NEPAMIRÐTAMI UÞATLANTËS TILTAI Á LIETUVÀ ÐVIETIMAS IR UGDYMAS SUSITIKIMAS KAUNE

Transkript

1 50 ÐVIETIMAS IR UGDYMAS NEPAMIRÐTAMI UÞATLANTËS TILTAI Á LIETUVÀ MARIJA ONA SIDABRIENË Vaikas kuria pats save per rankø darbà, ásisavindamas gyvenimiðkà patirtá ir mokslo þinias... Ið Lietuvos Montessori draugijos pirmininkës gydytojos Onos Keturkienës 1989 m. lapkrièio 29 d. dedikacijos ant savadarbës knygos (D. K. Fiðer, Montesoriðka motina, 1989). Nuotraukoje Marija Montessori ( ). Fotografas neþinomas. Ðaltinis: Lietuvos atgimimo metais teko bendrauti su dviem iðkiliom, ið Þemaitijos kilusiom pedagogëm Amerikos lietuviø Montessori draugijos pirmininke Domicele Petrutyte bei gydytoja ir pedagoge, tais paèiais metais Kaune atkurtos Lietuvos Montessori draugijos pirmininke Ona Matulaityte-Keturkiene. Publikacijà skiriu ðiø moterø atminimui. Marijos Montessori atradimai, kaip vyksta vaiko þmogaus vystymasis nuo pat jo gyvenimo pradþios, ir tais faktais remiantis sukurtas metodas atskleidë naujà pasaulá, kuriame vaikai mokosi noriai ir dþiaugsmingai. Ðiandien tuo metodu naudojasi ne tik kultûringo pasaulio vaikai, bet ir tø kraðtø, kurie yra labai nutolæ nuo mûsø civilizacijos. Todël praðau darykime viskà, kad ir prisikelianèios Lietuvos vaikuèiai, kuriems irgi buvo uþgniauþtos prigimtinio vystymosi teisës, galëtø pasinaudoti Montessori metodo teikiamais privalumais. Kaip bet kokio augalo stiprumas ir jo veðlumas priklauso nuo sëklos ir jauno daigelio tvirtumo ir jo gyvybingumo, taip ir suaugusio þmogaus asmenybës kokybiðkumas labai priklauso nuo pirmøjø ðeðeriø metø, o jau ypatingai nuo pirmøjø TRIJØ. Taip tvirtina ðiandien mokslininkai, remdamiesi naujaisiais vaikø psichologijos tyrinëjimø duomenimis. Straipsnio prieraðo, publikacijos autorës gauto ið Èikagos 1989 m. rugpjûèio 28 d., fragmentas SUSITIKIMAS KAUNE Susipaþinti, kaip Lietuvoje dirba ðios abi veiklios garbingo amþiaus pedagogës, kà reiðkia ta mûsø kartai dar negirdëta Montessori metodika, kurià jos diegia Vilniuje ir Kaune, mane komandiravo tuometinio Lietuvos TSR kultûros ir ðvietimo ministerijos savaitraðèio Tëvynës ðviesa redakcijos vadovybë. Prisimenu susitikimà su jomis Kaune 1989 metø rudená. Dvi garbaus amþiaus moterys Domicelë Petrutytë (78 metø amþiaus) ir Ona Matulaitytë-Keturkienë, atsiklaupusios prie vaikø... Èia, Lietuvoje, ir Vilniuje, ir Kaune, jos su didþiausia pagarba bendraudavo su mûsø atgimstanèios Lietuvos viltimi ir ateitimi vaikais, jø tëvais, pedagogais. Jos buvo atsiklaupusios ne ið sentimentalumo jø veiduose ðvytëjo giedra ir motiniðka ðiluma. Ant jø rankø nebuvo prabangiø þiedø. Nebuvo ir ryðkaus manikiûro, o ðukuosenos paprastos lygiai pakirpti plaukai. Vëliau ið D. Petrutytës iðgirdau, kad bûtø galëjusi sau leisti prabangà, nes uþsidirbusi pakankamai lëðø ir pragyvenimui JAV, ir senatvei, taèiau svarbiausias dalykas jai dabar atgimstanti Lietuva ir jos tauta: þmonës, pradedant tëvais ir baigiant maþiausiais jø