LAIÐKAS REDAKTORIUI. Sigitas Jegelevièius. Didþiai Gerbiamas Pone Vyriausiasis redaktoriau!

Transkript

1 LAIÐKAS REDAKTORIUI Sigitas Jegelevièius Didþiai Gerbiamas Pone Vyriausiasis redaktoriau! Anàdien màsèiau apie metus. Dar kartà pergalvojau sausio 13-osios Pergalës esmæ ir prasmæ. Tuomet pavyko apginti, átvirtinti atkurtà nepriklausomybæ. Mintys nejuèia nuslydo atgal, prieð laiko tëkmæ. Ir sustojo ties 1918 metø vasario 16-àja. Kas sieja ðias dvi datas? Ar bûtø buvæ kà atkurti 1990 m. kovo 11-àjà ir kà ginti 1991 m. sausá, jeigu ne Vasario 16-oji? Ir apskritai: kas mes bûtume buvæ, jeigu ne Vasario 16-oji? Niekas, netgi istorikams, nëra uþdraudæs vieðai pasvarstyti: kas bûtø buvæ, jeigu... Besvarstydamas prisiminiau prieð metus vykusius pokalbius Maskvoje su savo diplominio darbo vadove doc. dr. Nina Brþostovska. Tai ne savo valia Rytuose atsidûrusiø grafø Bþostauskiø atðakos paskutinë tiesioginë palikuonë 1917 m. Kazanës katalikø baþnyèioje krikðtyta Janinos vardu, kuris vëliau dël Sovietijoje tvyrojusios visuotinës átarumo atmosferos bei persekiojimø tëvø buvo transformuotas á rusams átarimø nekeliantá Ninos vardà. Jos tëvas Valerijonas Bþostauskis nepavykusio 1831 m. sukilimo slopinimo aukos politinio tremtinio sûnus. Atsikûrus Lietuvos ir Lenkijos valstybëms, Valerijonas Bþostauskis m. galëjo pasirinkti Lietuvos arba Lenkijos pilietybæ. Pasak dukros pasakojimo, Bþostauskis dël savo iðdidumo save ir dukrà pasmerkë gyvenimui Sovietijoje. Norëjo gyventi atsikûrusioje Lietuvos valstybëje, kurià laikë protëviø Tëvyne. Bet tik Vilniuje! Rinktis Lenkijos pilietybæ kategoriðkai atsisakë, nors tai jam lenkø atstovai atkakliai siûlæ. Esà pareiðkæs: negalás gyventi tokioje Lenkijoje, kuri nuskriaudë Lietuvà, atimdama Vilniø. Brþostovska gyvai domëjosi nepriklausomos valstybës atkûrimo peripetijomis, santykiais su lenkais ir Lenkija, Lietuvos gyvenimu m., ypaè ðvietimo, kultûros, spaudos, literatûros klausimais. Labai domëjosi, kokia kalba vyraujanti sovietinës Lietuvos ðvietimo sistemoje. Ðá bei tà per atvirus pokalbius suþinojusi, vëliau vis sakydavusi: jûs, lietuviai, gal net nesuvokiate, kokie turëtumëte bûti laimingi, gavæ tuos 20 metø tarp dviejø karø, juk kadaise Rusijoje jûs buvote tokie patys kaip ir kaimynai baltarusiai, kuriems tø 20 metø nebuvo duota. Kodël apie tai raðau? Ogi ðtai kodël. Argi Jums neatrodo, kad dar iki ðiol pas mus buvo þmoniø, nesuvokusiø istorinës Vasario 16-osios reikðmës mûsø tautai, jos konsolidacijai, moderniojo valstybingumo suvokimui ir ypaè tautos kultûrai? Kas bûtume, jeigu nebûtø buvæ Vasario 16-osios? Turbût Litbelo sovietinës respublikos provincija ar autonomija, o gal unijinës valstybës dalis. Abiem atvejais bûtø buvæ jausmingø deklaracijø dël lietuviø tautos likimo ir pompastiðkø reliacijø apie neregëtus jos kultûros pasiekimus, kurie esà tokie aukðti, jog në nesimato. Bûtø dar kur ne kur kaimuose lietuviðkai kalbanèiøjø. Ten þmonës vieni kitus dar vadintø Mykolais bei Jonais, bet oficialiuose raðtuose bûtø tik Michailai ar Michaùai bei Ivanai ar Janai. Ir Anos vietoje Onø. Ir prie rusiðkos manieros tëvavardþiø jau bûtume ápratæ, NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2 1

2 kitaip net neásivaizduodami kreipinio. Ir daugumos mûsø pavardës bûtø beuodegës, o pavardës kamienas sudarkytas, nes taip priimta slavuose. Pone Redaktoriau, lengvai galite ásivaizduoti, kaip oficialiai atrodytø Jûsø ar mano pavardë. Bûtø laimingos tik kai kurios pernelyg jausmingos mûsø ponios ar panelës, siekianèios atsikratyti (ir kitas priversti taip elgtis!) lietuviðkos pavardþiø vartojimo tradicijos. Iki Vasario 16-osios tik lietuviai þinojo dar esant Lietuvà. Pasauliui Lietuva jau nebebuvo net geografinë sàvoka. Kokiame XX a. pradþios geografiniame þemëlapyje buvo uþfiksuota tokia sàvoka? Vasario 16-oji ið nebûties Lietuvos vardà padarë politine sàvoka, gràþino Lietuvà tarp pasaulio valstybiø. Davë intensyvios ûkinës bei kultûrinës raidos dvideðimtmetá. Suformavo Pilietá, iðkëlë valstybininkø plejadà. Jeigu tuomet nebûtø subrandintas Pilietis, tai argi m. sovietinës okupacijos sàlygomis bûtø kilæs masinis antisovietinis pasiprieðinimas, argi bûtø po sovietinës reokupacijos 1944 m. kilæs deðimtmetá trukæs partizaninis karas? Argi bûtø 1941 m. tauta pakilusi á Birþelio sukilimà? Pilieèiai siekë atkurti savo valstybæ, atstatyti jos nepriklausomybæ visomis jiems prieinamomis priemonëmis ir bûdais. Ne tik mûsø vaizduotëje, bet ir realiai á vienà gretà rikiuojasi 1918 m. vasario 16-oji, 1941 m. birþelio 23-ioji, 1949 m. vasario 16-oji, 1990 m. kovo 11-oji ir 1991 m. sausio 13-oji. Visos ðios datos þymi vienà ir tà patá dalykà Nepriklausomybæ. O viso to pradþia 1253 m. liepos 6-oji. Ne mûsø kaltë, kad pabrëþdami savo valstybingumà ir ðvæsdami jo Dienà, negalime apsiriboti viena data. Tai vis tas pats kaimynas niokojo ir naikino mûsø valstybingumà. Jo dëka minime ðitiek datø aisiais atkurdami savo valstybæ þinojome, kà su ja daryti. Ðiandien gi kartais suabejoju ar mes þinome, kà daryti su savo atkurtàja valstybe. Prieð keletà metø per valstybines ðventes reikëjo pasiþvalgyti po mûsø miestø bei miesteliø gatves, buvusias kolchozkaimiø gyvenvietes. Retai prie kurio namo buvo galima pamatyti Trispalvæ. Vyriausybë rado iðeitá pataikaudama tiems, kurie nenori vykdyti Vyriausybës nutarimo ir ðvenèiø proga iðkelti Valstybës vëliavà, nutarë juos atleisti nuo pareigos iðkelti vëliavà tomis dienomis. Vis dëlto Vyriausybë neiðdráso atleisti tokiø pilieèiø (?!) nuo pareigos iðkeliant Trispalvæ paþymëti Vasario 16-àjà. Tik tie atleistieji jos vis tiek neiðkelia. Nemanyèiau, kad taip ugdomas pilietiðkumas, pagarba savo Valstybei. Viliuosi, kad man nereikës kelti vëliavos vasario 14-àjà... Pagarbiai 2004 m. sausio 25 d. 2 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

3 DIENORAÐTIS DIENORAÐTIS Andrius Verseckas Gruodþio 18 d., ketvirtadienis. Nepraðytas elektroninis laiðkas sako ið paties ryto: Sëkmë atsiranda ið gerø sprendimø. Geri sprendimai atsiranda ið patirties. Patirtis atsiranda ið blogø sprendimø. Tai, kà paprastai vadinu ðiukðliniu paðtu, spam u, netikëtai pasirodo lengva ranka milijonui adresatø iðsiøsta pati gryniausia hedonizmo esmë. Kaip ne kaip, o ðventiniu periodu apie gerà gyvenimà vis daþniau pagalvoji. Neseniai Jurga pasakojo apie saviðká: be pataikavimo kitiems, neva atneðantá asmeninæ pilnatvæ. Anot jos periodiðkas lankymasis kirpyklose ir drabuþiø parduotuvëse (o... kokios jos populiarios ðià savaitæ!), dëmesio kitiems rodymas, pasirinkimai, kà veikti vienà ar kità dienà, yra dël savæs. Viskas dël savæs. Kaþkodël manau, kad bandymai paèiam sau suteikti malonumà ilgainiui turëtø evoliucionuoti á primityvias savæs patenkinimo formas. Socialusis gi hedonizmas reikalaute reikalauja aplinkos ko vertas veidrodis drabuþiø matavimosi kabinoje, jei á já spoksodamas negali savæs su niekuo palyginti? Aðtrus ginèas ðia tema buvo bevaisis... Ir tai visai nebûtø juokinga, jei kiek vëliau ta pati Jurga nebûtø pasidalijusi patirtimi, kaip populiariomis priemonëmis galima pelnyti aplinkiniø pripaþinimà ir sëkmingai þygiuoti savo profesiniais, komerciniais ar akademiniais keliais. Cha viskas dël savæs! Patikëkit. Gruodþio 20 d., ðeðtadienis. Vakar apturëjau visuotiná firmos vakarëlá. Verta prisiminti, kad visuotiniai vakarëliai bûna dukart per metus: per Kalëdas ir Jonines. Pasibaigus rudeniui ir pavasariui. Uþgimus naujai vilèiai ir per firmos vado gimtadiená. Tikriausiai sutapimas. Vienas vakaro akcentø graþus atsisveikinimas su dviem kolegomis, nusprendusiais kà nors savo gyvenime pakeisti. Su Sandra viskas tvarkoje: ji iðvaþiuoja, traukiama gyvenimo meilës. Padovanojo man atsisveikindama bilietà ðokti paraðiutu manau, prisiminsiu jà ankstyvà pavasará, þvelgdamas þemyn ið poros kilometrø aukðèio (nukrypimas nuo temos svarbiausia neuþmirðti pasiimti á lëktuvà fotoaparato). Ádomesnis atvejis Darius. Visà laikà mokëjæs save parduoti bet kam ir bet kokiu klausimu. Puikus aktorius, savo sugebëjimø dëka susikûræs to-o-o-okià aurà, kurios daugelis pavydëtø. Átariu, kad jis tuo ir pats galø gale patikëjo. Dariaus iðëjimas kaþkuo priminë NATO generalinio sekretoriaus lordo Robertsono pasitraukimà prieð keletà savaièiø svarbu pasitraukti, kol dar tave ákalbinëja pasilikti. Hm... svarstau, ar tai nebûtø puikus ingredientas á mano gero gyvenimo receptà? Gruodþio 22 d., pirmadienis. Gráþæs namo radau Dalios atverstà Delfi moterims interneto puslapá. Moteris svetimðaliðka pavarde savo straipsnyje (perpublikuotame ið þymaus lietuviðko bulvarinio laikraðèio) dëstë kasdienæ moterø ir vyrø santykiø logikà. Þinia, apie pinigus ir bendravimo triukus. Gana nuotaikinga raðliava, kuri po pirmø dviejø pastraipø pakvimpa kaþkuo paþástamu. Antrasis skyrius prasklaido visà miglà populiaraus TV serialo Seksas ir miestas kartotinis, pasiskolinus lengvai suprantamà fabulà visi vyrai kiaulës, mano vaikas genijus, nëra kuo apsirengti, kandø raðymo stiliø ir tæstiná formatà. Populizmo triumfas. Puikiai suprantu Delfi portalà reitingai, reitingai ir dar kartà reitingai. Kartà per mënesá gaunu þiniasklaidos pirkimopardavimo agentûros naujienlaiðká, visà spindintá grafikais apie tai, kurià gi televizijos laidà Teleloto ar Atleisk, o gal Dviraèio þynios tautieèiai þiûrëjo labiausiai. Taèiau man patinka natûralûs rinkos mechanizmai þiûrëdamas televizijà ar vartydamas spausdintus bei elektroninius leidinius ðiek tiek suvoki, kad jø darbas populiarumas. Tereikia rasti visuotiná pavydo, neapykantos ar nevisavertiðkumo komplekso objektà. Gruodþio 24 d., treèiadienis. Visuotinis atsisveikinimas su darbu iki pat sausio 5-os. Visà dienà tryniau banalius ir atsikartojanèius kalëdinius palinkëjimus, uþplûstanèius paðto dëþutæ. Paskutiniai ginèai ir barniai su reklamos agentûra ðiais metais pastaràsias dvi dienas bandþiau dirbti su nesenos fotosesijos medþiaga. Vis dëlto turiu pripaþinti, kad vietoj kalëdiniø agentûros sveikinimø gautas stiklainëlis brukniø uogienës atðildë susikaupusià rûstybæ pradedu suprasti Pavlovo ðuniukus. Ið psichologijos studijø atsimenu tik vienà vaistà ðokoladas padeda kovoti su depresija. Gal brukniø uogienë numalðins stresà? Ðiaip Kûèiø vakaro laukiu visus metus. Paauglystëje buvo svarbûs ritualai, ðiandien gyvensiu dël savæs : NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2 3

4 DIENORAÐTIS suvedinësiu rezultatus, gràþinsiu skolas, kaip ir visuomet per paskutinius penkerius metus prisiminsiu Kûèias Floridoje: ðaukðtu moliniame dubenëlyje trinamas aguonas, rusiðkoje parduotuvëje susipirktus visus ámanomus rytø-europietiðkus produktus ir aguonpiená, besipuikuojantá 1 galono talpos plastmasiniame pieno butelyje. Slidþiu tamsiu keliu nuvairavau á Kauno priemiestá atsiimti aguoninio ðimtalapio puikiausio ið Vytauto atveþtiems totoriams priskiriamø patiekalø. Tiesa, já kepë lietuvaitë, dideliø naujalietuviðkø namø ðeimininkë, visà laikà guosdamasi, kad tokio klientø antplûdþio kaip ðá vakarà niekuomet neturëjusi. Palinkëjau ta proga jai kasdien tokios verslo sëkmës, o ji atsakë: Aèiû, bet nesu tokia godi pinigams. Nuþvelgiau jos namø aplinkà ir nepatikëjau. Manau, kad pradedu suprasti Jurgà ir kitus, nieko nedaranèius dël kitø kaip ir ði kepëja, jie neásisàmonina kasdieniø savo poelgiø motyvø. Reikës kada nors paraðyti apie savæs sureikðminimà, uþtemdantá savikritikà ir racionalumà. Gruodþio 29 d., pirmadienis. Vakar buvau Vilniuje. Ne kartà pastebëjau, kad kelionës á Vilniø man atrodo trumpesnës nei kelionës atgal á Kaunà. Kaþin kokiu bûdu nepateisinu liaudies posakio, kad arèiau namø arkliai greièiau bëga. Uþtai pateisinu seniai girdëtà bene vieno naktinio klubo reklaminá ðûká: Namai ten, kur gera. Ir visai èia ne apie Kauno ir Vilniaus nemirðtanèià konkurencijà. Greièiau apie veiklà, kuria uþsiimu ðiuose dviejuose miestuose. Su Tomu lindëjome VDA fotolaboratorijoje, o að bandþiau ið savo fotografiniø eksperimentø atsirinkti tris keturis man labiausiai patinkanèius darbus. Ðtai èia bûtø ádomu su kuo nors padiskutuoti apie gerø sprendimø kriterijus uþ gero gyvenimo ribø. Pavyzdþiui, mene. Visuomet skeptiðkai vertinau þmones, studijuojanèius menà ne menotyrà ar meno istorijà, ar galø gale ávairiausias technikas toká ið vidaus kylantá norà kà nors veikti. Nuojauta man kuþda, kad diplomuoti menininkai iðeina su receptø knyga, kaip teisingai sudëlioti bûtiniausias dalis. Ðià nuojautà dar labiau sustiprino akistata su vienu veikëju. Þvygavome su Tomu dël dar drëgnoje fotografijoje atsirandanèiø efektø ir artefaktø, dël to, kà dar bûtø galima ið viso to iðspausti, o kaþkas ið uþ nugaros uþmetæs aká iðpoðkino: Nu. Kompozas gerai sustatytas. E... o kaip su emociniu krûviu? Galø gale neobjektyviuoju graþu/negraþu? Sausio 1 d., ketvirtadienis, Naujieji metai.... Að sutikau naujus metus neuþsivilkæs palto, kai lijo Anglijoj lietus ir buvo baisiai ðalta... Kitaip negu mano brolis, nepriklausau tai kartai, kuri savo revoliucingàjá paauglystës laikotarpá tapatina su lietuviðko roko atgimimu. Taèiau vis dëlto pateisinsiu Anties pasipelnymo lûkesèius ir turbût pasidovanosiu sau jø naujai perleistàsias kompaktines plokðteles. Vakar neiðgyvenau nieko nauja. Nemoku linksmintis tik dël to, kad yra visuotinë proga ir dràsiai galiu numatyti tik vienà kalendorinæ dienà þinau, kad bus valgio, fejerverkø, televizijos ir ðampano. Sausio pirmàjà tapatinu su posakiu ðiandien yra pirmoji tavo likusio gyvenimo diena. Reikia nusipirkti fejerverkø maþumëlæ po laiko, taèiau Gedui, kaip ir kiekvienam penkiameèiui pypliui, jie visuomet atneða dþiaugsmo. Sausio 8 d., ketvirtadienis. Kà tik iðtrintas elektroninis laiðkas sakë: Ásivaizduok, kad gyvenimas tai þaidimas, kuriame tu þongliruoji penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai tai darbas, ðeima, sveikata, draugai ir principai. Vienà graþià dienà pagaliau supranti, kad darbas kaip guminis kamuoliukas. Jei leisi jam nukristi jis atðoks. Kiti keturi kamuoliukai ðeima, sveikata, draugai ir principai stikliniai. Jei leisi nukristi nors vienam ið jø, jis bus nepataisomai sugadintas, áskeltas, o gal net ir sudauþytas. Ðiandien leidþiu darbo kamuoliukui vis daþniau nukristi ant þemës ir ypaè rûpinuosi principais kiekvienà iðtaikytà minutæ bandau pasirengti ðeðtadienio egzaminui. Niekada negalvojau, kad verslo strategijø mokslas gali bûti ádomus. Po truputá keièiu savo nuomonæ. Protingi dëdës knygose dësto mano svarstymø apie gerà gyvenimà teoremas. Ribinë sëkmë lygi ribinio noro ir ribiniø galimybiø skirtumui. Jei esi patenkintas savo aplinka ir tuo, kà joje veiki iðsaugok situacijà, jei ruoðiesi keisti ir aplinkà, ir savo veiklà joje susirask bent keletà bendraminèiø. Pagrindinis akcininkø tikslas veiklos pelningumas. Mintyse dëlioju savotiðkà Maslow gero gyvenimo piramidæ: pagrindà bandau suræsti ið gyvenimo dël savæs labai jau daug þmoniø já akcentuoja. Ant jo uþkeliu racionalià savikritikà manau, to nepadaræs, nusiþengèiau savo principams. Beliko matoma ledkalnio pusë pripaþinimas (pagardintas populizmu ir visuotinëmis aksiomomis) ir paèioje virðûnëje savæs átvirtinimas (gausiai spindintis susireikðminimo spalvomis, besimaitinantis visø þemiau esanèiø sudedamøjø daliø syvais). Keista, neradau vietos skaidrumui, atvirumui, savo kasdienybës ásisàmoninimui... Labai norëèiau juos patalpinti paèiuose pagrinduose, bet nesu tikras. Kaip ir nesu tikras dël ðios teorijos pritaikomumo. Dabar pagalvojau, kad galbût ðie principai turëtø kaþkaip pasiskirstyti dviejose svarstykliø pusëse, o ne stovëti kaip statiðka piramidë. Juk apie gyvenimà sau ir gyvenimà dël kitø daþniausiai susimàstome, kai vieno ið jø ima stigti. Arba kai vienà ið jø pagyvename be problemø niekas nebekvarðina galvos ir atsiranda laiko pamàstyti, koks að graþus ir laimingas arba atvirkðèiai. Reiktø gráþti prie ðios temos po kokio pusmeèio bus kita mënulio fazë, galbût kitaip á viskà paþiûrësim. 4 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

5 ÐIANDIENA KLAUSËTËS LAISVOSIOS EUROPOS RADIJO Saulius Tomas Kondrotas Septintà deðimtmetá geriausias radijo imtuvas, kurá galëjai per blatà ásigyti Lietuvoje, buvo latviø gamybos Spidola, kurios trumpø bangø diapazonas prasidëjo 25 metrais ir baigësi 75. Visi sovietiniai radijo aparatai turëjo tik tokias trumpas bangas. Jeigu norëjai klausytis uþsienio balsø o visi, kas pirko Spidolas, tik to ir norëjo, negi klausytumeis muzikos trumposiomis bangomis, visi turëjo galynëtis su galingu tø radijo stoèiø trukdymu. Klausytis buvo sunku, bet ðá tà vis tiek iðgirsdavai: tai trukdytuvà pavëluodavo ájungti, tai trukdymo ruoþas neidealiai sutapdavo su stoties bangomis ir padirbëjæs galëdavai surasti plonà kraðtelá, kur stoties signalas, kad ir labai silpnas, bûdavo girdimas. Paskui vienà dienà mûsø Spidola kaþkur dingo, o kai vël atsirado, man neþinomas auksarankis jau buvo átaisæs tris papildomus trumpø bangø ruoþus: 16 metrø, 13-os ir 11-os. Kadangi tie diapazonai nebuvo paplitæ sovietiniuose radijo imtuvuose, trukdoma juose buvo þymiai maþiau arba iðvis ne. Konkreèiai, vienuolikos metrø ruoþas buvo ðvarus kaip kriðtolas, gal todël, kad jame girdëdavai greitosios pagalbos, milicijos ir taksi pokalbius. O kadangi tame ruoþe buvo vienintelë Vakarø radijo stotis Svoboda tai daugiausia jos ir klausydavomës. Gal bûtume vien jos ir klausæsi, bet kitos stotys turëjo ádomiø programø, pavyzdþiui, Goldbergo politikos komentarai per BBC, tad tekdavo nerti á ilgesnes bangas ir bandyti áveikti trukdþius. Tuo laiku man buvo penkiolika. Po kokiø septyneriø metø paþástamas pasiûlë firmos Panasonic imtuvà, kuris atrodë kaip karinis modelis ir turëjo ávairiø filtrø ir jungikliø, kurie gerokai palengvino varþybas su tarybiniais trukdytuvais. Nors kaina atrodë milþiniðka tiesà SAULIUS TOMAS KONDROTAS (g. 1953) prozininkas, 1986 m. pabëgo á Vakarus. Nuo 1989 m. Laisvosios Europos radijo bendradarbis, nuo 2001 m. LER Lietuviø skyriaus direktorius. Tekstas parengtas pagal per LER skaitytà praneðimà. Paskutinë LER laida lietuviø kalba transliuota 2004 m. sausio 31 d. Saulius Tomas Kondrotas Laisvosios Europos radijo studijoje m. sausis. LNK þiniø nuotrauka sakant, nepamenu, kiek mokëjau, pamenu tik kad atrodë labai brangu Panasonic à nusipirkau. Netrukus atsirado dar geresni skaitmeniniai imtuvai, tad Panasonic à pardaviau ir taip pat ið po skverno nusipirkau Sony. Tas stoèiø klausymàsi dar palengvino. Pirma, galëjai áprogramuoti deðimtis stoèiø, kad radijas prisimintø jø daþnius. Tada, vos tik prasidëdavo trukdymai, galëjai spaudyti mygtukus ir sparèiai ðokinëti nuo vieno daþnio prie kito, kol surasdavai netrukdomà. Plius dar daugiau visokiø filtrø ir kitokiø technikos gudrybiø, tad klausymasis liovësi buvæs problema. Tiesa, èia reiktø pasakyti, kad Antakalnio kaimynas uþ sienos, toksai neprigirdintis senukas, teturëjo senà lempiná prieðkariná Telefunken à be jokiø filtrø ir gudrybiø, ir pusë namo galëjo girdëti ðvarø Amerikos balsà, kai tà aparatà vakare ájungdavo. Laisvë, Laisvoji Europa, BBC, Amerikos balsas, Vokieèiø banga buvo radijo stotys, kuriø informacija pasitikëdavom. Muzikai ásijungdavom Lenkijos radijà. Vietos radiju netikëjom visiðkai ir nesiklausëm. Kai atsigræþi atgal ir paþvelgi á ávykusias permainas, nejuèia pagalvoji, ar bûtum galëjæs patikëti, jeigu kas NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2 5

6 SAULIUS TOMAS KONDROTAS nors tada bûtø sakæs, kad bus taip ir taip. Kai medþiojau Laisvosios Europos signalà, kad iðgirsèiau Auðros Juraðienës ar Kæstuèio Jokubyno balsà eteryje, ar bûèiau galëjæs patikëti, kad praeis daug metø ir að bûsiu paskutinis Laisvosios Europos radijo direktorius? Aiðku, ne. Bet ðtai ávyko, ir po keliø valandø jau niekas eteryje niekada neiðgirs nei Laisvosios Europos signalo, nei mûsø balsø. Kvietimà dirbti Laisvojoje Europoje gavau ankstyvà 1989 m. pavasará ir po keliø mënesiø, vasarà persikëliau ið Santa Monikos Kalifornijoje á Miunchenà Vokietijoje. Pirmà kartà á darbà pastate Anglø sode atëjau 1989 m. rugpjûèio pirmàjà. Tai buvo paskutiniai metai, kai komunizmo tvirtovë atrodë stovësianti amþinai. Tuo metu Laisvosios Europos lietuviø skyrius buvo gana didelis, vienuolika þmoniø. Beveik tuo pat metu kaip ir að pradëjo dirbti ið Vatikano radijo atvykæs Saulius Kubilius, ið Èikagos atvaþiavo Mykolas Drunga. Senieji darbuotojai buvo Kæstutis Jokubynas, Aleksandras Kacas, Eglë Juodvalkë, Kæstutis Girnius, Vytautas Mackevièius, Kajetonas Èeginskas, Auðra ir Jonas Juraðai. Kai að atsiradau Miunchene, redakcijai vadovavo Èeginskas, bet netrukus jis perdavë vairà Girniui. Visa programa, anuomet tik vakarais transliuojama valanda, buvo pagaminama Miunchene vietos darbuotojø jëgomis, be jokiø korespondentø praneðimø. Po metø padëtis pradëjo keistis. Komunistinis blokas ëmë irti, atsirado tiesioginiø ryðiø su Lietuva galimybë, pradëjome ásigyti savø korespondentø Lietuvoje, pirmasis, atrodo, buvo Audrius Siaurusevièius, bet netrukus atsirado ir plejada kitø, dar vëliau Vilniuje atidarëme savo biurà, á Miunchenà atvaþiavo pirmas darbuotojas, pasamdytas jau Lietuvoje Gintaras Aleknonis. Laikai akivaizdþiai keitësi. JAV dëmesys Laisvosios Europos ir Laisvës radijo transliacijø ðalims irgi m. radijo biudþetas buvo nukirstas nuo 230 milijonø doleriø iki 70 milijonø reikðmingas pjûvis. Pasilikti brangioje gyventi Vokietijoje tapo nebeámanoma, imta skubiai ieðkoti kitos ðalies ásikurti. Èekijos prezidentas Vaclavas Havelas pasiûlë keltis á Prahà, ir tai skubiai buvo padaryta. Transliacijas ið Èekijos oficialiai pradëjome 1995 m. liepos pirmàjà. Dauguma senøjø Laisvosios Europos darbuotojø nusprendë á Prahà nebevaþiuoti. Juolab ir nuotaikos ið Vaðingtono sklido nekokios, kalbëta, kad transliuoti liko vienerius metus. Prahà pasiekëme keturiese: Girnius, Drunga, Aleknonis ir að. Ið viso gavome septynis etatus vietoj turëtø vienuolikos. Ið Vilniaus atvaþiavo Virgis Valentinavièius ir Auðra Jûraitë, ið Amerikos Darius Udrys. Kai praëjus vieneriems metams radijas nebuvo uþdarytas, pradëjome ieðkoti bûdø, kaip pritraukti daugiau pagalbos. Taip Prahos studijose pamaþiukais ásitvirtino Andrius Kunèina ir Þydronë Krasauskienë. Girniui iðëjus vadovauti viso radijo Þiniø skyriui, atsirado proga atvykti Irenai Vaiðvilaitei. Originalios programos laikas nuo valandos per dienà iðaugo iki daugiau nei pusantros valandos, o ið viso, su visais pakartojimais, ðiuo metu sudaro daugiau nei tris su puse valandos per dienà. Atsisakëme trumpøjø bangø ir, sutaræ su Lietuvos radiju bei Þiniø radiju, pradëjome transliuoti vidutinëmis bei ultratrumposiomis bangomis, siekianèiomis beveik visà Lietuvà. Treèias mûsø partneris yra arba turbût dabar reikia sakyti buvo Dzûkijos radijas FM 99. Nuolatiniø klausytojø skaièius ëmë augti, ir ðiandien mûsø nuolat klausosi per pusæ milijono Lietuvos þmoniø labai daug. Na, gerai. Atëjo laikas pamaþu atsisveikinti. Sakau pamaþu, kadangi beveik paskutinæ akimirkà gavome nurodymà dar kurá laikà nedingti ið eterio, kol JAV Kongresas nepadarë galutinio sprendimo. Taigi transliuosime penkiolikos minuèiø programà penkios po treèios per Lietuvos radijo pirmàjà programà, darbo dienomis. Nors dar neatsisveikinu galutinai, daugelio mûsø balsø jau nebegirdësite. Norëèiau atsisveikindamas iðvardyti visus mûsø korespondentus, bet jø turëjome tiek daug, kad telieka visiems padëkoti bendrai. Dëkoju visiems mûsø klausytojams, dëkoju visiems, kas rodë mums ðiais sunkiais 2003 m. tiek dëmesio ir dëjo tiek jëgø, kad Laisvoji Europa nebûtø uþdaryta. Sudie ir laimingø metø. 6 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

7 ÞVILGSNIS Prezidentas nereikalingas KÆSTUTIS K. GIRNIUS Lietuvai nereikia Prezidento. Tuo nenoriu sakyti, kad prezidentas Rolandas Paksas turëtø atsistatydinti. Veikiau noriu tvirtinti, kad reikëtø panaikinti prezidento institucijà. Bûtent panaikinti, o ne tik patobulinti ar pakeisti, pavyzdþiui, ávedant netiesioginius prezidento rinkimus, sumaþinant ar padidinant jo ágaliojimus. Nuo pirmøjø savo dienø LR prezidento institucija buvo netobulas kûrinys, Sàjûdþio iðirimo ir vaidø tarp tuometinio Aukðèiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio ðalininkø ir oponentø vaikas. Landsbergio pastangos sukurti stiprià, Prancûzijos modeliu pagrástà prezidento institucijà sukëlë politinius ginèus, neracionaliø átarinëjimø puotà. Oponentai be pagrindo kalbëjo apie artëjanèià diktatûrà bei deðiniøjø këslus suklastoti referendumo rezultatus, rëmëjai nepagrástai baugino svetimos kariuomenës intervencija ir komunistø gráþimu á valdþià. Trûko konstruktyviø diskusijø bei pastangø rasti kompromisà. Be to, diskusijos vyko Landsbergio ðeðëlyje. Abi pusës manë, kad jis laimës prezidento rinkimus, tad vieniems rûpëjo suteikti prezidentui kuo platesnius ágaliojimus, kiti siekë jo galias kuo grieþèiau apriboti, pvz., nelemtai reikalaujant, kad prezidentas sustabdytø savo veiklà politinëse partijose. Ligi ðiol ði institucija nepajëgë áveikti gimdymo traumos. Nors prezidentas yra pirmasis valstybës þmogus, vienintelis, kurá renka visa tauta, tad ir turintis didþiausià demokratiná legitimumà ir ypatingà statusà tarp aukðtø pareigûnø, jo ágaliojimai ir priemonës savo galioms ágyvendinti yra labai riboti. Vyriausybë nëra jam pavaldi, esminiai ûkio klausimai, lemiantys þmoniø gyvenimo lygá ir didele dalimi gerovæ, nëra jo kompetencijoje. Jis nedidina mokesèiø, nereguliuoja ðalies finansø, neatleidþia valdininkø, nenutraukia valstybës programø ar dotacijø. Privalomas politinis neutralumas dar labiau pakerta prezidento galià, nes tik ypatingomis aplinkybëmis jis turi tvirtà politiná uþnugará Seime, kuris suteikia jam plaèià veikimo laisvæ. Ribotos galios turi savo privalumus. Ne prezidentui rûpintis ástatymo smulkmenomis, kompromisais su opozicija; jam gana nurodyti bendrà veiklos kryptá. Jis gali rinktis, á kurias politines kovas veltis ir nuo kuriø atsiriboti. Per didþiàsias ðventes ir iðkilmingus posëdþius jis kalba valstybës vardu. Ir kaip dera per tokias progas, kalba kaip tautos vienybës, jos bendrø politiniø lûkesèiø reiðkëjas. Nestebina, kad þmogus, laikomas pakilusiu virð siauriø partiniø ar grupiniø interesø, paprastai bûna vienas populiariausiø Lietuvos politikø. Bet tai nekeièia fakto, kad prezidentui nuolat gresia pavojus tapti politinio gyvenimo stebëtoju, o ne jo varikliu. Dabartinë krizë rodo, kad ðalies valdymui prezidentas reikalingas kaip ðuniui penkta koja. Per pastaruosius keturis mënesius Lietuvos valdþia plaèiàja prasme veikë normaliai: priiminëjo reikiamus nutarimus, priþiûrëjo ðalies vidaus gyvenimà, laidavo uþsienio politikos tæstinumà. Ir jei galima apsieiti be prezidento keturis mënesius gal net metus, jei apkaltos procesas uþsitæs tai kam apskritai prezidentas reikalingas? Neginèytina, kad dabartinës sàlygos ypatingos ir kad rizikinga jomis remiantis daryti plaèius apibendrinimus. Pakso pirmtakai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus buvo populiarûs ir gerbiami, turëjo neabejotinø nuopelnø. Kodël nemanyti, kad po Pakso atstatydinimo per jo kadencijà prezidento institucijai padaryta þala bus greit paðalinta? Þalà gal ir bus galima áveikti, bet institucija liks ne itin veiksminga ir tikrai nereikalinga. Adamkaus ir Brazausko populiarumas kaip tik padëjo uþdengti ir nuslëpti esminius institucijos trûkumus. Brazausko ir Adamkaus prezidentavimo stilius ir pareigø supratimai gerokai skyrësi, kaip ir jø pradinës pozicijos bei santykiai su Vyriausybe ir Seimu. Brazauskas daug reikðmës skyrë valstybës galvos vaidmeniui reprezentacinëms pareigoms, uþsienio kelionëms. Á provincijà vykdavo retai, ne itin stengësi palaikyti ryðius su paprastais þmonëmis. Iðskyrus metines ataskaitas, Brazauskas paprastai nekomentuodavo Vyriausybës darbo, leido jai ir Seimui dirbti savarankiðkai. Jis kartkarèiais pareikalaudavo, kad Seimas pakeistø priimtà ástatymà, daþniausiai á gerà pusæ, pvz., kai sutramdë ateistinio LDDP davatkyno mëginimà 1995 m. praktiðkai sustabdyti turto gràþinimà Katalikø Baþnyèiai: sàlyginá Brazausko neveiklumà, net, sakyèiau, letargà, ið dalies lëmë jo prezidento pareigø supratimas, sàmoningai ar nesàmoningai grindþiamas sovietinio Aukðèiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavyzdþiu. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2 7

8 Bet daug svarbiau buvo tai, kad Brazauskas tapo prezidentu, bûdamas neabejotinas LDDP vadovas, partijos faktinis kûrëjas ir dvasios tëvas. Nors jis formaliai atsiribojo nuo LDDP, ir po kiek laiko premjeras Adolfas Ðleþevièius subûrë nemaþà savo ðalininkø ratà, Brazauskas toliau partijoje grojo pirmuoju smuiku, þinojo, kad parlamento dauguma jam pavaldi. Jis tai akivaizdþiai parodë, ypaè kai ið premjero pareigø paðalino Adolfà Ðleþevièiø. Brazauskas galëjo sau leisti bûti pasyvus, nes þinojo, kad per LDDP jis gali priversti Seimà ir Vyriausybæ paklusti savo valiai. Ðiuo atþvilgiu Brazauskas buvo galingas prezidentas. Tik jo galia plaukë ne ið prezidento institucijos, o ið tø partiniø ryðiø, kuriø jis neva turëjo atsisakyti. Tais atvejais, kai prezidentas yra tikrasis Seimo valdanèiosios daugumos vadas, premjeras yra jo pavaldinys, savitas prezidento pavaduotojas, einàs savo pareigas prezidento malonës dëka, be jos negalintis iðsilaikyti valdþioje. Ir tada kyla klausimas, ar reikia ðitokio pareigø dvejinimo, juolab kad arba premjeras, arba prezidentas neiðvengiamai turëtø bûti gana pasyvus. Energingas prezidentas smarkiai ribotø premjero veikimo galimybes, pasyvus prezidentas nieko ypatinga nedarytø, ko negalëtø be didesniø sunkumø atlikti premjeras. Kadangi kiekvienu atveju reikia Vyriausybës galvos, negalima apsieiti be premjero. Bet prezidento nereikia. Neuþmirðtina, kad konservatoriams sudarius tvirtà daugumà po 1996 m. Seimo rinkimø, Brazauskas neteko partiniø valdymo svertø ir liko ávykiø stebëtojas. Savo atsiminimuose, nors ir labai glaustai, jis raðo, kaip buvo izoliuotas, net negalëjo iðkviesti ministrø pasikalbëti. Daugeliu atþvilgiø Adamkus buvo Brazausko prieðingybë, ypaè pastangomis praplësti prezidento galias ir sukurti naujà prezidento paradigmà. Taip elgtis já skatino amerikietiðka patirtis, pareigø supratimas, artimiausi patarëjai bei kitos prieþastys. Bet svarbiausià vaidmená suvaidino ÞVILGSNIS tai, kad Adamkus neturëjo tvirtesnio politinio uþnugario. Tad kreipimaisis á tautà ir kitomis netiesioginëmis priemonëmis jis siekë mobilizuoti þmones ir taip versti Seimà bei Vyriausybæ atsiþvelgti á jo siekius. Per visà kadencijà Adamkus ieðkojo optimalaus prezidentavimo varianto, kuris labiausiai atitiktø jo idealus ir laimëtø Seimo daugumos pritarimà. Turbût to varianto nerado, nors jo veikloje matyti trys ryðkûs etapai. Ið pradþiø Adamkus siekë priversti valdanèiàjà konservatoriø partijà patenkinti jo pageidavimus, nesidrovëdamas daþnø vieðø konfliktø. Dvikova baigësi patu ir abiejø protagonistø susilpnëjimu, taip parengiant dirvà persikrikðtijusiai LDDP gráþti á valdþià. Antrasis etapas sutapo su Pakso premjeravimu. Adamkus aktyviai bendradarbiavo su konservatoriais, tiesiogiai prisidëjo formuojant ðios vyriausybës veiklà. Viskas baigësi, kai Paksas atsistatydino, atsisakë pasiraðyti sutartá su Williams, o prezidentas atsiribojo nuo savo paties uoliai perðamos sutarties ir leido suprasti, jog buvo amerikieèiø bendrovës apgautas. Ðis tarpsnis reikðmingas tuo, kad vël parodë prezidento institucijos silpnumà. Taèiau nepaisant to, kad ir kiek prezidentas bûtø angaþuotas, svarbiausi sprendimai daromi Seime ar Ministrø Taryboje, o prezidentas abiejose vietose ið tikrøjø tëra sveèias. Per paskutiná ir ilgiausià kadencijos tarpsná Adamkus laikësi santûriai, atsiribodamas nuo kasdienës politikos, vengdamas konfrontacijø su Seimu ir Vyriausybe, o ir konkretesniø ásipareigojimø. Be to, Adamkus labiau pabrëþë savo doroviná, ne politiná autoritetà. Adamkaus ieðkojimai iðryðkino esminá politinio uþnugario neturinèio prezidento silpnumà, jei ne bejëgiðkumà. Pasikliaudamas retorika ir populiarumu, prezidentas gali pasiekti pergaliø prieð Vyriausybæ ir Seimà, priversti juos patikslinti savo veiklos gaires. Bet karo jis negali laimëti, nes visa sunkioji artilerija kitoje pusëje. Prezidento politinis veiksmingumas priklauso nuo Seimo ir Vyriausybës malonës. Prezidentas neturi patikimø svertø juos paveikti, kai nëra tos geros valios. Tai itin ryðkiai parodë paskutinieji Brazausko metai ir Pakso prezidentavimas. Neseniai uþsienio reikalø ministras Antanas Valionis, gráþæs ið JAV, paskelbë, kad jam buvo duota suprasti, jog Vaðingtonas laukia Pakso paðalinimo. Valionis nenurodë në vienos konkreèios pavardës, neatpasakojo në vieno pokalbio. Sunku ásivaizduoti, kad kaimo bobø lygio gandus skelbiantis ministras teiktøsi padëti prezidentui vykdyti konstitucijoje nurodytà pareigà spræsti pagrindinius uþsienio politikos klausimus. Lietuva yra parlamentinë respublika. Prezidentas galingas tik tada, kai faktiðkai vadovauja Seimo daugumai. Kitais atvejais jo galios tiek ribotos, kad jis yra priklausomas nuo kitø politiniø institucijø ir veikëjø malonës. Pirmu atveju jis yra ir valstybës, ir neoficiali vyriausybës galva, tad natûralu sujungti ðias pareigas, perleidþiant prezidento ágaliojimus premjerui. Antru atveju prezidentas arba prisiderina prie vyriausybës politikos, arba stengiasi tapti tautos ar dorovës tribûnu, arba iðstumiamas ið politinio gyvenimo. Bet jis nëra savarankiðkas ir veiksmingas politinis veikëjas, tad jis tampa prabanga kaip kitø ðaliø karaliai. Nenoriu teigti, kad prezidentas nieko gera negali daryti. Kaip minëjau, Adamkus ir Brazauskas turi tikrø nuopelnø. Jie ne kartà nuramino politines aistras, vertë Seimà pergalvoti savo karðtakoðiðkus radikalius sprendimus. Bet nesant prezidento, ir kitos institucijos galëtø atlikti ðias uþduotis, o narystë ES, áves savità drausmæ. Lietuva greit priklausys ne tik ES, bet ir NATO, o tai reiðkia, kad pagrindiniai uþsienio ir saugumo politikos klausimai bus sprendþiami Briuselyje kartu su sàjungininkais, o ne Vilniuje prezidento kabinete. Gerokai apkarpius svariausias prezidento pareigas, jis taps dar labiau reprezentacine figûra, kurios vargu ar reikia. 8 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

9 TEMA: ÞVELGIANT Á 2003-iuosius VAIZDAI NE PRO LAIKRAÐÈIØ LANGÀ Religinis gyvenimas Lietuvoje 2003 m. Paulius Subaèius a. Praëjæ metai buvo provokuojanèios, þeidþianèios, moralinæ, pilietinæ ir kultûrinæ atsakomybæ iðbandanèios vieðumos laikas. Nuo pat Sàjûdþio neregëta, kad tokià didelæ mûsø asmeninio gyvenimo dalá bûtø pasiglemþusi vieðoji polemika. Todël ypaè svarbu paþvelgti á vidiná vyksmà baþnytinëse bendruomenëse, á sprendimus ir idëjas, kurie nebuvo susijæ su politiniais bei visuomeniniais iððûkiais. Svarbu pasitelkti kità optikà nei ta, kurià vis primeta visuomenei televizijos ir dienraðèiø guru. Þinoma, bûtø sunku nutylëti Baþnyèios ir liberaliosios þiniasklaidos, Baþnyèios ir politinio elito santykiø kreivæ, kuri priminë ðirdininko kardiogramà. Taèiau vargø vargas, jei pasiduotume minèiai, kad to, kuo nesusidomi þurnalistai, tarsi ið viso nëra. Tad kokiais autentiðko religinio gyvenimo judesiais buvo atremta PR nuostata rodytis ir rodyti? Kas daryta ar darësi ne dël ávaizdþio, o dël Amþinojo Gyvenimo paþado? I. TÆSINIAI Baþnyèiai svarbios permainos, bet ji gyva tæstinumu. Sëkmingø tæsiniø buvo ið tiesø gausu, o bene daugiausia gyvybës ir ðeimos puoselëjimo baruose. Pirmøjø laimëjimø (sustabdytø ástatymø projektø) ákvëpti sàjûdþio Uþ gyvybæ simpatikai rinkosi á kelias konferencijas, pakiliai ðventë Gyvybës dienà, minëjo Ðeimos centrø deðimtmeèius. Kaiðiadoriø vyskupijoje Negimusio kûdikio dienos renginiai lapkritá tæsësi net dvi savaites, tuo pat metu VDU Katalikø teologijos fakultete nevyriausybiniø institucijø atstovai su Tëvynës Sàjungos krikðèioniø demokratø frakcijos vadovais svarstë visuomenininkø koalicijos Uþ ðeimà perspektyvas. O ganytojai bene pirmà syká paskelbë laiðkus tikintiesiems ir Motinos, ir Tëvo dienos proga. Daug jaunuoliø sakramentiná gyvenimà pradeda ka- PAULIUS SUBAÈIUS (g. 1968) hum. m. dr., VU Filologijos fakulteto Literatûros istorijos ir teorijos katedros docentas, Religijos studijø ir tyrimo centro bendradarbis, Maþosios studijos radijo apþvalgininkas. riuomenëje, tad gerai, kad gausëja karo kapelionø korpusas. Kariuomenës ordinariatas veikë nuosekliai bûtent kariams skirta prieð pat Kalëdas pristatyta pirmoji originali maldaknygë posovietiniais laikais 1. Jà nuo ankstesnio Liturginio maldyno skiria keliø deðimtmeèiø tarpsnis, o formos poþiûriu puikus specialus popierius ir patogus formatas. Maldaknygës pristatyme in corpore dalyvavo Kraðto apsaugos ministerijos ir Kariuomenës ðtabo vadovybë. Apskritai su grieþtomis institucijomis Baþnyèiai susitarti sekasi kur kas lengviau, nei su ðvietimo, kultûros, socialiniø ástaigø vadovais. Pernai balandá su Teisingumo ministru pasiraðytas susitarimas dël sielovados kalinimo ir kitose laisvës atëmimo vietose. Jame, be kita ko, numatyta, jog dvasinæ pagalbà kaliniams gali teikti ne vien kunigai bei vienuoliai, bet ir Baþnyèios vadovø ágalioti pasaulieèiai. Du didelius tæstinius sumanymus pernai ágyvendino Katalikø interneto tarnyba jau veikia iðsamios Ðventojo Raðto ir Katalikø Baþnyèios katekizmo svetainës 2. Tæsiniu laikytume ir pirmàjá lietuviðkai pasirodþiusá teologijos þodynà 3. Na, o rimèiausias ir ambicingiausias tæsinys rengimasis Kauno arkivyskupijos sinodui. Pernai ten neliko në vienos parapijos, bendruomenës, kuri nebûtø kaip nors paklibinta, átraukta á katalikiðko sàmoningumo vaisius nokinantá, narystës Baþnyèioje jausmà stiprinantá vyksmà. II. TARNYSTËS Vilniaus ir Telðiø kunigø seminarijos mokslo metus pradëjo su naujais rektoriais Robertu Ðalaðevièiumi bei Antanu Lape. Tad dabar jau visi keturi seminarijø rektoriø konferencijos nariai jaunosios arba net jauniausios kartos dvasininkai. Praëjusio deðimtmeèio viduryje pasiekæs aukðèiausià trijø ðimtø alumnø ribà, per 8 pastaruosius metus bendras kunigystës kandidatø skaièius nuosekliai maþëjo. Dabar jis suka- 1 Kario maldos vadovas, sud. kun. A. Kazlauskas, Vilnius: Lietuvos kariuomenës ordinariatas, 2003, 472 p Vorgrimler, H., Naujasis teologijos þodynas, vert. G. Þukas, Kaunas: Katalikø interneto tarnyba, 2003, 592 p. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2 9

