2011 m. spalio 21 d., penktadienis Nr. 37 (959) Kaina 2,50 Lt. Parodos Vytautas Ðerys. Retrospektyva vaizdas. Eglë Juocevièiûtë

Transkript

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos 7md 2011 m. spalio 21 d., penktadienis Nr. 37 (959) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s K i n a s F o t o g r a f i j a 2Trumpai apie Vilnius jazz Pasaulis pagal Mazûrà 4 Pokalbis su reþisieriumi Béla Tarru 5Europos parkui 20 metø Parodos Vytautas Ðerys. Retrospektyva vaizdas T. KAPOÈIAUS NUOTR. Kûryba kaip nedaloma visuma Vytautas Ðerys. Retrospektyva Nacionalinëje dailës galerijoje Jansas TV: Fluxus ministerijos metinës 7Evaldo Janso videoreportaþø paroda 9 Mindaugo Survilos filmas Stebuklø laukas Eglë Juocevièiûtë Atrodo, pirmà kartà per trumpà mano raðeivos bûtá niekas, kà paraðysiu, nepadës kam nors perprasti meno kûriniø. Riðli, bet ne racionali, raðë Aleksandra Aleksandravièiûtë 1998 m. apie Vytauto Ðerio ( ) tapybiniø kompozicijø sandarà. Konstruktyvus riðlumas, kylantis ið pajautimo, o ne ið màstymo ðis principas tinka visam Ðeriui: monotipijoms, skulptûroms, pieðiniams ir tapybai. Proziðka minèiø eiga sutrinka, proziðka erdvë pranyksta, lieka be eilëdaros mokslo sukonstruotas eilëraðtis ið þodþiø, skiedrø ar daþø. Ðiek tiek suima pyktis kad ir kurio konteksto pakraðty atsistoèiau, skulptûra Naminis paukðtis (1985, medis) neprasiþioja su nuosekliu pasakojimu. Minëtoji dailëtyrininkë Aleksan- dravièiûtë matë Ðerio kûrybà kaip neskaidomà reiðkiná, kuriam paklûsta visos medþiagos, nors dauguma kûrëjø patys paklûsta medþiagos savybëms. Dël reiðkinio neskaidomumo jai pritarë ir Ieva Pleikienë. Alfonsas Andriuðkevièius sukûrë Ðerio skulptûroms atskirà kryptá ir pavadino jà kiaukutizmu tos skulptûros jam atrodë esanèios tai, kas lieka, kai visa nereikalinga bûna apgrauþta (sàmonës) skruzdëliø, smëlio ar vandens. Poetiniai ir meniniai stagarai, besilaikantys pasaulio kaitos ir laikinumo vëjuose. Bandau Ðerio skulptûras palyginti su kaþkuo kitu, gal tada kas nors paaiðkës. Ðerio medinës skulptûros atrodo dvigubai lyriðkesnës uþ Antano Monèio pynes. Trigubai architektûriðkesnës uþ Alvaro Aalto faneros puokðtes. Trigubai ðiltesnës ir daugiau patyrusios uþ Henry Moore o bronzines riestainiø skyles. Dvigubai kompleksiðkesnës uþ Alexanderio Caldero daugiakojes statulas. Paaiðkëja tik tiek, kad Ðerio skulptûros labai geros. Pyktis trumpam suima ir parodoje bepigu kuratorei surengti pribloðkianèià autorinæ tokio gero autoriaus retrospektyvà. Bet tada vienas pyktis ima ir panaikina kità. Ir sukuria intrigà ar ámanoma sukurti retrospektyvinës parodos pasakojimà ið darbø, kurie nesiduoda pasakojami? Kol kas, atrodo, lengviausia ieðkoti atskirø parodos daliø teiginiø. Pavyzdþiui, vos áëjus ir pasukus kairiau teigiama, kad Ðerio kûrybiniai interesai vystësi skirtingomis raiðkos priemonëmis, bet nesikeitë per visà kûrybos laikà. Tai geometrizuo- N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959) 1 psl.

2 M u z i k a Naujos ir kokybiðkos muzikos festivalis Trumpai apie Vilnius jazz 2011 Algirdas Klova Jau esame ápratæ, kad festivalis Vilnius jazz (ðiemet vykæs dvideðimt ketvirtà kartà) aiðkiai orientuotas á naujàjá dþiazà, bet net ir þinanèius ðià nuostatà pirmasis (uvertiûrinis) koncertas nustebino neáprasta ðiam festivaliui vieta (Ðv. Kotrynos baþnyèia), muzikine stilistika ir idëja. Liudo Mockûno ir Artûro Bumðteino kompozicija Voicescapes. Homage to MKÈ pradëjo festivalá kitaip. O paskui viskas riedëjo áprasta vaga áprastoje vietoje Rusø dramos teatre. Jau pirmasis vakaras jame iðdavë, kad muzikinis spektras bus gana platus. Jei kam nepatinka labai moderni muzika pirmojoje dalyje, gal tas bus patenkintas nuosaikesnëmis kryptimis antrojoje? Pirmasis ant scenos uþkopæs moteriðkais vardais pasivadinæs trio ið Ðveicarijos Meta Marie Louise parodë gana plaèià improvizacinës muzikinës minties skalæ. Gana laisvos, spontaniðkos improvizacijos atvërë platø ðiø muzikø interesø spektrà. Gal kiek ir pasigedau iðankstinëje anotacijoje þadëto minimalizmo, o gal ði muzika, nors ir grindþiama tam tikromis minimalistinëmis struktûromis, dël savo aktyvumo atrodë kitaip. Bûgnininko Asafo Sirkiso trio pasirodymas po pirmojo, labai laisvo ðveicarø muzikinio vyksmo, atrodë itin preciziðkai paruoðtas, gerai kompoziciðkai suderintas ir ypaè techniðkas. Izraelyje gimæs muzikas Asafas Sirkisas, ne pirmà kartà besilankantis Lietuvoje, savo muzikoje, artimoje dþiazrokui, nevengia meniniø ir filosofiniø Artimøjø Rytø, taip pat dþiazo korifëjø idëjø. Visa tai labai graþiai susiliejo jo trio pasirodyme. Puikiai ðio kolektyvo muzikà nuspalvino Patricko Bettisono lûpinës armonikos melodijos. Penktadienio vakarà sulaukëme audiovizualinio tarptautinio projekto, kuriame dalyvavo muzikantai ið Vokietijos, Danijos ir Prancûzijos, arba trio Das Kapital, bei lietuvë videomenininkë Aurelija Maknytë, sukûrusi, kaip buvo skelbta, vaizdo partitûrà, pagal kurià turëjo improvizuoti minëtas kolektyvas. Taèiau þadëtas bendradarbiavimas, man rodos, nepavyko, o partitûra nepasiteisino. Hanso Eislerio ir Bertoldo Brechto kabaretiniø idëjø ðalininkai turbût kiek iðsigando to, kà regëjo ekrane, taigi mes iðgirdome ir pamatëme daug padrikø garsø ir vaizdø, sunkiai susijungianèiø á bendrà visumà. Filmuoti gan niûrûs vaizdai darë prastokà reklamà Vilniaus miestui. Taèiau bisui sugrota, atrodo, patiems muzikantams labiausiai priimtina dekadentinë melodijëlë savotiðkai graþiai nuskambëjo ekrane tyvuliuojanèio vandenëlio fone. Park Je Chun (Pietø Korëja) Kaip ir kasmet, festivalyje nepritrûko folkdþiazinës, etniniais elementais pagrástos muzikos. Bulgarø akordeono virtuozo Martino Lubenovo kolektyvas Jazzta Prasta ið Austrijos gana meistriðkai ir virtuoziðkai grojo nuotaikingà muzikà ir puikiai balansavo ant dþiazo, folkloro ir pramoginës muzikos ribos. Kompozicijose graþiai susipina tradiciniai bulgariðki ritmai, harmonija, Balkanø melodijos ir dþiazo dermës, svingas, ðokiø muzikos elementai. Ir ðtai, ápusëjus festivaliui, pagaliau sulaukëme tikrai brandaus, profesionalaus ir vertingo pasirodymo. Du puikûs Lietuvos dþiazo pianistai Arûnas Ðlaustas ir Tomas Kutavièius, pasitelkæ komandon draugus Lietuvos dþiazo elità Vytautà Labutá (saksofonai), Skirmantà Sasnauskà (trombonas), Eugenijø Kanevièiø (kontrabosas), Vytautà Mikeliûnà (smuikas) ir bûgnininkà Dariø Rudá, pademonstravo monumentalià, puikiai techniðkai suderintà dþiazo ir klasikinës muzikos dermëmis paremtà drobæ. Tiesa, tie klasikinës muzikos elementai buvo pateikti su labai jau kruopðèiai slepiama, taèiau juntama ironijos doze. Gerai sukonstruota muzikinë forma, nuostabus tembrinis ansamblio de- D. JADEVIÈIENËS NUOTR. rëjimas, laukiamose vietose atsirandanèios solo improvizacijos, jautrus muzikantø susiklausymas ir vienas kito jautimas pasitarnavo nepriekaiðtingai kompozicijos tëkmei. Nuo paèios pradþios iki pabaigos klausytojas buvo sukaustytas emocinës átampos erdvëje. Ði puikiai paruoðta ir atlikta kompozicinë visuma, manau, tapo viso festivalio menine virðûne ir profesionalumo kulminaci- ja, nepaisant net garso broko. Po tokiø stipriø áspûdþiø antroje koncerto dalyje grojusi ið toliausiai (net ið Australijos) atvykusi grupë Logic atrodë kaip stropûs mokinukai, sàþiningai paruoðæ pamokas. Ið pirmo þvilgsnio lyg ir viskas gerai neblogi muzikantai, tvarkingos kompozicijos, bet kûrybinë ugnelë blankoka, lyg stokotø fantazijos. Vakarinis koncertas þadëjo staigmenà ir paþadà iðtesëjo. Iðgirdome ir iðvydome labai ryðkø duetà ið Pietø Korëjos Miyeon ir Park Je Chun. Ðiø dviejø labai kûrybingø ir brandþiø muzikantø kûryboje puikiai dera akademinë muzika, minimalizmas, avangardinis dþiazas ir, þinoma, etninës muzikos elementai. Labai iðraiðkinga, techniðka pianistë Miyeon taip pat yra talentinga kompozitorë, o bûgnininkas Park Je Chun suþavëjo kaip iðradingas perkusininkas, naudojantis rytietiðkus instrumentus ir net labai iðraiðkingà vokalà. Labai áspûdingas, ryðkus ir spontaniðkas pianisto Colino Vallono trio ið Ðveicarijos pademonstravo nuostabø kompoziciná, ansambliná dþiazà, be dideliø solo epizodø, kur visi ansamblio muzikantai puikiai jauèia vienas kità. Atvirai sakant, mane labai nustebino konkurso Vilnius Jazz Young Power dalyviai: jauni, kûrybingi þmonës, o groja tokià pasenusià muzikà... Gal tik vienintelë grupë Sheep Got Waxed savo kompozicijoje kaþko truputëlá paieðkojo, pabandë pagroti ðiek tiek ðiuolaikiðkiau, suradæ ádomesnæ formà ir iðraiðkos priemones, tai ir laimëjo kelionæ á Farerø salas, kur kitais metais vyks Ðiaurës ðaliø jaunøjø dþiazo atlikëjø konkursas Young Nordic Jazz Comets. Taèiau norint tenai deramai pasirodyti ir pademonstruoti kaþkà originalaus, vertingo, reikia dar labai labai daug dirbti. Laimë, iki konkurso dar metai. Manau, tiek publikai, tiek komisijai sunkoka iðrinkti laureatà iðgirdus tik po vienà kompozicijà. Gal bûtø gerai leisti konkurso finalo dalyviams pagroti bent po dvideðimt minuèiø, tada galëtume geriau ávertinti kûrybinius ir techninius grupiø sugebëjimus. Paskutinis festivalio koncertas lyg ir turëjo virsti galingu baigiamuoju akordu, bet gal ne viskas scenoje pavyko. Sunku buvo nuspëti, kà festivaliui paruoðë du labai gerai þinomi Lietuvos dþiazo muzikantai Petras Vyðniauskas ir Juozas Milaðius. Taip jau kartais bûna, kad dvi labai ryðkios ir kûrybingos asmenybës ne visada susilieja ir sukuria bendrà aukðtos kokybës meniná produktà, nors kiekviena atskirai yra iðkilios. Per kraðtus besiliejantis Juozo Milaðiaus temperamentas ir gitaros garsø lavina stojo ðalia ramaus ir santûraus, kartais net garsø ðykðtinèio Petro Vyðniausko. Beje, prieð ðá koncertà pastarajam buvo áteiktas festivalio Vilnius Jazz 2011 apdovanojimas Uþ indëlá á Lietuvos dþiazo kultûrà. P. Vyðniauskas tapo jau aðtuntuoju laureatu. Festivalá baigë prancûzø trio Jean Louis, kurá Lietuvos dþiazo publika jau yra girdëjusi. Tai labai originalus, akustiniais instrumentais ne visai akustinæ muzikà grojantis kolektyvas, nestokojantis geros nuotaikos, iðradingø kompozicijø, originaliø tembriniø ir ritminiø deriniø, techniðkø solo, roko atgarsiø ir panaðiai. Gal jau buvome kiek ir pavargæ nuo didþiulio naujojo dþiazo kiekio, todël ne viskas pasiekë ausis ir ðirdis. O baigdamas noriu pasidþiaugti, kad tokia didþiulë naujos ir kokybiðkos muzikos fiesta vyksta èia pat, mûsø mieste, ir turi didþiulá bûrá gerbëjø. Vadinasi, viso to reikia. Tegyvuoja dþiazas, festivalis ir jo direktorius Antanas Gustys. Aèiû! Anonsai Gaida 2011 skirtingi muzikos poliai Minimalizmas ir maksimalizmas muzikoje tarp ðiø dviejø skirtingø muzikos poliø ðiais metais judës didþiausio Lietuvos tarptautinio ðiuolaikinës muzikos festivalio Gaida muzikinë ðvytuoklë. Spalio d. Ðiuolaikinio meno centre, Kongresø rûmuose, Menø spaustuvëje ir Nacionalinëje filharmonijoje geriausi Lietuvos ir uþsienio atlikëjai, simfoniniai orkestrai, ansambliai, solistai pateiks 10 intriguojanèiø programø. Lietuvos publika bene pirmà kartà bus iðsamiai supaþindinta su kompozitoriaus ir architekto Iannio Xenakio ( ) kûryba. Tradiciðkai Gaidoje atliekama ypaè daug naujos lietuviðkos muzikos (nuskambës 14 kûriniø, ið kuriø 12 pasaulinës premjeros). Programoje taip pat bus ir keletas paskyrimø M.K. Èiurlioniui jo 100-øjø mirties metiniø proga. Svarbi Gaidos gija garsiø uþsienio atlikëjø pristatymas Lietuvos publikai. Ðiø metø programoje ypaè iðsiskiria kvartetas Diotima ið Prancûzijos, prieð keletà metø pavadintas vienu didþiausiø muzikos scenos atradimø Europoje. Spalio 23 d. Ðiuolaikinio meno centre kvartetas atliks Steve o Reicho kûriná Skirtingi traukiniai, taip pat ðiuolaikinius ispano Alberto Posadaso ir Berlyne gyvenanèio japono Toshio Hosokawos opusus. Garsinës egzotikos mëgëjus turëtø patraukti unikalaus kontrabosø orkestro Ludus Gravis (Italija) pasirodymas Menø spaustuvëje. Spalio 22 d. kontraboso virtuozo ir kompozitoriaus Stefano Scodanibbio vadovaujamas ansamblis pateiks Arvo Pärto Pari Intervallo bei kontrabosø ansambliui aranþuotà Terry Riley mantrà In D. Vakaro intriga Londone gyvenanèios jaunos kompozitorës Rûtos Vitkauskaitës kûrinio Orion Arm premjera. Vokietijos naujosios muzikos scenai Gaidoje atstovaus bene geriausias Berlyno naujosios muzikos ansamblis Kammerensemble Neue Musik Berlin. Jis spalio 27 d. ÐMC pristatys maksimalistinës muzikos programà: greta Xenakio ir Helmuto Lachenmanno opusø maksimalistiniu keliu dràsiai þengianèio Mariaus Baranausko kûrinio Trapecija premjerà. Spalio 28 d. kolektyvas ið Prancûzijos Ensemble 2e2m pateiks jaunø prancûzø muzikos programà (praturtintà ir vienu Xenakio kûriniu), kurioje taip pat nuskambës ðiø metø Tarptautinëje kompozitoriø tribûnoje (International Rostrum of Composers) nugalëjusio Francesco Filidei kûrinys. Audiovizualiná elektroakustiná performansà Elektros lempuèiø muzika spalio 26 d. ÐMC surengs garso ir vizualiøjø srièiø menininkas Michaelis Vorfeldas (Vokietija). Atidarymo koncertui spalio 21 d. Kongresø rûmuose Valstybinis simfoninis orkestras rengia reprezentatyvià lietuviðkos muzikos programà skambës Ramûno Motiekaièio ( Vabzdþiø þingsniai ), Vytauto V. Jurguèio ( Ci ), Antano Kuèinsko (For Rest ) ir Nomedos Valanèiûtës ( Salos I ) kûriniø premjeros. Jà papildys festivalio I. Xenakio ( Krinoidi ) bei Davido Lango Lëtëjimas ( Grind to a Halt ). Diriguos jaunas, bet jau pripaþintas latviø dirigentas Martinas Ozolinas. Nacionalinis simfoninis orkestras spalio 29 d. pakvies á festivalio uþdarymo koncertà. Vëliniø iðvakarëse pirmà kartà Lietuvoje bus atlikta nepaprasta átaiga alsuojanti H.M. Góreckio III Raudø simfonija (solistë Boýena Harasimowicz, sopranas, Lenkija) bei I. Xenakio Synaphai fortepijonui ir orkestrui (solistas Geoffrey Douglas Madge, fortepijonas, Australija). Taip pat skambës Vidmanto Bartulio M.K. Èiurlioniui skirto kûrinio Slënis premjera bei ne vienà tarptautiná apdovanojimà pelnæs Justës Janulytës kûrinys Tekstilë. Diriguos Robertas Ðervenikas. Spalio 25 d. pirmà kartà festivalyje Gaida dalyvaujantis choras Brevis (vad. Gintautas Venislovas) ëmësi iððûkio interpretuoti ne tik du Xenakio opusus, bet ir ne maþiau sudëtingus atlikëjams Ryèio Maþulio ( Teleskopas ) ir Rièardo Kabelio ( Kalno sutartinë ) naujus kûrinius. Tik ðiuolaikinæ muzikà atliekantis Gaida Ensemble spalio 26 d. ÐMC klausytojams pasiûlys specialià minimalistinës muzikos programà greta Europos ir Amerikos autoriø iðgirsime Remigijaus Merkelio Genus ( Iðnykusi gentis ) lietuviðkàjà premjerà bei naujà Mindaugo Urbaièio opusà. O Gedimino Gelgoto Naujø idëjø kamerinis orkestras NI&Co spalio 28 d. drauge su DJ Partyzanais ir videomenininkø grupe Rüt Rüt pasirodys specialioje programoje remix remax, kurià rengia Egidija Medekðaitë bei Marius Salynas. Bus remiksuojami daugelis þinomø XX a. kûriniø, tarp kuriø autoriø yra ir Bronius Kutavièius bei Mindaugas Urbaitis. RENGËJØ INF. 2 psl. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959)