vaikuèiais, su kuriais bendrauti reikia ne þiûrint á juos ið virðaus, o taip, kad akys bûtø prieðais þaidþianèio vaiko akis, kad veidas matytø veidà, kad blizguèiai, puoðmenos neblaðkytø dëmesio, ir þodþiai ið sielos eitø á sielà. Atsiklaupus stebëti vaikus daug paprasèiau, esi arti auklëtinio... Keliones á Lietuvà jos paèios apmokëdavo, paèios savo lëðomis leisdavo pedagogikos leidinius, Kaune organizavo ûkiná ir pedagoginá darbà naujo tipo montessorinio auklëjimo darþeliuose. Tokie darþeliai tarpukariu sëkmingai veikë Kaune. Abi pedagogës, skyrium pradëjusios, tuomet ten dirbo ir tobulinosi. Labiausiai pasisekë Domicelei Petrutytei, kuri tobulinosi geriausiuose Montes-

2 ÐVIETIMAS IR UGDYMAS 51 sori kursuose, o juos Prancûzijoje, vëliau Olandijoje rengë pasaulyje áþymi pedagogë italë Marija Montessori. Ið pradþiø nuëjome á Laisvës alëjos pradþioje stovinèià Águlos baþnyèià. Èia abi pedagogës atsiklaupusios pasimeldë ir padëkojo Dievui uþ suteiktà malonæ be baimës sugráþti á Lietuvà ir èia sulaukti pritarimo darbams, dël kuriø jos aukojo savo garbingo amþiaus energijà ir santaupas. Þodis Dievas yra dvasinës pilnumos vertikalë, be kurios neámanoma tikëtis sëkmës montessorinëje pedagogikoje, ðeimoje, valstybëje. To susitikimo metu abiems pedagogëms atsidëkodama uþ man parodytà nepaprastà nuoðirdumà áteikiau po roþiø puokðtæ. Dþiaugiuosi, kad nepraleidau tokios galimybës, nes daugiau ðiø nuostabiø moterø man neteko susitikti. Tuo laikotarpiu ne tik man paèiai, bet ir sovietmeèio sàlygomis dirbanèios redakcijos vadovams, buvo iðkilæs klausimas, kaip tà naujà reikalà Lietuvoje pradedamà diegti montessorinio ugdymo metodà pristatyti visuomenei, kai dar tokios tvirtos autoritarinës pedagogikos pozicijos. Spaudai parengtø straipsniø tomis temomis nebuvo skubama skelbti, taèiau, juos atspausdinus, ðie nelikdavo be dëmesio, o mes, raðiusieji ta tema, stengdavomës naujausià informacijà pateikti operatyviai ir átaigiai. Netruko atsirasti ir þmoniø, bandanèiø trukdyti naujø ugdymo idëjø diegimui Lietuvoje. Tai këlë rûpestá tiek D. Petrutytei, tiek Onai Matulaitytei-Keturkienei. Viename ið Ðv. Kalëdø proga man atsiøstø sveikinimø tais metais D. Petrutytë raðë: Turbût skaitëte V. Graþienës straipsná Montessori gráþta? Nesuprantu, kodël ji taip nusistaèiusi prieð Montessori? Ir dar visai nepagrástai. Stebiuosi, kad bûdama mokslininkë, taip nemoksliðkai (paryðkinta jos paèios M. O. S. pastaba) elgiasi. Kur tie rimtieji ðaltiniai, iðskyrus Augustauskà? Kodël gi nepaspausdina M. Varnienës atsakymø Augustauskui, palikdama þmonëms patiems nutarti, kur tiesa? Viso geriausio! Jûsø Domutë. Kaunas, Tais metais apie Montessori ugdymo metodikos diegimo þingsnius Lietuvoje pasirodë keletas informaciniø praneðimø, taip pat ir mano paèios spaudai parengta didelë publikacija Kaunas istorinis Lietuvos M. Montessori centras ( Tëvynës ðviesa, 1990 m. sausio 24 d., nr. 4 (3547), p. 11). Kai ði publikacija pasirodë, að jau