10 PAULIUS SUBAÈIUS si apie du ðimtus. Tikëtis staigaus paðaukimø gausëjimo lyg ir nëra prieþasèiø, tad belieka klierikus rûpestingiau ugdyti bei mokyti. Prie to prisidës ir pernai uþbaigtas parengiamøjø kursø reorganizavimas. Jie ákurdinti atokiai nuo paèiø seminarijø, bent dviem atvejais prie þymiausiø vyskupijø ðventoviø: Ðiluvoje bei Þemaièiø Kalvarijoje. Rudená paðventintas Ðiluvos dvasinis centras teiks prieglobstá ne vien tiriantiems savo paðaukimà jaunuoliams, bet ir piligrimams bei rekolekcijø dalyviams. Jei ateity ir sulauksime labiau atsidavusiø sielovadai kunigø, jø tikrai nebus pakankamai. Todël nuolatinio vedusiø vyrø diakonato klausimas jau kuris laikas aktualus. Pirmasis já prieð deðimtmetá ëmë kelti vysk. Juozas Þemaitis. Taèiau tuomet privalomo Vyskupø Konferencijos konsenso nebuvo pasiekta. Vieðai buvo nurodyta, kad Lietuvoje stokojama tinkamø sàlygø diakonams rengti. Taèiau bûta ir kitos prieþasties. Atsargesni vyskupai baiminosi, kad entuziastingi, taèiau uþsienio patirtá menkiau þinantys konfratrai priðventins diakonais bemoksliø zakristijonø bei ðiaip gerø vyrø, kad bëdina socialinë padëtis vers kunigus dalytis su diakonais negausiomis aukomis. Ordinarø korpusas pasikeitë, aukðtosios katalikiðko ugdymo ástaigos sutvirtëjo, tad pavasariniame plenariniame posëdyje Vyskupø Konferencija nuolatiniam diakonatui pagaliau uþdegë þalià ðviesà. Tiesa, pirmøjø vedusiø diakonø sulauksime, geriausiu atveju, po ketveriø metø tokios trukmës savaitgaliais vyksianèius rengimo kursus numato patvirtinta programa. Á jà átraukti ir uþsiëmimai bûsimøjø Jonitø (buv. Trinitoriø) vienuolyno Vieðpaties Jëzaus baþnyèios interjero fragmentas. Vilnius Tomo Vyðniausko nuotr. diakonø þmonoms, idant visa ðeima drauge augtø baþnytinei tarnystei. Maþiausiai pasikeitimø ávyko baþnytinëje vyresnybëje. Kalbëta apie du tris naujus vyskupus, taèiau konsekruotas tik vienas. Naujasis Kauno augziliaras Jonas Ivanauskas jau bene ketvirtas Lietuvos vyskupas maþiau kunigystës metø praleidæs parapinëje sielovadoje nei akademinëse auditorijose. III. TAS PATS PER TÀ PATÁ Gausëjant rengimo Pirmajai Komunijai grupiø parapijose, proporcingai augo tëvø nepasitenkinimas, jog tikybos pamokas lankanèius vaikus dar tenka sekmadieniais ar kitomis dienomis vesti á uþsiëmimus baþnyèioje. Tai nauja grësmë jau ir taip ties 50% riba Vilniaus, Kauno, Ðiauliø vyskupijose svyruojanèiam tikybos disciplinà besirenkanèiø mokiniø nuoðimèiui. Tëvø nuostata kratytis papildomø rûpesèiø natûrali. Ypaè kad nuo pareigos rûpintis vaikø ábaþnytinimu iðvadavo patys dvasininkai, m. rengimà sakramentams strimgalviais perkëlæ á mokyklas. Katechetai mëgino pasitelkti ir átikinëjimà, ir administracines priemones. Á vieðumon prasprûdusius tëvø priekaiðtus spaudoje argumentuotai atsiliepë VPU Tikybos katedros kûrëja Alma Stasiulevièiûtë. Ji ir po atðvæsto ðios institucijos deðimtmeèio liko eiti vedëjos pareigas. Rekomendacijose klebonams ir parapijø katechetams buvo numatyta, kad nelankiusiems tikybos pamokø vaikams privaloma dvigubai ilgesnë rengimo Pirmajai Komunijai programa. Taèiau vargu ar minëtos priemonës padës áveikti vis didëjantá atotrûká tarp sekuliarizuotos aplinkos, Magisteriumo keliamø reikalavimø ir realios religinio ugdymo praktikos. Vidiniø prieðtaravimø ðioje srityje apstu. Antai sprendþiant ið vyskupø komentarø kelerius pastaruosius metus buvo tarsi stengiamasi akcentà perkelti nuo mokyklinës prie parapinës katechezës. Taèiau paþvelgus á vyskupijø katechetikos centrø etatus ir pareigybes akivaizdu, kad absoliuti dauguma darbuotojø rûpinasi mokykline tikybos programa. Daug kalbëta ir raðyta apie kunigø pedagogines nesëkmes jiems ëmus mokyti tikybos mokyklose, ir pagaliau ðis darbas perëjo á pasaulieèiø rankas. Taèiau tvarkytis su vaikø grupë- 10 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

11 VAIZDAI NE PRO LAIKRAÐÈIØ LANGÀ mis parapijose lyg niekur nieko paliekama vien dvasininkø nuoþiûrai. Podraug su kadrø klausimu aðtriai iðkilo uþsiëmimø turinio suderinamumo problema. Iðleista lyg ir neprastø pratybø knygeliø 4, bet jos dubliuoja mokykliná pradinukø tikybos kursà. Ðeimø priekaiðtai bylojo, jog stokota strategijos, kokia turi bûti parapinio religinio ugdymo specifika. Ne veltui Vyskupø Konferencijos Ðvietimo komisija pavasariop patvirtino Gaires tikybos mokymui ir parapinei katechezei diferencijuoti 5. Jø taikymo rezultatus galësime aptarti tik po ðiø mokslo metø. Be to, tai labai bendras, detalizacijos besiðaukiantis dokumentas. Prieð penkerius metus rengiant naujas mokyklines tikybos programas viena ið aðtriai svarstytø temø buvo ciklinis medþiagos pateikimo principas jos kartojimasis, kuris disciplinà paversdavo nepatrauklia vyresniems moksleiviams 6. Bent teoriðkai dabar galiojanèiuose tikybos pamokø planuose ðito vengiama, taèiau atëjusieji á parapinius uþsiëmimus daþnai klausosi visiðkai to paties, ko jau mokë ið pradþiø tëvai ar seneliai, o vëliau tikybos mokytoja. Bûdingas paradoksas juo geresná religiná ugdymà vaikas gauna ðeimoje, juo nuobodesni jam parapiniai katechetiniai uþsiëmimai. Neteko girdëti, kad net didesnëse, miestø parapijose, kur suformuojama po kelias ar net keliolika rengimo Pirmajai Komunijai grupiø, bûtø kokia kita diferenciacija, nei pagal tëvams patogø uþsiëmimø laikà. Tiesa, atskiriami suaugusieji neofitai, taèiau èia jau kita tema. IV. AKMENYS PO KAKLU Laicistø pastangos iðkrapðtyti ið valstybiniø mokyklø tikybà jau tarsi paliovë, taèiau dël krikðèioniðkø istorijos ir kultûros sampratø, netgi faktø, matyt, dar ilgokai teks grumdytis. Sàmoningai ar ne mindauginiø iðkilmiø programos rengëjai neátraukë jokio elemento, primenanèio, jog pirmasis Lietuvos karalius buvo krikðèionis ir bûtent krikðto dëka gavo karûnà. Apie tai kalbëta tik kard. Audrio Juozo Baèkio rûpesèiu surengtoje konferencijoje. Vilniaus arkivyskupui neretai prikiðama, kad jis saugo Arkikatedros aikðtæ nuo nederamø pramogø, taèiau Dainø ðventës dienomis èia atliktos videoinstaliacijos apstulbino bet kurá sveiko proto þmogø. Anot Vytauto Radþvilo, Nejaugi ðalies prezidentø atvaizdø rodymas koncerto metu ant Amþinybæ simbolizuojanèios svarbiausios ðalies ðventovës sienø nëra pakankamas visiðko sàmonës pakrikimo ir vertybinës maiðaties simptomas ir árodymas? 7 Kita vertus, tiltø, prospektø, paminklø ir kitø jubiliejiniø projektø globëjai nenumatë lëðø net Arkikatedros fasadui aptvarkyti. Jø vis nesurandama ir Prisikëlimo baþnyèios atkûrimui uþbaigti. Tik Kauno merija susivokë, kad tai miesto garbës reikalas, ir pasiraðë abipusiø ásipareigojimø sutartá su arkiv. Sigitu Tamkevièiumi. Istorinio jautrumo bei paprasèiausio padorumo pristigo ir kai kuriems muziejininkams derybø dël kilnojamø sakraliniø vertybiø gràþinimo Baþnyèiai posëdþiuose jie tvirtino, kad NKGB pulkininkø pasiraðyti perdavimo aktai árodo muziejø fondø sudarymo teisëtumà. Uþsidarius ekspozicijai Krikðèionybë Lietuvos mene, Dailës muziejus vengë gràþinti net prieð metus kitus ið baþnyèiø pasiskolintus daiktus spaudoje mëginta sukelti isterijà, esà ðventovëse stinga tinkamos apsaugos. Jei toks motyvas bûtø akceptuotas, ið daþno buto tektø surinkti vertingesnius paveikslus, baldus, papuoðalus ir perduoti á valstybines saugyklas. Panaðu, kad bylinëjimasis su muziejais baigsis dar negreit, nes dalis vadinamøjø kultûrininkø regi Baþnyèià anapus kultûros ribos. Baþnyèiai, savo ruoþtu, lyg akmuo po kaklu liko jos kreipimosi á platesnæ kultûrinæ erdvæ, dalyvavimo joje priemonës spauda bei kiti vieðosios komunikacijos institutai. Kiek pernai buvo Vyskupø Konferencijos posëdþiø, tiek sykiø svarstyti Katalikø pasaulio ir þurnalo, ir leidyklos reikalai. O sprendimai vis dar palikti ateièiai. Porai mënesiø buvo sustabdyti kol kardinolas juos atnaujino ir priglaudë Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyboje iki tol Katalikø pasaulio leisti Lux ir Bitutë. V. EPOCHOS PABAIGA Netikëtai sunkûs 2003-ieji buvo Lietuvos liuteronams. Balandþio 25 d. staiga mirë dar tik 55-uosius ëjæs vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Anksèiau du okupacijos deðimtmeèius Baþnyèiai vadovavo jo tëvas, ordinuotas dar prieðkariu, todël tai iðtisos epochos pabaiga. Didþiajai bendruomenës daliai net sunku ásivaizduoti, jog bûsimame sinode vyskupo pareigas teks patikëti nebe Kalvanø dinastijos dvasininkui. Konsistorijos prezidiumo nariai kun. Saulius Juozaitis bei kun. Darius Petkûnas daþniausiai minimi kaip kandidatai. Nors vienokios ar kitokios konkurencijos, nuomoniø ávairovës vargiai pavyks iðvengti, liuteronø dvasininkai su pasitenkinimu teigia, kad destruktyvios tendencijos neásivyravo. Po vyskupo laidotuviø bendruomenëje iðlaikyta rimtis, kolegialus konsistorijos darbas; gal egzistuoja kandidatø partijos, bet jos beveik nesireiðkë. Patys bendruomenës nariai pripaþásta grësmæ, jog galëjo 4 Pvz.: Narauskienë, V., Ateikite visi: pratybø knygelë: Ruoðimas Susitaikinimo ir Eucharistijos sakramentams, 2-oji papildyta laida, Vilnius: Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centras, 2002, 163 p. 5 Þr. Baþnyèios þinios, 2003, Nr Þr. Subaèius, P., Brendimo krizë: Katechezë kryþkelëje, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 1999, Nr. 4, p Radþvilas, V., (Ne)vasariðki pamàstymai, in: Veidas, , p. 54. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

12 PAULIUS SUBAÈIUS bûti ir kitaip apie tai byloja nesenos patirtys, kai kilo átampø dël moterø ordinacijos, dël Tauragës ir Vilniaus parapijos santykiø, dël partnerystës sutarties su ekumeniniam judëjimui prieðiðku JAV liuteronø Misurio sinodu ir t. t. Kà ir kalbëti, kad bene prieð deðimtmetá prasidëjæs broliðkos Evangelikø Reformatø Baþnyèios skilimas á dvi tarpusavyje nesusikalbanèias ir vis labiau viena nuo kitos tolstanèias dalis yra akivaizdus persergëjimas visoms demokratiniais principais besitvarkanèioms religinëms bendruomenëms. Skaudø praradimà patyrë ir viena maþiausiø Lietuvos religiniø bendruomeniø dzenbudistai. Jie su miesto valdþios leidimu buvo suremontavæ savivaldybei priklausantá apleistà pastatà Valakampiø puðyne ir árengæ jame ðventyklà. Merijai nusprendus parduoti sklypà su ðventykla aukcione, negelbëjo jokie praðymai ir átikinëjimai. Pasak arkiv. Tamkevièiaus, savo poelgiu valdþia nebe pirmà kartà pademonstravo nepagarbà sakraliniams dalykams ir tikinèiø þmoniø jausmams. Þvelgiant krikðèioniðkai, toks sprendimas yra apgailëtinas; atëmus bendruomenei jos ásirengtà vietà susitikti, medituoti, melstis buvo paþeistas teisingumas, todël mes reiðkiame solidarumà su ja, kalbëjo kard. Baèkis geguþës 30 d. Trinapolio rekolekcijø namuose surengtoje spaudos konferencijoje. Deja, didþiõsios konfesijos parama, atrodo, buvusi maloniai netikëta dzenbudistams, valdþiai në motais. VI. MYLIU NEMYLIU Valdþia maloniai ðypsosi ir tiesia rankà Baþnyèioms ir religinëms bendrijoms tik tuomet, kai bijosi pati viena neiðspræsianti jos patvarumui gresianèiø problemø. Viena tokiø buvo bûtinybë atsiklausti tautos dël narystës ES. Apmaudþiausia, kad menkas bendrasis sàmoningumas neiðskiriant politikø bei kultûrininkø ir po prezidento rinkimø iðaugusi baimë vël patirti antrosios Lietuvos kerðtà trukdë á polemikà apie ES átraukti keblesnius, daugialypius, vertybinius klausimus. Todël nuoðaly liko krikðèioniðkø þemyno ðaknø, religiniø bendrijø teisinio statuso, gyvybës bei ðeimos sampratø ir kitos problemos, kurias Ðventasis Tëvas, Europos hierarchai ir katalikai intelektualai plaèiau aptarinëjo. Mûsø vyskupams teko be iðlygø iðreikðti pritarimà ES plëtrai kreipimesi á Lietuvos þmones: Reikia jûsø balso, ne maþiau reikia jûsø maldos. Maldos uþ Europà, kad Dievas padëtø mums visiems nuo Baltijos iki Vidurþemio jûros drauge kurti meilës civilizacijà, sàþiningesnæ ir teisingesnæ visuomenæ. [...] Padëti tai paèiai Europos Sàjungai, kad joje visi kartu gerbtume krikðèioniðkàsias vertybes 8. Referendumo dienomis atrodë, kad atkurti idiliðki Baþnyèios ir didþiosios þiniasklaidos santykiai, kad elitø pastangos telkti plaèià neformalià sàjungà uþ europietiðkà Lietuvà pagilino hierarchø ir kitø visuomenës lyderiø tarpusavio supratimà. Kur tau dienraðèiai netruko prisiminti savo tabloidinæ prigimtá ir patologiná sieká iðstumti ið vieðosios erdvës bet kokius þiniasklaidos meiliø nekontroliuojamus autoritetus. Birþelá Lietuvos rytas ið apatinio stalèiaus, kur redakcijos laiko maniakø ir etatiniø skundø raðinëtojø kûrybà, iðtraukë kun. Alfonso Bulotos paskvilius apie dvasininkijos gyvenimà. Jie ne pirmus metus buvo siûlomi spaudai, bet iki ðiol rodësi tik Pilvelio laikraðèio puslapiuose. Penkis mënesius purslojæsis átarinëjimø, spëlioniø, melo ir akivaizdþios paranojos miðinys buvo skirtas kuo ilgiau iðlaikyti skaitytojø susidomëjimà ir dvasininkø lytinio kamavimo prielaidà paversti nuolatiniu Baþnyèios temos palydovu. Mûsø poþiûriu, labai sàmoningai pasikësinta bûtent á arkiv. Tamkevièiø. Tai lëmë ne kokia nors turima medþiaga, kun. Bulotos sàskaitø suvedinëjimas ar komsomolcø neapykanta LKBK redaktoriui, bet avantiûrinë taktika iðmëginti Baþnyèios átvirtinimø atsparumà paèioje stipriausioje vietoje. Negráðime prie kitø Naujojo Þidinio-Aidø puslapiuose jau analizuotø þiniasklaidos laikysenos aspektø 9, juo labiau prie varganø provincijos klebonø istorijø, nors ir iðkeltø iki nacionalinës problemos rango. Taèiau arogantiðkos þiniasklaidos pagyros, jog ji puikiai atlieka savo funkcijà atkreipdama dëmesá á blogybes, neturëtø mûsø atgrasinti nuo þvilgsnio, kokiø ávairiopø tikinèiøjø reakcijø sukëlë drastiðkos spaudos publikacijos ir vyskupø atsakas á jas. Greta pasipiktinimø þurnalistais ir palaikymo arkiv. Tamkevièiui, interneto kanalais plûstelëjo it pralûþus kokiai uþtvankai nuoðirdþios, ið kasdienës baþnytiniø bendruomeniø gyvenimo patirties kylanèios nuoskaudos. Vyskupëlis þino, kad mes ne pirmus metus vargstame su savo klebonu, negi laukia, kol mûsø parapijà televizija per visà Lietuvà apgarsins. Uþ kà mums ðitokia gëda? 10 tokios intonacijos laiðkeliø bûta ne deðimt. Hierarchai pirmieji turi rodyti principingumo pavyzdá ði mintis vyravo tarp baþnytiniø ástaigø ir organizacijø veikëjø. Aktyvûs pasaulieèiai apskritai rezervuotai ávertino þiniasklaidos iðpuolius aptariantá Lietuvos vyskupø laiðkà kunigams, vienuoliams, katechetams ir visiems tikintiesiems, pasigesdami jame nuolankumo bei perkratymo tø dvasininkø ydø, kurios 8 Lietuvos vyskupø kreipimasis dël stojimo á Europos Sàjungà, , in: Baþnyèios þinios, 2003, Nr Vaiðvilaitë, I., Nesusipratimai dël bulvarinës spaudos, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 2003, Nr. 10, p ; Patackas, A., Blogio strategija, in: Ibid, p Dokumentuoti ðià ir tolesnes anoniminiø internetiniø atsiliepimø citatas nëra galimybiø, nes jie po keliø dienø iðtrinami ið tarnybiniø stoèiø duomenø baziø. 12 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

13 VAIZDAI NE PRO LAIKRAÐÈIØ LANGÀ meta ðeðëlá visam luomui ir Baþnyèiai. Sekuliarià þiniasklaidà kritikuoti beprasmiðka, ji vaikosi savo tikslø ir eina savais ðunkeliais. Ne dël þurnalistø, o dël krikðèioniðkos misijos privalu aukðèiau pakelti nepakantumo kunigø eibëms kartelæ, su panaðiais atsiliepimais galima diskutuoti, taèiau santykinë jø gausa liudijo, kad vieðieji iððûkiai tikinèiøjø bendruomenëje paskatino refleksijà ir áaðtrino rûpestá dël Baþnyèios. Ðios reakcijos atliepë ganytojø iðdëstytà sielovadinæ intencijà: Þinome, kaip nelengva jums savo parapijose, bendruomenëse, klasëse kalbëti apie vieðai metamus kaltinimus, [...] norime ðiuo laiðku ne tik sustiprinti jus tikëjime, bet ir paaiðkinti kai kuriuos plaèiai svarstomus teiginius 11. VII. PRETENZIJOS Lyg ir akivaizdu, kad kai vyskupai kreipiasi á tikinèiuosius pamokslais ar laiðkais, jie turi sielovadiná tikslà. Taèiau pernykðtës sekuliariø komentatoriø pastangos áþvelgti vieðose ganytojø kalbose bei raðtuose kitoniðkø ketinimø verèia stabtelëti prie ðios temos. Gal nereikia stebëtis, kad grieþtà kard. Baèkio iðtarmæ apie papiktinantá Lenos Loliðvili skelbimàsi, esà ji gydo ir pranaðauja Dievo vardu, abi visuomeniniø barikadø pusës interpretavo kaip politiná ar bent pilietiná aktà. Taèiau ið kardinolo lûpø nuskambëjus ávardijimui ðëtoniðka pretenzija (kurá þiniasklaida èia pat perdarë á Loliðvili tapatinimà su velniu), niurnëjimo pasigirdo ir tarp dvasininkø. Lietuvos vyskupai toli graþu ne pirmà kartà pasmerkë prielankumà horoskopams, magams ir privatiems apsireiðkimams 12. Bet argi paslaptis, kad net tam tikrai daliai kunigø lygiai imponuoja tiek iðgydymo pamaldos, tiek ekstrasensø seansai. Tai tik patvirtina, jog burtininkes pakylëjus á valstybiniø autoritetø rangà, ganytojai privalëjo atlikti savo pareigà ir nepaisydami komplikuotø aplinkybiø atkreipti tikinèiøjø dëmesá á pragaiðtingus lengvatikystës padarinius sielos iðganymui. Kadangi nestigo iðkreipianèiø persakymø, verta priminti autentiðkà ðaltiná kard. Baèkio kovo 2 d. pamokslà Vilniaus arkikatedroje. Plaèiai cituodamas Katalikø Baþnyèios katekizmà Vyskupø Konferencijos pirmininkas aiðkino: Yra poþymiø, kurie leidþia atpaþinti ðarlatanus arba piktavalius, nuo kuriø Baþnyèia grieþtai atsiriboja ir ragina tikinèiuosius jø saugotis. Vienas ryðkiausiø tokiø poþymiø, kai asmuo save gretina su Jëzumi, sakosi turás Jëzaus darytiems stebuklams prilygstanèiø galiø. Tai ðëtoniðka pretenzija, bûtent ðëtonas mëgino varþytis su Iðganytoju savo galia. [...] tiek ypatingø antgamtiniø galiø priskyrimas sau ir mëginimas jomis veikti kitus, tiek ir lengvatikystë yra sunki nuodëmë 13. Pasimetimà ir klaidþiojimus, kurie lëmë sielovadinæ bûtinybæ nedviprasmiðkai atsiliepti á vieðuosius svarstymus apie prezidento dvasinës vedlës galias, puikiai liudija buvusio Vilniaus kunigø seminarijos dëstytojo Rimanto Meðkëno pavyzdys. Rinkimø kampanijos metu ásitraukæs á Pakso komandà, po inauguracijos incidentø jis ëmësi vieðai ginti pranaðës garbæ, o jo vadovaujamas Dialogo kultûros institutas iðleido Loliðvili liaupsinanèià knygà 14. Ar galima tikëtis atsparumo New Age ui ið paprastø tikinèiøjø, jei teologijos licenciatas tvirtina, kad pasitikëjimas burtininkëmis puikia dera su katalikiðkais ásitikinimais? Baþnyèios þinios be galo operatyviai bene per porà savaièiø iðvertë ir publikavo Popieþiðkosios kultûros 11 Lietuvos vyskupø laiðkas kunigams, vienuoliams, katechetams ir visiems tikintiesiems, , in: Baþnyèios þinios, 2003, Nr Pvz., þr. Ðiø laikø stebuklai Lietuvoje: vysk. Sigitas Tamkevièius atsako á Pauliaus Subaèiaus klausimus, Naujasis Þidinys-Aidai, 1995, Nr. 2, p Baþnyèios þinios, 2003, Nr Gyvenimo link: Lenos Loliðvili fenomenas, sud. Daina Parulskienë, Vilnius: Dialogo kultûros institutas, Jonitø (buv. Trinitoriø) vienuolyno Vieðpaties Jëzaus baþnyèios interjero fragmentas. Vilnius Tomo Vyðniausko nuotr. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

14 PAULIUS SUBAÈIUS tarybos ir Popieþiðkosios tarpreliginio dialogo tarybos praëjusio vasario pradþioje paskelbtà studijà Jëzus Kristus gyvojo vandens neðëjas: Naujojo amþiaus (New Age) krikðèioniðkasis apmàstymas 15. Tik apmaudu, kad dël sveiku protu nesuvokiamo Katalikø pasaulio konkuravimo su Katalikø interneto tarnybos leidybos grupe dokumentas taip ir nepasirodë planuota atskira knygele. Lietuvos dvasinës sumaiðties akivaizdoje ji bûtø buvusi itin aktuali. Pastebëtina, kad Loliðvili iðprovokuota vieðoji polemika apie antgamtines þmoniø galias turëjo ir teigiamø pasekmiø. Greta ganytojø pasisakymø, diskusijoms tinkamø gairiø teikë Arûno Peðkaièio OFM, Gintaro Beresnevièiaus ir keliø kitø pasaulieèiø bei dvasininkø komentarai ezoterikos tema. Tai ne vienam tapo proga pamàstyti, ar toks jau nekaltas yra domëjimasis energijomis, virpesiais, Feng-shui... VIII. ADVENTAS KAIP IÐÐÛKIS Per 2002 m. Adventà tikintieji skundësi nepakenèiamu rinkiminiu sàmyðiu, kuris nelemtai papildë prekybiná ðurmulá tuomet tikëtasi, kad ateityje karðèiausi politiniai ávykiai nesutaps su Kristaus gimimo laukimu. Deja. Sveikindamas Lietuvos radijo klausytojus su praëjusiomis Kalëdomis, kard. Baèkis sakë: Naujøjø laikø Adventas, o ypaè ðiemetis Adventas Lietuvoje buvo nelengvas iðbandymas net ir sàmoningam krikðèioniui. Ar ámanomas atlaidumas be teisingumo, ar galima pagal senà krikðèioniðkà paprotá prieð Kalëdas atsiteisti ir susitaikyti neatlyginus skriaudø ir neapvalius sàþinës? Ðià dilemà metams baigiantis politikai sprendë politinëje, teisininkai teisinëje, pilieèiai virtuviø bei aludþiø ginèø plotmëje. Tuo tarpu vyskupams teko sunki dalia atsakymà suformuluoti kaip ganytojiðkà patarimà visiems katalikams ir kataliku besiskelbianèiam prezidentui. Raginimà græþtis á savo sàþinæ Paksas atrëmë mestelëjæs: keli vyskupai tai dar ne Baþnyèia. Prezidentas nebuvo originalus. Jau gerà deðimtmetá spauda, (po)sovietiniai kultûrininkai ir politikai skirstë: tikrieji ir ne tokie tikri kunigai, modernûs ir senoviðki vyskupai, Vilniaus ir Kauno, ðiø laikø ir Viduramþiø Baþnyèia. Gal bent dabar ásitikino, kur veda tiesioginis Baþnyèios 15 Þr. Baþnyèios þinios, 2003, Nr Kauno arkivyskupijos kunigø susirinkimo ( ) komunikatas, þr. url: kaip Dievo Tautos skaldymas [, kuris] tampa nusikaltimu prieð Baþnyèios vienybæ 16? Jau në visø dvasingiausias tëvelis, gelbëjæs griaunamus kolchozus, þlungantá Ðleþevièiø ir smerkæs Lietuvos stojimà á NATO, nepuolë ðaukti: Rolandëli, laikykis. Tiesa, radosi paties Pakso pasiskirtø prezidentûros kapelionø, taèiau jø karjeros virðûnë provincijos þurnalistams skirto brendþio palaiminimas. Prezidentinë istorija kada nors baigsis, bet suprieðinti þmonës, Paksui pataikavæ kunigai ir kaskart aðtrëjantis klausimas apie Baþnyèios visuomeninæ laikysenà niekur nesidës. Ðias problemas galima spræsti teisiniu ar administraciniu poþiûriu, taèiau didþiausia naðta teks nuodëmklausiams ir dvasios tëvams. Per paskutinæ Laisvosios Europos radijo Religijos ir kultûros valandëlæ Vilniaus liuteronø klebonas Mindaugas Sabutis iðsitarë: mes, dvasininkai, aiðkiai pastebëjome, kaip per ðá Adventà pablogëjo visiems, turintiems dvasiniø problemø. w. Pastabieji, þvelgæ á Baþnyèià 2003-aisais, atkreipë dëmesá, kokia nepastovi ir permaininga þiniasklaidos meilë, koks trapus vieðosios nuomonës konjunktûra grindþiamas dëmesys dvasininkams ir jø iðtarmëms. Ankstesniais metais paskaièius laikraðèius, anot Vytauto Landsbergio patarimo, norëjosi nusiplauti rankas. Pernai atsitraukus nuo þiniasklaidos kanalø rûpëjo tiesiog iðkiðti galvà á laukà ir ásitikinti, kad esama kito ir kitokio gyvenimo nei tas, kurá ið rëksmingø antraðèiø sudësto manipuliacijos maestro. Erdvià regëjimo perspektyvà vërë gyvosios atminties langas Jono Pauliaus II apaðtaliðkosios kelionës á Lietuvà deðimtmeèio sukaktis ir jo pontifikato 25-metis. Paëmæs á rankas tuometiná dar pusiau socialistinës poligrafijos Ðventojo Tëvo apsilankymo nuotraukø rinkiná negali atsistebëti, kaip keitëmës mes, mûsø bendruomenës. Kasmet, tad ir pernai, skleidësi vis nauji andai su rûpesèiø diegtos vilties ugdyti veiklià ir sàmoningà katalikybæ pumpurai. Popieþius ragino ravëti atþelianèias totalitarizmo usnis ir gydyti sovietø paliktas þaizdas. Vyskupø atsisakymas paisyti þiniasklaidos ir politikø formuojamos konjunktûros, apdairiai skaièiuoti, kur krypsta svarstyklës, liudija Lietuvos Baþnyèià pramokus Jono Pauliaus II pamokas. Tapæs pontifiku jis nesvarstë, kas bûtø, jei rusai laimëtø Ðaltàjá karà. Jis tiesiog skelbë, kad tiesos niekintojams ir Dievo plano griovëjams lemta ðvæsti tik laikinas pergales. 14 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

15 TEMA: ÞVELGIANT Á 2003-iuosius TIGRAS VARDU KATAÐUNIS 2003 m. Lietuvos ekonomikos apþvalga Guoda Steponavièienë Praëjusiais metais kaip niekada iðryðkëjo Lietuvos geopolitiniø krypèiø kraðtutinumai: integracijos á Vakarø struktûras ES ir NATO finiðas ir rusiðko reikalø tvarkymo ypatumai, labiausiai atsiskleidæ prezidentûros skandalo metu. Nors ir vieni, ir kiti ávykiai visø pirma yra politiniai, ekonomikai jie turi esminës átakos. Integracija á ES reiðkia naujus ástatymus, naujas institucijas, naujus santykius ir principus, ir, þinoma, naujas galimybes. Tai ilgas procesas, kuris tik sàlyginai gali bûti susietas su konkreèia data ar net metais. Taèiau 2003-ieji iðskirtiniai tuo, kad vyko referendumas dël stojimo á ES ir pirmà kartà priimtas europinis biudþetas: Lietuvos nacionalinis biudþetas buvo rengiamas atsiþvelgiant á numatomà ES fondø paramà ir pagal tai parengtà Lietuvos investicijø prioritetus atspindintá Bendrojo programavimo dokumentà (BPD). Tai reiðkia ne tik padidëjusias biudþeto iðlaidø galimybes (dël struktûriniø fondø) kitais metais, bet ir didesnes iðlaidas, kadangi norint gauti ES paramos lëðas, turi bûti skirtas kofinansavimas ið nacionalinio biudþeto. GO WEST Nepaisant nevisai korektiðkos rinkimø kampanijos ir paèios ES keistenybiø, per Euroreferendumà iðtartas Taip buvo neabejotinai ryðkiausias metø ávykis Lietuvoje. Tai rimtas þenklas ir mums patiems, ir Lietuvos vertintojams pasaulyje. Nors kelias nebuvo nei roþëmis, nei rûtomis klotas, net nesinori spëlioti, kaip atrodytume ðiandien uþsienio investuotojams, þiniasklaidai, turistams su ðvino prieskonio prezidento skandalu ir neigiamais referendumo rezultatais. Kadangi uþsienieèiams Rytø Europa ir taip yra ne itin þinomas ar pasitikëjimà keliantis kraðtas, investicijø á Lietuvà rizikos dydis bûtø tikrai pervertintas (veikiausiai ne tik bûtø, bet ir yra). Uþsienio investicijø, kad ir kaip jø nemëgtø netgi dalis ekonomistø, Lietuvos ámonëms reikëjo, reikia ir dar ilgai GUODA STEPONAVIÈIENË (g. 1969) baigë VU taikomàjà matematikà ir VGTU civilinæ inþinerijà. Laisvosios rinkos instituto viceprezidentë. reikës. Reikia ne tik pinigø, bet ir naujø darbo bei valdymo bûdø, naujø santykiø tarp darbdaviø ir darbuotojø, tarp partneriø ir konkurentø, naujø þiniø ir rinkø. Pasitelkus vienà kità ekonominá rodiklá, pvz., darbo produktyvumà, kuris Lietuvoje nesiekia ir 40 % ES vidurkio, nesunku suvokti, kad modernizacijos, restruktûrizacijos ir kitokios transformacijos tempai nelëtës 1. Gal tik taps lokalesni vyks ne tiek valstybës ar ðakos mastu (nors ir ðito dar bus), bet ámonëse ir atskirø þmoniø protuose. Taigi tikslas pasiektas 2004 m. geguþæ tapsime ES nariais. O kaip su priemonëmis? Referendumas dël Lietuvos narystës ES panaudojo 2002-øjø pabaigoje per prezidento rinkimus ið butelio paleistà gërybiø þadëjimo dþinà. Sunku pasakyti, kiek tokie ðûkiai kaip Europos Sàjungoje nëra skurdo arba Europoje gausime darbo ir daugiau uþdirbsime lëmë rinkëjø apsisprendimà. Taèiau faktas, kad ðie ðûkiai nëra teisingi: skurdo esama visur, o dël darbø ir didesniø atlyginimø, kaip ir visur ekonomikoje vieni gaus, kiti negaus, priklausomai nuo to, kà pasiûlys. Nepagrásti paþadai neabejotinai veikia Lietuvos þmoniø mentalitetà. Gebëjimas realiai vertinti padëtá, pasikliauti savimi, savo partneriais ir kolegomis kaip tik tos savybës, kurios ðiandien bûtinos sëkmingai ekonominei veiklai ir Lietuvoje, ir juo labiau Europoje ar pasaulyje. Tai savybës, kuriø normalûs sovietiniai þmonës neturëjo, nes neturëjo turëti pagal santvarkos apibrëþimà. Dël jø trûkumo daugybë þmoniø jau nepriklausomoje Lietuvoje nesugebëjo pasinaudoti investiciniais èekiais per pirmàjá privatizacijos etapà, nusivylë bankais, privaèiu verslu ir netgi savo valstybe. Taèiau blaiviam ir konstruktyviam màstymui sunku ásitvirtinti tol, kol ðitaip intensyviai kuriami nepagrásti lûkesèiai. Juk taip saldu girdëti, kad esi nekaltas dël padëties, kurioje esi (ir, aiðku, esi ja nepatenkintas), kad kalti yra kiti, kad juos galima nubausti, kad galima politiniu lygiu priimti sprendimus pvz., ástoti á ES arba tiesiog ávesti tvarkà, nuo kuriø gyvenimas visiems 1 URM duomenys, NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

16 GUODA STEPONAVIÈIENË pagerës 2. Supratimas, kad taip nebûna, gyvenimo taip pat nepagerina, o psichologiðkai gal net pasunkina. Taèiau jis nukreipia þmogaus pastangas konstruktyvia kryptimi, kuria atkakliai ir ilgai einant pasiekiama ir rezultatø. Prezidento ið(si)kelta ir eurointegracijos kontekste daþnai eksploatuota gelbëtojø, vilties ir pinigø dalytojø vizija atitolino daugelio Lietuvos þmoniø susivokimà ekonominëje aplinkoje ir daugelio jø problemø sprendimà. Galime pasiguosti nebent tuo, kad daliai þmoniø ðis procesas turëtø suveikti kaip vakcina prieð bûsimas demagogijos bei paþadø dalijimo akcijas. Net smalsu darosi, kokià retorikà panaudos politikai per ðiø metø Seimo rinkimus. SAIKAS IR EKONOMIKOJE DORYBË Ne vienas analitikas pastebi, kad ES narystës siekis konsolidavo ávairiausias politines jëgas vienam bendram tikslui pasiekti. Iki jo iðsipildymo telikus formalumams, praëjusiø metø viduryje á pirmà vietà iðkilo kitas, daug proziðkesnis tikslas gauti kuo daugiau ES Einant á referendumà dël Lietuvos Respublikos narystës ES. Vilnius, 2003 m. geguþës 10 d. Tomo Bauro nuotr. ELTA paramos. Tikslas labai praktiðkas ir visiems suprantamas kas gi gali nenorëti dovanojamø (tegu ir su tam tikromis sàlygomis) pinigø? Taèiau ne veltui sakoma, kad nemokamø pietø nebûna. Ekonomika kaip mokslas apie ribotø materialiø iðtekliø efektyvø pasiskirstymà byloja, kad bet kokios subsidijos iðkreipia konkurencijà rinkoje. Mat subsidijuojamos sritys dirbtinai pritraukia ekonominius veikëjus, taip nusausindamos kitas sritis. Be to, paramà gavusios ámonës atsiduria daug pranaðesnëje padëtyje nei konkurentai ir ðiems grësmë bankrutuoti padidëja, o tai bëda ne tik jiems, bet ir vartotojams. Maþa to, kadangi didelë dalis ES paramos bus skirta vieðajam sektoriui, jis taps nelygiaverèiu konkurentu verslui. Pavyzdþiui, kaip komerciniam ryðio tiekëjui turëtø atrodyti per Informacinës visuomenës plëtros komitetà gautos lëðos skaitmeninei atskirèiai maþinti, tiesiant plaèiajuostá ryðá kaimo vietovëse? Arba privaèiai kaimo turizmu besiverèianèiai sodybai uþ ES pinigus Turizmo departamento ðalia statomas kempingas? Maþø maþiausia grësmingai. Ir nesàþiningai. Europos Komisijos pareigûnai pabrëþia, kad tokiø vieðojo sektoriaus ásiverþimø á verslo darþus turëtø bûti iðvengta. Taèiau tai nelengva ágyvendinti netgi norint. O ar Lietuvoje bus tokio noro, labai abejoju. Per daug visi uþsiëmæ programa: paimti kuo daugiau. Kaip neprisiminsi istorijos apie Mikës Pûkuotuko vaiðes triuðio oloje. Kitas rimtas klausimas, kam tuos pinigus paskirti. Struktûriniai fondai Regioninës plëtros, Socialinis, Þuvininkystës orientavimo ir Þemës ûkio orientavimo bei garantijø yra specializuoti, taèiau pirmøjø dviejø paramos sritys suformuluotos gana plaèiai. Regioninës plëtros fondo gamybos restruktûrizacija ir plëtra, investicijos á infrastruktûrà, Socialinio socialiniø problemø, visø pirma uþimtumo, problemø sprendimas. Þemës ûkio orientavimo fondas taip pat skirtas ne tradicinëms subsidijoms ûkininkams, o naujiems ûkininkavimo metodams bei alternatyvioms þemës ûkiui veikloms kaime plëtoti. Tad finansuotinø srièiø pasirinkimas nacionalinëms valstybëms paliktas platus. Gruodá suderintas su Europos Komisija Lietuvos BPD m. numato ðiuos prioritetus: ekonominës ir socialinës ûkio infrastruktûros plëtros projektams 38,8% visø struktûriniø fondø lëðø, gamybinio sektoriaus plëtros 24,8%, þmogiðkøjø iðtekliø 3 plëtros 18,3%, kaimo plëtros ir þuvininkystës 15,1%, techninei pagalbai 3%. Ið viso 895,2 mln. eurø 4. Tokias sumas paskirstyti nei tarp prioritetø, nei tarp konkreèiø projektø nëra lengva. Reikia vertinti ne tik poreikius, bet ir ávairiø institucijø, ámoniø, asmenø gali- 2 Apie panaðias utopijas linksmai raðë J. Èièinskas: Vasjonës apie enokomikà, in: omni.lt, Þmogiðkieji iðtekliai plaèiai vartojamas, bet netikæs terminas: ne tik negraþus, bet ir neteisingas. Juo uþtuðuojama esminë þmogaus, kaip ekonominio veikëjo, savybë valia pasirinkti ir veikti, o ne tik bûti veikiamam NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

17 TIGRAS VARDU KATAÐUNIS mybes finansavimà gauti, o gavus projektus ágyvendinti. Normaliomis sàlygomis ðá darbà atlieka rinka. Todël idealiø sprendimø nëra ko tikëtis, taèiau bent jau pagrástø ir skaidriø norëtøsi. Pirmas klausimas, kuris kyla kiekvienam, pamaèiusiam ðiuos skaièius ar tikrai transporto infrastruktûra mums tokia svarbi? Ketvirtadalá infrastruktûros lëðø numatyta skirti transportui, ðvietimo, mokslo ir studijø infrastruktûrai 7,4%. Ar pas mus labai trûksta keliø, kyla dideliø susisiekimo ar saugumo problemø? Tiesa, geleþinkeliø bûklë yra apverktina, o prieðingu atveju galëtø atneðti daug naudos ir ekonomine, ir gyvenimo kokybës prasme. Taèiau galiu laþintis, kad liûto dalis ðiø lëðø teks ne jiems, o automobiliø keliams. Energetikos tinklø sujungimas su Vakarø Europos energetine sistema bûtø aukðèiausio prioriteto vertas projektas (apie tai þr. toliau), taèiau jam reikalingos didþiulës lëðos bei tarptautinis mastas: Europos rekonstrukcijos ir plëtros banko vertinimais, vien elektros tiltas á Lenkijà kainuotø 1,5 mlrd. Lt, o ið Europos regioninës plëtros fondo visai Lietuvos infrastruktûrai m. numatyta skirti apie 1,8 mlrd. Lt. Remiantis ðiandieniø darbo rinkos problemø analize ir kitø ðaliø patirtimi, perðasi mintis, kad ES paramos pinigus bûtø racionalu investuoti á ðvietimà (taip pat ir suaugusiøjø). Kodël? Pirma, ðvietimui investicijos bûtinos, nes dabartinë darbo jëgos kvalifikacija netenkina ekonomikos poreikiø, dël to nukenèia ámoniø konkurencingumas, didëja nedarbas ir socialinës problemos. Antra, ðvietimui reikia dideliø ir ilgalaikiø investicijø, kuriø gauti rinkoje yra sudëtinga. Treèia, paramos rezultatais kokybiðkesniu ðvietimu gali pasinaudoti visi ðalies gyventojai. Ketvirta, leidus konkursuose dël paramos dalyvauti ir privaèioms mokykloms, galima iðvengti konkurencijos iðkraipymø ir netgi jà sustiprinti. Kodël ðis sprendimas nebuvo pasirinktas? Finansø ministerijos pareigûnø teigimu (bûtent ði ministerija buvo atsakinga uþ BPD rengimà ir derinimà), pasirinktas maþiausios rizikos variantas: kelius projektuoti ir statyti Lietuvoje moka, maþa to, jau esama tokiø projektø rengimo ir vykdymo patirties ið ankstesniø paramos programø (Phare). Turint omenyje kelininkø verslo ypatybes (vienintelis pirkëjas valstybë) bei stiprø lobby, galima bûtø numanyti ir daugiau prieþasèiø tokiam pasirinkimui. Þinoma, kaip pagrindiná iðsikëlus sieká paimti kuo daugiau ir realiai vertinant kitø srièiø, tarp jø ir ðvietimo, institucijø gebëjimus parengti gerus projektus, tokia taktika yra visai logiðka. Taèiau pats tikslas negali nekelti abejoniø, ir ne tik dël skausmingo Pûkuotuko patyrimo. Investicijø panaudojimas gali duoti labai skirtingà naudà (priklausomai nuo to, kaip sumaniai tai padaryta), neduoti jokios naudos (iðleidus pinigus nereikalingiems darbams) ar netgi atneðti nuostoliø (kai smarkiai iðkreipiamas iðtekliø pasiskirstymas ir konkurencija). Nevykusiø paramos ásisavinimo pavyzdþiø esama ir ES ðalyse (ypaè Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje). Yra jø (arba þenklø, kad taip bus) ir pas mus (pvz., skandalai dël paramos þuvininkystei). Taèiau svarbiausia, kad rinkai tokios paramos ið principo yra þalingos tik daþnai þalos þenklai nesti tokie akivaizdûs. Kita vertus, klausimas, kà ir uþ kà darysime su ðvietimu (sveikatos apsauga, vieðuoju administravimu, biudþeto deficitu ir pan.), lieka neatsakytas, t. y. esama srièiø, kurias tvarkyti tikrai reiks valstybei, ir visa tai kainuos. Jeigu nedarysime nieko, tai tais gerais keliais daug jaunø þmoniø bus priversti iðvaþiuoti mokytis kitur. Tai savaime nieko bloga, tik kyla tada klausimas, gal ir kitas ðiandien valstybës vykdomas paslaugas verta pirkti (verslo þargonu outsourc inti) ið kitø valstybiø, jei jau saviems pilieèiams parduoti nesiryþtama. Þmonëms bûtø tiesiog puiku: sienoms saugoti pasamdytume danus, biurokratijà tvarkyti atiduotume ðvedams, policijà britams. Bent bûtø aiðku, uþ kà mokesèius mokam... DIPLOMAIS SOTÛS? Paþvelkime detaliau, kas gi suplanuota ðvietimui. Remiantis Þiniø ekonomikos forumo (ÞEF) analize, m. ðvietimo ir mokslo sistemai numatyta 376 mln. Lt paramos: 38,6 mln. ið Regioninës plëtros fondo ðvietimo, mokslo ir studijø infrastruktûrai, likusi dalis ið Socialinio fondo 5. Ið Socialinio fondo skiriama parama þmogiðkøjø iðtekliø plëtrai BPD projekte paskirstyta taip: 61% bedarbiams mokyti, 39% naujø studijø programoms rengti 6. Tenka sutikti su ÞEF studijos autoriais, kad ið tokiø proporcijø tenka daryti iðvadà, jog rinkos poreikius atitinkanèiø specialistø rengimas bei tæstinis mokymas supaprastinamas iki bedarbiø perkvalifikavimo. Tuo tarpu ðiandien jau nekyla abejoniø, kad pagrindinë grësmë Lietuvos konkurencingumui kyla bûtent dël darbo jëgos kvalifikacijos. Pirma, Lietuvoje ágyjamas iðsilavinimas nesuteikia reikalingø praktiniø gebëjimø. Universitetai neiðmoko studentø mokytis, priimti sprendimus, dirbti komandoje, veikti neapibrëþtose situacijose ir nuolat kintanèiomis aplinkybëmis viso to, kas bûtina ðiuolaikiniam bet kurio rango vadybininkui ir net specialistui. Vadinamojo funkcinio iðsilavinimo stoka bûdinga praktiðkai 5 ES Struktûriniai fondai Lietuvoje tikrieji valdþios prioritetai. Þiniø ekonomikos forumas, Turint omenyje darbo birþos bei jos mokymo centrø plaèià infrastruktûrà, piniginis dëmesys bedarbiø mokymui neturëtø stebinti. Juk maitinti struktûras politikams bei valdininkams yra savaime suprantama. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

18 GUODA STEPONAVIÈIENË visoms ðalims kandidatëms ir nuo to, kaip pavyks jà paðalinti, stipriai priklausys ðiø ðaliø konkurencingumas Bendrojoje rinkoje, taigi ir þmoniø gerovë. Ðiø savybiø nebus galima iðugdyti, jei pagrindinis dëmesys bus nukreiptas á bedarbiø perkvalifikavimà (kuris daþniausiai yra formalus bedarbiai mokosi, kad ágytø teisæ á paðalpà). Drástu teigti, kad ðiø savybiø dabartinë aukðtojo mokslo sistema apskritai negali iðugdyti, nes yra surëdyta kitø vertybiø standarto ir hierarchijos pagrindu (ko vertas vien jau prestiþiniø leidiniø sàraðas!). Tokioje sistemoje dëstytojai nëra suinteresuoti investuoti á naujà mokymo kokybæ, juo labiau eksperimentuoti, inovuoti ir kitaip iðsiðokti. Ir administracinë, ir finansinë sistema tokias iniciatyvas baudþia. Todël be ðiø sistemø giluminës pertvarkos Lietuvos aukðtosios mokyklos nepajëgs suteikti savo absolventams ámoniø konkurencingumui bûtinos kvalifikacijos. Antra jau spëjusi iðryðkëti darbo rinkos bëda yra kvalifikuotø darbininkø trûkumas. Profesinio mokymo prestiþas tebëra labai menkas, o aukðtojo nenormaliai didelis. Ðias tendencijas pakursto ir ðvietimo politika nepaisant to, kad Lietuvoje þmoniø su aukðtuoju iðsilavinimu skaièius ir taip vienas didþiausiø pasaulyje, o lëðos, tenkanèios vienam studentui, atsiduria kitoje tarptautiniø palyginimø grafiko pusëje, priëmimas á aukðtàsias mokyklas (biudþeto finansuojamas) tebedidinamas. Turëti aukðtàjá iðsilavinimà ar net kelis tampa norma, nors tai toli graþu nereiðkia aukðto þiniø lygio. Kadangi kvalifikuotø darbininkø trûkumas Lietuvos pramonëje tik didës, bûtø labai naudinga persvarstyti lëðø, apimèiø ir dëmesio skirstymo prioritetus tarp ávairiø ðvietimo pakopø ir juos keisti atsiþvelgiant á ekonomines realijas bei tendencijas. Taèiau nesama þenklø, kad bûtø rengiamasi esminëms reformoms ðvietimo srityje. Taigi galime prognozuoti, kad jø nebus. Ir kas tada bus? Kaip visada þmonës turës ádëti daugiau pastangø, laiko ir pinigø, kad ágytø reikiamà kvalifikacijà. Tad ir konkurencingumas neiðaugs taip, kaip derëtø tikëtis ið baltiðkojo tigro. Nebent ðis gyvûnas pagal apibrëþimà yra þingsniuojantis, o ne ðuoliuojantis juk gyvo jo niekas nematë. Tuo galësim pasinaudoti gelbëdami tarptautiná Lietuvos prestiþà, kai ekonominio augimo tempai sulëtës. TAS SVAIGINANTIS BVP AUGIMAS Kaip teigia statistika, Lietuvos BVP pernai per tris ketvirèius iðaugo 8%, ir tai yra geriausias rodiklis tarp ES ðaliø ir kandidaèiø. Remiantis balandþio mënesio oficialia prognoze, ðiemet ekonomika augs 6,2%. Rinkos dalyviø lûkesèiai stulbinamai panaðûs 6,1% 7. Eksportas auga toliau, didëja ámoniø apyvartos ir pelnai, pvz., Maþeikiø nafta tikisi, kad 2003 m. uþdirbo mln. litø. Tenka pri(si)paþinti, kad 2002 ir 2003 m. BVP statistiniai vertinimai kelia ðiokiø tokiø átarimø. Tai patvirtina ir kitø analitikø pastebëjimai trumpai tariant, augimo skaièiai atrodo didoki. Taèiau norint tai empiriðkai árodyti, reikëtø turëti bent vienà alternatyvø statistikos departamentà su keliais ðimtais darbuotojø. Todël abejones palikime nuojautoms. Juolab kad kitaip negu konkreèios ámonës veiklos rezultato, niekas niekada nepamatuos, koks gi ðalies BVP tais ar kitais metais buvo ið tikrøjø. Ekonomika juk nëra tikslusis mokslas. Daug apèiuopiamesnis reiðkinys yra pats BVP augimo faktas. Kà gi reiðkia, kad BVP auga? Tai priklauso nuo poþiûrio. Þiûrint paprastai, augant BVP, þmogus tikisi asmeninës materialios gerovës: daugiau galimybiø rasti norimà darbà, daugiau pajamø, rinkoje daugiau prekiø ir paslaugø, geriau dirbanèios policijos, geriau valomø gatviø, suremontuotø mokyklø, netgi didesniø socialiniø iðmokø. Negalima sakyti, kad to nëra: statistinis nedarbas maþëja, vidutinis atlyginimas kyla, verslai pleèiasi, investuoja ir á gamybà, ir á darbuotojø gerovæ (ðiuos procesus katalizuoja ir ES darbo saugos bei kiti socialiniai standartai), pensijos 2003 m. buvo padidintos, 2004-øjø biudþetas numato didesnes algas valstybës tarnautojams, beje, ir didesnes bedarbiø paðalpas. Taèiau juk visi þmonës ðiø gërybiø gauna, ypaè ið perskirstymo (socialiniø iðmokø bei paslaugø). Perskirstymo didþioji bëda ir yra ta, kad padalijama formaliai (ir kaip kitaip valstybës mastu tai galima daryti?). Todël didþiulë lëðø dalis tenka ne skurdþiausiems, o sumaniausiems, o dar didesnë patiems skirstytojams (lapinams sûrio dalytojams). Biudþeto eilutëse to nematyti ágyvendinamos jo bendrosios nuostatos virsta labai konkreèiomis vienø, bet ne kitø ámoniø ar asmenø pajamomis. Ar tapo lengviau ákurti verslà? Ar tapo lengviau tà verslà iðlaikyti? Gal ávairiausiø rûðiø tikrintojai nebeima kyðiø? Gal sumaþëjo nusikalstamumas ir padidëjo pasitikëjimas policija? Gal tapo pigiau leisti vaikà á mokyklà ar gydytis? Deja, ne. Vos ne kas mënesá norminiø aktø leidëjai nudþiugina naujomis rûpesèio vartotoju apraiðkomis, kuriø naudà gaudo kontrolieriai bei gudresnieji konkurentai. Keletas pastarojo meto pavyzdþiø: draudimas prekybos centrams parduoti prekes pigiau nei jos ásigytos; draudimas vienam asmeniui turëti kelias individualias ámones; vaistiniø patalpø ploto, atstumo tarp vaistiniø ir jø santykio su gyventojø skaièiumi apribojimai; apribojimai pasirinkti ðildymo bûdà priklausomai nuo pastato vietos ir pan. Namø ûkiø iðlaidos sveikatos apsaugai ir ðvietimui auga, nors oficialiai ðios paslaugos netapo mokamos. Todël nenuostabu, kad didelë dalis gyventojø, ir ne tik gyvenanèiø ið 7 Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomikos rodikliø tyrimas, 2003 liepa. 18 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

