeba į vieną pažvelgti kitos žvilgsniu), susišaukiančias, sueinančias į dialoginį santykį. Alvydas Lukys. GT Paketas Fotografija NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

54 nijolė keršytė kal bo mis ir daž nas vi siš kas tie sio gi nio, ab so liu čiai såvo žo džio ne bu vi mas, ži no ma, nė kiek ne su ma žina vi so kūri nio ben dro es mi nio in ten cio na lu mo, t. y. ide o lo gi nio įpras mi ni mo 24. Ky la klau si mas, ko kiu bū du ga li ma kal bė ti apie auto riaus ins tan ci ją, kaip apie teks ti nę re a ly bę, kokiu bū du nu sta ty ti au to riaus po zi ci ją teks te? Kas ga li ga ran tuo ti, kad vie ni, o ne ki ti pa sa ky mai tie sio giai iš reiš kia au to riaus in ten ci jas? Kuo rem tis? Ide o logi nė mis kon kre taus au to riaus pa žiū ro mis, jo pa si saky mais spau -do je ar jo biog ra fi ja? Bet juk ši taip bus ape liuoja ma jau ne be į au to rių kaip kū rė ją (įfor mi nimo princi pą), o į gy vą au to rių, nuo ku rio Bach ti nas at si ri bo ja. Tokiu at ve ju ne aiš ku, ko kiais kri te ri jais ga li ma nusta ty ti, kiek, pvz., Fio do ro Dos to jev skio kaip kū rė jo pozi ci ja ar ti ma Mi chai lui, o kiek Iva nui ar Alio šai Karama zo vams. Kon kre čiuo se Bach ti no pa tei kia muo se au to riaus kalbos ana li zės pa vyz džiuo se ga li ma ma ty ti, kad tai, ką jis va di na au to riaus kal ba, iš tie sų yra pa sa ko to jo kal ba. Tie sa, šis ru sų te ore ti kas pats var to ja pa sa koto jo są vo ką, ta čiau itin siau ra pras me tai spe ci fiš kai iš skir tas, sti li zuo tas, api brėž tą (daž nai tau to sa ki nį) vaid me nį at lie kan tis pa sa ko to jas 25 tuo tar pu bet ko kį ki tą, t. y. neut ra lų pa sa ko to ją jis va di na au toriu mi. Bach ti nas pa brė žia, kad sti li zuo tas pa sa ko to jas ne su tam pa su au to riu mi, jis kal ba sve ti ma kal bė sena re a lios ar ga li mos tie sio gi nės au to riaus kal bos at žvil giu (bet kaipgi iden ti fi kuo ja ma to ji tie sio gi nė au to riaus kal ba?) ir sve ti ma kal ba tam tik ros rū šies li te ra tū ri nės kal bos, ku riai prieš prie ši na ma pa sa koto jo kalba, at žvil giu 26 (bet juk li te ra tū ri nė kal ba netu ri nieko in di vi du a laus tai be as me nė, tad jo kiam kon kre čiam au to riui ne pri klau san ti kal ba). Aki vaiz du, kad au to rius ne su tam pa su pa sa ko to ju, ly giai kaip jis ne su tam pa su jo kiu he ro ju mi. Tie są sa kant, au to rius su nie kuo nė ra su ta pa ti na mas, nes jis yra gry no ji for ma, jis yra vis kas ir nie kas kon kre čia me teks te. Tad kaip jį už čiuop ti? Bach ti nas tam tik ras pa sa ko to jo ins tan ci jas at skiria nuo au to riaus, o ki tas vi sai ne prob le miš kai su juo su ta pa ti na. Tai, kad pa sa ko to jas kal ba tai syk lin ga li te ra tū ri ne kal ba (skir tin gai nuo sti li zuo to pa sa ko tojo kal bos), dar ne ga ran tuo ja jo su ta pi mo su au to riu mi. Juk tai taip pat ga li bū ti tik vie nas au to riaus at liekamų vaid me nų (pvz., in te lek tu a lus, vi sa ži nis pa sa koto jas), kaip ir sti li zuo to pa sa ko to jo at ve ju. Bach ti nas taip ir sa ko: Au to rius yra ne pa sa ko to jo kal bo je ir ne nor ma lio je li te ra tū ri nė je kal bo je, su ku ria su si jęs pa sa ko ji mas (nors jis ga li bū ti ar ti mas vie nai ar ki tai kal bai), bet jis nau do ja si tiek vie na, tiek ki ta kal ba, idant sa vo in ten ci jų iki ga lo ne ati duo tų nė vie nai iš jų: jis nau do ja si šia są šau ka, šiuo kal bų dia lo gu kiekvie ną sa vo kū ri nio aki mir ką, idant pats kal bos at žvilgiu lik tų tar si neut ra lus, tre čias dvi ejų gin če 27. Tad au to rius vi suo met at lie ka vie ną for ma lią funk ci ją: jis žy mi dis tan ci ją ne tik to, kas sa ko ma, at žvil giu, bet ir to, kaip sa ko ma tai gi pa čios kal bos! at žvil giu. Dėl to iš es mės ne sa ma aiš kių kri te ri jų, kaip nu staty ti, ka da au to rius so li da ri zuo ja si su pa sa ky mu bei jo sti lis ti ka, o ka da nuo jo at si ri bo ja, ka dan gi au torius ne tu ri nuo sa vos kal bos, o juk tik kal ba su tei kia ga limy bę kon kre čia me teks te iden ti fi kuo ti ver ty bi nes teks to sub jek tų po zi ci jas. Tad ko kiu pa grin du Bach ti nas ski ria au to riaus ir pa sa ko to jo ins tan ci jas? Ma nau, kad jis tai da ro remdama sis vie na jo pa ties ne įsi są mo nin ta prie lai da, se nu li te ra tū ro lo gi niu prie ta ru ta ria ma per sky ra tarp vaiz da vi mo ir pa sa ko ji mo (sho wing ir tel ling) 28. Il gą lai ką bu vo įsi vaiz duo ja ma, kad ro ma nis tas (ypač realis ti nio ro ma no kū rė jas) sa vo is to ri ją sie kia pa ro dyti, pa vaiz duo ti, imi tuo ti taip, tar si ji bū tų pa sa ko ja ma be nie kie no pa gal bos, pa ti sa vai me, ki taip nei tuo se pasako ji muo se, ku riuo se aki vaiz džiai pa sa ko ja ma, nes juo se aiš kiai iš reikš ta pa sa ko to jo ins tan ci ja. Vė liau pran cū zų kal bi nin kas Ben ve nis te as, rem da ma sis šia per sky ra, iš kė lė gry nai kal bi nę skir tį tarp is to ri jos [his toire] ir dis kur so [dis cours]. Is to ri ja tai ob jekty vus pasa ko ji mas be pa sa ko to jo, vyks tan tis tar si be as me ne for ma, tar si čia nie kas ne kal bė tų ir at ro do, kad įvy kiai pa sa ko tų pa tys apie sa ve 29. Is to ri jo je tarsi nie kas ne pa sa ko ja ma, bet ro do ma, vaiz duo ja ma. O dis kur sas tai toks pa sa ko ji mas, ku ria me yra aiš ki kal ban čio jo pa sa ko to jo po zi ci ja, sa ky mo si tu a ci ja. Tačiau tai, ką Ben ve nis te as, api bū din da mas is to ri ją, pažen kli no at ro dy mo mo da lu mu ( at ro do, kad įvy kiai ), 24 Op. cit., c Bachtino ideologiškumo nereikėtų suprasti negaty via politine prasme. Ideologija čia reiškia pasaulėžiūrą, žodžio nukreiptumą į pasaulį (į tai, kas nėra jis pats), o ne jo užsidarymą savyje. Bet koks grynasis estetizmas, kaip ir grynasis lingvistinis formalizmas, Bachtinui buvo svetimas. 25 įvedimas personifikuoto ir konkretaus sąlygiško autoriaus (rašytinė kalba) arba pasakotojo (sakytinė kalba) ; ibid., c Ibid., c Ibid., c Šios perskyros šaknys antikinėje filosofijoje, nors ten ji turėjo kiek kitokią reikšmę. Valstybės III knygoje Platonas diçgçsis vadina gryną pasakojimą, atliekamą pirmu asmeniu (kai pasakotojas pasakoja savo vardu), o mimçsis tokią imitaciją, kai pasakotojas su da ro iliuziją, kad kalba ne jis, bet koks nors veikėjas (veikėjų dialo gai pasakojime). Taigi Platonas atskiria pasakotojo kalbą nuo veikėjų kal bos. Tuo tarpu šią perskyrą, patyrusią tam tikrų transformacijų Aristotelio Poetikoje (tiek vieną, tiek kitą kalbėjimą Aristotelis vadina skir tingomis mimçsis rūšimis), XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje an glųame rikiečių romano teoretikai pervadina showing ir telling. Pla čiau apie tai žr. Genette G., Discours du récit, in: Figures III, Paris: Seuil, 1972, p ; Idem, Nouveau discours du récit, p , Benveniste É., Probl èmes de linguistique générale, Paris: Gallimard, 1966, p NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

55 mirusio autoriaus metamorfozės ki tų bu vo ir te bė ra pri ima ma bu vi mo mo da lu mu, t. y. kaip ne abe jo ti nai eg zis tuo jan tis da ly kas. Pran cū zų na ra to lo gai šią per sky rą de mas kuo ja kaip ab so liu čiai iliu zi nę. Jie įsi ti ki nę, kad kiek vienas pa sa ko ji mas tu ri sa vo pa sa ko to ją, tik vie nuo se pa sa ko ji muo se jis ga li bū ti pa si slė pęs (pvz., kal bė ti tre čiu as me niu ir is to ri ją pa sa ko ti tar si pa ša li nis jos ste bė to jas), o ki tuo se aiš kiai iš reikš tas (pvz., kal bė ti pir mu as me niu ir bū ti vie nam iš pa sa ko ja mos is to ri jos da ly vių). Pa ga liau pa sa ko ji mas ne tu ri nie ko ben dra su vaiz da vi mu, ro dy mu ar imi ta vi mu 30. O Bach ti nas, kaip dau ge lis to me to te ore ti kų (nors ši ten den ci ja gyvuo ja iki šiol), kal bė da mas apie au to rių ir pa sa ko to ją kaip kal bi nes ins tan ci jas, re mia si mi nė ta per sky ra. Au to riaus kal ba jis va di na pa sa ko ji mo frag men tus, ku riuo se pa sa ko ja ma be as me ne for ma, tar si ob jekty viai vaiz duo jant, ro dant, tai pa sa ko ji mas, at seit, tu rin tis au to rių, bet ne tu rin tis pa sa ko to jo, o to kie pa sa ko ji mai, ku riuo se pa sa ko to jas iš ryš kin tas, įga vęs aki vaiz dų kon kre taus kal bė to jo pa vi da lą, at seit, tu ri ne tik au to rių, bet ir pa sa ko to ją. Tai gi nors Bach ti nas ir at si ri bo ja nuo em pi ri nio auto riaus ir kal ba vien apie tam tik rą trans cen den ta li nį au to rių, su tei kian tį kū ri niui pra smi nę vie no vę, ta čiau jo te ori ja ne iš ven gia mai im pli kuo ja em pi ri nį au to rių ar sa vo tiš ką jo li ku tį. Ka dan gi au to rius kal ba vi so mis kū ri ny je esan čio mis kal bo mis, tai jo po zi ci ją įma no ma nu sta ty ti tik ar ba ape liuo jant į em pi ri nį au to rių, į jo idė ji nes pa žiū ras ar ba ati duo dant kū ri nį in ter pre ta ci jų be ga ly bei ir pri pa žįs tant, kad kū ri nio kal bi nė je, teks tinė je plot mė je ne įma no ma iden ti fi kuo ti vie nos au to riaus po zi ci jos, nes au to rius yra vi sur ir nie kur jis yra reikš mi nis kū ri nio dau gis 31. Iš teks to ga li ma mė gin ti re konst ruo ti kon kre taus au to riaus idė ją ar jo vaizdi nį (au to rių kaip psi chi nę, so cia li nę, in te lek tu a li nę as me ny bę, tuo už si im tų psi cho a na li zė ar so ciok ri ti ka), taip ku riant nau ją teks tą (pa sa ko ji mą) apie au to rių, ku ris ši taip tam pa pa grin di niu pa sa ko ji mo he ro ju mi (pvz., biog ra fi jo se). Ta čiau to kiu at ve ju ne įma no mas joks vie nas ir vie nin gas vaiz das: au to rius ati duo damas be ga li nėms in ter pre ta ci joms, ku rių skir tu mai nie ka da ne ga li bū ti re du kuo ja mi ir su ve da mi į vie ną. 4. KAL bi NIAI sub JEK TAI TEKS TE (pa SA Ko To JAS ir VEI Kė JAS) Es ki ziš ka kri ti nė Bach ti no au to riaus ir he ro jaus pro ble ma ti kos ap žval ga ro do, kad ar ba au to rius yra reikš mių dau gis, skir tin gų dis kur sų san kir tų lau kas, kaip aiš ki na po ststruk tū ra lis tai, ar ba ši są vo ka, kaip tam tik ra me ta fo ra, ga li bū ti pa lik ta vien (so cio)kri tikams, (psi cho)ana li ti kams bei biog ra fams. Tiek, kiek kal ba me ne apie em pi ri nį au to rių, tiek jis ne tu ri jo kio bio ar ba vi sa jo bio ir yra gra fi ja raš tas ar ba teks tas. Ra šy ti nia me teks te nu si tri na tiek em pi ri nio, tiek trans cen den ta li nio au to riaus pėd sa kai. Ly gi nant na ra to lo gų pa sa ko to jo ir Bach ti no au toriaus sam pra tą, ku ri, ne pai sant Bach ti no šiuo laikiš ku mo, yra iš sau go ju si ide a lis ti nės me ta fi zi nės fi lo so fi jos li ku tį, aiš kė ja iš kal bin gi skir tu mai. Na rato lo gų pa sa ko to jas, pa na šiai kaip ir Bach ti no au torius, ži no dau giau (ar net vis ką), ne gu pa pa sa ko ja (ki taip sa kant, jis do zuo ja pa sa ko ji mą), ir bū tent jo ran ko se yra pa sa ko ji mo įfor mi ni mas. Tai im pli kuoja tam tikrą pa sa ko to jo lais vę pa sa ko ji mo at žvil giu. Ta čiau skir tin gai nuo bach ti niš ko au to riaus, tai yra to kia teks ti nė ana pu sy bė, ku rią vi sa da ga li ma aptik ti šia pus, pa čiame teks te, ka dan gi pa sa ko to jas yra ne abst rak ti, bet kal bi nė ins tan ci ja ar ba kal bi nis sub jek tas. Tai anaip tol ne reiš kia, kad na ra to lo gi ja už si da ro teks te, kal bo je ir do mi si tik gra ma ti niais ryšiais. Už teks ti nės plot mės čia taip pat esa ma, ta čiau tik tiek, kiek ją gali ma ap tik ti kal bo je ir per kal bą, o ne taip, kaip Bach tino atveju, kai apie iki teks tinę ar už teks ti nę plot mę svars to ma spe ku lia ty viai ir daž nai ne pa grįs tai: ne pa kan ka mai ski riant dė me sio kal bai, ne be lie ka jo kio ana li zės ob jek ty vu mo ar sam pro ta vi mų pa grįs tu mo kri te ri jaus. Be to, ap si ribo jant kal bi ne teks ti ne plot me, bet koks kil mės ar su kur tu mo klau si mas su skliau džia mas. Čia ne bė ra pra smės kel ti bach ti niš ką klau simą, kas ką ir kaip su kū rė: pa sa ko to jas ne ma žiau sukurtas nei vei kė jas. Kū ry bos klau si mas per žen gia teks to ribas ir iš es mės for mu luo ja mas ana pus ar iki teks to. Bach ti niš ką in ter sub jek ty vu mo klau si mą apie au torių ir he ro jų da bar ga li ma per for mu luo ti į klau si mą apie pa sa ko to jo ir vei kė jo san ty kį, tik tai bū tų san ty kis ne tarp są mo nių, bet tarp kal bi nių sub jek tų 32. Teks tas, kaip mil ži niš kas ir su dė tin gas pa sa ky mas, daž niausiai tu ri bent du sa ky to jus: pa sa ko to ją ir vei kė ją. Jų on to lo gi nis sta tu sas pa grin džia mas kal biš kai: teks te ga li ma iš skir ti pa sa ko to jo kal bą ir vei kė jo kal bą. Forma liai žiū rint, vei kė jas tie sio giai kal ba dia lo guo se, o vi sa ki ta yra pa sa ko to jo kal ba. Ta čiau re a liai pa sa koto jo ir vei kė jo kal bos, kaip pui kiai paro do Bach ti nas (nors jis tai va di na au to riaus ir vei kė jo kal bo mis), ga li 30 Pasakojimas, kaip bet koks kalbinis aktas, gali tik informuoti, t. y. perduoti reikšmes. Pasakojimas ne atvaizduoja istoriją (realią ar fiktyvią), bet ją pasakoja, t. y. suteikia jai reikšmę kalbinėmis priemonėmis. Išim tis jau kalbiniai šios istorijos elementai (dialogai, mono logai), kurių jis taip pat neimituoja [...] jis gali juos tiesiogiai reprodu kuo ti arba, tiksliau, perrašyti ; Genette G., Nouveau discours du ré-cit, p Dėl tos pačios priežasties neįmanomas joks Bachtino atkakliai ginamas autoriaus ir herojaus dialogas. Apie tai plačiau žr. Čičin s kaitė R., Keršytė N., Kovzan D., Pokalbis apie M. Bachtino dialogą, in: Baltos lankos, Nr. 11. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