3 T e a t r a s Pasaulis pagal Mazûrà Jûratë ir Kastautas teatre Lëlë Konstantinas Borkovskis Spalio 16 d. vakarà Vilniaus teatro Lëlë scenoje susispietæs þiûrovø bûrelis stebëjo toje paèioje erdvëje rodomà lëliø ir plastikos vyksmà Jûratë ir Kastautas bendrà poetës Daivos Èepauskaitës, lëlininko Vitalijaus Mazûro, kompozitoriaus Fausto Latëno ir penkiø Lëlës teatro aktoriø kûriná. Vilniaus teatro Lëlë menas pagal nuo seno galiojanèià neraðytà ir sunkiai paaiðkinamà tradicijà gyvuoja bendro teatrinio vyksmo pakraðèiuose arba net uþ jo ribø, bet nuolat kûrybiðkai atakuoja já atstûmusio tikro teatro pasaulá netikëtomis formomis ir provokuojanèiu turiniu. Ir visuomet ðie akibrokðtai susijæ su Vitalijumi Mazûru. Taip atsitiko ir ðásyk. Nepaisydamas metø naðtos, Vitalijus Mazûras su pavydëtina aistra ir energija ëmësi etapinio savo darbo, pirmàkart atspirties taðku pasirinkæs visiems þinomà, bet sceniðkai nepopuliarià legendà apie Jûratæ ir Kastytá. Mazûras yra menininkas, kurio menas, anot kito iðkilaus lëlininko Rimo Drieþio, yra suvokiamas visø pirma jo paties kûrybos kontekste. Bet Mazûras tà savo kontekstà yra iðplëtæs itin plaèiai, jo kûryba visuomet turi akivaizdþià vidinæ logikà ir prasminæ evoliucijà. Tad kiekvienas jo naujas darbas yra reikðmingas mûsø kultûros ávykis. Pjesës bendraautorë (drauge su Mazûru) kaunietë poetë Daiva Èepauskaitë po premjeros buvo akivaizdþiai ðokiruota, ir visai be reikalo. Nors jos teksto scenoje nuskambëjo vos keli sakiniai, visa spektaklio kompozicija (1 d. Auðrënø moteris ; 2 d. Gintaro pirklys ; 3 d. Þuvëdas ; 4 d. Belaisvis ; 5 d. Motina ; 6 d. Kastauto vaikystë, 7 d. Svajonë ; 8 d. Nusivylimai ) atspindi tà turiningà ir imlø Mazûro ir poetës kûrybiná bendradarbiavimà. Daugiausia energijos, vaizduotës ir patirties Mazûras iðeikvojo istorijos áþanginei daliai, kuri, kaip jam daþnai nutinka, sàmoningai iðtæsta ir detalizuota. Bet ðásyk prieðistorei skirti net penki ið aðtuoniø sceninio pasakojimo epizodø. Mazûras nesiekia perpasakoti legendos siuþetà; jis kuria istorijà nuo kiauðinio, nuo istorijos prieðistorës, kaip jis tai supranta. Jis kuria savàjà Pasaulio sukûrimo versijà ir tik jam pavaldþiu plastinio teatro bûdu savàjá teatriná kosmosà; nuo plastinio ir pasaulëjautos chaoso link absoliuèios harmonijos ilgesio ir neiðvengiamo praradimo skausmo prie tos harmonijos prisilietus. Ið pirmøjø spektaklio Jûratë ir Kastautas akimirkø taip ir matyti, kaip ant tvirtai suræsto þaginio kadaise uþsiropðdavo basakojai vaikai drauge su Vitalijumi, vartaliojosi, tauzydavo niekus, þiûrëdami á horizontà, gaudydami vëjà, nuo jûros pusës atskriejantá jûrþoliø kvapà, ir nenumaldomà laisvës nuojautà, kai, regis, matai kità þemës rutulio pusæ, kur tavæs laukia tikras gyvenimas... Virðuje kabo ádubæs pilkðvai þydras, ið vidaus blausiai paðviestas audinys kaip amþinai apsiniaukæs tëviðkës dangus, jis slegia ir dengia. Þaginio apaèioje pritaisyta sena gelda þydrai daþytu vidumi ir bus ta Jûratës ir Kastyèio jûra. Á þaginá ámontuota ilga lenta paverèia ðià konstrukcijà lyg ir stalo teatru. Etnografiná siluetà iðsaugojusi buvusi Povilo Mataièio Klojimo teatro þvaigþdë aktorë Olga Pocevièiûtë iðpilsto garuojantá skystá ið blizganèio virdulio á iðrikiuotus ant lentos baltus puodelius, ir ið jø kyla garas, kaip prie eþero ar upës iðsirikiavusiose pirtelëse, paskendusiose pavakario ar rytmeèio rûkuose (kas pasakë, kad metaforinis teatras mirë?). Paskui aktorë iðdalija garuojanèià arbatà èia pat susëdusiems þiûrovams, taip siøsdamas mums tà ypatingà sielos ir ðirdies poslinká, kuris nuginkluoja apsauginá skepsá. Tarsi teatras tuo gestu sakytø: Èia ne viskas bus tobula, bet viskas bus tikra ir nuoðirdu, ir skirta tik tau. Ir iðties ne viskas èia buvo tobula. Iðsitæsusioje improvizacinëje áþangoje akivaizdþiai atsispindëjo paruoðiamasis repeticijø procesas, N UOTR. IÐ TEATRO ARCHYVO Motinos lëlë ið Vilniaus teatro Lëlë spektaklio Jûratë ir Kastautas skambëjo daug nereikalingø þodþiø, o ten, kur derëjo ðnekëti, buvo bendrauta gestø kalba. Þiûrovams ið uþ nugarø su daina pasirodæs ðiukðlininkas su veþimëliu ðvaisto ðiukðles, tarp jø ir gintaro gabalus. Gintaras tai jûros ðiukðlës, kaþkada yra sakæs Mazûras. Auðrënø moterys plokðèios dvimatës kudakuojanèios viðtelës, savo butaforiðkus lëliðkus nuogumus prausia geldoje. Gintaro pirklys, sumontuotas ið natûralistiniø kûno detaliø, kiaurasamèiu graibsto gintarus ið geldos, tarsi koldûnus ið sultinio. Skambant Lili Marlen, blizganèiais kotais su nepadoriai atrodanèiais antgaliais apsiginklavusi aktoriø armija surengia mirganèiø propeleriø koðmarà, deganèio laikraðèio ugnyje pradingsta vyteliø pirkelë. Atëjûnas Þuvëdas, Belaisvis, Motina visi ðie lëliðki personaþai fantasmagoriðki, hipertrofuotai natûralistiðki ir atlieka paèias netikëèiausias ðokiruojanèias funkcijas, nes taip jos sugalvotos Mazûro, taip jo sukonstruotos, taip jos gyvena scenoje ðokiruojanèios, atgijusios ir unikalios. Kiekviena plastinio meno ðedevras. Èia derëtø prisiminti olando Duda Paivos spektaklá Iðpera, rodytà ðá pavasará Kaune plastinio teatro Skrajojanèiame festivalyje. Tai buvo puikus, novatoriðkas ðiuolaikinio ðokio ir plastikos spektaklis su natûralistinëmis ðokiruojanèiomis lëlëmis-manekenais. Mazûras, be abejonës, ðá spektaklá matë, ásiminë, ir gerokai juo pasinaudojo. Taèiau tai nëra nei nusikaltimas, nei nuodëmë. Mazûras vagia ne pirmàsyk, ir daro tai taip pat puikiai, kaip kadaise didysis Michelangelo, vogdamas ið didþiojo Leonardo. Mazûras viskà perdaro savaip, ávelka á savo kûrybà, ir per perdarytà formà pagimdo naujà turiná. Kaip ir Duda Paivos spektaklyje, Mazûro Jûratëje ir Kastaute yra ir natûralistinë lëliðko gimdymo scena: Motinëlë pagimdo Kastautà. Bet visa tai sugalvota, pagaminta, atlikta ir veikia taip hipertrofuotai ir fantasmagoriðkai, kad nebelieka jokio natûralizmo; nuo ðoko ir juoko svaigsta galva. Mazûras, ákûnydamas lëliø teatre tai, ko teatro scenoje ðiaip jau neámanoma ásivaizduoti, hipertrofuoja natûralistiná drastiðkumà tiek, kad jis netenka buitinio natûralizmo ir tampa karnavaliniu vyksmu. Kaip kiekvieno didelio menininko, priartëjusio prie kûrybinio kelio pabaigos, jo darbe yra ir autoreminiscencijø, ir ironijos, ir neiðvengiamo testamentiðkumo. Per spektaklio aptarimà Mazûro kûrybos tyrinëtoja Audronë Girdzijauskaitë pasakë, kad ðiame Mazûro spektaklyje yra keli spektakliai ir kad jis remiasi ankstesne savo patirtimi. Pridurèiau, kad beveik kiekviename spektaklio Jûratë ir Kastautas epizode ir kiekvienoje lëlëje galima áþvelgti ávairiausiø reminiscencijø. Juk Mazûras savo rankomis sukûrë tûkstanèius lëliø, kuriø kiekviena unikali ir kiekvienoje slypi kaþkoks naujas teatras, bet kiekvienàsyk Mazûro teatras. Beje, vienas ið stipresniø antrojo lygio spektaklio áspûdþiø, kad spektaklyje dalyvavusiems jauniems aktoriams Karoliui Algimantui Butvydui, Ðarûnui Dateniui, Editai Zëèiûtei, Dainiui Taruèiui, Imantui Precui Mazûras jau spëjo perteikti savo plastinio teatro esmæ unikalø aktoriaus santyká su jo rankomis valdomu sceniniu objektu (tyèia nevartoju termino lëlë ); t.y. tikro menininko bendravimà su jo ran- komis atgaivintu meno kûriniu....ið viso to lëliðkø neðvankybiø ðëlsmo ir mitinio bei istorinio chaoso gimsta blyðkus mutantëlis Tautas (nes gimë ið tautos). Kiti du mutantëliai tyèiojasi ið jo: Kas? Tautas! Taip jis tampa Kastautu (arba Kastyèiu). Bet ðis mutantëlis truputá kitoks: ið kiro plunksnos, pajûrio smëlio ir kriauklës jis susikuria pirmàjá savo svajonës laivelá... Kiek jûros bangø yra sukûræs Mazûras savo spektakliuose? Þemës dukroje (1982) tai buvo sunki raudona visa ðluojanti burë, grësmingai plazdanti virð galvø. Eglëje þalèiø karalienëje (2007) tai juodo plastiko, tarsi sukreðëjusio kraujo cunamis. O èia jûros bangos sumanytos tarsi drobiø, tarsi tinklø banguojanèios juostos, taðkanèios mums á veidus oðianèios jûros dulksnà... Laikydamas rankose Jûratës beplauká, tarsi su ateivës galva, manekenà, aktorius Imantas Precas (vaidinantis Kastautà gyvai, be lëlës) atlieka unikalø jo paties ir jo valdomos undinës bendravimo ir aistros dialogà. Jis tai daro taip paprastai ir jaunatviðkai lengvai, kad në akimirkai nesuabejoji to reginio dialogiðkumu. Panaðaus lygio ir þanro scenos minëtame Skrajojanèiame festivalyje buvo atliekamos ne kartà, ir ávairiu meistrystës lygiu. Imanto Preco atliktas lyrinis plastinis dialogas, vainikuojantis spektaklá Jûratë ir Kastautas, minëtame festivalyje tikrai sukeltø publikos furorà. Daug kas atperka kompoziciná ðio spektaklio netobulumà. Net jei pasektume vieno personaþo, Motinos lëlës, prasminæ evoliucijà kaip ji pradeda judëti, kokias funkcijas atlieka, kaip atsiskleidþia, kaip pasikeièia senatvëje (lëliðkas dublis ) ir galiausia kaip sukurta ðios motinystæ senatvëje ákûnijanèios lëlës ranka ið smulkiausiø tekintø falangø, negalëtume nepripaþinti, kad regime tikrai unikalià kûrybà. Mano profesija Mazûras, sako menininkas, ir nekyla abejonë dël jo teisës tai teigti. Kronika Mokausi ið kino diskusijos prasidëjo Kad moksleiviai aktyviai kalba apie matytus filmus, jei palieèiami jø amþiui svarbûs klausimai, rodo pirmosios projekto mokykloms Mokausi ið kino diskusijos Panevëþyje. Rugsëjo pabaigoje Panevëþio kino centre Garsas prasidëjusios diskusijos nuo ðio penktadienio vyks ir sostinës Skalvijos kino centre, o nuo lapkrièio kino teatre Pasaka. Kitø metø pradþioje tokie pokalbiai bus rengiami Kaune bei kituose ðalies regionuose. Pasak Mokausi ið kino rengëjø, diskusijos po filmø yra svarbi projekto dalis, skirta paskatinti ne tik þiûrëti filmus, bet ir juos analizuoti, aptarti su bendraminèiais, laisvai formuluoti mintis ir reikðti savo nuomonæ. Jø metu nagrinëjamos moksleiviams aktualios temos problemiðki santykiai su bendraamþiais ir ðeimos nariais, patyèios bei smurtas, galimybë rinktis ir ieðkoti iðeièiø. Nemokamas diskusijas apie filmus Vilniaus ir Panevëþio pedagogai gali uþsisakyti ið anksto, reikia tik iðsirinkti dominantá filmà ið Mokausi ið kino repertuaro. Diskusijas ves profesionalûs moderatoriai, jie naudojasi specialiai iðleista metodine medþiaga. Ðios diskusijos pasiteisina, nes vaikai gauna þiniø apie filmo stiliø, mokosi analizuoti aplinkà, paþinti pasaulá ir save. Jie nori kalbëti apie jiems rûpimus dalykus meilæ, draugystæ. Sudëtingiausia yra iðlaikyti 5 7 klasiø vaikø dëmesá, ypaè tø, kurie hiperaktyvûs ir vos iðsëdi per seansà. Vyresniø klasiø moksleiviai diskusijose dalyvauja noriai jie atvirai kalba, nebijo pasakyti kaþkà ne taip ar apsikvailinti, sako psichologë Danutë Bagdonienë, vedanti diskusijas Panevëþio kino centre Garsas. Pedagogai gali rinktis ið 28 Mokausi ið kino moksleiviams rekomenduojamø filmø, pritaikytø jø amþiaus grupei. Ðiuo metu tarp Aukðtaitijos mokyklø, dalyvaujanèiø Mokausi ið kino projekte, populiariausi filmai yra Sutrikæs Maksas (reþ. Lotte Svendsen, 2008) ir Akvariumas (reþ. Andrea Arnold, 2009). Tai istorijos apie paauglius. Pasirinkome Sutrikusá Maksà, nes tai pasakojimas apie dvylikos metø berniukà, tokio pat amþiaus, kaip ir mano septintokai. Didesnæ klasës dalá sudaro berniukai, todël jie labai gerai suprato Maksà, susidûrusá su tais paèiais meilës ir draugystës pasirinkimais, pasakoja Birutë Sirtautienë, Panevëþio Verdenës pagrindinës mokyklos dailës mokytoja. Ðiuo metu Panevëþio Garse diskusijas po filmø daþniausiai uþsako socialiniai mokyklø darbuotojai, taip pat psichologai, etikos ir pradiniø klasiø mokytojai. Per Mokausi ið kino seansus pedagogams nemokamai dalijama specialiai kiekvienam filmui parengta metodinë medþiaga. Jà pedagogai raginami pritaikyti savarankiðkam filmø aptarimui klasëje. Siekiama, kad pokalbiai apie kinà taptø klasës tradicija ir vyktø ne tik po Mokausi ið kino perþiûrø kino teatre. Projektà Mokausi ið kino visoje Lietuvoje ágyvendina didelæ patirtá kino edukacijos srityje turinèios organizacijos. Já inicijavo Skalvijos kino centras, kartu rengia ir ágyvendina kino teatras Pasaka, kino kompanija Èiobreliai, kino centras Garsas, VðÁ Visos mûzos ir VðÁ Kultûriniø projektø centras. Daugiau informacijos apie projektà pateikiama svetainëje RENGËJØ INF. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959) 3 psl.