buvau motinystës atostogose. Lietuvoje atkûrus nepriklausomybæ, savaitraðèio Tëvynës ðviesa redakcija buvo reorganizuota. ( Tëvynës ðviesa buvo leidþiama nuo 1989 m. balandþio 12 d. iki 1992 m. lapkrièio 28 d., vëliau reorganizuota á savaitraðtá Dialogas ). Po daugelio metø tvarkydama savo asmeniná archyvà, suradau man adresuotø D. Petrutytës ið Èikagos raðytø laiðkø, du 1989 m. gruodþio mënesio kalëdinius sveikinimus, Kaune iðleistas dvi knygeles Motessorinio auklëjimo priemonës (Kaunas, 1989) su dedikacija. Visa tai jau buvo mûsø istorijos dalis. Nutariau tai perduoti Kaune veikianèiam Lietuvos ðvietimo istorijos muziejui. MARIJOS MONTESSORI PEDAGOGIKA Marija Montessori vadinama vaikø pranaðe ji ásigilino á vaiko psichologijà ir pritaikë priemones vaikams auklëti. Vaikai moko suvokti juos paèius. Tam, kad suprastum M. Montessori vaikø ugdymo sistemà (M. Montessori pedagogikà), stebëti, kaip dirbama, neuþtenka, reikia á jà gilintis, susipaþinti su atitinkama literatûra. Tomis dienomis Ið kairës: Domicelë Petrutytë ( ) ir Marija Kuraitytë-Varnienë ( ). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið leidinio Draugas archyvo. Ðaltinis: man Lietuvoje atkurtos Montessori draugijos pirmininkë Ona Matulaitytë-Keturkienë padovanojo storokà, pusiau savadarbës knygos rausvais virðeliais tomà (Darata Kanfilda Fiðer, Montesoriðka motina [ið vokieèiø kalbos vertë A. Þarskus], / Eine Montessori-Mutter von Dorothy Canfield Fisher, Berechtigte Obertragung aus dem Amerikanischen von Rr. O. Knapp, Stuttgart, 1927). Analogiðku pavadinimu neiliustruota knyga Lietuvoje lietuviø kalba pasirodë 1992 metais. Jà Vilniuje 30 tûkstanèiø egzemplioriø tiraþu iðleido leidykla Pozicija. Ásigijau jà. Montesoriðka motina su dedikacija ir draugijos antspaudu yra vienintelë tokia jos atsiradimu rûpinosi ir jos pirmuoju A. Þarskaus verstu tekstu praktiniame darbe naudojosi atkurtos Lietuvos Montessori draugijos pirmininkë O. Matulaitytë-Keturkienë. Jauèiau pareigà jà iðsaugoti ir padovanoti muziejui kaip relikvijà tø nuostabiø dienø ir atminimà mûsø pilietiðkø pedagogiø, kurios, vos pajutusios, kad laisvëja Lietuva, atvyko á savo tëvynæ ir atveþë jai didþiulæ dovanà tai, kà buvo ágijusios tarpukario Lietuvoje ir kà iðsaugojo pusæ amþiaus gyvendamos uþatlantëje, ir didþiulá norà prisidëti prie Lietuvos atgimimo m. Kaune þymiosios lietuviø iðeivijos atstovës atkûrë tarpukario pedagogikos pasididþiavimà Montessori centrà. Èia jos rengë ir specialistus, galinèius dirbti montessori mokymo metodikà taikanèiose mokyklose. Paþymint tarpukario Kauno montessorinio centro ákûrëjos Marijos Varnienës gimimo ðimtmetá, Lietuvos ðvietimo istorijos muziejus surengë montessorinës pedagogikos priemoniø parodà m. vasarà, norëdama suþinoti apie tolimesná ið Plungës kilusios montessorinës pedagogikos gaivintojos Lietuvoje, daugelá metø Èikagoje (JAV) gyvenusios Domicelës Petrutytës likimà, kreipiausi á Lietuvoje vieðëjusià JAV gyvenanèià lietuviø visuomenës (Nukelta á 52 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2015 / 2