56 nijolė keršytė bū ti per si py nu sios ir vei kė jo kal ba ga li bū ti įra šyta į pa sa ko to jo kal bą kaip ne tie sio gi nė ar me na ma ne tie sio gi nė kal ba. Ne ga na to, jų skir tu mas ga li bū ti ne tik gra ma ti nis sin tak si nis, bet ir sti listi nis: kiekvie nas sa ky to jas iš es mės kal ba tam tik ru sti liu mi, kal bė se na, žar go nu, dia lek tu, nu ro dan čiu jo so cia linę, pro fe si nę, ide o lo gi nę pri klau so my bę. Be to, jei gu pa sa ko to jas pats yra pa sa ko ja mos is to ri jos veikė jas, jis ga li reikš tis ir per tie sio gi nę kal bą, o vei kė jas gali tap ti pa sa ko to ju (pa sa ko ji mo pa sa ko ji me at ve ju). Bet ku riuo at ve ju pa sa ko to jas vi suo met už ima privi le gi juo tą po zi ci ją vei kė jo at žvil giu, nes jis yra vi so pa sa ko ji mo sa ky to jas, o vei kė jas tik da li nis, į pasako to jo sa ky mą įsi ter pian tis sa ky to jas. Pa sa ko to jas iš es mės ren ka si, kiek jam pa čiam kal bė ti ir kiek leis ti pa si sa ky ti ki tam vei kė jui. Na ra to lo gai at krei pia dėme sį į tai, kad bet ku ria me na ra ty vi nia me dis kurse esa ma dvi ejų ne vi sa da su tam pan čių ins tan ci jų: kal ban ti ir su vo kian ti (jus liš kai pa ti rian ti) ins tan cija. Ki taip sa kant, čia kas kar tą ky la klau si mas: kas kal ba? ir kas pa ti ria? Pvz., pa tir ti ga li vei kė jas, o už jį kal bė ti pa sa ko to jas. Tai va di na ma pa sa ko to jo žvilgs nio fo ku sa vi mo pro ble ma. Ge net te as iš ski ria tris fo ku sa vi mo bū dus: a) nu li nis fo ku sa vi mas, kai pa sa ko to jas yra vi sa žinis, ne tu rin tis api brėž tos si tu a ci jos, iš ku rios pa teik tų ap ra šo mus da ly kus, bet esan tis vi sur ir vi sa da; čia su vo ki mo ži di nys nė ra sta bi lus, jis pa da ly tas ke lioms ins tan ci joms vei kė jams (to kiu prin ci pu pa ra šy ta dauge lis re a lis ti nių, psi cho lo gi nių XIX XX a. ro ma nų); b) vi di nis fo ku sa vi mas, kai esa ma vie no api brėž to su vo ki mo ži di nio (šal ti nio), iš ku rio ste bi mas ir ap rašo mas pa sau lis; dau ge liu at ve jų tai fe no me no lo gi nis žvilgs nis (pvz., iš pa žin ties ro ma ne, kur vis kas ro do ma vie no vei kė jo aki mis); c) iš ori nis fo ku sa vi mas tai ki no ka me ros žvilgs nis, ne pri klau san tis jo kiai sub jek ti nei vi du jy bei, bet anonimiš ku žvilgs niu fik suo jan tis vien vei kė jų iš orę, ne leisda mas su ži no ti, kas vyks ta jų vi du je (to kiu prin ci pu pa ra šy ti kai ku rie XX a. li te ra tū ri niai kūriniai, pvz. Albert o Camus Sve ti mas ar ba He min g way aus no ve lės). Pa ra dok sa lu, kad na ra to lo gai, ne krei pian tys dė mesio į vei kė jo pro ble mą, ne su vo kia, kad dvi ejų sa kymo ir su vo ki mo ins tan ci jų iš sky ri mas jau su po nuo ja, kad pa sa ko ji mo dis kur sas nė ra vie no sa ky to jo ry šys su dės to ma is to ri ja bei jos ob jek tais ; kad pa sa ko jimo dis kur se da ly vau ja ma žiau siai du sub jek tai, po tencia lūs sa ky to jai, iš ku rių vie nas už ima pri vi le gi juo tą 32 Tokį klausimo performulavimą nereikėtų suprasti kaip vieno santykio nario, kaip substancijos, pakeitimą kita substancija, t. y. auto riaus pakeitimą pasakotoju. Autoriaus (empirinio ar transcendentali nio) ir pasakotojo instancijos gali iš dalies sutapti, tačiau jų negalima absoliučiai pakeisti vienos kita. po zi ci ją ki to at žvil giu ir ja ga li pa si nau do ti ar ba ne. Tarp jų eg zis tuo ja ne įpras tas in ter sub jek ti nis adre sa to ad re san to san ty kis (kaip tarp pa sa ko to jo ir pa sa ko ji mo ad re sa to), bet vei kiau sub sti tu ci nis at stova vi mo san ty kis, kai vie nas pa kei čia ki tą (kal ba už jį) slėp da mas ar ba de monst ruo da mas tą pa kei ti mą, t. y. leis da mas ne tie sio giai pa si sa ky ti ki tam 33. Šis san ty kis sklei džia si kal bo je ir per kal bą. Na ratyvi nio dis kur so sub jek tų san ty kis kal bo je tai santykis teks te ar ba li te ra tū ri nia me dis kur se, taip at ri bo jant jį tiek nuo psi cho lo gi jo je, tiek nuo fi lo so fi jo je nag ri nėja mų in ter sub jek ti nių san ty kių ir pa brė žiant jo spe ci fi ką. San ty kis per kal bą, ar ba kal bi nis (bet ne gra ma ti nis) san ty kis, ga li bū ti tik vie no sub jek to san ty kis su ki tu sub jek tu (šia pras me vei kė jas ne ga li bū ti tik vie nas iš dau ge lio pa sa ko ji mo ob jek tų ). Ir bū tent per kalbą stei gia ma skir tis tarp sub jek tų ne są mo nių ir ne kū nų, bet kal bi nių ins tan ci jų skir tis. Juk kai kuriais at ve jais (pvz., he te ro die ge ti niuo se pa sa ko ji muo se, kai pa sa ko to jas ne da ly vau ja kaip vei kė jas pa sa ko ja muo se įvy kiuo se, bet pa sa ko ja juos tar si iš ša lies) san ty kis tarp pa sa ko to jo ir vei kė jo yra tik kalbi nis ar ba tik per kal bą vyks tan tis san ty kis, nes nie kur ki tur (pvz., pa sa ko ja mo je is to ri jo je) jie du ne su si tin ka. Li te ra tū ri nio dis kur so sub jek tų skir tis bei skir tumus žy mi pa ti kal ba: bū tent jo je įsi spau dę jų pėd sakai. Tie sa, tai nė ra vi siš kas už si da ry mas kal bo je, nes vien gra ma ti nė je plot mė je ne įma no ma kel ti klau si mo apie tai, kas yra sa ky to jas, ir kas yra su vo kian tis sub jek tas. Čia lai ko ma si fe no me no lo gi nės nuo sta tos: kiek vie nas kal bi nis ak tas tu ri sa vo kal ban tį jį, tai gi ir pa ti rian tį jį, ku rio pa tir tis įsi spau džia, pa lie ka pėd sa kus jo kal bė ji me. Ne tik na ra to lo gi jo je, bet ir ap skri tai vi so je šiuo laiki nė je li te ra tū ro lo gi jo je links ta ma į izo liuo tą teks to sub jek tų ar jo ad re san tų ad re sa tų ana li zę. At ski rai kal ba ma apie pa sa ko to ją ir jo kon struo ja mą pa sa koji mą (Ge net te o na ra to lo gi ja), at ski rai ana li zuo ja mas pa sa ko ji mo ad re sa to ar ba skai ty to jo san ty kis su teks tu (Eco ana li zės), at ski rai ap ta ria mos pa sa ko ji mo vei kė jų sam pra tos skir tin gų lai ko tar pių li te ra tū ro se (is to ri nio po bū džio dar bai) ar ba pa sa ko ji mo sub jek tų tar pu savio san ty kiai na ra ty vi nė se struk tū ro se (Grei mo semio ti ka). Na, o čia siū lo ma in ter sub jek ti nės ana lizės per spek ty va leis tų nau jai per skai ty ti ir in ter pre tuoti li te ra tū ros teks tus: re mian tis bach ti niš ka nuo stata, na ra ty vi nį dis kur są su vok ti kaip skir tin gų kal bi nių sub jek tų san ty kių ir jų kal bi nės raiš kos lau ką. 33 Net tada, kai realiai pasakotojas ir veikėjas sutampa (pvz., autobiografijoje arba vaikystės prisiminimuose), tarp jų gali būti, pvz., distancija laike (kalbėjimas apie save vaikystėje), kurią pasakotojas gali pabrėžti, aiškiai suvokdamas, kad kalba už vaiką ar vietoj vaiko, kuriuo buvo, arba atvirkščiai, slėpti tą skirtumą. 488 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

57 pastabos Apie ke lio nes ir jų įspū džius Irena Vaišvilaitė Ne ga liu tiks liai pa sa kyti, ka da man į gal vą šo vė, kad Lie tu va be veik visai ne tu ri ke lio nių li te ra tū ros. Gal skaitant li te ra tū ros kri ti ko Bro a da wa y aus re cen zi ją, ku rio je jis ly gi na Tomą Venc lo vą su Jo si fu Brod skiu ir pa ste bi, kad, ki taip ne gu Brod skis, ku riam ke lio nė yra pro ga at si dė ti pa čioms pla čiau sioms aso cia ci joms, ap mąsty mams ir pra na šys tėms, Venc lo va ne ra šo apie tai, ko tik rai ne ži no, to dėl jo ke lio nės po Pie tų Af ri ką įspū džiai ko rek tiš ki, bet sau si. Venc lo va ne kar tą yra kal bė jęs apie sa vo po rei kį lais vai ju dė ti po pa sau lį, bet net jo ra ši niuo se ke lio nės įspū džių ne daug, ir tie sa, kad jie ne la bai įdo mūs. Ma tyt, Venc lo va per daug ži no iš anks to arba, kaip pa ste bė jo Bro a da way, ne ra šo apie tai, ko ne ži no. Ta čiau ko dėl apie kelio nes ne ra šo ki ti lie tu viai, kad ir kur jie gy ve na ir ką vei kia? Ir kaip, tie są sa kant, lie tu viai ke liau ja? Kar tais at ro do, kad žmo nės yra pa sida li ję į kla jok lius ir sės liuo sius. Vie ni mie liau lie ka na muo se, ki ti juo se il gai ne ga li iš bū ti. Vie ni atos to gau ja vis to je pat vie to je ir pra ran da ra my bę, jei dėl ko kių prie žas čių rei kia ją pa keis ti, ki ti puo la į dep re si ją, jei va sa rą pra lei do ten pat, kur ir per nai. Pas ta rai siais me tais, at ro do, gū ra sės laus, prie sa vo že mės pri si ri šu sio lie tu vio ste re o ti pas. Pa kė lė gal vas ne sės lūs lie tu viai, ku rių da bar ga lima ras ti nuo Ki ni jos iki Pa ta go ni jos. Tie sa, dau ge lis ke liau ja prak ti niais su me ti mais. Vie ni ieš ko tur tin ges nio gy ve ni mo, ki ti moks lo, tre ti ir vieno, ir ki to, ket vir ti pa si jun ta Lie tu voje ne be pri tam pan tys ir ieš ko ge res nio kli ma to, drau giš kes nės vi suo me nės ar ba, nu švi tus są mo nei, su pran ta, kad jų tik ro ji tė vy nė ne čia, o Ti be te, Ama zo nės džiun glė se ar Ka li for ni jo je. Daž nai toks iš vyks tan tis iš Lie tu vos vi sai nė ra kla jok lis. Jis tik no ri sės liai gy ven ti ki tur. Įsi kū rę to kie kar tais ra šo laiš kus, lan ky da mi gi mi nes šį bei tą pa sa ko ja apie nau ją kraš tą, bet ab so liu ti dau gu ma jų yra per ne lyg užsi ė mu si įsi kū ri mu nau jo je vie to je, kad ga lė tų tu rė ti lai ko ap mąs ty ti, kas su jais įvy ko pa kei tus gy ve na mą ją vie tą. Na, o jei ap mąs ty mų ir ran da si, re tai jie tam pa vie ši. Tu ris tai yra ga na pa na šūs į šiuos sės lius ke liau to jus. Net kas met į vis nau ją kraš tą va žiuo jan tis tu ris tas yra sės lios pri gim ties. Tu ris ti nė kelio nė yra pre kė. Te gul tai ke lio nė į ku rią nors vie tą, bet tai ap rū pin ta, su tvar ky ta ke lio nė. Kelio nių agen tū ra nu pir ko bi lie tus, už sa kė vieš bu tį ir ki tus pa to gu mus, nusta tė marš ru tą. Ke lionės tiks las iš tik rų jų yra po il sis, kai no ri ma pa ma ty ti ar ba ką nors nauja, ar ba ko kią įžy my bę, pa vyz džiui, Ei fe lio bokš tą, pi ra mi des, Lais vės sta tu lą. Vis dau giau lie tu vių renka si atos to gas prie šil tes nių jū rų ir džiau gia si pal mių pa vė siu. Tu ris tams ir poil siau to jams ga li nu tik ti ko kių ne lai mių, bet jos nė ra pla nuo tos, nes tu ris ti nės ke lio nės tu ri bū ti sau gios ir ma lo nios. Ži no ma, ke lio nių ma lo numai pri klau so nuo jų kai nos, tad pigiai ke liau jan tys pa si ren gę taiks tytis su įvai riais ne pa to gu mais. Šią va sa rą Len ki jos ke liuo se Lie tu vos ke lio nių agen tū rų au to bu sus iš ti ku sios ne laimės daug ką at bai dė nuo ke lia vimo. Be abe jo, lai ki nai. Ti kė ki mės, kad šie ne lai min gi at si ti ki mai pa ska tins kelio nių agen tū ras ir pa čius ke liau to jus la biau rū pin tis tiek ke lio nės sau gu mo ga ranti jo mis, tiek drau di mais nuo ne lai min gų at si ti ki mų. Kai tu ris tinė ke lio nė bai gia si su žei di mu ar net mir ti mi, jos pa klau sa kren ta taip ir nu ti ko šią va sa rą su au to bu sų ke lionė mis į sve čius kraš tus. Tie sa, ki ta šios va sa ros ka tast ro fa pa liu di jo, kad mir ti na ga li bū ti ir tu ris ti nė ke lio nė Con cor d u. Tu ris tai nei eš ko rizi kos. Jie yra var to to jai, jų pa ži ni mo sie kis daž niau siai ri bo tas, pa pras ta kal ba iš reiš kia va žiuo jam pa ma ty ti. Ribo ta ir daž niau siai se ri ji nė yra ir tų ke lio nių pa tir tis. Ją ge riau siu at ve ju liu di ja šei mai ir drau gams nu siųs ti atvi ru kai, pa sa ko ji mai prie sta lo. Su tu ris tais kiek su pa na šė jo mū sų kraš tuo se nau ja ke liau to jų ka te gori ja mal di nin kai. Se no vė je mal dinin kas lyg koks vie nuo lis duo da vo įža dą, gau da vo ofi cia lų pa lai mi ni mą, spe cia lų rū bą ir iš si ruoš da vo į ke lią, iš ku rio ga lė jo ir ne grįžti, bet tai jam ne la bai rū pė jo mal di nin kas ke lia vo į šven tas vie tas, ieš ko da mas Die vo, su si ti kimo su juo. To kių mal di nin kų dar ga li ma su tik ti jų ma tai di džiosio se pa sau lio šven to vė se. Ta čiau maldi nin kus at mie šia re li gi nio tu riz mo da ly viai, ku rie dau giau ar ma žiau vy ku siai de ri na tu riz mą ir mal din gą ke lio nę. Te ko skai ty ti įspū džių iš lanky mo si Ro mo je ar Šven to jo je Že mėje, bet re tas tų įspū džių au to rius kal ba apie re li gi nę pa tir tį, ku ri ir bū tų tokios ke lio nės tiks las. Re li gi nių tu ris tų įspū džiai pa na šūs į pa pras tų tu ris tų ma ty tos vie tos, ke lio nės įspū džiai... Dar vie na ke liau jan čių lie tu vių gru pė pir kliai. Pas ta rie ji du de šimtme čiai at gai vi no Lie tu vos vi suo me nė je šią ver slo kla sę. At lei dus so vie ti nės eko no mi kos varž tus, lie tu vių pir kliai NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