4 K i n a s Nenoriu kopijuoti savæs Pokalbis su reþisieriumi Béla Tarru Á Tarptautiná Kauno kino festivalá vengrø kino reþisierius Béla Tarras atvyko pristatyti savo naujausio filmo Turino arklys. Jis taip pat surengë kino dirbtuves ir dalyvavo Vytauto Didþiojo universiteto galerijoje 101 vykusioje diskusijoje, kurios tema Þmogus prieðais kamerà: ilgas planas. Pokalbá vedë Lukas Braðiðkis. Klausimas, kaip filmuoti þmogø, svarbus visiems kino kûrëjams, todël pasirinkau ðià temà kaip estetiná ir etiná diskusijos atspirties taðkà. Apie kino kûrimà apskritai negali bûti diskutuojama. Kino kûrimas yra praktinë veikla. Aiðku, reþisierius turi savo poþiûrá, jis nori pasidalinti su þiûrovais savo jausmais, nuomone, reakcija á pasaulá. Bet ne daugiau. Negalima pamirðti praktinës kino kûrimo pusës. Reikia turëti pinigø, suformuoti komandà, atrinkti aktorius, rasti filmavimo vietà, pagaliau sukurti situacijà... Trumpai tariant, norëdamas sukurti filmà turi dirbti. Aiðku, dirbant bûtina iðsaugoti jautrumà ir nepamirðti atsakomybës uþ savo þodþius ir veiksmus. Jums paminëjus atsakomybæ uþ savo þodþius, prisiminiau, jog prieð pradëdamas kurti filmus norëjote bûti filosofas. Kaip tapote kino kûrëju? Viskas buvo labai paprasta. Sulaukæs ðeðiolikos, tikrai norëjau tapti filosofu, tad, laimei ar nelaimei, kiek vëliau prisilieèiau prie kino kameros ir tai pakeitë mano gyvenimo kryptá. Bûdamas dvideðimt dvejø sukûriau pirmàjá pilno metraþo filmà ( Ðeimos lizdas, 1977, red. past.) ir jau nebebuvo kelio atgal. Gyvenimas nesugràþinamai pasikeitë. Nebegalëjau lankyti universiteto, á já manæs nebepriëmë. Tuometinëje Vengrijoje buvau tarytum balta varna. Ir dabar vis dar esu balta varna... Béla Tarr Jûsø kûrybinis braiþas ilgainiui keitësi... Amerikieèiø kino kritikas Jonathanas Rosenbaumas pirmasis pabandë skirstyti mano kûrybiná gyvenimà. Tai neámanoma. Ar galite ásivaizduoti, kad vakar vakare nuëjau miegoti bûdamas vienoks, o pabudæs ðáryt jau tapau kitoks? Skirtingø laikotarpiø ieðkojimas mano kûryboje neturi nieko bendro su realybe. Jau pirmame filme Ðeimos lizdas galite pamatyti ilgus monologus, ilgai trunkanèius stambius planus, tà patá socialiná jautrumà, kurio nepraradau iki savo kino karjeros pabaigos. Skirtumai mano filmuose atsiranda tik todël, kad kurdamas naujà filmà visada apmàstau prieð tai buvusá. Sukûræs pirmuosius filmus supratau, kad buvau neteisus problemø ieðkodamas socialiniame lygmenyje, kad jos glûdi giliau. Todël vëlesniuose filmuose pradëjau ieðkoti kaþko gilesnio, ir taip keitësi mano filmø stilius. Paskutiniame mano filme galite aiðkiai matyti, kad ciklas uþsidarë. Palyginæ Ðeimos lizdà ir Turino arklá pamatysite nemaþai panaðumø. Nenorëjau skirstyti Jûsø kûrybos á atskirus etapus, taèiau, kaip ir pats sakote, filmuose pastebëjau ilgainiui atsirandanèiø skirtumø. Pirmame filme dirbote su neprofesionaliais aktoriais, ir filmavimo stilius dar visiðkai kitoks. Geriau pasakysiu, kas, mano manymu, nesikeièia. Nesikeièia tai, kad vis dar turiu tà patá socialiná jautrumà, vis dar jauèiu þmonëms ypatingus jausmus. Galiu patikinti, kad negalima sukurti filmo neásijauèiant, neuþmezgant santykiø su þmonëmis. Mano màstymo ir darbo bûdas nesikeièia. Tiesà sakant, ar aktorius profesionalus, ar ne, man nelabai rûpi. Per aktoriø atrankà visada stengiuosi ásiklausyti á tai, kà pretendentas man sako, stebiu, koks jis þmogus. Tai svarbiausia. Filmuodamas daþniausiai pamirðtu, koks yra filmo personaþas, nes dirbu su konkreèiu þmogumi ir turiu ásiþiûrëti ir ásiklausyti á jo, bet ne á personaþo balsà bei akis. Filme norime parodyti tikrà gyvenimà. Neapkenèiu, kai kaþkà prikuriame, uþuot ásiklausæ á gyvenimo logikà. Tuomet viskas tampa dirbtina ir netikra. Todël nenoriu ir niekada nenorëjau pasakoti kvailø pasakø. Dëmesys þmogui Jûsø filmuose akivaizdus, kartais atrodo, kad labiau priartëjate prie þmogaus kasdienybës nei dokumentiniø filmø reþisieriai... Ar skirtis tarp dokumentinio ir vaidybinio kino egzistuoja? Kaip tik vakar autobusø stotyje su draugu apie tai kalbëjomës. Þinote, atëjæs su kino kamera, akimirksniu pakeiti situacijà. Be kameros esame tik dviese, o atsiradus kamerai mûsø jau trys, todël viskas keièiasi. Nemëgstu, kai filmas vadinamas dokumentiniu. Skiriasi tik filmø stiliai. Vadinamoji dokumentika kuriama uþ maþesnius pinigus, turint maþiau þvaigþdþiø ir maþiau galios. Man kino dokumentika tëra biudþeto prasme skurdþiausiø filmø rûðis, bet ne daugiau. Þinote, pinigai kine yra visada ðalia, nes kiekviena filmo minutë kainuoja begalæ pinigø. Deja, ðis suðiktas menas kainuoja daug pinigø. Vienas juostos metras kainuoja tiek ir tiek eurø, priklausomai nuo to, kaip susiderësi. Tik vienas metras! Jis akimirksniu nufilmuojamas. O vëliau juostà reikia ryðkinti... Bet nepaisant kino meno brangumo ir jo kûrimui bûtinø techniniø sàlygø, Jûs kuriate filmus, uþuot pasirinkæs raðymà ar tapybà. Kodël? Neþinau, kodël taip padariau... Neþinau... Kartais manau, kad filmø kûrimas yra kaip narkotikas. Vienà kartà pradëjæs, nebegali sustoti. Iðkart tampi priklausomas. Man patinka kurti kinà. Ateini á tuðèià kambará ir ten sukuri kaþkà, ko iki tol nëra buvæ. Bet minëjote, kad Jums svarbu iðlaikyti pagarbà realybei prieðais kino kamerà, þmonëms, kuriuos filmuojate... Nepamirðkime, kad yra vargðas þmogus prieðais kamerà ir yra þmogus uþ kameros. Mûsø, þmoniø uþ kameros, atsakomybë labai paprasta turime gerbti þmonës prieðais kamerà, negalime ið jø tyèiotis. Negalime jø teisti. Ar galëtumët patarti, kaip iðsaugoti minëtà pagarbà? Tai tegali ateiti tik ið vidaus. Kurti filmo negalima iðmokti. Tikras kino kûrëjas viskà daro intuityviai. Þinote, filmo kûrimas kartais susideda ið daugybës maþø gudrybiø, bet kûrëjui dera þinoti, kur turi sustoti. Turino arklys Daugeliui Jûsø filmø bûdingi ilgi planai. Kaip suvokiate ryðá tarp ilgo plano naudojimo ir poþiûrio á aplinkà? Ar galima sakyti, kad ilgo plano estetika pasiekiama pagarba aplinkai, vaizdinio atvirumas? Sakyèiau, kad filmavimo stiliaus pasirinkimas gali bûti palygintas su maisto gaminimu. Gamindamas patiekalà aplink turi visko: mësos, prieskoniø, druskos, darþoviø, bulviø... Turi daug ingredientø ir tuomet reikia nuspræsti, kà dëti á puodà. Kartais nori ilgai virti, kartais gaminti greitai. Tai priklauso nuo to, kaip jautiesi. Be to, niekad nepagaminsi to paties, net tas pats patiekalas kaskart bus kitoks. Todël manau, kad ilgo plano naudojimas susijæs su intuicija. Aiðku, þinau, kodël pasirenku filmuoti scenà bûtent ilgais planais. Pavyzdþiui, ilgas planas gali sukurti specifinæ átampà, nes filmuojant be pertraukos vargðai aktoriai negali iðvengti tam tikrø situacijø. Daþniausiai filmuojant aktorius papraðomas kaþkà suvaidinti, tai nufilmuojama ir tada filmavimas stabdomas. Vëliau filmuojamas prieðprieðinis planas su kitu aktoriumi ir vël stabdoma. Galiausiai visa átampa sukuriama ant montaþinio stalo. Jei ir tada átampos neuþtenka, skambinama muzikantams ir kuriamas atitinkamas garso takelis. Ðtai kà amerikieèiai vadina dramatiðku kinu. Taèiau filmuodamas ilgà penkiø ar ðeðiø minuèiø trukmës planà negali atitrûkti nuo realios, labai þmogiðkos situacijos, negali þaisti, turi ið tikrøjø bûti ten, kur filmuojama. Tai viena prieþasèiø, kodël mëgstu ilgus planus. Jie taip pat leidþia kitaip perteikti erdvæ, galiausiai ilgas planas susijæs su laiko perteikimu, o tai kine ypaè svarbu. Vis dëlto filmo tempo pasirinkimas priklauso nuo kûrëjo intuicijos. Tai labai paprasta, bet negaliu paaiðkinti, kaip tai darau, nes tai jauèiu. Nëra vieno recepto, kaip nufilmuoti ilgà planà. Tai pabrëþiu ir savo studentams. Kiekvienas turi filmuoti taip, kaip jauèia. Kiekvienas turi skirtingà stiliø, skirtingà poþiûrá, kultûros kontekstà ir skirtingà biudþetà. Man susidarë áspûdis, kad ryðys tarp muzikos ir ilgo plano Jûsø filmuose ypatingas. Kuriant kinà svarbu viskas. Ne tik vaidinantys þmonës, bet ir filmavimo vieta, kraðtovaizdþiai, kurie, kaip ir aktoriai, turi savo veidus. Kiekvienas daiktas, kiekviena detalë svarbûs. Filmavimo aikðtelæ mes su Agnes (Agnes Hranitzky Bélos Tarro þmona ir filmø bendraautorë, red. past.) visada rengiame patys, profesionalø niekada nesamdome, nes þinome, kad turime bûti atidûs kiekvienai detalei. Muzika mano filmuose yra vienas personaþø. Ji turi savo bûtá. Privalau paþinti vienà pagrindiniø savo filmo personaþø, todël sukurti muzikà Mihaly (Mihaly Vigas visø Tarro filmø kompozitorius, red. past.) visada praðau dar neprasidëjus filmavimui. Pirmà kartà mums dirbant kartu padariau klaidà nuvykau á garso áraðø studijà ir sëdëjau kartu su juo. Po ten praleistos valandos supratau, kad trukdau muzikantams ir kompozitoriui, kuris aiðkiai ásivaizduoja, kaip muzika turi skambëti. Nuo tada jis man atneða sukurtà muzikà, mes jos paklausome ir nutariame, kas tinka, o kas ne. Galiu spëti, kad Jums bûtina turëti komandà, kuria galëtumëte visiðkai pasitikëti. Þinoma. Man padeda daug þmoniø: Mihaly, Lãszló Krasznahorkai (vengrø raðytojas, kurio kûriniai tapo Tarro filmø atspirtimi, red. past.), Agnes... Tai kûrybinës grupës pagrindas. Visiðkai pasitikiu savo grupe. Nors að pats sprendþiu, kokia bus kiekvieno kadro kompozicija, kaip judës kamera (ir daþnai ðiuo poþiûriu bûnu labai autokratiðkas), bet filmuoja operatorius ir tik jis kiekvienoje situacijoje gali bûti ðiek tiek greitesnis arba ðiek tiek lëtesnis, ir taip keisti kadro (pavyzdþiui, aktoriaus veido) pojûtá. Todël operatoriaus darbas be galo svarbus. Su veþimëlio stûmëju ( dolly guy ), kurio uþduotis uþtikrinti kameros judëjimà, kartu dirbame daugiau nei 26 metus, todël jis puikiai þino, ko noriu ir kà mëgstu. Nekenèiu filmavimo aikðtelëje aiðkinti, kà daryti. Paaiðkinu pagrindinius veiksmus, kuriuos noriu matyti atliktus, ir to uþtenka. Skamba taip, lyg tai bûtø labai paprasta... Taip ir yra. Reikia pasitikëti þmonëmis. Gráþtant prie klausimo apie ilgà planà, turiu pasakyti, kad bet koká planà filmuojant galima stabdyti bet kurioje vietoje. Pavyzdþiui, nufilmavus stambø planà, galima filmuoti vidutiná, tada vël filmuoti stambø planà, tada kamera gali pradëti judëti atverdama kità erdvæ ir taip toliau. Taèiau viename mano ilgame plane yra daug skirtingø planø. Dar 7-ojo deðimtmeèio pradþioje Jeanas-Lucas Godard as yra pasakæs, kad tikras reþisierius montuoja kamera, o ne ant montaþinio stalo. Ir að esu tas vienintelis juo patikëjæs kvailys, nes Godard as pats to nedarë (juokiasi). Svarbià vietà Jûsø filmuose uþima ðvenèiø ir ypaè ðokiø scenos, nufilmuotos naudojant ilgo plano estetikà. Jose daþnai ávyksta personaþø lûþiai. Ar ne paradoksalu, kad situacijose, kurios turëtø asocijuotis su laime ir dþiaugsmu, atsiskleidþia personaþø liûdesys ar beviltiðkumas? Ar tokios situacijos padeda ið aktoriø iðgauti tikrumo jausmà? Gana aiðkiai tai apibûdinote. Ðiomis scenomis norime parodyti þmoniø pasirinkimà. Dþiaugsmas, kurá gyvenime pasirenkame, pasako la- N UKELTA Á 5 PSL. 4 psl. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959)