3 52 ÐVIETIMAS IR UGDYMAS Lietuvos M. Montessori asociacijos interneto svetainës titulinio puslapio fragmentas (adresas ) Marija Kuraitytë-Varnienë 1913 metais. Fotografë Tallat-Kelpðienë. Ðaltinis: org/wiki/maria_montessori (Atkelta ið 51 p.) veikëjà Marijà Remienæ. Ji, sugráþusi á Èikagà, tuo pasidomëjo ir elektroniniu paðtu praneðë, kad pedagogë jau yra mirusi, taèiau nenurodë konkreèios mirties datos. M. Remienë taip pat informavo, kad katalikiðko laikraðèio Draugas knygynëlyje galima ásigyti D. Petrutytës knygà Vaikas Dievo dovana (Kaunas: Gabija, 1993, 320 p.). Ðis leidinys parengtas susisteminus Kanados Moters þurnale paskelbtus D. Petrutytës straipsnius. Juose autorë Marijos Montessori metodà vadina Ateities metodu. Ðià knygà taip pat perdaviau muziejui. IÐKALBINGI UÞRAÐAI Atsiverèiau savo senà uþraðø knygelæ. Joje nuoseklus pasakojimas, kà ir kaip tuomet, Lietuvos Atgimimo iðvakarëse, sugráþusios á tëvynæ, norëjo pasakyti garbiosios pedagogës, kodël jaunystëje jos susiþavëjo Marija Montessori metodu. Daug kas ið to liko neþinoma visuomenei, nes nebuvo iðspausdinta. Pabandysiu viskà iðdëstyti dabar taip, kaip pateikë gydytoja ir pedagogë, 1989 m. atkurtos Lietuvos Montessori draugijos pirmininkë O. Matulaitytë-Keturkienë. Ji aðtuonerius metus praleido tremtyje Irkutsko srities Taiðeto apylinkëse (Rusija). Buvo gydytoja, tad padëdavo ten gimusiems vaikams. Keturiasdeðimt savo gyvenimo metø ji atidavë dirbdama vaikø psichiatrijos ir pedagogikos srityse. Montessori sistemos pradþia Lietuvoje laikytini metai metais seserø pranciðkoniø ásteigtoje vaikø prieglaudoje Valteriðkëse (du kilometrai vaþiuojant nuo Palangos á Kretingà) D. Petrutytë dirbo auklëtoja. Ið savo buvusios mokytojos Vinco Kudirkos dukterëèios Onos Grigaitytës iðgirdo apie Marijos Varnienës neáprastà darbà Kauno vaikø prieglaudoje ir gavo rekomendacijà su ðia veikla susipaþinti m. rudená ji nuvaþiavo á Kaunà ir apstulbo ið nuostabos: su 45 vaikais, kuriø amþius buvo nuo trijø iki dvylikos metø, dirbo tik keturios darbuotojos vedëja, auklëtoja O. Matulaitytë ir dvi priþiûrëtojos. Tuos vaikus priþiûrëti buvo atsisakiusios èia anksèiau dirbusios slaptos vienuolës, nes, anot jø, ðie vaikai buvo nesuvaldomi ir iðtvirkæ. Gyventojai anksèiau taip pat skundësi tø vaikø elgesiu. Ryðá su auklëtiniais surasti M. Varnienei padëjo knygos. Pedagogë vaikus skatino bûti kultûringais, pavyzdþiu jiems rodë skautus ir, miesto valdybai parëmus, aprengë juos skautø uniformomis. Nuo 1934 iki 1940 metø rudens M. Varnienës Montessori vaikø darþelyje D. Petrutytë dirbo auklëtoja ir mokytoja. Ið pradþiø devyniolikmetæ auklëtojà D. Petrutytæ (tuo metu ji dar nebuvo baigusi gimnazijos trûko dviejø skyriø) liûdino tai, jog neturi pakankamai mokslo þiniø ir kad nëra vaikams tinkamø þaidimø. Supaþindindama vaikus su Selmos Lagerliof pasakomis ji ëmë jiems kalbëti