58 pastabos ke lia vo į Ru si jos gi lu mas. Pa ma žu atsi ve riant sie noms, jų ke liai nu kry po į Tur ki ją, Ki ni ją, Va ka rų Eu ro pos ša lis. Pir klių ke lio nės daž nai sun kios, pa vojin gos. Šių, su si du rian čių su įvai riais žmo nė mis ir daž nai at si du rian čių ne pla nuo to se si tu a ci jo se, ke liau to jų įspū džiai ir pa tir tys tu rė tų pel ny ti atidaus so cio lo go ar ant ro po lo go dė me sį, nes į vie šu mą šie įspū džiai ir pa tir tys ne iš ky la. Jie gy vuo ja pa si da li ji mų ir pa sa ko ji mų drau gams ir pa žįs ta miems ko kio je ei lė je prie am ba sa dos ar turgu je pa vi da lu. Lie tu vo je la bai jus ti ke lio nių li tera tū ros sty gius. Net vers ti nės la bai ne daug. To prie žas tis ne tik il game tis už da ru mas. Ir ke liau jan ty sis po Lie tu vą ga li pa ra šy ti ke lio nių knygą. Bet ke lio nių kny ga, ap si ri bo jan ti gam to vaiz džių ir pa min klų ap ra šy mu, ne bus skai to ma. Ją pui kiai ga li atsto ti ke lio nių va do vai, ku riuo se es ti in for ma ci jos ir apie pa min klus, ir apie gra žias ar is to ri nes vie tas. Ke lio nių kny ga nuo ke lio nių va do vo ski ria si au to riaus po žiū riu. Ke lio nių kny gos au to rius da li ja si pa tir ti mi, tuo, ką jis su pra to, per gy ve no. To kios įžval gos ne įma no mos, ne susi ti kus su kraš to žmo nė mis, kraš to kul tū ra. O to kie su siti ki mai ne ga li mi be ri zi kos ateivis tu ri ban dy ti kal bė tis, pri sis ta ty ti, tap ti pri klau so mu. Jis ne ga li slėp tis už sau gios ap tar na vi mo sis te mos už kar dos. Jis tu ri pri si pa žin ti esąs sve ti mas, ne su pran tan tis, ne ži nan tis. Tik ši taip kraš tas pra de da at si ver ti ir pri ima at ei vį. No rint nors kiek su prasti kraš tą, ne bū ti na ja me la bai il gai gy venti. Bet bū ti na gy ven ti, o ne tą kraš tą ap žiū ri nė ti ar vien nau do tis jo tei kia mais ma lo nu mais. Su si dū ri mas su ki ta kul tū ra daž nai vi sai ne įpras ta švie sa nu švie čia tą, kurio je gy ve ni, pa ska ti na ap mąs ty mus. Bū tent ap mąs ty mai yra vie nas tik ro ke liau to jo po žy mių. Skai čiu sie ji Marco Po lo, Rad vi los Naš lai tėlio ar ko kio mums sve ti mes nio ke liau to jo teks tus su tiks, jog įdo miau sias da ly kas yra ne tiek ke liau to jų nuo ty kiai, kiek jų pa ste bė ji mai apie vie tos žmo nių gy veni mą ir apie to gy ve ni mo skir tu mus nuo jiems pa žįs ta mo. To kio ti po kny gų pa sau ly je te be rašo ma la bai daug. Ir jas ra šo ne bū ti nai ke liau jan tys į eg zo tiš kus kraš tus. Ame ri kie čiai ra šo apie Ita li ją, italai apie Bri ta ni ją, bri tai apie Pie tų Pran cū zi ją ar Pa ta go ni ją ir taip toliau. Lie tu vo je šis žan ras ma žai pažįs ta mas. Jau se no kai esa me iš ver tę ir pa skel bę, ką anks tes niais lai kais per Lie tu vą ar į Lie tu vą ke lia vę sve tim tau čiai ra šė apie mus, o to kių už rašų yra ne ma žai. Pas ta ro jo am žiaus lietu viš ka ke lio nių li te ra tū ra nė ra gau si, gal to dėl, kad dau gu ma tau tie čių ke lia vo ne sa vo no ru, ir į kraš tus, kur ke liau ti ne buvo pla na vę. Na, o dar pus šim tį me tų Lie tu vo je ke liau ti bu vo ga li ma tik ga vus lei di mą. Bet tik rų keliau to jų Lie tu vo je nie ka da ne sti go. Jiems vėrė si Kau ka zo, Si bi ro ir Vi du ri nės Azijos plo tai. Gal kas nors iš tuos plo tus pa ke lei vin go mis ma ši no mis ir pės tu te iš mai šiu sių jų ir ga lė tų pa si da ly ti la bai įdo miais įspū džiais bei apmąs ty mais, bet anais lai kais jiems ne bu vo jo kių ga li my bių už ra šy tus daly kus pa skelbti. Tad iš to lai ko lie tu viš kos ke lio nių li te ra tū ros be ne iš ki liau sia vir šū ne lie ka Juo zo Bal tušio Tė vų ir brolių ta kais. Ne žiū rint vi sų ide o lo gi jų ir cen zū rų, šios knygos dė ka ne vie nas lie tu vis ga vo šiokį to kį su pra ti mą, kas gi yra ta Ame rika. Yra lie tu vių, ke liau jan čių pa žin ti. Ko ge ro, jų dau giau, ne gu mes gal vo ja me, tik štai kol kas jie jo kių pėdsa kų, iš sky rus Jur gos Iva naus kai tės kny gas, li te ra tū ro je ne pa lie ka. Įdo mu, ko dėl ir kas juos stab do: pačios ke lionės ar ne no ras ra šy ti. Iš po pu lia rė jęs ra šy to jų die no raš čių skel bi mas bru ka min tį, kad tik bu vę ar esa mi Ra šy to jų są jun gos na riai kaž ką užsi ra ši nė ja. O kaip su ma žiau pro fe sio na liais ra šy to jais? Gal pa pras ti lie tu viai ne be tu ri ra šy ti nės re flek si jos įgū džių? Gal ji ap mi rė kar tu su įpro čiu ra šy ti laiš kus ir tik rus, ne spau dai, o sau skir tus die no raš čius? Ma tyt, tu rės pra ei ti ga ba lė lis lai ko, kol su lauk si me (jei gu su lauk si me) geriau vie ną ar ki tą kraš tą pa žįs tan čių lie tu vių kny gų apie Vo kie ti ją, Prancū zi ją, Len ki ją, Če ki ją ar Ka na dą. To kios kny gos (be abe jo, kiek vie na sa vaip) kal bės apie juos ra šiu sius ir apie jų tė viš kę. Ti kė ki mės, kad bus to kias kny gas ra šan čių... Tie sa, Lie tu vo je eg zis tuo ja nau jas ke lio nių li te ra tū ros žan ras jį ga li ma ras ti Vil niaus au to sto po klu bo tin klala py je. Čia ke liau jan tis jau ni mėlis da li ja si ke lio nių pa tir ti mi ir įspū džiais iš vi so pa sau lio ke lių ir pa ke lių. Au tosto pi nin ko žvilgs nis ga na spe cifi nis, bet pus la pio lek tū ra įdo mi, leidžian ti su si pa žin ti su nau jau siu ti pu lie tu vio ke liau nin ko, ku riam kelio nė yra ne prie mo nė, o tiks las; ku riam sveti mi kraš tai su ver ti ant ne si bai gian čios ke lio juos tos, o tų kraš tų žmonės daž niau siai sė di už ma ši nos vairo. Tai la bai įdo mi, nors ir ne tra di ci nė lektūra, ku pi na nau din gos in for ma ci jos ir la bai ne pre ten zin gų, bet kar tais tik rai įdo mių ap mąs ty mų, ku riems jų auto rius re tai ski ria dau giau negu po rą sa -ki nių. Gal iš šio la ko niš ko žan ro išaugs nau ja mū sų ke lio nių litera tū ra? 490 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

59 apžvalga Šventumo logikos svertai Šių metų ba lan džio pra džio je Bažny čios pa rei gū nai su si rin ko į kuk lią ce re mo ni ją Ro mos šv. Lau ry no ba zili kos krip to je eks hu muo ti mir tin gų jų po pie žiaus Pi jaus IX (Gio van ni Ma ria Mas tai-fer ret ti, ) pa lai kų. Vyk dy da mi at pa ži ni mo apei gas pagal be ati fi ka ci jos by los nuostatus, kar dino lai ir vys ku pai ra do ve lio nio kū ną be veik to bu lai iš si lai kiu sį ka pe, ku ria me jis iš gu lė jo dau giau kaip šimt me tį. Pa sak liu dy to jų, Pi jaus vei das vis dar spin dė jęs stul bi nančia mir ties ra my be. Ta čiau kar tu su gar bin gai siais pa lai kais bu vo eks hu muo ti ir šimt me čio se nu mo skau dūs prisimi ni mai. Anaip tol ne ra miau sios nuo tai kos ki lo Ita li jo s visuo menėje, kai Va ti ka nas nutarė be ati fikuo ti šį po pie žių. Vie nos ka ta li kų gru pės pri si me na, jog Pi jus IX bu vęs pas ku ti ny sis po pie žiuska ra lius, nie kaip ne no rė jęs paleis ti iš ran kų že miš ko s val džios, to dėl at si sa kęs pri pa žin ti Ita lijos vals ty bės su si kū ri mą, eks komu ni ka vęs jos va do vus, o pats linkęs lik ti Va ti ka no ka li niu, kol jį su pan ti po pie žiš ka im peri ja pamažu vir to griu vė siais. Ki ti nie kaip ne su pran ta, ko dėl nau jo jo tūks tant me čio pra džio je Baž ny čia nu spren dė pa gerb ti popie žių, pa skel busį Syl la bus er ro rum ir pri sie kusį, jog nė vie nas Ro mos po pie žius ne si taiks tys su pro gre su, li be ra liz mu ir mo der nią ja vi suo mene. Žy dams šie be ati fi kaci jos pla nai at ver tė ypač skau dų is to ri jos pus la pį: valdant Pi jui IX ka ta li kės tar nai tės pa krikš ty tas Ita li jos žy dų ber niu kas Rū ta Tu mė nai tė bu vo pa grob tas iš na mų ir už au gin tas baž nyti niuo se ins ti tu tuo se Ro mo je. Šis XIX a. vi du rio sensacingas tarptau ti nis įvykis vė liau bu vo pa mirš tas, kol jo ne at gai vi no ne se niai JAV ir Ita li jo je pa si ro džiu sios kny gos. Dar di des nę nuo sta bą ke lia tai, kad Pi jus IX pa skelb tas pa lai min tuo ju kar tu su po pie žiu mi Jo nu XXI II, pradė ju siu Va ti ka no II Su si rin ki mą. Per Popiežius Pijus IX pas ta ruo sius du šimt me čius tik rai ne ras tu me skirtingesnių po pie žių: Pi jus IX pa ver tė Baž ny čią tvir to ve, o Jo nas XXI II at vė rė jo je lan gus ir du ris. Pijus IX bu vo pas ku ti nis prieš laiką kovojęs mo hi ka nas, mo der nių jų idė jų ir Baž ny čios tra di ci jos ko voje po piežiaus instituciją jis pa ver tė bun ke riu, sa kė po pu lia rus Ita li jo je ko men ta to rius In dro Mon ta nel lis. Tuo tar pu Jo no XXI II, liau dy je pra min to ge ruo ju po pie žiu mi, val dy mas tapo Baž ny čios ag gior na men to, ar ba suda bar ti ni mo, si no ni mu. Šis ne ti kė tas du e tas pri ver tė Va ti ka no ste bė to jus ge ro kai pa suk ti gal vą, ko dėl bu vo pa rink ta to kia iš pir mo žvilgs nio nede ran ti po ra. Tarp ban džiu sių įmin ti šią mįs lę vy ra vo nuo mo nė, jog taip no ri ma įsiteik ti ir kon ser va ty vių, ir li be ra les nių pa žiū rų ka ta li kams. Ne pri klau so mas bri tų ka ta li kų sa vait raš tis The Tab let tvir ti na, kad po pie žių ka no ni za vi mas vi sa da esąs po li ti nis ges tas, o dviejų po pie žių, at sto vau jan čių visiškai prie šin goms ka ta li ky bės sam pra toms, be ati fi ka ci ja tik dar la biau patvir ti nan ti šią nuomonę. Jo nas XXI II tik rai bu vo my li miau sias iš vi sų šiuo lai ki nių po pie žių, tai gi jo pripažinimas pa lai mi ntuoju bus lai ko mas Va ti ka no II Su si rin ki mo ir ka ta li ky bės re for mų ženklu. Ži no ma, kad Jo ną XXI II no rė ta ka no ni zuo ti vos ne iš kart po mirties, ta čiau jo įpė di nis Pau lius VI iš min tin gai pa si prie ši no šiam spau di mui, pa ju tęs, kad tai tik dar la biau pa ašt rin tų Baž ny čios ski li mą dėl Su si rin ki mo pra dė tų permainų. To dėl Jo no by la pa te ko į įpras tą de šimt me čius trun kan tį do ku men tų ir įro dy mų kau pi mo pro ce są. The Tab let pa teikia ir ki tą nuo mo nę, jog sie kiant atsver ti Jo no pro gre sy vu mą, norė ta jam į po rą pa rink ti Pi jų XII, ta čiau pas ta rai siais de šimt mečiais įsi plies kę gin čai dėl Pi jaus ty lė ji mo ho lo kaus to aki vaizdo je ap sun ki no pla nus šį po pie žių be ati fi kuoti. JAV sa vait raš tis Ti me tvir ti na, kad Pi jus IX kaip tik ir buvęs tas pas ku ti nę mi nu tę pa rink tas kon ser va to rių fa vo ri tas, pa kei tęs kon tro ver siš ką jį įpė di nį Pi jų XII. Ta čiau ar tai iš tikrųjų bu vo pa rankes nė po ra Jo nui XXI II? NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