19 TIGRAS VARDU KATAÐUNIS socialiniø iðmokø, nejauèia gyvenimo pagerëjimo. Ir dar ilgai nejaus kol nebus nustota taikyti dvigubus standartus: deklaruoti nemokamas paslaugas ten, kur jø bûti negali ir ginti ásivaizduojamus vartotojø interesus realiø vartotojø bei smulkiojo verslo sàskaita. Ið pirmo þvilgsnio gal ir paradoksalu, taèiau ðeðëlinë ekonomika ðiandien gelbsti ne vienà þmogø ir nuo skurdo, ir nuo neáveikiamos biurokratijos. Þiûrint politiðkai, augantis BVP yra tiesiog fortûnos ðypsena. Bepigu ðiandien bûti valdþioje: biudþeto pajamos auga gali daugiau dalyti ir bûti geras savo rinkëjams. Gali skinti buvusiø reformø ir politinio integracijos ádirbio vaisius. Taèiau geras ûkininkas galvoja ne tik apie derliaus puotà, bet ir bûsimà sëjà jai atrenka geriausià sëklà, skiria dëmesio bei laiko. Nepaisant proûkiðko socialdemokratø ávaizdþio, ði Vyriausybë labiau mëgsta domëtis nuimtu derliumi nei rengtis naujiems darbams. Ekonominiu poþiûriu spartus ekonomikos augimas yra laikas spræsti uþsilikusias problemas (pvz., gràþinti skolas) bei daryti reformas. Nors nuolatinis ekonomikos augimas teoriðkai yra ámanomas, praktiðkai dël valstybës intervencijø ekonomika plëtojasi cikliðkai. Todël naivu manyti, kad BVP augs nuolat ar kurá nors konkretø laikotarpá. Tikrai teks gyventi ir ekonomikos nuosmukio sàlygomis. Todël pakilimo metu yra ne tik palanku, bet ir bûtina investuoti á tas sritis, kurios pakilimo metu smarkiai akiø nebado, bet plëtrai sulëtëjus tampa didþiule naðta mokesèiø mokëtojams ir akivaizdþiai gadina gyvenimà visiems vartotojams. Tos sritys, ne kartà jau vardytos þemës ûkis, sveikatos apsauga, vieðasis administravimas, ðvietimas, teisëkûra, biudþeto sudarymas vis laukia savo eilës. Eilë lyg ir juda (ministerijos raportuoja apie pasiekimus), bet netrumpëja. Þemës ûkio pertvarkos apsiriboja ES Bendrosios þemës ûkio politikos diegimu, o tai ið esmës nëra reforma, bet tik aukðtesni standartai bei dosnesnës subsidijos (nei viena, nei kita nekeièia þemës ûkio ekonominiø santykiø pobûdþio). Vieðojo administravimo pertvarka apsiriboja ES reikalaujamø naujø institucijø kûrimu ar esamøjø statuso keitimu. Tai galbût ir atneð tam tikros naudos, taèiau naujø, pilieèiams palankiø santykiø valdiðkuose namuose negarantuos. Panaðu, kad net kalbëti apie esminæ ðvietimo pertvarkà yra tabu. Vis dar tebesigiriame pigia ir iðsilavinusia darbo jëga. Taip, iðsilavinusia pagal diplomø skaièiø ir pigia pagal statistinius atlyginimø vidurkius. Sveikatos apsaugos sistemos vidaus santykiø dþiunglës kelia siaubà kiekvienam priëjusiam arèiau. Todël stengiamasi prie jø nesiartinti tik ið tolo pakeisti vienà kità personalijà ar detalæ. Apie teisëkûros problemas verslas kalba jau ne vienerius metus: ne mokesèiø dydis spaudþia labiausiai, o painios ir neapibrëþtos taisyklës. Ne kreditø trûkumas yra pagrindinis stabdys naujoms veikloms atsirasti, o teisës aktais gerai pasiramsèiusi biurokratija. Ne smagumas dirbti ðeðëlyje traukia ámones slëpti veiklas ar pajamas, o teisës aktø viraþai: netikëti ir nepagrásti reikalavimai (juk visuomenei ið anksto paskelbti rengiamus projektus ar tartis su verslu tesàs kvailas vakarieèiø iðmislas), ar dar geriau teisës aktø ásigaliojimas atgaline data. Gal prezidentûros skandalas pastûmës teikti daugiau dëmesio susiklosèiusioms teisëkûros tradicijoms? Apibendrinant galima konstatuoti, kad reformoms palanki ekonominë konjunktûra iðnaudota nebuvo. Gal ji buvo iðnaudota kitiems ateities mokesèiø naðtà maþinantiems darbams? Deja, prieðingai jau susiklosèiusiai grieþtos fiskalinës politikos tradicijai, ekonominei logikai ir netgi Europos Komisijos perspëjimams, numatyta didinti skolinimàsi iki maþdaug 4,8 mlrd. Lt ir pasiekti Lietuvai rekordiná biudþeto deficità 2,95% BVP (pagal Mastrichto kriterijø riba yra 3%). Didinami ir kiti valstybës ásipareigojimai, antai pensijos ir bedarbio paðalpos m. pensijas numatoma padidinti vidutiniðkai 23 Lt ir tam ið Sodros biudþeto skirti beveik 200 mln. litø (palyginimui pensijø reformai apie 55 mln.). Tiesa, pensijø iðmokos Lietuvoje yra nedidelës ir visai logiðka ekonominio augimo metu bent kiek pagerinti pensininkø gyvenimà 8. Taèiau bëda yra ta, kad ekonomikai ëmus lëtëti, ðiø ásipareigojimø niekas nedrás sumaþinti (ásivaizduokite vyriausybës, sumaþinusios pensijas, likimà... Jis bûtø liûdnesnis nei tos, kuri padidina alaus kainas). Racionali iðeitis bûtø á ástatymà átraukti nuostatà, pagal kurià, atsiradus Sodros deficitui, pensijos iki tam tikros ribos bûtø maþinamos automatiðkai. Nedarbo paðalpø didinimas prieðtarauja Lietuvos aktualijoms ir bendrai europinei tendencijai stiprinti individualias paskatas aktyviai ieðkoti darbo. Vienintelë sritis, kurioje valstybës ásipareigojimai vykdomi greièiau nei planuota, yra rubliniø indëliø kompensacijos gyventojams m. tam buvo skirta 75 mln., 2003 m. 105 mln., ðiais metais numatyta gràþinti 277 mln. Lt, o tai daugiau nei buvo planuota. Iki praëjusiø metø pabaigos buvo gràþinta 1,625 mlrd. Lt, ir tai sudaro 45% visø gràþintinø lëðø (ástatymas dël rubliniø indëliø gràþinimo buvo priimtas 1997 m., prieð Lietuvos telekomo privatizacijà) 9. Pagreitintas indëliø gràþinimas yra pozityvus valstybës finansø politikos þingsnis, nors sumos biudþeto mastais yra gana nedidelës (palyginimui vien biudþeto deficitas sudaro apie 2 mlrd. Lt). 8 Pastebëtina, kad Lietuvoje kurá laikà esanti defliacija padidina realias gyventojø pajamas: pingant prekëms uþ tà paèià sumà galima ásigyti daugiau NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

20 GUODA STEPONAVIÈIENË NORS IR NEÁTIKËTINA Nors ir neátikëtina, taèiau viena struktûrinë reforma pernai pajudëjo 10. Buvo priimti teisës aktai, suteikiantys teisæ valstybinio socialinio draudimo ámokas mokantiems gyventojams nuo ðiø metø dalá jø nukreipti á pasirinktà privatø pensijø fondà. Reformos pradþia fondø pasirinkimas vyko gana audringai. Bûta daugybës debatø, priekaiðtø reformai, netgi valstybinës antireklamos. Palikus nuoðaly konkurencines pensijø siûlytojø aistras bei asmeninio pasirinkimo galvos skausmà (kuris tikrai suprantamas), galima konstatuoti, kad reformos pradþia buvo sëkminga: modelis pasirinktas geras, o nuogàstavimai, kad rinkoje nebus pakankamai pardavëjø ar pirkëjø, nepasiteisino. Lietuvos pasirinktas reformos modelis daug geresnis nei kitø Europos valstybiø, pavyzdþiui, Latvijos ar Estijos (su ES senbuvëmis lyginti bûtø nekorektiðka, nes jø pensijø reformos sprendþia kiek kitus uþdavinius). Iðskirtinis ir labiausiai kritikuojamas reformos elementas teisë þmogui pasirinkti, ar dalyvauti reformoje. Kaip ir visos ekonominës laisvës, ði gali sukelti tam tikrø trumpalaikiø problemø, taèiau ji yra socialiai teisinga jei valstybë verstø þmogø rinktis privatø fondà, ji lyg ir turëtø uþ já garantuoti, o tai reikðtø tokià pat valstybinæ sistemà kaip Sodra, tik kitaip sukonstruotà. Taèiau svarbiausia, jog tai bûtina sàlyga socialinës apsaugos sistemai pasveikti ateityje. Tokia pensijø reforma yra vienas nedaugelio politiniø þingsniø, tiesiogiai skatinanèiø þmones priimti savarankiðkus ekonominius sprendimus, be kuriø gyventi bus vis sunkiau. O þmonës rinkosi aktyviai jau pirmaisiais metais reformoje nusprendë dalyvauti 30% apdraustøjø. Oficialiosios prognozës, remiantis kaimyniniø ðaliø patirtimi, tesiekë 5 6% (pvz., Latvijoje ir Estijoje pirmaisiais metais kaupimà pasirinko 6 7% dirbanèiøjø). Daugeliui þmoniø ðá sprendimà priimti ið tiesø nëra lengva. Ir dël to, kad nëra patyrimo, ir dël paties objekto pensijø sistemos sudëtingumo bei neapibrëþtumo. Beje, ástatymas draudþia pensijø fondams reklamuotis naudojant hipotetinius skaièius (o kokie dar gali bûti kalbant apie bûsimà gràþà?), o reklamos turinys turi bûti ið anksto suderintas su prieþiûros institucijomis. Pastarosios tokià ástatymo nuostatà vertina teigiamai, taèiau prisimintina, kad kiekvienas draudimas ar ribojimas sumaþina informacijos ávairovæ, niveliuoja jà ir taip apsunkina þmoniø apsisprendimà. Tiesa, ðitaip ið vieðosios erdvës TV, radijo, spaudos paðalinama per daug optimistinë ar kontroversiðka reklama, taèiau ji neiðnyksta, o persikelia á pensijø fondø potencialiø klientø ir agentø santykius, kuriø kontrolë praktiðkai neámanoma. Yra ir daugiau nepageidaujamø reformos niuansø, taèiau pagrindinis klausimas lieka vienas pirmas þingsnis teisingas, o kas toliau? Netgi socialinës politikos kûrëjai pripaþásta, kad esamos reformos apimtys neleidþia ágyvendinti jos tikslø. Pirma, privaèiam kaupimui skirtasis tarifas nesudaro galimybiø reikiamam pensijø augimui ateityje. Antra, jis sukelia rizikà reformos sëkmei, mat bendra á fondus patenkanti pinigø masë yra nedidelë, ir jø reklamos bei administravimo iðlaidos (bûtinos jø veiklai) tampa palyginti didelës. Kadangi ámokos á privaèius fondus tesudaro menkà visos socialinio draudimo ámokos dalá, jos neiðsprendþia bûsimo (visø pirma dël demografijos) Sodros biudþeto deficito problemø, yra nepakankamos darbo apmokestinimui sumaþinti ir atsiþvelgti á kintanèià darbo rinkos specifikà 11. Todël gelbstint mûsø vaikø bei anûkø pensijas (mûsiðkes iðgelbëti bûtø jau labai sunku), reikës priimti dar daug esminiø ir ekonomiðkai nevienareikðmiø sprendimø. Kaip sparèiai plësti privalomàjá kaupimà (ástatymas numato didinti kaupimui skirtà ámokos dalá nuo 2,5% ðiemet iki 5,5% 2007 m.), ar/kaip skatinti savanoriðkà kaupimà, kaip drausti savarankiðkai dirbanèius, kaip traktuoti pensinio amþiaus prievolæ ávairiomis pensijø pakopomis ir pan. Tad pensijø reformos istorija tik prasideda. APIE PRIVATIZACIJÀ GERAI ARBA NIEKO Geriausia þinia apie privatizacijà yra ta, kad ji vyksta m. baigësi alkoholio gamybos valstybinis monopolis, parduoti Vakarø skirstomieji tinklai. Nors dël ypaè gausiø reguliavimø ir alkoholio gamyboje, ir energetikoje rinkos dësniai normaliai veikti negalës, ðiø verslø iðvalstybinimas yra esminis jø tolesnei plëtrai. Energetikos problemos Lietuvoje yra nuolatinë aktualija. Nors jau suderëta ES parama Ignalinos AE pirmojo bloko uþdarymui, klausimas dël Lietuvos energetikos ateities tebëra atviras. Galima prognozuoti, kad ginèai dël naujo atominio reaktoriaus statybos, atëjus apsisprendimo laikui, bus aðtrûs. Juolab kad tai nëra vien technologinis ir ekonominis klausimas. Ðiame gana nestabiliame energetikos kontekste vienintelis bûdas ágyti bent koká pagrindà po kojomis yra sukurti rinkà. Tam reikia, pirma, privaèiø subjektø, antra, technologiniø galimybiø apibrëþtos rinkos, treèia, ekonominës laisvës (pasirinkti partnerius ir formuoti kainas). Ekonominës laisvës kol kas nesama, bet ji po truputá atsiranda ir galima tikëtis, jog ateityje jos daugës. Privaèiø subjektø Lietuvoje ima rastis ir tarp elektros energijos 10 Neátikëtina ir dël politinës orientacijos, ir dël kitø ðaliø pavyzdþio. Ði reforma prieð porà metø pasirodë neáveikiama Lietuvos deðiniøjø vyriausybei. Kaimyninës ðalys (Latvija, Estija) nors ir anksèiau pradëjo, taèiau vykdo gerokai kuklesnes ir maþiau skaidrias reformas. 11 Sodros tipo sistemos yra pritaikytos darbui pagal darbo sutartis, bet netinka savarankiðkai dirbantiems apmokestinti. 20 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

21 TIGRAS VARDU KATAÐUNIS gamintojø, ir tarp skirstytojø. Belieka apgailestauti, kad pernai nebuvo parduoti Rytø skirstomieji tinklai, nors tam buvo visos prielaidos. Rinka energetikai yra ne tik ekonominë, bet ir technologinë sàvoka. Ðiuo metu Lietuvos energetikos sistema yra integrali buvusios SSRS sistemos dalis. Baltijos ðaliø rinka, nepaisant iðdidþiø Baltijos Asamblëjos ir kitø politiniø struktûrø deklaracijø apie jos svarbà, neturi prasmës dël savo maþumo. Lietuvos, kaip ir kitø Baltijos valstybiø, ekonominis ir politinis interesas yra integruotis á Europos energetikos tinklus. Tam reikalinga fizinë jungtis tiltas ið Lietuvos á Lenkijà arba ið Estijos á Suomijà. Apie pirmàjá projektà ðnekø lyg ir pakanka, taèiau nëra jokiø þenklø, kad jos ágytø kûnà. Tikëtina, kad viena rimèiausiø to prieþasèiø menkas Lenkijos suinteresuotumas. Tuo tarpu estai ir latviai jau pasiekë principiná susitarimà (áskaitant finansinës naðtos proporcijas) su suomiais dël elektros tinklø sujungimo kabeliu po Baltijos jûra. Pakvietë ir Lietuvà prisijungti 12. Tai tikrai gera þinia suomiø ir estø dalyvavimas turëtø suteikti ðiam Lietuvai svarbiam projektui realø pagrindà. Ðiame kontekste ypaè nekaip atrodo Lietuvos Vyriausybës ketinimai nebeparduoti Rytø skirstomøjø tinklø konkursà laimëjusiai Eesti Energija. Ir kokiø tik argumentø atsisakymui pateisinti nesurandama! Teigiama, kad pardavëjas visada gali persigalvoti, kad estai yra netinkami investuotojai, nes tai valstybinë ámonë ir juos paèius kas nors nupirks, kad lietuviams bus psichologiðkai sunku dirbti valdomiems nedidelës estø ámonës. Pateikiamos paslaptingø ekspertø nuomonës, kad Rytø skirstomøjø tinklø dabar parduoti tiesiog neverta, kad Lietuvos valstybës valdoma ámonë veiks ne kà prasèiau nei privatizuota ir pan. Þinoma, galima svarstyti be galo, kada geriau parduoti ir kam. Taèiau faktas lieka tas, kad Eesti Energija yra normalios reputacijos ámonë, kuri laimëjo privatizavimo konkursà, o Vyriausybës veiksmai nutraukiant konkursà bûtø ir nepagrásti, ir nekorektiðki (ne veltui tokiu atveju estai grasina paduoti jà á tarptautiná arbitraþà). Jeigu norëta parduoti ámonæ tik privaèiam pirkëjui tai bûtø visai logiðka, toká reikalavimà reikëjo suformuluoti konkurso sàlygose (beje, Lietuvos telekomas buvo parduotas valstybinei ámonei). Þvelgiant strategiðkai, ðis sandoris taip pat bûtø naudingas. Integracija á Vakarø energetikos tinklus, drástu teigti, yra svarbiausias ekonominis uþdavinys, kuriuo ðiuo metu turi uþsiimti valstybë (visose kitose srityse yra susiformavusi rinka). Atsiradus tilto galimybei per Estijà, Eesti Energija, kuri yra Ðiaurinio energijos tilto projekto partnerë ir iniciatorë, investicijos á Lietuvos skirstomuosius tinklus bûtø tiesiog kaip tik. Taèiau kaip parodë ir ankstesniø objektø pavyzdþiai, ne ekonominiai argumentai valdo privatizacijà. Atsisakymà parduoti Rytø skirstomuosius tinklus sunku bûtø aiðkinti kitaip nei nenoru parduoti ne tam. Tuomet kyla klausimas, kas buvo tas ir, svarbiausia, kodël bûtent tas. Atsakymas banalus esti interesø ir jie ágyvendinami per privatizacijà. Vienintelis bûdas to iðvengti patikëti privatizacijà skaidriai ir anoniminei birþai. Taèiau to bijomasi, argumentuojant valstybiniais interesais ir ne tokio kapitalo baubais. Kaip ir prieð Maþeikiø naftos privatizacijà, vël suaktyvëjo kalbos apie rusiðkà kapitalà (beje, suaktyvëjo ir pats kapitalas). Taèiau Rusija, deja, nëra vienø metø ávykis Lietuvos ekonomikai ji buvo, yra ir bus reikðminga (apie neðvaraus kapitalo elgesá þr. mano komentarà Delfi portale Pinigai nekvepia. Jie uþuodþia 13 ). Ðiaip keista, kodël menamos blogybës atrodo baisesnës nei ne kartà pasitvirtinæ faktai? Taigi apie privatizacijà gerai arba nieko. Puiku, kad ji vyksta. O kad vyksta ne taip, kaip derëtø, akivaizdu. Deja, bûdai to iðvengti politikams neatrodo vertesni jø baimiø ir interesø. VIETOJ PALINKËJIMØ Vieni sako, metai buvo geri, o ðie bûsià dar geresni. Kiti sako, metø bûta sunkiø, o ðie bûsià dar sunkesni. Ir vieni, ir kiti teisûs iðsiplëtusi rinka atneða daugiau kliûèiø ir daugiau galimybiø. Kam pavyksta geriau pastarosiomis pasinaudoti, tam ir metai geri. Taèiau Briuselis artëja visiems, horizontas platëja. Greitai, matyt, neiðvengsime galvasopio dël ðiandien atrodanèiø gana tolimø problemø: terorizmo, imigrantø, Europos ginkluotøjø pajëgø, lenkø ðachtininkø ar prancûzø transportininkø streikø, ðeðëlinio darbo Vokietijoje bei visos Europos lëto ekonominio augimo. Tad kol galim, spræskim savus reikalus, svetimi netruks uþgriûti. 12 Elta, &categoryID= , NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

22 TEMA: ÞVELGIANT Á 2003-iuosius AMERIKONØ PAIEÐKOS Egidijus Vareikis Pasaulis, po komunizmo þlugimo turëjæs bûti saugesnis, tampa vis nesaugesnis. XX a. politikai ir teisës þinovai sukûrë aiðkias valstybiø ir priklausomø teritorijø definicijas, paaiðkino, kas yra titulinë nacija, kas tautinë maþuma, suformulavo pripaþinimo ir nepripaþinimo principus, karo etikà, pabëgëlio ir karo belaisvio statusà ir daug kitø dalykø. XX a. pabaigoje atgimë mitas apie amþinàjà taikà Europoje, integracijos ir stabilumo palaimà. XXI a. pradþia rodo, kad nepripaþintø, savaip nelegaliø valstybiø skaièius auga vos ne geometrine progresija, apie pusðimèio valstybiø centrinë valdþia nekontroliuoja savo provincijø, tarptautinis terorizmas kariauja su didþiosiomis valstybëmis nepaisydamas taisykliø ir etikos normø, þmogaus teisës tampa politinës pajuokos objektu. Kadaise vienu metu pasaulyje sugyveno euroatlantinë demokratija ir stalininis totalitarizmas, dabar, regis, lygiagreèiai vyksta integracijos procesai ir èia pat tarpsta civilizacijø konflikto prielaidos. Atrodo, kad seniai atrastame pasaulyje ðiandien nebeaiðku, pagal koká raidos modelá jis evoliucionuoja. Në vienas iki ðiol sukurtasis taip ir nepaaiðkina, kas pasaulyje vyksta. Vadinasi, reikia ieðkoti ko nors nauja... I Praëjusiais metais deðimt Vidurio Europos ðaliø pasiraðë prisijungimo prie ES sutartis. Valstybiø juosta nuo Estijos ðiaurëje iki Slovënijos pietuose jungiasi á ES, formaliai jos taps ir NATO narëmis. Artimiausiais metais jø pëdomis tikriausiai paseks Rumunija su Bulgarija, dar vëliau gal Kroatija ir... Turkija. Apie integracijos naudà naujokams ir paèiai sàjungai priraðyta apsèiai. Nëra reikalo kartoti, kokios ekonominës, teisinës, politinës ir finansinës galimybës atsiveria. Tiesiog gali nepavykti jas tinkamai panaudoti, panaudoti racionaliai, nes ðvaistyti eurø ðen bei ten ES nesirengia. Visos kandidatës tvirtino esanèios tobulai pasirengusios narystei. Kà gi, brandos egzaminas jau netoli. Net ir plëtros skeptikai pripaþásta, kad nuoseklus ir kruopðtus pasirengimas ðalims kandidatëms buvo naudingas, jos pastebimai priartëjo prie Vakarø ir jø bu- vimas ES klube ðiandien visai natûralus. Skirtumas tarp besijungianèiø ir nesijungianèiø á ES akivaizdus, pakanka palyginti, pavyzdþiui, Baltijos valstybes su Pietø Kaukazo respublikomis. Skirtumas èia ne tiek faktinis, kad Pietø Kaukazas paskendo karuose, o Baltijos ðalys sëkmingai sureguliavo santykius su didelëmis ir maþomis kaimynëmis. Veikiau kaip tik ES vilionës ir buvo stiprus argumentas neeskaluoti þeligovskiadø, Valgos miesto klausimø ar jûros sienos. Vengrams teko prikàsti lieþuvá dël Transilvanijos priklausomybës, bulgarai su rumunais pamirðo Dobrudþà... Pietø Kaukazui, kaip ir likusiai politinei Rytø Europai, neturëjusiai integracinio stimulo, teko prabanga tà tvarkytis kaip nori, o norai pasirodë nesveiki. Kalbant apie dabartinæ ES plëtrà, sakoma, kad ji kaip niekada didelë. Didelë technine prasme. Bet, kita vertus, ar ji ne per maþa? Sutariama, kad ES, kokia ji bus artimiausiu metu, siekia savo galimybiø ribas. Kitoms ðalims tiesiog nieko neþadama. Argi to tikëtasi, ar tik palyginti nedideliø ðaliø yra vertos bûti sëkmingos pokomunistinës transformacijos pavyzdþiais? Juk tai tik apie 2% pasaulio gyventojø. Berlyno sienos griuvimas vadintas globalios reikðmës ávykiu, taèiau po beveik 15 metø matyti, kad jo efektas lokalus. Azijoje, Afrikoje ar Lotynø Amerikoje problemø nesumaþëjo, o reþimø raida ir kaita, kaip dabar matyti, maþai priklauso nuo globalinës strategijos planuotojø. Rusijoje ir jos apylinkëse demokratijos eksperimentas laikomas nepavykusiu. O gal ta kukli plëtra rodo, kad ES politikos galimybës kaip buvo, taip ir liks kuklios, kad ir kokio fizinio dydþio sàjunga bûtø. Pasirengimà graþiai ateièiai gerokai temdo vidinës problemos niekaip neprasidedanti radikali sàjungos reforma. Jos neigiamas simbolis taip ir nepriimta Konstitucija. Italija turëjo ambicingà planà, vadintà nuo Romos iki Romos. Pirmieji suvienytosios Europos teisës aktai atsirado Romoje ðeðtame deðimtmetyje. Pernai jas turëjo vainikuoti Konstitucija, taèiau to neávyko... Buvo sumanyta sukviesti Europos Konventà tarptautiná ir tarpinstituciná pasitarimà, turëjusá pateikti naujø, ðvieþiø ir racionaliø sumanymø. Savikritiðkai kalbant, Konventas nieko radikaliai nauja nepasiûlë, o Tarpvyriausybinë Konferencija Konvento visai nepa- 22 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

23 AMERIKONØ PAIEÐKOS gerbë Konferencijos dalyviai susirinko su savø vyriausybiø nuomonëmis, kurioms Konvento suderintas sprendimas buvo në motais. Didþiausiø nesëkmës kaltininkø Ispanijos ir Lenkijos vyriausybiø atstovai siekë visai ne to, kas buvo sutarta su ðiø ðaliø atstovais Konvente. Konventas pridarë problemø ir ten, kur jø nebuvo. Europieèiams niekada nekilo klausimas, ar Europa yra, ir jei jau taip, kiek yra krikðèioniðka, kol ðito nereikëjo raðyti á Konstitucijà. Dabar gi sutriko ir politikai, ir rinkëjai. Krikðèionybës klausimu susidariusi painiava veda tik prie tarpusavio barniø ir nepadeda nei Europos vienybei, nei jos krikðèioniðkajai prigimèiai. Krikðèionybës paminëjimà Konstitucijos preambulëje politikai traktuoja taip ávairiai, kad rasti kokià nors priimtinà interpretacijà beveik nebeámanoma. Ne geresnë situacija su Nicos sutartimi, kurià imta revizuoti dar neásigaliojusià. Suprantama, kad funkcionali Konstitucija ne toks jau paprastas dokumentas, kuriam uþtenka vien gerø norø ir italiðko entuziazmo. Konstitucijos kûrimo nesëkmës tai atspindys europieèiø noro bûtinai sukurti produktà, kuris lyg ir turëtø veikti, o po to já priversti veikti. Gal ir ðventvagiðkai skamba, taèiau vis dëlto kam tos Konstitucijos reikia, jei ne paprasèiausiai tuðèioms ambicijoms patenkinti? Paprasta formulë geriau jokios konstitucijos negu bloga pasirodë esanti teisinga. Europieèiai galiausiai susivokë, kad ðnekos apie radikalias reformas ir toliau lieka ðnekomis. Vidurio Europai árodinëta, kad ji paklius á kitokià ES nei buvo jos integracijos pradþioje, bet, atrodo, patenka á tà paèià. Ir ta senoji ES, kaip matyti, ne tokia ir bloga. Joje gerai funkcionuoja vieninga rinka, veikia subsidiarumo principas, valstybës iðsaugo tapatybæ ir politiniø sprendimø nepriklausomybæ. Europa, pradëjusi vienytis po Antrojo pasaulinio karo, siûlë daugybæ projektø, ir nereikia liûdëti, kad kai kurie neiðsipildë. Galiausiai mes juk ketinome ásijungti á Europà, kuri kuria laisvæ atskirai nuo Rusijos, Azijos, radikaliojo islamo. Ramià, santûrià ir soèià laisvæ be pilietiniø karø, savitarpio þudymø, vienijanèià skirtingas kalbas, skirtingus patiekalus ir skirtingà supratimà apie vakaro ir ryto darbus... Ar ne taip? Bus ar nebus Konstitucija, nebe taip svarbu. Svarbiausia, kad Vidurio Europos ðalys ið istorijos objektø tampa istorijos subjektais. Ne jas reikës remti, o jos spræs, kà remti Afrikoje ar atsiliekanèiuose Rytuose. Tai svarbiau negu formalus Konstitucijos popierius. II JAV valstybës sekretorius Colinas Powelas Amerikos nuopelnus taikai ir pasaulio tvarkai 2003-aisiais metais apibûdino optimistiðkai. Jo teigimu, JAV prezidento Busho pasaulio vizija yra aiðki ir tvirta: Amerika turi ne vien teisæ, bet veikiau pareigà saugoti pasaulinæ taikà, ágyvendinti principus, kurie yra ne JAV, o viso pasaulio vertybës. Valstybës sekretoriaus nuomone, JAV dalyvavimas Afganistano ir Irako pertvarkyme yra sveikintinas. Afganai, JAV globojami, parengë savo konstitucijà, ðalyje pastebimai pagyvëjo rinka, netrukus ir visuotiniai rinkimai. Irako þmonës turi taip pat greitai apsispræsti, kokia valdþia galiausiai pakeis nusikaltimais pagarsëjusá Sadamo Huseino reþimà. JAV vizija sukurti vadinamuosius platesniuosius Vidurio Rytus laisvës ir gerovës regionà nuo Palestinos iki Afganistano. Tam reikia pabaigti Izraelio ir arabø konfrontacijà, pertvarkyti Afganistanà ir Irakà, sudemokratinti Iranà. Be to, JAV interesas yra ir demokratija Kuboje, stabilizacija visame Lotynø Amerikos regione, visur, kur demokratija dar labai trapi. Jei tai atrodë neámanoma anksèiau, taps realu dabar. JAV turi ne tik galimybiø, bet ir aiðkià politinæ valià. Kas gi ta JAV politika, ðiandien apibûdinama labai nevienodais epitetais? Ar ji naivi, trumparegiðka, ar vis dëlto turi kokià nors moralià ir pozityvià idëjà? Analitikø nuomone, amerikieèiai bando laikytis keliø lengvai suvokiamø principø. Pirmasis tai ásitikinimas, kad JAV yra geriausia, teisingiausia, protingiausia ir t. t. visø laikø valstybë. Tai neginèijamai rodo jos globali sëkmë. Dël savo savybiø ji vienø mylima, kitø gal ir nekenèiama. Taèiau ateitis priklauso bûtent tai ideologijai, pagal kurià JAV ir buvo sukurta. Antrasis tai ásitikinimas demokratijos principø amþinumu ir nepakeièiamumu. JAV demokratija tobulos demokratijos pavyzdys. Jei þmoniø bendruomenei leisime paèiai laisvai spræsti savo likimà, ji anksèiau ar vëliau sukurs kà nors panaðaus á Jungtines Valstijas. Neatsitiktinai amerikieèiai remia globalizacijà, rinkos atvirumà viskà, kas integruoja þmones, viskà, kas kuria vadinamàjá globaløjá kaimà. Praëjusiais metais JAV sudarë laisvosios prekybos sutartis su Èile, Singapûru ir Centrinës Amerikos ðalimis. Ðiø metø ambicinguose planuose numatytos ir sutartys su Vidurio Rytø valstybëmis. Treèiasis tai ásitikinimas, kad nesuprantantieji JAV uþsienio politikos yra arba ligoniai, arba neiðmanëliai, arba tiesiog blogai informuoti. Argi ne JAV pastangomis Iranas pristabdë savo branduolinæ programà, o Libija ëmë ieðkoti susitaikymo su tarptautine bendrija keliø, JAV remiama Kolumbijos vyriausybë vis labiau spaudþia narkotikø kartelius. JAV yra pasaulio politikos lobistës ir net policininkës. Net jei nenori to pripaþinti. Kuri gi kita didþioji valstybë turi toká átakos potencialà? Gal britai, bet tik tada, kai veikia iðvien su JAV. Kitos didþiosios daþniausiai realizuoja savo paèiø nacio- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

24 EGIDIJUS VAREIKIS nalinius interesus. Iki tikro bendravimo, sprendþiant konfliktus, dar toli, jei tai apskritai ámanoma. Taigi JAV sprendþia ir keièia pasaulá. O ar kas talkina? Pagalvojus, juk tik amerikieèiai rimtai siekia sprendimo globaliø problemø, kurioms priklauso Korëjos ar Vidurio Rytø atvejai. Formaliai, aiðku, kitos valstybës taip pat prisideda, taèiau daþniausiai ne tam, kad kà spræstø, o sureikðmintø save dalyvaudamos. Bet ar tikrai vien optimistiðkai galima vertinti JAV uþsienio politikà? Norëdamos ir sugebëdamos bûti stiprios, JAV turi vis daugiau dëmesio skirti savo saugumui. Amerikai grasinti ne taip jau sunku. Branduolinis ginklas netinka kovai su terorizmu, netinka jam në viena NATO strategija, kad ir kiek ji bûtø modifikuojama. Nuo teroristø labiausiai nukenèia... stipriausi. Ar tai reiðkia, kad vyksta civilizacijø konfliktas, kuriame karas su JAV yra ne jëgø bandymas, o karas ið principo, nes JAV propaguojama civilizacija kai kuriose pasaulio dalyse atmetama net nesvarsèius jos vertës? Paþvelgus netikëtu rakursu, atrodo, kad po Rugsëjo 11- osios mes esame liudytojai naujo antplûdþio, naujos atakos prieð mûsø civilizacijà, t. y. turiu galvoje Europà ar transatlantinæ bendrijà, ar Vakarø krikðèionybës bendrijà. Ir tai jau bene treèias toks karas per pastaràjá ðimtmetá. Pirmu civilizacijø konfliktu galima laikyti Antràjá pasauliná karà, kai naciai, panaudodami Vokietijos ekonominæ jëgà, bandë arijø rasës politikà prieðprieðinti atvirai ir laisvai visuomenei. Antras tai Ðaltasis karas, kai prieð atvirà visuomenæ ir demokratijà stojo Sovietø Sàjungos vadovai, bandydami vienos socialinës klasës politikà primesti visam pasauliui. Tam buvo naudojami visi ámanomi buvusios SSRS resursai. Dabar gi bandoma siûlyti tobulà tikëjimà islamà ir jo politizuotà formà, panaudojant psichologinio karo galimybes, saviþudþius ir tiesiog demografiná faktoriø, iðnaudojant Vakarø civilizacijos paþeidþiamumà. O ji paþeidþiama, nes smerkdama prievartà ir jà iðgyvendindama, nepasilieka ginklo kovoti prieð prievartà, primetamà ið ðalies. Ar galima lyginti Hitlerio armijas, Sovietø Sàjungà su tûkstanèiais branduoliniø uþtaisø ir kokià nors Al Qaeda? Naciai tikëjosi laimëti iðnaudodami stiprià fizinæ jëgà ir technologijos naujoves. Prieð juos buvo galima sukurti dar didesnæ jëgà ir tiek. Sovietai turëjo galimybæ sunaikinti pasaulá, taèiau suprato, kad naikindami kitus, iðnyks ir patys. O jie norëjo gyventi, pagal savo ideologijà nenumatæ jokio kito pasaulio. Su jais buvo galima galiausiai susitarti, ypaè tada, kai sovietinë imperija kapituliavo be mûðio. Islamistai neturi tiek daug jëgos ir technikos, taèiau kol kas nëra bûdo su jais susitarti, rasti koká nors sambûvá, leidþiantá bent jau nuleisti geleþinæ uþdangà. Jie kariauja ne ginklais, o saviþudþiais þmonëmis, keleiviniais lëktuvais, mobiliais telefonais, dezodorantais, tràðomis, ginklais, kurie nei kontroliuojami, nei kaip nors skaièiuojami ar reglamentuojami. Jie ignoruoja bet kokià humanistinæ logikà ir þmogaus kaip individo vertæ. Jie atakuoja svarbiausius mûsø civilizacijos pagrindus bendruomenæ, tarpusavio pasitikëjimà, teisæ, laisvæ gyventi laisvoje atviroje visuomenëje. Jie verèia mus visus bûti potencialiomis aukomis, o mûsø saugos tarnybas verèia á mus visus þiûrëti kaip á potencialius nusikaltëlius. Kaip gi kariauti ðá treèià civilizaciná karà? Kokios turi bûti kovos priemonës, jei dabartinës netinka? Pirma svarbi priemonë, matyt, bûtø atitolinti potencialius iðpuolius geografiðkai ar bent sukurti jø greito aptikimo sistemà. Po Antrojo pasaulinio karo JAV kûrë tolimos gynybos sistemà, savo karines pajëgas dislokuodamos toli nuo savo teritorijos. Dabar tà patá reiktø daryti su þvalgyba. Potencialûs terorizmo þidiniai turi bûti patikimai ir nuodugniai þvalgomi. Antra svarbi priemonë atgrasymas. Reikia pasiekti toká modus vivendi, kad pasauliui, produkuojanèiam teroristus, nesinorëtø to daryti. Sovietø Sàjungai þlungant, paaiðkëjo, kad jos pilieèiai ne tik negina imperijos, bet ir padeda jai þlugti ar bent jau abejingai stebi procesà. Bendruomenëms, kuriose bræsta teroras, turi tiesiog nebesinorëti já brandinti, terorizmà reikia labai aiðkiai atskirti nuo islamo ir visø vertybiø, kurios yra svarbios toms bendruomenëms. Treèia, nors mûsø vertybës yra paþeidþiamos, jø niekaip negalima atsisakyti ar ieðkoti kokio nors kompromiso. Vakarø civilizacija sugebëjo kurti vieningà rinkà ir laisvà visuomenæ egzistuojant Sovietø Sàjungai, turi nepasiduoti ir dabar. Sukûrus prielaidas nepakantumui teroristams jø paèiø namuose, galima pasiekti daugiau nei totaliniu átarinëjimu, kad visi mes (jie) vienodi. III Ankstesniuose skyriuose teigiau, kad tik JAV yra pasirengusios spræsti globalias problemas, nors, tiesà sakant, niekas jø tam nei ágalioja, nei ápareigoja. Tam buvo sukurtos Jungtinës Tautos vienas ið euforiniø Antrojo pasaulinio karo pabaigos produktø. Per savo gyvavimo laikà JTO iðgyveno geresniø ir blogesniø laikø: buvo ir laikoma silpna bei neátakinga, ir griozdiðkai biurokratiðka. Taèiau sugebëdavo savaip iðsaugoti veidà : nesikiðdavo ten, kur pirmaisiais smuikais grieþdavo didþiosios valstybës, neprieðtaraudavo tø paèiø didþiøjø tegu ir nemoraliems tarpusavio susitarimams. Po Ðaltojo karo JTO buvo linkusi laiminti kolektyvines taikos ágyvendinimo ar net baudþiamàsias akcijas. Laiminti, bet ne inicijuoti, ir dël to jø niekas pernelyg neniekino, bent jau formaliai. Taèiau faktas, kad JAV pradëjo karà prieð Irakà, demonstratyviai ignoruodamos JTO sprendþiamàjà galià, 24 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

25 AMERIKONØ PAIEÐKOS ðiai organizacijai ir jos kaip globalaus saugumo garanto misijai padarë daug þalos. Þinoma, JTO kritikai turi pagrindo teigti, kad Irako klausimu organizacija uþëmë tikrai neteisingà pozicijà: stebëti ir laukti, kol JAV ar jø sàjungininkes nuolankiai papraðys sankcijos nuversti Sadamo Husseino reþimà. Tada sankcijà gal ir bûtø davusi. Nepapraðë. Paaiðkëjo, kad galima gyventi ir be JTO sprendimo, nepaisant visø jos, kaip organizacijos, ambicijø. Tad terorizmo akivaizdoje JTO turëtø pasistengti tapti aktyvi veikëja ne laukti, kol jai kas nors pasiûlys projektà, o pati dirbti. Kodël gi ne JTO, o kas kitas rûpinasi Irako atstatymu ir visu Vidurio Rytø regionu? Afganistane JTO turi atstovà, stebintá politinæ transformacijà, bet poveikio tai praktiðkai nedaro. JTO dalyvauja Izraelio ir Palestinos klausimø sprendime kaip kvarteto narë, taèiau, kaip matyti, silpniausias ðiame kvartete. Per Tarptautinæ atominës energijos agentûrà formaliai gali priþiûrëti JTO branduolines programas, bet poveikio galimybës maþos. Suprantu dejavimà, kad tam nëra mandato, bet galbût kaip tik ðia linkme ir reikia dirbti. Siekti tapti ne kontora, uþdedanèia legitimacijos antspaudëlá, o ástaiga, priimanèia strateginius politinius sprendimus. JTO vis dar pritaikytos Antrojo pasaulinio karo pabaigai, o jau vyksta treèiasis postmodernus civilizacijø konfliktas... Menu jau senus JTO generalinio sekretoriaus U Thanto laikus, kai sovietinë propaganda verkë, kad JTO yra NATO ir JAV politikos vykdytoja. O jei taip bûtø ðiandien argi ne saugesnis atrodytø tas pasaulis? JAV mato JTO kaip labai reikalingà partnerá, taèiau Jungtinës Tautos dar nëra pasirengusios dideliems XXI a. projektams. Irake JTO sumokëjo 21 þmogaus gyvybe, nes teroristams, kaip þinia, taisykliø nëra. JTO vëliava ir iðsiskiriantys mëlyni ðalmai yra tiesiog puikus taikinys ir tiek. Kokia gi konceptuali pasaulio, kadaise vadinto Treèiuoju, ateitis? Kaip naujoji Pasaulio Tvarka turëtø pakeisti dabartiná Treèiojo pasaulio sàmyðá? Pagal amerikietiðkà koncepcijà, reikia atskiras ðalis ar kai kuriuos regionus iðtraukti ið sàmyðio ir paversti JAV sàjungininkëmis. Kai kuriais atvejais tai pavykdavo. Kadaise JAV laimëjo Japonijà, Taivaná, Pietø Korëjà, taèiau prarado Pietø Vietnamà ar Iranà. Ar dabar amerikieèiai sugebës per savo remiamas valdþios struktûras sukurti naujas dinamiðkas ir demokratiðkas ðalis ið afganiðko ar irakietiðko substrato. Skeptikø manymu, nepavyks, nes nepavyko net Centrinëje Amerikoje, o optimistai nemato prieþasèiø, kodël turëtø nepavykti. Juk tik mûsø emociniai ásitikinimai sako, jog islamo pasaulyje tikroji demokratija negalima. Gal tik iki ðiol negalima? Juk visi pripaþástame, kad islamas ið prigimties nëra nedemokratiðkesnis uþ krikðèionybæ. Didelë dalis pasaulio yra nedemokratiðka todël, kad neturëjo ðanso. Islamiðka Turkija, atsiradus dràsiam ir charizminiam lyderiui, tapo á Europà orientuota ðalimi, ir bûtø klaida manyti, kad proeuropinë politika yra visiðkai svetima turkiðkai prigimèiai. Kodël Irakas ar Afganistanas negali bûti bent jau Turkijos lygio demokratija? Bandymai sukurti tokias valstybes yra garsiai sveikinami Vaðingtone. Europa sveikina juos santûriau, bet visø pirma todël, kad bandymus daro daugiausia JAV, o ne jungtinë ES. Afganistanas savo valdþios dëka eina teisinës valstybës link. Konstitucija, nors ir netobula, gali padëti ðaliai, jei bus pakankamai jëgø, norinèiø tos konstitucijos laikytis. Afganai vis dar etniðkai pasidalijæ, prezidentas Hamidas Karzajus realiai tëra Kabulo meras, taèiau nejaugi nëra kokio nors masalo vietiniams karo vadukams, kas palengvintø reintegruoti ðalá. Kol kas NATO misija Afganistane bûtina, galëtø ji turëti dar platesná mandatà. Irakui taip pat reikës konstitucijos, kuri integruotø ðalyje gyvenanèias etnines ir religines grupes. IV Niujorko Pasaulio prekybos centro ir Rugsëjo 11-osios memorialo projektas Arch. D. Libeskind NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

26 EGIDIJUS VAREIKIS Svarbi regiono valstybë, galinti sukurti demokratijà ðioje Azijos dalyje, yra Iranas. Pehleviø dinastija, kadaise pernelyg susiþavëjusi JAV ir proeuropietiðku stiliumi, tapo islamo fundamentalizmo auka. Dabar vyksta skausmingas gráþimo á dabartá procesas. Neaiðku, ar Libijos noras bendradarbiauti su Vakarais yra nuoðirdus ir ilgalaikis. Pirmieji þenklai nuteikia viltingai, taèiau tai tik perspektyvi pradþia, gal kiek viltingesnë nei Ðiaurës Korëja, vienas ið azijietiðko totalitarizmo bastionø. Amerika moka prieðus paversti draugais. Jau seniai JAV sàjungininke tapo buvusi prieðininkë ir varþovë Didþioji Britanija, vëliau Vokietija su savo kaimynëmis, dabar ateina Vidurio Europos eilë, po to gal ir Turkija. Po to Rusija? Ir vël amþinas klausimas ar Rusija Europos valstybë? Ðiandieninë Putino Rusija? Atsakymas ne. Ir vis daugiau ne. Net Europos parlamentas, respektabilus ir mandagus, vengiantis aðtresniø kampø, praëjusiø metø dokumentuose konstatavo, kad Rusija vis labiau tolsta nuo to modelio, pagal kurá turëjo vystytis pasibaigus Ðaltajam karui. Rusija viskà daro neeuropietiðkai: prieðtarauja euroatlantinei plëtrai su visomis teigiamomis jos pasekmëmis paèiai Rusijai, mitiniai jos interesai yra kur kas svarbesni uþ globalius demokratijos ir stabilumo interesus, pasaulines ar paneuropines þmogaus teises ir civilizacijos pareigas. Rusija atsisako pasiraðyti Kioto protokolà, nuo kurio priklauso viso pasaulio klimatas, atsisako baigti skerdynes Èeèënijoje, ákalina neátikusius pramonininkus. O kur dar agresyvumas kaimynø atþvilgiu ir nenoras racionaliai spræsti iðkylanèias problemas. Naujos geleþinës uþdangos dar nëra, bet psichologinë uþdanga jau labai aiðki. Vidurio Europos ðalys buvo teisios, sakydamos, kad jø strateginis uþdavinys laiku spëti á euroatlantinës integracijos traukiná. Po poros metø bûtø tikrai vëlu. Kad ir kas galiausiai Rusijai nutiktø, pozityviai reikia vertinti faktà, kad ji koká deðimtmetá buvo bent jau pakeliui á Europà. Idëja ar mitas, kad Rusija ne prieðas, leido Vakarø bendrijoms nebijoti bendrauti ir su mumis racionaliai bei objektyviai, nebijoti tokiø ðaliø kaip mûsø integruoti á euroatlantines struktûras, leido mums ir vël fiksuoti save Vakaruose. Suprantama, kad tezëse Rusija ne prieðas ar puoselëkime Rusijos demokratijà bûta daug hipokrizijos, taèiau tai buvo nedidelis melas dël mûsø saugumo ir civilizaciniø klausimø sprendimo. Gerai, kad 10 metø galëjome vaizduoti, jog tikimës Rusijos demokratijos triumfo, idant triumfuotume patys. Bet idëjos matyti Rusijà Europoje ágyvendinimas baigiasi. O ir Putino populiarumas tarp rusø rodo, kad klaida buvo tikëti, jog demokratija ir pilietinë visuomenë ðioje ðalyje yra lengvai ágyvendinamos. Rusijoje kalbama apie reguliuojamàjà demokratijà. Rinkëjams tai tinka. O reguliuojamoji demokratija vienas ið Treèiojo pasaulio ðaliø bruoþø. V Kas toliau? Maþai abejojanèiø, kad ðiais metais atsiras 25 ðalys ES ir 26 ðalys NATO. Sprendimai jau priimti. Taèiau nëra garantijø, kad á integracijos traukiná Europoje spës rumunai su bulgarais, kad ávyks dar viena NATO plëtros banga. Galima tikëtis, kad Afganistane ir Irake bus kokie nors rinkimai ir kokios nors konstitucijos. Iðliks grësmë ið Ðiaurës Korëjos pusës, nepasitikëjimas Libija, iðliks Putinas Rusijoje ir nepasitikëjimas juo. Tai vargu ar ið esmës pakeis minëtø ðaliø gyvenimà, taèiau gali stipriai paveikti JAV prezidento rinkimø rezultatus. Amerikai reikia aiðkiø politiniø laimëjimø. Nepaisant visø saugumo priemoniø, terorizmas iðliks nenuspëjamas, neatsiras efektyvios prevencijos strategijos, o tai reiðkia, kad galima tikëtis naujø iðpuoliø. Laikas palankus, juolab kad stipriausiøjø antiteroristiniø ðaliø prestiþas gerokai susvyravæs. Problemos Rusijoje, Kinijoje, Pakistane, didëjantis nestabilumas Lotynø Amerikoje, Afrikos beviltiðkumas taip pat palankus tiems, kurie nori eskaluoti civilizacijø konfliktus. Politikos ekspertai nesitiki ir stebuklo Vidurio Rytuose, tarptautinë situacija nepalanki, idant nors viena pusë galëtø þengti kompromiso linkme. Tai, kaip yra, savaip tenkina abi puses. Net jei politinis klimatas ir pakistø, istorinis nepasitikëjimas iðliks ilgam. Jungtinëms Tautoms teliks vël beviltiðkai konstatuoti, kad situacija blogëja ir kviesti ieðkoti naujø globaliø sprendimo bûdø. Paradoksalu, kad vienintelë ðalis, kuri tø bûdø ieðko, yra JAV. Ieðko daugiausia bandymø ir klaidø metodu, ieðko oponuojant prieðams ir neretai tyèiojantis sàjungininkams. Ið tiesø amerikieèiai daug kà daro neteisingai, daþniausiai laikydamiesi mesianistinës idëjos. Pasak Zbigniewo Brzeziñskio, mesianizmas visada klaidingas, taèiau jis vienintelis generuoja naujas globalias idëjas. Tad dienos klausimas visiðkai paprastas kaip elgtis su JAV ir jos mesianizmu uþdegti jam þalià ðviesà ar stengtis já paþaboti? Senosios kartos tautieèiai neretai ðaiposi ið savo vaikystës naivumo, tikëjimo, kad kada nors ateis amerikonai ir Lietuva bus laisva. Amerikonai neatëjo, nes buvo pakankamai daug skatinanèiø neateiti. Taèiau neatëjo ir niekas kitas. Ðiandien, skatindami JAV nesikiðti á pasaulio reikalus, turime suprasti, kad paliekame pasaulá valiai tø, kuriems esame tik nedidelë kliûtis kelyje á mums visai svetimà ateitá. 26 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