5 D a i l ë Istorija fotografijose Europos parkui 20 metø Laima Kreivytë Raðyti apie Europos parkà, net ir dvideðimtmeèio proga, nëra paprastas dalykas. Jau tiek kartø kalbëta, diskutuota apie skulptûras, erdvës formavimà, naujas idëjas, kad prasmingiau atrodo patylëti. Taèiau net ir iðkalbinga tyla gali siøsti prieðtaringus praneðimus tylima, nes atëmë þadà, ar todël, kad nesinori kritikuoti? O gal viskas gerai, tad kam tuðèiai burnà auðinti? Vis dëlto kultûros procesams diskusija bûtina, o Europos parkas, net ir uþimdamas iðskirtinæ vietà tarp muziejø po atviru dangumi, retai sulaukia kritikos dëmesio. Jubiliejai paprastai tampa pretekstu apibendrinti nuveiktus darbus. Pasigirti tikrai yra kuo: parke eksponuojamos áspûdingos Magdalenos Abakanowicz, Sol LeWitto, Dennis Oppenheimo skulptûros, puikiai á aplinkà áaugæ Tei Kobayashi ir Beverly Pepper specifinës vietos kûriniai. Yra èia ir lietuviø autoriø Artûro Railos, Elenos Urbaitis, Adomo Jacovskio, Eglës Kuckaitës, Vytauto Kaðubos, Broniaus Vyðniausko, Sauliaus Vaitiekûno, Igno Ðimelio, Tado Gutausko, Evaldo Pauzos, Mindaugo Tendziagolskio, Mariaus Zavadzkio, Aloyzo Smilingio, Vlado Kanèiausko, Liongino Virbicko darbø bei specialiai parkui sukurtos didelio mastelio Gintaro Karoso skulptûros. Be skulptûrø, parke pastatytas modernus á landðaftà áaugæs edukacijos centras, suprojektuotas parko ákûrëjo. Edukacija vienas ið Europos parko prioritetø. Tai liudija ne tik minëtas centras ir parke rengiamos ekskursijos, ne tik dëmesys istorijai, paveldui (neseniai atkurtas Liubavo malûnas), bet ir lei- diniai m. iðleistos net dvi solidþios apimties ir geros poligrafinës kokybës Gintaro Karoso knygos: Europos parkas ir Liubavas. Jos suteikia galimybæ ne tik geriau susipaþinti su Europos parko idëjos gimimu ir plëtra, istoriniu ir kultûriniu kontekstu, bet ir kûrybine Karoso biografija, kuri neatsiejama nuo didþiausio jo gyvenimo projekto muziejaus po atviru dangumi kûrimo. Liubavo malûno ir jo atstatymo istorija ádomi ne tik specialistams, jai aptarti reiktø atskiro straipsnio. Ðá kartà trumpai pristatysiu didájá, skulptûrø parko ir jo kûrëjo istorijai skirtà leidiná. Vartydamas monumentalø 349 puslapiø albumà Europos parkas supranti, kad tai savotiðkas parko dvideðimtmeèio paminklas. Nors didelës apimties, knyga iðleista savo jëgomis (ið dalies parëmus Kultûros rëmimo fondui): fotografijos ir dizainas Gintaro Karoso, tekstas Karoso ir Kotrynos Dþilavjan, leidëjas Europos parkas (leidykla nenurodyta). Ðá albumà reiktø suvokti kaip menininko knygà, tolesná Europos parko formavimà spausdintu pavidalu. Tai erdvës vertimas pasakojimu, net sakme, iðryðkinant tam tikrus mitologinius parko atsiradimo bruoþus. Kartu tai menininko biografijos kûrimas, panaðus á Henry Perruchot knygas apie impresionistø gyvenimà, kai menas susipina su asmeninëmis istorijomis, laiðkais, pasakojimais, vaikystës atsiminimais. Be abejo, albumas Europos parkas daugiau akcentuoja erdvës kûrimà, kai ieðkoma tiksliausio skulptûros rakurso, santykio su gamta ir kaip ji keièiasi. Parkas atskleidþiamas ne tik (ir ne tiek) kaip muziejus su solidþia kolekcija, bet pirmiausia kaip já formuojanèios asmenybës kûrybiðkumo iðraiðka. Gintaras Karosas yra ðio albumo subjektas ir objektas jis ir kuria, ir kalba apie parko kûrimà, ir kartu pateikia savo vaizdines interpretacijas. Tai Europos parko istorija subjektyviu vidiniu þvilgsniu. Albumas padalytas á tris skyrius: Architektûra, Kraðtovaizdþio menas ir Skulptûra, kur spausdinamos daþniausiai visà atvarto plotà uþimanèios fotografijos. Prieð jas dar yra trumpa Kotrynos Dþilavjan áþanga, jos pokalbis su Gintaru Karosu Pradþia: utopija virsta tikrove ir dar vienas autorës tekstas Europos parkas patirèiø kraðtovaizdis. Albumo pabaigoje pateikiama asmenvardþiø rodyklë. Ko ðioje knygoje tikrai trûksta tai iðsamios bibliografijos. Parko istorija buvo raðoma visus dvideðimt metø daugybë autoriø ir tekstø yra sudëtinë muziejaus po atviru dangumi diskurso dalis. Ji ne tik iðryðkintø Europos parko vietà Lietuvos ir pasauliniame kontekste, bet ir atskleistø parko formavimo dinamikà bei Gintaro Karoso kûrybinës veiklos vertinimø kaità. Nemaþiau ádo- Gintaras Karosas. Edukacijos centras m. Pastatyta m. mi uþ parko vaizdø albumà bûtø tekstø apie já knyga pateikiant visas kontroversiðkas nuomones, skeptiðkus ir palankius vertinimus, politikø pasisakymus. Tada vidiná monologà papildytø þvilgsnis ið ðalies, o knygos skambesys ið mono- virstø stereo-. A TKELTA IÐ 4 PSL. bai daug. Ðios scenos rodo, kaip esame laimingi. Labai mëgstu ðokio scenas. Tai gyvenimo dalis. Michelangelo Antonioni yra sakæs, kad á filmavimo vietà jis atvykdavo anksèiau ir joje praleisdavo kelias ar daugiau valandø tiesiog stebëdamas erdvæ. Koks Jûsø santykis su filmuojama erdve? Kartais su Agnes ir operatoriumi tam skiriame daug laiko. Sëdame á maðinà, vaþinëjame ir ieðkome, kur filmuoti. Kai vieta pasirinkta, visuomet ten vykstu vienas ir màstau apie erdvæ bei ásivaizduoju filmà. Prieð pradedant Þmogø ið Londono, nuvykau á Korsikà ir bûsimose filmavimo vietose praleidau dvi dienas. Ten ir sugalvojau visà filmà, kadras po kadro. Pamatæs vietà, nusprendþiu, ar èia galësiu ágyvendinti savo idëjà. Priëmæs sprendimà, pradedu galvoti, kaip vietà parengti filmavimui, ir tik tada planuoju realø filmo biudþetà. Taèiau po Þmogaus ið Londono nusprendþiau, kad paskutiná savo filmà Turino arklys filmuosiu ne toliau kaip 15 kilometrø nuo namø. Tiesa sakant, nepavyko iki galo to ágyvendinti, nes vieta, kurioje filmavome, yra 18 kilometrø nuo mano namø. Tai tiesiog tuðèias slënis. Jis mums patiko, nes ten galima jausti gamtos ritmà. Bet reikëjo pastatyti namà, nes slënyje jo nebuvo. Norëjome senoviðko namo ið akmenø ir medþio, tad teko ieðkoti senø darbininkø, kurie prisimintø, kaip statomi tokie namai. Kai statëme namà, jau þinojau, kaip judës kamera, ir konkreèiai ásivaizdavau, kur turi stovëti merginos, tëvo lovos, kur stalas, ir kaip tarp jø judës kamera. Viskà puikiai ásivaizdavau, todël namas buvo statomas pagal mano instrukcijas. Ar tiesa, kad filmuodamas Jûs nesivadovaujate scenarijumi? Kam reikalingas scenarijus, kai galvoje visà filmà þinau pakadriui? Scenarijus man tikrai nëra reikalingas, nors, tiesà sakant, kartais filmuodami naudojame scenarijuje uþraðytus dialogus, bet ir tai priklauso nuo situacijos. Ar sutinkate, kad taip lauþote scenarijumi, kaip filmo pagrindu, besiremianèias kino kûrimo taisykles? Kokias taisykles? Ðios taisyklës nëra skirtos kino kûrimui, jos skirtos bankams ir prodiuseriams. Prodiuseriai neturi fantazijos, todël jie negali patikëti filmu. Jie nori bûti saugûs ir apgaulingai ásivaizduoja, kad turëdami rankose scenarijø jau yra saugûs. Be jokios abejonës, jie nëra saugûs! Kai pats prodiusuoju filmà, niekad neskaitau scenarijø. Kalbuosi su reþisieriumi, praðau papasakoti apie pagrindinæ situacijà, apie tai, kas filme turi nutikti, papraðau parodyti prieð tai kurtus darbus. Jei suprantu kûrëjo ásivaizdavimà, jam galiu padëti, paremti, bet jei jo nejauèiu, iðkart pasiûlau ieðkoti kitø prodiuseriø. Jûsø filmuose kamera þvelgia á pasaulá pagrindinius personaþus daþnai palikdama uþ kadro. Koks personaþo vaidmuo konstruojant filmø pasakojimà? Jei filmas kuriamas kino rinkai, yra privalu sekti tradiciniu istorijos pasakojimo bûdu, bet tai, kà mes darëme savo filmuose, skiriasi nuo áprastø, á rinkà orientuotø filmø. Galima sakyti, kad mûsø filmø kûrimo logika yra panaði, mes taip pat montuojame veiksmà ir tam tikrà informacijà, taèiau klausimas, kà mes laikome informacija? Holivude ir kino gamyboje informacija laikoma tik þmogaus istorija, taèiau mums ja gali tapti daugybë dalykø. Pavyzdþiui, Prakeiksmo sienos dalis mums yra svarbi, nes ji jau kaþkà rodo, ji jau kaþkà sako. Nufilmuojame daug dalykø ir tai yra lygiavertë svarbi informacija. Kai matote ðunis gatvëje, tai irgi svarbi informacija, kurià mes laikome filmo pasakojimo dalimi. Pamenu, po Prakeiksmo premjeros Vengrijoje prie manæs priëjo vienas baisiai nuliûdæs ir supykæs reþisierius. Jis sakë: Koká mëðlà èia sukûrëte, jei visa informacija telpa á 20 minuèiø? Kokio velnio kuriate dviejø valandø filmà tik tam, kad parodytumëte lietø!? Papasakokite istorijà, antraip niekad netapsite tikru kino reþisieriumi! Að jam atsakiau: Nenoriu bûti kino reþisierius. Tikrai, að niekada nenorëjau... Paskelbëte, kad Turino arklys paskutinis Jûsø filmas. Ar buvo sunku apsispræsti nebekurti filmø? 2007 m. rudená spaudos konferencijoje Paryþiuje aiðkiai pasakiau, kad sukursiu dar vienà ir tuomet parduotuvë uþvers duris. Tam pasakyti dideliø pastangø nereikëjo. Rizikavau tik vienu poþiûriu. Jei Turino arklio nebûèiau sukûræs taip tobulai, kaip norëjau, tuomet man bûtø buvæ ne pyragai. Jauèiau, kad paskutiná filmà sukurti bus sunku, bet, laimë, atrodo, man tai pavyko. Darbas padarytas, ciklas baigësi ir daugiau nebëra prieþasties savæs spausti. Nebëra jokios prieþasties kartotis, kopijuoti savo stiliø. Daugelis reþisieriø kopijuoja mano stiliø, bet að nematau prasmës to daryti. Bûtent todël savæs nevadinu tikru kino reþisieriumi. Tikras kino reþisierius kurtø dar 10 ar 15 filmø! Ir jam niekas nerûpëtø, nes jam tai bûtø darbas. Malonus burþua darbas. Tiesa, tik kai kuriose pasaulio dalyse, ne visur. Bûtent to að ir nenoriu. Nenoriu prarasti energijos. Nenoriu prarasti nieko, kà pasiekiau. O prarasti galima labai lengvai... KALBËJOSI LUKAS BRAÐIÐKIS 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959) 5 psl.