60 religija Pi jus IX tik rai bu vo vie nas šiuolai ki nės Baž ny čios mil ži nų, ta čiau jo veikla yra kur kas prieš ta rin ges nė už Pi jaus XII val dymą. Pi jus IX valdė il giausiai, net 32 me tus. Jo aky se žlugo pa sau lie ti nės Šventojo Sos to valdos. Jis pa skel bė dvi di dži ą sias kata li ky bės dogmas: apie Švč. Mer ge lės Ne kal tą jį Pra si dė ji mą ir po pie žiaus neklystamu mą. Dau ge lis is to ri kų Pi jų IX lai ko šiuo lai ki nio po pie žiaus pa vyzdžiu: jis bu vo pir ma sis ži niasklai dos po pie žius, nes at pi gu si spau da leido vi siems ka ta li kams įsigyti jo at vaiz dą. Sa vo as me ny bės bruo žais Pi jus IX bu vo toks pat pa trauk lus, kaip ir Jo nas XXI II: pa mal dus, ma lonaus bū do, gal tik emo ciš kai tra pus, mėgs tan tis ben drau ti ir pa si žy min tis hu mo ro jaus mu, įdo mus pa šne ko vas, lais vai jau tę sis ir mo te rų drau gi jo je (am ži nin kai pri si me na, kad Jo nas XXI II mėg da vęs pa ple pė ti su vir tuvė je triū sian čio mis mo te riš kė mis ir net bu vo pel nęs vir tu vės po pie žiaus pra var dę). Iro niš ka, kad li be ra lie ji kata li kų sluoks niai Pi jų IX lai ko blo giau siu iki su si rin ki mi nės kata li ky bės ypatybių įsi kū ni ji mu, nors val dy mo pra džio je pats Pi jus bu vo lai ko mas pa vo jin gu li be ra lu. Ta da jis sa vo ini cia ty va reformavo kai kurias ad mi nist ra ci jos ir po li ti kos sri tis, sa vo val do se nu tie sė ge le žin ke lius, pa nai kino la biau siai že mi nan čius ap ri bo ji mus Ro mos žy dams. Dau guma ka ta li kiš kų šal ti nių tvir ti na, kad Pi jus bu vęs žmo nių my li mas po piežius. Jo val dy mo me tu kaip tik įvy ko gar sie ji Lurdo ap si reiš ki mai, to dėl pa skel bęs Ne kal to jo Pra si dė ji mo dogmą jis dar labiau su stip ri no liau dies pa mal du mą, o jo au to ri te tas padidėjo. Pi jus ska ti no vie nuo li jų kū ri mą si ir mi si jų plėtrą. To dėl šia pras me jo popie žys tė tikrai bu vo sėk min ga. Ta čiau net ir Pi jaus ger bė jai pri pažįs ta, kad jis bu vęs ga na blan ki asmeny bė ir vi siš kai ne su ge bė jęs ver tin ti žmo gaus bū do. To dėl jį, ge ra šir dį ir pa do rų žmo gų, be veik vi sa da su po pa do ru mu ne pa si žy mė ję pa ta rė jai, gar bėt roš kos ir kar je ris tai, nuo la tos kurs tę popiežių sto ti į be kom pro misi nę ko vą su XIX a. nau jo vė mis. Pijui te ko ne lai mė val dy ti tuo me tu, kada se no ji san tvar ka Va ka ruo se pradė jo už leis ti vie tą nau jai Die vo, vals tybės ir pi lie tiš ku mo sam pra tai. Besi ku rian ti Ita li jos vals ty bė, pa ma žu pri si jun gu si bu vu sias po pie žiš ką sias že mes, Pi jui at ro dė švent va giš kas pasi kė si ni mas į Baž ny čią ir pa čią krikščio ny bę. Dau giau kaip tūks tant me tį po pie žiai val dė sa vo vals ty bes, ta d po li ti nė po pie žys tės ne pri klau so mybė dau ge liui ka ta li kų bu vo ir iki šiol tebė ra svar biau sia są ly ga vykdyti lais vą ir veiks min gą Pet ro tar nys tę. Dau gu ma nau jo sios Ita li jos kū rė jų bu vo ar ba in di fe ren tai, ar ba ar šūs krikš čio ny bės prie ši nin kai, to dėl Pi jų šiur pi no kas kart stip rė jan čios valsty bės pre ten zi jos vyrauti švie ti mo, šei mos ir viešo sios mo ra lės sri tyse, kur iki tol le mia mas žo dis tek da vo Baž ny čiai. Jis buvo įsi ti ki nęs, jog suteik ti są ži nės lais vę tai ne si prie šin ti Evan ge li jos ver ty bių žlug dy mui ir ne su skai to mą gau sy bę sie lų įstum ti į am ži ną pra pultį. Pi jaus IX biog ra fas jė zui tas Gia como Mar ti na, pa ra šęs au to ri te tin gą tri to mį apie šio po pie žiaus val dy mą, va di na tai ap gul ties kom plek su : ne įsteng da mas su pras ti li be ra lų po li ti ne ar psi cho lo gi ne pras me, jis lai kė juos be die viais, ka riau jan čiais prieš Baž ny čią. Gin da ma sis Pi jus su šau kė Va ti ka no I Su si rin ki mą, pa skel bė po pie žiaus ne klystamu mo dog mą ir gar sų jį Syl la bus er ro rum, prieš ta rin gai ver ti na mą 80 smerk ti nų tei gi nių są va dą. Dau gu ma žmo nių tai su pra to kaip iš puo lį prieš šiuo lai ki nės vi suo me nės pa ma tus, nors Šven tų jų skel bi mo kon gre ga ci ja tvir ti na, kad Pi jus IX ko vo jęs ne prieš lais vę, bet prieš lais vės at sie ji mą nuo ob jek tyvios tvar kos. Įvai rių Pi jaus IX neigiamybių sąra šą ne se niai pa pil dė ir kal ti ni mas an ti se mi tiz mu m. še še rių metų žy dų ber niu kas Ed gar do Mor ta ra bu vo po pie žiaus žan da rų pa im tas iš na mų Bo lo ni jo je ir at vež tas į Ro mą po to, kai pa aiš kė jo, kad jį slap ta pakrikš ti ju si ka ta li kė tar nai tė, mat jai pa si ro dė, jog kū di kis ga lįs nu mir ti. Pi jus as me niš kai glo bo jo vai ką, kuris dau giau nie ka da ne be ma tė sa vo šeimos, o už au gęs ta po ku ni gu. To dėl da bar ti nė Ita li jos ir pa sau lio žy dų ben druo me nė, nors ir pri pa žista, kad šven tų jų skel bi mas yra Baž ny čios reika las, neigiamai vertina Pi jų IX, o viena ber niu ko gi mi nai tė be ati fi ka ci ją pa va di no ab sur du ir di džiu liu ne susipratimu, ypač ju bi lie ji niais me tais, ka da po pie žius kvie čia ti kin čiuo sius ap mąs ty ti sa vo klaidas. Nū dienos aki mis žvel giant, Mor ta ros by la atro do ne su de ri na ma su šiuo lai ki nės ka ta li ky bės mo ky mu apie re li gi jos lais vę bei šei mos tei ses, ta čiau Pi jaus veiks mai vi siš kai ati ti ko anks tes nę šimt me čių se nu mo ka ta li kų gal vo seną apie klai din gą ti kė ji mą. Ap skri tai su Ro mos žy dų ben druo me ne Pi jus el gė si gar bin gai, tak tiš kai ir pa gal ano me to papročius ne bu vo joks anti se mi tas. To dėl per nelyg ties mu kiški ir leng va bū diš ki at ro do spau do je (tarp jų ir Lie tu vos dien raš čiuo se) links niuo ja mi kal ti ni mai, ne va Pi jus ne ken tęs žy dų ir va di nęs juos šu nimis. Net ir au gin da mas nuo šei mos at skir tą ber niu ką, jis ti kė jo da rąs tai vai ko la bui, kad šis ne pra žu dy tų sa vo sie los, jei kar tais su grįž tų prie ju daiz mo. Šie įsi ti ki ni mai nū die nos pro tui at ro do to kie sve ti mi, jog sun ku pa tikė ti ge rais žmo gaus no rais. Ta čiau ne žmo gų tu ri me nag ri nė ti, bet sis te mą. Kaip tei gia jau mi nė tas The Tab let, Pi jaus IX ne lai mė bu vo po pie žiau ti ne re gė to po li ti nio ir in te lek tu a li nio są my šio lai kais. Tur būt jo kiam kitam po pie žiui nuo Gri ga liaus Di džio jo lai kų ne te ko to kių bau gi nan čių išmėginimų. Sub ti les nis ir nuo vo kes nis pro tas bū tų ieš ko jęs nuo sai kes nės te olo gi jos, prag ma tiš kes nis po li ti kas bū tų leng viau su si tai kęs su po piežiš kų jų vals ty bių iš ar dy mu. Ta čiau Gio va n nis Mas tai-fer ret tis ne bu vo nei suma nus, nei prag ma tiš kas. Jis tebuvo pa mal dus ir im pul sy vus ide a lis tas, per ma žai iš si la vi nęs ir lin kęs pa nikuoti, ap sup tas pa ta rė jų, kursčiusių jį mes tis į kraš tu ti nu mus. Net Pi jaus 492 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

61 religija IX biog ra fas Mar ti na ne ma nė jį esant tin ka mu kan di da tu į šven tuo sius ir tvir ti no ne da ly vau si ąs Pi jaus be atifi ka ci jo je. Žy mus va ti ka no lo gas Kennet has Wo od war das kny go je Ma king Saints ra šo, jog pir mą kar tą pra dė jus svars ty ti Pi jaus IX by lą, ne at sirado nė vie no tie sio gi nio liu dy tojo, kuris ne kri ti kuo tų Pi jaus val dymo. Ta čiau ko dėl kaip tik Pi jus IX pa pildė pa lai min tų jų gre tas ir dar gre ta ge ro jo po pie žiaus An ge lo Ron cal lio, kurio di dy sis nuo pel nas Va ti ka no II Susi rin ki mo su šauki mas tar si sa vai me už tik ri na ir jo as me ni nį šven tu mą? JAV lei džia mas Ti me sa vait raštis šiuo klau si mu pa tei kia ke lias nuo mo nes. Ma no ma, jog Pi jaus IX be ati fika ci ja la biau siai rū pi no si Va sa rio 7-o sios klu bas gru pė vy res nio am žiaus aukš to ran go dva si nin kų, kas met šią die ną minin čių Pijaus IX mir ties me ti nes ir įsi ti ki nu sių, kad šis popiežius be die vys tės lai ko tar piu sėk mingai ap gy nė di dži ą sias Baž ny čios tie sas. Ta čiau jei gu vis kas pri klausy tų tik nuo šio klu bo, Pi jus bū tų bu vęs be ati fi kuo tas dar de vin ta me ano am žiaus de šimt me ty je, tvir ti na Ti me. Ki ti įsi tiki nę, jog šio popiežiaus be ati fika ci ja rūpinosi par ti jos, ku rios ne tiek žavi si Pi ju mi IX, kiek no ri pri slo pin ti Va ti ka no II Su si rin ki mo re for mų įsiga lė ji mą. Li be ra lieji sluoksniai ne va ti kisi, kad sil pnė jant Jo no Pau liaus įtakai, jiems vie ną die ną pa vyks taip panau do ti Va ti ka no II Susirinkimo pagrindines nuo statas at vi ru mą ir dialo gą, jog bū tų ga li ma at gai vin ti šiuo me tu lyg ir išspręstą mo te rų kuni gys tės klau si mą. Tuo tar pu Ro mos is to ri kas Gui do Ve ruc cis teigia, kad kon ser va ty vieji sluok sniai Pi jaus be ati fi ka ci ja no ri iš nau jo pa brėž ti libe ra lams prie šin gą tvir tos, ne klystan čios Baž ny čios vi zi ją. Ge ra sis po pie žius Jo nas XXI II šiuose gin čuo se at ro do nu stum tas į an trą pla ną. Įdo mu, kad min tis sušaukti Vatikano II Susirinkimą jam kilo vi siš kai ne ti kė tai. Kai 1959 m. Šv. Pau liaus už mies to sie nų ba zi li ko je jis 17 kar di no lų gru pei pir mą kart iš dės tė sa vo ke ti ni mus, šie re a ga vo spen giančia ty la ar ba, kaip sa ko ita lai, fi gu ra di bron zo, abe jin gais vei dais. Vė liau vie nas ko men ta to rius ra šė, jog po piežius ly giai taip pat ga lė jo skaityti ir skal bi nių są ra šą. Jo ną nu vy lė to kia Popiežius Jonas XXIII jo pa dė jė jų re ak ci ja, ta čiau nie kas, net ir pa žan giau siai nu si tei kę kar dinolai ne su pra to, ką po pie žius no rė jo pa sa ky ti. Kal ba ma, kad to tiks liai ne ži no jęs nė pats Jo nas. Jis tik ži no jo, jog Baž ny čią būtina su pur ty ti, jog jai rei kia at si nau ji ni mo, ag gior na men to m. spa lio 11 d. ati da ręs Su si rinki mą, vi są to les nę jo ei gą Jo nas XXI II tie sio gi ne žo džio pras me pa li ko Šventa jai Dva siai, nes ne tru kus jam buvo diag no zuo tas skran džio vė žys ir 1963 m. bir že lio 3 d. ge ra sis po pie žius mi rė. Li kus dviems mė ne siams iki mir ties, Jo nas XXI II pa skel bė en cik li ką Pa cem in ter ris, ku rio je tvir ti no, kad žmo gaus tei sių ir at sa ko my bės pri pa ži ni mas yra tai kos pa sau ly je pa grin das. Tai bu vo tarytum jo pas ku ti nė va lia ir te sta men tas. Jau gu lė da mas mir ties pa ta le, šis po pie žius kal bė jo apie rasi nių ir et ni nių ma žu mų tei ses, apie dar bi nin kų rei ka lus ir vis didė jan tį mo te rų vaid me nį vie ša me gy ve ni me (dar iki fe mi nis ti nio są jū džio pradžios) bei stip rė jan čią pa saulio vals ty bių tar pu sa vio pri klau so my bę. Per Ku bos bran duo li nę kri zę 1962 m. Jonas XXIII ra gi no su per vals ty bes atsi to kė ti, išsau go ti tai ką ir to pa ties Ti me žur na lo bu vo iš rink tas Me tų žmo gu mi. Toks po pie žiaus Jo no at vi ru mas išori niam pa sau liui ir pa si ry ži mas už megz ti su juo dia lo gą var dan visų žmo nių so li da ru mo bu vo esminis Baž nyčios politikos po ky tis. Kai kas tai lin kęs sie ti su kai ruoliš ko mis po pie žiaus Jo no sim pa tijo mis, gal būt dėl to šis po pie žius at si dū rė ki to je svars tyk lių pu sė je nuo kon ser va to rių ir de ši nių jų fa vo ri tu lai ko mo Pi jaus IX. Ta čiau klys tu me ma ny da mi, jog Pi jus IX ir Jo nas XXI II yra iš esmės skirtingi popiežiai. Po pie žius Jonas la bai ger bė sa vo pirm ta ką Pi jų ir ti kė jo, kad vie ną die ną šis po piežius bus pa skelb tas šven tuo ju. Ki taip ir nega lė tų bū ti. Juk Jo nas XXI II iš au go ir su bren do Pi jaus IX Baž ny čio je. Kil ni ir paveiki Evan ge li jos vi zi ja, ku ria al suo ja Va ti ka no II Su si rinki mo doku men tai, yra ir Va ti ka no I Su si rin kime įam žintas di dy sis Pi jaus pa li ki mas. Pi jaus IX be ati fi ka ci ja liu di ja, kad Šven to ji Dva sia iš au gi na ne ti kė čiausių vai sių net ir mū sų aki mis įša lusio je že mė je, kad krikš čio niš kas šven tu mas tu ri gau sy bę pa vi da lų. Po pie žius Jonas Pau lius II rug sė jo 3 d. pa moks le aiš kiai pa brė žė, jog Baž ny čia be ati fika ci jos iš kil me šven čia ne pa lai min to jo ypa tin gą is to ri nį pa si rin ki mą, bet do ry bes ir Evan ge li jos įgy ven di ni mą. Ir Pi jus IX, ir Jo nas XXI II bu vo dide li šven tie ji, nors kaip žmo nės ir la bai sky rė si, tvir ti no Pi jaus IX by los po stu la to rius Bru ne ras Ghe rar di nis. Pi jus IX gy ve no aud rin gais lai kais ir po li ti niu po žiū riu jis ne bu vo ge ni jus jis pats tą pri pa ži no, ta čiau šventu mo lo gi ka ma tuo ja ma ne po li ti niu ma tu. To dėl ar pa sau lis džiū gau tų, ar gar siai pro tes tuo tų, abudu po piežiai ir liau dies nu my lė ti nis Jo nas XXI II, ir po li tiš kai ne ko rek tiš kas Pi jus IX ra do sa vo vie tą Baž ny čios pa lai min tų jų gre to se. NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