apie Dievà. Per poterius vaikai ëmë jausti aplinkà, savarankiðkai þaisti. Tuo metu ji bûdavo ðalia, atsiklaupdavo prie jø ir paaiðkindavo, kaip barðkuèius pagal garsà sustatyti eilës tvarka. Vaikas barðkina ir renka ðitaip per muzikos garsus vyksta klausos treniruotë m. D. Petrutytë Nicoje (Prancûzija) baigë XX tarptautinius Montessori kursus. Jiems tada vadovavo pati medicinos mokslø daktarë Marija Montessori. Ji pasiraðë ir D. Petrutytës kursø baigimo diplomà m. D. Petrutytë tobulinosi M. Montessori vadovaujamoje pradþios mokykloje Laren (Olandija) m. dailininkas Adomas Varnas Kopenhagoje (Danija) prancûzø kalba skaitë paskaità apie vaikø pieðimà naudojant geometrines figûras Marijos Varnienës ásteigtame privaèiame montessoriniame darþelyje. Ðios paskaitos turinys buvo perteiktas ir D. Petrutytei. Marija Varnienë teigë, kad tik laisvas pieðimas ugdo fantazijà, taèiau pirmiausia reikia iðmokti pieðti graþias formas jos yra rankos ir akies atspara, turi atsirasti rankos judesio laisvumas. D. Petrutytë teigë, kad po ðio suvokimo ji pasijuto tartum iðëjusi ið usniø lauko ir prieð save iðvydusi þydinèià pievà. Kauno darþelyje (Trakø g 12, dabar P. Cvirkos g.) D. Petrutytë pamatë ðviesiaplaukæ, trumpais á virðø suðukuotais plaukais moterá darþelio steigëjà M. Varnienæ, kuri Þenevoje trejus metus studijavo pedagogikà, o studijas uþbaigë Maskvoje. Praktiniø ágûdþiø Marija ágijo mokydamasi pas profesorius Masalitinovà, Ðatská, Ðanevská, kurie atliko eksperimentus, vaikø ugdymo procese taikydami ávairias darbo metodikas m. M. Varnienë pradëjo dirbti Vilniaus vaikø darþeliuose, o 1927 m. savo bute Kaune atidarë privatø darþelá, kuriame buvo dirbama vadovaujantis montessorinës pedagogikos sistema. Dailininkas Ignas Ðlapelis studijavo Ro-

4 ÐVIETIMAS IR UGDYMAS 53 moje. Jis Marijos Montessori italiðkàjá leidiná, iðvertë á lietuviø kalbà, pavadinæs já Mokslinës pedagogikos metodas. Ið savo draugo I. Ðlapelio tà knygà gavo dailininkas Adomas Varnas. Jo þmona ðá leidiná atidþiai iðstudijavo ir joje pateiktas ugdymo metodikas pritaikë savo darþelyje. M. Varnienë, siekdama pagilinti þinias Montessori ugdymo metodikos srityje, 1930 m. iðvyko á Romà. Á Lietuvà ji sugráþo jau diplomuota pedagogë montessorininkë. Keletas moterø visuomeniniø organizacijø papraðë M. Varnienës ásteigti kursus, kuriuose bûtø mokoma dirbti taikant Montessori metodus. Kasmetiniai kursai pradëjo veikti 1931 metais. Juose buvo parengta nemaþai pedagogø, tarp jø ir D. Petrutytë bei O. Matulaitytë. Viena ið labiausiai talentingø auklëtiniø buvo ir Ada Urbonaitë, bet ji darþelyje dirbo trumpai. Psichologijos mokslø daktarë Ona Naruðytë (savo moksliná darbà ji apgynë Vokietijoje) Montessori mokymo sistemà taikë ðv. Vincento draugijos darþelyje m. M. Varnienë ir D. Petrutytë Nicoje dar kartà gilino þinias apie Montessori ugdymo sistemos taikymà dirbant su vaikais. M. Varnienë dalyvavo tarptautinës Montessori asociacijos kongrese. Sugráþusi ið