6 D a i l ë Kûryba kaip nedaloma visuma A TKELTA IÐ 1 PSL. tø formø abstrakcijos monotipijose (XX a. 7 8-asis deðimtmeèiai), skulptûrose (9 10-asis deðimtmeèiai) ir tapyboje ant drobës (XXI a. 1-asis deðimtmetis). Toliau mus pasitinka parodos dalis 7 9 deðimtmeèiai: tarp dviejø tiltø. Tarp dviejø tiltø buvo Ðerio dirbtuvë Uþupyje, prie Vilnelës, kaþkur ten, kur dabar ásikûrusi galerija Galera. Mano galva, ðios parodos dalies teiginys tas, jog iki 9-ojo deðimtmeèio vidurio Ðerio visokeriopas abstraktumas buvo nuosaikesnis: monotipijose ir tapyboje galima rasti abstrahuotø portretø ir peizaþø, kaip ir parodos logotipu pasirinktame Vabalai ieðko vandens (1967, kartonas, aliejus). O skulptûros gerokai masyvesnës, kaltos ið medþio monolito, todël, atrodytø, turinèios sukelti visa apimanèios prasmës monumentalumo áspûdá. Taèiau bûtent dël medþio monolitu apribotos skulptûros formos, dël to, kad po kalimo nenulygintas pavirðius, ðios skulptûros labai medþiagiðkos, o medþiagiðkumas visad pasuka interpretacijà tam tikra linkme, nes kaþkà primena. Tad nors chronologiðkiausiai ilgiausias, ðis etapas panëðëja á pasiruoðimà tiems darbams, dël kuriø Ðerio kûryba unikali ne tik Lietuvoje. Matyt, daugiausiai kuratorës Mildos Þvirblytës áþvalgumo pareikalavo parodos dalis 10 deðimtmeèio pradþia: medþiagos lengvumas. Ðiek tiek prieðistorës: 2010 m. Lietuvos dailininkø sàjunga iðleido albumà Vytautas Ðerys. Ðviesos ir ðeðëliø medþioklë. Medinës skulptûros (sudarytoja Ieva Pleikienë), kurioje skulptûros fotografijos sugretintos su neseniai á dienos ðviesà iðtrauktais Ðerio eskizais. Pieðtiniai ir þodiniai eskizai, kuriuose paðalieèiui visai neaiðkiais keliais sugretinti Parodos Vytautas Ðerys. Retrospektyva vaizdas posakiai ir skulptûrø eskizai ástriþainiø, horizontaliø ir vertikaliø tarpusavio santykiai, atskleidþia bent dalá autoriaus minèiø ir jø kelià iki baigto kûrinio. Ðá principà kuratorë ir pritaikë bei pakankamai sëkmingai iðplëtojo ðioje parodos dalyje. Judant salëje bûtent taip, kaip numatyta, tai yra pagal laikrodþio rodyklæ, galima pastebëti ádomø kuratorës sprendimà: dalies pradþioje eskizas, monotipija ir skulptûra sudëti taip, kad nuosekliai parodytø, kaip metaforos ið þodþio ir linijos virsta á spalvà ir/ar tûrá. Taèiau prie skulptûrø Karûna ir Vainikas (abi 1992, medis) ði eilës tvarka apsiverèia, dabar pirmiau pamatai skulptûrà, o tik paskui jos eskizà ir savo struktûra susijusià monotipijà. Galbût toks kûriniø organizacijos sprendimas atsirado dël kitokiø prieþasèiø, taèiau man tai pasirodë kaip detektyvinës intrigos kûrimo priemonë: ið pradþiø judama nuo detaliø prie rezultato, ir tada, kelis kartus pakartojus sistemà, iðmetami nauji rezultatai, o detalës pateikiamos kaip pratybø sàsiuvinio gale esantys atsakymai. Toks pratimas iðmokë mane þiûrint á Ðerio skulptûrà pagalvoti apie galimà jos linijinæ bei spalvinæ iðraiðkà ir tokiu praktiniu bûdu giliai atmintyje uþfiksavo, kad Ðerio kûryba yra neskaidomas fenomenas. Ádomu naujà ágûdá pasitikrinti ðios parodos dalies pabaigoje, kur eskizø, monotipijø ir skulptûrø komplektai sujungti pakankamai reliatyviais ir ne tokiais akivaizdþiais saitais. Kitoje parodos dalyje pavadinimu 10 deðimtmeèio II pusë: atvira forma rodomi Ðerio gestiniai pieðiniai, apsupæ jo medinæ kaligrafijà jei iðskirtume gesto tapybai adekvaèià gesto skulptûros kryptá, ðias bûtø galima ávardyti vieno subtilaus gesto skulptûrëlëmis. Pieðinius Ðerys kurdavo kontroliuodamas atsitiktinæ tekanèio daþo tëkmæ vartydamas popieriaus lapà. Ðie pieðiniai taip pat LDS leidyklos albumo pavidalu buvo iðleisti 2009 metais. Albume greta pieðiniø pateikti Ðerio T. KAPOÈIAUS NUOTR. eilëraðèiai. Ið dalies tai veikia kaip japoniðka kaligrafija, kurioje iðskaityti beveik nieko neámanoma, bet XVIII a. japonas intelektualas, skaitæs kaligrafijà, þinojo uþraðytà eilëraðtá atmintinai ir, kartodamas já sau galvoje, mëgavosi kaligrafijos meistro sukurta vizualizacija. Parodoje pieðiniai pateikti be eilëraðèiø, todël veikia kaip Zen kaligrafija, kuri atliekama ir kontempliuojama siekiant iðvalyti protà. Ðerio kûryba proto iðvalymas nuo prievolës interpretuoti? Parodos dalyje XXI a.: lyrinë abstrakcija ið visiðkos prasminës tylos patenkame á grieþtos geometrinës abstrakcijos pasaulá. Tapyba ant drobës ir në vienos skulptûros toks buvo XXI a. Vytautui Ðeriui. Pats iðtobulino tapybos technikà dëjo spalvà ant spalvos ir, vis nubraukdamas daþus mentele, sukurdavo daugiasluoksná faktûriná audiná. Daþnai simetriðkos geometrinës struktûros kompozicijos gali bûti suprantamos kaip daugiasluoksnës struktûros ir tvarkos paieðkos. Tad ið atskirø parodos daliø apmàstymo susideda iðvada apie meno rûðimis neiðskaidomà Vytauto Ðerio kûrybà. Ji juda link reiðkinio, kurá galima pavadinti iki neprasmës abstrahuota struktûra, ir taip iðtraukia vizualiná grynuolá arba meninius griauèius. Vis dëlto neaiðku: jei norima, kad þiûrovas prieitø maþdaug prie tokios iðvados, kam reikalinga ta dokumentinës medþiagos salelë parodos viduryje su nufilmuotais Valentino Antanavièiaus ir Arvydo Ðaltenio interviu, iðtraukomis ið kino filmø, kuriuose epizodinius vaidmenis atliko Ðerys, ávairi filmuota medþiaga ið dailininkø gyvenimo 8-ajame deðimtmetyje, nuotraukos ið poezijos vakaro buvusiuose Menininkø rûmuose (dab. Prezidentûra) bei Ðerio portretinë kûryba. Sumanymas atskleisti Justino Mikuèio vietà ir svarbà tuometiniame menininkø pasaulyje sugretinant Ðerio iðlietà jo portretà Justis (1981, bronza) ir Valentino Antanavièiaus pasakojimà apie Mikuèio asmenybæ ádomus, taèiau Antanavièiaus pateikiama informacija pernelyg nekonkreti, kad susidarytø epochos vaizdas. Vienintelë dokumentinë medþiaga, tinkanti parodos atmosferai, mano galva, yra puikiø linijiniø apsiklosèiusá Ðerá vaizduojanèiø Rièardo Povilo Vaitiekûno eskizø serija ji dera vizualine ir prasmine tyla. Þinoma, Vytauto Ðerio asmenybæ verta pristatyti, taèiau tai padaryti daug sëkmingiau pavyktø bent ðiek tiek remiantis jo paties kûrybos ir gyvenimo principais. Paroda veikia iki lapkrièio 13 d. Nacionalinë dailës galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) Dirba antradiená, treèiadiená, penktadiená ir ðeðtadiená val., ketvirtadiená val., sekmadiená val. Atsitikimai Gucio ðalyje Dailës renginiai, skirti Czesùawo Miùoszo 100-osioms gimimo metinëms Vidas Poðkus Ðimtu procentø buvo teisus tapytojas, Nacionalinës premijos laureatas Jonas Gasiûnas, kaþkam ið þiniasklaidos atstovø prisipaþinæs, kad Cz. Miùoszo ðimtojo gimtadienio proga Palangoje vykusiame,,simpoziume kûræ menininkai neprisiriðo prie Cz. Miùoszo biografijos ar jo sukurtø tekstø. Tà patá pagalvojau vaikðèiodamas po parodà Gucio stebuklø ðalyje LDS Pamënkalnio galerijos erdvëmis (ðia proga jas skaidë ne tik keli masyvûs atraminiai stulpai, bet ir juos remiantys faneriniai þmogiðki gemalai) ir ieðkodamas to, kas galëtø minëto simpoziumo parodà susieti su raðytojo, Nobelio premijos laureato vardu. Galbût minëtus personaþus ir bûtø galima susieti su Cz. Miùoszo kûryba jo eilëraðèiu Gucio zacza- rowany arba poetà tiesiogiai inspiravusia Z. Urbanowskos apysaka tuo paèiu pavadinimu. Gucio neturi nieko bendra su panaðiai skambanèiu prekiniu þenklu tai tik dël savo netinkamo elgesio muse paverstas berniukas, kurio metamorfozë Z. Urbanowskos kûrinyje nuspalvota moralizuojanèiomis spalvomis, o neilgame Cz. Miùoszo eilëraðtyje ryðkesni buitiðkai psichologizuoto egzistencializmo atspalviai. Cz. Miùoszo poetinis kûrinys ðiuo atveju,,abstraktesnis, todël bûtent jis, o ne Z. Urbanowska dël bendresnio savo pobûdþio buvo pasirinktas iðeities taðku bendram lietuviø ir lenkø kûrybiniam darbui smëlëtame Baltijos pajûryje. Kyla keli klausimai: kodël Cz. Miùoszo metinëms skirtas simpoziumas vyko Palangoje, o ne jo gimtuosiuose Ðateniuose? Ir kodël inspiracijos taðku pasirinktas ðis eilëraðtis? Taip pat vienas retorinis: jeigu prie Cz. Miùoszo kûrybos ar jo asmenybës per plenerà tiesiogiai nebuvo prisiriðta, tai gal apskritai jo nereikëjo paversti renginio,,kabliu? Neatsakiusi á ðiuos klausimus plenero darbø kolekcija lieka neaiðki kaip ir dera fantasmagoriðkajai Z. Urbanowskos, o ne Cz. Miùoszo Gucio ðaliai. Þinoma, organizuojant tarptautiná menininkø simpoziumà, sveèius lengviau patraukti raudonais saulëlydþiais ir rudeniðkai tuðtëjanèia,,basanke, nei monotoniðku Vidurio Lietuvos landðaftu. O Gucio personaþas tarptautinio renginio organizatoriams turbût pasirodë ir ðmaikðtus, ir universalus. Pasigilinus á bendresná kultûriná kontekstà ir pradëjus màstyti istoriðkai arba tiesiog átariai (o tikras ar klastojamas abipusis átarumas, kaip rodo aktualijos, ne tik lydëjo, Justyna Kabala. Be pavadinimo m. bet ir lydi bendrus lietuviø ir lenkø reikalus), galima átarti, kad,,gucio ðalimi kai kas galbût norëjo apibrëþti ne kà kità, o Lietuvà. Tuomet turbût susidurtume su keliø ðimtø metø stereotipais, pagal kuriuos mûsø Tëvynë uþsienieèiams (nebûtinai lenkams) regëjosi kaþkokia kitokia (nesinori sakyti nenormali), pilna fantastiniø bûtybiø ir kitokiø keistenybiø. O jeigu toká átarimà laikytume tiesiogine menininkø inspiracija, reikëtø pripaþinti, kad didþioji dalis plenero dalyviø su jiems iðkeltu uþdaviniu susitvarkë labai sëkmingai. Didþiuma darbø tvinksëte tvinksëjo keistenybëmis arba bent jau mieguistai somnambuliðkomis bûsenomis. Vienus jø inspiravo vidinës, asmeninës ar kultûrinës patirtys, kitus rudeniðkas Palangos peizaþas. N UKELTA Á 7 PSL. 6 psl. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959)

7 D a i l ë Reportaþai subjektyviai Evaldo Janso videoreportaþø paroda Jansas TV Jono Meko vizualiøjø menø centre Danutë Gambickaitë Daugiau nei prieð mënesá Jono Meko vizualiøjø menø centre atidarytà parodà Jansas TV verta apraðyti ir parekomenduoti. Parodoje per 12 monitoriø rodomi m. E. Janso sukurti reportaþai apie menininkus, pasakojimai ið parodø atidarymø, interviu su ðiuolaikinio meno kûrëjais. Janso TV analogø Lietuvoje neturintis kultûros reiðkinys. Nors tokiam pareiðkimui nestinga patoso, pagrindo tam galima rasti. Visø pirma, ið tiesø nëra prilygstanèiø analogø. Antra, jei vienur ar kitur reportaþø ið kultûriniø ávykiø pasitaiko, jie nëra taip puikiai ir nuosekliai pagauti, artikuliuoti, sutelkti ir parodyti su tam tikra emocija bei cinkeliu. Màstant apie Janso TV, dëmesys pirmiausia krypsta á tai, kad reportaþai visada labai aiðkiai subjektyvûs, savito jansiðko stiliuko. Nepamirðiu, kaip vienas paþástamas Vilniaus dailës akademijos studentas, paþiûrëjæs jau nebepamenu kokius videofilmus, konstatavo: O, Ekspozicijos vaizdas kokie jansiðki. Kaip nuoroda á autorinio pobûdþio judanèius vaizdus veikia ir pats reiðkinio pavadinimas Janso TV. Jis iðsyk paaiðkina, kad tai konkretaus daugeliui paþástamo þmogaus gaminys, atspindintis autentiðkà autoriaus þvilgsná á aplinkà. Tad koks gi tasai Janso þvilgsnis? Pirmas á galvà dingtelëjæs þodis judrus, arba dinamiðkas. Jis pasitvirtina, kai pamatai, jog daþniausiai Janso reportaþai yra skirtingi. Ne paslaptis, kad Jansas puikiai jauèia kamerà ir neprasèiau iðmano montaþo subtilybes. Taèiau dinamiðki ðie reportaþai ne tik formaliai, bet ir idëjiðkai, tematiðkai. Prieð pradëdama þiûrëti naujà Janso TV vaizdynà þinau, kad vienoje ar kitoje vietoje bûtinai nustebsiu, o nustebimas daþniausiai garantuoja gerus áspûdþius. Antrasis Janso þvilgsná apibûdinantis epitetas kritiðkas. Apie Janso kritiðkumà ir sarkazmà kalbëta bei raðyta nemaþai. Pavyzdþiui, meno kritikas Kæstutis Ðapoka teigia: Ankstesni jo videofilmai buvo persisunkæ tokios daþnai anekdotiðkos, Jansas TV: Gintaras Makarevièius Jansas TV: Andrius Kviliûnas neðvankios, sarkastiðkos dvasios. Kalbant apie pastarøjø keleriø metø Janso dokumentikà reikia pasakyti, kad kiek priblëso tiesioginis performatyvumas (prisimenant ankstyvuosius jo videoperformansus), tiesioginis (ne tiesmukiðkas) provokavimas, bet tai nereiðkia, kad iðnyko esminë konceptuali þvilgsnio ið apaèios linija. Janso þvilgsnis vis dar iðlieka kritiðkas, sarkastiðkas, anekdotiðkas. Tame paèiame tekste Ðapoka pamini dar vienà ið svarbiø Janso judanèiø vaizdø ypatybiø gyvenimo tirðèio fiksavimà, kuris susijæs su psichosocialine Janso pozicija. Þinoma, ðie apibûdinimai taikytini labiau nereportaþinei Janso kûrybos daliai, bet neblogai tinka ir ðiai. Psichosocialinë Janso pozicija man visada siejosi su þvilgsnio atvirumu. Atvirumas tai dar vienas svarbesniø Janso þvilgsnio epitetø. Þiûrint reportaþus atvirumas, kitaip nei galima tikëtis, nedisonuoja su kritiðkumu, o tik iðsako tam tikrà autoriaus pozicijà jos neáteigiant, paliekant laisvës kitiems poþiûriams. Janso þvilgsniui bûdingas ir jautrumas. Stebint Janso filmavimà kartais susidaro áspûdis, kad tai jis daro su ðiokia tokia apatija, per daug nesistengdamas, visada persimesdamas su kuo nors vienu kitu þodþiu. Þinoma, tai tik pirmas áspûdis, ir jis nebûtinai atspindi rezultatà. Daþnai pastebëtos bûna kaip tik tos akimirkos ir detalës, kurios padeda uþèiuopti specifinius parodos psichologijos momentus. Èia pasitarnauja ir gana ilgas buvimas su filmuojamais þmonëmis, bendravimas ir visø paþinojimas. Þiûrint Janso interviu su menininkais taip pat negali nesiþavëti. Ðásyk prisiminiau Alfonso Andriuðkevièiaus per paskaitas VDA minëtas subtilybes, kaip