62 religija Apie tė vą An ta ną Liu i mą SJ Su kiek vie nu iš ėji mu ne grįž ta mai trū ki nė ja gy va sis ry šys su se ną ja lietu vių kar ta, žmo nė mis, pra dė ju siais ak ty viai ir kū ry bin gai reikš tis dar prieš Ant rą jį pa sau li nį ka rą. Be abe jo, lie ka ne tik jų at mi ni mas, bet ir darbai. Šių me tų lie pos 26 die ną Ro moje Vieš pats pa si šau kė gar baus am žiaus su lau ku sį Lie tu vių ka ta li kų moks lo aka de mi jos gar bės pir mi nin ką, il game tį po pie žiš ko jo Gri ga liaus uni versi te to pro fe so rių tė vą jė zui tą An ta ną Liu i mą. Jis bu vo iš kar tos, ku ri nuo žag rės iš lie tu viš ko kai mo iš si ver žė į Eu ro pą ir ten pa si ju to sa vo na muose. At si ne šė svei ką kai miš ką ti kė ji mą, moks lo ir tie sos troš ki mą, veik lu mą ir ini cia ty vą m. Lie tu vai skel biant ne priklau so my bę jis jau ke lia vo į pir mą ją pra džios mo kyk los kla sę. Su pir mą ja Ute nos Sau lės gim na zi jos lai da bai gė vi du ri nį moks lą, įsto jo į nau jai Lie tuvo je veik ti pra dė ju sį jė zui tų nau jo ky ną (1927). Pa si rin ko dva si nin ko ke lią. Nors vė liau la biau pa žįs ta mas dėl sa vo aka de mi nės veik los, bet kaip tik ti kė ji mas, tie sus ir tvir tas, jam tei kė pras mę vi siems ki tiems dar bams. Są mo nin gai iš gy ve no pir mą šio šimt me čio Ne pri klau so mos Lie tu vos lai ko tar pį. Iš pra džių kaip mo ki nys, vė liau kaip stu den tas ir mo ky to jas. Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas, profe so riai, lai ki no sios sos ti nės Kau no gy ve ni mas ne ga lė jo ne pa lik ti pėd sa ko t. An ta nui. Ly giai kaip ir Kau no jė zuitų gim na zi ja, ku rio je jau 1934 m. sė do prie mo ky to jo sta lo. Ki tas veiks nys, for ma vęs tė vą Liuimą stu di jos įvai rio se Va ka rų Eu ropos aukš to sio se mo kyk lo se: fi lo so fi ja Fal ken bur ge Olan di jo je m., te olo gi ja Lio ne ir Tu lūzo je. Jo stu di jų, o kar tu ir su si ža vė ji mo ob jek tas XVII Lion gi nas Vir ba las Antanas Liuima SJ. Algimanto Žižiūno nuotrauka a. pran cū zų mal din go jo hu ma niz mo te olo gi nė sro vė ir vie nas ryš kiau sių jos at sto vų šv. Pran ciš kus Sa le zas. Dok to ra to te ma Aux sour ces du Traité de l Amour de Dieu de saint Franšois de Sa les. Nuo 1951 m. as ke ti nės ir mis ti nės te olo gi jos (da bar dva sin gu mo) dės ty tojas, pro fe so rius Ro mos po pie žiš ka jame Gri ga liaus uni ver si te te. Da ly va vo įvairio se kon fe ren ci jo se, ben dra dar bia vo dva sin gu mo te olo gi jos lei di nių, žo dy nų lei di me, tarp jų reikš min ga me Diction nai re de Spi ri tu a lité ascéti que et mys ti que, Va šing to ne pa si ro džiu sio je The Cat ho lic En cyc lo pe dia, Kar me li tų te olo gi jos fa kul te to Ro mo je lei di ny je Di zio na rio del la Spi ri tu a li tâ, taip pat Di zio na rio en cic lo pe di co di Spiri tu a li tâ. Dau gu ma jo straips nių iš dva sin gu mo te olo gi jos sri ties. Ne bu vo iš gar sių jų, ir, sa vu lai ku įne šęs kuk lų in dė lį, ra miai pa si trau kė iš te olo gi nės aka de mi nės veik los, kar tais vie na ki ta pa skai ta dar pa si ro dy da mas ir kaip te olo gas. Šian dien t. Liu i mą mi ni me dau giausia dėl jo veik los Lie tu vių ka ta li kų moks lo aka de mi jo je. Su kur ta kaip al ter na ty va Baž ny čiai ne pa lan kiai vals ty bi nei moks lo po li ti kai, Aka demi ja prieš ka ry je ne bu vo gau si or ga niza ci ja. Ka ras, ži no ma, vi sus iš blaš kė. Pri vers ti nė je Va ka rų trem ty je ki lus min čiai Aka de mi ją at kur ti, t. Liu i ma bu vo tarp veik lių jų. Nuo 1956 m. ta po jos re or ga ni za ci nės ko mi si jos ir cen tro val dy bos sek re to riu mi, 1959 m. pir minin ku ir va do va vo iki pat per kė li mo į Lie tu vą 1992 m m. gruo džio 27 d. bu vo iš rink tas aka de mi ku. Tuo lai ko tar piu t. Liu i ma rū pi no si nau jų ži di nių or ga ni za vi mu ir lie tu vių moks li nin kų jun gi mu. Stam bes nė se lie tu vių gy ven vie tė se bu vo įkurta 12 LKMA sky rių. Su šių vie tos ži di nių pa gal ba kas tre ji me tai ren gė LKMA su va žia vi mus, ku rių iš vi so bu vo 11. Jis or ga ni za vo su va žia vi mų moks li nę pro gra mą ir re da ga vo juose skai ty tas pa skai tas, iš leis da mas Su va žia vi mo dar buo se. Ki ta jo, kaip LKMA pir minin ko, veik la sie jo si su kny gų lei dy ba. Jo rū pes čiu pra dė ti leis ti Met raš čiai, jis suor ga ni za vo ir re da ga vo Ne gęstan čių ži bu rių se ri ją rin ki nį žy mesnių as me ny bių biog ra fi jų. T. Liu i ma rū pi no si prof. Ka zi mie ro Avi žo nio, An ta no Sa lio, Ze nono Ivins kio raš tų lei di mu, re da ga vo įvai rius pa vie nius lei di nius. Per tris de šimt me tų iš leis ti 55 to mai LKMA leidi nių, re da guo ta dau giau kaip 25 tūks tan čiai pus la pių lie tu viš kų teks tų. Lei di nius ne tik rei kė jo kruopš čiai pa reng ti, bet ir suras ti me ce na tus jų leidybai. Gy ve ni me kuk lus ir net ne drą sus, ieš ko da mas lė šų šių knygų lei dy bai pa ro dė tik rai daug ener gi jos. Iš ei vi jo je Aka de mi ja su ra do tin kamą, pa trauk lų bū dą, įgalinusį tomis sąly go mis atlik ti ne ma žus dar bus ne tik vi suo me ni nė je lie tu vy bės sri ty je, bet ir moks li nė je veikloje, kar tu prisi de dant prie Lie tu vos kul tū ros. T. Liu i ma, vi sa da rim tai im da ma sis bet ko kio dar bo, bran gi no gilią ją kul tū rą, 494 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

63 k u l t ūr a tai, ką vie nu ar ki tu būdu at spin di Aka de mi jos lei di niai įvai riomis te momis: fi lo so fi jos, is to ri jos, filo lo gi jos ir li te ra tū ros. Vie na me t. Liui mos laiš kų, ra šy tų po pir mų jų apsi lan ky mų Lietu vo je švel nus nu si skun di mas, kad di džiau sias Baž ny čios dė me sys čia tik ap čiuo pia miems da ly kams: pa sta tų re mon tui, nau jų sta ty mui. Su prask: tai, kas ne ap čiuo pia ma, ne su lau kia tin ka mo dė me sio. T. Liu i mos jaut ru mą, sub ti lu mą paste bė jo, pri pa ži no tiek bro liai Jė zaus Drau gi jo je, tiek tie, ku riems te ko su juo ben drau ti. Gal šias cha rak te rio sa vy bes at si ne šė iš vai kys tės, tu rė jo iš pri gim ties, bet taip pat jos forma vo si veikiamos šv. Pran ciš kaus Sa le zo te olo gi jos. Jo tiks lu mas ir tvar kin gu mas be veik vo kiš kas pedan tiš ku mas. Vi sos kny gos su ženklin tos, ne be nau do ja mų ran kraš čių ry šu lė liai su pa kuo ti ir su už ra šu, kam pri klau so. Pa na šiai ir gy ve ni me darbą derino su po il siu. Ypač pa mė go Bri go sese rų ur šu lie čių vie nuo ly ną Švei ca ri jo je. Ke lias de šimt me tų ten pra lei do va sa ras ne tik ka pe lio nauda mas vie nuo lėms, bet ir in ten sy viai dirb da mas prie Aka de mi jos lei di nių gai via me kal nų ore. T. Liu i mai, be abe jo, pa li ko ant spaudą stu di jų me to te olo gi jos kryp tys. Tai bu vo ka ro me tai, anks ty va sis po ka rio lai kas. Pi jaus XII Baž ny čia at ro dė dar ga na trium fa liš kai, stovė jo kaip tvir to vė, tik pra dė da ma jaus ti lai ko iš šū kius. O pri vers ti nis ati trū ki mas nuo Lie tu vos stip ri no se no jo lai ko nos tal gi ją: pa pras tų kai mo žmo nių ti kė ji mas, ro ži nis su gru bu sio se ranko se, mėgs ta ma mal da mal dak ny gė je, Pul kim ant ke lių prieš sumą. Žo džiai pa žan ga, at si nau ji ni mas kė lė t. An ta nui tam tik rą įta ri mą. Sa kė si ne su pran tąs, ką tai reiš kia nau jo ji evan ge li za ci ja. Ma tyt, to dėl, kad se niau, jo ma ny mu, ne tik ne bu vo vis kas blo gai, bet ir daug kas ge riau, ne gu da bar. Lie tu va t. An ta nui iš li ko kaip kaž kas ty ra ir šven ta. Ji pa ti jau dva sin ga ir iš už sie nio į ją daž niau siai sklin da tik nuo dai, mo ra li nis su ge di mas, su mate ria lė ji mas. Di džiau sias troš ki mas, kad Lie tu va švies tų tau tų tar pe ir bū tų pa sau lio vals ty bėms pa vyz dys (iš kal bos, ga vus VDU gar bės dok tora tą). Bu vo lie tu vis ge rą ja pras me, iki sie los gel mių. Nie ka da ne iš kei tė lie tu viš ko pa so į jo kį ki tą. Ilgus me tus po pa sau lį va ži nė jo su sto ru nuo įkli jų vi zoms sme to ni niu pa su, su ku riuo iš vy ko iš Lie tu vos, vė liau su Lie tu vos at sto vy bės prie Šven to jo Sos to iš duo tu do ku men tu. Iki pat mir ties di džiu lis jo rū pes tis pa dė ti iš lai ky ti Lie tu vo je ge rą sias re li gi nes ir tau ti nes tra dici jas, tin ka mai ver tin ti ir puo se lė ti dva si nes ver ty bes. Vi sa, kas su si ję su Lie tu va, jam buvo bran gu ir tu rė jo ver tę. Troš ko par vež ti į Lie tu vą vi sa, ką bu vo su kau pęs, nes ma tė, kad Ro mo je ne be pa si tar naus, tarp jų ir so viet me čiu iš Lie tu vos jam at siųs tas kny gas, ne iš ski riant nė at eis ti nės li te ra tū ros. Ku rio ziš kas atve jis: ga be nant pas ku ti nę Aka de mi jos kny gų siun tą į Lie tu vą, pa sie nie tis, at plė šęs vie ną dė žių, jo je su ra do Le ni no raš tus. Sa vo tiš kas ant ro jo kvė pa vi mo lai ko tar pis t. Liu i mai pra si dė jo nuo 1989 m., kai pir mą kar tą po 50 me tų su grį žo į Lie tu vą. Po to lan kė si kartais net po ke lis kar tus per me tus. Daly va vo įvai riuo se sim po ziu muo se, su va žia vi muo se, į ku riuos jį no riai kvies da vo. Nuo pat pir mų ap si lanky mų rū pi no si Aka de mi jos veik la Lietu vo je. Iš pra džių tik ga li my bė mis, pas kui ži di nių kū ri mu ir ga liau siai pa čios Aka de mi jos per kė li mu. Ti kė jo, kad Aka de mi ja ga lės pra bil ti at eizuo tai in te li gen ti jai, at ver da ma jai ne pa žįs ta mą sri tį, ti kė ji mo ir moks lo sąsa ją. Juk dau gu mai re li gi jos pa žini mas ap si ri bo jo vie na ki ta vai kiš ko ka te kiz mo są vo ka. LKMA kaip tik siekė kel ti tau tos in te lek tu a li nę ir reli gi nę kul tū rą. Pas ku ti nis de šimt me tis t. Liu i mai bu vo pri pa ži ni mo ir at ly gio lai kas. Aka de mi jos kny gos Lie tu vo je graibsty tos iš ran kų. Sa vo lai ku jos iš tiesų bu vo kaip van duo į iš džiū vu sią že mę, nes už pil dė di džiau sią te mų ir au to rių spra gą. Vy tau to Di džio jo uni ver si te to gar bės dak ta ro laips nis (1992), gim to sios Ute nos gar bės pi liečio var das (1994), Ge di mi no or di nas (1995), pri ėmi mas pas pre zi den tą de vy nias de šimt me čio pro ga (2000) vi sa tai lei do jaus tis rei ka lin gam, įver tin tam, pa gerb tam už vi so gy veni mo triū są. Iš ėjo per 90 gy ve ni mo me tų pa li kęs švie sų at mi ni mą, taip pat žy mią sa vo nu veik tų dar bų va gą. Hanoveris, EX po 2000 Pa ro dos ap lin ka ir struk tū ra Nuo bir že lio iki spa lio, kaip prieš šim tą me tų, Eu ro pa gy ve na pa sau linės pa ro dos EX PO 2000 įspū džiais. Pa sau li nių ren gi nių pra džia sie ja ma su Kriš to li nia me pa vil jo ne Lon do ne 1851 m. su reng ta pa ro da. Per tą lai ką tryli ko je vals ty bių įvy ko 61 pa ro da. Elo na Lu by tė Šieme ti nia me ren gi ny je nau jo jo tūkstant me čio pro gre sas ne sie ja mas su il gai gar bin ta in dust ria li za ci ja. At eities vizi jos tai ki ny je yra glo ba li za ci ja, nau jo jo in for ma ci nio tūks tant mečio Žmo gus gam ta tech no lo gi ja. Pir mą kar tą pa ro da ren gia ma Vokie ti jo je. Vals ty bė je, ku ri, griu vus Ber ly no sie nai, ta po Eu ro pos su si NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

64 k u l t ūr a EXPO 2000, Hanoveris. vie ni ji mo, ci vi li za ci jos, tech no lo gi jos pro gre so įvaiz džiu. Pir mą kar tą Eu ropos bul va re pri sta ty ta mū sų vals ty bė. Lie tu vos įvaiz dį pa ro do je ku ria kuk lus bei pa ste bi mas fu tu ris ti nis gel to na sis pa vil jo nas, per tei kian tis ren gi nio temą ati tin kan tį skry džio, in for ma ci jos lai di nin ko, įvaiz dį. Pir mą kar tą te ko lan ky tis pa našaus po bū džio ren gi ny je. Nau jo ko, pri pra tu sio prie ra mių mu zie ji nų ekspo zicijų, da lia ne leng va. Juk atsi dū rei dide lė je ci vi li za ci jos mu gė je, kur pri sta to mos ir par duo da mos Eu ro pos Są jun gos, Ze ro fon do (tarptau ti nė ini cia ty va ZE RI ty ri nė ja ga li my bę efek tin gai be at lie kų panau do ti na tū ra lios ap lin kos pro duktus) vi zi jos, ci vi li zuo tos ir eg zo tiš kos vals ty bės, nau jos darbo san ty kių, svei kos mi ty bos stra te gi jos ir kt. Vis kas pa tei kia ma at si žvel giant į var to to jiš kos vi suo me nės po rei kius. Siū lo ma ko ky biš ka pre kė pri sta to ma ar cha jiš kai nuo šir džiai ar tech no logiš kai pri bloš kian čiai, efek tin gai, žais min gai, įsi min ti nai, ne ven giant po stmo der nis ti nės iro ni jos da nai ties įė ji mu į pa vil jo ną dirb ti niame eže rė ly je pa sta tė siurre a lis tiš kai elegan tiš ką šiuo laikinę Un di nė lę. Vi sur sie kia ma pa trauk lu mo, ku ris ten kin tų vi so kio am žiaus ir pažiū rų lan ky to jų sko nį. Tai apima ci vili zuo tu mo są vo ką. Ne tik kaž ką pa sa ky ti, bet ir kaip. Ar pa prastai ir su pran ta mai, ar ele gan tiš kai, ar iš raiš kin gai, juk tai yra kul tū ros ir ci vili za ci jos po žy mis. Tai ga li ma pa va din ti vi suo ti niu, to ta li niu etike tu. Tai kaip priva lo mas vi du ri nis moks las. Min dau gas Na va kas Ne da ly vau jan čių ren gi ny je Jung tinių Vals ti jų civi li za ci ją mo no to niš kai rep re zen tuoja pa ro dos te ri to ri jo je iš si dės tę McDo nalds res to ra nai, Coca-co los auto matai. Iš ki lus spau dos cen tro pa sta tas, ku ria me kiek vie nos die nos vi dur dienį ren gia mos spau dos kon fe ren ci jos, gau su pa pil do mos in for ma ci nės medžia gos, tech no lo gi nių dar bo priemo nių, net gi yra au to par kas, ku rio vai ruo to jui pa tei kus spau dos da ly vio pa žy mė ji mą, bū si pa slau giai pri sta tytas į rei kia mą vie tą. Vi sa tai liu di ja pa gar bą ir dė me sį ren gi nį pri sta tančiai, re kla muo jan čiai ži niask lai dai. Or ga ni za to riai rū pi na si grįž ta mo jo ry šio efek ty vu mu. Li kau su ža vė ta ir te nykš čiu spau dos cent ru su jo tu ri ma gau sy be in for ma cijos. Vi sai ne gai lė da ma lai ko, ku rio stigo ap žiū rė ti pa ro dą, pra lei dau ten gerą pus die nį. Į akis kri to pa gar ba lan ky tojui, ko pas mus taip re ta. Tu tu ris tas, žur na lis tas ar tie siog be žiop li nė jan tis, esi cent rinė ren gi nio fi gū ra, ne pa viljo nas, jo eks po na tai ar ap tar nau jan tis per so na las. Vis kas yra or ga ni zuo ja ma, kad bū tų kuo pa to giau žmo gui. O mū sų pa vil jo ne pa si ge dau tu riz mui, kon taktams skir tos infor ma ci jos, ku ri bu vo akty viai iš nau do ta ki tuo se pa vil jo nuo se. Ir spau dos cen tre ra dau tik skur do kus la pe lius. Bū tų nau din ga, jei į pas tarąsias pamokas lie tu viš ko pa vil jo no or ga nizatoriai at si žvelg tų. Mums dar la bai trūks ta ekspo zi ci ją ly din čios ak ty vios komunika cijos. Ie va Ta mu ty tė EX PO 2000 biu dže tas 100 mln. Vo kie ti jos mar kių (vy riau sy bė sky rė 40 %, vie tos val džia, Že mo sios Saksoni jos že mė 30 %, Vo kie ti jos in dust ri nės kom pa ni jos 20 %). Nu ma to ma, kad ren gi nį ap lan kys 40 mi li jo nų lanky to jų (rug sė jo pra džio je Lie tu vos pa vil jo ną ap lan kė mi li jo ni nis lan ky to jas; nau doda mie si Lie tu vos tu ris ti nių agen tū rų pa slau go mis, ren gi nį aplan kė apie 600 mū sų vals ty bės pi lie čių). Ren gi nys sukū rė 100 tūks tan čių darbo vie tų, planuo ja mas pel nas 4,4 mlrd. Vo kie ti jos mar kių (su mo kes čiais). Dalyvavimas EXPO 2000 mū sų valstybei kainavo 22 mln. litų: 12 mln. skirtų paviljonui, 10 mln. eks pozicijos įrengimui ir organizacijai. Aiški ir kita EXPO 2000 organizavimo pusė. Renginiui nepavyko pritraukti planuoto lankytojų skaičiaus. Žiniasklaida vertino parodą saikingai. Po atidarymo įvyko kelios vieti nių gyventojų demonstracijos, nu kreiptos prieš EXPO Pa ro do je pri sta ty ta žmo ni jos mega po lio uto pi ja. Pa si ro dė, kad in forma ci jos, pa pro čių, sko nių, ide o lo gi jų, esa mo jo ir at ei ties lai ko tėk mės su tan kė ji mas, vi suo ti nė pra mo gos nuo taika ren gi niui tei kia uto piš kumo. Ga li bū ti, kad pas ta ra sis įspūdis ran da si kaip gy ny bi nė re ak ci ja, su si dū rus su jo ne ap rė pia mu mu. Šia pras me EX PO 2000 funk cio nuoja kaip me ga po lis, ku rio gy ven tojai lan ky to jai cir ku liuo ja tiks lin gai pa si rink tu na cio na li niu, te mi niu, 496 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