jo, tais paèiais metais ásteigë Lietuvos Montessori draugijà, kurios tikslas buvo skleisti ðios sistemos idealus, auklëjimo metodà kaip pagalbà gyvenimui. Gavus ðvietimo ministro leidimà, prie ðios draugijos buvo ásteigta montessorinë pradþios mokykla (ðiame pastate dabar veikia Lietuvos ðvietimo istorijos muziejus), kuriai sëkmingai vadovavo D. Petrutytë. Taip jau yra, kad vaikas net ir laisvoje visuomenëje neturi savo vaikiðkos laisvës, nes mokykloje negali laisvai judëti. Na o sutrukdyti judëjimà reiðkia sutrukdyti vystytis individualiam asmenybës intelektualinam braiþui. Jei judëjimà suprantame kaip psichofiziná faktoriø, tai matome, kad tuo atveju, kai vaikas juda gera kryptimi, jis nepasuka nusikalstamu keliu. Taip racionalusis judëjimas susijæs su sensorine centrinës nervø sistemos veikla: rankø judesiai skiriasi nuo gyvulio judesiø. Antras svarbus teiginys: vaikas turi turëti teisæ pasirinkti darbà (socialinë laisvë). Pagrindiniai vaikø poreikiai judëjimas ir laisvas darbo pasirinkimas. Vaikas formuoja pats save. M. Montessori atrado tokias priemones, kurios ávedë savaiminæ kontrolæ: vaikas pats mato gerai ar blogai daro. Tai sutampa ir su A. Makarenkos teiginiais, kuris vaikams skeltus antausius vadino pedagoginiu nuopoliu ir teigë, kad tokios auklëjimo priemonës reikia atsisakyti. Ðá metodà praktikoje pritaikë pedagogë J. Fausek, dirbusi Petrapilio ikimokyklinio auklëjimo institute iki 1922 metø. Ji rusø kalba iðleido knygà Vaikø darþelis Montessori, kuri saugoma Lietuvos ðvietimo istorijos muziejuje. Beje, tà knygà, kaip siûlë O. Matulaitytë-Keturkienë, vertëtø iðleisti lietuviø kalba. KAS BUVO MARIJA MONTESSORI? Marija Montessori gimë 1870 m. Italijoje, baigë medicinos mokslus Romos universitete su pagyrimu. Pirmàjá savo veikalà paraðë antropologijos mokslo temomis. Uþ ðià studijà jai buvo suteiktas medicinos mokslø daktarës laipsnis. Pirmasis darbas ligoninëje darbas su psichiðkai atsilikusiais vaikais. Gydymas vystyti jø protinius sugebëjimus nepadëjo. Tai pamaèiusi ji ásteigë ortofreninæ mokyklà (proto atstatymo praktika) ir jà kritikavusiems oponentams árodë savo praktikos teisumà jos vaikai egzaminus iðlaikë geriau, negu tø mokyklø, kuriose mokësi sveiki vaikai, auklëtiniai. Ji to pasiekë ugdymui pritaikiusi konkreèias priemones, kurios sudaro galimybæ vaikams suvokti abstrakèias sàvokas ir padeda ugdyti intelektà. Laikui einant M. Montessori savo tolimesniø studijø objektu pasirinkusi psichiatrijos ir pedagogo sritá, ëmë gilintis á pedagogikos mokslus. Matydama, kad darbe, taikant sukauptas pedagogikos þinias, jai sekasi, ji perëjo ið medicinos á pedagogikà, pradëjo kurti ne tik vaikø darþelius, bet ir pradines mokyklas, kuriose buvo pradëti taikyti jos ugdymo metodai. Skleisdama þinias apie paþangias vaikø ugdymo teorijas, ji daug vaþinëjo, aplankë nemaþai Europos, Azijos, Amerikos ir Afrikos ðaliø, m. JAV ákûrë keletà darþeliø, iðmokë ten dirbusias pedagoges savo racionaliø