27 AKADEMYBË Kieno elitas? TOMAS DAUGIRDAS Prezidentinë suirutë greta kitø painiavø á mûsø gyvenimà ávedë dar vienà susijusià su elitu. Tiesa, ið pirmo þvilgsnio jokios painiavos lyg ir nesama, viskas tarsi savaime suprantama: visuomenëje egzistuoja aiðki perskyra tarp blogojo elito ir geros liaudies, o prezidentas pastaràjà nesavanaudiðkai gina nuo elito blogø këslø. Tad ið tiesø nepritariantieji prezidento veiksmams yra blogi, parazituojantys liaudies sàskaita. Viskas aiðku, kol nepaklausiame, kam priklauso pats prezidentas? Akivaizdu, jog, sverdamas turtais ar átaka visuomenei, liaudþiai jo nepriskirsi. Nuo elito atsiriboja jis pats. Tad veikiausiai èia reikia kalbëti ne apie átampà tarp geros liaudies ir blogo elito, o apie kovà tarp dviejø, gerojo ir blogojo, elitø? Dabartinës kovos lauko vaizdas yra ðis: prezidentas neða vëliavà iki ðiol dar pakankamai nesustiprëjusio elito, kuriam ásigalëti trukdo egzistuojantis. Ðiuo pereinamuoju laikotarpiu jam prireikë liaudies pagalbos, kuri veikiausiai bus uþmirðta, kai tik atliks savo istorinæ misijà. Á ðià kovà galbût bûtø galima nekreipti daug dëmesio, jei vienas baigties variantas nenumatytø praþûtingø, pirmiausia vertybiniø pasekmiø visuomenei. Ðià supaprastintà schemà ðiandien nejuèia perima mûsø visuomenës dabartá ir praeitá apmàstanèio intelektinio elito atstovai. Jie ëmë visai pagrástai svarstyti, kà elitas galëtø padaryti liaudies ar tautos labui, ko jis iki ðiol nepadarë. Antai istorikas Èeslovas Laurinavièius elito laikysenoje áþvelgia cinizmà bei já ragina susivokti: geresná gyvenimà susikûræs elitas neturëtø uþmirðti, kad jis yra tautos dalis. Lietuvoje tai visà laikà uþmirðtama. Ið esmës tada prasideda parazitavimas. Rûpestá dël elito atitrûkimo nuo tautos yra iðsakæs ne vienas intelektualas. Ðis rûpestis yra universalus, nes elitas pagal apibrëþimà yra tai, kas skiriasi nuo liaudies ir savo iðskirtinumà suvokia ne kaip laisves, o kaip pareigas tautai ir bendrijai. Kita vertus, ðiandien ðis rûpestis nejuèia áneðamas á gërio ir blogio þûtbûtinës kovos laukà, kur á faktiná elità þvelgiama ne kaip á atsakingà, bet kaip á sunaikintinà. Mat ðiandien mums perðamos elito apibrëþtys yra ydingos ir neatitinka tikrovës. Elitas, jo savimonë nusakoma pagal visuomenës, kurioje jis gyvuoja ar kurià kuria, pobûdá. Savo veikla elitas iðreiðkia visuomenës vertybes. Antai nusikaltëliø visuomenës elitas yra didþiausi nusikaltëliai, savo galvaþudiðkumu sugebantys pranokti kitus. Jei ásivaizduotume poetø visuomenæ, jos elitas bûtø þmonës, sugebantys kurti geriausias eiles. Ðiandien, prieðinant elità ir liaudá, á pirmà vietà nekeliamas sugebëjimas kurti ar kitø sàskaita ágyti galià. Þmoniø bûklë nusakoma daug paprastesniais materialiais dalykais. Liaudis esanti skurdi ir iðnaudojama, elitas turtingas ir parazituojantis. Visuomenës, kurioje mes pagal toká supratimà esame ákurdinami, pagrindas yra skurdas. Þmonës, kuriems kasdienybëje galbût rûpi ávairûs dalykai, kurie domisi ávairia veikla, myli ávairius þmones, skatinami á save paþvelgti pirmiausia kaip á skurdþius ir neturtëlius ir taip save pamatyti. Skurdo visuomenë yra pavojinga ne tik todël, kad ragina á kitus, daugiau medþiaginiø gërybiø turinèius þvelgti su neapykanta, bet ir todël, kad ið jos atimami bet kokie vertybiniai orientyrai, suteikiantys þmogui gyvenimo prasmæ. Skurdo visuomenës mentalitetas yra nusivylusiø, viskà praradusiø ir nieko daugiau prarasti negalinèiø þmoniø mentalitetas. Kita vertus, tokia þmoniø minia labai lengva manipuliuoti. Nekonkretûs gerovës paþadai susivokusius skurdþius lengvai nukreips á bet kurià pusæ. Ðie susipratæ nelaimëliai kaip savo iðganytojus priims tà elità, kuris sugebës geriau pasinaudoti jø savimone, paþadës turtø turtus nesapnuotus, George o Orwello þodþiais tariant. Taèiau akivaizdu, kad blogiausias dalykas ðioje skurdo savimonëje yra vertybinë sekluma. Mat ateitis ir dabartis vertinama tik materialiais kriterijais, nekreipiant dëmesio á moralinius ir dvasinius dalykus, kurie vieninteliai padeda þmogui aptikti tarpusavio bendrumà bei vienija visuomenæ. Susivokusi skurdþiø visuomenë savaime iðlikti negali. Jos vienybë gali bûti palaikoma tik iðorinëmis priemonëmis: prievarta bei melu. Ðiø uþdaviniø turi imtis tokios visuomenës elitas, kaip tik tokioje visuomenëje ið tiesø yra ávykusi radikali perskyra tarp elito ir tautos. Ðiandien matome mëginimus mûsø visuomenæ pakreipti skurdo visuomenës link. Dabartinio prezidento vieðai iðpaþástamos vertybës ágalina atpaþinti ir naujojo kylanèio elito bruoþus. Jam nerûpi visuomenës gerovë, jos moralinë sveikata. Melas, jokiø ásipareigojimø NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

28 visuomenei ir asmeninës atsakomybës nepripaþinimas yra pagrindiniai jo bruoþai. Þinia, ðis dabar pradëjæs reikðtis posovietiniu vadintinas elitas kiek primena sovietiná, nors anksèiau pridurtàjá þodá draugai ir pakeitë kreipinys mielieji. Taèiau akivaizdu, jog jis nuëjo dar toliau. Sovietmeèiu bûta iliuziðkai graþaus apgaulingo idealizmo, ðiandien já diskreditavus telieka neribotas cinizmas. Sovietmeèiu visus saistë sovietinë ideologija, visuomenei diegusi pseudovertybes. Nuplëðus klaidinamà sovietinio idealumo ðydà, pasimatë dabartinio posovietinio elito primetamos antivertybës, iðsklidusios vien materialiame elementariø vartotojiðkø poreikiø patenkinimo lygyje. Sovietinë visuomenë turëjo inteligentijà, vadinamàjá elità. Ji apëmë nemaþai iðsilavinusiø þmoniø, turinèiø ðvieèiamàjà, autoriteto ar politinæ galià likusiai visuomenei. Net kolchozo pirmininkas galëjo bûti priskirtas inteligentijai, jei nebuvo praradæs áprastø þmogiðkøjø bruoþø. Ne todël, kad sumaniai vadovavo ûkiui, taèiau ir dël galios bûti moraliniu instruktoriumi. Tad sovietmeèiu inteligentija buvo labai specifinës visuomenës elitas. Mat totalitarinëse visuomenëse bet kokia politine ar politizuota visuomenine veikla uþsiima þmonës, save priskiriantys elitui. Ðis yra prasilavinæs, taèiau labai ribotai, politiðkai angaþuotas, taèiau vienakryptiðkai, perëjæs politinio patikimumo patikrinimà. Totalitarinëse visuomenëse elità kontroliuoja þiniø ágijimo bei politiniø paþiûrø cenzûra. Likæ þmonës traktuojami kaip neturintys ðiø kompetencijø. Jø laisvë apribojama elito teikiamø intelektiniø, kûrybiniø bei politiniø gërybiø vartojimu. Mëgindami iðsiaiðkinti, kà praktiðkai reiðkia elito ir liaudies skilimas, ryðkias jo apraiðkas aptinkame sovietmeèiu. Já atskleidþia tam tikri simboliniai veiksmai. Tereikia prisiminti po rajonus vaþinëjusius raðytojus ar kûrëjus, kurie kultûros namø salëse, nuo þmoniø atskirti scena, AKADEMYBË leisdavosi bûti vertybiðkai vartojami, tai yra savo elitiðkumo skraistæ trumpam praskleisdavo paprastø þmoniø akims. Pastarieji ðitaip pavartojæ elitinës kultûros gráþdavo prie savo þemiðkø neelitiniø darbø. Nereikia bûti labai protingam, kad suvoktum, kodël posovietinëje visuomenëje ávyko vertybinë krizë. Ideologiðkai suformuotas ir liaudá formuojantis sovietinis elitas iðnyko. Intelektualø elitas leidosi á ieðkojimus, siekdamas apèiuopti ir áprasminti naujos laisvos visuomenës vertybes. Ðia prasme jis ið tiesø atitrûko nuo tautos, taèiau ne ið blogos valios, o dël átemptø paieðkø. Vertybiná vakuumà ðiandien nesunkiai uþpildo pseudovertybës, á vertybinio elito vietà verþiasi posovietinis pseudoelitas. Jam ateiti lengviau dël sovietinës liaudies patirties, kai visuomenë buvo skilusi á iðmananèiuosius sprendþianèiuosius ir dirbanèiuosius. Naujoje visuomenëje þmogus ne tik gali, bet ir privalo pats priimti sprendimus, prisidëti kuriant savo ateitá. Pripratusieji prie ankstesnës patirties, kai viskà sprendþia elitas, sutrinka gavæ ðià laisvës galimybæ. Jie ieðko ir renkasi þmones, þadanèius, kad uþ juos bus viskas nuspræsta, kad jais bus pasirûpinta, taip iðreikðdami anos nelaisvos, bet saugios visuomenës nostalgijà. Prie pokyèiø nepratusi akis ieðko áprastø elito pavidalø, dþiaugiasi juos aptikusi bei neskuba nusivilti iðvydusi elitiðkumo iðkamðà. Ji nepastebi, jog kaina, kurià moka uþ ðá ásivaizduotà saugumà, ðiandien yra daug didesnë nei sovietmeèiu: besàlygiðko vergiðkumo bei visiðko vertybinio nihilizmo kaina. Esama ir kitos prieþasties, pseudovertybes neðantis pseudoelitas, dël ko ðiandien yra populiarus ir grasina nuðluoti bet kurá kità elità. Mat posovietinëje Lietuvos visuomenëje gimë ir sustiprëjo naujas, pozityvias vertybes skleidþiantis, specialybiniu vadintinas elitas. Taèiau jo vertybës taip pat susijusios su visuomenës medþiagine gerove, puoselëja individualizmà, individualius þmogaus siekius, daþniausiai nelieèia kiekvienos visuomenës sveikatai svarbaus bendruomeniðkumo, bendro reikalo, patriotizmo. Bûtent pastarosios nepagrástai iðstumtos vertybës yra labai svarbios mûsø kasdienybëje. Kai visuomenæ suvokiame kaip sudarytà ið skirtingus darbus atliekanèiø þmoniø, aptinkame, kad kiekvienoje profesinëje grupëje yra savas elitas. Yra menininkø, mokslininkø, gydytojø, amatininkø, galiausiai politikø elitas. Neatsitiktinai paklaustas, kas yra elitas, bûtent á ðá nurodë Algirdas Brazauskas: Savo elità turi mokslo ir mokymosi ástaigos, darbo kolektyvai. Bet kurioje visuomenës dalyje, kiekvienoje profesijoje visada atrasime jos elità, á kurá þvelgiama su pagarba, paskui kurá einama. Ðio elito atstovas nebûtinai turi pasiþymëti kokiomis nors asmeninëmis vertybëmis ar dorybëmis. Jo vertumà sudaro jo kompetencija veikti. Specialybinis elitas atitinka liberalios visuomenës vaizdiná. Ji galbût tiksliai ir puikiai funkcionuoja, taèiau jai maþai rûpi dalykai, valstybëje ir visuomenëje vienijà skirtingus jas sudaranèius þmones. Gali bûti daug kompetentingø, savo darbà puikiai iðmananèiø þmoniø, taèiau þmonës nesijaus saugiai, nejus, jog priklauso visuomenei, nemanys, jog yra atsakingi uþ valstybæ, kurioje gyvena. Tai, jog nemaþa dalis liaudies savo ateities nesieja su ðiuo elitu, atskleidþia ne tik liaudies neiðmanymà, bet ir elito silpnumà, jo negalià patenkinti bûtiniausius visuomenës vertybinius poreikius. Kalbos apie blogà elità liudija, jog pradedame mokëti kainà uþ specialybinio elito dominavimà. Vienintelë iðeitis atsigræþti á mûsø valstybës iðtakas, suvokti þmoniø bendrumo ir brolystës iðgyvenimo svarbà jai iðlikti ir stiprëti, puoselëti visuomeniðko veikimo valstybines ir þmogiðkàsias prasmes. Tik pats elitas gali tai padaryti. 28 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

29 IN MEMORIAM ÈESLOVUI KAVALIAUSKUI NUOSTABI ASMENYBË ÈESLOVAS KAVALIAUSKAS Vaidotas Þukas Teologas, ðventøjø raðtø vertëjas, kunigas Èeslovas Kavaliauskas buvo nepaprasta asmenybë. Jis negalëjo palikti abejingo në vieno ðalia esanèio þmogaus. Já ypaè mëgo tie, kurie patys norëjo kapstytis iki gilesniø kultûros ir religijos draugystës ryðiø. Mes ir prie mikrofono, ir be jo, prie kavos ir be kavos daugiausia kalbëjomës apie kultûros ir religijos santykius, t. y. apie þmogaus ir Dievo santykius. Ir abu priëjom prie vienos iðvados þinoma, jis buvo minties titanas, o að ðiuo poþiûriu esu ðiek tiek praktikas kad Baþnyèia negali visavertiðkai egzistuoti be kultûros ir lygiai taip pat kultûra bus lëkðta ir nepilna, apeidama savo santyká su Dievu ir Baþnyèiomis: viena kità labai papildo, viena be kitos negali gyventi. Bûtent todël mes norëjome ðá laisvai, netradiciðkai màstantá þmogø kviestis á draugus. Kun. Kavaliauskas ið tikrøjø leidosi imamas. Mes truputëlá leidom sau bûti tokie baþnyèios chuliganai, taèiau mums buvo svarbu ne savaime ðukuoti prieð plaukà, bet siekti esminiø dalykø. Jau akademikas Antanas Buraèas paminëjo ðità skausmingos plombos elementà Baþnyèioje. Mes, kultûros þmonës, atëjæ ið sovietmeèio ir nuo ávairiausiø struktûrø tais metais smarkiai gavæ á sprandà, sutikom ðá þmogø, kuris ðimtà kartø daugiau buvo gavæs á sprandà nuo okupacinës sistemos. Bet jis turëjo deganèià ðirdá nebuvo sausuolis ar verkðlentojas. Tai buvo ir labai racionalus Ðventojo Raðto vertëjas, puikus redaktorius ir netgi naujø lietuviðkø þodþiø formuluotojas. Bet jis turëjo ir tà labai gyvà kûrybingumo mastà ir mostà. Kiek man teko domëtis ávairiomis pasaulio religijomis, kaip tik krikðèionybë suteikia labai stiprø kûrybiná impulsà, bet neleidþia nuskristi á nirvanà, kurioje stengiasi iðtirpti budistas. Krikðèionis turi abu Tekstas parengtas pagal pasisakymà Èeslovo Kavaliausko 80-øjø gimimo metiniø minëjime Mariaus Katiliðkio bibliotekoje Pasvalyje 2003 m. spalio pabaigoje. Tekstà ið garso áraðo iððifravo Vitalija Kazilionytë. pagrindinius elementus: horizontalià þemës kryptá ir vertikalià nukreiptà á anapus. Pirmàkart Èeslovà Kavaliauskà pamaèiau katalikø ðviesuomenës konferencijoje sinoikijoje. Kompozitoriø sàjungoje Atgimimo metais buvo pradëtos tokios krikðèioniðkos arba religinës kultûros konferencijos, á kurias buvo pakviesti kaþkokie teologai, biblistai ið uþsienio ir Lietuvos. Visi tvarkingi, mandagûs. Sëdime salëje, ir staiga ateina visiðkai paprastas þmogus. Be jokiø kunigiðkø þenklø, pilku nudryþusiu ðvarku, languotais marðkiniais. Kas jis galëtø bûti? Atrodë, lyg koks nors malûnininkas atvipusia lûpa ir storais akiniais, stambesnio kûno sudëjimo... Mes, eiliniai þmonës, bendraudami su publika, vis tiek bandom iðlaikyti jaukesnæ, meilesnæ fizionomijà. O jis, Kavaliauskas, nelaikë fizionomijos jis lyg specialiai iðëjo á scenà þiûrëdamas á tà akademinæ publikà tarsi dvasios chuliganas. Manau, kad jam ten nebuvo ádomu jo papraðë atvykti, jis sutiko, mandagiai atvaþiavo, per minuèiø iðdëstë savo mintis, ir nei labas, nei viso gero. Tiesiog atëjo, pasakë ir iðëjo. Nesiklausë, nei kas buvo prieð, nei kas po to. Galëjo atrodyti, kad tai arogantiðkas þmogus. Bet nebuvo nieko panaðaus. Mus, krikðèioniðkos kultûros þmones ir þurnalistus, patraukë, nupirko ðitoks visiðkai netradicinis poþiûris, jo nediplomatiðka iðvaizda ir elgsena. Ðitas þmogus absoliuèiai iðsiskyrë ið kunigijos stereotipø, nebuvo dailus ponaitis, nes tie, kas su Baþnyèios aplinka turi ryðá, mato, kad kunigai daþniausia taiko á aukðtuomenæ. O Kavaliauskas sàmoningai norëjo nusileisti ant þemës, prie þmogaus. Aiðku, parapijieèiams ðitoks kunigo nusileidimas ant þemës nebûtinai gali patikti, nes þmonës nori ateiti iðpaþinties, ðiaip pakalbëti apie gyvenimà ar paramos papraðyti nori matyti ðvarø, nusipraususá, nusiskutusá ir pasikvëpinusá kunigà. O Kavaliauskas vieðumoje maþai tesiðypsojo. Ir reikëjo tam tikrø mûsø paèiø pastangø pajusti ðito þmogaus ðirdyje pulsuojanèià tikrà ir labai brangià gyvybæ. Ir tà kûrybiná degimà!.. Tuo metu mes bendravome su jaunaisiais prancið- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

30 VAIDOTAS ÞUKAS konais, kartais uþklysdavome á Þaslius, kur tuo metu gyveno kunigas Kavaliauskas. Kartà þiemà suþinojome, kad jis serga, neturi kà valgyti. Sëdom á automobilá ir nuvaþiavom á Þaslius. Ið tikrøjø já radom apverktinos bûklës duonos dar turëjo, bet senoje troboje prie baþnyèios buvo vësu, þvarbu, ant krosnies knygø prikrauta neþinia, ar ten kas pakuria ar nepakuria. Ir mes su pranciðkonais sakom: ðitaip negalima jo palikti kadangi jo niekam nereikia, mes já iðvokime ir perveþkime á atgautà Kretingos pranciðkonø vienuolynà. Tuo metu kaip tik kilo Kretingos maþesnieji broliai, tvarkësi, restauravosi, paþadëjo jam skirti atskirà patogø kambariukà nuolat bûtø ðilto viralo, galëtø gyventi ir dirbti sveikas gyvas. Taigi vienà dienà atvaþiavome jo iðsivogti. Pats Kavaliauskas iðsyk sutiko. Bet vienuoliai sako, jog reikia paisyti protokolo ir paskambinti Kaiðiadoriø vyskupui. O jis sako: Ne, neleidþiu atveþkit já man á Kaiðiadoris. Nors Þasliai nuo Kaiðiadoriø netoli, bet, pasirodo, reikëjo kaþkokio impulso. Svarbu, kad pagaliau jam buvo parodytas dëmesys. Taigi kunigas Kavaliauskas buvo apgyvendintas Kaiðiadoriø katechetiniame centre. Tai buvo periodas, nuo kurio prasidëjo mûsø trejø metø labai smarki draugystë, trukusi iki pat jo mirties. Kun. Èeslovo Kavaliausko klebonijos Joniðkyje kambarys. Arûno Baltëno nuotrauka m. kas savaitæ ar dvi vaþiuodavau á Kaiðiadoris. Ir áraðiau 50 valandø pokalbiø. Ðitas periodas buvo geri metai, kai kiekvienà rytà per Lietuvos radijo Maþàjà studijà transliuodavome minuèiø ðitø pokalbiø su Kavaliausku. Mûsø draugystë man labai daug davë. Manau, ðiek tiek davë ir jam. Laimingi sutapimai, kad visà laikà teko turëti ðalia savæs mokytojus, labai stiprius dvasios, kultûros, mokslo þmones, su kuriais ne tik nuolat galëjai bendrauti, bet kurie netgi laukë tavæs. Jø buvo keturi: tai þurnalistikos profesorius Juozas Keliuotis, Naujosios romuvos redaktorius 6 7 metus iki jo mirties mes labai artimai bendravome; po to Justinas Mikutis, vaikðèiojantis màstytojas su juo turbût 12 metø bendravome; po to kun. Kavaliauskas. O dabar artimai bendraujame su þurnalistu, raðytoju, diplomatu ir legendiniu ambasadoriumi Vytautu Dambrava. Visi ðitie þmonës perëjo tremtá, pirmieji trys kalëjimus, lagerius. Bet ir ten jie buvo laisvi sugebëjo bûti laisvi. Kà reiðkia lagery ar kalëjime bûti laisvam? Dël to tu dar daugiau gauni á kaulus nuo sistemos. Juk ið akiø þibëjimo saugumietis ar sargybinis mato, kad tu jam nepasiduodi: Duosiu á snuká daugiau, negu gautum ðiaip nuolankiai nuleidæs galvà. Ir dabar, nors gyvename laisvëje, bet tas laisvës kvëpavimas daugelá þmoniø nervina, ypaè tuos, nuo kuriø priklauso mûsø darbas, mûsø likimas direktoriai ar darbdaviai. Jie daþnai nenori tokio nepriklausomo màstymo, laisvo þvilgsnio. Kavaliauskas buvo ið tø, kurie, nors ir galëdavai já pamatyti kartais pasiraukusá ar suglumusá, ðiek tiek nusivylusá, bet kai tu ateini á kambará, atidarai duris jis stojasi sunkiai su lazda ar be lazdos: jusdavo, kad pora valandø ðito bendravimo já ið tikro atjaunins. Nejauku tai pasakoti, bet manau, jog ðitie mûsø pokalbiai prisidëjo ir prie jo pabaigos, nes pustreèios ar tris valandas kalbëti þmogui ekspromtu o jis ið tikrøjø ðirdingai kalbëdavo, ið savo galingos patirties, tai sukeldavo emocijas ið jaunystës ir ið lageriø manau, kad tai jam daug kainavo. Man atrodë, kad gal ir nebûtina daryti pertraukø, o jis, þinoma, po tokiø trijø valandø áraðø bûdavo visai iðsekæs. Taèiau man reikëjo parveþti naujà porcijà áraðø, to reikalavo kasdienio radijo eterio specifika, ir jis kaip ðauklys pûsdavo ðá trimità, iðneðdavo ðità vëliavà þinojo, kad ðitie dalykai eis á plaèiausià vieðumà. Kavaliauskas ið tikrøjø labai gerai atliko pareigà, nors ji ir kainavo daug sveikatos. Jis tikrai atspindëjo senosios ir naujosios Baþnyèios realybæ jos didybæ ir nuodëmes: per visas ðventraðèio legendas, þydø tautos istorijà ir tà ðventàjà mistikà. Kunigas Èeslovas buvo labai aukðto lygio Ðventojo Raðto tyrinëtojas ir þinovas. Jis skyrë, kur yra tradi- 30 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

31 NUOSTABI ASMENYBË ÈESLOVAS KAVALIAUSKAS ciniai pasakojimai, legendos, kada prasideda tikroji þydø tautos istorija ir Kristaus ásiliejimas á jà, visas Iðganymo procesas, Prisikëlimas. Jis labai norëjo, kad Ðventasis Raðtas eitø á þmogø. O kad ðitas Þodis ne ðiaip atsainiai nuskambëtø kaip baþnytinë abstrakcija, jis siûlë ávairiausius átaigos variantus, ieðkojo keliø á þmogaus ðirdá ypaè á jauno, màstanèio, kritiðko þmogaus ðirdá. Jam atrodë, jog jaunas þmogus gali bûti dràsesnis. Jis þmogø iðkart pajusdavo. Kartais jis man sakydavo: Atëjo grupelë jaunø ateitininkø, bet su jais neradau bendros kalbos, nes jie kaþkokie uþgesæ, dogmatiðki, nors patys studentai yra arba net vyresniøjø klasiø moksleiviai. Ásivaizduokite, kai septyniasdeðimtmetis þmogus sako, kad moksleiviai ar studentai yra na, nesakysiu, kad miræ, bet jie nekvëpuoja, neprotestuoja prieð sustabarëjusias tradicijas. Juk visa tikroji kûryba ar tikras mokslas prasidëjo tada, kai radosi kritiðkas, analitinis poþiûris kalbu ne tik apie menà, þurnalistikà, kultûrà, bet ir apie religijà. Jeigu þmogus uþauga ir subræsta kaip teologas, jis kritiðkai vertina praëjusá periodà. Taip tvirtinti jis galëjo, nes ið tikrøjø mûsø visa Baþnyèios istorija turëjo labai ilgai gyventi, kol sulaukë Vatikano II Susirinkimo. Gal ne visiðkai yra iðkilæ á pavirðiø, koks sukrëtimas Baþnyèiai buvo ðitas Susirinkimas. Man, kaip kultûros ir Baþnyèios þmogui, Vatikano II Susirinkimas ið tikrøjø labai suprantamas, suvokiamas ir buvo labai laukiamas pagaliau kultûra buvo paleista: Baþnyèia paleido kultûrà ið savo prieglobsèio ar savo prieþiûros. Anksèiau, iki popieþiaus Pauliaus VI, Baþnyèia siekë globoti kultûrà, kiðosi á jos veiklà. Ir ðtai subrendo supratimas, kad kultûrai nereikia Baþnyèios globos, kultûra savaime yra vertinga. Nes ji yra natûrali þmogaus iðraiðka, jo vidaus bûsena. O Baþnyèia gali ðalia eiti kultûrai nereikia kokio nors papildomo patronaþo. Tà patá noriu pasakyti apie kunigà Kavaliauskà. Jis akcentavo kaip tik tà Vatikano II Susirinkimo kultûros ir Baþnyèios santyká lygiavertá, draugiðkà buvimà vienas ðalia kito ne susiliejimà ir ne tëviðkà globà, bet partneriðkà santyká. Kavaliauskas ðituos dalykus màstë kasdien. Ir mûsø krikðèioniø kultûrininkø, menininkø, þurnalistø veikloje jis pastebëjo savo minèiø ágyvendinimà. Juk jis pats raðë eilëraðèius, turëjo gilià meno pajautà, kartais net paradoksalià. Pavyzdþiui, sakydavo, kad jam Pelenë ið Charles o Perrault pasakos, nupieðta ant ðokoladinio saldainio poperëlio, yra graþesnë uþ Raffaelo Madonà. Jis buvo teisus, nes ðitas saldainio popieriukas natûraliau eina Ksenija Jaroðevaitë ir Vaidotas Þukas pas kun. Èeslovà Kavaliauskà. Gintauto Trimako nuotrauka á gyvenimà, o Rafaelis tuometinis Florencijos numylëtinis siekë publikai patrauklaus, bet iðorinio tobulumo. Kavaliauskas buvo labai jautriai uþèiuopæs paprastus þmogiðkus dalykus. Jis buvo ið tø ðventø kunigø, kurie labiau paglobos visiðkai neiðvaizdø, neágalø þmogø, juo labiau vaikà ar senutæ, ar koká nors kvaiðelá, ar lygiai taip pat sektantà. Tarp kitko, jis sektantus arba kitø krikðèioniðkø religiniø bendruomeniø þmones labiau gerbë nei tikruosius, teisinguosius, savimi patenkintus katalikus, nes jam atrodë, kad sektantas nori ieðkoti kitokiø iðraiðkos formø, siekia kitaip màstyti. O kodël ne? Jis labai toleravo visas religijas, visus tikëjimus. Vienu metu buvo gerokai net ánirtæs prieð Vatikanà, tik á gyvenimo pabaigà sugráþo ir tapo nuolankesnis Katalikø Baþnyèios atþvilgiu. Man atrodo, turëtø bûti visiðkai suprantama, kodël normalus þmogus, màstantis kunigas gali protestuoti prieð oficialià institucijà. Vis dëlto tos baltos, krakmolytos albos ir kamþos, spindintys, bet daþnai neskoningi arnotai, tie nuolatiniai pinigø praðymai... Að esu praktikuojantis katalikas, bet ir mane labai þeidþia, kai ateinu á zakristijà ir girdþiu, kaip kunigas priekaiðtauja moèiutëlei, kad ji per maþai uþmokëjo uþ laidotuves ar Miðias. Dël tokiø dalykø Kavaliauskas sprogdavo ið pykèio: Niekðai, spaudþia þmones, apsistatæ visokiom naujom aparatûrom, maðinom, konjakais!.. Deja, tai yra realybë. Todël jis buvo ir liko labai brangus mûsø sluoksniui, idealistiðkai nusiteikusiems þmonëms, kurie suvokia kultûros veikimà ir kurie labai atidþiai þiûri á Baþnyèios esmæ, á tikëjimo vertybes. Ne veltui kunigas Vaclovas Aliulis pasakë: Daug kunigø paþinojau, kai kurie ið jø buvo talentingi, bet vienintelis, kuris buvo genialus, tai Èeslovas Kavaliauskas. Að irgi pasiraðau po tokiu apibûdinimu. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

32 VISUOMENË ÞEMAIÈIØ KLAUSIMAS IR NÛDIENOS POLITINIAI VËJAI Antanas Ivinskis Vos prasidëjæs prezidento skandalas mûsø valstybëje iðryðkino kai kuriuos marginalinius procesus, vertus dëmesio dël akivaizdaus pastebimo jø poveikio kultûriniam ir politiniam viso kraðto klimatui. Gana komiðkame kontekste vos skandalui prasidëjus ðmëstelëjo liberaldemokrato Egidijaus Skarbaliaus figûra. Ne per arti sosto esantis, taèiau aktyviai veikiantis ágyvendinant ávairias prezidentines programas, viename ið paskelbtø áraðytø pokalbiø kaip tik jis meilikavo ið Renatos Smailytës pinigø (net 24 ðtukø ) konferencijai. Seimo komisijos apklausoje Skarbalius patvirtino lëðas rinkæs Þemaièiø muziejuje Alka Telðiuose 2003 m. liepos d. vykusiai tarptautinei konferencijai Istoriniai etnografiniai regionai ir globalûs procesai: konfesijos ir migracija. LR Prezidento vardu konferencijà pasveikino patarëjas ekonomikos klausimais Jonas Ragauskas 1. Renginio dienotvarkëje buvo numatyta ekskursija po Þemaitijos piliakalnius (ikikrikðèioniðkos kultûros paminklai) ir dalyviø priëmimas pas prezidentà Rolandà Paksà Vilniuje 2. IÐKREIPTA REGIONALIZMO IDËJØ PLËTRA Konferencijoje dominavusios regionalizmo idëjos Lietuvoje ir ypaè þemaitiðkojoje jos dalyje ávairiu lygiu intensyviau bei autoritetingiau gvildenamos nuo prezidento Pakso kadencijos pradþios. Prisiminkime kad ir saliutus kiekvienam Lietuvos regionui prezidento inauguracijos dienà 3. Rugpjûèio 9 10 d. Varniuose ávykusiame Liberaldemokratø partijos sàskrydyje prie Lûksto eþero (tàkart dalyvavo ir Jurijus Borisovas, pagerbë sàskrydá apsilankymu ir savo partijos neturintis turëti LR prezidentas) susirinkæ partijos tarybos nariai priëmë svarbiausià metinio sàskrydþio dokumentà sprendimà Dël regionø formavimo spartinimo. Jame nuspræsta visomis priemonëmis skatinti regionø formavimà Lie- ANTANAS IVINSKIS (g. 1970) Þemaièiø vyskupystës muziejaus direktorius m. studijavo dailës istorijà Vilniaus dailës akademijoje. tuvoje. Ið paþiûros nekalta idëja bûtø verta dëmesio, jei jà ágyvendinant nebûtø kuriama átampa su nacionaliniais interesais ir jei ávairiais veiksmais ji pati nebûtø diskredituojama. Antai per sàskrydá paðventinus keturiø Lietuvos regionø kultûrinius riboþenklius iðkilo paprastas klausimas: nuo kada, pasibaigus kompartijos vienvaldystei, vël vienos partijos valioje perdalyti Lietuvà, formuoti savà, partiná administraciná suskirstymà? Vëliau, rugsëjo 6 d. Telðiuose ávyko Þemaièiø kultûros draugijos (ÞKD) penktasis suvaþiavimas. Jame dalyvavo ir þemaièiø tautybës klausimà Lietuvoje po gyventojø suraðymo iðkëlæs Arvydas Norvydas. Jis teigë, jog rengiasi naujam teismø etapui, todël þada rinkti paraðus ir suþinoti, kiek þmoniø Lietuvoje laiko save þemaièiais. [...] Ðiuo metu tik jis ir E. Skarbalius gyventojø suraðymo metu pareiðkë valià bûti þemaièiais. A. Norvydo manymu, þemaièiai turi bûti pripaþinti kaip tauta ir tuomet iðsispræstø Þemaitijos regiono problema 4. Tad suvaþiavimo delegatai priëmë rezoliucijà, remianèià þemaièiø tautybës áteisinimà Lietuvos Respublikoje 5. Rugsëjo 13 d. Palangoje ávyko Þemaitijos visuomenës parlamento surengtas neeilinis visos Þemaitijos suvaþiavimas 6. Ðiam sambûriui dël jo atvirai keliamø radikaliø Þemaitijos autonomijos, tariamo turto gràþinimo ir kt. reikalavimø Skarbalius, kaip ir kiti ÞKD susibûræ þemaièiai, negailëjo kritikos, net vieðai atsiribojo 7. Ta- 1 Berneckytë, V., Muziejuje Alka tarptautinë mokslinë konferencija, in: Telðiø þinios, , Nr. 57, p Apie tai skelbta konferencijos programoje ir oficialioje prezidento dienotvarkëje. 3 Kulakauskas, A., Apie þemaièiø separatizmà, arba kiek regionø yra Lietuvoje, in: Veidas, , Nr. 32, p Jackutë, D., Þemaièiai viliasi, kad bus pripaþinti Europoje, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 103, p. 1, 2. 5 Respublikos priede Gyvenimas Skarbalius teigë dël þemaièiø tautybës jau bylinëjàsis su Statistikos departamentu ir rengiasi naujam teismo procesui su kita neávardyta institucija. 6 Apie tai daugiausia skelbë Justino Burbos redaguotas savaitraðtis Þemaitijos parlamentas ir interneto tinklapis Taip pat þr. Kulakauskas, A., op. cit. 7 Jackutë, D., op. cit. Pareiðkimas skelbiamas ÞKD interneto tinklapyje 32 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

33 ÞEMAIÈIØ KLAUSIMAS IR NÛDIENOS POLITINIAI VËJAI èiau kaip derëtø vertinti ÞKD pirmininko Stasio Kasparavièiaus þodþius, tikiuosi, neiðkraipytus savaitraðtyje Þemaitijos parlamentas : Mes [ÞKD A. I.] jau egzistuojame 15 metø ir stengiamës, kad atsirastø tokia Þemaitija. Èia viskas dël Þemaitijos atkûrimo. Mûsø tikslas yra bendras atkurti Þemaitijos [...] regionà, Þemæ. Yra 7 karaliø privilegijos. Mes þadame eiti ne Lietuvos skaldymo, o jos ávairumo keliu. [...] Mes vis tiek turim visà moksliná potencialà savo rankose, að galiu nueiti pas bet kurá profesoriø. Mes uþ tuos dalykus patys pykstam ant savæs, bet kaip organizacija tokiø dalykø nekeliame. Ir að pats kartais pritariu, kad kaþkas tuos reikalus Þemaitijoje kelia. Reikia ir tokios, ir tokios jëgos, ir radikalesnës, ir kultûringos, tokios kaip mûsø 8. DËL ÞEMAITIJOS 2004 m. sausio 9 d. á Þemaièiø muziejø Alka Telðiuose rinkosi Þemaitijos regiono etninës kultûros globos taryba, kuri priëmë kategoriðkà kreipimàsi á aukðèiausias valdþios institucijas dël Lietuvos etnografiniø regionø þemëlapyje 9 neseniai nustatytø ir tarybos netenkinanèiø Þemaitijos ribø bei reikalavo jas pakeisti 10. Vietinëje spaudoje cituojamas ðios tarybos narys dr. Vacys Vaivada teigë, esà Istorinës Þemaitijos ribos labai nepatinka aukðtaièiams, todël stengiamasi þemaièius nustumti á Vakarus ir taip iðplësti Aukðtaitijà. Pasak istoriko, kuriant Lietuvos etnografiná þemëlapá reikëtø naudotis XVIII XIX a. istoriniais ðaltiniais, nors ankstesniais amþiais Þemaitija buvo dar didesnë 11. Nors ne vienà tikrà þemaitá gali skaudinti etnografiniø ribø apkarpymas, taèiau visiems tenka pripaþinti etninës teritorijos ribø natûralø siaurëjimà. Verþiasi kilpa virð þemaièiø tarmës gyvojo vartojimo arealo, formuojasi nauji regioniniai ekonominiai administraciniai centrai. Tad ribø nustatymo bûdas apeliuojant á XVIII XIX a. tampa iðties problemiðkas, ypaè jei teritorijà vis dar stengiamasi praplësti pagal istoriná tarmës arealà, buities árankiø ar net namø statymo tradicijos senovëje paplitimà O kà padaryti, jei paskutinákart Lietuva atsikûrë bûtent XX a. vidurio geopolitiniø veiksniø nulemtose ribose ar kad etninis organizmas yra gyvas, nuolat besikeièiantis... Toliau, gal net kiek pagal vieðøjø ryðiø teorijà, Vaivada dëstë: Þemaièius diskriminuojanèios Lietuvos etnografinio þemëlapio ribos nustatytos dar ir politiniais sumetimais. Manau, jog tai labai susijæ su Europos Sàjungos struktûriniø fondø lëðomis, kurias ketinama skirstyti regionams. Administraciná Lietuvos suskirstymà taip pat ruoðiamasi pakeisti atsiþvelgiant á etninius regionus 13. Toks Þemaitijos prieðprieðinimas likusiai Lietuvai, pastaruoju metu veikiant regionalizmo idëjø priedangoje, per keliolika metø gerokai iðplëtotas. Suprantama, kad judëjimo uþ Þemaitijà ideologai naudojasi per didele visuomenës tolerancija, nepakankamu subtiliø dalykø iðmanymu, tad aplinka labai palanki tam plisti. Viena rimtesniø prieþasèiø laikyèiau tai, kad globalizacijos ir agresyvaus kosmopolitizmo ideologija, vartojimo kultas gniuþdo sveikà tautiðkumà. Tariamas þemaitiðkumas tokiame fone gali atrodyti patraukliu pasiprieðinimu viskà niveliuojanèiai tautø sulyginimo technikai. Ir tuo gana iðradingai naudojamasi. Tad èia, kaip visada, tektø ásikiðti valstybei. Jeigu sveiki nacionalinio pasididþiavimo pradai daugiau rastø vietos oficialiojoje valstybës ávaizdþio kûrimo strategijoje, mokymo programose, skarbaliø veikimo erdvë gerokai sumaþëtø. Kovose dël Þemaitijos esama ne vien teritoriniø pretenzijø. Pavyzdys Þemaièiø arkivyskupija. Apie jos ákûrimo reikalà mums duoda suprasti Þemaièiø kultûros organizacijø atstovø 2002 m. rugpjûèio 23 d. kreipimasis á Lietuvos ir Visuotinës Katalikø Baþnyèios hierarchus Dël numatomo Telðiø vyskupijos centro perkëlimo á Klaipëdà 14. Dokumente bûgðtaujama, kad tokia reforma padarytø didþiulæ þalà visø penkiø istoriðkai Lietuvoje susiformavusiø etnografiniø regionø kultûros tradicijø puoselëjimui, tuo pat metu ir visos Lietuvos identitetui 15. Baþnyèios hierarchams nuo Telðiø vyskupo dr. Jono Borutos SJ iki Vatikano valstybës sekretoriaus kardinolo Angelo Sodano patariama, esant baþnytiniø reformø neiðvengiamybei, ásteigti Þemaièiø arkivyskupijà, kurià sudarytø Telðiø, Klaipëdos ir Ðiauliø vyskupijos. Vargu ar tokia hierarchams iðdëstyta nuomonë radosi jos autoriams suvokus esminius Baþnyèios uþdavinius bei misijà? Juo labiau jog kreipimesi teigiama, kad tiek XX a. pradþios, tiek ir ðiø dienø Þemaièiø kultûros, 8 Sensacingas Þemaitijos prisikëlimas. Þemaitijos suvaþiavimà pasitinkant! Susitiko du oponentai, patriotai, Þemaièiø ir Þemaitijos prezidentai, kalbasi J. Burba ir S. Kasparavièius, in: Þemaitijos parlamentas, , Nr. 16, p. 8. Daþnai pabrëþiama, kad ÞKD ne politinë, o visuomeninë organizacija. Taèiau prieð rinkimus ði draugija nevengë priimti rezoliucijos, raginusios balsuoti uþ kandidatus, pasisakanèius uþ naujà ðalies administraciná suskirstymà, penkiø regionø formavimà ir plëtrà, kultûros ir ðvietimo valdymo decentralizacijà (!). Þr. rezoliucijà Dël artëjanèiø Lietuvos Respublikos Prezidento, savivaldybiø tarybø rinkimø, Alsëdþiai, , in: Þemaièiø þemë, 2002, Nr. 3 ir ÞKD interneto tinklapyje 9 Þemëlapá galima iðvysti ÞKD interneto tinklapyje 10 Sabalytë, E., Þemaitija nenori sumaþëti, in: Lietuvos rytas, Andriuðka, M., Þemaièiai pasiprieðino diskriminacijai, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 4, p. 1, Sabalytë, E., op. cit. 13 Andriuðka, M., op. cit. 14 Þemaièiø kultûros organizacijø bendruomenës, kraðto visuomenës atstovø kreipimasis dël numatomo Telðiø vyskupijos centro perkëlimo á Klaipëdà, in: Þemaièiø þemë, 2002, Nr. 3; taip pat ÞKD interneto tinklapyje 15 Ibid. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

34 ANTANAS IVINSKIS mokslo ir daugelio kitø ðio kraðto þmoniø poþiûriu, jau 1926 metais buvo padaryta rimta klaida formuojant Lietuvos baþnytinæ provincijà, kai vietoje Þemaièiø vyskupijos buvo ásteigtos Telðiø, Panevëþio ir Vilkaviðkio vyskupijos ir kai didþiàjà istoriðkai susiformavusio Þemaitijos etnografinio regiono dalá apëmusiai vyskupijai buvo parinktas ne Þemaitijos, o Telðiø vyskupijos pavadinimas. Taip Romos katalikø baþnyèios administraciniame suskirstyme tada neliko Þemaièiø vardo 16. Nuo tokiø minèiø telieka nedidelis ðuolis iki reikalavimo ákurti Þemaitijos baþnytinæ provincijà. Nebandant niekaip kiðtis á ðá abiejø ðaliø, suprantama, skirtingai vertinamà dalykà, vis dëlto galima tik pastebëti, kad Baþnyèia Þemaitijoje netapo kultûrpolitiniø manipuliacijø auka. Tad èia belieka priminti Telðiø vyskupo Jono Borutos SJ laiðkà Þemaitijos parlamento prezidentui Justinui Burbai palinkint ir platesnio iðsakytos minties prisitaikymo: Toks drastiðkas Þemaitijos ir Lietuvos interesø suprieðinimas tikrai nepasitarnaus nei Þemaitijos, nei Lietuvos gerovei. Kur du peðasi, treèias laimi 17. DAR VIENAS NAUJAS BANDYMAS KURTI TRADICIJÀ 2003 m. rudená Skarbalius Seimo nariams iðplatino autoriná projektà, kuriame paneigdamas tradiciðkai remiamà Lietuvos kultûrà bei nepalankiai traktuodamas Katalikø Baþnyèios bei kitø tradiciniø religijø puoselëjamà religijos ir kultûros sàveikà, iðkëlë idëjà steigti Lietuvoje Tautos parkus. Pasak Skarbaliaus, Tautos identiteto iðlaikymui labai svarbu dvasinës kultûros puoselëjimà susieti su stabiliø tautiniø simboliø kûrimu, kurie iðliktø ir kaip tautos saviraiðka, ir kaip tautos simboliai kitoms kartoms. Tokie parkai Skarbaliaus siûlymu galëtø bûti steigiami Klaipëdos kraðtui Rambyne, Þemaitijai Varniuose, Aukðtaitijai Labanore, Dzûkijai Merkinëje, Suvalkijai Viðtytyje. Idëjos autorius pateikë ir galimà tokiø parkø iðplanavimo schemà, siûlydamas ha plotà paskirstyti ávairioms funkcinëms zonoms. Tai tradicinës architektûros, verslø ir ûkininkavimo zonos, Tautos àþuolyno ir Tautos skulptûrø parko zona, ðaliai ir regionui þymi istorinë vieta, tradiciniø ðvenèiø ir masiniø renginiø organizavimo, kasdienio ar savaitgalinio poilsio vietos, vandens telkinys, vizualinës ir fizinës apsaugos zonos. Tokie Tautos parkai turëtø bûti kuriami visuomeniniø talkø bûdu bei remiant fondams, o priþiûrimi valstybinës organizacijos, pvz., valstybinio parko administracijos. Nebûtø ko priekabiauti bendrais bruoþais dëstomai idëjai, jeigu neprasikiðtø autoriui bûdingi kryptingai konfliktiðki projekto ypatumai. Kitas svarbus ÞKD veikëjas Telðiø rajono architektas Algirdas Þebrauskas primygtinai perða rajono savivaldybës Tarybai ir visuomenei rekonstruojamoje Telðiø katedros aikðtëje pastatydinti fontanà-paminklà þemaièiui, XVII a. vidurio artilerijos teoretikui Konstantinui Semenavièiui 18 bei apskritai èia sukurti kà nors panaðaus á garsiøjø þemaièiø (nebûtinai gyvenusiø Þemaitijoje) skulptûrø parkà ar alëjà. Juk po tokià vietà malonu bei kultûringa pasivaikðèioti tiems, kurie neskiria bendrapavardþiø Merkelio nuo Juozapo Arnulfo, o Kajetono Roko nuo Kiprijono Juozapo 19. Architektûriniuose brëþiniuose jau ðlifuojama ir paèios Telðiø katedros rekonstrukcijos idëja, siûloma pastatyti mauzoliejø vyskupø koplyèià... Tuose projektuose, ðalia skubos iðkart aprëpti kuo daugiau, uþbëgti uþ akiø, tikëkime, turtingesnei, didesnæ laiko distancijà ir daugiau patirties ágijusiai ateièiai, prasikiða ir nemalonios sàsajos su ankstyvàjá buldozeriná ateizmà vëliau pakeitusiomis subtilesnëmis pastangomis dirbtinai stelbti, þlugdyti, nukonkuruoti katalikø tikëjimo ir tradicinës kultûros centrus 20 (Þemaièiø Kalvarija, Varniai, Telðiai...). Su þemaièiams nebûdingu ákarðèiu generuojant ne visai iðkepusias naujas idëjas, pasitaiko ir visai kurioziðkø, nepaisant to, jos realizuojamos... Ðtai ðiek tiek nutolæs nuo Varniø ir liberaldemokratø taip pamëgto Lûksto eþero yra iki ðiol maþai kieno þinotas Vembûtø piliakalnis, veikiausiai 1219 m. sutartyje su Halièu Voluine minimo kunigaikðèio Vambuto valdø centras 21. Bet gal prieð porà metø ÞKD pirmininkas Kasparavièius metë lakià mintá, neva tai kito Þemaièiø kunigaikðèio Vykinto pilies vieta 22. To paties, kuriam pavyko suburti plaèiausià koalicijà prieð Mindaugà, Lietuvos valstybës vienytojà, ir prieð já kariauti... Tuo tarpu Vambutas apdairiai iðkraustomas uþ keliolikos kilometrø Telðiø link 23. Savavaliðkai pervadinta vietovë: buvæ Vembûtai 16 Ibid. 17 Telðiø vyskupas á Þemaitijos suvaþiavimà nevyks, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 96, p Ivoncius, A., Keistoka idëja vis dar gaji, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 75, p. 4; Ivoncius, A., Prasidëjo Katedros aikðtës rekonstrukcija, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr Subaèius, P., Apie balvonus ir baletà, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 1999, Nr , p Streikus, A., Apie antikrikðèioniðkus sovietiniø ðvenèiø ir apeigø tikslus, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 2003, Nr. 10, p Gudavièius, E., Bandymas lokalizuoti XIII a. lietuviø kunigaikðèiø valdas, in: Lietuvos TSR Mokslø akademijos darbai, A serija, 1984, t. 3, p. 76; taip pat Butrimas, A.; Misius, K., Vieðvë, Vieðvienø þemë, valsèius, tijûnija ir seniûnija, in: Vieðvienai: istorija ir dailës paminklai, Vilnius, 2003, p Kasparavièius, S., Vembûtø piliakalnis kunigaikðèio Vykinto pilis? in: Archeologiniai tyrinëjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p Kitokia Edvardo Gudavièiaus nuomonë; þr. Vykinto valdos, in: Gudavièius, E., Mindaugas, Vilnius, 1998, p Ðepikaitë, J., Iðkili Vieðvienø praeitis, in: Penktadienio Þemaitis, , Nr. 37, p NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