65 k u l t ūr a pra mo gi niu marš ru tu. 160 ha erd vėje iš si dės tę 200 pa vil jo nų, ku riuo se pri sta to mos 180 vals ty bių, 9 tarptau ti nės or ga ni za ci jos, 11 te minių pa vil jo nų. Pas ku ti niuo sius ren gė gar siau sios Vo kie ti jos įren gi mų, tech no lo gi jų fir mos Sie mens, IBM, Bosch, Volk swa gen AG, Deutsche Te le kom, Dua les Sys tem Deut sch land AG. Čia, pa si tel kus itin mo der nią įran gą, ku ria mos stul bi nan čio įtai gu mo me ni nės ins ta lia ci jos, už pil dan čios te mi nius pa vil jonus At rask nau ją pa sau lį, Jud ru mas, Dar bo at ei tis, Ži nios, Mais tas, Po rei kiai, Ap lin ka, Žmo ni ja, Vi zi jų pla ne ta, XXI am žius. Te mi nė pa ro dos da lis ta po sub ti liai įtai gi eu ro po cen tris ti nių įdė jų pro paga vi mo prie mo nė. Pas ta rą jį akcen tą pa brė žia mo der niai įreng ti Eu ro pos Są jun gos pa vil jo nai, parodos erdvėje, tarp paviljonų eks ponuota specialiai renginiui sukurtų 11 instaliacijų kolekcija ( In Bet ween ; kuratoriai Kasper Köning, Wilfried Dickhoff). Tu riu pri si pa žin ti, kad tiek daug ir ge rai vei kian čių ins ta liaci jų ne te ko ma ty ti nė vie no je žy miau sio je šiuo lai ki nio me no pa ro doje. Tik ras nau jo jo me no pri tai ko mu mo trium fas. Nuo te mi nio cen tro drie kia si ke lios at ša kos, pa lei ku rias iš si dės to na ciona li niai pa vil jo nai Eu ro pos bul va ras, Lo tynų Ame ri kos, Azi jos kvar ta lai bei po ra at ski rų pa sta tų, ku rių viena me įsi kū rė ne tu rin čios na cio na linių pa viljo nų Af ri kos, Azi jos, ki ta me Eu ro pos, Eu ro a zi jos vals ty bių eks po zi ci jos. Pasta ra ja me pri sis ta tė Ru si ja, Balta ru sija, Mol do va, Ar mė ni ja, Bos ni ja, Aust ri ja, Lich tenš tei nas ir kt. Bendras įspūdis toks, kad kuo daugiau civilizacijos, tuo daugiau technologijos ir formos, kurios turinį tu pats turi atrasti, išbandyti. Kartais technologijų gausa, kadangi ji mus vis dar stebina, trukdo įvertinti pateikiamos informacijos kokybę. O juo mažiau civilizacijos, juo daugiau grynos, liaudiškos autentikos ap raiškų pristato savo šalį. Ieva Tamutytė For ma liai tiek te mi nes, tiek nacio na li nes eks po zi ci jas ga li ma bū tų su skirs ty ti į dvi pa grin di nes gru pes. Vie nur pri sta to mos ci vi li za ci jos techno lo gi jos, ki tur šir din gu au ten tiš ku mu pa trauk li eg zo ti ka (dro ži nė tos ry tietiš kos pa go dos, drėb to mo lio, ba lin ti Danijos paviljono prieigos būs tai ir kt.). Abu kraš tu ti nu mai sėk min gai vie nas ki tą pa pil do, ren gi nį da ro ne tik mar gą, bet ir ne nu obo dų. Pa var gęs nuo vir tu a lios re a ly bės dinam ikos, ga li ra miai ste bė ti dei mantus po li ruo jan tį Se ne ga lo meist rą, mė gau tis ry tų au di nių raš tais, fak tūro mis, ska nau ti kak tu so vai siaus, rytų sal du my nų. Esa ma ir kon cep tu a laus mi ni ma liz mo pa vyz džių. Švei ca rų pavil jo nas įreng tas kaip at vi ras medinis la bi rin tas, ku riuo pa sie kia ma ar ba ti nė su po li ruo to stik lo sta liu kais, prie ku rių ger da mi kvap nią ar ba tą lan ky to jai gir di iš mo ni to riaus sklindan čias ke tu rias ofi cia lias vals ty bės kal bas. Ne pa trauk liau siai pa ro do je at ro dė tar pi nės eks po zi ci jos, ku rio se ban dy ta jung ti tech ni nės ci vi li za ci jos pa sie ki mus ir na cio na li nę eg zo ti ką lat vių šiau dais deng tas me di nis pi lia kal nis, ru mu nų vy nuo gė mis apau gin ta pa vil jo no dė žė, pri pil dy tą vi deo mo ni torių. Pir miau sia ste bi no pa ro dos di du mas. To kios mies to dy džio ren gi nio ap imties aš ne įsi vaiz da vau. Ant ras įspū dis su si jęs su in for ma ci jos kon cen tra ci ja. Ma nęs ne do mi no fak to lo gi ja, pa te kus į konkre čios ša lies pa vil jo ną bu vo įdo mu ap čiuop ti at mos fe rą ir pa tir ti per si kėli mo iš vie nos ša lies į ki tą pa grei tį. Tai lyg la bai kon cen truo tas tu riz mas. Kas kuo tur tin gas, tą ir ro do. Bū tų juo kinga, jei gu eg zo tiš kos ša lys pra dė tų ro dy ti sa vo tech no lo gi nius pa sie ki mus, o mes juos ly gin tu me su Eu ro pos civi li za ci ja. Ro do ma tai, kas ma dinga, pa klau su. Tar ki me, mu zi ka: šiuo metu pats ma din giau sias da ly kas yra a world mu sic. Au ten ti ka la bai ma din ga, to dėl pa ro do je pri sta to ma tiek Eu ro pos ci vi li za ci ja, tiek tai, kas čia šian dien ma din ga, t. y. eg zo ti ka, ku rią pa tei kia ma žiau iš si vys čiu sios ša lys. Kar tais daug įdo miau pa si žiūrė ti ir pa ma ty ti dar eg zis tuo jan čius ar cha jiš kus da ly kus. Pet ras Ge niu šas EX PO 2000 me ga po lį, lyg Vi duram žių ar ri te rių mies tą, įsi kū ru sį Ha no ve rio prie mies ty je, ša lia kolek ty vi nių so dų ir dir ba mų lau kų su vė jo ma lū nais, juo sia aukš ta vie li nė tvo ra. Šešis įė ji mus, lyg se no viš kus var tus, at sive rian čius 9 val. ry to, o už si sklen džian čius 12 val. va ka ro, sau go bi lie tus (kai na die nai 69 DM) tik ri nan tys tar nauto jai, au to ma tai. Dvi gu bos ap sau gos efek ty vu mą ga ran tuo ja po lici ja. Su iš ori niu pa sau liu Ha no ve riu EX PO 2000 jun gia nau ja, specia liai ren gi niui pa sta ty ta S-Bahn li ni ja, 5 ge le žin ke lio at ša kos. Pri ei go se vei kia au to mo bi lių sto vė ji mo aikš te lė, pa jė gi su tal pin ti au to mo bi lių. Me ga po lio vi du je su sisie ki mo efek ty vu mą ga ran tuo ja oro (Vo kie ti jos pa što sub si di juo ti gelto nie ji kel tu vai) ir įvai rios, pa brėž ti nai eko lo giš kos ant že mi nio trans por to (dvi ra čiai, ve lo mo bi liai, pa spir tu kai, ra tu ki nės pa čiū žos) rū šys. Įžen gę pro var tus lan ky to jai ga li įsi gy ti EX PO 2000 pa są (10 DM), ku ria me įvai rių vals ty bių pa vil jo nų mui ti nė se iš duoda mos įva žiuo ja mo sios vi zos. Iš dango rai ži nio pa što pa vil jo no tik riau siai ga li ma nu siųs ti ži nią ne tik į vi sas pa sau lio vals ty bes, bet ir į pra ei tį ar at ei tį. Il gai niui bė gi nė jant nuo vie no pa vil jo no prie ki to iš Ki ni jos į An NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

66 k u l t ūr a glijos, iš Tai lan do į Ka na dos ir pan., sto vi niuo jant ties la biau siai lan ko mais nu si drie ku sio se ei lu tė se, pa si jun ti švie sos grei čiu ju dan čio erd vė lai vio ke lei viu, pa ti rian čiu mo der nias ge ogra fi jos ir ci vi li za ci jos pa mo kas. Pra al kęs ga li pa si stip rin ti ne tik ties kiek vie nu pa vil jo nu įreng tu na cio nali niu res to ra nė liu, bet ir sma gu riau ti, leng vai ap girs ti klai džio jant pa sau liniuo se vy no, alaus, mais to pa vil jo nuose. Ki taip ne gu už vi sur gau siai da li jamą ne mo ka mą in for ma ci nę me džia gą, už šias pa slau gas mo kė ti ten ka. Tie sa, ga li ma al ter na ty vi už kan dos at sar gų ke lio ni nė je kup ri nė je stra te gi ja. Ja aktyviai nau do ja si vie ti niai lan ky tojai, jaunimas. Pra mo ga vi mas yra su dė ti nė ap si lanky mo EX PO 2000 da lis. Ta ve nuo lat links mi na šmaikš tūs įvai rių vals ty bių gat vės, fol klo ro mu zi kan tai už li pę ant ko jū kų bel gai lai do pra ei viams oro bu či nius, o ink vi zi to riš kais ka pi šo nais ap si siau tę jų pa ly do vai sten gia si apglė bę per lie me nį už kišti už skver no kuo dau giau spal vo tų kon fe ti, ku riuos, su grį žus na mo, dar il gai ten ka trauk ti iš pa čių ne ti kė čiau sių vie tų. Est ra do je po at vi ru dan gu mi vi są die ną keis damie si pub li ką links mi na džia zo muzi kan tai. Pa ro dos me tu bus su reng ta 700 kon certų. Va ka re, kaip ir de ra po sun kios per žiū rų die nos, siū lo ma pra mo gauti. Ga li ma pa šok ti triukš min go je dis ko te ko je, žiū rė ti pa sau li nės ki no kla si kos še dev rus te at re po at vi ru dan gu mi, sė dint ant am fi te at ri nių laip tų ste bė ti pa sau lio po li ti kos, Lietuvos paviljonas. Architektai: Marina ir Audrius Bučai, Aida Čeponytė, Valdas Ozarinskas, Gintaras Kuginis m. Gintauto Trimako nuotrauka spor to nau jie nas, tran sliuo ja mas di de lio ku bo for mos ek ra ne. Lan ky ti kla si ki nės mu zi kos kon cer tus Kristaus pa vil jo ne, su si pa žin ti su at ski rų vals ty bių te at ri ne kul tū ra. Sto res nių pi ni gi nių sa vi nin kai ga li ap si lan ky ti Pa tri cia Ka as, AB BA kon cer tuo se. Ir, ži no ma, nak ti niai fejer ver kai. Kiek vie ną va ka rą prie EXPO 2000 jū ros vyks ta efek tin gas pran cū zų ug nies meist ro at švai tų van de ny je ir dan gu je spek tak lis. Tuo pačiu metu at si trauk us nuo ma si nio šur mu lio ga li ma ra miai, ne sku bant vaikš čio ti pla čio mis me ga po lio gat vė mis, at skiras erd ves jun gian čiais til tais, ste bė ti, kaip įsi žie bu si švie sa keičia pa vil jonų tū rį, pa ro dos erd vei su teik da ma ne ma te ria lų pa slap tin gumą. Die nos šur mu lys pa ma žu rims ta, pa ro da už mie ga iki ki to ry to. Pa ro dos tu ri nys Žmo gus yra ne tik pa ro dos kū rė jas, lankytojas, bet ir svarbiausias eksponatas. Vo kie ti jos pa vil jo no skulp tū rinė je ins ta lia ci jo je Vo kie ti ja idėjų dirb tu vė tri jų aukš tų mu zie ji nė se sau gyk lo se iš dė lio ti 47 eks pre sionis ti nės lip dy bos gip si niai spor tinin kų, me ni nin kų, ra šy to jų, moks linin kų por tre tai, reprezentuojantys bendruomenės žmo giškų išteklių galią. O štai subtiliai pagerbiant monarchi nes tradicijas ant Olan di jos pa vil jo no sto go, dirb ti nio eže ro sa lo je su vė jo malū nais įreng tas ma žy tis kam ba riu kas su už ra šu, kad į jį lei džiama įei ti tik vals ty bės ka ra lie nei. Lai min gi, links mi vi sų pa sau lio ra sių žmo nių vei dai į ta ve žvel gia iš mo ni to rių ar di džiu lių te le ek ra nų An gli jos kara lie nė mo ti na, Kinijos par ti nis sek re to rius, Ams ter da mo gy ven to jas. Egzo tiš kuo se pa vil jo nuose ga li ma ste bėti, kaip ant gy vo kup ra nu ga rio at ro do ara bų be dui nas, koks su ly sęs ir pa var gęs atro do per lų žve jys, kaip vik riai atau dus me ta in dų au dė ja... Ta čiau cen tri nė ren gi nio fi gū ra vaikai, su jais sieja ma pa sau lio at ei tis, jų glo ba, sau gu mas, ug dy mas; tai pa grin di niai tiek na cio na li nių, tiek te mi nių pa vil jo nų ak centai. Jud rumo pa vil jo nas pri pil dy tas gau sy bės žai dy bi nės įran gos, lei džian čios pa tirti at ski rų kū no funk ci jų (klau sos, regos) efekty vu mą. O Šve di jos pa vil jo no cen tri nis ak cen tas bal dai su kurtas pa nau do jant vai kiš kus pie ši nius. Gam ta gar bi na ma ant ro je vie to je po vai kų, puo se lė ja ma no rint ją iš saugo ti. Ja gė ri ma si, ji su vo kia ma kaip bū ti na ci vi li za ci jos prie bė ga. Au ga lų ir van dens sti chi ja už tvin džiu si EX PO Is lan di jos, Kroa ti jos pa vil jo nus ap lie ja van duo, di džiu mos pa vil jo nų pri ei go se ty vu liuo ja dirb ti niai eže rai, trykš ta fon ta nai, o Nor ve gi jos įė ji mą puo šia ener gin gai trykš tan tis krioklys, o kur dar Is lan di jos gei zerių, Portu ga li jos van de ny no ban gų at vaiz dai mil ži niš kuo se ek ra nuo se. Au galai 498 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