darbiniø metodø. Mirë M. Montessori 1952 m. Olandijoje. M. MONTESSORI VAIKØ DARÞELIAI JAV XX a. pradþioje daugelis JAV þmoniø gyveno pasiturinèiai, todël vaikø darþeliai èia nebuvo labai paplitæ,1880 laikui bëgant Onos Matulaitytës-Keturkienës atviruko-laiðko aversas ir reversas su Auðros vartø Dievo Motinos atvaizdu, atsiøstu publikacijos autorei (atvirukas iðleistas 1989 m. Vilniuje veikusioje leidykloje Mintis ) M. Montessori darþeliai èia buvo primirðti. Jie èia pradëjo atgimti tik tada, kai 1949 m. ið Vokietijos á JAV atvyko Montessori mokymo pradininkës Lietuvoje. M. Varnienë ir D. Petrutytë á JAV jokiø materialiø turtø neatsiveþë. Jø rankinëse tada buvo tik bûtiniausi dokumentai ir mediniai þaislai mokslinio Montessori metodo (Nukelta á 54 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2015 / 2

5 54 ÐVIETIMAS IR UGDYMAS (Atkelta ið 53 p.) diegimo mokyklose priemonës, uþ kurias JAV muitinëje tada nereikëjo mokëti muito. Ásikûrusios JAV jos ásijungë á lietuviø ðeðtadieninës mokyklos veiklà, èia vaikø ugdymo procese pradëjo naudoti savo atsiveþtas montessorinio ugdymo priemones. Greitai jø pamokos tapo populiarios, vaikai tokiø uþsiëmimø laukdavo. Na o duonà jos uþsidirbdavo fabrike. Po ðeðeriø darbo metø nusipirko namelá ir jame atidarë darþelá lietuviø vaikams. Èia jas vël lydëjo sëkmë. Garsas apie jø taikomus ugdymo metodus netruko pasklisti. Pedagogës buvo pakviestos dëstyti montessorinës pedagogikos sistemà ir vesti praktikos darbus de Paul universitete. Èia jos buvo aukðtai ávertintos bei tinkamai pagerbtos. D. Petrutytë 1968 metais prie de Paul universiteto (Èikagos priemiestyje prie Àþuolø parko) ásteigë pradinæ mokyklà (Alqcuin school) ðeðeriø-dvylikos metø vaikams, kurioje buvo dirbama taikant montessorinæ ugdymo metodikà. Tokios mokyklos ðalyje greitai paplito m. D. Petrutytë ir M. Varnienë ásteigë Amerikos lietuviø Montessori draugijà, kurios pirmininke buvo iðrinkta D. Petrutytë. M. Varnienë mirë 1982 metø spalio mënesá Èikagoje, palaidota lietuviø tautinëse kapinëse ðalia savo mirusio sutuoktinio dailininko Adomo Varno, kuriam likimas lëmë sulaukti net ðimto metø. Mirus bendraþygei M. Varnienei, D. Petrutytë su savo iðugdytomis auklëtojomis dirbo toliau, plëtodamos montessorinio ugdymo tradicijas, leido ðeimoms skirtà þurnalà Mûsø vaikas. Nuo 1964 m. ji aktyviai dalyvavo Amerikos lietuviø montessorinës pedagogikos konferencijose, skaitydavo jose pagrindinius praneðimus, daugelá metø rengë seminarus pedagogams montessorinio mokymo temomis. Uþ ðá darbà ji sulaukë ir JAV vadovø ávertinimo. JAV pamokëliø termino nëra. Mokymasis ten yra pats gyvenimas. Vaikas ateina ir pasiima tai, kas já domina. Tada pedagogë jam aiðkina, kà su tuo daiktu daryti. Ne bet kà! Amerikieèiams emocijos ir jausmai ta pati reikðmë (skirtumo èia jiems nëra). Kiekvienas vaikas ugdomas individualiai kaip atskira asmenybë. To siekiama vystant penkis kûno pojûèius klausà, regëjimà, uoslæ, lytëjimà, skoná. Ugdymo