35 ÞEMAIÈIØ KLAUSIMAS IR NÛDIENOS POLITINIAI VËJAI ðiandien jau Vykintai... Maþa to, prie Vembûtø atvelkamas didþiulis akmuo kunigaikðèiui Vykintui áamþinti, abejotina, ar nepaþeidþiant LR saugomø teritorijø ástatymo! 24 Apie tai ðio vajaus iniciatorius ÞKD pirmininkas Kasparavièius Burbai aiðkino: Pavyzdþiui, kad ir tas Lietuvoje dievinamas Mindaugas, apie kurá paraðiau tris mokslinius straipsnius. Vilniuje stato paminklà galvaþudþiui Mindaugui, kuris iðþudë visus þemaièiø kunigaikðèius. [...] Sakiau, statykite Vilniuje kà Jûs norite, o to galvaþudþio Þemaitijoje kad nebûtø, nes mes ðalia Stalinà pastatysim Ir pridûrë: Aerouosto pastatai mano statyti. Að buvau aeroklubo virðininkas. Varniø paminklas 26, muziejus 27, dabar pradedam statyti Medelës pilá. Vykintui paminklà reikia pastatyti, kadangi nuþudë Mindaugas, Mindaugui stato, tai kaip alternatyvà ir mes turim Taip pat lengvai, kaip su sunkiu akmeniu pasitvarkoma ir su istorija, o keisèiausia, kad pristabdyti tokiø sumanymø ir veiksmø nebando ir neketina (?) ne tik grynai þemaitiðkø organizacijø istorikai ( savai istorijai aiðkiai linkæ taikyti kitus standartus), bet ir kai kurie Lietuvos istorijos instituto mokslininkai þemaièiai 29. Tad kunigaikðtis Vykintas, ko gero, laikomas tinkama ir aktualizuotina simboline figûra, iðreiðkianèia amþinus ir ðiandienos, ir anø laikø uþ nepriklausomybæ nuo lietuviø kovojusiø þemaièiø interesus. Ypaè jei dël tvirtumo susietas, Skarbaliaus þodþiais, su stabiliu tautiniu simboliu, kokiu ið tikro, ðalia àþuolo, be ginèo pritinka laikyti sunkesná lietuviðkø (þemaitiðkø) laukø akmená. PSEUDOPAGONIÐKOS KULTVIETËS UÞUOMAZGOS Spaliui baigiantis prie Vembûtø piliakalnio pradëtas sodinti Þemaièiø àþuolynas. Panaðu, kad ðis þingsnis Skarbaliaus suraðytos Tautos parko idëjos ágyvendinimo pradþia. Pirmuosius 13 (!) àþuolø pasodino ÞKD ir Varniø regioninio parko vadovai! Informuojant visuomenæ 30, kalbëta apie ðventà àþuolà ir ðventà girià, bet kol kas nieko apie kitokius, gal ne tiek ðventus tikslus. Teigiama, kad visuomenë, ilgai tikëjusi vienomis tiesomis, o vëliau jas praradusi, neiðvengiamai ieðkos kitø. Senasis pagoniø tikëjimas, jo atkûrimas arba, tiksliau, sukûrimas, tampa dalies pokomunistinës visuomenës idëjø ir ágeidþiø ðaltiniu. Pamename, kaip su ryðkiais pagoniðkais atributais buvo inauguruotas pirmasis Stasys Kasparavièius ir Justinas Burba. Laikraðèio Þemaitijos parlamentas puslapio fragmentas LR prezidentas po Nepriklausomybës atkûrimo 31. Dël uþimamø postø oficialiomis progomis nori nenori paklûstant krikðèioniðkam ritualui, nemaþai daliai dabartinio istebliðmento sunku neprisiminti ankstesniø valstybës ir Baþnyèios santykiø ir savo tuometiniø pozicijø. Ir jie gal nesàmoningai jauèia, kad jaustøsi laisviau, jei jau bûtinai reikia, kokios kitos aukðtesnës jëgos, o ne krikðèioniø Dievo globoje. O dabartinës kadencijos metu suaktyvëjæs naujø tradicijø kûrimas, prisiminus sovietinius laikus, nëra kokia naujovë, veikiau irgi patikrinta tradicija... Po karo, ypaè vëliau, kai atsirado maþiau grieþti, bet klastingesni planai kurti naujas liaudies tradicijas, á talkà buvo kvieèiami vargðai kraðtotyrininkai, ðiandien ávairûs etnologai, aiðkiaregiai, draugijos, aljansai ir anaiptol ne þemaitiðki, bet uþtai ne vargðai almaksai. Þemaitijos katalikai tà 24 Jonuðas, A., Operacija Vykinto akmuo, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 138, p. 5; taip pat Valstybinës saugomø teritorijø tarnybos prie Aplinkos ministerijos raðtas pil. A. Ivinskiui, , Nr. V Sensacingas Þemaitijos prisikëlimas. Þemaitijos suvaþiavimà pasitinkant!, p Subaèius, P., op. cit., p Subaèius, P., Vietininkai ir savo vieta: Baþnyèia Lietuvoje Kristaus metais, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 1998, Nr. 1 2, priedas, p. 89. Ðiame tekste muziejaus Varniuose kûrimo aplinkybës, manau, yra ávardytos tiksliausiai. 28 Sensacingas Þemaitijos prisikëlimas. Þemaitijos suvaþiavimà pasitinkant!, p Þemaièiø muziejuje Alka vykusioje konferencijoje Senoji Þemaitija: pasaulëjauta ir materialinë kultûra ið istorijos profesionalø teko iðgirsti ir kategoriðkø raginimø perraðyti Lietuvos istorijos vadovëlius átvirtinant esminá teiginá, kad þemaièiai dabartinëse teritorijose yra autochtonai. Tiesa, jiems neprikiði sekimo istorijos korifëjaus Ch. L. T. Pichel veikalu Þemaitija (Pichel, Ch. L. T., Þemaitija, Kaunas, 1991), taèiau, matyt, ne vien Burbai ði knyga yra tapusi savotiðka biblija (Labutis, V., Þemaitijos parlamentas, Nr. 1, [Laikraðèio numerio recenzija], in: Gimtoji kalba, 2003, Nr. 7, p ). Apie konferencijà þr. Andriuðka, M., Netradicinis þvilgsnis á praeitá, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 121, p. 1, 2; Katutytë, L., Ið kur mes kilæ, in: Telðiø þinios, , Nr. 85, p Jonuðas, A., Pradëtas sodinti àþuolynas, in: Kalvotoji Þemaitija, , Nr. 125, p Valentinavièius, V., Vis dëlto Lietuvos prezidentas, in: Naujasis Þidinys-Aidai, 1995, Nr. 2, p NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

36 ANTANAS IVINSKIS ðurmulá turëtø justi kaip akibrokðtà, taèiau, matyt, priveikti kasdieniø reikalø, nelabai pastebi atsinaujinanèià grësmæ. Ðalia Varniø kur ilgà laikà buvo Þemaièiø vyskupystës centras, kur gyveno ir dirbo ne vienas garsus vyskupas, imamas kurti objektas su akivaizdþiai funkcionuojanèios, valstybës palaikomos pseudopagonybës þenklais. IDËJØ IR VEIKSMØ STOGAS Ðiuose kontekstuose tenka prisiminti prezidento Pakso dar iki inauguracijos inicijuotà Nacionalinio pasididþiavimo ugdymo programà, kuriai ágyvendinti, galimas daiktas, vienaip ar kitaip pasitarnauja ir aptartieji veiksmai. Iðrinktojo prezidento atstovo spaudai teigimu, prezidentas kalbëjosi su kultûros bei meno veikëjais, akademinës visuomenës atstovais ir mokslininkais. Ðias grupes jis ketina átraukti á programos kûrimà, o vëliau ir á jos ágyvendinimà 32. Dabar aiðku, kad straipsnio pradþioje minëta liepos konferencija susijusi su 2003 m. liepos 9 d. LR prezidento Pakso pasiraðytu dekretu Dël visuomeninës regioninës politikos tarybos prie Respublikos Prezidento sudarymo. Á ðià tarybà pakviesti bent 5 ðiame tekste jau minëti þemaièiai. Panaðu, kad visoms ðioms idëjoms ir siekiams buvo pritarta aukðèiausiame politikos lygmenyje. O kol ðtai þemaièiø patriotai þaidþia savo paþiûrëti veikiau paaugliðkus, negu rimtiems vyrams ir politikams pritinkanèius regioninius separatinius þaidimus, su parlamentais, tautiniais þemaitiðkais herojais ir kt., juk mûsø Lietuva, þemaièiai ir lietuviai kartu, visai nelengvai ir ne visada labai sëkmingai ginasi nuo iðoriniø nedraugø, bendros mûsø valstybës skaldytojø ir silpnintojø, jos pilieèiø glumintojø ir suvedþiotojø. Gal nuogàstavimai dël þemaitiðko separatizmo atrodo perdëti ir net juokingi? Ðoktelëkime tuomet á Moldavijà su jos Padniestre, o dar geriau á Gruzijà, turinèià bent dvi nepriklausomas þemaitijas prie jûros ir vienà aukðtaitijà kalnuose. Kaukaze daugybë religiniø, kalbiniø skirtumø ir ið seno nesuvestø sàskaitø. Pasiskelbusios autonomijas mikrovalstybëlës labiau uþ viskà dabar bijosi Gruzijos ir ieðko paramos suprantama kur. Rusija neprieðtarauja tarpininkauti ir taikyti ir deðimtmeèiams uþkonservuoti esamà padëtá. Dabar ir nesvarbu, ar iðsiðokimui su autonomija vadovavo papirkti þmonës ar, kaip Leninas sakë, naudingi kvailiai, savo mylimo kraðto patriotai. Mûsø rinkëjø dauguma nesigaudo, ko ið nepriklausomybës, partijø, politikø ir savo rinktos valdþios galima tikëtis ið karto, o ko reikës laukti gal deðimtis metø. Kitaip sakant, ji paþeidþiama. Tokiomis aplinkybëmis pasirodyti per daug atsargiam, manau, nëra didelë nuodëmë. Tad jeigu þemaièiai (tie, apie kuriuos èia kalbame) nëra girdëjæ pasakymo skaldyk ir valdyk arba nesupranta jo aktualumo Lietuvai, tai draugiðkai patarèiau jiems maþa turëtø bûti atsiriboti nuo Lietuvos. Reikëtø su visa ðventa Þemaitija iðsikelti geriausiai kur á Atlanto vidurá. Juk kas ið to, jei atsiskyræ liks per toká pat kaip buvo atstumà nuo Rusijos ir rusiðko dëmesio, almaksiðkø patarëjø ir aviabaltiðkø pinigø. Visuose èia aptariamuose projektuose reiðkiasi daugelyje kitø gyvenimo srièiø irgi pastebimas þmones, pilieèius, rinkëjus nerviðkai alinantis ákyrumas: ar jie tik þaidþia, ar rimtai kalba (ir daro), ir jei kà nors kalba, tai kà ið tikrøjø galvoja ir nutyli? Kà pridurs rytoj? Ar pagaliau iðties kalba ið ðirdies kylanèiais þodþiais, ar derindami savus ðventus tikslus su kokio dosnaus geradario interesais? 32 R. Paksas inicijuoja Nacionalinio pasididþiavimo ugdymo programà, ELTA, NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

37 ESË JAK ÞYVÈÐ, RIDNA UKRAJINO? Vaclovas Aliulis MIC Dievas duoda vasarà ir rudenëlá, darbo draugai iðleidþia atostogø ðtai ir atsiranda ádomybiø. Pernai jos klostësi tik Lietuvoje, ðiemet ir Lietuvoje, ir toli á pietø rytus, Ukrainoje, kur darbuojasi 6 ar 7 kunigai, studijavæ marijonø slaptojoje kunigø seminarijoje 1. Iðliko nuoðirdi draugystë su jais, ne kartà jie kvietë ir vël apsilankyti. Juo labiau kad lig ðiol nebuvau matæs Sevastopolio, kur Ðv. Klemenso parapijoje klebonauja kunigas Leonidas Tkaèukas, dar bûdamas diakonas mane veþiojæs po Vinicos ir Chmelnickio sritis per pirmàjá apsilankymà prieð 20 metø. Tvirtai nusprendþiau nukakti Ukrainon, kai praëjusià þiemà pakartojo kvietimà kun. Viktoras Tkaèas 2, praneðdamas, jog yra miræs Kamenec Podolsko vyskupas Janas Olðanskis MIC. Jis, dar bûdamas kunigas, Manikivcø klebonas, siøsdavo mums ðauniø jaunuoliø, kurie negalëjo patekti á legalià kunigø seminarijà Rygoje. Tie studijavo pagal a. a. kunigo Prano Raèiûno MIC sudarytà planà, dauguma kartu tapo marijonais, paskui ir savo globëjà kun. Olðanská prikalbino stoti á marijonus. Baigusius studijas t. Raèiûnas marijonø vardu pristatydavo tremtiniams vyskupams Julijonui Steponavièiui arba Vincentui Sladkevièiui, ir tie juos áðventindavo. Sugráþæ á tëvynæ ar nusitrenkæ á Vidurinæ Azijà, pradëdavo kunigauti partizaniðkai, kol pagaliau, neapsikæsdama tikinèiøjø praðymø, valdþia pamaþu áteisindavo jø pastoracijà. DÞIAUGSMAI DAR LIETUVOJE Vidurvasará iðgyvenau tikrà palaimà, dalyvaudamas Ateitininkø federacijos kongrese (Kaunas, liepos d.). Ðv. Miðios su dvasios vadu vysk. Jonu Kaunecku didþiojoje Kristaus (ir Lietuvos) Prisikëlimo baþnyèioje. Pora ðimtø moksleiviø ir studentø bei jø vadovø, veidai kaip ið ðventø paveikslø! Màsli mergaièiø bûrelio plastika verþlus ðviesos, dangaus ilgesys. Susirinkæ ið ávairiausiø Lietuvos vietø, visi moka jaunatviðkas giesmes... Pusamþiai posëdþiø pirmininkai gerai tvarkosi, balsø skaièiuotojai mikliai skaièiuoja pritarianèius ir prieðtaraujanèius rezoliucijoms, o jas svarstant tik retkarèiais praðaunama pro ðalá. Vienas penkiø ateitininkijos principø visuomeniðkumas praktiðkai vykdomas. Prie registracijos stalelio spûstis linksma, be madingø ðiandien apsistumdymø ar apsiþodþiavimø. Á vadovybæ siûlomi kandidatai vieni skelbia savo programas ir numatomus savuosius prezidentûros patarëjus, kiti dëkoja ir atsisako. Slaptai balsuoji per rinkimus: pirmàsyk prie komisijos priëjæs gauni biuletená rinkti Federacijos pirmininkui delegato kortelëje kerpa vienà skylutæ, antràkart biuletenis tarybos nariams (kandidatø dukart daugiau negu vietø) ir antra skylutë, treèiàsyk revizijos komisijai biuletenis ir treèia skylutë. Kompiuteriai ir kopijavimo technika leidþia akimirksniu padauginti kandidatø sàraðus. Netyèia pataikiau uþeiti pailsëti saliukëje, kur buvo skaièiuojami balsai: tas darbas ëjo ir sparèiai, ir tiksliai. Maitinimas surikiuotas, ðeðtadiená buvome papildomai pagirdyti, tik pritrûko vandenëlio sekmadiená vakarop, kai troðkome uþsitæsus rinkimams. Iðsiskirstë mieliausieji ateitininkai, pasiryþæ ir gilinti, ir plësti vagà. Birþelio gale Ðiauliø universitetas priëmë Lietuviø katalikø akademijos XIX suvaþiavimà. Dvi dienas iðtisai virë darbas 17 ar 19 sekcijø, perskaityta begalë praneðimø. Dël tokios grûsties negalëjome pasiklausyti ádomiø temø, nagrinëjamø gretimose sekcijose. Prieð trejus metus Klaipëdoje ir dar anksèiau Kaune darbotvarkë nebuvo tokia suspausta, suvaþiavimas vyko tris ar keturias dienas, ir galëjome uþeiti, pavyzdþiui, teologai pas istorikus ar pedagogus ir pan. Tada buvo galimybë plësti akiratá, o ðiuo kartu daug kam svarbiausia buvo rinkti taðkus doktoratui ar habilitacijai. Taip pat gerbiamiausias Akademijos Pirmininkas tiek paskendæs sielovadoje, kad ne visà laikà dalyvavo suvaþiavime ir pabaigoje negalëjo pateikti sintezës, nubrëþti gairiø ateièiai. Gráþdami á Vilniø, bûrelis bièiuliø taip klegëjome traukinyje, kad ir nepaþástami bendrakeleiviai ásitraukë á linksmà mokslaþmogiø þaidimà. 1 Jø sàraðà þr. LKMA iðleistoje knygoje Pogrindþio kunigø seminarija, Vilnius, 2002, p Liesutis Viktoras Tkaèas (dëkingas Vilniaus gydytojoms otolaringologëms) Audëjas, o sunkiasvoris Leonidas Tkaèukas Audëjukas... Toliau juos vadinsiu tik vardais. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

38 VACLOVAS ALIULIS MIC Á KIJEVÀ IR CHARKOVÀ Po jaukaus vardadienio ir pirmojo ánaðo Baltijos àþuolui, ið kurio perkame du butus prie pat Þvëryno baþnyèios statomame daugiabutyje, juos sujungsime á marijonø vienuolynukà, rugsëjo 30 d. skrydis á Kijevà. Vietoj SAAB sodina mus á Boing à. Pasirodo neprasta kompanija: 17 LR Seimo nariø skrenda susitikti su Ukrainos Verchovna Rada. Ðalia manæs skirta vieta Petrui Graþuliui. Þiûrëk, kaip sugretinti krikdemas su kunigu, stebisi Èeslovas Jurðënas. Aukðtybiø dispeèerinë dirba be klaidø, atsakome. Kijeve kun. Viktoras pasitinka su iðtisa komanda, vykstanèia á Charkovà: rytoj netoli Charkovo, Pokotilivkoje, karmelitës Editos amþinieji áþadai! Pataikiau neþinodamas. Vakarienës sustojame prie Cholino miestelio, Korèma Staryj mlyn. Tikras etnografinis muziejus su namø rakandais ir amatø árankiais, su vandens srovës sukamu malûno ratu. Tradicinë ukrainietiðka bûsto áranga: ant sienø ikonos, apgaubtos siuvinëtais rankðluosèiais, kaimiðki stalai ir kita. Nepristigo ir ukrainietiðkø dainø, uþëjo man ákvëpimas nusifotografuoti su dainininkais Jurijumi, Valentina ir Volodymyru, o jiems padainuoti apie motinà, kuri iðkeliaujanèiam sûnui ruðnyk vyðyvannyj na ðèastia dala. Spalio 1 d. Karmelio vienuolyno koplyèia nesutalpina sveèiø. Ið Lvovo per visà Ukrainos plotá atvykæ keli unitø vienuoliai (be tradiciniø barzdø: ðià madà ið jø pasisavino vakarieèiai). Miðios, maldos ir giesmës viskas v ridnoji ukrajins koji movi, tik pamokslà jaunam tëvui karmelitui parankiau buvo sakyti rusiðkai. Vos iðklûpëjau per nepabaigiamà Visø ðventøjø litanijà, turbût paèiø seseliø pasiilgintà. Kai po senøjø ir naujøjø amþiø Afrikos, Europos, Ðiaurës ir Pietø Amerikø ðventøjø, po Korëjos ir Vietnamo kankiniø suskambëjo Sviatyj Petre z Polineziji, taip ir nusmelkë kiaurai Baþnyèios katalikiðkumo/visuotinumo pojûtis. Ties presbiterija ið ðono prilipdyta klauzûrinë seseliø koplyèia, jaukiai apðviesta palubës langeliø vainiko. Sesutë Edita per visà litanijos giedojimà iðgulëjo kryþiumi, tobulai iðtiesusi á ðonus rankas ir net pirðtus. Kaip priglaudë kairá skruostà prie kilimo, taip ir nepajudino galvelës. Po ðv. Miðiø buvo galima pasikalbëti su naujàja amþinàja áþadininke pro atdaras medines grotas. Linksmutë su baltø roþiø vainiku. Ðiandien jai ðventos vestuvës! Kas norëjo, neatsisakë ir nusifotografuoti drauge. Pabaigoje ðvediðkos vaiðës maldininkams, giminëms ir kas tik gyvas dalyvavæs. CHARKOVO ATRADIMAI Pirmà kartà Charkove atsikliuvau prieð penketà metø, marijonø generolo pavedimu vizituodamas Ukrainos vikariatà. Radau Ðvè. M. Marijos Uþmigimo (Dangun ëmimo) baþnyèià pradëtà tvarkyti. Iðgriauti perdengimai (sovietai buvo árengæ kinofilmø archyvà ar kà toká), pastatytas ðioks toks altorius. Viduje darbininkai pluða kala, lietuvis atsargos pulkininkas lygina ðventoriø. Ðalia baþnyèios namukas. Suglausti du statybininkø Sesuo Edita su vieðnia. Pokotilivka. Karmelièiø vienuolynas m. spalio 1 d. nameliai sudaro pirmà aukðtà, ant jø uþkelti kiti du antrà. Kunigai gyvena baþnyèios bokðte, trijuose vagonëliuose keliø vienuolijø seselës ið Lenkijos, ketvirtame valgykla kunigams, sesëms ir darbininkams. Treèià valandà po pietø visi baþnyèioje kalba Dievo Gailestingumo vainikëlá. Sesiø ðeimoms paskirstytos uþduotys. Vienos tvarko baþnyèià ir virtuvæ, kitos katechizuoja vaikus ir jaunimà, treèios priþiûri vargðø valgyklà ir medicinos punktà, ketvirtos lanko ligonius mieste. Seselës abituotos, gyventojø mylimos. Gatvëje ne vienas pasveikina, paklausia patarimo. Viskas prasidëjo 1991 m. pavasará. Tada Charkovas priklausë Þitomiro vyskupijai. Jos ordinaras Janis Purvinskis pasiðaukë mûsø slaptosios ir Rygos oficialiosios seminarijø absolventà kunigà Jurijø Ziminská: Tëve, vaþiuok á Charkovà atgaivinti katalikø bendruomenës ir katalikiðko kulto. Ekscelencija, kà að galësiu padaryti? Neturiu patirties, dar nëra në metø kaip kunigas. O að vos mënuo kaip vyskupas ir turiu daryti viskà, kas vyskupui priklauso. Nukeliavo t. Jurijus á Charkovà, susirado apie 1936 m. uþdarytà baþnyèià ir iðklijavo ávairiose miesto vietose skelbimus: toká ir toká sekmadiená, tokià ir tokià valandà prie uþdarø baþnyèios durø Gogolio g. 4 vyks katalikiðkos 38 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

39 JAK ÞYVÈÐ, RIDNA UKRAJINO? pamaldos! Pirmà sekmadiená susirinko 10 ar 20 maldininkø, toliau skaièius sparèiai didëjo. Miesto valdþia áregistravo Charkovo katalikø bendruomenæ ir po kurio laiko atidavë baþnyèià: Melskitës, remontuokitës, paramos nepraðykit. Deðimt metø ðoje baþnyèioje iðtarnavæ, marijonai atidavë jà naujai ákurtos Charkovo Zaporoþës vyskupijos katedrai, o patys begaunà sklypà statyti steigiamos Ðventosios Ðeimos parapijos baþnyèiai Aleksejevkos rajone. Tuo rûpinasi kitas jaunas marijonas, kun. Antonas Rudojus 3. Tuo tarpu veikia laikina koplyèia privaèiame namelyje. Talkinanèios seselës, pal. Jurgio Matulaièio eucharistietës, nusipirkusios butà VII aukðte, pro langà matys statomà baþnyèià. Skoningai árengta jø koplytëlë, imsime pavyzdá savajai Þvëryne. Katedra dekoruojama nuo grindø iki skliauto virðaus grynai Rytø krikðèioniø baþnyèiø stiliumi. Esà, ásikultûrinimas. Apsilankæs staèiatikis jausis bemaþ kaip pas save, o vakarietis ne iðsyk supras, kur patekæs. Tik romëniðkas altorius vietoj ikonostaso pasakys. Aiðku, kad didþiuma lëðø Vokietijos ir kitø Vakarø ðaliø katalikø. Vyskupas Stanislavas Padevskis OFM Cap padovanojo savo paraðytà knygà Svitla mynuloho ( Praeities ðvyturiai ). Tai 25 biografijos þymiø dvasios þmoniø, nuo ðv. Augustino ir Dante s per Erazmà Roterdamietá ir Pascalá iki Simonos Weil, Marco Chagalo, Aleksandro Menio. Prisiminëme, kad prieð penkerius metus vyskupas yra buvæs mano garbës vairuotojas, po vysk. Leono Dubravskio konsekracijos Kamenec Podolske parveþæs mane pas marijonus á Èernivciø miestelá, kur kità dienà vyko Petriniø atlaidai ir vyskupas sakë pamokslà. Beje, seselës pranciðkonës kapucinui vyskupui tiekia neturtingiausià stalà ið visø, prie kuriø gavau sësti per ðià kelionæ. Charkovo Zaporoþës vyskupijos teritorijoje gyvena apie 20 mln. þmoniø. Tik saujelë jø yra katalikai. Vienà sekmadiená visose baþnyèiose bei koplyèiose buvo skaièiuojami pamaldø dalyviai: 2000 moterø, 1000 vyrø. Ásteigta kelios deðimtys parapijëliø, darbuojasi 24 kunigai: 4 dieceziniai, 20 ið ávairiø vienuolijø. Paèiame 2 milijonus gyventojø turinèiame Charkove, kur iki Spalio revoliucijos klestëjo stipri katalikø bendruomenë su mokykla ir prieglauda, o dabar viskà reikia statyti nuo pamatø, be marijonø parapijas kuria karmelitai ir dar kaþkurie vienuoliai (verbistai?). Vyskupas nusiskundþia, kad baigësi idealistø kunigø laikai, atëjo pragmatikø karta. Net ir þadëdamas monsinjorystes, nelabai gali prisikalbinti daugiau darbininkø á skurdþià buitá. Su t. Antonu ir tuo paèiu t. Jurijumi aplankome marijonø leidyklëlæ Slovo miþ namy, kuri leidþia ir Lietuvoje paþástamà liturginá leidiná Þodis tarp mûsø dviem kalbomis: ukrainieèiø (2700 egz.) ir rusø (1200 egz.). 3 Turi brolá Ðvenèionëliuose, kurio miela dukruþë studijuoja smuiko menà, esu girdëjæs ir gërëjæsis Palangoje, Balio Dvariono konkurse. Tai nemaþai reiðkia bolðevikinio ateizmo nusiaubtai Ukrainai. Redakcija susispaudusi dviejuose kambarëliuose, darbuotojos pasiaukojusios ið visos ðirdies. Kuklioji Ala Borodina mokslø daktarë. Tëvas Jurijus yra ir leidyklos steigëjas. Buvo pradëjæs dogminës teologijos studijas Romoje, ten profesoriai laikë já rytieèiø krikðèioniø teologijos ekspertu. Prieð metus studijas nutraukë, nes jo patirties bei lankstaus atkaklumo prireikë á pagalbà vyskupui, registruojant valdþios ástaigose vyskupijà ir naujas parapijas. Miesto ir srities valdþia jas áregistruodavo, kai t. Jurijus Krikðèionybës jubiliejaus ir kitais spalvingais motyvais iðgaudavo staèiatikiø metropolito Nihil obstat. Ðià misijà atlikæs, mûsø mitruolis vaþiuoja gilinti studijø Varðuvoje, Kardinolo Stefano Wyszyñskio universitete. Dël visa ko áspëjau maldingàsias seseles: Tik nekurkite tëvo Jurijaus kulto. Asmens kultas kenkia kiekvienam kunigui, o ypaè jaunam. SEVASTOPOLIO EPOPËJA Kun. Antonas ásipareigojæs nugabenti mane automobiliu á Sevastopolá pas kun. Leonidà. Penktadiená kilom ið Charkovo 4 val. ryto, kelionæ baigëme 21 val. Mûsø ekipaþà papildë kun. Antono paþástami keliaujantys statybininkai Olikas ir Tolikas (Oleksandr, Anatolij). Pusæ dienos ið priekio spigino saulë, buvo toks metas, kada jauèiausi visiðkai be jëgø. Gràþino á gyvenimà pakelëje bendrakeleiviø nupirktas sultingas arbûzas. Ðeðtadiená kiaurà dienà turiu ilsëtis. Vakarop kun. Leonidas prileidþia mane prie interneto. Perskaitau man adresuotus laiðkus, á porà atsakau. Parodau ðeimininkui Baltijos àþuolo UAB-ës statomo Þvëryne namo vaizdà ir mûsø perkamø dviejø butø planus. Jis siûlo: Pirkite dar vienà butà aukðèiau ir sujunkite vidiniais laiptais. Bepigu jam patarinëti, Renovabis fondo dosniai remiamam. Pastaraisiais metais vakarieèiø fondø pagalba pakrypo toliau á Rytus, liepia Lietuvai paèiai verstis. Sekmadienio rytà kun. Antonas vadovauja koncelebruotinëms Miðioms ukrainietiðkai (Tolikas skaito Ðv. Raðto skaitinius), o að sakau pamokslëlá rusiðkai apie bendrà ðeimos maldà, nes evangelijoje skambëjo: Leiskite maþutëliams ateiti... Paminiu, kaip dþiugina ðirdá Þvëryno baþnyèioje prieðais mano klausyklà besimeldþiantys inteligentai tëvai su vaikais studentu ir moksleive. Vidudiená klebonas celebruos rusiðkai, vakare lenkiðkai. Kun. Leonidas jau septyneri metai varvina seilæ, þvelgdamas pro buto langà þemyn á savo baþnyèià, kurioje, nepaisant ðimtø paþadø, vis dar Kinoteatr Druþba. Sakau tikintiesiems: Visa gerkle rëkite, kad Kryme religijos persekiojimas dar nesibaigæs! Sekmadienio popietæ kun. Antonas, Olikas, Tolikas NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

40 VACLOVAS ALIULIS MIC Sevastopolio Ðv. Klemenso baþnyèia, atimta 1936 m., dar tik þadama gràþinti Kun. L. Tkaèuko nuotr. ir að vaþiuojame á Krymo pusiasalio smaigalá lankyti Tauridos Chersoneso griuvësiø. Miestas ákurtas graikø kolonistø maþdaug prieð 2500 metø, daugsyk griautas ir atstatinëtas, dabar archeologijos rezervatas. Randame puikiai iðsilaikiusià grindø mozaikà. Jekaterina II 1783 m. ákûrë Sevastopolio jûrø tvirtovæ. Ant kalvos stovi staèiatikiø katedra ir ðv. Vladimiro paminklas. Mat Chersonese priëmë krikðtà ðv. Vladimiras, Kijevo Rusios krikðtytojas. Jo senelë ðv. Olga Elena krikðtijosi Konstantinopolyje ir savo vaikaitá patraukë á krikðèionybæ. Gaila, kad ðv. Olgos nëra pripaþintø ðventøjø Europos globëjø moterø gretoje. Mitruolis kun. Antonas, uþsimovæs ant pëdø pelekus, ant nosies kaukæ, nardo sau ir paskui pasakoja, kokiø neapsakomø groþybiø, ávairiaspalvës augmenijos pamato po vandeniu, visokiø þuveliø susitinka. Laikas man atlikti seniai uþsiduotà þygdarbá: ábristi á Juodàjà jûrà, kurioje, sako, Vytauto karþygiai þirgus girdydavæ. Na, negërë þirgai, vanduo per sûrus, bet kanopomis vandená papliuðkenti puikiausiai galëjo. Manoji uþduotis man kebli. Ne vandens mëgëjas, suðalimø vengëjas, pasivaikðèiodamas apðilæs, o vëjas skvarbus. Kas bus, tas bus, bet negaliu gráþti á Vilniø, padaræs toká kelià ir neásiamþinæs... Pirmadiená charkoviðkiai bièiuliai jau traukia savan ðonan. Mane marijonø kandidatas Mikalojus pavedþioja Sevastopolio gatvëmis. Iðsikeièiu grivenø, nusiperku atminimui vasarinæ kepuraitæ, nes Floridoje pirktà, nuo 1980-øjø man tarnavusià, prieð porà metø pameèiau troleibuse. Namie áninku á religijos persekiojimo Ukrainoje istorijà, gavæs unitø diakono Oleksandro Klymentyjaus Sokolovskio parengtà enciklopedijà Cerkva Chrystova Pereslyduvannia chrystyjan v SRSR (Kijevas: Kairos leidykla, 1999, 338 p.). Pavardë vardas metai, ukrainietis lenkas vokietis rusas lietuvis; aplinkybës ir likimas: suimtas kankintas ákalintas suðaudytas. Taip pat arkivysk. Tadeuszo Kondrusiewicziaus rusø kalba iðleistame liturginiame kalendoriuje kiekvienà metø dienà po apeiginiø nuorodø eina skirsnelis Postradal za veru. Susiklosto toks 1937 m. rudens vaizdas, kad pasiðiauðia visi plaukai (kiek jø dar likæ). Kai ðaudë sovietinius marðalus, tuo pat metu po visà Rusijà, Ðiauræ, Sibirà, Kaukazà, Vidurinæ Azijà, Ukrainà ir Baltarusijà pleðkino tratino visø tikëjimø vyskupus, kunigus, vienuolius, vienuoles, pasaulieèius visokio amþiaus vyrus ir pagyvenusias moteris... Susiþymëjau lietuviðkas pavardes, galëtø susidaryti studija. Paèiame Sevastopolyje m. trys Ðv. Klemenso parapijos þymûnai buvo mûsø tautieèiai: kun. klebonas Motiejus Gudaitis (10 metø kunigavæs Lietuvoje, 1911-tais atvykæs Kryman gydytis plauèiø dþiovos), parapijos komiteto pirmininkas Aleksandras Marèënas (Sevastopolyje gimæs, stogadengys, piemuo, jaunas darbo invalidas), klebono talkininkë ir ryðininkë, þemaitë Magdalena Venckutë! ODESA ÈERNIVCIAI PODOLËS MOHILIOVAS Antradiená val. atsisveikiname su klebono talkininkëmis seselëmis honoratëmis 4. Kun. Olegas Sivecas veþasi mane ir Mikalojø á jau paþástamas marijonø buveines Vinicos ir Chmelnickio srityse. Iki Odesos palydi kun. Leonidas ir jo bièiulis kunigas ne marijonas ið Simferopolio, labai realistiðkos màstysenos; su juo artimiau nesusipaþinau. Atradimas: pietinës Krymo dalies kraðtovaizdis iðtisai primena Italijà! Chersono nekliûvame. Artëjame prie Mikolajevo. Ið kairës mums Iglûno upë, kurios në vardo nebuvau girdëjæs. Jos pietiniu krantu tiesiasi platus pelkynas, tai irgi neregëta. 4 Pavadinimas nuo pal. Honorato Kozminskio, pal. Jurgio Matulaièio bendraminèio, kuris XIX XX a. sàvartoje ásteigë Lenkijoje keliolika slaptø moterø vienuolijø; pora jø pasiekë ir Lietuvà. Dauguma po Pirmojo pasaulinio karo tapo vieðos ir ásivedë abitus, pvz., mûsiðkës ðirdietës, kitos liko slaptos ar pusiau slaptos, be abitø. 40 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

41 JAK ÞYVÈÐ, RIDNA UKRAJINO? Apie val. pasiekiame Odesos salezieèiø namus, kur sutarta nakvynë. Nuo Drujos kilæs kun. Ignacas dailës mokytojas ir ádomus pasakorius. Kità rytà ðv. Miðios naujai ásteigtosios vyskupijos katedroje. Didinga erdvë su stambiomis kolonomis, turtingais klasiðkais kapiteliais. Iðsilaikæ? Nieko panaðaus, viskas kà tik atkurta ir toliau naujinama. Po ðv. Miðiø roþinio maldai lenkø kalba vadovauja seselë tokia jau graþia dikcija, kokià retai retai iðgirsi, kurios klausytis ðventë. Prie pusryèiø stalo katedros pagalbinio namo pusrûsyje susitinku su pernai paskirtu Odesos Simferopolio vyskupu Bronislavu Bernackiu. Pasirodo, ne tik að, bet ir jis atsimena susitikimà prieð 20 metø, kai jis klebonavo istorinëje Baro parapijoje (Konfederacja Barska). Jau tada jis atrodë episcopabilis. Tinkama visa povyza ir orumas, ir organizaciniai gebëjimai. Mano broliai sako, vyskupystës vëlavimas iðëjo á gera: anuomet jam darë didelæ átakà stipriai lenkuojantis a. a. prel. Chomnickis, o dabar vysk. Bronislavas Visuotinës Baþnyèios patriotas. Jam dabar tenka rikiuoti veiklà kuklios maþumos sàlygomis, o Bare jis turëjo katalikø daugumà. Ið Odesos mûsø kelias á ðiauræ. Didelë jo dalis eina Odesos Kijevo magistrale. Ði atnaujinama, pleèiama, lyginama, ákinkyta milþiniðka keliø tiesimo technika. Ádomu, kad visi slëniai kerta magistralæ statmenai, nematyti nei ástriþø, nei lygiagreèiø. Gyvenvietës iðsidësèiusios slëniuose ar bent lygumose, nesutinkame evangeliniø miestø ant kalno. Èernivciai Vinicos srities baþnytkaimis, nepainioti su Èernovciø miestu, to paties pavadinimo srities centru. Ðiuose Èernivciuose marijonai turi pasistatæ nemaþus namus, kurie turëtø bûti kandidatø-postulantø rengimo naujokavimui namai. Ðiuo metu teturi vienà kandidatà, mano palydovà ar vadovà Mikalojø. Ðiokiadienio rytà á ðv. Miðias ir spalines roþinio pamaldas susirenka geras pusðimtis moterø. Graþumëlis: visos su skarytëmis ir visos pasismakravusios, lygiai kaip mano Mamutë ir seserys neðiodavo. Þiûrëjau þiûrëjau, bet Mamutës tarp jø neradau... Kità rytà vël bandau eiti á baþnyèià uþdaryta, o iðëjus á kiemà uþsitrenkë namo durys. Beldþiu beldþiu niekas neatsiliepia, o pasikeitæ orai, ðaltas vëjas ir dulksnoja. Laimei, atdaros durys á rûsá. Ten slepiuosi ir protarpiais iðlipæs beldþiuosi, kol pagaliau atëjæs darbininkas áleidþia. Pasirodo, klebonas kun. Olegas (toks nedidutis apvalutis) su Mikalojumi iðvaþiavæ ðvæsti pamaldø kaþkurioje parapijos koplyèioje. Gráþta, pusryèiaujame, vaþiuojame á Podolës Mohiliovà uþ 30 km kalnuotais, daugiausia duobëtais keliais. Ten marijonai pasistatæ namus naujokynui, bet vieta netinkama nëra sodo ar pan. erdvës naujokams pasimiklinti, o tai galëtø ávaryti visokiø neuroziø. Taigi dabar kandidatai pradiná parengimà pereina Èernivciuose, o naujokauja Lenkijoje. Ðiame Mohiliove marijonø namas ant stataus Dniestro kranto, kitoje upës pusëje Moldova. Pakloti baþnyèios pamatai apþëlæ, statyba neina. Katalikø gyventojø maþai, jiems uþtenka paèiame vienuolyne árengtos koplyèios. Taigi ne vien Lietuvoje permainø laikais siautë statybø vajus, daugiau grindþiamas svajonëmis negu tikroviðku numatymu. Ðioje kelionëje nuveþame ir parveþame seselæ, kuri dësto tikybà pakelës kaimo vidurinëje mokykloje. Gráþdami paimame ir dvi mokytojas ukrainieèiø ir anglø kalbø. Iðkart matyti, katra kalba katrai limpa, liaudiðka ar miestiðka. Èernivciuose turëjau laiko iðsiðnekëti su buvusiu marijonø klieriku Vitalijumi. Sakosi atleistas neþinia kodël. Kiti ten ir Lietuvoje pasakë: kad mëgæs dirbti tik kitø rankomis. Kalbus ir iðkalbingas. Pasakoja apie nepaprastai iðsikerojusià korupcijà Ukrainoje. Mirusio gydytojo dukteriai, su aukso medaliu baigusiai vidurinæ, tëvo kolegos nepadëjo ástoti studijuoti, kol negavo sodraus kyðio. Studijas baigusi jauna gydytoja kaþkam moka pusantro tûkstanèio doleriø, kad gautø darbà. Teisës profesorius nurodo studentams sàskaitos numerá, kuriuo turi bûti ámokëta svari suma. Jeigu paaiðkës, jog vienas kuris neprisidëjo, tol já sukirsdinës, kol tas pasiduos ir sumokës. Bankuose ar pan. ástaigose nepriima jaunø kûrybingø darbuotojø, prie kuriø reikëtø kitiems pasitempti. Laiko tylø pusmokslá, kuris su viskuo sutinka ir nieko nereikalauja. Panaikintø kolûkiø þemes nuperka nauji stambûs þemvaldþiai, jie moka buvusiems kolûkieèiams ðioká toká atlyginimà, duoda poilsio dienas. Þmonës iðnaudojami, bet tyli, nes pavieniui ûkininkauti dar sunkiau. Apskritai Ukrainoje pragyventi sunku, maþos algos ir dar maþesnës pensijos, bet ir kainos maþesnës. Pavyzdþiui, degalai perpus pigesni. Su Vitalijum apgailime paðaukimo brolio Andrijaus likimà. Svyruodamas pernai priëmë ðventimus, bet nepritapo. Ðià vasarà paliko kunigystæ ir marijonus, susiedamas savo gyvenimà su buvusia vienuoliuke, kuri já labai atakavusi. Daþniausiai per misericordiam prileistieji prie ðventimø nuvilia ir nusivilia, kaip ir ðiemet Lietuvoje liûdnai garsëjantis vienas varguolis. Savas vyskupas neðventino, kitas pasigailëjo, bet vieni negraþumai ið to... Vitalijus pasakoja, kad iðvakarëse Maskvos televizija visà valandà rodþiusi laidà apie sektas, kaip jø vadai moka prisisukti prie turtingø þmoniø ir juos melþti. Ir èia, provincijoje, traukia þmones pinigine ðalpa, o paskui iðtraukia ið jø daugiau. Viena ðeima pagudravusi. Ëmë ið sektos paramà, pasistatë namà, tada pasitraukë ðalin. Ne po ilgo laiko namas supleðkëjo. Dievo bausmë... Negaliu ðiø pasakojimø patvirtinti nei paneigti. Uþ kiek pirkau, uþ tiek parduodu. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

42 VACLOVAS ALIULIS MIC UKRAJINS KIJ HORODOK POLSKI GRÓDEK Iðtikimasis kun. Olegas nugabena mane á stiprø Ukrainos katalikybës ir marijonybës taðkà Horodokà (Chmelnickio sr.). Daug gyventojø laikosi lenkø kalbos ir tradicijø, taigi ne syká sakoma: Polski Gródek. Puikûs keliai, þavûs vaizdai, nes visos pakelës skendi medþiuose, o tie þaliuoja, geltonuoja, ruduoja, raudonuoja. Dalijamës marijoniðkais apdûmojimais. Horodokas su Berdyèevu buvo pirmieji Ukrainos miestai, kur pradëjo apaðtalauti ið Latvijos atvykæ marijonai kunigai Bernardas Mickevièius ir Vladislavas Vanagas. Pirmasis tarnavo unitams Strijyje ir pateko á kalëjimà, o gráþæs prisiglaudë Berdyèeve prie savo brolio (taip pat kunigo, bet ne marijono) kaip jo iðlaikytinis. Permainø laikais atgavo uþdarytà karmelitø baþnyèià, kuri drauge su vienuolynu atrodo kaip didinga tvirtovë. Prireikë didþiulës iðtvermës. Per visà þiemà celebruodavo lauke, prie uþdarø baþnyèios durø. Á atgautàjà sugráþæ basieji broliai retai beatsimena tëvo Bernardo þygá. Dieve, jiems padëk! Kunigo Vanago máslë: tik charizminë asmenybë ar tikras stebukladarys? Horodoko kapinëse radæs mûrinæ koplyèià, pridûrë prie jos vieno galo pusæ baþnyèios (maèiau 1983 m.) kilo valdiðkøjø bedieviø audra. Kai toji truputá atslûgo, prie kito koplyèios galo prilipdë antrà pusæ, o koplyèià iðardë. Plaèiose apylinkëse per keliolika metø, buvau girdëjæs, pastatë (ar atgautas atstatë) 18 baþnyèiø. Dabar man sako: ne 18, o 21. Ne ypatingi ðedevrai, visos panaðios viena á kità, daþnai su svogûninëmis bokðtø ar bokðteliø virðûnëmis, bet stovi, tarnauja ir tarnaus. Garsioji vokieèiø katalikø paramos institucija Renovabis nieko kun. Vanagui neatsakydavo ir áprastiniø smulkiø ataskaitø nereikalaudavo. Paèiame Horodoke kun. Vanagas pastatë didelius namus seneliø prieglaudai, bet jø prireikë Kamenec Podolsko vyskupijos seminarijai atidavë, o seneliams surentë kitus. Man juos aprodë neseniai pradëjæs vadovauti minëtasis kun. Viktoras Tkaèas. Beje, kun. Vanagas parûpino stogo dangà gretimai staèiatikiø cerkvei. Piktybinë liga prieð dvejus metus pakirto 70-metá. Mane apgyvendina seminarijoje, kur likæ pora kun. Vladislavui rezervuotø kambariø. Pakeliame vienos sofos virðø ant dugno akmenukø klodas. Jau kadaise buvau girdëjæs, kad jis mëgstàs ant jø pagulëti, ypaè turëdamas itin sunkiø uþduoèiø. Ir iki paskutiniø metø iðlaikë tà paprotá. Visokius sovietinius virðininkus áveikdavo savo ir parapijieèiø maldomis, atkaklumu, apsimestiniu naivumu, kartais ir patepimu. Saugumietis ðvieèia já, ðvieèia, tëvas klauso klauso, paskui vieðai kloja ant stalo porà ðimtø rubliø: Eik á restoranà iðgerti ir palik mane ramybëj. Matau, kad nori ið manæs pinigo iðtraukti savo begalinëm kalbom... Arba nusiveda prie vykdomojo komiteto bûrá senø þmoniø ir nesitraukia, kol negauna leidimo. Manau, ilgai sklis apie já legendos. Horodoke patenku á buvusiø mûsø studentø Jano Bileckio ir Antonio Andruðèyðyno glëbá, pasijuntu tikrai laukiamas. Kun. Bileckis ir ðv. Miðiø publikai pristato mane kaip savo profesoriø. Prie vakarienës nestinga kalbos apie Lietuvà ir Ukrainà, apie marijonus ten ir èia. Gaila, nepasimatysiu su kun. Albertu Galeckiu MIC, kuris po ðventimø porà metø darbavosi Vilkaviðkio vyskupijoje, labai pamilo Lietuvà, nenoriai atsisveikino su Lietuvos pilietybe. Ðeðtadiená kun. Antonis paveþioja mane po Horodokà. Abiem Smotrièo upës ðlaitais, tai aukðèiau, tai þemiau, sutupdyta po kelis þalumoje skendinèius miestelius ðtai jums ir miestas su gyventojø. Ir tame mieste kelios katalikiðkos ástaigos: kunigø seminarija, globos namai ir teologijos katechetikos institutas. Ukrainos Respublikos ðvietimo ástatyme nieko nepasakyta apie tikybos dëstymà. Priklauso nuo direktoriaus valios: bus tikybos (ir kurios tikybos) pamokos ðalia privalomo tvarkaraðèio ar ne. Todël daugiau pasitikima katechizacija baþnyèioje. Graþius jos vaisius pamatysiu po poros dienø, sekmadiená, Chmelnickio Hreèanuose. Aplankome kun. Antonio ðirdies paguodà lenkiðkà vidurinæ mokyklà, kurià neseniai pastatydino lenkiðkuoju ðvietimu ne tëvynëje besirûpinanti Macierza Szkolna. Pernai ðventindamas mokyklà vyskupas Leonas Dubravskis OFM ramino vaikus, kad sunku bus mokytis tik metø, o paskui viskas eis kaip sviestu patepta... Mokiniø netrûksta, bet ne visi nori mokytis lenkiðkai, kai namie ir gatvëje daugiau kalbama ukrainietiðkai. Patenkame á papildomà lenkø literatûros istorijos pamokà. Pani Vanda bedëstanti apie XVI a. publicistà, valstybës teoretikà (dabar sakytø: politologà, ar ne?) Frycziø-Modrzewská. Tuzinas mokiniø: Olegas, Jolanta... Po pamokos pasivaiðiname kava su p. Vanda, jos vyru, kuris rûpinasi mokyklos ûkiu, ir nauja lenkø k. ir istorijos mokytoja p. Ania. Klebonas, kitados dirbæs vargonininku, smagiai paskambina pianinu ir padainuoja tà paèià populiariàjà dainà pro ruðnyk vyðyvannyj, kurá motina áteikë sûnui na ðèastia. Popiet uþkopiame baþnyèioje prie vargonø. Repetuoja vaikø ir jaunimo chorelis. Lenkiðki giesmiø tekstai iðraðyti ukrainietiðkomis raidëmis. Man seniai paþástami Vilnijoje ranka raðyti, maðinële spausdinti ir spaustuvëse gaminti lenkiðki katekizmëliai rusiðka azbuka. Mûsiðkëje Þvëryno parapijoje susitinku labai sàmoningø rusakalbiø katalikø, kurie meldþiasi lenkiðkais kasdieniais poteriais ir ið lenkiðkø maldaknygiø... Kun. Antonis nepritaria kai kuriø ið Lenkijos atvykusiø jaunø kunigø ásikultûrinimo uolumui: pramokæ urainietiðkai, stumia ðalin ið baþnyèios lenkø kalbà, kuria yra pratæ melstis daugelis parapijieèiø. Prisiminiau Afrikoje misionieriaujanèius, pernelyg suafrikëjanèius europieèius. Jiems vietiniai katalikai sako: In- 42 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