67 k u l t ūr a api pi na sta ti nius, jų struk tū rą, forma tam pa jų ar chi tek tū ri nės są rangos pro to ti pu (Olan di jos pa vil jo nas). Vy nuo gė mis ap so din tas pran cū zų, rumu nų pa vil jo nas. Ties Ki ni jos eks pozi ci ja šla ma bam bu kų gi rai tė, olandų pa sta to pri ei go se žy di kvap ni laukinių gė lių pie va, pri trau kian ti me dų ren kan čias bi tes, ku rios yra ir vi di nės eks po zi ci jos vei kė jos. Ve ne su e los susi sklei džian čio ir at si ve rian čio au ga lo žie do for mos pa vil jo ną juo sia žy dinčių kak tu sų gir lian da. Ne už mirš ti ir nyks tan tys gy vū nai, at skiri pa vil jo nai kvie čia pasi ra šy ti už pan dų ap sau gą. Ta čiau šalia mė ga vi mosi gy vo sios gam tos autentiškumu ir eg zo tiš kumu de monst ruo ja mas tech no lo gi nis civilizacijos pa jė gu mas dirb ti niu bū du at kur ti jos funk ci jas. Ža lio jo krep šio pa vil jo ne, įreng ta me Du a les Sys tem Deut schland AG įmo nės, kas va landą ga li pa ma ty ti dirb ti nį 22 metrų aukščio tornado sūkurį, pa si sup ti vib ruo jan čiuo se pa gal jū ros bangų rit mą fo te liuo se, klau sy tis dirb ti nių šven drų šna rė ji mo. Tech no lo gi ja pa ro do je rep re zen tuoja ma kaip įtai gių vaiz di nių kū ri mo prie mo nė Vo kie ti jos ins ta lia ci jo je Til tas į at ei tį pa nau do ta 370 mo ni torių rū šių, o japonai stebino lankytojus elegantiška, patvaria, technologiškai stulbinančia popierinio (perdirbtų celiuliozės atliekų) paviljono konstrukcija. pa nau do jęs in stru men tą, už kū rė ug nį, jis pa da rė le mia mą ju de sį. Ir to liau daro tuos ju de sius. Nag ri nė jant de ta liau, iš plau kia niu an sai, kad in stru men tu dir bant ne bū tų per daug skied rų, kad jis bū tų sub ti lus, pa kan ka mai ašt rus, ne nau do tų per daug ener gi jos ir kt. Min dau gas Na va kas Lie tu va pa ro do je Kaip se kė si šio je ci vi li za ci jos mugė je pri sis ta ty ti nau jo kei Lie tuvai? De ra pri si min ti, kad po 1900 m., 1937 m. pa sauli nė je pa ro do je Pa ry žiu je vei kė Lietuvos, Lat vi jos, Es ti jos pa vil jo nas, o soviet me čiu sep tin ta me aš tun ta me de šimt me tyje no riai bu vo kvie čia mi mo der nios orien ta ci jos lietuvių dai li nin kai daly vau ti ren giant SSRS pa vil jo nus (Ka zi mie ras Mor kū nas, Al gi man tas Stoš kus, Te odo ras Ka zys Va lai tis ir kt.). Tuo me tu ide o lo giškai kon ser vaty vi vals ty bė, kur da ma vie šą įvaizdį, sie kė at ro dy ti mo der ni. Apibendrintai ga li ma pa sa ky ti, kad mū sų pri si sta ty mas ren gi ny je kuk liai įsi lie jo į ci vi li zuotą jos da lį. No rė tų si ak cen tuo ti du kraš tu ti nu mus, į ku riuos links ta me ver tin da mi sa ve. Vienas, kad mes sa ve la bai kri ti kuo ja me, o ki tas, kad esa me lin kę sa ve su reikšmin ti. Yra taip, kaip yra. Šia pras me Lie tu vos pa vil jo nas nė ra kom plek suotas. Jis ne tu rė jo la bai di de lės reikš mės pa ro do je, bet bu vo sa vo vie to je, kaip ir Lie tu va, ku ri yra lyg ir kon teks te, lyg ir nuo ša ly je. Nė ra jo kios bū ti ny bės ei ti ka žin kur (į Eu ro pą, į Ry tus), esa me ten, kur esa me, mū sų pri va lu mas, kad supran ta me abu šiuos pa sau lius, tai la bai di de lė verty bė. Pet ras Ge niu šas Gel to na sis pa vil jo nas bu vo lan komas su su si do mė ji mu, prie jo nuo lat būria vo si ei lu tė žmo nių, no rin čių pa skrai dy ti virš Lie tu vos, sė dint 28 vie tų sa lė je, kur ro do mas 8 mi nu čių truk mės skry dis (Audrius Sto nys, Arūnas Ma te lis), ku rio įs pū dį stip ri na leng va kė džių vib ra ci ja. Pa ti ko Lie tu vą pri sta tan tis fil mas dėl savo ne mar gu mo. Juk mar gu mas, kur vis kas lyg kli pe kas dvi se kun des keičiasi, bu vo vi sos pa ro dos pa ly do vas. O čia stai ga il gas plau kian tis kad ras, man jis bu vo kaip at gai va, kai, at si sė - dęs į pa to gų, leng vai vib ruo jan tį fo te lį, pa ten ki į ki to kią at mos fe rą. Mo no tonišku mas, ku ris kai kam at ro do nuobo dus, pa si da ro ver ty bė. Man jis at ro do la bai sko nin gas, ir jei bū tų ga li ma pasa ky ti mu zi ki niais ter mi nais, toks le ga to, lė ta, il ga, plau kian ti li ni ja, kaip kon Lietuvos paviljono atidarymas m. birželio 1 d. Artūro Puskunigio nuotrauka Di džiau sią įspū dį parodoje pa da rė techno lo gi nio vys ty mo si spar ta. Pa ti sa vai me tech no lo gi ja nė ra ka žin kas. Tech no logi ja yra nau jas in stru men tas, ku riuo sie kia ma tiks lo. Pa pras tai ben druome nė iš pradžių ke lia tiks lus, o pas kui kuria in stru men tus ir ran da, kaip tuos tiks lus pasiek ti. Kaip ži nia, ne vi si ke lia tiks lus ir ne vi si ku ria in stru men tus, ki ti jais tik nau do ja si, dar ki ti tų ga li my bių vi sai ne tu ri. Vi siš kai aki vaiz du, kad žmo ni jos pa žangą le mia ci vi li zuo ti kraš tai, o eg zo ti ka vi sa da yra kaž kas ki ta. Yra sie ki nys ir yra kaž kas ki ta. Eg zo ti ka ga li bū ti ir su griu vu sio ko lū kio lie ka nos. Eg zo ti ka yra tai, kas ne rei ka lu ja pa stan gų, o civi li za ci ja tai, kas jų rei ka lau ja. Techno lo gi ja yra vie na iš ci vi li za ci jos in strumen tų kū ri mo prie mo nių. Kai žmo gus, NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

68 k u l t ūr a tras tas ant tavęs krin tan čiai ka po tai in for ma ci jai. Pet ras Ge niu šas Ma ne iš ties su ža vė jo fil mas apie Lie tu vą, nors čia ne bu vo iš tar tas nė vie nas žodis, ne bu vo pa ro dy tas nė vie nas žmo gus. Sun ku įver tin ti, ar lan ky to jams pa vy ko ap čiuop ti so cio kul tū ri nę mū sų vals tybės dva sią, ku ri bu vo jus ti ki tų tau tų pa viljonuo se. Tai gal būt su si ję su ki to kiu nacio na li niu cha rak te riu, tech no lo gi jos, ci vi li za ci jos iš si vys ty mu. Ie va Ta mu ty tė Iš ėjęs iš sa lės lan ky to jas su si du ria su sep ty niais pa lu bė je ka ban čiais ek ra nais su skir tin go mis do ku menti nė mis pro jek ci jo mis apie Lie tu vos kul tū rą, me di ci ną, moks lą, spor tą. Sa lė je įreng ti kom piu te ri niai ter mina lai, ku riuo se ga li ma ras ti įvai rios te mi nės in for ma ci jos apie mū sų ša lį, ly giagre čiai di džiu lė rep ro duk ci ja prista to Mi ka lo jaus Kon stan ti no Čiur lionio ta py bą, skam ba jo mu zi ka. Kar tais at ro do, kad mi to lo gi zuo ja me tik Gal būt čia ir yra sa vas ža vesys pa ro dy ti Lie tu vą skry džio žvilgs niu. Ie va Ta mu ty tė Čekijos paviljono ekspozicija, kurioje valstybės įvaizdis kuriamas derinant gotikines bei barokines skulptūras ir šiuolaikines aktų fotografijas Autorės nuotrauka Lietuvos pri sis ta ty mas vy ko sveikin ti nai sėk min gai, bet kar tu pa mokan čiai. Lie tu va ren gi niui pra dė jo ruoš tis 1998 m., tuo met Ūkio mi niste ri ja pa skel bė vie šą ar chi tek tū ri nio pro jek to kon kur są, ku ria me bu vo pri sta tytas 21 pro jek tas, at rink ti 10 ge riau sių, iš ku rių 5 pre mi juo ti. To liau, kaip ir dera vyk dant to kio pobū džio už sa ky mus, vy ko il gi gin čai, kei tė si ko mi si jos, per sig ru pa vo pa žymė tų jų pa vil jo nų gru pės. Ga lų ga le bu vo pa siū lyta su si jung ti skry džio ir in for ma ci jos lai di nin ko įvaiz džių pro jek to au to riams. Taip su si bū rė gel to no jo pa vil jo no ar chi tek tų koman da (Ma ri na ir Aud rius Bu čai, Gin ta ras Ku gi nis, Ai da Če po ny tė, Val das Oza rins kas). O vi so ren gi nio or ga ni za to riu mi ta po Li tex po. Prasi dė jo es mi niai au to rių ir už sa ko vų ne su ta ri mai, bai gę si su ma ny mo vievals ty bės įvaiz dį ku rian tys ob jek tai: ver bos, smūt ke liai, Eu ro pos krep šinio čem pio nų tau rė ir kt. Pas ta ro sios klai dos, kaip ir plas ti nis ro man tiš ko, mo no to niš ko, ne in for ma ty vaus ki no fil mo ne adek va tu mas pa sta to tu ri niui ar ba ker mo ši nis Pi lies gat vės ly gio su ve ny ri nis kios ke lis, ša lia gin ta rinių dir bi nių pre kiau jan tis mo li niais var pe liais ir na me liais, užgo žian čiais lei di nių apie Lie tu vą sky re lį, pa stebi mos tik įdė mes niam, prie ka biam lan ky to jui, liu di ja, kad da ly vau jant pa na šaus po bū džio ren gi ny je dirb ti rei kia vie nai ko man dai. Lie tu viš ka me pa vil jo ne ne pa vy ko susie ti iš orės su vi du mi. Vi du je pri sta ty ta skry džio idė ja pa ro dos kon teks te yra de šim ties me tų se nu mo. Nei mu zi kos, nei vaiz do in ter pre ta ci jo je neat si žvelgta į turi nį, ku ria me tai eks po nuo ja ma. Įgy ven di nant su ma ny mą, vi sai ne bu vo kū ry bi nių gru pių dia lo go. Pa si rink tas blo gas or ga ni za ci nis prin ci pas. Su many mą nuo pra džios iki ga lo tu rė jo įgyven din ti vie na koman da. O iš tik rų jų vi si dir bo at ski rai ar chi tek tai, fil mo kū rė jai, pa vil jo ną ap tar nau jan tis perso na las. Ku riant skry džio įvaiz dį bu vo ga li ma pri tvir tin ti ka me rą prie Kai rio lėk tu vo. Su mik suo ti jo skry džio, iš lėk tuvo nu fil muo tus vaiz dus, pa ro dy ti mies to ap lin ką, pub li ką, o pa bai go je pri sta ty ti in ter viu su pa sau ly je ži no mu pi lo tu. Iš kar to at si ras tų daug socio kul tū ri nių, tech no lo gi nių, in for ma ci nių sluoks nių... Iš pra džių bu vo nu ma ty ta im ti me džia gą iš tele vi zi jos, ki no archy vų ir pa ro dy ti, kad Lie tu va yra nor ma li ša lis, ku rioje spor tuo ja ma, gro ja ma, sta to ma. Ir tai bū tų kai na vę 2 kar tus mažiau. Mes su kū rė me eks po zi ci jos projektą. Pra dedant tuo, kas ko kiame ek ra ne tu ri bū ti, kur su ras ti me džia gą, kaip su mik suoti, kaip elg tis su gar si ne ap lin ka, kaip sutvarkyti ter mi na lus. O ka dan gi vi sa tai nu me tė į kam pą ir pa si nau do jo tik šim tą ja da li mi, idėja nepasinaudota. Tu rė jo bū ti pa da ry ti vi de ok li pai, o tebu vo pa si nau do ta do ku men ti ka, ku ri nie ko ne sa ko. Ai da Če po ny tė, Val das Oza rins kas mums pa trauk lias ver ty bes. Sun ku numa ty ti, kiek įdo mus ei li niam pa ro dos lanky to jui Čiur lio nis, smūt ke lis, liau dies dai nos, Tra kų pi lis. Šia pras me sun ku ver tin ti Lie tu vos pri sta ty mą ob jek ty viai. Spė ju, kad lan ky to jai, ap si lankę Lietuvo je, pa tir tų vi sai ki to kius įspū džius. nin gu mą skai dan čiu kom pro mi su. Pa si kei tė in for ma ci jos ins ta lia vi mo prin ci pai, tu ri nys, trans for muo ta stati nio erd vė, at vi rai erd vei pro jek tuo tą lan gą už den gė keis ta, se na ma diš ka vit ri na-spin ta, ku rio je su dė lio ti mū sų Ki ta pro ble ma, su si ju si su dar bine pa vil jo no veik la tai kon tak tų už mez gi mas, tu ris tų pri trau ki mas. Spren džiant iš nie kaip ne su de ri namos pavil jo no par da vi mo is to ri jos, tai ne lai ko ma pa grin di ne pa vil jo ną 500 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

69 nau jau si pa sie ki mai stul bi no pa ro dos lan ky to jus. Di džiau sią at rak ci ją kė lė Elek tros rū mai, va ka rais už deg da vę pa sa kiš kas iliu mi na ci jas, švie čian čius fon ta nus, vai ni kuo ti Elek tros dva sia spal vo tos lieps nos ka rū na. Pa ro dos me tu, lie pos mė nesį, Pa ry žiu je atida ry ta nau ja su si sie ki mo prie mo nė met ro, ku rios ar chi tek tū rą, sto te les pro jek ta vo žy mus archi tek tas Hecto ras Gui mar das, su kū ręs plas tiš kų au ga li nių for mų ažū ri nes me ta li nes kon struk ci jas. Pa grin di niai rū mai bu vo pa sta ty ti spe cia liai dai lės kū ri niams eks po nuoti tai ro do, ko kį au to ri te tą anuo met tu rė jo me nas. Di džiuo siuo se rū muo se ati da ry ta mil ži niš ka dai lės pa ro da De ce na lė, ku rio je pa ro dy ta 1500 pas ku ti nio XIX a. de šimt me čio Eu ropos dai li nin kų dar bų, Ma žuo siuo se rū muo se su reng ta XIX a. pran cū zų ta py bos ret ros pek ty va. Pa sau li nė je pa ro do je ka ra lia vo art nou ve au sti lius; žy miau sias pres ti ži nis Sieg friedo Bingo Art Nou ve au sa lo nas de mons tra vo aukš čiau sio me ni nio ly gio tai ko mo sios dai lės dir bi nius. Ne at si tik tinai pa sauli nės pa ro dos šimt me čiui pa mi nė ti šie met Va ka rų met ro po liuo se su reng k u l t ūr a ap tar nau jan čių as me nų funk ci ja. Ar ne para dok sas, kad ren gi ny je, ku ria me viskas per ka ma ir par duo da ma, atsisa ky ta šios ga li my bės ar ba ji tie siog pra leis ta. Ren gi nio pra džio je bu vo pa gei dau ja ma jį įsi gy ti už dvi gu bai di des nę ne gu re a li za ci nę kai ną, t. y. 20 mln. Lt. Bū ti na pa ste bė ti, kad pa sau ly je gar si sto gų dan gos įmo nė Ra ni la, iš ku rios me džia gos pa viljo nas pa sta ty tas, įtrau kė jį penk tu nu me riu į ge riau sių pa sau lio sta ti nių de šim tu ką, tie sa, pir mo je vie to je atsi dū rė nau ja sis Lon do no oro uos tas. Ge nera li nis pa vil jo no ko mi sa ras, ūkio vi ce mi nist ras Ge di mi nas Miš ki nis, dėl užim tu mo pa vil jo ne ap si lan kan tis daž niau siai tik ofi cia lio se iš kil mė se, aiš ki no, kad pa grin di niai par da vi mo sun ku mai su si ję su mū sų ga lio jančiuo se įsta ty muo se ne apib rėž tais tokio po bū džio pre ky bi niais san ty kiais. Pa na šu, kad kol Sei mas, mi nis te rijos, ins pek ci jos tvir tins įsta ty mus, pir kė jų ne be liks. Ap skri tai pa ro da lyg ir rep re zen ta vo taiko mą jį nau jo jo me no po bū dį. Vi sos tech no lo gi jos pa jun gia mos me nui. Pagrin di nė lie tu vių pra lai mė ji mo proble ma bu vo vie nin gu mo sty gius. Juk vi siems aiš ku, kad tech no lo gi ja yra antra ei lis da ly kas, prie mo nė. Svar biau sia tai, ką tu ro dai. Lie tu vių už si spy ri mas bu vo nai vus ir nepa tei si na mas: su pirk ti itin ge rą apa ra tū rą ir ne ži no ti, ką su ja da ry ti. Žiū ro vo ne ga li ma ap gau ti. Ne paisant ren gė jų no ro pagra žin ti, papuoš ti, ap gauti Eu ro pą. Ir jei gu mes ap ga vo me ar chi tek tū ra, tai vis tiek ne ap ga vo me tu ri niu. Tie siog ne bu vo leis ta to pa da ry ti, nors ir pra šo ma. Pa ra dok sa lu, kai sie kiant re kla mos ig no ruo ja mi jos dės niai. Daž nai są moningai at me ta me siū lo mus pa ta ri mus. Bu vo da ry ta re kla ma, ku ri ne pa vy ko. Juk ją no rė jo pirk ti, o mes net par duoti ne su ge bė jo me. Da bar pro duk tas jau pa nau do tas. O juk ren gi ny je vi si įvairiau sio mis prie mo nė mis ban do kaip įma no ma nau din giau par duo ti sa vo vals ty bę, pa trauk liai ją pa teik ti bū simiems in ves tuo to jams. Ai da Če po ny tė, Val das Oza rins kas Su si da rė įspū dis, kad Sti liaus su for muo tos pa sau lė žiū ros prin ci pai mū sų paviljone ga jes ni ne gu ci vi li zuotos, da ly kiš kos ko mu ni ka ci jos dės niai. Gra žios, to bu lai nu sig ri ma vu sios pavil jo ną ap tar nau jan čios mer gai tės, ga lin čios ofi cia lia me ban ke te pa klaus ti na cio na li nės spau dos at stovų, ar jie tu ri tei sę čia bū ti, nė iš tolo ne pa na šios į ma lo nias, pa slau gias ki tų pavil jo nų tar nau tojas. Aiš ku, tai smul kme na, bet, kaip žinia, šaukš tas de gu to nesun kiai me daus sta ti nę su ga di na. Mū sų da ly va vi mas pa ro do je svei kin tinas, nes de monst ruo ja no rą daly vau ti Nuo 1900 m. ba lan džio iki lap kri čio Eu ro pa gy ve no pa sau li ne Pa ry žiaus pa ro da: to kios pa ro dos bu vo ren giamos jau pu sę am žiaus, ta čiau ši sa vo už mo jais tu rė ju si pra lenk ti vi sas kitas ir tap ti nau jo jo šimt me čio ri bo žen k liu. Di džiu lis plo tas abi pus Se nos bu vo už sta ty tas pa vil jo nais, ku riuo se demonst ruo ti pra mo nės, ūkio, moks lo pa sie ki mai, vi sa Tau tų gat vė bu vo skir ta na cio na li nėms ša lių eks po zici joms. Pa grin di nius 1900 m. pa rodos pa vil jo nus Di džiuo sius (Grand Pa lais) ir Ma žuo sius (Pe tit Pa lais) rūmus šian dien ap tin ka kiek vie nas, kla jo jan tis po Pa ry žiaus cen trą, at sidū ręs prie praš mat naus Alek san dro III til to, taip pat iš ki lu sio pa ro dos proga. Moks las ir me nai svei ki na XX am žių, taip va di no si skulp tū ri nis rel je fas, puo šian tis Di džiuo sius rū mus. Jų ne oba ro ki nis fa sa das ir me ta lo bei stik lo kon struk ci ja tiks liai išreiš kė epo chos me ni nius sie kius is to ri nių sti lių, tra di ci jos ir mo der nios tech nikos vie no vę. Su XX a. bu vo sie ja mi di de li lū kes čiai, jis tu rė jo tap ti me nų su kles tė ji mo, ge ro vės, ci vi li za ci jos am žiu mi. Įgy ven din ti šias vil tis tu rėjo moks las, tech ni ka, pra mo nė, ku rių Pa ry žius, 1900 Lai ma Lauč kai tė glo ba li niuo se pro ce suo se. Šia pras me prisis ta ty mas įvy ko ge riau siai, kaip mes su ge bė jo me. Ta čiau pla tes nia me konteks te vi siš kai aki vaiz du, kad kol kas mes dar nie ko ne ga li me pa siū ly ti. Mes kol kas esa me pra di nių kla sių mokinių ly gio ir tu ri me iš mok ti daug pa mokų. Jeigu ci vi li za ci ja yra tai, kas rei kalauja pa stan gų, o eg zo ti ka tai, kas nereika lau ja pa stan gų, tai esa me pake liui. Labai malo nu pa tir ti, kad jau ne be sa me eg zo tiš ki. Min dau gas Na va kas NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /

70 k u l t ūr a tos di de lės dai lės eks po zi ci jos: tuo se pat Di džiuo siuo se rū muo se Pa ry žiu je ati da ry ta pa ro da 1900 at spin dė jo art nou ve au apo gė jų Eu ro po je. O Lon dono Ka ra liš ko je me no aka de mi jo je ir Niu jor ko So lo mo no R. Gug gen hei mo mu zie ju je vei kė pa ro da, ku ri va di no si 1900 m.: gra žio ji me no epo cha (1900 La bel le épo que de l art) ar ba 1900 m.: me no kryž ke lės (1900: Art at the Cros sro ads), de monst ra vu si anuo meti nės dai lės me ni nę įvai ro vę. Na cio na li nio są jū džio įkvėp ti ir sutelk ti lie tu viai taip pat su ma nė pir mą sy kį pa si ro dy ti pa sau li nė je Pa ry žiaus pa ro do je bei at skleis ti sun kią kul tūri nę, po li ti nę Lie tu vos pa dė tį, vi sų pir ma lie tu viš kos spau dos drau di mą. Anuo me ti nė mis są ly go mis to kį su many mą įgy ven din ti ga lė jo tik iš ei viai. Pir mi šią min tį su gal vo jo Ciu ri cho lietu viai, jų ini cia ty vą ne tru kus pe rė mė JAV lie tu viai, Ply mu te įkū rę pa ro dos Tro bos in ter je ras. Nuo trau ka iš Al bu mas lie tu viškos pa ro dos Pa ryžiu je 1900 me tuo se (Ply mouth, 1902) ren gi mo ko mi te tą, ku rio pre zi den tu iš rin ktas ku ni gas Jo nas Ži lins kas. Pa grin di niai ren gė jai buvo iš JAV at vy kęs gy dy to jas, pub li cis tas Juo zas Bag do nas (Dau man tas) ir Pa ry žiu je gy ve nęs Pra nas Žit kus (Pran ciš kus Žit ke vi čius), šian dien vi sai pa mirštas dai li nin kas. Ki lęs iš Kir kli nių mies te lio, stu di ja vęs Kro ku vos dai lės mo kyk lo je ir Miun che no dai lės akade mi jo je, jis bu vo nu sku ręs kaip ir dau gu ma me ni nin kų, dir bo fo toa teljė re tu šuo to ju, da ly va vo Pa ry žiaus lie tuvių drau gi jos Žel muo veik lo je, rengda mas gy vuo sius pa veiks lus drau gi jos va ka rams. Jam bu vo pa ves ta iš tir ti at ski ro sky riaus su ren gi mo ga li mybes, nes sa vo pa vil jo no Lie tu va, kaip po li tiš kai pri klau so ma ša lis, ne ga lė jo tu rė ti, o mo kes tis už da ly va vi mą temi nė se eks po zi ci jo se bu vo per ne lyg di de lis. Žit kui pa vy ko su si tar ti su Tro ca de ro et no gra fi nio muzie jaus va do vy be, kad mu zie jus ne moka mai duos plo tą et no gra fi nei lie tu vių ekspo zi ci jai Eu ro pos sek to riu je, jei da lis eks po na tų po pa ro dos pa si liks muzie juje. Prie šais Ei fe lio bokš tą ki to je Se nos pu sė je iš kilę Tro ca de ro rū mai bu vo svar bi pa sau li nės pa ro dos da lis, juo se bei ap linkui bu vo iš dės ty tos egzo tiš kos eks po zi ci jos, skir tos Pran cūzi jos ir ki tų kraš tų ko lo ni joms, Azijos ša lims. Tro cade ro rū mai, ku riuose po ke lių me tų bū si ma sis ku bis tas Pa blo Pi cas so at ras Af ri kos, Oke a ni jos meną ir juo pa si rė męs įvyk dys Va ka rų ta py bos re vo liu ci ją, am žių san dū ro je bu vo no riai lan ko mas, vi lio jantis mu zie jus. Tai gi vie ta ir są ly gos lie tu vių eks po zi ci jai bu vo ne blo gos, ta čiau or ga ni za to riai pa te ko į dvi pras mišką pa dė tį. Jie no rė jo pa sau lio aky se de mas kuo ti lietu viš kos spau dos draudi mą, tam tiks lui JAV jau vy ko aukų rin ki mo va jus, o pran cū zai rei ka la vo at si ri bo ti nuo bet ko kios po li ti kos ir ro dy ti vien et no gra fi ją. To dėl lie tu vių sky rius ta po kom pro mi su, dvi ejų skirtin gų kon cep ci jų de ri niu. Dau giau sia pro ble mų iš ki lo su etno gra fine da li mi Lie tu vo je ne bu vo profe sio na lių et no gra fi jos spe cia lis tų, rin ki nių, li te ra tū ros, iko nog ra fi nės me džia gos, tad per spau dą kreip tasi į lie tu vių vi suo me nę pra šant siųs ti eks po na tus pa ro dai. Dau giau siai, per 200 eks po na tų ir nuo trau kų, at siuntė Juo zas Lo zo rai tis iš Pil viš kių, su rinkęs za na vy kų tau to dai lės ko lek ci ją. Iš gau tų eks po na tų įreng ta lie tuviš ka tro ba: Žit kus iš ba li no sie nas, nuta pė bal kių lu bas, lan gus su gė lių vazo nė liais, iš dė lio jo bal dus, bui ties ra kan dus. Pa gal nuo trau kas prancū zų skulp to rius Her be ras nu lip dė še šias fi gū ras, ku rios bu vo ap reng tos su val kie čių dra bu žiais, ir iš ma ne ke nų tro bo je bu vo su kom po nuo ta fol klo ri nė pir šly bų sce na. Au ten tiš kų kai mo inter je rų su bui ties reik me ni mis, ap ranga de monst ra vi mas ne bu vo lie tu vių iš ra di mas, jis bu vo pa pli tęs na cio nalinė se pa ro do se: če kų cha lu pa įreng ta Bo he mi jos ka ra lys tės pa ro do je Pra ho je 1891 m., veng rų kai miš kos trobos pa ro dy tos Veng ri jos tūks tant me čio pa ro do je Bu da pe še 1896 m., latvių vals tie čių būs tai Lat vi jos et no grafi nė je pa ro do je Ry go je 1895 m. Virš tro bos po už ra šu Li tu a nie pui ka vo si Vy tis, tik Žit kus ne ži no jo, ko kios spal vos tu ri bū ti her bo fo nas, tad nu pie šė žirg vai kį ant mė ly no šildo. Eks po zi ci jai jis nu pie šė ir sky dus su že mė la piais, ku rių vie nas vaiz da vo Lie tu vą nuo jū rų iki jū rų, ki tas lietu vių kal bos pa pli ti mo ri bas, ir tre čias tam sų Lie tu vos že mė la pio silu e tą su spin du liais, sim bo li zuo jan čiais spaudą, at ei nan čią iš Prū si jos ir Ameri kos. Gre ta sto vė jo vit ri nos su už draus tais lie tu viš kais spau di niais, raš ti jos at gi 502 NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 / 9 10

71 k u l t ūr a mi mo vei kė jų Va lan čiaus, Dau kan to, Ku dir kos, Šliū po, Ado mai čio-šer no por tre tai, nu pieš ti to pa ties Žit kaus. Pa ro dos ren gė jai iš lei do lie tu viš kų kny gų ka ta lo gą pran cū zų kal ba bei sta tis ti nę diag ra mą, ro dan čią sve tur spaus di na mų lie tu viš kų lei dinių augi mo di na mi ką. Šie lei di nė liai bu vo ne ofi cia liai da li ja mi lan ky to jams. Pa ro dos me tu įvy ko ir Et no gra fų kon gre sas, ku ria me Pa ry žiaus lie tuvių drau gi jos Žel muo pre zi den tas Sta nis lo vas Ger šyns kis pa sa ko jo apie lie tu vių tau tos pa dė tį, apie ją ra šė ir pran cū zų laik raš čiai. Si tu a ciją kompli ka vo gre ta Troca de ro rū mų bu vęs Ru si jos pa vil jo nas, ir ru sai ne tru ko apkal tin ti lie tu vius kon t ra fak ci ja netik ru lie tu viš kų lei di nių spaus di ni mo vie tos nu ro dy mu užsie ny je, sie kiant su klai din ti Va karų vi suo me nę. Kaip pom pas tiš ka me tau tų pa rade Pa ry žiu je at ro dė kuk lus lie tu vių sky rius? Ar ser mė gė ti ma ne ke nai pir kio je ne at ro dė anach ro niz mas tarp praš mat nių art nou ve au in ter je rų, ar mū sų ne pri klau so my bės bei nacio na li nės spau dos skau du liai bu vo su pran ta mi to me to pub li kai? Ma tyt, taip, nes XX a. pra džio je Vi du rio, Ry tų, Šiaurės Eu ro pos tau tos iš gy ve no tau tinį at gi mi mą ir di džia vo si sa vo se nuo ju pa vel du. Na cio na liz mas ta po vie na pa grin di nių ide o lo gi jų, jis pa si reiš kė ar chi tek tū ro je, ypač pa ly gi nus 1900 m. pa ro dą su pas ku ti niąja pa sau li ne paro da, su reng ta Pa ry žiu je 1889 m., kai ša lių pa vil jo nai pa si žy mė jo uni for mi ne sti lis ti ka m. pa lei Se ną Tau tų pa kran tė je iš ri kiuo ti lai ki ni Eu ro pos ša lių pa sta tai pa brėž ti nai de monstra vo vie ti nių tra di ci jų pavi da lus: Bel gi jos pa vil jo nas go ti ki nio pir klių na mo, Nor ve gi jos medi nės skan dina vų baž ny čios, Vo kieti jos go ti ki nės pi lies, Di džio sios Bri ta ni jos Jur gio I epo chos dva ro, Ru sijos Vi du ram žių krem liaus ir t. t. Ar chitek tū ri ne paro dos sen sa ci ja ta po kuk lus Suo mi jos pa vil jo nas, su pro jek tuo tas Elie lio Sa a ri ne no. Tai bu vo ne su ma žin tas se no vi nio pa sta to mo de lis, o mo der niai in ter pre tuo tos vie ti nės ar chi tek tū ros kai mo baž ny čios for mos pa vil jo nas, iš si sky ręs la ko niš ku mu ir sub ti liu skoniu. Na cio nali nis an ga žuo tu mas iš ryškė jo ir dai lės kū ri niuo se, De ce na lė je eks po nuo ta daug dro bių su fol klo ro mo ty vais, vaiz duo jan čių vals tie čius tau ti niais kos tiu mais. Tai gi sa vo nacio na li niais sie kiais ir et no gra fi ja prieš šim tą me tų lie tu viai ne bu vo bal ta var na Eu ro pos kon teks te. Lie tu vių sky rių reng ti se kė si sunkiai, ne bu vo jo kios pa tir ties ir or ganiza ci jų, ga lin čių šį dar bą nu veik ti. Pa ro dos ren gi mą ly dė jo tau tie čių tar pu sa vio ne su ta ri mai, kon flik ta vo Ciuri cho, Pa ry žiaus, JAV lie tu viai, su sikir to kle ri ka lai su lais va ma niais ir socia lis tais, vi si or ga ni za to riai per si py ko. Ne links mas bu vo da lies eks po na tų li ki mas: lei di niai do va no ti Pa ry žiaus na cio na li nei bib lio te kai, kai ku rie tau -to dai lės dir bi niai pa lik ti Tro ca de ro mu zie jui, o at gal par siųs ti pa kliu vo į ne si bai gian čią sie nų, muiti nių, de kla ra ci jų, pa bau dų odi sė ją. Ir vis dėlto: su 1900 me tu už sto jo dėl lie tu vys tės nau ja era pa si lio vė sva jo nė, pra si dė jo veik mė, * ra šė paro dos at -mi ni mui iš leis ta me al bumė lyje ku nigas Ži lins kas. Ne pai sant sun kios po li tinės pa dė ties, iš ei vi jos su si skai dy mo, in te li gen ti jos ne gausu mo, lie tu viai su ge bė jo pa si ro dy ti didžia ja me tautų pa ra de, o ne tru kus ir su si telkti pla tes niam vi suo me ni niam, po li ti niam, kul tū ri niam dar bui. Tauto dai lės, et no gra fi jos dir bi niai lie tu vio in teligento sąmo nė je vi sam atei nančiam šimt me čiui ta po tin ka miau siu ob jektu rep re zen tuo tis už sie ny je, mat prancū zai bū tent to pa gei da vo. Bet ar Et no gra fi jos mu zie jus ga lė jo kit ko pagei dau ti? Ly gin da ma 1900 ir 2000 m. lie tuvių eks po zi ci jas pa sau li nė se pa ro do se, nedrįs čiau sa ky ti, kad nu ei tas men kas ke lias. Juk vos prieš šimt me tį ne galė jo me kny gų gim tąja kal ba leis ti, o dai li nin kas, pie šęs sa vo ša lies her bą, net ne ži no jo, koks yra jo fo nas... * Al bu mas lie tu viškos pa ro dos Pa ryžiu je 1900 me tuo se, Ply mouth, 1902, p. 23. Tro ca de ro mu zie jaus nuo trau ka. Nuo trau ka iš Al bu mas lie tu viškos pa ro dos Pa ryžiu je 1900 me tuo se (Ply mouth, 1902) NAUJASIS ŽIDINYS-AIDAI 2000 /