vadovëliuose tai áraðyta kaip pagrindinë individualaus darbo su vaikais sritis. Credo pagarba vaikui. Vaikas ne daiktas, savæs apginti dar negali. Já apginti yra mûsø, suaugusiøjø, pareiga. MONTESSORINIO JUDËJIMO ATGIMIMAS LIETUVOJE 1984 m. Kaune veikusio Lietuvos pedagoginio muziejaus darbuotoja Valerija Didþgalvienë pradëjo ieðkoti Lietuvoje tarpukario metais dirbusiø pedagogiø montessorininkiø. JAV iðleistuose þurnaluose ji aptiko publikacijø apie montessorinës sistemos darþelius ir pradines mokyklas, kuriose dirbo D. Petrutytë. Vëliau ji suþinojo ir apie O. Matulaitytæ-Keturkienæ, kuri 1986 m. lankësi JAV, Èikagoje ir gavo ið D. Petrutytës auklëjimo priemoniø. Jas ji atveþë á Lietuvà ir eksponavo Pedagogikos muziejuje Kaune. Ðia paroda labai domëjosi Lietuvos darþeliø auklëtojos. Viena ið jø buvo Greta Ið kairës: pedagogës Domicelë Petrutytë, Marija Varnienë ir dailininkas Adomas Varnas. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið leidinio Draugas archyvo. Ðaltinis: Navickienë. Ji susiþavëjo montessorine pedagogikos sistema ir kartu su O. Matulaityte-Keturkiene pasiryþo pradëti gaivinti jà Lietuvoje m. Lietuvoje apsilankë, susitiko su èia dirbusiais pedagogais ir D. Petrutytë bei Stasë Vaiðvilienë. JAV lietuviø Montessori draugija (pirmininkë D. Petrutytë) ir 1989 m. atkurta Lietuvos Montessori draugija (pirmininkë O. Matulaitytë-Keturkienë) pradëjo bendradarbiauti m. á Èikagà tobulintis pas S. Vaiðvilienæ, D. Petrutytæ ir Marijà Kucinienæ ið Kauno atvyko Greta Navickienë, o ið Vilniaus Vida Gasperkaitë. G. Navickienë tais metais á Kaunà parsiveþë daug montessorinio ugdymo priemoniø, kurios buvo skirtos jos vadovaujamam naujo tipo darþeliui (garbës vedëja O. Matulaitytë-Keturkienë). Kauno miesto ðvietimo valdyba tais metais rëmë ir skatino iniciatyvà taikyti vaikø montessorinio ugdymo metodus. Tarpukario Kaune D. Petrutytë dirbo keturiolika metø, M. Varnienë septyniolika, kiek O. Keturakienë, tiksliø þiniø neturima, tad ðiø pedagogiø sentimentai Kaunui ir jø skirtas didþiulis dëmesys bei parama ðiam miestui, atkuriamam Kauno montessoriniam centrui buvo suprantamas. Ði publikacija paraðyta pagal mano uþraðus, darytus 1989 m. Kaune pokalbiø su montesstori sistemos gaivintojomis Lietuvoje. Nepateikiau tik uþraðø pradþioje uþsiraðytø skaièiø dinamikos apie tarpukario Lietuvos darþelius ir vaikø skaièiø juose (buvo akivaizdi didëjimo kreivë), apie tuomet leistus leidinius, nors paðnekovës ir pageidavo mano paèios paþintá su nepaprasta montessorinës pedagogikos sistema pradëti nuo tautos ðvietimo istorijos. Tà istorijà geriausiai liudijantys dokumentai, artefaktai kaupiami dabartiniame Lietuvos ðvietimo istorijos muziejuje Kaune, kurio fondus 2013 m. turëjau galimybæ papildyti ir aðtuoniolika vienetø savo paèios iðsaugotø muziejiniø vertybiø, kurios, viliuosi, taps ilgalaike atmintimi apie tuos þmones, kurie tiesë kelià M. Montessori sukurtai vaikø ugdymo sistemai Lietuvoje.