padaryti gerà interviu. Aiðkiausiai tada ásiminiau, kad svarbiausia teisingai uþduoti klausimà. Klausimas neturëtø bûti tiesmukas, o greièiau klastingas, su uþslëptu kabliuku, kuris ima ir iðlenda reikiamu metu. Manau, kad Janso reportaþuose ðios subtilybës kaip tik ir yra. Reportaþø paroda JMVMC ádomi kaip á vienà vietà sutelktø, ðiaip jau parodos formatu lyg ir nerodytinø kûriniø ekspozicija. Regis, èia nebûta kokiø nors ypatingø kuratoriniø uþmaèiø. Reportaþai pasirinkti remiantis populiarumo (internete daþniausiai þiûrëti) kriterijumi. Taèiau bûtent tai gali tapti intriga, viliojanti apsilankyti, nes daug kam ádomu, kas vis dëlto buvo populiariausias. Iðgirdusi apie parodà kone iðkart pagalvojau apie galbût kada nors atsirasiantá Janso TV archyvà, kuriame bus vienos ar kitos atitinkamo laikotarpio Lietuvos meno pasaulio realijos ir aktualijos, ilgainiui ágausianèios nemenkà istorinæ vertæ, kokià jau yra ágijæs, pavyzdþiui, Algimanto Kunèiaus kino uþraðø archyvas, ðiuo metu rodomas Ðiuolaikinio meno centre. Taip manau be jokios ironijos ir nuoðirdþiai linkiu ir toliau gaivinti Lietuvos ðiuolaikinio meno sklaidà. Paroda veikia iki lapkrièio 1 d. Jono Meko vizualiøjø menø centras (Gynëjø g. 14, Vilnius) Dirba antradiená ðeðtadieniná val. A TKELTA IÐ 6 PSL. Ið lietuviø efektingiausiai pasirodë J. Gasiûnas (kà daro didelis formatas!). Ir beje, reikia pasakyti, jog ðis tapytojas galbût atsispyrë nuo poezijos, tik ne Cz. Miùoszo, o J. Morrisono bent jau taip sufleruoja uþraðas,,the End jo didelës drobës viduryje. Jis, panaðiai kaip ir Cz. Miùoszas, visuotinai atpaþástamà sàvokà universalizavo, suteikdamas jai bendrà, prie konkreèios vietos ir laiko bei kultûrinio konteksto balastiðkai nepririðtà pavidalà. Taigi jo drobëje irgi ðmëþuoja,,guciðkas iðkreiptomis formomis ir masteliais baugiai viliojantis charakteris. Ið parodoje rodomø lenkø menininkø iðskirèiau minimalistines Justynos Kabalos kompozicijas, kuriose,,guciðka dvasia reiðkësi pusiau geometrinëmis, pusiau abstrakèiomis formomis. Paprastai plenero sàlygomis tapymas ið natûros suteikia menamo prasmingumo. Taèiau ðiame plenere tai nebûtø labai svarbu. Todël J. Kabalos darbe iðriðimas ágyjamas pasitelkus menamà abstrahavimà, dël kurio net ir reikliausias þiûrovas galëtø bûti átikintas, jog Cz. Miùoszo dvasia ir idealai èia kaþkur yra. Pati ekspozicija buvo chaotiðkai keista. Nesakau, kad darbai blogi ar nekokybiðki ne, taèiau ekspozicijai trûko vientisumo. Antai televizoriaus monitoriuje tik lenkø kalba be lietuviðko vertimo ar subtitrø rodomas dokumentinis filmas apie Cz. Miùoszo asmenybæ ir kûrybà niekaip neásipaiðë á bendrà kontekstà. Dabartinës politinës lenkø ir lietuviø santykiø aiðkinimosi isterijos fone pats pleneras ir paroda, matyt, turëjo tapti taikos karveliu, bendromis kultûrinëmis vertybëmis ir istorija (ðiuo punktu Cz. Miùoszo figûra pasirinkta labai taikliai) vienijanèiu kirðinamus kaimynus. Gaila, kad miglotas kalbëjimas ðio uþmojo iki galo neágyvendino. Paroda veikia iki spalio 29 d. Dailininkø sàjungos galerija (Pamënkalnio g. 1/13, Vilnius) Dirba antradiená penktadiená val., ðeðtadiená val. Kronika Spalvos ir ðokio paviliota Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje nuo spalio 26 d. veiks paroda Spalvos ir ðokio paviliota, skirta paminëti pirmosios Lietuvos baletmeisterës, ðokio pedagogës ir teatro dailininkës Olgos Dubeneckienës-Kalpokienës 120-àsias gimimo metines. Lankytojai kvieèiami susipaþinti su asmenybe, padariusia didelæ átakà Lietuvos ðokio kultûros ir scenografijos formavimui m. geguþes 30 d. Sankt Peterburge gimusi menininkë tapybos mokësi privaèiose dailininkø Levo Dmitrijevo-Kavkazskio, Boriso Anisfeldo, Franco Rubo dirbtuvëse, ðokio menà studijavo garsios rusø primabalerinos Olgos Preobraþenskajos, baletmeisterio Boriso Romanovo, ðokëjø Ivano ir Aleksandro Èekryginø studijose, vaidino Vsevolodo Mejerholdo ir Nikolajaus Jevreinovo spektakliuose m. su vyru architektu Vladimiru Dubeneckiu atvyko á Kaunà, kur aktyviai ásijungë á laikinosios sostinës kultûriná gyvenimà. Olga Dubeneckienë ðoko Kaune rengtuose koncertuose, dainininkø, raðytojø, aktoriø vakaruose, dalyvavo Vilkolakio teatro vaidinimuose, O. Dubeneckienë-Kalpokienë m. su operos soliste Adele Galauniene surengë Plastikos ir estetikos ðokiø kursus. Olga Dubeneckienë buvo viena pirmøjø Valstybës teatro choreografiø ji sukûrë ðokius beveik visoms m. statytoms operoms m. ásteigë pirmàjà lietuviø baleto studijà, iðugdë tokius talentingus baleto ðokëjus kaip Bronius Kelbauskas, Jadvyga Jovaiðaitë, Marija Juozapaitytë ir kt. Nuo XX a. treèiojo deðimtmeèio vidurio Valstybës teatre ji dirbo kostiumø dailininke, vëliau scenografe. Olga Dubeneckienë-Kalpokienë XX a. I pusës kultûriniame gyvenime dalyvavo ne tik kaip aktyvi ir ávairiapusë kûrëja ji buvo ir antrojo savo vyro dailininko Petro Kalpoko ákvëpëja, pozavo ne vienam jo paveikslui kaip amazonë, bakchantë ar tiesiog graþi, stipri moteris, kûrë intelektualios, savarankiðkos, visavertës kultûrinio ir visuomeninio gyvenimo dalyvës ávaizdá. Parodoje eksponuojami kûriniai ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Nacionalinio M.K. Èiurlionio dailës muziejaus, Lietuvos literatûros ir meno archyvo rinkiniø. Tai scenografijos eskizai, pieðiniai, portretai, fotografijos, kostiumai. RENGËJØ INF. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959) 7 psl.

8 K i n a s Ad Hoc: Nepatogus kinas kvieèia diskutuoti Dokumentiniai filmai atskleidþia opias problemas Vakar prasidëjæs penktasis Þmogaus teisiø kino festivalis Ad Hoc: Nepatogus kinas Vilniuje truks deðimt dienø (spalio d.), vëliau jis persikels á Kaunà (lapkrièio 2 6 d.), Klaipëdà (lapkrièio 8 12) ir maþesnius Lietuvos miestus. Beveik pusðimtis filmø, nagrinëjanèiø opias socialines ir politines problemas, pasakojanèiø apie posovietinës erdvës realybæ, klimato kaità, moterø teises ar Afganistano kasdienybæ... Pasak festivalio direktoriaus Gedimino Andriukaièio, Ad Hoc: Nepatogus kinas kvies ne tik á filmø perþiûras, bet ir á edukacinius uþsiëmimus bei turiningas diskusijas: Nuo kitø Lietuvoje vykstanèiø kino festivaliø skiriamës tuo, jog mûsø tikslas yra ne tik rodyti dokumentiná kinà, bet kartu inicijuoti visuomenës diskusijas opiais, taèiau aktualiais þmogaus teisiø klausimais. Todël ðiemet pasiûlysime dar daugiau susitikimø su reþisieriais, diskusijø ir kitø renginiø, kuriais siekiame plësti þiûrovø akiratá, atkreipti dëmesá á socialinius iððûkius, globalias ir vietines þmogaus teisiø problemas. Nepatogiame kine lankysis ne tik kino pasaulyje gerai þinomi ar debiutuojantys reþisieriai, susitikti su þiûrovais taip pat atvyks net 16 sveèiø ið uþsienio demokratijos aktyvistø ið Kubos, Baltarusijos opozicijos veikëjø ir nevyriausybiniø organizacijø atstovø. Per festivalio atidarymà þiûrovai susitiko su olandø reþisieriø Hanso Hermanso ir Martino Maato filme Teisingumas Sergejui ( Justice for Sergei ) nusifilmavusiu teisininku Jamisonu Firestone u, advokatø kontoros Firestone Duncan savininku. Ðioje kontoroje dirbo ir milþiniðkà korupcijos skandalà Rusijoje atskleidæs Sergejus Magnickis. Po Magnickio mirties kalëjime Firestone as aktyviai ásitraukë á kampanijà, Sekso kaina kurios tikslas pasmerkti ir nuteisti rusø teisininko mirties kaltininkus. Kilniø tikslø vedini kartu su filmo Kubos revoliucijos vaikaièiai ( The Grandchildren of the Cuban Revolution ) reþisieriumi Carlosu Montaneru á festivalá atvyks ir Kubos þmogaus teisiø aktyvistai Kubos pabëgëliø organizacijos vadovë Mileydi Fougstedt ir disidentas, þurnalistas ir buvæs politinis kalinys Osvaldo A. Valdesas. Po filmo perþiûrø jie dalyvaus diskusijose apie Kubos jaunàjà kartà, jos dabartá ir ateities lûkesèius. Aþiotaþà ðiø metø Berlyno kino festivalyje sukëlusio Chodorkovskio pristatyti atvyksta reþisierius Cyrilas Tuschis, Vilniuje jis sveèiuosis spalio 27 ir 28 dienà. Kandø ir ironiðkà filmà Drnovicës Catenaccio arba ekonominës transformacijos pradþia ( Drnovické catenaccio aneb Cesta do pravìku ekonomické transformace ) apie ðiø dienø kapitalizmo iðtakas Èekijoje pristatys reþisierius Radimas Prochazka. Vokieèiø reþisierius Jakobas Preussas studijavo teisæ Kelno ir Paryþiaus universitetuose, baigë Europos studijas Varðuvoje. Vëliau reþisierius dirbo Maskvoje, rinkimø stebëtoju ir konsultantu tarptautinëse organizacijose, þmogaus teisiø organizacijoje Reporteriai be sienø NVS ðaliø ekspertu. Kitas Chelsea Donecko istorija ( The Other Chelsea Eine Geschichte aus Donezk ) pirmasis jo pilnametraþis filmas, sulaukæs palankiø vertinimø prestiþiniuose kino festivaliuose. Ðiømetë Ad Hoc: Nepatogus kinas programa patiks smalsiems, kritiðkiems ir nebijantiems provokuojanèiø temø þiûrovams. Anot rengëjø, dauguma festivalio filmø kelia atsakomybës klausimà. Filmuose nagrinëjamos ir atskirø valstybiø aukðtø pareigûnø nebaudþiamumo, korupcijos, ir kiekvieno ið mûsø atsakomybës uþ abejingumà ir pasyvumà arba gamtai daromà þalà, neatsakingà vartojimà problemos. Todël vienaip ar kitaip kiekviena perþiûra turëtø priversti jaustis nepatogiai. Taèiau daugeliu atveju tai yra teigiamas nepatogumas, skatinantis keistis, bûti aktyvesniems, pagal galimybes prisidëti kuriant teisingesnæ visuomenæ ir geresná pasaulá, sako festivalio direktorius. Ðiemet Nepatogus kinas ypaè daug dëmesio skirs buvusiø Rytø bloko valstybiø problemoms ir kovai su korupcija tam skirtos festivalio programos Postsovietinë panorama ir Kai valdo pinigai. Þiûrovams taip pat pristatysime kasmet daug dëmesio susilaukianèias tradicines programos dalis, skirtas asmenø lygiateisiðkumui, moterø teisiø problemoms bei aplinkosaugai. Nusprendëme specialià programos dalá skirti Lotynø Amerikai pristatysime ðeðis ne vienà apdovanojimà pelniusius filmus, iðkelianèius atskirties ir socialinio teisingumo problemas ðiame regione, paþymi G. Andriukaitis. Pirmà kartà kvieèiama ádëmiau paþvelgti á vienà ðalá speciali programa Afganistanas ðiandien papasakos apie gyvenimo iððûkius ðioje valstybëje. Neseniai Lietuvos Konstitucinis teismas nutarë, kad tarp ðeimos ir santuokos negalima dëti lygybës þenklo. Daugybæ diskusijø këlusi ankstesnë ðeimos koncepcija pripaþinta diskriminacine ir prieðtaraujanèia pagrindiniam valstybës ástatymui, taèiau dël to ginèø nesumaþëjo. Ðio sàmyðio kontekste dar daugiau diskusijø sukels speciali Nepatogaus kino filmø programa Ekrane moterys. Jos herojës þiûrovams ið pirmø lûpø papasakos apie gyvenimà kitokioje ðeimoje, meilæ be santuokos ir problemas tradicinëse ðeimose, apie kurias vis dar vengiama kalbëti. Á festivalá atvykstantis flamandø reþisierius Koenas Suidgeestas pristatys filmà Karlos atëjimas ( Karla s Arrival ). Jame pasakojama, kaip gimsta jau antroji gatvës vaikø karta, o jauna motina desperatiðkai stengiasi suteikti naujagimei dukrai geresná gyvenimà. Geriausiu pernykðèiu ðvedø dokumentiniu filmu pripaþintos Ðeimos ( Familia ) autoriai Alberto Herskovitsas ir Mikaelis Wiströmas rodo uþdarbiauti ið Peru á tolimàjà Ispanijà priverstos iðvykti penkiasdeðimtmetës Nati gyvenimo dramà. Ði juosta rodo, kokie ryðiai su artimaisiais sieja þmones ðiø dienø pasaulyje ir kiek daug aukoja þmonës, paliekantys ðeimas dël jø gerovës. Du JAV kûrëjø filmai prabils apie likimus moterø, nuteistø kalëti uþ savo smurtautojø vyrø nuþudymà. Daugelis jø gyveno tradicinëse ðeimose, augino vaikus, taèiau kiekvienà dienà kentë þiaurø savo vyrø elgesá. Á fizinio ir psichologinio smurto ratà uþdarytos moterys nepalûþo. Jos siekia, kad visuomenës poþiûris á smurtà ðeimoje keistøsi. Samo Pillsbury filme Nuodëmë tylëti ( Sin by silence ) rodomos kalinës susivienijo bendram tikslui ir veikia Amerikoje jau du deðimtmeèius, palengvindamos sunkius likimo seserø iðgyvenimus ir skatindamos konkreèius ástatymø, ðvietimo sistemos, prevencijos bûdø pokyèius. Dramatiðka 26-erius metus kalinèios moters istorija áamþinta JAV kûrëjo Yoavo Potasho filme Nusikaltimas po nusikaltimo ( Crime after Crime ). Deborah Peagler nepalûþo, nors savo vyro buvo áviliota á prostitucijos tinklà ir neteisingai apkaltinta. Taèiau teisybë egzistuoja, ðásyk ji advokatø rankose. Skaudþiø, tarp musulmonø pasitaikanèiø garbës nuþudymø istorijà papasakos kanadieèiø reþisierës Shelley Saywell filmas Ðeimos vardan ( In the Name of the Family ). Filmas rodo, kad daug jaunø moterø Ðiaurës Amerikoje þûva nuo savo artimøjø rankos uþ neva uþtrauktà gëdà ðeimai. Programà Ekrane moterys Skalvijos kino centre papildys diskusijos: Smurtas ðeimoje paèios ðeimos reikalas? (spalio 24 d val.), Ar savo noru iðvyksta prekybos þmonëmis aukos? (spalio 25 d val.), Lesbietëms partnerystës nereikia (spalio 29 d val.). Plaèiau apie Ad Hoc: Nepatogus kinas 2011 festivalio svetainëje PAGAL RENGËJØ INF. Anonsai,,Tindirindis vël pradeda þygá per Lietuvà Luminaris Spalio 24 d. Vilniuje prasidës jau 9-asis tarptautinis animaciniø filmø festivalis,,tindirindis. Ðiemet þiûrovai pamatys Prancûzijos, Vokietijos, D. Britanijos, Albanijos, Indijos, Argentinos, Taivano ir daugybës kitø ðaliø (ið viso 47-iø) filmus. Spalio d., lapkrièio 3 6 d. animacijos mëgëjai filmus galës þiûrëti Ðiauliuose,,,Auðros muziejaus Ch. Frenkelio viloje, spalio d. Panevëþyje, lapkrièio 8 12 d. Kaune, kino teatre,,romuva, lapkrièio 24 ir gruodþio 