43 JAK ÞYVÈÐ, RIDNA UKRAJINO? kultûracija, afrikanizacija ne jûsø, o mûsø reikalas. Lotynø apeigø katalikybë Vidurio Ukrainoje iðties atsirado su jos diduomenës lenkëjimu po Liublino unijos, ið dalies ir su kolonizacija. Kun. Antonis, pareigos þmogus, nepatenkintas dabartiniu auklëjimu Lenkijos ir Ukrainos kunigø seminarijose. Jauniems kunigams neádiegiama verþlumo, jie neieðko þmoniø, tenkinasi tais, kurie patys ateina. Klierikai per atostogas kiaurà dienà spokso á televizoriø, ar gali bûti kvailesnis uþsiëmimas, skurdinantis intelektà?! Girdëjau ir ið kitø, kad pogrindyje kunigo tarnystæ pradëjusieji prikaiðioja iðlepimà laisvës sàlygomis á darbà stojantiesiems. Tie atsiliepa: Argi jûs nesiekëte, kad naujoji karta turëtø geresnes apaðtalavimo sàlygas negu jûs? Taip, taip, bet vis dëlto... Kamenec Podolsko vyskupijos kunigø seminarija Horodoke Popieþiðkojo Laterano universiteto Romoje filialas. Ið jos vicerektoriaus (kabinete smagiai èirðkia kanarëlë) gaunu stambià, 544 puslapiø knygà Studia catholica Podoliae (Horodok Kamjanec Podil s kij, 2002). Joje sudëta istorinio ir liturginio simpoziumø medþiaga, platûs straipsniø ir recenzijø skyriai. Bemaþ viskas lenkø kalba, kelios nuotrupos ukrainietiðkai. Dar neuþaugo ukrainieèiø teologø karta, bet auga. Kita kunigø seminarija, dominikonø vadovaujama, veikia netoli Kijevo; keisto vietovës pavadinimo niekaip neásimenu. Borzzz? PABAIGA PUOÐIA Dzûkø patarlë: Predzia darbø gaiðina, o pabeiga dabina. Didþio þygio po Ukrainà pabaiga bus Chmelnickyje. Ðalia buvusio oro uosto, ulica Pilotska 8, marijonai pasistatë vienuolijos vikariato centrà su baþnyèia m. ásidëmëjau, kaip vyskupas J. Olðanskis, ðventindamas kertiná akmená, linkëjo: Neuþtæskite statybos, kad galëèiau ir paðventinti baþnyèià. Nesulaukë. Nors jau stovi sienos ir stogas, bet dar laukia daugybë darbø, pamaldos vyksta poþeminëje baþnyèioje. Kai áeis á rikiuotæ virðutinë, ðià numatoma padalyti á kelias katechizacijos klases. Vienuolynas jau árengtas, gyvenamas. Plaèiai uþsimota, bus sunku iðlaikyti. Á Chmelnická mane nusiveþë kun. Viktoras, keletà metø vadovavæs ðioms statyboms. Neseniai tà uþduotá perëmë vikariato vyresnysis kun. Pavlo Ostrovskis, o kun. Viktoras tapo globos namø direktoriumi. Jis buvo atidavæs ðirdá vyskupijos ðeimø apaðtalavimui, ir sunku jam buvo atsisveikinti su ðia veikla, bet klusnumas yra klusnumas. Pasitraukus minëtam kun. Andrijui, vël atsiøstas ið Lenkijos apaðtalauti Ukrainoje mokantis kalbà ir iðmanantis bûklæ kun. Andþejus Rogalskis MIC, kurá seniai paþástu kaip labai tyros sielos þmogø. Uþdaviniø apstu, þmoniø nedaug, tad ir lauþo galvà marijonø vyresnybë, kaip visa aprëpti. Kelionës baigmæ papuoðë ne marijonø, o jëzuitø namai Chmelnickio priemiestyje Hreèanuose. Buvo tokia maþa baþnytëlë, daug metø joje darbavosi Lietuvos jëzuitas kun. Vytautas Merkys, paskui pastatæs miesto viduryje didþiulæ Kristaus Karaliaus baþnyèià, visàlaik triûsdamas savo rankomis. Esu matæs jà statomà, aplankiau ir ðákart. Kiekvienas Chmelnickio bei Hreèanø tikintysis, iðgirdæs, jog esu ið Lietuvos, bûtinai klausë: A jak tam otèc Mèrkis þyvè? Tegalëjau atsakyti, kad gyvena su Kau- Paveikslëlis pal. Jono Beizymo SJ atminimui no jëzuitais. Gráþæs keliskart mëginau pakalbinti telefonu neatsako. Nepaisydamas valdþios prieðtaravimo, vyskupas Julijonas tëvà Merká áðventino (1960), tada jam neleista eiti pareigø Lietuvoje. Nukako á Ukrainà ir ásiamþino jos Baþnyèios istorijoje. Taigi baigmës puoðmena didþiulio, triaukðèio jëzuitø Palaimintojo Jono Beizymo 5 rekolekcijø namo paðventinimas. Pamaldos baþnytëlëje, kuri originaliai padidinta, ið deðinës statmenai priduriant antrà panaðios formos erdvæ. Aukos altorius ðiødviejø erdviø sandûroje. Ðv. Miðias koncelebruoja Kamenec Podolsko vyskupas Leonas Dubravskis OFM su keliolika kunigø. Gieda gera ðimtinë vaikø ir paaugliø, jaukiai jiems mojuoja ir gitara groja sesuo Tatjana, baigusi pedagogikà Krokuvos universitete. Nieko sau. Paskui ir prie stalo su kitomis jaunomis sesëmis þvaliai patarnaus. Pamaldos vyksta ukrainietiðkai, evangelija paskaitoma dviem kalbomis. Vyskupas pradeda pamokslà lenkiðkai ir po poros minuèiø be niekur nieko pereina do ridnoji harnoji ukrajins koji movy. Papasakoja kelis pavyzdþius, prieð porà dienø iðgirstus Kijeve, vad. Rytø Europos krikðèioniø kongrese 6. Negaliu vieno neperpasakoti. 5 Pal. Jonas Beizymas SJ ( ), ið Voluinës kilæs lenkas misionierius, keliolika metø tarnavæs raupsuotiesiems Madagaskare, miræs nuo drugio ir iðsekimo. 6 Þr. Subaèius, P., Lyg pirmøjø misijø dienomis..., in: Naujasis Þidinys-Aidai, 2003, Nr. 10, p NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

44 VACLOVAS ALIULIS MIC Kaþkurioje SSRS vietovëje bolðevikai iðsprogdino baþnytëlæ, jos vietoje pastatë neþinia kà, tada maldos centras persikëlë á kapines, prie toje parapijoje tarnavusio kunigo kapo. Tai tæsësi ðeðis deðimtmeèius. Iðmirë tà kunigà paþinojusieji, bet tikëjimas buvo toliau perduodamas ið kartos á kartà. Permainø metais tikintieji gavæ leidimà pasistatë koplyèià, pakvietë vyskupà jos paðventinti; po apeigø nusivedë vyskupà á kapines, parodë ir pasakë: Èia ilsisi mûsø kunigas, èia mes melsdavomës, èia mes jam iðpaþindavome savo nuodëmes... Ar ne triuðkinantis atsakymas mûsø puikuoliams, kurie patys susitvarko savo sàþinës reikalus su Dievu (ar kartais ne patys sau ir atleidþia?). Anie katalikai ne vien Dievui iðpaþindavo nuodëmes, bet gailestá ir prisipaþinimà jungë su Kristaus ir Baþnyèios ágaliotu atleidimo tarnu. Dar netikëtumas. Sveikinuosi su vysk. Dubravskiu: Dalyvavau jûsø konsekracijoje, atsimenu, kaip bijojote vyskupystës. Ar praëjo baimë? Kà darysi, reikia ir su baime susigyventi. O jus, tëve, atsimenu ið Vilniaus, esu jums patarnavæs ðv. Miðioms, bûdamas klierikas. Ir vël nieko sau. Neatsimenu, nors uþmuðk. Á paðventinimo iðkilmes nuveþë, po miestà paveþiojo ir parveþë marijonø vairuotojas Anatolijus, kurio þmona Regina ðeimininkauja jëzuitams. Ðeimyninë dviejø vienuolynø jungtis! Uþeiname á jø kuklø ðvarø namelá. Ðeimininkai pasipasakoja. Anatolijus kilæs ið netikinèiø staèiatikiø ðeimos. Prieð 10 metø atsivertë á tikëjimà, prieð 8 m. liovësi iðgërinëti, prieð 6 m. metë ir rûkyti. Tai þmonos ðeimos átaka jis atëjæs þentu á jos namus. Du jø sûnûs suaugæ. Vadinasi, krûvà metø Reginai uþteko kantrumo. Miesto vaizdas modernëjantis. Ádomus kà tik pastatytas prekybos centras su fasade kybanèiu didþiuliu trikampiu kyliu. Originalus naujoviðkas turtingo fasado bankas. Puoðni staèiatikiø katedra, priklausanti Maskvos patriarchatui. Pabuvome joje kaip danguje, tarp ðimto ðventøjø. Radinys ikonostaso centre þemai 4 nedideli paveikslai su biblinëmis scenomis: Abraomo auka, Jëzus ir samarietë, gailestingasis samarietis, sûnus palaidûnas. Daug kuklesnë Ukrainos patriarchatui priklausanti katedra. Jaunas liesas kunigëlis karðtai árodinëja, kad jie privalëjæ atsiskirti nuo Maskvos patriarchato, idant galëtø laikytis staèiatikybës tradicijos baþnyèiose vartoti kraðto valstybinæ kalbà, vadinasi, ukrainieèiø, o ten mat rusø kalbos monopolis. Dabar ir anie seka mumis, guodþiasi. Vis dëlto Chmelnickis staèiatikiðkas miestas. Në vienos senos katalikø baþnyèios. Ilgà laikà gyvavo tik minëtoji kapiniø koplyèia Hreèanuose. Ponas Anatolijus atsimena neðæs á milicijà tëvo Merkio pasà priregistruoti ir atgavæs su áraðu: propisan na Hreðèanskom kladbiðèe... NAMO Pirmadiená kvëpteliu, paraðau laiðkø. Apsidairau po marijonø namo ir seserø honoraèiø buto, ypaè koplyèios, árengimà, pasiþymiu, kuo vertëtø ar nevertëtø pasekti mums kuriant savo lizdelá Vilniuje. Nepavyksta prasimuðti á elektroniná paðtà nei per Hotmailà, nei per Delfá. Delfyje randu Lietuvos orus: dienà nuo +3 iki +8, naktá nuo 1 iki +4. Skaitau Delfio diskusijose, kaip kalbininkai kaunasi su vartotojais uþ lietuviðkus komp(i)uterio terminus. Ið tiesø atrodytø paprasèiau vartoti angliðkuosius, bet pamaþu turës ásigalëti ir daugiau lietuviðkø, kaip kitados vietoj serèikø, zapalkø ásigalëjo degtukai, neseniai vietoj benzokolonkës degalinë ir kt. Antradiená, spalio 14 d., ta pati pora, Anatolijus ir Regina, veþa mane á Kijevà, á lëktuvà. Iðvaþiuojame anksti anksti, su poros valandø atsarga, o pasiekiame Borispolio oro uostà prie Kijevo lygiai tuo metu, kai pradeda registruoti bilietus skrydþiui. Ilgai mat laukëme pusrytëliø pakelës kavinëje, dar ilgiau buvome ástrigæ Kijevo pakraðtyje, kur susidûræ automobiliai buvo uþtvenkæ eismà. Ðioje kelionëje Dievulis man davë ir dribtelëjo groþybiø ir ádomybiø. Sakau sau: atsiþvelgë, kai að atsiþvelgiau á savo klebono pageidavimus dël kelionës laiko. Savaitæ anksèiau, kaip buvau ketinæs, nebûèiau pataikæs á paèias retàsias ðventes. Nauja Vieðpaties dovana gráþtant: skrisiu su vysk. Jono Kaunecko vadovaujama Lietuvos katalikø delegacija minëtame Kijevo suvaþiavime. Á ten su Seimo, atgal su Baþnyèios þiedu. Nieko sau. Oro uosto patalpos þemos ir siauros, nejaukios, procedûros ilgos. Kol að sukuosi registratûroje, ponia Regina treèiu mëginimu á mano kelionës dienynà áraðo Vieðpaties maldà v ridnoji ukrajins koji movi. Norëèiau jà padovanoti Naujojo Þidinio-Aidø skaitytojams, jei tik gerbiamoji redakcija ras vietos. Pora pastabëliø: dël kirèiø galima orientuotis pagal rusø kalbos atitikmenis; lietuviðkai transliteruotà e tarsime kietai, kaip rusø ý (minkðtai tik je), ir y kietai, panaðiai kaip rusø û. Taigi: Otèe nað, ðèo jesy na nebesach, nechaj sviatit sia Im ja Tvoje, nechaj pryjde carstvo Tvoje, nechaj bude volia Tvoja, jak ne nebi tak i na zemli. Chlib nað nasuðèyj daj nam s ohodni i prosty nam provyny naðy, jak my proðèajemo vynuvatciam naðym, i ne vedy nas u spokusu, ale vyzvoly nas vid lukavoho. Amin. 44 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

45 ISTORIJA LIETUVIØ BËGIMAS ÞALGIRIO MÛÐYJE IR ISTORIOGRAFIJOS TOPIKA Kæstutis Gudmantas Dël Þalgirio mûðio sulauþyta nemaþai ieèiø m. ðvedø mokslininkui Svenui Ekdahliui atradus laiðkà, áspëjantá naujàjá didájá magistrà dël klastingos pagoniø taktikos apsimestinio bëgimo siekiant iðsklaidyti krikðèioniø pajëgas, kaip tai ávyko Didþiajame mûðyje 1 tezë apie lietuviø manevrà ágijo labai svarø, jei ne lemiamà argumentà. Iðsamiausià mûðio apraðymà palikusio Jono Dlugoðo autoritetui buvo suduotas labai stiprus smûgis, o jo teiginys apie lietuviø bëgimà net iki Lietuvos liko tuðèia retorika (nors populiariojoje mûsø kaimynø lenkø sàmonëje anaiptol ne, nes Dlugoðas tebëra beje, pelnytai laikomas didþiausiu senosios Lenkijos istoriku, ir tai pabrëþiama edukacinëse programose 2 ). Vis dëlto ádomu patyrinëti ðios frazës kilmæ. I Paþymëtina, kad istoriografijos topikos tyrimai Lietuvoje dar tik juda ið mirties taðko. Tad naujo þvilgsnio laukia dar nemaþai temø. Senoji istoriografija buvo mimetinë, tad mëgdþiojimas istorikams buvo tiesiog á kraujà áaugæs. Tiesa, klasikos autoritetai (Ciceronas) reikalavo kûrybingo imitavimo. Taèiau dël lotynø kalbos nuosmukio Viduramþiais tai anaiptol nebuvo lengva, ir uþuot kilniai kûrybingai mëgdþiojus, neretai bûdavo pasitenkinama paprasèiausia kompiliacija. Ilgametis Krokuvos vyskupo Zbignevo Olesnickio sekretorius, po to diplomatas ir Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio vaikø auklëtojas Jonas Dlugoðas ( ) savo pasaulëþiûra, ið dalies ir metodu tebepriklausë Viduramþiams. Taèiau iðvyka á Romà, parsigabenti ir kitais bûdais ágyti Antikos raðytojø rankraðèiai, uþmegzti ryðiai su iðsilavinusiais savo epochos protais ðio neeilinio Krokuvos kanauninko kûrybai suteikë humanistiniø bruoþø. Jis savo didþiulëje, Analais pavadintoje Lenkijos kronikoje KÆSTUTIS GUDMANTAS (g. 1966) Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto Senosios literatûros skyriaus jaun. mokslo darbuotojas. (raðytoje maþdaug nuo 1455 m. iki mirties) itin daug perëmë ið Tito Livijaus dramatiná pasakojimo stiliø, periodus, fiktyvias herojø kalbas 3. Garsusis Romos istorijos autorius, kaip þinia, atstovavo retorinei istoriografijos krypèiai, dël savo pakilaus, átaigaus stiliaus buvo garbinamas italø humanistø (Petrarca os, Lorenzo Valla os ir kt.). Tokio istorijos raðymo principus buvo suformulavæs Ciceronas: istoriko pasakojimas turás bûti teisingas, taèiau lygia greta paveikus, jokiu bûdu ne sausas. Jis turás kelti skaitytojo pasigërëjimà, já pamokyti ir sujaudinti (delectare, docere, movere). Tam tikslui buvo leidþiamos fiktyvios herojø kalbos. Kaip minëta, Livijus Dlugoðui buvo modelis. Ið Livijaus rankraðèiuose (ðiuo metu saugomuose Krokuvoje) paliktø jo áraðø matyti, kad Dlugoðas ypaè domëjosi mûðiø apraðymais 4. Savo Analuose jis net keletà kartø pasitelkë Livijaus Romos istorijos epizodà, kuriame pavaizduotas Kanø kautyniø (216 m. pr. Kr.) iðvakarëse ávykæs romënø karvedþiø dialogas 5. Konsulas Emilijus Paulius dël tariamo savo neryþtingumo, ið tikrøjø dël blaivaus atsargumo (nujautë romënus iðtiksianèià katastrofà), savo kolegos konsulo Terencijaus Varono buvo sugëdytas, taèiau garbingai þuvo, o ðtai Varonas gëdingai pabëgo 6. Lygiai 1 Ekdahl, S., Die Flucht der Litauer in der Schlacht bei Tannenberg, in: Zeitschrift für Ostforschung, 12. Jahrgang, 1963, Heft 1, S ; Idem, Þalgiris: Ðiandienos þvilgsnis, Vilnius: Baltos lankos, Minëtà Dlugoðo teiginá pokario Lenkijoje átvirtino þymiausias, oficialusis Þalgirio mûðio tyrinëtojas Stefanas Maria Kuczyñskis ( ); m. pasirodë net penki stambios jo monografijos Wielka Wojna z Zakonem Krzyżackim leidimai. Uþ jà Kuczyñskis 1960 m. pelnë LLR gynybos ministro I laipsnio premijà, o specialiu Ðvietimo ministerijos nurodymu jo veikalas turëjo patekti á licëjø (viduriniø mokyklø), technikumø ir mokytojø rengimo ástaigø bibliotekas. Apie Þalgirio mito gajumà Lenkijoje þr. Ekdahl, S., Þalgiris, p Tai patvirtina ne vien filologinë Analø analizë, bet ir Dlugoðo turëtuose Livijaus Romos istorijos rankraðèiuose palikti mnemotechniniai þenklai. 4 Kowalczykówna, M., Jagielloñskie rækopisy Liwiusza z marginaliami Jana Dùugosza, in: Eos, 1969/1970, vol. 58, z. 2, s. 225 ir t. 5 Madyda, W., Wzory klasyczne w Historii Polski Dùugosza, in: Eos, 1957/1958, vol. 49, z. 2, s Titi Livii Ab Urbe condita, XXII, 44, NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

46 KÆSTUTIS GUDMANTAS taip prieð prasidedant Vorsklos kautynëms (1399), anot Dlugoðo, apsiþodþiuoja Vytautui talkinæs Krokuvos vaivada Spytekas ið Melðtino ir lenkø riteris Ðèiukovskis. Ðèiukovskis 7 pabëga, o Spytekas didvyriðkai þûsta. Jo þûtis apraðyta analogiðkai kaip konsulo Pauliaus. Kaip ir Paulius, Spytekas nesiduoda ákalbamas bëgti, nes, Dlugoðo poþiûriu, krikðèioniui riteriui nedera gëdingai palikti mûðio lauko (tiesa, ðis Kanø kautyniø epizodas dar anksèiau pritaikomas Boleslovui Kreivaburniui (1137)) 8. Dlugoðas pateikia savo svarstymus apie garbingà Krokuvos vaivados þûtá (jo mirtis esà garbingesnë uþ Vytauto iðsigelbëjimà), kurie primena atitinkamà Livijaus pasaþà. Taip Analuose susilieja senovës romënø virtus ir krikðèionio riterio idealas. Apraðydamas Þalgirio mûðio iðvakares, Dlugoðas pasitelkia analogiðkus Mevës komtûro Wendës (Dlugoðas èia supainioja vardus 9 ) ir Vokieèiø ordino magistro Ulricho von Jungingeno dialogus su Elbingo komtûru Verneriu Tetingeriu 10. Matyt, neatsitiktinai istorikas taip siekia parodyti blaiviau màstanèiø kryþiuoèiø vadø nuogàstavimus dël karo baigties. Motyvai ávykiø mastas, dramatizmo siekis ir propagandiniai tikslai. Wendë ir Jungingenas þuvo, o ðtai Tetingeris, anot Dlugoðo, nesustodamas ginæs þirgà iki pat Elbingo 11. Kanø ir Þalgirio mûðiø istorinës bei karinës paralelës yra ásimintinos: sunaikinama prieðo kariuomenë, be kovos vienas po kito pasiduoda miestai ir tvirtovës, atsiveria puiki galimybë uþimti sostinæ (vienu atveju Romà, kitu Marienburgà), taèiau nei Hanibalas, nei lenkai su lietuviais neskuba ja pasinaudoti ir taip praleidþia paties likimo dovanotà progà 12. Kaip rodo tyrimai, Hanibalo karo medþiaga Dlugoðo buvo sunaudota intensyviausiai 13. Mûsø atveju ypaè ádomu, kà Livijus raðo apie nevykëlá konsulà Gnëjø Fulvijø, kuriam patikëta kariuomenë 211 m. Apulijoje pabëgusi ið mûðio lauko, nes neatlaikiusi pûnø puolimo, galop buvusi apsupta ir likviduota: kariai paliko rikiuotæ, nes pats pirmasis pabëgo vadas... [...] Gnëjus Fulvijus tarsi koks sunaikintos kariuomenës pasiuntinys sugráþo á Romà. Tai buvo negarbingas poelgis 14. Skirsnyje keletà kartø kalbama apie Fulvijaus pabëgimà, be to, paþymima, jog kariuomenës likuèiai uþ bausmæ buvæ perkelti á Sicilijà, o konsulo elgesys romënus taip papiktinæs, kad jis pats vos iðvengæs mirties nuosprendþio. II Dabar paþvelkime á garsøjá Dlugoðo pasaþà apie paniðkà lietuviø pasitraukimà ið Þalgirio kautyniø: dauguma jø [lietuviø] tik á Lietuvà atbëgæ tesustojo, praneðdami, jog uþmuðtas karalius Vladislovas [Jogaila] ir didysis Lietuvos kunigaikðtis Aleksandras [Vytautas ir], be to, visiðkai sunaikinta jø kariuomenë 15. Nesunkiai galime iðskirti tuos paèius struktûrinius elementus: bëgimas ið mûðio lauko, atvykimas á savo gyvenamàjà vietà, praneðant apie patirtà pralaimëjimà; tiesa, Livijaus atveju pastarasis dëmuo tik numanomas. Romos istoriko mûðiø apraðymuose rastume modelá ir Smolensko pulkø didvyriðkumui: antai minëtame Apulijos mûðyje dalis romënø verèiau ryþosi þûti negu apleisti rikiuotæ. Tai gana áprastas Livijui antitezës metodas, mëgtas ir kitø senøjø autoriø, pvz., Saliustijaus, kurio veikalus Krokuvos kanauninkas taip pat þinojo 16. Pateikta medþiaga mums neblogai parodo Dlugoðo kûrybinæ dirbtuvæ. Vis dëlto nemanytume, kad Livijaus veikalas buvo vienintelis ðaltinis pavaizduoti paniðkàjá lietuviø bëgimà. III Vertëtø atkreipti dëmesá á Vygando Marburgieèio kronikoje esantá Plovcø mûðio (1331) apraðymà. Seniai þinoma, kad Dlugoðas plaèiai pasinaudojo Vygando kronika, ypaè raðydamas apie lenkø ir lietuviø kovas su kryþiuoèiais. Jo praðymu ðis apie 1393 m. paraðytas Ordino heroldo veikalas 1464 m. buvo iðverstas á lotynø kalbà. Mûsø atveju svarbu tai, kad jis pasiþymi áspûdingais kovø apraðymais 17. Plovcø kautynës buvo þymiausias Vokieèiø ordino ir Lenkijos karinis susidûrimas iki Þalgirio. Bûta dviejø 7 Atkreipsime dëmesá, jog ðis asmuo þinomas tik ið Dlugoðo Analø ; þr. Jana Dùugosza Roczniki czyli kroniki sùawnego Królestwa Polskiego, Ksiæga X, Warszawa, 1981, s. 296, komentaras Nr Joannis Dlugossii Annales seu Cronicae incliti Regni Poloniae, Varsaviae: PWN, 1985, Liber X, p. 228; 1970, Liber III et IV, p ; Madyda, W., op. cit., s Mevës komtûras buvo Zigmantas von Ramungenas ( ), Frydrichas von Wendë ( ) buvo Rogenhauzeno fogtas (Annales, Liber X et XI, p. 249; K. Baczkowskio ir F. Sikoros komentarai), nors veikiausiai prototipas ðiuo atveju Torûnës komtûras Jonas Seynas (Ekdahl, S., Prûsø vëliavos Þalgirio mûðio ðaltinis, Vilnius: Vilties spaustuvë, 1992, p. 108). 10 Joannis Dlugossii Annales..., 1997, Liber X et XI, p , Ibid., p. 121; Verneris Tetingeris (~ ) buvo vienas aukðèiausiø Ordino pareigûnø marðalas ( ), didysis ðpitolininkas ir Elbingo komtûras ( , pastarosios dvi pareigybës buvo derinamos); vienas ið nedaugelio kryþiuoèiø vadø iðsigelbëjæs Þalgirio mûðyje, ir po jo iðlaikë savo átakà (Altpreußische Biographie, Bd. 2, S. 726), tad Dlugoðo pasakojimas yra tendencingas, áspraustas á iðankstinæ moralizuojanèià schemà. Galbût istorikas suvedë sàskaitas su Tetingeriu uþ tai, kad ðis 1394 m. paþemino lenkø riterius? Pastaràjá faktà mini Vygandas Marburgietis (SRP, t. 2, p. 660), taip pat plg. Ekdahl, S., op. cit., p Plg. Joannis Dlugossii Annales..., X XI, p ir Titi Livii Ab Urbe condita, XXII, Madyda, W., op. cit., s Titi Livii Ab Urbe condita, XXVI, Joannis Dlugossii Annales..., X XI, p Dël Saliustijaus þr. Madyda, W., op. cit., s Zonenberg, S., Kronika Wiganda z Marburga, Bydgoszcz: Wydawnictwo Uczelniane WSP w Bydgoszczy, 1994, s NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

47 LIETUVIØ BËGIMAS ÞALGIRIO MÛÐYJE IR ISTORIOGRAFIJOS TOPIKA ðio mûðio faziø. Pirmoji, Lenkijos karaliaus Vladislovo I Uolektëlio vadovaujamoms pajëgoms uþklupus kryþiuoèiø kariuomenës treèdalá, vadovaujamà marðalo Dytricho Altenburgieèio, baigësi lenkø pergale. Taèiau su pagrindinëmis jëgomis atskubëjæs Kulmo komtûras Otonas Liuterburgietis sugebëjo iðvaduoti dalá belaisviø (tarp jø marðalà) ir priversti lenkus atsitraukti. Pagal Viduramþiø karo paproèius mûðá laimëjo kryþiuoèiai, nes jie uþëmë kautyniø laukà 18. Vis dëlto prie Plovcø kryþiuoèiai iðkovojo Pyro pergalæ patys buvo priversti pripaþinti didþiulius nuostolius, o sëkmingai prasidëjusi jø karinë kampanija nutrûko. Pagal Ordino versijà (jà mums pateikia Olyvos cistersø kronika, Vygandas Marburgietis ir kiti ðaltiniai 19 ) mûðio pradþioje lenkø nelaisvën patekæ riteriai buvo negailestingai iðþudyti 20. Papasakojæs apie nelabai sëkmingai Vladislovo I pajëgoms susiklosèiusià kautyniø pabaigà, Vygandas priduria: Kazimieras, tuomet dar [Lenkijos] karalaitis, parbëgo á Krokuvà, pasakodamas, kad lenkai pralaimëjo karà 21. Minëtas Ordino dokumentas paþymi, kad jis pasileidæs bëgti pirmasis ir kad nuo mûðio vietos iki Krokuvos yra 60 vokiðkø myliø 22. Ið tikrøjø ðis atstumas tiesia linija siekia 300 km, na, o keliais turëjo bûti ðiek tiek daugiau. Tai turëjo bûti bëgimas kone per visà tuometinæ Lenkijà, nes Plovcai buvo ðiauriniame jos pakraðtyje. Kazimieras turëjo varyti þirgà keletà dienø (pasak to paties dokumento, nuo penktadienio, kai vyko mûðis, iki sekmadienio). Visa tai labai primena ir Livijø (nors tiesioginës átakos klausimas neaiðkus 23 ), ir Dlugoðo pasakojimà apie lietuviø pabëgimà. Atstumas nuo Þalgirio iki Lietuvos sienos tiesia linija buvo 180 km, iki Gardino 280, Tra- 18 Uþimti mûðio laukà reiðkë laimëti kautynes ; þr. SRP, t. 2, p Trumpa eiliuotoji Prûsijos kronika ir didþiojo magistro raðtas Ordino atstovui prie popieþiaus kurijos (SRP, t. 2, p. 6 7); taèiau nëra þinoma, kad pastaraisiais ðaltiniais Dlugoðas bûtø pasinaudojæs. 20 Dël belaisviø iðþudymo fakto ðiandien neabejojama analogiðkai pasielgë Henrikas V mûðyje prie Azincourto (Nadolski, A., Grunwald: Problemy wybrane, Olsztyn, 1990, s. 183). Tiesa, aiðkiai minëtas faktas ávardijamas tik magistro raðte ir Vygando Marburgieèio kronikoje (SRP, t. 2, p. 6, 481). 21 Vygandas Marburgietis, Naujoji Prûsijos kronika, vertë Rimantas Jasas, Vilnius: Vaga, 1999, p. 79; SRP, t. 2, p Ordino valstybës teritorijoje raðyta Olyvos cistersø kronika ðio epizodo nemini, taèiau jis minimas Trumpoje eiliuotoje Prûsijos kronikoje ir tuoj po mûðio, apie 1331 m. pabaigà, atsiradusiame didþiojo magistro raðte (SRP, t. 2, p. 6). 22 SRP, t. 2, p Livijaus rankraðèiai buvo retenybë. Kita vertus, mes neþinome, ar XIV a. pirmoje pusëje jø nebûta Prûsijoje; suklusti verstø tame paèiame dokumente esanti Horacijaus parafrazë (SRP, t. 2, p. 7). Þalgirio mûðis. Iliustracija ið Martyno Bielskio kronikos (1564), l Identiðkas raiþinys, ádëtas prie pasakojimo apie Plovcø kautynes (l. 372 verso). NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

48 KÆSTUTIS GUDMANTAS kø 420 km. Kad Dlugoðas geografijà iðmanë, liudija platus Analø geografinis ávadas; jis þinojo kelià pro Gardinà, kuriuo vykdavo jo globotiniai karalaièiai ið Lenkijos á Lietuvà 24. Plovcø mûðio apraðymo ordino versija, be abejo, yra tendencinga, nes Kazimieras galëjo bûti siøstas su kokiu nors svarbiu savo tëvo pavedimu. Taèiau á tai nesigilinkime. Verèiau paþvelkime, kaip Plovcø mûðá apraðo pats Dlugoðas, savo Analuose jam skyræs taip pat ganëtinai daug vietos, nes, kaip minëta, Plovcø kautynës buvo didþiausias lenkø ir kryþiuoèiø karinis susirëmimas iki Þalgirio. Pagal to meto bûdingà tipologinæ màstysenà, ðie mûðiai nebuvo izoliuotos ar atsitiktinës dieviðkojo istorijos vyksmo grandys (pasak Dlugoðo, ir Plovcø, ir Þalgirio atvejais lenkams talkina Dievo Apvaizda ir ðv. Stanislovas; viduramþiðkoje, tradicijos stipriai paveiktoje, Martyno Bielskio kronikoje abu mûðius vaizduoja vienas raiþinys, nors kitas batalines scenas perteikiantys vaizdai individualizuoti 25 ). Kita vertus, Plovcø mûðio faktai, bylojantys prieð Dlugoðo dievinamus Lenkijos valdovus (Vladislovà I ir jo sûnø Kazimierà Didájá), buvo labai skaudûs, mat Dlugoðui, kaip jau matëme, buvo svarbios riterio vertybës. Prisiminkime, kad jis buvo ne tik dvasininkas (Krokuvos ir Vislicos kanauninkas), bet ir Þalgirio mûðyje dalyvavusio riterio sûnus. Natûralu, kad jo versija labai skiriasi nuo Ordino kronikininko pateiktosios. Plovcø batalijà jis atpasakoja pagal XIV a. lenkø ðaltinius, taèiau ðá tà perima ir ið prûsiðkøjø 26. Vygando teksto atþvilgiu atliekama inversija: jau ne lenkai, o kryþiuoèiai iðþudo belaisvius. Taèiau Dlugoðas netrukus pats sau prieðtarauja, paminëdamas itin maþus savøjø nuostolius 27. Kazimiero pabëgimo klausimas iðsprendþiamas nemaþiau radikaliai kautynëse jis ið vis nedalyvavæs (nors tokio tvirtinimo neparemia amþininkø ðaltiniai 28 ). O ðtai su lietuviais Dlugoðo santykis buvo visiðkai kitoks. Mat garsusis istorikas buvo oligarchinës Zbignievo Olesnickio partijos, siekusios apriboti Kazimiero Jogailaièio valdþià, narys, ir net pradëjæs tarnauti ðiam valdovui, aukðtesniø politiniø simpatijø bei asmeninio prieraiðumo neiðsiþadëjo 29. Á lietuviðkà dinastijà Dlugoðas þvelgia ið aukðto, laiko jà barbariðka, toli graþu nevengia áterpti nepalankiø nuomoniø, pvz., kryþiuoèiø pramanytos piktos istorijos apie þemà Jogailos ir Vytauto senelio Gedimino kilmæ. IV Ðiame kontekste paminëtinas ir tradicinis krikðèioniø ásitikinimas, kad pagonys bëga. Jis atspindi senà civilizacinæ prieðprieðà dar nuo senovës graikø, romënø ir barbarø laikø. Naujà kvëpavimà ðis ásitikinimas ágavo Viduramþiais, susiformavus riterio kodeksui. Barbarai naudojo lankstesnæ mûðio taktikà èia galëtume prisiminti pûnø klastà, arabø ir totoriø (pastarieji, nepaisant iðpaþástamo islamo, vis tiek buvo laikomi stabmeldþiais) kovos bûdus, kai puolimas derintas su apgaulingu atsitraukimu, taip siekiant suardyti prieðo gretas. O ðtai pagal riterio kodeksà bëgimas buvo bailumo poþymis. (Èia galëtume nurodyti Rolando giesmæ ir ðiandienos akimis keistai iracionalø prancûzø riteriø elgesá Ðimtameèio karo metais.) Riteriø armijos naudojo tiesmukiðkà frontalinio smûgio taktikà. Sunkiai ginkluoti raiteliai ið principo kitaip ir negalëjo kautis. Labai svarbu buvo iðsaugoti rikiuotæ, gretø suardymas galëjo turëti katastrofiðkø pasekmiø, kaip, beje, ir nutiko kryþiuoèiams, per Þalgirio mûðá pakrikus kairiajam jø pajëgø sparnui. Lietuviai Krokuvos kanauninko akimis tebebuvo vakarykðèiai pagonys, nespëjæ deramai perimti krikðèioniø elgesio normø; jø ginkluotë buvo lengvesnë, o þirgai menkesni negu lenkø (ðitai jis, manytume, paþymi gana objektyviai), be to, jø kariuomenëje taip pat buvo totoriø ir rusënø Dlugoðas neatsitiktinai mini lietuvius ir totorius, lietuvius, rusënus ir totorius 30. Totoriø vertinimà jau minëjome, o staèiatikiai rusënai katalikiðkoje Europoje laikyti þemesnio rango, ne visai tikrais krikðèionimis. Taigi LDK kariuomenë buvusi pusiau pagoniðka. Kanauninkas akcentuoja jos barbariðkà elgesá Þalgirio mûðio iðvakarëse Ordino kontroliuojamoje teritorijoje (þiauriai þudomi taikûs gyventojai, apiplëðiama baþnyèia, iðniekinamas Ðvè. Sakramentas) 31. Ðioje vietoje derëtø prisiminti Ordino bei jo rëmëjø kaltinimus, esà lenkai susidëjæ su pagonimis ir praliejæ krikðèioniø kraujà. Ðiuose kaltinimuose pabrëþiamas pagoniø vaidmuo áveikiant Krikðèionijos skydu tituluotà Ordinà. Tendencingesniuose vakarieèiø pasakojimuose Vytautas net vadinamas saracënø karaliumi, kuris su savo kariais ir lëmæs baisø kryþiuoèiø sutriuðkinimà 32. Numanu, kad pagal providencialistinæ Dlugoðo schemà margi LDK kariuomenës bûriai buvæ nublokðti 24 Plg. Joannis Dlugossii Annales..., Varsaviae: PWN, 1964, Liber I II, p. 85, [Marcin Bielski:] Kronika. tho ieœth / HiŒtorya Swia ta [ ], w Kra - kowie: v Ma thheusza Siebeneychera, 1564, l. 372v, 384 (VUB RSS, sign. II 2366). 26 Wyrozumski, J., Kazimierz Wielki, Wrocùaw i in.: Ossolineum, 1982, s Nurodo þuvus tik 12 þymesniø riteriø lygiai tiek, kiek vëliau jis teigs kritus Þalgirio mûðyje! (Joannis Dlugossii Annales..., Varsaviae: PWN, 1978, Liber IX, p. 169; Liber X XI, p. 121). 28 Wyrozumski, J., op. cit., s. 31. Tyrëjas Kazimiero eliminavimà laiko kanauninko kombinacija. 29 Plg. Ekdahl, S., Þalgiris, p Joannis Dlugossii Annales..., Liber X XI, p. 70, 72, 92, Ibid., p , Grabski, A. F., Polska w opiniach Europy Zachodniej XIV XV w., Warszawa: PWN, 1968, s. 238 ir t. 48 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

49 LIETUVIØ BËGIMAS ÞALGIRIO MÛÐYJE IR ISTORIOGRAFIJOS TOPIKA visiðkai pelnytai 33 ir todël neprisidëjæ prie baisaus kryþiuoèiø pralaimëjimo. Galima áþvelgti ne tik antilietuviðkà tendencijà, bet ir propagandiná uþtaisà blogus krikðèionis kryþiuoèius (blogus todël, kad dráso puldinëti krikðèioniðkà Lenkijos Karalystæ) áveikë geri krikðèionys lenkai, ið esmës nedalyvaujant pusiau pagonims LDK kariams. Ið nugalëtojø gretø eliminavus pastaruosius, Ordino ir jo gynëjø kaltinimai tampa nepagrásti. Tad Lenkijos propaganda Þalgirio pergalæ vaizdavo kaip teisaus ir taikingo karaliaus Jogailos triumfà 34 ; lenkai parbloðkæ iðpuikusius, nedorybëmis susitepusius kryþiuoèius. Tai tebebuvo aktualu, nes po Trylikos metø karo ( ) Lenkijai uþvaldþius Rytø Pamará ir dalá Prûsijos, ðiuos laimëjimus reikëjo átvirtinti ir apginti Europos akyse, juolab kad Ordino vadovybë puoselëjo revanðistines iliuzijas. Kita vertus, Dlugoðas neiðliko iki galo nuoseklus paraðæs apie lietuviø bëgimà iki Lietuvos, jis lyg niekur nieko vël juos mini prie Marienburgo, nepaaiðkindamas, ið kur ir kaip jie ten atsirado. Ir jaunojo Kazimiero, ir lietuviø atveju atpaþástame anekdotinæ situacijà. Ir tai mûsø taip pat neturëtø stebinti. Prieðas paðiepiamas, já stengiamasi sumenkinti (anekdotai apie kvailus pagonis nereti didþiosiose Prûsijos kryþiuoèiø kronikose, pvz., apie nemokëjusá naudotis arbaletu ir todël jo temple gerklæ Didþiojo sukilimo metu persipjovusá prûsà). Tai civilizuotesnio kaimyno poþiûris. Anekdotai bûdingi senajai Europos istoriografijai, jø apstu ir Dlugoðo Analuose, jis nevengë jø paporinti ir apie Jogailà, Vytautà, lietuvius savà valdovà ir artimiausius sàjungininkus. Dël ðiø savybiø, ypaè dël Jogailaièiø menkinimo, Analai tebuvo iðspausdinti XVIII a.). Ásidëmëtina ir tai, kad mûðiø apraðymus senieji Klëjos tarnai stengësi efektingai ornamentuoti (pasakojimai apie saulæ uþtemdanèià strëliø kruðà, nuo prieðø kûnø patvinusias upes ir pan.) ir todël glumina kai kuriø dabartiniø jø kolegø bandymai ðias formules skaityti paþodþiui, nesigilinant á senøjø tekstø specifikà. 33 Paþymëtina, kad Dlugoðas Ordino karà su pagonimis lietuviais laikë teisëtu; nepateisinamu jis tapæs po 1387 m. Lietuvos krikðto. Lietuviai, kaip neofitai, buvo verti visokeriopo krikðèioniø palankumo ir palaikymo, taèiau barbariðki ir ðventvagiðki jø veiksmai uþtraukia pelnytà Dievo bausmæ. Plaèiausiai tokias Dlugoðo paþiûras pastaruoju metu yra aptaræs Wojciechas Polakas studijoje Aprobata i spór. Zakon krzyżacki jako instytucja koúcielna w dzieùach Jana Dùugosza Þalgirio mûðis. Miniatiûra ið Dieboldo Schillingo Vyresniojo Berno miesto kronikos (1483). Pagoniø buvimà jungtinëje Lenkijos ir Lietuvos kariuomenëje kronikininkas paþymëjo vienoje dviejø besiplaikstanèiø vëliavø nupieðæs pagonio galvà ; antroje vëliavoje esanti karûna veikiausiai simbolizuoja Jogailos pajëgas Mëginkime apibendrinti: vaizduojant lietuviø bëgimà, buvo pasitelktas paprasèiausias retorinis triukas, istoriografijos topø iðmanymas. Jonas Dlugoðas buvo vienas geriausiø ðios srities specialistø visoje Vidurio Europoje ir apraðydamas didþiausià lenkø mûðá su kryþiuoèiais, pasistengë realizuoti visà savo ryðkø istorikoideologo ir propagandisto talentà. XVI a. pradþioje Motiejus ið Miechovo raðydamas apie tuos paèius ávykius, ðiaip jau savo pirmtako tekstà stipriai suglausdamas, matyt, visai neatsitiktinai pakartos uþgaulià jo frazæ 35. Á tai kaip atsakas netrukus pasirodys nemaþiau tendencinga Lietuvos metraðèio (Bychoveco kronikos) versija: O lenkø kariuomenë jiems nieko nepadëjo, tik á tai [= mûðá] þiûrëjo 36. Ginèai dël Þalgirio tæsis. (Lublin: Towarzystwo Naukowe KUL, 1999). 34 Ekdahl, S., Prûsø vëliavos, p ; Juèas, M., Þalgirio mûðis, Vilnius: Mokslas, 1990, p [Mathias de Mechovia:] Chronica. Polonor ~ v, Craccouiæ: Hieronym Vietor, 1521, XII, p. CCLXXX. 36 ПСРЛ, т. 32, Москва: Наука, 1975, с NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

50 PASTABOS Religingumas ir politika IRENA VAIÐVILAITË Èekijos gyventojø religingais nepavadinsi. Prieð porà metø vykusiame gyventojø suraðyme krikðèionimis prisistatë tik du penktadaliai gyventojø. Krikðèioniø Baþnyèiø átaka Èekijoje palyginti su kaimynëmis Lenkija ar Slovakija menka. Net Kalëdos daugeliui èekø tik sekuliari ðventë. Vaikai neskiria Kalëdø dovanas neðanèio Jëzulio (Jeþiðek) nuo eþiuko (jeþik). Taèiau negalima sakyti, kad krikðèionybës principai visai iðnykæ ið èekø gyvenimo. Jø galima aptikti net ðios labai sekuliarios valstybës politikoje. Su socialdemokratais valdþioje esanti negausi krikðèioniø demokratø sàjungos ir liaudies partijos koalicija, èekø vadinama liaudininkais, per rinkimus negautø në 10% balsø. Taèiau ðios koalicijos pastangos stiprinti ðeimà ir ginti þmogaus gyvybæ nuo pradëjimo iki natûralios mirties yra sëkmingesnës, nei bûtø galima tikëtis. Per praëjusius metus èekø liaudininkø pastangomis buvo priimtas ástatymas prieð smurtà ðeimoje. Tikriausiai bus priimtas ir jø siûlomas ástatymas, palengvinantis bei finansiðkai remiantis ávaikinimà. Parlamente áregistruotas liaudininkø siûlytas ástatymas uþdrausti abortus. Priimtas ir dviejø krikðèioniø demokratø pasiûlytas ástatymas dël tabako reklamos suvarþymo. Tiesa, parlamentas atmetë tø paèiø deputatø siûlymà ápareigoti vyriausybæ ir savivaldybes sudaryti konkretø paramos ðeimoms planà. Taèiau liaudininkai laiko didele sëkme patá ástatymo svarstymà. Ádomu, kad Èekijos delegacija derybose dël Europos Sàjungos konstitucijos parëmë krikðèionybës svarbos Europos kultûrai paminëjimà Konstitucijos preambulëje. Maþos liaudininkø frakcijos pasiprieðinimas trukdo Èekijos parlamentui priimti ástatymà dël registruotos gëjø partnerystës bei áteisinti eksperimentus su þmogaus embriono làstelëmis. Liaudininkø iniciatyvos atsiliepia ir socialinës apsaugos finansams. Socialdemokratai siûlo iðmokas uþ kiekvienà kûdiká, gimusá ðeimoje ar vieniðai motinai. Liaudininkai siekia remti tik ðeimas ir siûlo mokesèiø lengvatas susituokusiems. Jei jie pasieks savo, Èekijoje nelabai madinga santuoka gali tapti finansiðkai naudinga. Liaudininkø balsas Èekijos ástatymø leidyboje eina á dangø, nes ðiaip jau ateistais besiskelbià èekai dar iðpaþásta krikðèioniðkà ðeimos idealà. Keturi penktadaliai gyventojø mano, jog du iðtikimi sutuoktiniai kartu ir su meile turëtø auginti vaikus, nors patys daþnai sakosi nesugebantys taip gyventi. Publicistas katalikas Michalas Seminas mano, jog krikðèioniðkoji politika Èekijoje tik atsibunda. Pasak Semino, paramà tokiai politikai kol kas maþina pernelyg idealistiniai ES plëtros lûkesèiai. Taèiau dabartinë ES ðeimos politika yra itin liberali. Sàjungos nariø ðeimos ástatymai irgi liberalëja. Netiesiogiai tai lemia ES Esminiø teisiø chartija, átvirtinanti religiniø, tautiniø ir seksualiniø maþumø teises. Krikðèioniðkosios politikos ofenzyvà galima pastebëti ir ES. Danø teologë Lene Sj rup, besidominti Katalikø Baþnyèios átaka politiniam ES gyvenimui, teigia, kad katalikai yra labai geri lobistai. Sj rup manymu per ilgesná laikà krikðèioniðkosios Europos partijos norëtø uþdrausti abortus, aktyvià eutanazijà ir eksperimentus su gemalo làstelëmis. Apþvalgininkai tvirtina, kad krikðèioniðkøjø partijø frakcijos svoris didëja ir Europos parlamente. Parlamento krikðèioniø demokratø frakcijai vadovaujantis Hansas-Gertas Poeteringas tikisi, kad per artimiausius rinkimus krikðèionys demokratai Europarlamente gaus bent treèdalá vietø. Jei taip ávyktø, kitas Europos komisijos pirmininkas galëtø bûti krikðèionis demokratas. Nesunku numanyti, kad Poeteringo optimizmas atgræþtas ne tik á ES senbuves, kuriose pastebimas nusivylimas ðiuo metu valdanèiomis kairës partijomis bei tautininkais. Europos krikðèionys demokratai daug tikisi ið Lenkijos, Slovakijos ir galbût Lietuvos rinkëjø, vildamiesi, kad ðios tradicinës katalikiðkos ðalys parems krikðèioniðkos demokratijos partijas. Taèiau ðiose ðalyse stipresnë Baþnyèios, o ne krikðèioniðkø partijø átaka. Tradicinæ ðeimà ginantys ástatymai èia priimti daþniausiai Baþnyèios hierarchø, o ne krikðèioniðkø partijø pastangomis. Lietuvos pavyzdys itin akivaizdus. Pakanka palyginti per pastaràjá deðimtmetá padarytus vyskupø ir politikø pareiðkimus bei veiksmus ðeimos klausimais. Vyskupø argumentacija daug svaresnë, toliau siekianti, jø veikimas, siekiant paramos ðeimai, daug politiðkesnis nei krikðèioniø demokratø. Statistikos akimis þiûrint, Lietuva krikðèioniðkesnë uþ Èekijà, bet þvelgiant á partijø veiklà taip nebeatrodo. 50 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