9, 16 d. Nidoje. Festivalis Klaipëdoje vyks lapkrièio d. kino teatre Jûratë ir Kastytis. Vilniuje festivalis vyks Pasakoje ir Skalvijoje, Lietuvos kinematografininkø sàjungoje. Ðiemet 11-oje Tindirindþio nominacijø varþysis 244 filmai, jie padalyti á 21 konkursiniø filmø programà. Lietuviø filmø programa atskleis animacijos raidos kryptis, ji sudaryta beveik tik ið jaunø autoriø filmø. Lietuviø studentø programa pasiþymi itin originaliais darbais. Naujausios ir graþiausios animacinës ávairiø ðaliø pasakos surinktos filmø vaikams programoje. Eksperimentiniø filmø programoje ieðkoma naujø iðraiðkos formø, figûrø ir elementø. Bûsimø pasaulinës animacijos þvaigþdþiø filmai bus rodomi debiutiniø darbø programoje. Ðiemet programos kino teatruose nebus kartojamos, todël norintys pamatyti daugiau animacijos turi spëti apsilankyti visuose seansuose. Lietuviðkai ágarsintos visos keturios programos vaikams. Trumpametraþiai konkursiniai filmai subtitruoti lietuviðkai. Spalio d. Vilniaus kolegijoje vyks Tarptautinio animaciniø filmø festivalio Tindirindis 2011 ir VTDK Dizaino fakulteto Interaktyviojo dizaino katedros rengiamos Animacijos meistrø kûrybinës dirbtuvës, kurias remia Lenkø institutas. Kûrybiniø dirbtuviø temos: Lëliniø animaciniø filmø kûrybinis ir techninis procesas ir Lëlinës animacijos kûrybos ypatumai, SE-MA- FOR studijos filmai. Kûrybines dirbtuves ves Wojciechas Leszczyñskis ( SE-MA-FOR studijos Lodzëje gamybos vadovas, lëlinës animacijos prodiuseris ir gamybos vadovas) ir Valentas Aðkinis (,,Vilanimos filmø studijos reþisierius). Tarptautinis,,Tindirindþio þiuri rinks Kieèiausius rieðutëlius brandþiausi ir kûrybiðkiausi animaciniai filmai bus apdovanoti Stiklinio rieðuto prizais. Lietuvos kinematografininkø sàjungoje bus parodytos trys festivalio retrospektyvos:,,se-ma-for studijos animaciniø filmø retrospektyva ir paskaita apie lenkø lëlinæ animacijà,,,tindirindþio festivalio þiuri narës Natalijos Lukinykh kûrybos pristatymas bei Aurikos ir Algirdo Seleniø filmø rodymas. Tarptautinis animaciniø filmø festivalis Tindirindis rodo nekomercinius filmus. Jo misija kuo plaèiau pristatyti pasaulinës animacijos spektrà: ávairiø stiliø, nacionaliniø mokyklø atstovø darbus, parodyti animacijà, kuri skatina kûrybiðkumà. PAGAL RENGËJØ INF. 8 psl. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959)

9 Psichoanalitikø kinas Krësle prie televizoriaus Suprantu, kad pas mus aktualiau skamba ðildymo kainos ar Seimo radikalø pastangos átvirtinti krikðèioniðkà ðeimos sàvokà, bet vis dëlto siûlau prisiminti prieð ðeðerius metus ekranuose pasirodþiusià Stepheno Gaghano Sirijanà (LNK, 23 d ). Filmas atskleidþia arabø politikos uþkulisius, ir tai tikrai ádomiau uþ sudëtingo amþiaus sunkumus patirianèio seimûno erotinius nuotykius. Sirijanos iðeities taðkas yra vieno arabø emyratø sosto paveldëtojo reformatoriaus Nasiro noras atiduoti teisæ iðgauti dujas jo ðalyje kinams, o ne amerikieèiø kompanijai. To uþtenka, kad prasidëtø nematomas karas, á kurá ápainioti ir galingi finansininkai, ir CÞV veteranai, ir arabø naftà iðgaunantys imigrantai pakistanieèiai. Trumpai tariant, Gaghanas átikinamai rodo, kokiais ryðiais pasaulyje susietas didysis energijos iðtekliø verslas. Rengdamasis filmui, jis apkeliavo ne vienà ðalá (Prancûzijà, Italijà, Ðveicarijà, D. Britanijà), kur susitiko su ávairiais informuotais asmenimis. Pasak reþisieriaus, uþdavæs penkiems þmonëms tà patá klausimà, jis iðgirsdavo penkis skirtingus atsakymus, kurie padëdavo toliau rutulioti filmo siuþetà. Pamaþu filmas tapo pasakojimu apie tai, kaip funkcionuoja valdþios pogrindþiai. Filmo kûrëjai rëmësi Marija Antuanetë buvusio CÞV agento Roberto Baerio, dirbusio Viduriniuosiuose Rytuose metais, knyga. Bûtent Baeris ákvëpë George o Clooney suvaidintà herojø. Bet jis tik vienas ið septyniasdeðimties personaþø, neatsitiktinai Clooney sakë, kad tikroji Sirijanos þvaigþdë yra scenarijus. Apie tai, kad Kinija perka þemes skirtinguose þemynuose, pastaruoju metu daug raðoma ir kalbama. LTV pirmadiená (24 d ) dokumentinio kino vakare parodys BBC dokumentiná filmà Kinai ateina (2011). Jo autoriai Justinas Rowlattas ir Robinas Barnwellas apkeliavo tris þemynus, kad iðsiaiðkintø ðiø dienø Kinijos átakà pasaulio raidai. Pirma filmo dalis skirta Afrikai. Ilgai màsèiau, kodël Sofios Coppolos filmà Marija Antuanetë (2005) LNK nusprendë rodyti sekmadienio rytà (23 d ), bet taip ir nesupratau. Provokuojantis pasakojimas apie 1793 m. nukirsdintà Prancûzijos karalienæ, kurios nekentë prancûzø liaudis (nes buvo austrë ir dar neregëtai iðlaidi) ir nemylëjo karalius Liudvikas XVI, laikomas talentingos reþisierës nesëkme. Coppola pateikia neáprastà karalienës traktuotæ pasakoja apie jaunà merginà, kuri atsiduria grieþtoje rûmø aplinkoje, privalo paisyti jos taisykliø, yra nuolat stebima, taigi suranda iðeitá paèios susikurtame malonumø, dþiaugsmø pasaulyje. Todël ir reþisierë susitelkë ties asmeniniu karalienës gyvenimu, jos jausmais, nes Coppolà nelabai domino didþioji istorija. Pagrindiná vaidmená filme sukûrë Kirsten Dunst. Prancûzø vyriausybë suteikë Coppolai specialø leidimà filmuoti Versalyje. Marija Antuanetë pasakoja karalienës istorijà taip, tarsi ji bûtø mûsø amþininkë, kupina kompleksø ir baimiø, apie kuriuos neþinojo anø laikø þmonës. Sudëtingà þmogaus psichikos þemynà atradæs Sigmundas Freudas, ko gero, bûtø nustebæs, jei pamatytø, kaip daþnai psichoanalitikai tampa filmø herojais. Gary Flederio 2001 m. filme Netark në þodþio (LNK, 27 d ) garsø Niujorko psichiatrà Natanà vaidina Michaelis Douglasas. Á daktarà kreipiasi kolega, praðydamas konsultacijos jaunai neurastenikei Elizabet. Ið jos Natanas suþino kodà, kuris já atves prie nusikaltimo tyrimo. Philo Joanou 1992 m. filmo Galutinis tyrimas (LNK, 26 d ) herojus yra Richardo Gere o suvaidintas psichoanalitikas, kuris ásimyli vienos savo klienèiø, kuri apkaltinta þmogþudyste, seserá. Bûtø ádomu pasvarstyti, kodël tradicinius sekliø vaidmenis kinematografininkai vis daþniau patiki psichoanalitikams. Matyt, todël, kad ir filmø veiksmas vis daþniau persikelia á þmogaus psichikà. Manau, kad psichoanalitikas geriausiai iðanalizuotø ir reþisieriaus M. Nighto Shyamalano filmus. Beje, nuo jo Ðeðtojo pojûèio ir prasidëjo pastaruoju metu, mano galva, pernelyg iðplitusi mada apgaudinëti þiûrovus, tik pabaigoje paaiðkinat, kad tai, kà jie matë filme, ið tikrøjø yra personaþo psichikos atspindys. M. Nightà Shyamalanà domina ateiviai ið kosmoso, þmogaus ir visatos paslaptys, viskas, kas neáprasta ir nepaaiðkinama. TV3 (23 d. 21 val.) parodys jo filmà Ávykis (2008). Filmo herojai papûtus vëjui pradeda masiðkai mirti keistomis aplinkybëmis. Ar tai nauja terorizmo forma, ar nepavykæs eksperimentas, ar cheminis ginklas, aiðkinasi Marko Wahlbergo herojus paprastas Filadelfijos mokytojas. Jei bûèiau TV3 filmø planuotojas, Ávyká sukeisèiau vietomis su Tamaros Jenkins 2007 m. Sevidþiø ðeima (23 d ). Pastarasis man pasirodë daug aktualesnis. Tai filmas apie ðeimos santykius, apie tai, kas mus sieja ir skiria su artimaisiais, apie brendimo baimæ, kuria uþsikrëtë ir vis labiau infantilëjantys lietuviai. Pagrindiniai filmo herojai yra brolis ir sesuo, juos suvaidino puikûs aktoriai Laura Lynney ir Philipas Seymouras Hoffmanas. Vendë nori tapti dramaturge, Jonas dësto universitete. Jie visiðkai nejauèia poreikio gilintis á ðeimos istorijà, gyvena savo gyvenimà, bet sunkëjanti tëvo bûklë priverèia juos pasirûpinti ðiuo þmogumi, kurio jie vengë jau daug metø. Reþisierë sako, kad filmà sukûrë norëdama iðsiaiðkinti, kaip suaugæ þmonës reaguoja á tëvø senëjimà. Ji mano, kad ðiuolaikinæ visuomenæ apibûdina baimë suaugti, pasenti, mirti. Vendës ir Jono istorijà reþisierei ákvëpë pasaka apie Jonukà ir Gretutæ. Psichoanalitikas Bruno Bettelheimas teigë, kad ði pasaka iliustruoja sunkumus, su kuriais susiduriama þengiant á brandos amþiø. Jûsø JONAS ÛBIS Budos miðko pasakos Mindaugo Survilos dokumentinis filmas Stebuklø laukas Gediminas Kukta Mindaugo Survilos dokumentinis filmas Stebuklø laukas (2011) prasideda epizodu su dviem briedþiais miðke, lyg patvirtinanèiu jo, pirmiausia gamtininko, atidaus ir kantraus aplinkos stebëtojo, ir tik paskui kino reþisieriaus statusà. Kai þvërys dingsta, kitame kadre vël gamtos vaizdelis stambiu planu filmuojama zylë lesa pakabintà laðiniø gabalëlá. Taèiau jau iðgirstame þmogaus balsà. Kol kas kalbantysis mums nerodomas, jis tik nesklandþiai, su pertrûkiais kaþkà kalba apie mirtá, apie palaidojimà ne su visais. Kreipiasi á ðalia, uþ kameros, esantá Mindaugà aiðkiai girdimas reþisieriaus vardas. Ðis judesys á autoriaus pusæ visà filmà kartosis ir bus svarbus. Tiksliau, filmuojantysis nesislëps, nekurs objektyvumo áspûdþio. Reþisierius ir operatorius Survila filme visà laikà bus juntamas ðalia tarp Budos miðke gyvenanèiø þmoniø, èia pasistaèiusiø namus ir uþdarbiaujanèiø netoliese veikianèiame Kariotiðkiø sàvartyne. Tokia subjektyvumo aura atskiria Stebuklø laukà nuo reportaþo stiliaus, o kûrëjà nuo Budos gyventojø taip niekinamø þurnalistø. Reþisierius kuria ne faktais grástà televizijos reportaþà, bet dokumen- tiná filmà ar, kaip skelbia informaciniai juostos praneðimai, poemà. O poemos þanras jau savaime pritraukia þanrui privalomà epiðkumà, neretai didingà tonà ir lyrizmà, apeinamà televiziniø reporteriø, bet vertinamà lietuviø dokumentininkø. Survila pasakoja apie paribio, tiksliau visiðko visuomenës uþribio þmones. Ðis uþ pabrëþiamas ir filme: jau minëtame áþangos epizode, kai skamba uþkadrinis balsas, ir finale, kai pasirodþius pabaigos titrams uþ kadro girdime optimistiðkai prabylantá vyrà: Mes iðgyvensim, mes iðliksim (...nes mirðta tik svoloèiai, dar anksèiau filme pareiðkia vienas jo personaþø). Taèiau pabaigos titruose árëminti Budos miðko gyventojø vardai ir pavardës byloja kur kas liûdnesnæ tiesà: daugelio jau nebëra tarp gyvøjø. Ðtai taip Stebuklø lauke gimsta dokumentinio kino tiesa ir galia: reþisierius spëjo uþfiksuoti nykstanèià bendruomenæ, savotiðkà iðoriniam pasauliui mums anonimiðkà gentá. Filmuodamas jos aplinkà ir þmones Survila sàmoningai renkasi dalyvaujanèio, ásitraukianèio á filmuojamà vaizdà, bet iðliekanèio stebëtoju kûrëjo pozicijà. Herojai kreipiasi á já, iðsikalba jam, reaguoja á ðalia esanèià kamerà. Taip Budos miðko gyventojai ir reþisierius netiesiogiai reflektuoja ir filmo kûrimo procesà. Bene stipriausiame, paveikiausiame, bet, laimë, dirbtinai nesureikðmintame Stebuklø lauko epizode vienos ið moterø pokalbyje mobiliuoju telefonu su sûnumi Kûèiø vakarà kadre ðmëkðteli ir reþisieriaus ranka, ið aðarojanèios motinos atsiimanti mobiløjá telefonà. Taip autorius ásiterpia á savo kuriamà pasaulá, suardo (nors filmas dokumentinis) jo fiktyvumà. Ið esmës Survila atlieka kultûros antropologo, stebinèio á uþmarðtá besitraukianèià bendruomenæ, funkcijà. Jis ásilieja á fiksuojamà aplinkà ir taip savo kamera jà apraðo bei kartu áraðo á kinematografinæ atmintá, áamþina kino dokumente. Tai stiprioji Stebuklø lauko ypatybë. Ir net akivaizdus vaizdo brokas (vietomis bloga vaizdo rezoliucija, vaizdo sulëtëjimai) nebeatrodo svarbus. Lyg pro aprûkusá stiklà nufilmuoti interjerai ar pasisëdëjimas naktá prie lauþo, primityviai grojant, matyt, tarp ðiukðliø rastam prisukamam þaisliukui, pulsuoja autentika, bet kartu ágyja pasakiðkumo su savais stebuklais atspalvá. Neatsitiktinai dauguma epizodø filmuoti simboliðku metu prieð ir per Kalëdas. Taip pirmoji filmo pavadinimo prasmë stebuklø laukas, nes niekad neþinai, kà sàvartyne gali aptikti, atsiveria kitu kampu, ir filme atsiranda antras dugnas. Þavi Survilos meistriðkai stambiu planu nufilmuoti þmoniø veidai. Jie lyg Ðarûno Barto filmuose visad kadro centre, atrodytø, lengvai palieèiami. Nors filmuodamas veidus Survila neiðlaiko fizinës distancijos (objektyvas arti þmogaus), jis neperþengia vidinës ribos, juntamos, matyt, tik paties kûrëjo. Reþisierius etiðkai stoiðkas filmuojamøjø atþvilgiu, o stebuklingai objektyvo akiai atsivëræ herojai nepraranda, patetiðkai kalbant, savæs. Nors filmo autorius akivaizdþiai pasitiki pasakojamàja vaizdo galia, jis, deja, ne visada kalba pats uþ save. Palikti likimo valiai vaizdai kartais nevirsta netikëta metafora, neágauna simboliðkumo. Tokiø epizodø, kur vienas kitas dramaturginis ëjimas bûtø nepakenkæs, o ir montaþo þirklës padëjusios, filme esama daugiausia vidutiniais planais nufilmuotose scenose, kai þmonës darbuojasi prie savo kukliø nameliø, prausiasi, kuièiasi sàvartyne. Tiesa, panaðiø scenø filme maþuma, todël dokumentinis filmas ir netampa atsitiktiniø vaizdø virtine. Kai netikëtai kadre pasirodo medyje pakabinta apversta Lietuvos vëliava, reikðmës gimsta paèios. Kad ir paèios paprasèiausios. Metonimiðkai kalbant, apie apverstà, kitoká pasaulá (Lietuvà), kuris amþinosiomis vertybëmis, be abejo, niekuo nesiskiria nuo likusios Lietuvos. Survila neklausia, kodël ðie þmonës atsidûrë Budos miðke, primygtinai nesigilina á kiekvieno ið jø istorijà, nieko neteisia, nesistengia interpretuoti. Taèiau bûtent todël filmas ágyja svarbos ir aktualumo. Bet aktualumo ne socialiniame lygmenyje, o (lietuviø) kino lauke, kur, laimë, dar pasitaiko maþø kinematografiniø atradimø. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959) 9 psl.