51 PASTABOS 2002 m. Lietuvos krikðèioniø demokratø partija savo internetiniame tinklapyje pasiskelbë esanti antra pagal populiarumà Lietuvos partija. Apklausa, kuria rëmësi krikðèionys demokratai, tik dar kartà patvirtino, kad bent 11% Lietuvos rinkëjø yra palankûs bendriausiems krikðèioniðkosios demokratijos idealams. Jei ðalyje bûtø rimta krikðèioniø demokratø partija, palankiøjø bûtø dar daugiau. Taèiau tvirtà ir aiðkø krikðèioniðkos demokratijos identitetà turinèios partijos Lietuvoje nëra ir, atrodo, artimiausiu metu nebus. Prisiminus Krikðèioniø demokratø istorijà atkurtoje Lietuvos Respublikoje, tegalima apgailestauti dël jos pirmosios vadovybës politinio trumparegiðkumo ir dar labiau dël oportunizmo. Bûtent dël jo buvusiø ir galimø ðios partijos rinkëjø balsai atitenka paèioms ávairiausioms partijoms nuo konservatoriø iki naujausiø populistiniø dariniø, o dalis ðios partijos elektorato, ypaè kaime, ko gero, ir ið viso nebebalsuoja. Suskilusi, nuolat savo pavidalà keièianti partija, kurios buvæ aktyvistai pasirodo tai viename, tai kitame politiniame darinyje, negali tikëtis jokios rimtos rinkëjø paramos. Kà ir kalbëti apie platesnës rinkëjø bazës suvienijimà vienu ar kitu klausimu. Tai daryti daug lengviau sekasi Katalikø Baþnyèiai. Taèiau Lietuvos ar Europos parlamento rinkimuose Katalikø Baþnyèios sàraðo nebus. Panaði padëtis ir Slovakijoje, Lenkijoje bei Kroatijoje. Lengviausia bûtø ðiø ðaliø Katalikø Baþnyèià kaltinti dël pernelyg aktyvaus kiðimosi á politikà, uþgoþianèio krikðèioniø demokratø pastangas. Tokià mintá galëtø pakiðti ir faktas, kad krikðèioniø demokratø partijos stipriausios tose ðalyse, kuriose katalikai nesudaro tvirtos daugumos ir todël Baþnyèios svoris maþesnis. Taèiau reikalas, mano akimis þiûrint, kiek sudëtingesnis. Þinoma, Katalikø Baþnyèios hierarchijos ir krikðèioniø demokratø partijø santykiai buvo sudëtingi nuo pat tø partijø atsiradimo. Bet, atidþiau paþiûrëjus, stiprios yra tos krikðèioniø demokratø partijos, kuriø nariai turi aiðkià ir gilià krikðèioniðkà tapatybæ bei sugeba savo paþiûras iðsakyti ir ginti bent jau neblogiau uþ vyskupus. Bûtent tvirta tapatybë, aiðkios nuostatos padeda partijoms apsibrëþti savo tikslus, taktikà ir pelnyti rinkëjø paramà. Kaip matëme, ði taisyklë galioja net nukrikðèionëjusioje Èekijoje. Pastarasis pavyzdys itin akivaizdþiai rodo bûtinybæ nuosekliai veikti ir apie svarbius dalykus kalbëti sekuliariai visuomenei suprantama kalba. Ginti ðeimà visais laikais buvo svarbiausias krikðèioniðkosios demokratijos tikslas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusëje ðeimai didþiausià grësmæ këlë alinanèios darbo sàlygos ir autoritarinë valstybë, siekusi perimti vaikø auklëjimà. Todël tuo metu krikðèioniðkoji demokratija daugiau kreipë dëmesá á socialinius dalykus motinystës atostogas dirbanèioms motinoms, teisingà darbo uþmokestá ir á tëvø teisæ suteikti vaikams iðsilavinimà, kuris neprieðtarautø jø religiniams ásitikinimams, krikðèioniðkø jaunimo ir vaikø organizacijø teises. Pastaraisiais deðimtmeèiais ðeimai vis labiau gresia liberalistinis paèios ðeimos sàvokos perþiûrëjimas. Ðeimai siekiama prilyginti nepilnas ðeimas, tos paèios lyties asmenø sàjungas. Stiprëja siekis þmogaus pradëjimà atskirti nuo ðeimos pakaktø paminëti modernias teisæ turëti vaikø ir laisvæ jø neturëti. Liberalistine kryptimi keièiami su ðeima susijæ ástatymai neramina ne tik krikðèionis. Todël pastaruoju metu krikðèioniðkos pakraipos partijø veikloje daug dëmesio skiriama bioetikai ir tradicinei ðeimai ginti. Ðios pastangos, kaip rodo pastarøjø metø rinkimø rezultatai Vakarø Europoje, sulaukia gana plataus pritarimo. Panaði padëtis ir JAV. Amerikos prezidentas George as Bushas tvirtai pareiðkë, kad santuoka yra tik vyro ir moters sàjunga, ir paskelbë finansiná tradicinës ðeimos paramos projektà, kuriam per penkerius metus turëtø bûti skirta pusantro milijardo doleriø. Lietuva, panaðiai kaip ir daugelis buvusios komunistinës erdvës valstybiø, nuo Vakarø pasaulio skiriasi tuo, kad socialinë ðeimos apsauga èia dar nëra tvirtai ágyvendinta. Tai puikiai rodo ir sumenkæs gimstamumas. Pagal paskutinæ JTO prognozæ, 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 1,7 mln. þmoniø jei iðliks dabartinës demografinës tendencijos. Nors minëta prognozë gero neþada daugeliui Vakarø valstybiø, tik kelioms græsia, jog gyventojø per artimiausius 45 metus sumaþës per pusæ. Net viliantis, kad padëtis pamaþu gerës ir pastaroji prognozë nepasiteisins, akivaizdu, jog yra dël ko susimàstyti. Ástojusiai á NATO ir ES Lietuvai labiausiai reikës rimtos ðeimos politikos. Tai reiðkia ne dar vienà lengvatø ar paðalpø ástatymà, o kompleksinæ politikà, kurioje kiekvienas ástatymas turëtø bûti priimtas klausiant kà jis reikð ðeimai? Tokiai politikai formuoti partizaniniø mûðiø vienu ar kitu bioetikos klausimu nebepakaks. Ji pareikalaus ne tik aiðkios, bet ir aiðkiai pateiktos ðeimos vizijos, kurioje save galëtø atpaþinti ir kurià remtø ne tik uolûs katalikai, bet ir visuomenës dauguma. Kuri ið Lietuvos politiniø partijø bus pajëgi tokià politikà suformuoti visai neaiðku. Tiesa, lieka viltis, kad iðsipildys Europos krikðèioniø demokratø lûkesèiai: artimiausiu metu jie laimës Europarlamento rinkimus ir Strasbûre, ið virðaus pradës vykdyti politikà, pasieksianèià ir mûsø miglotas pakrantes... NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

52 APÞVALGËLËS Frodas Elijah Jordan Wood Kinotolkienas Hobito Frodo þvilgsnis, pirmoje serijoje kerëjæs ir lengvai gàsdinæs, paskutiniojoje apsiblausë ir tapo pernelyg þmogiðkas, taip sau tarë daþnas, perþiûrëjæs Þiedø valdovo visas tris dalis. Pamaþu blëso ne tik hobito þvilgsnis, bet ir filmo epinis uþmojis. Kiek èia kaltas pats knygos siuþetas, tesprendþia Tolkieno gerbëjai, bet skubrus happy end as ir per visà treèiàjà dalá sruvenantis ideologinis humanizmas iðtirpdë susilietimo su Kitu, ne-þmogiðku pasauliu nuojautà. Taèiau net ir stipriausios filmo vietos neturëtø nudþiuginti neopagonybës gerbëjø. Smulkios, stambios, geros ir piktos Vidurþemio bûtybës pernelyg toli nuo ðiandienio Motinos Þemës garbstymo arba slaptojo þinojimo atrûgø. Ir dominuojanti filmo nuotaika svetima autentiðkam gnosticizmui: filme nuolat laimi ne paþinimo ir galios geismas, o iðoriðkai paprasti dalykai iðtikimybë, sàþiningumas, draugystë tai, kà þmonës pavadintø ðirdimi. Gal neatsitiktinai vienintelë ðiandieniams kultams aktuali bûtybë Sauronas (ar, teisingiau, jo reprezentacija) nepalieka èia jokio gyvo áspûdþio. Visø jau spëti pagirti kraðtovaizdþiai ir specialieji efektai gali atbaidyti tikruosius Tolkieno draugus, taèiau palyginti su naujaisiais Þvaigþdþiø karø tæsiniais jie teikia vilties, kad vaizdokûros menas dar neþlugæs. Taigi net ir lengvas apmaudas, kylantis po paskutinës dalies, liudija ðá filmà buvus vertà þiûrëti. Ypaè tiems, kurie Tolkieno neskaito. V. A. Alkoholis tau ne brolis Sausio 8-àjà Vyriausybë patvirtino Paskaitø kurso apie alkoholio ir narkotikø þalà þmogaus sveikatai tvarkà (toliau Tvarka). Toká kursà privalës iðklausyti visi, ið kuriø uþ paþeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikø, bus atimta teisë vairuoti. Paskaitos bus mokamos ir jas organizuos licencijà gavæ juridiniai asmenys. Dëstytojai turës gauti sertifikatus, leidþianèius skaityti paskaitas apie alkoholio ir narkotikø þalà þmogaus sveikatai. Panaðios poveikio besisvaiginantiems vairuotojams priemonës nëra jokia naujiena. Jos jau seniai þinomos uþsienyje, todël nenuostabu, kad atsiranda ir Lietuvoje. Vis dëlto Tvarka specifiðka. Sunku suprasti, ko siekiama paskaitomis dar labiau nubausti paþeidëjà ar átikinti já, kad sësti uþ vairo apsvaigus yra pavojinga. Licencijø ir sertifikatø iðdavimo tvarka tikrai neuþtikrins, kad paskaitas skaitytø patyræ priklausomybës ligø specialistai. Sertifikatus galës gauti net asmenys, neturintys aukðtojo iðsilavinimo. Þinoma, jie turës iðeiti specialø mokymo kursà, taèiau ar tai tinkamas pasirengimas? Kita vertus, neaiðku, ar paèios paskaitos yra tinkama poveikio priemonë. Net jeigu ir bus, kaip rekomenduojama, naudojamos vaizdinës priemonës, kaþin ar jos bus labai efektyvios. Ið mokyklos laikø þinome, kad cirozës paveiktø kepenø nuotrauka sukelia makabriðko humoro protrûká, taèiau dar në vieno neprivertë atsisakyti alkoholio. Specialistø teigimu, priklausomybës atvejais, ypaè kai taikomas privalomas mokymas, sunku sugalvoti kà nors neefektyviau uþ paskaitas. Kaip tik todël uþsienyje jos neskaitomos. Uþtat sukurtos sudëtingos poveikio sistemos, leidþianèios þmogui paèiam suprasti, kaip alkoholis ar narkotikai veikia jo organizmà ir kokià átakà tai turi vairavimui. Taigi justi aiðkus Vyriausybës noras nieko nedarant uþsidëti pliusiukà. Reikalauja Europa paskaitø praðom. O tikroji problema ir jos sprendimas nerûpi... Todël vienintelis Agitacinis vokieèiø atvirukas dalykas, kurá galiu padaryti, tai patarti visiems vairuotojams: nesëskite uþ vairo apsvaigæ. Nuo ðiol atsiimti prarastà paþymëjimà kainuos dar brangiau. Be to, teks keturias akademines valandas klausytis pasakojimo apie alkoholio surogatø cheminæ sudëtá, narkotiniø medþiagø vartojimo tendencijas, alkoholio ir narkotikø neigiamà poveiká gebëjimui vairuoti ir kitus labai ádomius (ypaè jeigu kur nors skubate) dalykus. B. G. Þalia, þalia, mëlyna, geltona 2004 m. sausio 20 d. Lietuvos dailës muziejaus Radvilø rûmuose Vilniuje atidaryta jubiliejinë Viktoro Vizgirdos ( ) kûrybos paroda. Uþsukime á ðià neeilinæ ekspozicijà. Pasivaikðèiojimas Nr. 1. Neátikëtina! 52 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

53 APÞVALGËLËS Viktoras Vizgirda. Raseiniø gatvë Garsiø Lietuvos didikø vardu pagerbtame muliaþe pakvipo Paryþiumi. Elegantiðki natiurmortai. Ekspresyvûs peizaþai: tamsûs medþiø ðakø linkiai, gelsva kelio upë, ásiurbianti þvilgsná paveikslo gelmën, bei daug þalumos su keliais dangaus mëlynës akivarais. Tai klasika. Tai tiesiog sena gera tapyba, tikras dþiaugsmas tradicinio meno gurmano akims. Beje, dþiaugsmo daug, nes surinkta viskas, kas ámanyta: Lietuvos dailës muziejuje saugomi kûriniai ir privatiems kolekcininkams priklausanèios drobës, kurias eilinis þiûrovas gali iðvysti tik tokiomis ypatingomis progomis. Apsukæs ratà po rûmø sales, pajunti visai nejuokingà pasididþiavimà. Juk ir mes turime savo moderniosios dailës istorijà, kuri yra neatsiejama XX a. Europos meno paveldo dalis. Pasivaikðèiojimas Nr. 2. Akys apsiprato, taèiau iðeiti nesinori. O pasirodo, be reikalo. Nes atsëlina jie klausimai-parazitai, kurie neiðvengiamai nuþudys atlapaðirdá entuziazmà. Þiû! Kà tik groþëjæsis potëpiais, tu jau maniakiðkai ieðkai parodos koncepcijos. Kur ji, toji profesinë intriga? Ne, tai ne þanro ir ne temos problemos. Ir ne stilistikos galvosûkiai. Regis, ðákart (kaip beveik visada) sostinës muziejuje karaliauja maþumëlæ apgirtusi, ðlitinëjanti chronologija. Bet kas gi èia?! Ðeðëliuotoje kertëje susiglaudæ du panaðaus kolorito ir formato paveikslëliai: garsusis 1931 m. peizaþas, kadaise kabëjæs pirmojoje Ars ekspozicijoje, ir publikai bemaþ neþinomas m. etiudas Veda suðaudyti ið Eglës Kunèiuvienës rinkinio. Apdairiai atskirta lango anga, á juos arogantiðkai þvelgia ryðkiaspalvë ponia E. S., savo saloniniam portretui pozavusi 1944-aisiais. Tuomet viskas paaiðkëja tai Didþiojo Reþisieriaus rankos prisilietimas, kiekvienai Lietuvos dailës muziejaus parodai suteikiantis tapetø ornamentiðkumo. Kokia prasmë, kokia koncepcija? Naivuoli! Tiesiog vaikðtinëk á kiðenes subrukæs rankas ir bûk laimingas. Þalia, þalia, mëlyna, geltona... J. M. Immanuelis Kantas: tarp industrijos ir nostalgijos Immanuelio Kanto mirties dviejø ðimtøjø metiniø, sukankanèiø 2004 m. vasario 12 d. proga ðia bendra paantraðte tituluojami ciklai paskaitø, seminarai, konferencijos, sàskrydþiai, naujø Kantui skirtø knygø pristatymai, Kanto gyvenimà iliustruojanèiø parodø atidarymai, Kanto skaitymai ðiais metais vykstantys Vokietijoje bei kitose ðalyse. Specialias Kantui skirtas laidas rengë keliø televizijø kanalai. Stotis SWR2 vasario mën. klausytojams patogiu laiku transliavo laidas, kuriose filosofai ir teologai diskutavo apie proto kritikà, Apðvietos reikðmæ, Kanto átakà ðiuolaikinei teologijai. Hamburge Die Zeit fondas rengë praë- jusiø metø spalá prasidëjusá paskaitø ciklà, kur aptartos Kanto pateiktos proto apibrëþtys bei pakitusio ðiuolaikinio pasaulio realijos. Ðie plaèiajai ar platesnei publikai skirti renginiai tepapildë jau vykusius ir dar visus metus vyksianèius universitetuose bei kitose mokslinëse ástaigose, á juos kvieèiantis þymiausius ðiuolaikinius Kanto specialistus. Kodël Kantas vis dar yra reikðminga figûra? Ar jo filosofija ágalina geriau suvokti ðiuolaikiná pasaulá? Skeptikas teigtø, jog ðis dëmesys filosofui yra vadinamosios Kanto mokslinës industrijos produktas. Nemaþai mokslininkø pelnosi ið Kanto, raðydami jo filosofijai skirtus mokslinius darbus, uþ juos gaudami mokslinius laipsnius bei pripaþinimà. Taèiau praneðimø ir paskaitø temos atskleidþia, jog esama ir kitø paskatø. Ðiandien Kanto asmenyje ilgimasi epochos, kai buvo tikima protu, jo teikiamais moraliniais tikslais bei pasitikima proto atskleistais geresnës ateities pavidalais. Vokieèiams Kantas sukelia ir kultûrinæ nostalgijà andainykðèiam Karaliauèiui, ðiandien nebeatpaþástamai persimainiusiam á Kaliningradà. Ar Kantas svarbus Lietuvai? Ar greta seno tautinio ilgesio Kanto asmens atþvilgiu ðiandien esama ir giliø moksliniø filosofiniø interesø? Kas þino, mat kaip tik sukakties iðvakarëse Aidø leidykla iðleido plaèià Nerijos Putinaitës monografijà Paskutinioji proto revoliucija: Immanuelio Kanto praktinës filosofijos studija. V. M. Immanuelio Kanto medalis. Aversas, reversas Aut. Abrahamas Abramsonas NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

54 APÞVALGA Kam aktualus Vladimiras Solovjovas? Nedaug pasaulyje màstytojø, kuriems paminëti skirtas konferencijas sveikina popieþius m. lapkrièio mënesá Lvove ávykusios tarptautinës konferencijos Vladimiras Solovjovas, Rusija ir visuotinë Baþnyèia 1 dalyviams atsiøstame sveikinime vienà didþiausiø rusø màstytojø Vladimirà Solovjovà ( ) Jonas Paulius II ávertino kaip Rytø ir Vakarø krikðèioniø dialogo pionieriø ir pirmtakà. Uþaugæs staèiatikiø ðeimoje, vëliau tyrinëjæs Vakarø filosofijà, gilinæsis á okultizmà, jis nerado atsakymo á opius pasaulëþiûros klausimus ir 1872 m. sugráþo prie krikðèioniðkojo tikëjimo. Nuo tada vienas karðèiausiø Solovjovo troðkimø buvo Vakarø ir Rytø vienybë, kad Baþnyèia kvëpuotø abiem plauèiais. Popieþius nurodë, kad rusø màstytojo mintis, paremta Dievo iðmintimi ir dvasinio gyvenimo pagrindais, intuityviai susijusi su moralës filosofija bei þmonijos istorijos prasme, paveikë tuometæ rusø filosofijà, taip pat atsispindëjo Europos kultûroje, sudarë palankias abiejø Baþnyèiø dialogo sàlygas, paskatino kelti esminius teologijos ir dvasingumo klausimus. Solovjovo idëjø apie visuotinës krikðèioniø Baþnyèios prigimtá nagrinëjimas dar kartà ápareigoja Rytø ir Vakarø Baþnyèias iðgirsti Kristaus valià susivienyti. Rusø màstytojas buvo ásitikinæs, kad tik krikðèioniø Baþnyèioje GEDIMINAS MIKELAITIS þmonija gali pasiekti visiðkà solidarumà. Jo minties lobiø atradimas gerina Rytø ir Vakarø tarpusavio supratimà, skatina visus krikðèionis siekti visiðkos vienybës Kristaus avidëje (þr. Jn 10, 16). Papraðytas ávertinti Solovjovo filosofijos reikðmæ VU profesorius, filosofas Alvydas Jokubaitis taip svarstë: Neabejotina, Solovjovas iðlieka didþiausias rusø filosofas. Taèiau jis Vladimiro Solovjovo portretas, pieðtas prieð 1900 metus toks didelis, o Rusija tokia pasikeitusi, jog jo darbai daþniausiai tetinka filosofijos fakultetø studijoms, akademiniø þurnalø straipsniams ir jubiliejinëms konferencijoms. Postmodernus pasaulis palankus kitokio sukirpimo autoriams Jeanui Baudrillard ui, Jacques ui Derrida, Podorogai ar Limonovui. Solovjovo filosofija kol kas patiria pralaimëjimus m. Rusija pasirinko ne jo, bet radikaliøjø inteligentø siûlytà kelià. Jo filosofijos intencijas ne kà daugiau atitinka ir ðiuolaikinë Rusija. Ir sovietinis komunizmas, ir postkomunizmas bûtø kritikuojami uþ tas paèias filosofines prielaidas materializmà, ateizmà, etiná reliatyvizmà, skepticizmà ir cinizmà. XX a. pirmoje pusëje Lietuvoje bûta daug Solovjovo sekëjø. Susiþavëjimas jo idëjomis dingo kartu su Vakarø ir Rytø sintezës idëja, maþdaug apie 1940 m. Ðiandien Lietuvoje daug populiaresnis Samuelis Huntingtonas, kalbantis ne apie skirtingø civilizacijø sintezæ, bet apie jø susidûrimà. Prie Solovjovo turbût gráðime tik tada, kai rimèiau pradësime màstyti apie krikðèioniðkojo pasaulio vienybës reikalus. Ið tikrøjø XX a. pradþioje visa Lietuvos filosofija tarsi siûlu perverta Solovjovo idëjø svarstymu (apginta daugiau kaip deðimt disertacijø pradedant Meèislovu Reiniu, Stasiu Ðalkauskiu, Vincu Mykolaièiu-Putinu ir kt. bei baigiant Arvydu Ðliogeriu) ir nagrinëjimu (nuo Adomo Jakðto iki Arûno Sverdiolo). Jo filosofija turëjo didelá poveiká Ðalkauskiui, Jakðtui; jo idëjomis labai domëjosi Vladimiras Ðilkarskis (apie rusø filosofà paraðæs solidþià monografijà, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje pradëjæs vokiðkai leisti jo raðtus), Antanas Maceina ir kt. Bûdamas filosofas, religinis màstytojas, poetas, publicistas, literatûros kritikas, jis labiausiai paveikë tiek Rusijos, tiek Lietuvos filosofijà bei literatûrinæ simbolizmo srovæ. Maceinos teigimu, ðis didysis Rytø Europos filosofas turëjo grindþiamosios reikðmës lietuviðkajai 1 Þymiojo rusø màstytojo 150-osioms gimimo metinëms skirtà konferencijà surengë Ukrainos katalikø universitetas, Þenevoje esanti Vladimiro Solovjovo draugija. 2 Maceina, A., Raðtai, t. 3, Vilnius: Mintis, 1990, p NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

55 R E L I G I J A minèiai uþsimegzti bei iðdygti 2. Jakðto liudijimu, jo veikalai yra man nuðvietæ pagrindinius religijos ir krikðèioniðkojo gyvenimo klausimus. Taigi galiu tarti, kad joks katalikø apologetas, joks kitas krikðèioniðkas filosofas nër mano dvasiai suteikæs tiek ðviesos, kiek Vl. Solovjovas 3. Vargu ar dabar kà nors domina anuomet lietuviø filosofø krikðèioniðkàjà pasaulëþiûrà formavusios pagrindinës Solovjovo mokymo gairës: pilnutinio þinojimo, visuotinës vienybës, logo, Sofijos, pirmavaizdþiø, teurgijos idëjos. Bet visø pirma religijos, filosofijos, literatûros, idëjø istorijos tyrinëtojai neiðvengiamai turës iki galo atnarplioti ðio rusø màstytojo minties siûlus XX a. pirmos pusës Lietuvos kultûroje. Vis dëlto dar daugiau dëmesio turës bûti parodyta Solovjovo, vadinto taip pat rusø Origenu ir lyginto su Johnu Henry Newmanu, vienam svarbiausiam mokymo ir veiklos principui krikðèionybës atnaujinimui, suvienijimui (ekumenizmui), jos dvasinio gyvenimo reformavimui. Vakarø, o dabar ir rusø mokslininkai, ðá Solovjovo praktiná (kartais vadintà ir utopiniu ar romantiniu) idealizmà yra rimèiau pastebëjæ 4. Dar jam gyvam esant apraðytas jo, kaip filosofo, netipiðkumas: netæsë akademinës karjeros, o tapo ið esmës benamiu keliautoju, asketu, miegojusiu kartais ir ant grindø, taikësi prie gyvenimo nepritekliø ar net jø nepastebëdavo. Todël ir Nikolajaus Berdiajevo teiginys kaip raðytojas Solovjovas ne menininkas, kaip þmogus ne estetas rodo, kad jis visa savo veikla (taip pat poezija, literatûros kritika) siekë iðreikðti tik esminæ idëjà dievaþmogio, Dievo karalystës þemëje realizavimo idëjà. Krikðèionybæ laikydamas veiksminga gyvenimo religija, ypatingà dëmesá Solovjovas skyrë idealiøjø pradø materializavimo, kûno perkeitimo, materijos sudvasinimo procesui. Krikðèionybei Solovjovas priminë vystymosi, dinamizmo, nuolatinio tobulëjimo matmená. Tikëjimo jëgos dëka gyvenime ásikûnijusi mintis keièia tikrovæ, griauna ðá melo pasaulá. Jis visiðkai iðnyksta, kai mûsø sàmonëje iðkyla Kristaus tiesos ðviesa. Suvokdamas pasikeitimo bûtinybæ, þmogus ásipareigos paskirti visà gyvenimà, kad tas pasikeitimas ið tikrøjø ávyktø. Solovjovas veda prie minties, jog þmonës valdomi formuojant jø ásitikinimus, átikinant juos tiesa. Krikðèionybë ims keisti þmones, kai ið pusiau sàmoningo tikëjimo virs visuotiniu ásitikinimu ir ágaus protingà formà. Ðiuo atþvilgiu dar neatskleista vieno þymiausiø Solovjovo veikalø Dvasinio gyvenimo pagrindai reikðmë. Tai ðiuolaikines teologinës antropologijos nuostatas liudijantis tikras ekumeninis dvasingumo vadovas. Èia parodytas religijos tikslas gyvenimo atnaujinimas, nuðvietimas, suderinimas su dieviðkuoju gyvenimu. Apskritai Solovjovas, atrodo, neatskleidþia nieko nauja, tik labai konkreèiai, praktiðkai, glaustai argumentuodamas nutiesia religiná mûsø iðkreipto gyvenimo taisymo kelià. Jis duoda praktiniø nuorodø: savanoriðkam savo valios suderinimui su Dievu reikia maldos, sutarimui tarp þmoniø iðmaldos (pasiaukojimo), prigimties sutramdymui susilaikymo nuo þemø troðkimø ir aistrø. Netikëti gëriu, kuris yra Dievas, tai dorovinë mirtis. 5 Ðis gerokai primirðtas veikalas ir tikëjimo pradþiamokslis, ir krikðèioniðkojo tobulëjimo vadovas. Jokubaièio þodþiais, Solovjovo kûryba tai neiðspræstø Rusijos kultûrinio tapatumo problemø atspindys. Teigdamas krikðèioniðkojo pasaulio vienybæ, jis bandë pabëgti nuo garsiosios slavofilø ir zapadnikø polemikos, taèiau vakarieèiams jis atrodo per daug bizantiðkas, o staèiatikiai su Vladimiro Ðilkarskio knygos Solovjovo Visavienovës filosofija virðelis. Kaunas, 1932 prieð ðimtà metø buvusiu nerimu stebi jo simpatijas katalikybei. Daugelis apie Solovjovà raðiusiø rusø tyrinëtojø nesupranta Solovjovo ekumenizmo ir laiko já màstytojo pasaulëþiûros painiava. Vis dëlto ásidëmëtina, kad jo teigta mistinë pasaulio vienybë remiasi visø pirma Baþnyèios Tëvø ir nesuskilusios krikðèionybës patirtimi. Nors Staèiatikiø Baþnyèios Ðventasis sinodas màstytojui buvo uþdraudæs raðyti religiniais klausimais, perëjimo á Katalikø Baþnyèià jis nesuprato kaip atsiskyrimo nuo Staèiatikiø Baþnyèios. Jis jautësi katalikas ne konfesine, bet tikëjimo iðpaþinimo prasme. Kartu su popieþiumi galime dràsiai tvirtinti, kad religiniø áþvalgø gilumu ir originalumu Solovjovas yra vienas þymiausiø XIX a. teologø, prie kurio, kaip ðiuolaikinio ekumenizmo pirmtako, teigtos mistinës pasaulio vienybës dar neiðvengiamai sugráð ateities krikðèionybë. 3 Jakðtas, A., Raðtai, t. 2, Vilnius: Mintis, 1996, p Þr. Häring, B., Frei in Christus. Moraltheologie für die Praxis des christlichen Lebens, Bd. I, Freiburg: Herder, 1989, S. 72; Ehlen, P., Wladimir Solowjow. Die mystische Einheit der Welt, in: Stimmen der Zeit, 2003, Heft 7, S ; Лосев, А., Владимир Соловьев и его время, Москва, 2000, с ; Гайденко, П., Владимир Соловьев и философия Серебряного века, Москва: Прогресс, 2001, с Соловьев, В.,,,Духовные основы жизни, in: Idem, Избранные произведения, Ростов на Дону, 1998, с NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

56 R E L I G I J A Baþnyèios ir pasaulio dilemos Lenkø publicistikos apþvalga VYTAUTAS DEKÐNYS Ðá kartà kalbësime apie Lenkijos Katalikø Baþnyèios savivokà. Su eurointegracija iðkilæ ideologiniai ginèai dël Europos identiteto vël iðjudino bandymus apibrëþti krikðèionybës tapatumà ir santyká su kitomis religijomis. Pastaraisiais mënesiais lenkø kultûrinë spauda vël pilna diskusijø apie ekumenizmà, Baþnyèios vaidmená pasaulyje, kataliko politiko priedermes ir þmogaus moraliná pasirinkimà. Ðiuos balsus verta atskirai aptarti, nes vidinis kataliko poþiûris vartoja ðiek tiek skirtingà kalbà ir metaforikà nei kalbant apie vertybes pasaulietiniame kontekste, ir pieðia ðiek tiek kitoká pasaulá. Tarp pagrindiniø mûsø dienomis Katalikø Baþnyèiai tekusiø iððûkiø yra pasaulio religinis pliuralizmas, ekumeniðkumo bûtinybë bei dilemos, susijusios su religine tolerancija ir tapatumo iðlaikymu. Ðiuo poþiûriu ádomi lenkø spaudoje uþsimezgusi diskusija apie krikðèionybës ir budizmo sàlytá. Kun. prof. Alfonsas Józefas Skowronekas dienraðtyje Gazeta wyborcza nuodugniai analizuoja Jëzaus ir Budos þemiðkøjø biografijø ir asmenybiø panaðumus. Abu buvo turtø atsisakæ klajojantys pamokslininkai, abu ëmësi pamokslavimo, patyræ dvasiná lûþá, ir maiðtavo prieð sustabarëjusias esamas religines doktrinas. Abu pamokslavo ne hermetiðka sakraline kalba, bet kasdiene ðnekamàja kalba, vartojo áprastus prieþodþius ir buitiðkus palyginimus. Kun. Skowronekas teigia: Jie nesiekë ainiams perduoti kokio nors naujo pasaulio suvokimo, neuþsiiminëjo giliomis filosofinëmis spekuliacijomis. Jø mokslas nëra slaptas apreiðkimas, jie nesiekia duoti pasauliui naujø ástatymø ir naujos gyvenimo tvarkos. [...] Jie abu rodë kelià, kaip iðsivaduoti ið egocentrizmo, pasaulio laikinumo, aklumo. Ðis iðsivadavimas tai ne teorinës spekuliacijos ir filosofinio diskurso kelias, bet religinis iðgyvenimas ir vidinë permaina. Abu keliai tai ir galynëjimasis su gyvenimo dþiaugsmo ir askezës kraðtutinumø pagunda. Budos kelias tai meilës kupina atjauta, Jëzaus kelias tai atjauèianti meilë. Taèiau autoriui nemaþiau rûpi, kur Jëzaus ir Budos keliai iðsiskiria. Jis kalba ne tik apie visø religijotyrininkø akcentuojamà prarajà tarp budistinio nebûties siekimo ir krikðèioniðkojo Dievo asmens sàvokos. Vël paminëtinos Budos ir Jëzaus biografijø paralelës: Buda gyvenimo malonumais persisotinæs ir jø laikinumà patyræs aristokratas. Jo þodis taip pat skirtas civilizacija persisotinusiems ir pasirengusiems nutraukti ryðá su ja þmonëms. Jëzus skurdþiø amatininkø atþala, jis kreipiasi á gyvenimo sunkumø alinamus þmones, kuriems vargas ir iðsivadavimo poreikis kasdienë patirtis. Buda harmoningai savyje susikaupæs, nuo pasaulio nusigræþæs þmogus, ramiai, geranoriðkai atjauèiantis kiekvienà þmogø ir kiekvienà gyvà padarà. Jëzus ugningas pranaðas, daugeliui jau savo þemiðkajame kelyje jis yra Mesijas, Pateptasis, raginàs ne Publikacijà remia: atsisakyti þmogiðkosios valios, bet jà nukreipti link Dievo. Jë- zaus atjauta aktyvi, nerami, nukreipta á pasaulá. Kun. Skowroneko akimis, ðio skirtingumo esmë iðryðkëja, kai gretiname Besiðypsantá Budà, sëdintá ant lotoso þiedo, ir ant kryþiaus kenèiantá Kristø. Ðie vaizdiniai itin svarbûs budizmo ir krikðèionybës dogminëms ir simbolinëms sistemoms, jie budisto ir krikðèionio laikysenos pasaulyje kelrodþiai. Ginèus dël ekumenizmo ribø pagyvino evangelikø reformatø leidinio Jednota redaktoriaus Krzysztofo Doroszo Popieþiaus adhortacijos Ecclesia in Europa komentaras tame paèiame dienraðtyje. Doroszui religinis pliuralizmas Europoje realybë, jis raðo apie þmogø, kupinà dvasios nerimo ir besiblaðkantá tarp religiniø doktrinø, bëgiojantá nuo budisto mokytojo pas psichoterapeutà ir atgal, daþnai nuklystantá paskui iliuzijas, kartais patiriantá tikrà dvasinæ permainà. Krikðèionybë vis daþniau tiesiogiai susiduria su kitø tikëjimø dvasingumu, ir vis sunkiau patikëti, jog jø iðpaþinëjams uþkirstas kelias á Dievà: Krikðèionybë niekada átikinamai nepaaiðkino, kodël gailestingasis Dievas turëtø suteikti pirmenybæ krikðèionims, o visiems kitiems palikti vien trupinius nuo savo, Vieðpaties, stalo. Maþa to, Doroszo nuomone, tokio paaiðkinimo vargiai kada nors sulauksime, o krikðèionybës ateitis skausmingi bandymai pritapti prie pasaulio pliuralizmo, atsisakant per amþius áprastø vienintelio tikëjimo, vienintelio tarpininko ir vienintelës Baþnyèios kategorijø. Turime suvokti, jog Apreikðtasis Dievas tai kartu ir slëpiningas Dievas, paþástamas ir nepaþástamas, artimas ir tolimas, Dievas, kurio malonë praauga mûsø suvokimà. Dràsi straipsnio autoriaus tezë: Ðiandien atrodo, kad geriausias dvasinës permainos mokytojas mûsø dienø pasaulyje yra geros valios kupinas, agresijà atmetantis ir visiems atviras budizmas. Krikðèionybë taip pat privalo kà nors pasiûlyti ðiame dvasinio pasirinkimo lauke, tik lemtingas klausimas ar krikðèionybë siûlo pa- 56 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

57 R E L I G I J A kankamai tvirtà ir savo tikslus suvokiantá vidiná gyvenimà? Ar ji pakankamai atvira? Doroszas tvirtina neþinàs tikro atsakymo á ðá klausimà. Jo galutinë iðvada bûtini tokie kelrodþiai, kaip aptariamoji Popieþiaus adhortacija, kad galëtume eiti link iðsvajotosios Atviros krikðèioniðkos Europos su tolerantiðka Baþnyèia, kuri ágyvendina savo paðaukimà visø pirma malda ir kontempliacija, moko labiau pavyzdþiu negu þodþiu, nuolanki ir pasirengusi aukai dialogo tarpininkë ir mokytoja, þiûrinti aukðèiausio þmogaus paðaukimo. Doroszo straipsnis, kuriame krikðèionybei siûloma pamirðti savo iðskirtinumà, o ir paèios krikðèionybës vaizdinys kartais primena vienà ið gausybës siûlomø preparatø dvasinëje eurovaistinëje, tuojau pat sulaukë reakcijos. Nuolatinis Gazeta wyborcza katalikø puslapio Arka Noego publicistas, pasiraðinëjantis Jonos slapyvardþiu, þavisi Doroszo straipsnio poetika ir religinio pliuralizmo apologija, taèiau visos ðios graþios ir patrauklios mintys jo neátikina, nes, jo manymu, Jei pamesime ið akiø Kristaus iðskirtinumà, prarasime ir krikðèionybës tapatumà. Juk religijø dialogo esmë nëra tai, jog visos dialogo pozicijos viena ir tas pats. Jona laikraðèio puslapiuose iðpaþásta: Vis dëlto að, kaip krikðèionis, tikiu, kad Jëzus yra Vienintelis, ir jo dieviðka galia didesnë uþ Ðëtono galià. Be abejo, jis yra kelias, bet kartu ir virðûnë, kurià matome aiðkiau nei budistai, musulmonai ar induistai nors jø takai taip pat nëra klystkeliai. Krikðèionio poþiûriui á tiesos ir pliuralizmo dilemà bûdinga tai, kad jis visa tai mato ið metafizinës iðganymo perspektyvos. Kad ir koks bûtø tiesos ir tikëjimo statusas ðiuolaikiniame pasaulyje, þmogaus paðaukimas, krikðèionio poþiûriu, vis tiek yra iðganymas ir amþinasis gyvenimas. Tad, susidurdamas su budisto ar musulmono pamaldumu ir pripaþindamas jo didesnæ ar maþesnæ vertæ, krikðèionis visø pirma galvoja, ar kitatikio þmogaus taip pat laukia iðganymas. Krikðèionis negali uþimti savo pozicijos religijø poliloge, nebandydamas atsakyti á klausimà, ar ámanomas iðganymas uþ Baþnyèios ribø. Savaitraðèio Tygodnik powszechny redakcijoje tëvas Joachimas Badeñis ir tëvas Janas Andrzejus Kùoczowskis kaip tik kalbëjosi apie iðganymà ir Baþnyèios vaidmená jame. Á klausimà, ar Baþnyèia bûtina þmogaus iðganymui, tëvas Joachimas atsako: Esu tikras, kad taip, nes tik Baþnyèia turi Dievo parinktus iðganymo árankius, taèiau èia pat paaiðkina, jog, jei þmogus ne dël savo kaltës neranda ðiø árankiø Baþnyèioje, Dievas tai mato ir já iðganys, su vienintele sàlyga jei ðis gyvena pagal savo sàþinæ. Kiekvienas krikðèionis gali pakrikðtyti kità þmogø, galima patiems susisieti santuoka, taèiau Eucharistija ámanoma tik Baþnyèioje. Tëvas Joachimas pasakoja savo paþástamos moters vedybø istorijà ði Kazachstano stepëse susituokë su rotmistru be þiedø, be liudytojø ir net be kunigo. Neseniai paklaustas, ar Baþnyèia pripaþásta jø santuokà, tëvas Joachimas atsakë: kodël gi ne, jei abu troðko santuokos sakramento? Tiesa, netrukus rotmistras iðëjo á tolius ir atsisveikindamas pareiðkë, jog jø santuoka negalioja, nes buvo sudaryta ne baþnyèioje, bet jis smarkiai klydo. Tëvas Kùoczowskis: Nes nesuvokë, kad toje stepëje tai jis ir jo þmona buvo Baþnyèia. Tëvas Badeñis: Taigi. Paprastai Baþnyèia reikalauja, kad jaunieji iðeitø santuokos mokslus, giliai viskà apmàstytø. O jie susituokë tokiu beprotiðku, lengvabûdiðku bûdu, nes þinia, koks romantiðkas saulëlydis Kazachijos stepëje. Ir durys uþsitrenkë, pone rotmistre. Pats save sutuokei! Mato evangelijos Paskutiniojo Teismo vizijoje nëra jokios kalbos apie Baþnyèios institucijà, o iðganytieji ateina ið visø tautø. Tëvas Joachimas paaiðkina: Nes ne vien Baþnyèia, bet visas pasaulis stos prieð Teismà. Þmonës, kurie bus iðganyti uþ Baþnyèios ribø, dvasiniu poþiûriu buvo Baþnyèioje nors ne dël savo kaltës oficialiai nebuvo jos nariai, bet vis tiek yra paðaukti iðganymui. Taèiau ar visi þmonës bus iðganyti, neþinau, abejoja tëvas Joachimas. Kelias pas Kûrëjà ne pabëgimas á dangø ar uþsidarymas savo ðirdies tobulybëje, tai kelias per kito þmogaus veidà. Ðia prasme tëvui Joachimui pedagogas Januszas Korczakas, komunistiniø paþiûrø þydas, savo noru iðëjæs á dujø kamerà kartu su savo auklëtiniais, yra ðventasis. Autentiðka krikðèionio pozicija palinkti prie artimo, o ne didþiuotis savo tiesumu, nes nevalia stovëti tiesiai ir iðdidþiai, kai ðalia guli ligonis. Tëvo Joachimo tvirtinimu, nuodëmklausys taip pat turi bûti palinkæs prie nusidëjëlio, jei kalba in nomine Christi. Abiejø vienuoliø nuomone, iðganymui daug svarbiau matyti artimo veidà, nei pripaþinti Baþnyèios struktûras. Ðv. Pranciðkus buvo maiðtininkas, balansavæs ant erezijos ribos, o ðv. Dominykas sëmësi radikalizmo ið valdensø. Tëvas Janas Andrzejus Kùoczowskis savo ruoþtu prisimena legendà, kaip Napoleonas, reikalaudamas, kad popieþius atvyktø jo karûnuoti, grasinæs kardinolui, jog jei Baþnyèia nepaklus jo reikalavimams, jis netruks likviduoti Baþnyèià kardinolas atsakæs: valdove, mums patiems tai jau beveik du tûkstanèius metø nepavyksta. Tad abiejø vienuoliø nuomone, Baþnyèia bûtina iðganymui, bet Baþnyèia tai visø pirma mistinë tikinèiøjø bendruomenë, o ne formali struktûra; dvasinis, o ne fizinis kûnas. Baþnyèia visø pirma mato save kaip kelrodá, be kurio individualios sàþinës apsisprendimas bûtø labai trapus ir rizikingas. Gazeta wyborcza puslapiuose dominikonas tëvas Tadeuszas Bartosis ir kun. prof. Henrykas Wittczykas aðtriai ginèijosi apie krikðèionio sàþinës laisvæ. Tëvas Tadeuszas kritikuoja Baþnyèios struktûrø autoritarizmà, remdamasis ðv. Tomo Akvinieèio sàþinës koncepcija: atmesdamas kraðtutines sampratas kad NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

58 K U L T Û R A þmogus vienas pats sprendþia, kas gera ir kas bloga, ir kad kaþkas sprendþia uþ já, Angeliðkasis Daktaras tvirtino, jog sprendimà daro pats þmogus, atsiþvelgdamas á tai, kas yra uþ jo. Tuo tarpu tëvo Tadeuszo nuomone, mûsø laikø Baþnyèià stipriai tebeveikia svetima jai doktrina XIX a. teisinis pozityvizmas, pagal kurá 1917 m. buvo reformuota kanonø teisë. Ðis poþiûris átvirtino formalø nuodëmës traktavimà, pernelyg sureikðmino baþnytiniø sankcijø poveiká, o tai, tëvo Tadeuszo manymu, trukdo formuotis tikinèiojo sàþinei. Maþa to, pamirðtama, jog tikinèiojo sàþinë turi virðenybæ, susidûrusi su paprastu, nepamatiniu Baþnyèios mokymu. Ðtai detaliø Baþnyèios instrukcijø laikinumo pavyzdys: 1866 m. Etiopijos apaðtaliðkasis vikaras gavo atsakymà ið Ðventosios Oficijos, jog vergovë suderinama su prigimtine teise. Kun. Wittczykas grieþtai nesutinka su tëvo Bartosio pozicija. Jo manymu, negalima visiðkai ignoruoti individualios sàþinës trapumo, jos santykio Neeilinës prarastosios istorijos svarstybos Paskutiniu metu Lietuvoje rengiant mokslines temines konferencijas stengiamasi sutelkti kuo solidesná praneðëjø bûrá po kuo talpesne pavadinimo kepure, ir, pasitelkus á pagalbà reklamà bei vieðuosius ryðius, paversti renginá reikðmingu akademiniu ávykiu. Faktinis tokiø pastangø vaisius neretai bûna suneðtinës vaiðës, kai mokslininkai tiesiog susirenka pasidalyti savo (ne per) naujausiø tyrinëjimø rezultatais. Dël NERIJUS ÐEPETYS to kylanèiø defragmentacijos arba akademiðkumo simuliacijos pavojø bûtø galima iðvengti, jei kiekvienos konferencijos rengëjai nepatingëtø ið anksto pasiaiðkinti, kà savuoju renginiu jie nori pasakyti. Tai yra dera ið anksto aiðkiai suformuluoti konferencijos idëjà, rûpestingai apibrëþti ir suderinti paskirø praneðimø temas. Po tokio intelektinio ádirbio ir visa konferencija, ir atskirø jos praneðimø temos tampa klausimais á jà kvieèiasu Baþnyèia ir apreikðtàja tiesa. Itin pavojinga palikti galutinius moralinius sprendimus individualiai sàþinei, kuri gali klysti arba apskritai bûti nuodëminga. Klystanèià sàþinæ gali pateisinti geros intencijos, bet realiø veiksmø blogis vis vien yra blogis. Visa tai kun. Wittczykas iliustruoja interpretuodamas biblinæ pirmosios nuodëmës istorijà: Ieva nusidëjo, vadovaudamasi vien savo sàþine ir ignoruodama Adomo sàþinæ. Tad kun. Wittczyko poþiûriu, þmogaus iðganymas uþ Baþnyèios ribø daug sunkesnis dalykas, negu atrodytø perskaièius kitø diskutantø mintis. Diskusijos apie Baþnyèià ir pasaulá turi specifinæ perspektyvà. Jei kà nors domina vien pilietinë diskusija, vis tiek pravartu ásiklausyti á vidinius katalikø ginèus, ypaè mûsø regione, kur krikðèioniðkos vertybës, nors ir iðstumtos á politinio ir socialinio gyvenimo pakraðtá, vis dar kartais pasivaidena vyksmo dalyviams kaip gyvybinis poreikis arba tylus priekaiðtas, naudinga korta. miems tyrinëtojams. Geriausia, kai jie svarbûs ne tik grupelei specialistø, bet ir nors kuria prasme daliai neakademinës vieðuomenës. Tokiu keliu ir pasukta keletà metø rengiant tarptautinæ konferencijà Baltijos valstybiø klausimas Antrojo pasaulinio karo metais (2003 m. lapkrièio d., Lietuvos istorijos institutas). Ðis renginys kaip tik ir iðsiskyrë konceptualumu, taigi sàmoningu ir aktyviu santykiu su rûpimu istoriniu objektu. Klausimas, slypëjæs ir pasireiðkæs ávairiuose karo metø ávykiuose, procesuose, projektuose, pasitarimuose ir (ne)susitarimuose, praneðëjams ið Lietuvos (4), Rusijos (3), Vakarø (3) buvo pateiktas tikintis ne visiems þinomø faktø ar dokumentø nuðvietimo (ar atkapstymo naujø), o nuodugnaus pasvarstymo ir rûpestingo apmàstymo. Mat ðis Baltijos valstybiø (BV) valstybingumo klausimas ir kaip istorinës tikrovës, ir kaip istoriografiniø tyrinëjimø objektas egzistavo per visà XX a.; iðlieka jis politiðkai aktualus ir dabar. Kokiomis tad kryptimis ðá klausimà galima svarstyti ðiandien? Sprendþiant ið konferencijos praneðimø tematikos labai ávairiai: ir ið Vakarø valstybiø poversalinës pozicijos (È. Laurinavièius), ir per paèiø BV pastangø áveikti geopolitinæ grësmæ savo valstybingumui prizmæ (A. Kasparavièius, N. Ðepetys), ir ið SSRS ar Vokietijos politikos BV atþvilgiu perspektyvos (N. Lebedeva, A. Èiubarjan, Ch. Dieckmann), ir per BV klausimo vietos SSRS, JAV ir Didþiosios Britanijos derybose m. paieðkas (M. Miagkov, J. Hiden), ir þvelgiant á BV valstybingumà ið lietuviø lenkø santykiø karo pabaigoje pusës (K. Tarka, A. Bubnys). Klausantis skaitomø praneðimø, jie lengvai klostësi á keturis ir temiðkai, ir chronologiðkai, ir nacionaliai savitus blokelius: 1) BV/Lietuvos valstybingumo perspektyvos ir alternatyvos ties 1939 m. riba (trys lietuviø istorikø praneðimai); 2) Sovietø Sàjungos politika BV atþvilgiu ir jos recepcija/ revizija santykiuose su Vakarais 58 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

59 K U L T Û R A ir m. (rusø istorikø praneðimai); 3) Didþiosios Britanijos ir Vokietijos pozicija BV menamo valstybingumo klausimu m. (Vakarø istorikø praneðimai); 4) Lietuvos valstybingumo galimybës ið Lietuvos ir Lenkijos politikø, laisvës kovotojø ir strateginës SSRS perspektyvos (baigiamieji lenkø ir lietuviø praneðimai). Pirmàjà praneðimø grupæ pradëjo konceptualiausias pagrindinio konferencijos rengëjo Èeslovo Laurinavièiaus praneðimas apie Baltijos valstybiø paradoksus, kuriø pagrindinis: jei Pirmojo pasaulinio karo iðdavoje susikûrusios Baltijos valstybës ilgà laikà neturëjo pripaþinimo, tai Antrojo pasaulinio karo iðdavoje, nepaisant faktinio iðnykimo, Baltijos valstybës iðsaugojo pripaþinimà. Praneðëjas ir sau, ir kitiems konferencijos dalyviams këlë anaiptol ne retorinius ir ne vien istorinius klausimus: ar BV atþvilgiu vis dëlto egzistavo nepasiraðytas Miunchenas, ar galima greta statyti SSRS agresijos BV atþvilgiu politikà ir Vakarø valstybiø tylø susitaikymà su ja; kas labiau iðreiðkë Vakarø pozicijà karo pabaigoje ir pokariu rankø nusiplovimas nuo BV klausimo ar nepripaþinimo politika? Savo paties siûlomas hipotezes (pvz., apie BV kaip, poversaliniø Vakarø poþiûriu, savità depozità ) Laurinavièius grindë 1920 ir 1939 m. istoriniø situacijø regione sugretinimu: nuo sovietizacijos BV iðgelbëjæs Vyslos stebuklas pasikartoti nebegalëjo, todël 1940 m. sovietinë okupacija pamatinio Vakarø pasyvumo akivaizdoje buvusi veikiausiai neiðvengiama. Drauge prelegentas pabrëþë, kad ieðkant atsakymø á jo iðkeltus klausimus, tiesiog bûtina nagrinëti alternatyvius istorinius sprendimus ar ávykiø raidos scenarijus. Tai ir buvo daroma Algimanto Kasparavièiaus praneðime: ketvirto deðimtmeèio pabaigoje BV turëjo bent tris realias raidos alternatyvas: neskelbti neutraliteto, iðlaikant Tautø Sàjungos linijà; deklaruoti neutralitetà ir sutvirtinti já arba didþiøjø valstybiø V. Koretskio plakatas Europa bus laisva! 1944 garantijomis, arba triðale karine sàjunga. Taèiau BV, uþuot pasirinkusios kurá nors ðiø keliø, apsiribojo pusiniu sprendimu pasiskelbtuoju neutralitetu, ir ði politinë linija ið esmës buvo didþiosios britø Appeasement politikos nesëkmës atðvaitas. Kita vertus, Vakarø ðalims ieðkant visokiausiø bûdø, modeliø, scenarijø, kaip iðvengti karo, SSRS vykdë karo diplomatijà, galvodama ne tik kaip karà sukelti, bet ir kaip já pergalingai baigti. Po ðios konferencijos dalies vykusios diskusijos parodë, kad uþ (ne)iðnaudotø istoriniø ðansø paieðkas ar alternatyviø raidos variantø aptarimà tam tikrai istorikø rûðiai ir toliau svarbesnis ideologinës tiesosakos motyvas. Antai uþsimezgus diskusijai apie Vokietijos politinius interesus per interesø sferø su SSRS mainus Maskvoje (dokumentus þr. NÞ-A, 2002, Nr. 9 10), á tribûnà ásiverþæs tyrinëtojas ið Rusijos Michailas Miagkovas visus ryþtingai pamokë, kad Vokietijai Suvalkø 1939 m. rudená reikëjo tam, kad ið jø atëjus laikui galëtø suduoti triuðkinamà kariná smûgá Sovietø Sàjungai... Apskritai kolegø ið Rusijos dalyvavimas ðioje konferencijoje buvo it lakmuso popierëlis. Kadangi karo metais bûtent SSRS faktiðkai sprendë BV klausimà, konferencijos organizatoriai kaip tik ið dabartiniø Rusijos istorikø galëjo tikëtis tam tikrø dokumentiniø atvërimø : kaip ir kodël SSRS vienu ar kitu momentu pasirinko tam tikrus sprendimus, pvz., sinchroniðkà BV sovietizacijà. Taèiau jau ðeðetà-septynetà metø niekam ne paslaptis, kad istorijos mokslas Rusijoje vël tapo stipriai politizuotas; juolab be politikos negalëjo apsieiti tokiø Rusijai iki ðiandien opiø klausimø kaip BV valstybingumas aptarinëjimas. Todël visai suprantama, kad á konferencijà neatvyko (nors praneðimà atsiuntë, ir jis buvo perskaitytas) Rusijos MA Visuotinës istorijos instituto (vienos ið trijø konferencijà rengusiø institucijø) direktorius Aleksandras Èiubarjanas. Prieþastis, kurià neva konfidencialiai nurodë jo kolegë Natalija Lebedeva, tiesiog anekdotinë: garbusis direktorius negalëjæs atvykti, nes kaip tik tuo metu buvo pakviestas susitikti prezidento Putino... Ar bereikia kitø árodymø, kad XX a. Rytø ir Vidurio Europos istorija yra integrali dabartinës Rusijos uþsienio politikos dalis? Visi trys Rusijos istorikø praneðimai buvo gana skirtingi, galima netgi sakyti, kad jie atstovavo pagrindines Antrojo pasaulinio karo dabartinës rusiðkosios istoriografijos kryptis: chruðèiovinæ (Lebedeva: dël agresyvios SSRS politikos prieð BV kaltas þiaurus ir neiðmintingas Stalinas), neostalininæ (Miagkovas: SSRS karo pabaigoje elgësi toliaregiðkai ir iðmintingai, tiesiog puikiai sprendë nacionalinius/sienø klausimus) ir poperestroikinæ (Èiubarjanas: dël BV Miuncheno nebuvo, SSRS tiesiog vykdë ekspansinæ, o Vakarai savanaudiðkà politikà). Kiekvienas pasisakymas buvo kaþkuo ásimintinas: daugsyk Lietuvoje vykusiose konferencijose dalyvavusios prof. Lebedevos praneðime bûta ir de jà vu, ir inovacijø: antai praneðëja itin radikaliai interpretavo plk. Kazio Ðkirpos veiklà. Kelios sutampanèios frazës Ðkir- NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

60 K U L T Û R A pos ir vokieèiø diplomato Juliuso Schnurre s pasisakymuose 1939 m. vasarà leido Lebedevai traktuoti Lietuvos diplomato veiklà Berlyne kaip siekimà sutrukdyti suartëti SSRS ir Didþiajai Britanijai. Þinia, jei paprastas Amûro þvejys kadaise galëjo bûti pavojingas Anglijos ðnipas, tai kodël nacionaliniams SSRS interesams negalëjo pakenkti aktyvus lietuviø nacionalistas? Miagkovo praneðimas iðsiskyrë plaèia erudicija ir maþiau emociðkai artikuliuota argumentacija. Taèiau pabaigoje nuskambëjæs istoriko komentaras, esà jei bûtø Stalinas paklausæs Roosevelte o pasiûlymo BV po karo surengti plebiscità, tai þmonës bûtø aiðkiai nubalsavæ uþ buvimà SSRS sudëtyje, ir gal tada nebûtø vëlesniø problemø (suprask, ir dabartinio BV valstybingumo...), paliko auditorijà sumiðusià: liko neaiðku, ar tai uþsispyrëliðko istorinio naivumo, ar pridengto imperialistinio cinizmo iðraiðka. Galiausiai, klausantis Lebedevos perskaityto Èiubarjano praneðimo, ástrigo vykusiai uþfiksuotas lûþis SSRS politikoje, kai ligi tol reikalavæ anglosaksø ðaliø pripaþinti 1941 m. SSRS sienas, sovietø lyderiai nusprendë visai nebekelti BV priklausomybës SSRS klausimo: Raudonajai armijai uþëmus Pribaltikà, BV klausimo nebeliks; ir apskritai kur sustos Raudonoji armija, ten ir bus atraminës átakos bei sienø ribos, argi tai nebuvo lemiamas þingsnis nuo antihitlerinës koalicijos prie Ðaltojo karo? Kitos konferencijos dienos praneðimuose aistrø, taigi ir intrigos, bûta maþiau. Christophas Dieckmannas itin profesionaliai nuðvietë BV savaveiksmiðkumo m. negalimybæ NS Vokietijos rasinës, okupacinës ir kolonizacinës politikos poþiûriu. Istorinæ praneðëjo erudicijà, apimanèià net ir tarpukario Lietuvos vidaus politinës situacijos iðmanymà, kiek apkartino ideologiðkai nuspalvintas politologinis rigorizmas (Smetonos reþimas Lietuvoje buvæs nacionalistinis, taigi antimodernistinis) ir Zeitgeschichte specialistams Vokietijoje kojà vis pakiðantis politinis korektiðkumas : lietuviai esà turëjæ galimybiø masiðkai gelbëti þydus, tik ðtai tai nebuvo jø tikslas, esà palyginkime su sëkmingu mobilizacijos boikotu. Tarsi visa, kas dëjosi karo metu, buvo susijæ su þydø klausimu, tarsi tebuvæ galimos trejopos pozicijos: talkininkavimas naciams, þydø gelbëjimas ir (smerktinas, bet suprantamas) abejingas stebëjimas... Nei tokio retrospektyvaus panoptikumo vizijos, nei neskoningo moralizavimo nebuvo justi britø tyrinëtojo Johno Hideno praneðime, aiðkiai nubrëþusiame britø politikos Antrojo pasaulinio karo metais ribas: moralios politikos imperatyvas ir vis stiprëjanti politinë bûtinybë paisyti Didþiosios Britanijos gyvybiniø interesø (prievartinë sàjunga su SSRS). Ta auditorijos dalis, kuri klausësi praneðimø abi konferencijos dienas, turëjo puikià progà palyginti rusiðkàjà ir britiðkàjà istorines kultûras: ið rusø istorikø praneðimø tekstø ar bent potekstës sklido apgailestavimas, kad SSRS/Rusijai ( naðim ) nepavyko (turint galvoje dabartinæ BV egzistencijà) sëkmingai iðspræsti BV klausimo, tuo tarpu Hideno pozicija buvo visai kito lygmens: nors britai ir turëjo moralios politikos, maþesniøjø gynimo imperatyvà, jis apgailestaujàs, kad Didþioji Britanija per derybas negynë Baltijos ðaliø labiau. Mëginant nusakyti konferencijos reikðmæ, pabrëþtina, kad tokios tematikos simpoziumas buvo surengtas mûsø istorikø. Juk ið tiesø BV klausimas karo metais, þiûrint grieþtai istoriðkai, pirmiausia yra ne maþøjø (Lietuvos, Latvijos, Estijos), o didþiøjø valstybiø istoriografijø ir ypaè tarptautiniø santykiø istorijos tyrinëjimø objektas. Taip yra ne tiek dël to, kad didþiàjà kalbamo laikotarpio dalá BV neegzistavo, o todël, kad pagrindiniai tokio klausimo ðaltiniai, ypaè dokumentiniai, saugomi uþ dabartiniø BV ribø. Kita vertus, Ðaltojo karo metais, ypaè Vakaruose, BV valstybingumo klausimas karo metais buvo plaèiai tyrinëtas ir specialiai, ir greta kitø klausimø, o dokumentinë situacija po SSRS subyrëjimo, prieðingai kai kuriems lûkesèiams, ne kà tepasikeitë. Tad dabar ir Baltijos ðaliø, ir Vakarø, ir Rytø istorikø galimybës apsvarstyti ðá klausimà tarsi tampa lygiavertës, ypaè jei orientuojamasi á perspektyvizmà (aktyviø klausimø istorijai këlimà ir svarstymà) ir istoriniø alternatyvø ieðkojimà, o ne á objektyvø faktinës ávykiø raidos nuðvietimà. Ir èia sunku bûtø apkaltinti konferen cijos rengëjus ðaliðkumu dël to, kad á konferencijà savo perspektyvomis pasidalyti nebuvo pakviesti kolegos ið Latvijos ir Estijos. Juk kas neþino, kad XX a. istorijos tyrinëtojams mûsø ðiaurinëse kaimyninëse ðalyse dar sunkoka áveikti maksimà, bûdingà ir daliai lietuviø istorikø: egzistuoja valstybë, yra dokumentai galima raðyti istorijà; tuo laiku nebûta valstybës, nëra po ranka archyvø nëra ko ir samprotauti apie tokià istorijà... Kaip ávertinti faktiná konferencijos poveiká Lietuvos istorikams, plaèiajai akademinei visuomenei ir ypaè vieðajai istorinei sàmonei, kurioje itin gajûs vienø vieni, Molotovo Ribbentropo pakto, Jaltos, Williams o ir panaðûs kaip visi mus pardavë vaizdiniai? Iðties, nors organizatoriai pasirûpino á renginá pakviesti ar bent apie já informuoti kuo platesnius istorija besidominèius visuomenës sluoksnius, konferencijos salëje be praneðëjø buvo galima suskaièiuoti daugiausia pora tuzinø klausytojø. Beveik nebuvo matyti jaunø mokslininkø ir studentø, kà ir kalbëti apie Jaltomis ar Miunchenais ypaè mëgstanèiø þongliruoti politikos analitikø ir þiniasklaidos apþvalgininkø dëmesá. Galimas dalykas, kad ðiandien Lietuvoje laikant praktiná, pilietiná valstybingumo tvermës ir brandos egzaminà, mëginant dabartyje sklaidyti uþslëpto Rusijos mëginimo ásigalëti ne tik Lietuvos, bet ir visø ant NATO slenksèio atsistojusiø BV politiniame gyvenime, miglà, susidomëjimas analogiðkø praeities procesø akademiniais aptarimais tiesiog nëra toks didelis. 60 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

61 K U L T Û R A Infantilumas ir kompozicija Nacionaliniame dramos teatre Jonas Vaitkus pateikë Ingmaro Villqisto Helverio nakties versijà. Ingmaras Villqistas yra bûdingas vieðøjø ryðiø produktas. Prieð ðeðerius metus dramaturgo Ingmaro Villqisto apskritai nebuvo, taèiau lenkø mieste Ðlionske gyveno toks Jarosùawas Swierszczas. Jis dirbo parodø kuratoriumi ir labai mëgo mistifikacijas, be to, raðë pjeses, dalyvavo konkursuose, o 1998 m. ákûrë teatriukà Teatr Kriket. Kartà Jarosùawas sugalvojo tapti Ingmaru Villqistu, pasiskolindamas Bergmano vardà, o paskutiná pavardës skiemená ir skambesá ið Enquisto. Taip jis padarë ne tik todël, kad ëjo ið proto dël Skandinavijos, turëjo senelæ ir þmonà ið ten kilusias, skaitë Strindbergà, Ibsenà, Enquistà, Norenà, Bergmanà, þiûrëjo von Trierà bei kitus dogmininkus. Jarosùawas Swierszczas sekë kultiniu jaunosios kartos lenkø reþisieriumi Grzegorzu Jarzyna, kuris kiekvienà naujà spektaklá pasiraðinëjo nauja pavarde, pritraukdamas medijø dëmesá, kartu vykdydamas meniná projektà, pagal kurá autorius tampa savo sukurto veikalo dalimi. Ðiaip ar taip, tuo metu apie Villqistà neraðë, o plati lenkø teatro auditorija maþne nieko neþinojo m. átakingiausias lenkø teatro kritikas, Gazeta wyborcza teatro skyriaus recenzentas Romanas Pawùowskis iðspausdino apþvalginá straipsná. Jame, svarstydamas apie Lenkijos teatrà, teigë, kad pasirodë didelio talento dramaturgas Ingmaras Villqistas, autorius realistas, kuris raðo paprastai ir kalba apie þmogø bei jo problemas, atsisakydamas grotesko ir absurdo prizmës. Greta Pawùowskis pateikë klasifikacijà, áraðydamas Swierszczo slapyvardá tarp penkiø KRISTUPAS SABOLIUS iðkiliausiø XXI a. lenkø teatro pavardþiø, tokiø kaip G. Jarzyna, M. Grabowskis, T. Sùobodziankas. Nereikia në sakyti, kad skaitytojai gerokai nustebo. Villqisto niekas nebuvo skaitæs, tad norëdami uþlopyti spragà, kûrëjai puolë ieðkoti iðgirtøjø pjesiø. Redakcijos telefonai netilo, interesantai nekantraudami praðë Villqisto kontaktø. Per kitus trejus metus buvo pristatyta (publikuota arba inscenizuota) dvylika ðio dramaturgo pjesiø. Romanas Pawùowskis tuo tarpu rûpestingai gynë savo pagamintà autoriø, suteikdamas kritikos uþnugará. Reikia pasakyti, kad Villqistas yra ádomus dramaturgas, nors tai pastebima ne ið pirmo þvilgsnio. Apskritai naujojoje dramoje vyrauja dvi aiðkios tendencijos: autoriai renkasi agresyvias ir dekadentiðkas temas arba imasi netikëto komponavimo taktikos. Sarah Kane bei Markas Ravenhillas atstovautø pirmai krypèiai, Rolandas Schimmelpfennigas antrai, jei kalbame apie tuos, kurie ið arèiau þinomi Lietuvos publikai. Helverio naktis iki galo netelpa në po viena ið minëtø rubrikø, taèiau kartu apima jas abi. Kûrinys erzina savo standartiðku prisistatymu, taèiau bûtent standartas, mano akimis, Villqistui tampa pagrindiniu dramaturginio þongliravimo objektu. Lietuviðkos versijos spektaklio kûrëjai mëgina bûti tam atidûs. Pjesës siuþetas pasakoja apie neiðsivysèiusá vaikinà, kuriuo rûpinasi svetima moteris. Dramos veiksmas vyksta neapibrëþtame laike, neþinia kokioje ðalyje (turbût Skandinavijoje), uþ lango gatvëmis bëgioja nematomø vandalø faðistø gaujos. Pjesës kontekstas ðiaurietiðkai vësus, paveldëtas ið Villqisto mëgiamø ðvedø, todël skaitantysis (ypaè tas, kuris gerai iðmano praëjusio amþiaus skandinavø dramaturgijà) gali pasijusti nejaukiai. Raðyti stiliumi à la Strindbergas ar Bergmanas ðiandien jau ðiek tiek nuobodoka. Emocijø sàspaudos ir proverþiai, subtilûs bendravimo niuansai, ar, kaip sakoma, sielos gelmës ir uþkampiai visa tai buvo savu laiku eksponuojama ir aptariama, o lietuviø teatre dar ir nemaþai statoma. Todël ið pirmo þvilgsnio pjesë atrodo nesumani. Taèiau tai tik pradþia. Vaitkaus spektaklis pradeda nuo kliðës. Jis primeta scenovaizdá, kuris iðsyk nustato psichoanalitinæ perspektyvà banaliai paprastà barby world (scenografë Jûratë Paulëkaitë). Veiksmas vyksta barbës namelyje su tradiciniais jam bûdingais daikèiukais: sumaþintomis këdutëmis, nëriniuotomis staltiesëlëmis, radiju, roþy- Scena ið spektaklio Helverio naktis. Helveris Arûnas Sakalauskas, Karla Jolanta Dapkûnaitë. Dmitrijaus Matvejevo nuotr. NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

62 V I S U O M E N Ë tëmis ir ðaukðtukais. Juk barbë tai kaþkokia nesàmonë, mutantas ið feminizmo ir kapitalizmo atliekø, prismaigstytas pedofilinio seksualumo ir fetiðizmo razinø. Ji ne tik emancipuotos moters plastmasinë iliuzija, á kurià bræstanèios mergaitës projektuoja save (tokia postprincesë, laukianti labiau þirgo nei princo), ji dar ir iðsiveðëjusio infantilizmo brandas bei hormonø audrø purtomø paaugliø ejakuliacijos stimuliatorius. Tai, kad pagrindinis herojus yra skystaprotis, pagal Villqisto sumanymà paaiðkëja neiðsyk, pjesei ágaunant pagreitá. Vaitkaus spektaklio versijoje pastaroji aplinkybë galutinai iðaiðkëja pasikeitus rûbams. Áþengæs á scenà kareiviðka eilute ir reikðdamas susiþavëjimà ten besiðlaistanèiomis naciø tipo militaristinëmis kolonomis, jis (kaip vëliau suþinome, vardu Helveris aktorius Arûnas Sakalauskas) nurengiamas iki vaikiðkai skaisèiø roþiniø kalgotkiø. Su teroristiniu pasimëgavimu surengæs jai (pasirodo, Karlai aktorë Jolanta Dapkûnaitë) kareiviðkas pratybas, kuriø metu Karla tàsoma ir ðokdinama, netrukus pats pakliûva á globëjos motiniðkus spàstus. Improvizuota mamytë tik ið veido panaði á skaistø arijø etalonà, o jos lipðnumas pavojingai lipnus ir nuodingas it klastingos lopðelio-darþelio auklytës voratinklio syvai. Pasirodo, roþinis namelis tai ðiltnamis, kuriame kaip veislinis pomidoras veði neiðsivystæs imbecilas Helveris. Nes Karlai rûpi, kad durnelis ir liktø durnelis, ji dovanoja jam kareivëlius, toleruoja jo psichopatiná ðëlsmà ir utopinæ agresijà. Kadaise ji pati turëjo savo tikrà dukrà debilæ, negraþià beþdþionëlæ, bet pasidarë ðlykðtu, paliko, kaip áprasta tokiais atvejais, jà ant kaþkokiø laiptø. Karlà uþ tai paliko vyras, todël ji kentëjo, baisiai kentëjo, kol vienoje ligoninëje susirado kità durnelá Helverá, ir, suprask, dabar iki ðiol aukojasi dël jo, augina ir priþiûri viena. Bëda ta, kad augintinis beveik bendraamþis, á pseudo-motinà kitomis akimis þiûri ir... paliesti nori nedràsiai. Ðalia viso to á barbës namelá kartkartëmis ásirauna kareivio batas gigantas. Galinga metafora apie blogá uþ lango vëlgi tam tikras standartas (default as, pasakytø tinklaþmogiai). Niveliuojanti totalitarizmo poza, dël kurios svaigsta Helveris, baugina ir kvieèia susitapatinti. Ðtampø ðëlsmas spektaklyje tæsiasi toliau. Karlos intymumo akimirkà jos svajoniø pasaulis straksimas ekspresyviu ðokiu, vaizdelis matytas, skamba kaip citata ið amerikietiðkø miuziklø (vaizdas atseit juodai baltas, mojuojama skëèiu, këdës tampa choreografijos dalimi). Citata, kuri jau buvo daþnai cituota (pakanka prisiminti Ðokëjà tamsoje ). Ir nors patologijos tema dirgina jautrias þiûrovø sielas, jos atvirumas ne akivaizdus, negàsdinantis, joks ne von Mayenburgo incestas ar Saros Kane heroino ðvirkðtas akyje. Tai tarsi kompromisinis agresyvumas, kurio vardan pjesës autorius daug kà nutyli ir neparodo. Nutylëjimai galëtø iðeiti á naudà reþisieriui, mat tarpuose tarp þodþiø galima daug kà pasakyti. Deja, neiðeina. Aktoriai programiðkai vienodai vykdo uþduotà projektà, kuris ið pradþiø ádomus, paskui nebe. Spektakliui ritantis á antrà pusæ, imi svarstyti, kaip dar ga- lima bûtø plëtoti personaþø linijas, tada suvoki, kad esi ne kûrëjas ir èia niekuo dëtas, darbas ðis ne tavo. Kita vertus, lëkðtas ir plokðèias veiksmas verèia sunerimti. Bet gal ðis nerimas ir yra tai, ko siekia kûrëjai? Banalybiø samplaikoje esama kaþko psichotropinio, kai pateikiamas vaizdelis ima gausti dël savo rezonansinio pertekliaus. Koktûs dalykëliai (susiþavëjæ faðistai skystaproèiai, motinas iðdavikes palieka vyrai, jos aukojasi ir kenèia, ir apskritai motinos skausmas beribis) kergiami vienas su kitu. Iðeina kaip visada, kaþkas treèias. Villqistas dirba su zagatovkëmis ir mëgaujasi jas kryþmindamas. Vaitkus&co bando sekti paskui. Reikalas paprastas, vienà: kliðæ uþdedi ant kitos ir ðios ima santykiauti. Tai ir yra pjesës privalumas kompoziciniai santykiai, kuriems mëgina atliepti pastatymas. Nieko èia nauja, jokie maiðtingi pasaulëvaizdþiai nekonstruojami. Gal tik vienas kenèianèios motinos barbës nameliuose konservuoja infantilus, kurie paskui virsta faðistais. Matyt, todël spektaklyje vis iðlenda neskoningos teologinës pretenzijos: Dieve, kodël?!, ir dalis publikos ima graudþiai kûkèioti. Apie girtumo baimæ Tarpukario Lenkijos Brodø miestelio þydø iðmintis sako: Jei per vienà vakarà trys þmonës pasakë, jog esi girtas, nesiginèyk ir eik miegoti. Dabar, kai visa ðalis jau keletà mënesiø choru ðaukia prezidentui Rolandui Paksui girtas, ðis ginèijasi ir miegoti neina. Veikiau atvirkðèiai: atrodo, kad Lietuvos prezidentas vadovaujasi VIRGIS VALENTINAVIÈIUS vieno kaimo dëdës alkoholio vartojimo maksima. Kai dëdës pati priekaiðtauja, kad prisigëræs degtinës anas siautëja, uþuot ëjæs miegoti kaip padorûs girtuokliai, dëdë atsako: Dël miego að ir putros galiu prisisrëbti. Paksas sriubos nemëgsta, uþtat beveik kiekvienà graþø vakarà siauèia provincijos miesteliuose. Prezidento 62 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

63 V I S U O M E N Ë klajojantis cirkas suteikia dþiaugsmo visiems ðalininkai ðaukia Ðalin Seimà, prieðininkai Ðalin Paksà, faðizoidiniai tvarkdariai daro tvarkà, demokratinis jaunimas nepasiduoda, o ðiaip smalsuoliai kuriø, átariu, bûna dauguma tenkina smalsumà karðèiausiu Lietuvos politikos klausimu. Tai yra ar Paksas tikrai ramus kaip belgas; ar nedreba rankos ir balsas; piktas ar linksmas, ar geras kostymas ir su kokia maðinike atvaþiavo. Pakso patarëjai aiðkina, jog perversmininkø tikslas buvæs sutriuðkinti prezidentà psichologiðkai, þmoniðkai kalbant, iðgàsdinti ir taip priversti atsistatydinti. Atrodo, kad Paksas ðiuo poþiûriu nuoseklus ir bando daryti tà patá, kà jo paties ásivaizdavimu daro oponentai gàsdinti. Spëèiau, jog prezidentas mano jam esant naudinga, kai Maþono tipo juodmarðkiniai sapalioja apie kraujo praliejimà ir tautos diktatûrà. Paksas pats nuolat gàsdina, jog vadinamojo perversmo uþsakovai bus ávardyti, jie turësià atsakyti, jis gerai atsimenàs pavardes ir pan. Prezidentas ir jo komanda tariamà perversmà aiðkina pralaimëjusiøjø rinkimus uþmaèiomis pakeisti rinkimø rezultatà. Praðom mûsø negàsdinti retorika ið esmës atspindi mentalitetà kaimo bernø, kurie varþosi dël... na, visi þino, dël ko varþosi kaimo bernai, ir nusileisti niekaip neleidþia lietuviðka cavaleria rusticana. Jei Paksas nuoðirdþiai mano, jog apkalta tik pralaimëjusiøjø kerðtas, jis veikiausiai nesuvokia savo padëties ir jos rimtumo. Prezidentas taip akivaizdþiai nesupranta jam pateiktø kaltinimø, jog perðasi mintis, kad jis tikrai to nelaiko nusikaltimu ar prasiþengimu (pavyzdþiui, Paksas parodë nenutuokiàs, kuo skiriasi vieði ir asmeniniai interesai, kai gynë savo vienintelio naujo patarëjo Senovaièio teisæ skambinti policijos pareigûnams ir daryti jiems spaudimà). Daþnas kaltina Paksà cinizmu, kai ðis atkakliai ir, daugelio poþiûriu, áþûliai kartoja akivaizdø melà, antai kad prezidento komanda suburta, kad prezidentas dirba normaliai, kad yra ramus ir panaðiai. Bet jei Paksas nuoðirdþiai tiki tuo, kà sako, ar tai cinizmas, ar kai kas prieðinga? Ðiek tiek juokinga, kad Pakso oponentai iðsigàsta. Savo paties propaganda, jog vadinamojoje kitoje Lietuvoje jis populiarus, átikëjo ne tik Paksas, bet ir per prezidento rinkimus nusvilæ jo prieðininkai. Kiekvienas Pakso reitingø procentas tirðtina baimæ Seimo koridoriuose kas bus, jei nepavyks apkalta arba pavykus Paksas vël laimës rinkimus? Tuomet jis kur kas dràsiau vedþios kumðtele apie Seimo nariø veidus... Taèiau pirma, juo baisiau, juo labiau Seimo nariai stengsis Paksà nuversti, vadinasi: juo baisiau, juo nebaisiau. Antra, nei Paksas, nei liberaldemokratai rinkimø nelaimës bent jau lengvai. Priminsiu, jog aukðtojo pilotaþo meistras pernai nugalëjo itin palankiai susiklosèius aplinkybëms: buvo daug pinigø (Borisovas, Almax) agresyviai rinkimø kampanijai; Adamkaus rinkimø kampanijos iðvis nebuvo, nes jo ðtabas manë, jog Adamkus laimës automatiðkai; galop Paksui padëjo maþas rinkëjø aktyvumas neatëjus tiems Adamkaus rinkëjams, kurie galvojo kaip jo ðtabas. Dabar bent Borisovo pinigø nëra, o jei Paksas vis dëlto pinigø turës, po spaudos mikroskopu juos iðleisti jam bus sunkiau nei sovietiniam pogrindiniam milijonieriui; jokiø varþovø ðtabai nebegalvoja apie automatinæ pergalæ, taip nebemano ir rinkëjai. Net laimëjusio rinkimus Pakso atrama visuomenëje buvo ribota, uþ já nebalsavo dauguma, o skandalas jo populiarumà labai sumaþino. Taip, Pakso ðalininkai triukðmingi, bet pilna kokios Plungës kultûros namø salë nereiðkia, jog ðalininkø yra labai daug uþ tos salës sienø. Prezidento gerbëjai labai agresyvûs, didele dalimi juos ákvepia Pakso nusigriebtas kaimo bernø ðûkis mûsiðkius muða. Kita vertus, nors ðûkis jaunatviðkas, paksininkø amþiaus vidurkis garbingas, o rimtai kalbëti apie faðizmo grësmæ galima bus tada, kai Pakso ereliais apsisegios jaunimas. Kol kas matome tik gerontofaðizmà, o tai oksimoronas. Kartu nereikia pamirðti Slovakijos gerontofaðizmo atvejo liaudiðkasis herojus Vladimiras Meèiaras taip pat rëmësi labiau padëvëtais visuomenës sluoksniais, já irgi lydëjo átarimø ryðiais su Maskva ðleifas. LDP galimybës virsti faðistine partija kuklios, negi jie ið tikro gali uþvaldyti parlamentà ir baigti daugiapartinæ demokratijà? Per skandalà libdukai aplipo radikaliausiais politiniais veikëjais Auðrinës Marijos Pavilionienës patronuojama partija nebëra rimta parlamentinë jëga ir per rinkimus dþiaugsis perlipusi 5% barjerà. Nepamirðkime, jog tai lakûnø partija ta prasme, kad jos nariai nuolat skraido ið partijos á partijà. Savo laiku libdukai priëmë daug socialliberalø, pas juos dar anksèiau atëjusiø ið LDDP. Dabar laivas skæsta ir apsukresni jau yra Darbo partijos sàraðuose. Ant skæstanèio laivo kapitono tiltelio teliko teroristai saviþudþiai, susikompromitavæ taip, kad jø jokia partija neims. Libdukø proprezidentinius pareiðkimus ðtampuoja keli þmonës Ðurkus, Mazuronis, Þukauskas. Paskui savo ðefà jie kryptingai juda saviþudybës link su dideliu trenksmu, jø iðtaros vis komiðkesnës, tad ne be pagrindo kaþkas juos pavadino komikadzëmis. Kita vertus, nors komiðkos, tai yra iðtaros. Jø karðtligiðka veikla kuria áspûdá, jog liberaldemokratø partija gyva ir spardosi, kaip sako anglai. Paksas ir libdukai nuo ryto iki vakaro kartoja tà patá alaus rinkiná kategoriðkai nekaltas, perversmas, tautos iðrinktas prezidentas, tendencinga þiniasklaida. Tuo tarpu vieningo Pakso kaltintojø balso negirdëti. Artûras Paulauskas tarytum nuosekliausiai iðlaiko apkaltos linijà, taèiau vos Andriui Kubiliui pasakius kà nors aðtriau, kyla kauksmas, jog prakeikti konservatoriai esà tyèia viskà gadina savo radikalumu. Algirdas Brazauskas ir socialdemokratai prieðingai, NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

64 V I S U O M E N Ë stengiasi patylëti. Premjeras ásikibæs mylimo recepto nereikia taip kategoriðkai, tad antipaksinë stovykla kol kas palaida bala. Ðiomis aplinkybëmis Paksas kiek atitiesino reitingus ir seimûnai dar labiau gûþiasi ið siaubo. Bet ko bijoti, juk apkalta ne rinkimai. Èia nereikia vieðøjø ryðiø, pinigø rinkimø vajui, reklaminiø klipø, tai ið esmës labai paprasta politinio auglio paðalinimo procedûra, kuriai reikia vieno politinës valios. Jei Paksas sako: praðom manæs negàsdinti, Seimas gali suþaisti pagal prezidento kaimo bernø taisykles vaizduoti neiðsigandusius ir nekreipti dëmesio á Pakso provincijos gastroles. Geriausias bûdas parodyti, jog Paksas nebaisus tai susitelkti á apkaltà. Sëkminga apkalta iðspræstø visas problemas, apkaltos þlugimas virstø didþiausia problema. Kitados Audriaus Butkevièiaus apkaltos þlugimas buvo, ko gero, gëdingiausias ðiuolaikinio Lietuvos parlamento istorijos epizodas. Pakso apkaltos þlugimas bûtø blogiau uþ maþai tikëtinà ir tolimà Pakso gráþimà per rinkimus. Tai bûtø ne tik Seimo gëda, bet ir parlamentinës respublikos galas. Ði aplinkybë turëtø didinti adrenalino kieká Seimo nariø kraujyje ir versti juos dràsiau eiti apkaltos keliu, taèiau kol kas tikrovë prieðinga bûtent ið Seimo girdëti panikà sëjanèios aimanos: oi, kas bus, Paksas eina. Galop jei velnias toks baisus, tai kas trukdo Seimui priimti konstitucijos pataisà, draudþianèià dalyvauti rinkimuose apkaltà pralaimëjusiam prezidentui? Nesuprantama, ko èia gëdytis priimti doroviðkai teisingà ir logiðkà normà oficialiai pripaþintas kaltu, prezidentas praranda teisæ pretenduoti á renkamas pareigas. Kai kas nepatoginasi, girdi, per daug akivaizdus tokios pataisos politinis tikslas neleisti Paksui gráþti á prezidentûrà pro uþpakalines duris. Nemanau, kad ir to reikia gëdytis, ðia prasme reikia imti pavyzdá ið Pakso. Prezidentas ir jo ðalininkai, tyèia ar ne, priremti prie sienos neraudonuodami naudoja visas leistinas (kultûros namai) ir neleistinas (Maþono kumðtis) politinio atsispardymo priemones. Tad Seimo skrupulai dël leistinos ir teisëtos konstitucijos pataisos yra nereikalingas maivymasis, o gal èia veikia ta pati paralyþiuojanti Pakso gráþimo baimë. Lygiai nesuvokiamas ir trypèiojimas su Seimo statuto pataisa, kuri leistø per apkaltà balsuoti atviru balsavimu. Su praðom manæs negàsdinti filosofija Paksas gali uþsibarikaduoti prezidento rûmuose, gal Maþonas vienà kità naktá padegins lauþus Daukanto aikðtëje, tuo Paksas irgi grasino sakydamas, kad já iðves nebent Ruoðtis kelionei Apie Konstitucinio Teismo nutarimà dël Jurijaus Borisovo pilietybës A diplomat is a person who can tell you to go to hell in such a way that you actually look forward to the trip 1 Caskie Stinnett 2003 m. gruodþio 30-oji, matyt, taps gana reikðminga data Lietuvos istorijoje. Galbût ji nepateks á tuos kone kiekvienam þinomø datø sàraðus, kuriuose uþfiksuotas Þalgirio mûðis ar Vasario 16-oji, galbût jos nesimokys gimnazistai, taèiau bent jau prezidento skandalo kontekste ði diena tikrai bus þinoma kaip labai svarbi. Tà dienà Konstitucinis Teismas (KT) priëmë nutarimà dël Jurijaus 1 Diplomatas tai þmogus, galintis jus pasiøsti po velniø taip, kad net uþsinorësite ten eiti (vert. B. G.). 2 Visas nutarimo pavadinimas: Dël Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandþio 11 d. dekreto Nr. 40 Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties BERNARDAS GAILIUS policija. Balandþio naktys ðaltos, Maþonas ir panaðûs patriotai neturës tiek kantrybës, kaip 1990-øjø Aukðèiausiosios Tarybos gynëjai Paksas ne taryba, ir ne aukðèiausia. Be pinigø ir be menkiausios apèiuopiamos perspektyvos kà nors dar nuveikti bet kurioje srityje, iðskyrus memuarus, jis nebedomins nei libdemø, kuriø dauguma tada jau bus darbo partijoje, nei Borisovo, kurio irgi nebebus, nei Maskvos, jei ji uþ viso ðito buvo. Jei taip, Rusija bus iðnaudojusi Paksà iki galo, t. y. pasiekusi savo tikslà sukelti kuo daugiau sumaiðties ir padaryti Lietuvai kuo didesnæ gëdà prieð pat stojant á ES ir NATO. Borisovo pilietybës 2, kuriuo pripaþino, kad prezidento dekretas ta apimtimi, kuria buvo suteikta pilietybë Borisovui, prieðtarauja Konstitucijai ir Pilietybës ástatymui. Konstitucinio Teismo sprendimà sunku bûtø pavadinti netikëtu. Jau nuo pat lemtingos balandþio 11-osios, kai prezidentas pasiraðë dekretà, buvo akivaizdu, kad tai padaryta neteisëtai ar bent, kalbant ðvelniau ir atsargiau, abejotinomis aplinkybëmis. Todël jeigu reikëtø komentuoti nutarimà dël Jurijaus Borisovo pilietybës kaip sprendimà ir analizuoti já teisingumo neteisingumo ar gerumo blotvarka ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybë iðimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Pilietybës ástatymo 16 str. 1 d. Èia ir toliau tekste nutarimas bus vadinamas sutrumpintai. 64 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2

65 V I S U O M E N Ë nëra paprastas, kaip galbût galëjo pasirodyti. Viena yra skaityti teisës aktus, o visai kas kita juos aiðkinti. Pavyzdþiui, labai trumpas Konstitucijos str. 19 skelbia: Þmogaus teisæ á gyvybæ saugo ástatymas. Ið pirmo þvilgsnio formuluotë visiðkai aiðki. Taèiau ar atitiktø ðá straipsná aborto, eutanazijos arba mirties bausmës áteisinimas? Pirmuoju atveju reikëtø iðaiðkinti, kuris momentas laikytinas þmogaus gyvybës ir jos apsaugos pradþia, antruoju ar galima, pasitelkiant kitus asmenis, atsisakyti gyvybës taip pat, kaip ir, pavyzdþiui, nuosavybës, o treèiuoju kokia apimtimi ástatymas saugo þmogaus teisæ á gyvybæ. Taigi anaiptol nedera nuvertinti KT teisëjø darbo. Jis labai sudëtingas, todël ne veltui laikomas teisininko karjeros virðûne. Vis dëlto yra kai kas, ko nereikia daryti nagrinëjant norminiø aktø atitikimà Konstitucijai ar ástatymams. Nereikia tirti faktø. Antai visiðkai nesvarbu, kiek Seimo nariø balsavo uþ tam tikrà ástatymo straipsná, kas já pasiûlë, kelintà valandà ir kam dalyvaujant ástatymà pasiraðë prezidentas. Svarbus tik pats norminio akto turinys ir tik já nustato KT. Individualaus pobûdþio aktas ypatingas tuo, kad juo norminio akto nustatytos taisyklës pritaikomos konkreèiam asmeniui ar jø grupei. Individualaus akto turinys yra neatsiejamas nuo asmens, kurio atþvilgiu jis priimtas, veiksmø arba su tuo asmeniu susijusiø ávykiø. Kad bûtø aiðkiau, galima pateikti teisminio nagrinëjimo pavyzdá, nes visi teismø aktai yra individualaus pobûdþio. Teismo procesà gali sudaryti daugiausia trys stadijos: pirmosios instancijos, apeliacijos ir kasacijos. Pirmosios instancijos teismas nagrinëja bylà ið esmës: nustato faktinæ situacijà ir pritaiko jà reguliuojanèià normà. Apeliaciniu skundu galima ginèyti ir faktinæ, ir teisinæ sprendimo pusæ, taèiau paprastai apeliacinës instancijos teismas nagrinëja bylà tik skundo ribose. Kasacinë instancija faktiniø aplinkybiø ið naujo nenaggumo plotmëje, sunkiai rasèiau kà paraðyti. Bet kuriam blaiviau màstanèiam þmogui viskas seniai aiðku, nors ir ne viskas árodyta. Vis dëlto aptariamas KT nutarimas ypatingas. Galima neabejoti, kad já savo darbuose analizuos mokslininkai, per paskaitas narstys dëstytojai, prieð egzaminus prie jo kankinsis studentai. Nepretenduoju á iðsamià nutarimo analizæ. Jà paliksiu minëtiems mokslininkams. Norëèiau tik atkreipti dëmesá á keletà reikðmingiausiø momentø. Ar Konstitucinis Teismas yra teismas? Á ðá klausimà galima atsakyti vienareikðmiðkai: tikrai ne. Bent jau ne ta prasme, kuria esame ápratæ teismà suprasti. KT nesprendþia ginèø, nenustatinëja teisës paþeidimø sudëties ir neskiria baudø ar bausmiø. Daug kà pasako ir tai, kad kai kuriose valstybëse panaðios institucijos net nevadinamos teismais gana populiarus yra Konstitucinës Tarybos pavadinimas. Kà tokios ástaigos, dar vadinamos konstitucinës prieþiûros institucijomis, veikia? Svarbiausia jø funkcija rûpintis teisës sistemos harmonija. Priþiûrëti, kad ástatymai atitiktø Konstitucijà, poástatyminiai aktai Konstitucijà ir ástatymus, þodþiu, kad viskas bûtø taip, kaip turi bûti. Be to, kai kuriose valstybëse konstitucinës prieþiûros institucijos atlieka ir kitus darbus: pataria parlamentui ávairiais, daþniausiai su Konstitucijos ir ástatymø aiðkinimu susijusiais klausimais, kartais net nagrinëja privaèiø asmenø skundus dël paþeistø konstituciniø teisiø. Panaðiai veikia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Didþiausià jo darbo dalá sudaro klausimø dël Seimo, Vyriausybës ir prezidento priimtø teisës aktø tarpusavio suderinamumo ir atitikimo Konstitucijai sprendimas. Be to, KT teikia iðvadas dël tarptautiniø sutarèiø atitikimo Konstitucijai, rinkimø ástatymø paþeidimo, Prezidento sveikatos bûklës bei galimybës toliau eiti pareigas ir pareigûnø, kuriems pradëtas apkaltos procesas, veiksmø prieðtaravimo Konstitucijai. Todël KT procesas paprastai në kiek neprimena visus taip jaudinanèiø reginiø, kartais vadinamø teisminëmis batalijomis. Èia paprastai nebûna aistrø, ekscesø, net paprasèiausiø ginèø. Tiesiog suinteresuoto asmens ir pareiðkëjo atstovai iðdësto savo pozicijas. Atsakomybës klausimai nesprendþiami, niekas nieko neketina sodinti á kalëjimà, niekam pinigø nereikia mokëti, niekas jø negali ir gauti. Todël KT teismà primena tik iðore: mantijomis, posëdþiø sale ar reikalavimu teisëjams áeinant ir iðeinant atsistoti. Taèiau ðá kartà daug kas buvo kitaip. Kuo ypatingas Borisovo atvejis? Þiûrint formaliai, ði byla nebuvo iðskirtinë. Viskas taip kaip ir turëtø bûti: tam tikra apimtimi ginèijamas prezidento dekreto atitikimas Konstitucijai ir Pilietybës ástatymui, KT viskà iðnagrinëja ir nustato, kad prieðtaravimø yra, todël tam tikra apimtimi Prezidento dekretas negali bûti taikomas. Ir viskas. Bet ar viskas? Þiûrint plaèiau ir giliau, aplinkybës buvo daug sudëtingesnës. Ið pradþiø paminëtina, kad teisës aktai skirstomi á norminius nustatanèius bendras teises ir pareigas ir individualaus pobûdþio sukelianèius teisiniø pasekmiø konkretiems asmenims. Paprastai á KT akiratá patenka pirmieji, nes kaip tik tokie yra dauguma Seimo ir Vyriausybës aktø. Prezidento dekretai gali bûti ir norminiai, ir individualûs, taèiau pastarieji labai retai ginèijami. Vis dëlto ðiuo atveju kaip tik taip ir ávyko. Ði aplinkybë lëmë ir KT nutarimo specifikà. Vertinant norminio akto atitikimà Konstitucijai ir ástatymams, tereikia palyginti du tekstus. Iðaiðkinama, kà reiðkia pirmasis, paskui iðnagrinëjamas antrasis ir tikrinama, ar abi prasmës sutampa. Kaip tik dël ðios aplinkybës KT sunku pavadinti teismu. Þinoma, jo darbas NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 /

66 V I S U O M E N Ë rinëja ir sprendþia tik teisës taikymo klausimus. Taèiau net ir kasacinis teismas turës susipaþinti su faktinëmis aplinkybëmis, nors ir netirdamas jø ið naujo. Antai jeigu asmuo yra nuteistas uþ itin þiaurø nuþudymà pagal Baudþiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., jis galës teigti, kad nuþudë ne itin þiauriai ir jam turëtø bûti taikoma 129 str. 1 d. Tuomet kasacinës instancijos teismas turës aiðkintis, ar konkretus nuþudymo bûdas, kuris jau yra árodytas, atitinka sàvokà itin þiauriai. Kaþkas panaðaus ávyko ir Borisovo atveju. Dekretas, kuriuo suteikiama pilietybë, yra teisës taikymo aktas. Todël KT ið esmës tyrë, ar prezidentas teisëtai ir teisingai pritaikë Konstitucijà ir Pilietybës ástatymà. Labai sàlygiðkai ir tik tam, kad bûtø lengviau suprasti situacijà, galima pasakyti, kad KT ðiuo atveju tapo kaþkuo panaðus á apeliacinës instancijos teismà. Jam reikëjo iðsiaiðkinti faktines aplinkybes (pavyzdþiui, Borisovo nuopelnus Lietuvos Respublikai) ir ar teisingai jos buvo teisiðkai ávertintos. Kaip tik dël to byla ir buvo tokia neáprasta. Ypatingas buvo ir pats KT nutarimas. Nors daþnai diskutuojama, ar KT nutarimus reikëtø laikyti norminiais, ar individualaus pobûdþio aktais, ðá kartà reikëtø kalbëti apie pastaràjá atvejá. Nors formaliai buvo tik nustatyta, kad dekretas tam tikra apimtimi prieðtarauja Konstitucijai ir Maskvos Kremliaus þemëlapis. Blaeu, Publikuojame maloniai leidus Marcel van den Broecke, Bilthoven, Niderlandai Pilietybës ástatymui, realiai toks nutarimas sukëlë teisines pasekmes konkreèiam asmeniui Borisovui, kuris neteko pilietybës. Taèiau ir tai dar ne viskas. Pareiðkëjo kreipimesi buvo nurodytas Konstitucijos straipsnis, reglamentuojantis prezidento priesaikà. Kitaip tariant, klausiant, ar dekretas atitinka Konstitucijà, kartu buvo keliamas ir kitas klausimas: ar prezidentas laikësi priesaikos? Todël KT teko vertinti ne tik paties dekreto kaip akto teisëtumà ir pagrástumà, bet ir pilietybës suteikimo kaip prezidento veiksmo teisinæ reikðmæ. Visiems lygiai teisingas arba vieno sakinio galia KT nutarime svarbiausios yra dvi dalys: rezoliucinë ir konstatuojamoji. Rezoliucinë dalis pats klausimo sprendimas. Ji skaitoma pirma, klausoma atsistojus. Konstatuojamoji dalis teismo argumentai. Svarbiausia tai, kad ðioje dalyje áraðytos aplinkybës teismo laikomos árodytomis. KT atveju konstatuojamoji dalis ágyja dar didesnæ reikðmæ. Kadangi pats nutarimas negali bûti apskøstas, tai ir árodytø aplinkybiø negalima ginèyti. Jos, tiesa, neprivalomos kitoms valstybës institucijoms, taèiau labai aiðkiai iðreiðkia paties KT pozicijà ir gali bûti argumentai kituose nutarimuose ar iðvadose. Komentuoti rezoliucinës nutarimo dël Borisovo pilietybës dalies neverta. Ten tik pasakyta, kad prezidento dekretas ta apimtimi, kuria suteikiama pilietybë Borisovui, prieðtarauja Konstitucijai ir Pilietybës ástatymui. Kur kas ádomesnë yra konstatuojamoji dalis, teisingiau, vienas jos sakinys. Ðtai kaip jis skamba: Taigi Respublikos prezidentas R. Paksas, 2003 m. balandþio 11 d. dekretu Nr. 40 Dël Lietuvos Respublikos pilietybës suteikimo iðimties tvarka suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybæ J. Borisov ui, ðá asmená, kaip asmená siekiantá ágyti Lietuvos Respublikos pilietybæ, traktavo iðskirtinai ir sàmoningai nepaisë Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje átvirtinto reikalavimo, kad valstybës institucijoms ar pareigûnams visi asmenys lygûs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje átvirtinto reikalavimo, kad Respublikos prezidentas turi bûti visiems lygiai teisingas. Atkreiptinas dëmesys á sakinio pabaigà, kur kalbama apie Konstitucijos 82 str. 1 d. átvirtintà reikalavimà: Iðrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dienà pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams Seimo nariams, prisiekia Tautai bûti iðtikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sàþiningai eiti savo pareigas ir bûti visiems lygiai teisingas. Taigi visiems lygiai teisingas prezidentas pasako po to, kai iðtaria prisiekiu, ir tai priesaikos dalis. Todël analizuojamas sakinys reiðkia, jog KT 66 NAUJASIS ÞIDINYS-AIDAI 2004 / 1 2