10 S p a l i o Parodos VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Paroda Vytautas Ðerys. Retrospektyva Igno Krunglevièiaus videoinstaliacija Pasakojimas su netikëta atomazga Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Japonijos fondo paroda Rankdarbiai: tradicijos ir meistriðkumas Radvilø rûmai Vilniaus g. 22 iki 26 d. Miko J. Ðileikio ir Teofilio Petraièio premijø dailës konkurso paroda Lietuvos sakmë Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3 A Paroda Gotika. Renesansas. Barokas Valdovø rûmø interjero vertybës Paroda Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmø radiniai Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 Ramûno Danisevièiaus fotografijø paroda Bûti laiku Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 Paroda Skulptoriai skaito Donelaitá Lietuvos dailininkø sàjungos parodø salë Vokieèiø g. 4/2 Galerijos vitrinoje tarptautinë metalo meno bienalë METALOfonas Vilniaus rotuðë Didþioji g. 31 iki 30 d. Aloyzo Stasiulevièiaus paroda Kûrybos versmë Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 IV tarptautinë emalio meno bienalë Vilnius 2011 LDS Pamënkalnio galerija Pamënkalnio g. 1/13 iki 29 d. Gucio stebuklø ðalyje, skirta 100-osioms Czesùawo Miùoszo gimimo metinëms Jono Meko vizualiøjø menø centras Gynëjø g. 14 Paroda Jansas TV Kauno paveikslø galerija K. Donelaièio g. 16 Kauno bienalë Tekstilë 11: Dar kartà ðokam pirmyn M.K. Èiurlionio dailës muziejus V. Putvinskio g. 55 Kauno bienalë Tekstilë 11: Dar kartà ðokam pirmyn. Reiko Sudo (Japonija) paroda Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus Putvinskio g. 64 Kauno bienalë Tekstilë 11: Dar kartà ðokam pirmyn. Maximo Laura (Peru) paroda; Texere paroda Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 Auðros Andziulytës tapybos paroda Viraþai 2011 Maironio lietuviø literatûros muziejus Rotuðës a. 13 Juliui Viktorui Kaupui skirta paroda Pasaulis tarsi ástabi pasaka... Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Keramikø simpoziumo Mes darbø paroda Ryðiø istorijos muziejus Rotuðës a. 19 nuo 21 d. Priit Pajos (Estija) tapyba 7md rekomenduoja Dailë Ruoðiantis Vëlinëms, nusiteikti màstyti (ir juokauti) apie mirtá padës Vidmanto Ilèiuko paroda Pleneras. Galerijoje Vartai atidaus stebëtojo darbus pristato kuratorë Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë. Vartai (Vilniaus g. 39, Vilnius) dirba antradiená penktadiená val., ðeðtadiená val. Paroda veikia iki lapkrièio 5 d. Nemaþiau makabriðkumo, nors ir visai kitokio, yra grafiko Edmundo Saladþiaus pieðiniø parodoje Vilniaus grafikos meno centro galerijoje Kairë deðinë, kur rodomi iki ðiol niekur nerodyti pieðiniai ið m. laikotarpiu sukurtø ciklø: 90-ieji metai ( ), Ðunys (1986), Kauno vaizdai (1989), Vizijos ( ). Paroda veiks iki lapkrièio 4 d. Galerija dirba antradiená penktadiená val., ðeðtadiená val. Muzika Spalio 22 d. 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje skambës Franzo Liszto muzika. Pasaulinæ Liszto dienà maestro Juozo Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras su Kauno valstybiniu choru (meno vad. ir vyr. dir. P. Bingelis), dainininkais Asta Krikðèiûnaite, Rita Novikaite, Edmundu Seiliumi ir Liudu Mikalausku bei vargonininku Bernardu Vasiliausku atliks itin sudëtingà ir retai koncertø salëse skambanèià oratorijà Kristus. Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 21 d. 19 val. N. Paltinienës sceninës veiklos 60-meèio koncertas P. Koleèko SALOMËJOS BYLA. Reþ. T. Jaðinskas (Salë 99) 23 d. 18 val. Europos pjesiø skaitymai. V. Klimaèeko ÈECHOVAS BOKSININKAS. Reþ. D. Survilaitë (Salë 99) 25 d. 18 val. W. Shakespeare o JEI TAIP, TAI ÐITAIP. Reþ. P.E. Budraitis Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija Lietuva carø valdþioje; Lietuvos valstieèiø buities kultûra; Kryþdirbystë Stanislovo Þvirgþdo paroda Lietuviðki peizaþai Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 iki 23 d. Algimanto Kunèiaus paroda Kino uþraðai: Lietuvos aido galerija Trakø g. 13 Rasos Jonës Ðataitës-Rudënienës tapybos paroda Buvojimai LDS galerija Kairë deðinë Latako g. 3 Edmundo Saladþiaus pieðiniø paroda Giedrës Mikulskaitës grafikos darbø paroda Neiðaiðkintos aplinkybës Galerija Vartai Vilniaus g. 39 Vidmanto Ilèiuko paroda Pleneras Arkos galerija Auðros Vartø g. 7 Dalios Dokðaitës tapybos tuðu ir kaligrafijos paroda Keturi metø laikai Tapybos paroda Jau saulelë vël atkopdama budina svietà, skirta K. Donelaièio 300 m. sukakèiai Benjamino Jenèiaus akvarelës darbø paroda Slenksèiai VDA galerija Akademija Pilies g. 44/2 iki 29 d. Valdo Simuèio tapyba VDA parodø salës Titanikas Maironio g. 3 Ðiuolaikinës jaunøjø Danijos, Norvegijos ir Farerø salø menininkø kûrybos paroda NBeX project 2011 Titanic Vilniaus fotografijos galerija Stikliø g. 4 iki 29 d. paroda Naujoji Slovakijos fotografija Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus Pilies g. 40 iki 24 d. II tarptautinio Þvëryno plenero paroda Þvëryno reminiscencijos Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Vidmanto Zarëkos tapyba nuo 26 d. paroda Spalvos ir ðokio paviliota, skirta baletmeisterës, ðokio pedagogës ir teatro dailininkës Olgos Dubeneckienës- Kalpokienës 120-osioms gimimo metinëms Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Juvelyrikos paroda Auksinë kûryba (Lodzës dailës akademija) Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos galerija Ðv. Jono g. 11 iki 28 d. Algirdo Valantiejaus fotografijø paroda Ekspedicija Antarktida 2011 ARgenTum galerija Latako g. 2 iki 29 d. Rûtos Petronytës paroda,,vagiðiai Senamiesèio menininkø galerija Totoriø g nuo 22 d. Lauros Pold, Maaritos Murkos, Siirjos-Liisos Eelmos paroda Tapyba ið Estijos Vilniaus vaikø ir jaunimo meno galerija Vilniaus g. 39/6 Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos mokiniø pieðiniø paroda Paslaptingieji parkai, skirta Edouardo Andre 100-osioms mirties metinëms Galerija 2W Pilies g. 8 9 Kûrybiniø dirbtuviø Drevinë puðis paroda Dailininkø menë Ðeimyniðkiø g. 23 iki 30 d. Svajûno Armono tapybos darbø paroda Juodosios gulbës sapnas Galerija Ðofar Mësiniø g. 3A/5 Pauliaus Arlausko kûrybos paroda Mirtis KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Kauno bienalë Tekstilë 11: Dar kartà ðokam pirmyn Kauno fotografijos galerija Rotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2 iki 30 d. paroda Vladimir Birgus. Fotografijos Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Laimos Drazdauskaitës ir Audronës Petraðiûnaitës tapybos paroda ið ciklo Duetai Galerija Balta M. Valanèiaus g. 21 Laimos Orþekauskienës paroda Penkiasdeðimtmetës. Pitijos KLAIPËDA Lietuvos dailës muziejaus Prano Domðaièio galerija Liepø g. 33 Paroda Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ KKKC parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Algimanto Ðvëgþdos tapybos ir pieðiniø paroda iki 23 d. Danijos ðiuolaikinio meno paroda Bedlamas. Apie normalumà ir kitas manijas Klaipëdos galerija Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Taikomojo meno paroda Atspindys Herkaus galerija Herkaus Manto g. 22 Tapybos paroda Kristijonas Donelaitis. 300 metø jubiliejø pasitinkant Klaipëdos fotografijos galerija Tomo g. 7 Juozo Laivio paroda Skanografijos ÐIAULIAI Dailës galerija Vilniaus g. 245 Martyno Juro ambrotipijø paroda Stiklo namai Emilës Pociûtës paroda Portretiniai vaizdiniai PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 iki 23 d. paroda Panevëþio dailës dienos 2011 Fotografijos galerija Vasario 16-osios g. 11 Jaunøjø fotografø paroda Blyksniai d L.A. Minkaus BAJADERË. Dir. M. Staðkus 23 d. 12 val. S. Prokofjevo PELENË. Dir. A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyrius) 26 d RAUDONOJI ÞIZEL (pagal P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.). Dir. R. Ðervenikas 28 d. 18 val. R. Wagnerio VALKIRIJA. Dir. M. Pitrënas Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 22 d A. Èechovo DËDË VANIA. Reþ. E. Lacascade as (Prancûzija) 23 d. 12 val. K. Èiukovskio DAKTARAS AISKAUDA. Reþ. E. Jaras 26 d T. Dorsto, U. Ehlerio NU- SIAUBTA ÐALIS. Reþ. G. Varnas 28 d F. Dostojevskio STEPANÈI- KOVO DVARAS. Reþ. J. Vaitkus Maþoji salë 21 d. 19 val. R. Granausko DUBURYS. Reþ. S. Raèkys 22 d. 16 val. J. Griðkoveco PLANETA. Reþ. A. Dainavièius 23 d. 16 val. I. Villqisto HELVERIO NAKTIS. Reþ. J. Vaitkus Vilniaus maþasis teatras 21 d B. Clarko PALAUKIT, KIENO ÈIA GYVENIMAS? Reþ. J. Vaitkus 22 d F. Bordon PASKUTINIAI MËNESIAI. Reþ. statytojas R. Tuminas, reþ. A. Dapðys 23 d. 12 val. J. Donaldson KAS TAS GRUFAS? Reþ. A. Gluskinas 23 d. 16 val. T. Letts VESTONAI. Reþ. V. Malinauskas 25 d. 13 val. KARALAITË IR PRINCAS KRABAS. Insc. aut. ir reþ. A. Sunklodaitë 25 d E. Albee io TRYS AUKÐTOS MOTERYS. Reþ. R. Kudzmanaitë 26, 28 d M. Ivaðkevièiaus MISTRAS. Reþ. R. Tuminas 27 d M. Ivaðkevièiaus MADAGASKARAS. Reþ. statytojas R. Tuminas, reþ. A. Dapðys Valstybinis jaunimo teatras 21 d. 18 val. P. Vaièiûno PATRIOTAI. Reþ. J. Vaitkus 22 d. 12 val. V.V. Landsbergio ANGELØ PASAKOS. Reþ. V.V. Landsbergis (Salë 99) 22 d. 18 val. LEDI MAKBET (pagal W. Shakespeare o pjesæ). Reþ. A. Latënas 23 d. 15 val. Europos pjesiø skaitymai. 26 d. 18 val. A. Anros BESTIJA ÞYDROM AKIM. Reþ. G. Makarevièius 27 d. 18 val. H. Melville io RAÐTININKAS BARTLBIS. Reþ. ir insc. aut. R. Kazlas 28 d. 18 val. D. Wassermano SKRYDIS VIRÐ GEGUTËS LIZDO. Reþ. V. Griðko (Rusija) OKT/Vilniaus miesto teatras 21 d Nacionaliniame dramos teatre M. Bulgakovo MEISTRAS IR MARGARITA. Reþ. O. Korðunovas 21 d. 19, 21 val. OKT studijoje (Aðmenos g. 8) K. Marèiulyno-Bo Haengo AUKSINË ÐVENTYKLA. Reþ. E. Mikulionytë ir K. Marèiulynas-Bo Haeng Rusø dramos teatras 21 d. 18 val. N. Simono PASKUTINYSIS AISTRINGAS MEILUÞIS. Reþ. O. Lapina, J. Bogdanoviè-Golubeva 22 d. 18 val. R. Cooney Nr. 13. Reþ. E. Muraðovas 23 d. 18 val. E.-E. Schmitto DVIEJØ PASAULIØ VIEÐBUTIS. Reþ. S. Raèkys 23 d. 12, 14 val. Z. Hoppo STEBUKLINGOJI KREIDELË. Reþ. O. Lapina 24 d. 18, 20 val. NAKTIS PRIEÐ DIENÀ (pagal A. Achmatovà ir M. Cvetajeva). Reþ. E. Stankevièiûtë (rodomas rusø ir lietuviø k.) Teatras Lëlë Didþioji salë 22 d. 12 val. S. Marðako KATËS NAMAI. Reþ. A. Mikutis 23 d. 12 val. S. Siudikos PRINCESË IR KIAULIAGANYS. Reþ. A. Mikutis 23 d. 19 val. NO CONCERT. Reþ. V. Bareikis (teatro judëjimas No Theatre ) 27 d val. PREMJERA! V. Mazûro, D. Èepauskaitës JÛRATË IR KASTAUTAS. Reþ. ir dail. V. Mazûras, komp. F. Latënas Maþoji salë 21 d PASVYDO (A. Strazdo eilëraðèiø pamatymai suaugusiems). Reþ. ir dail. A. Bagoèiûnaitë-Paukðtienë 22 d. 14 val. AUKSO OBELËLË, VYNO ÐULINËLIS (pagal lietuviø liaudies pasakà). Scenarijaus aut. ir reþ. R. Drieþis 23 d. 14 val. PASAKA APIE VËÞLIUKÀ. Inscen. aut., reþ. ir dail. A. Mikutis Keistuoliø teatras 21 d.19 val. PINOKIO KRONIKOS 22 d.19 val. JUOKDARIO MIRTIS, ARBA KAS NUÞUDË ÐEKSPYRÀ. Reþ. A. Giniotis 23 d. 12 val. GELTONØ PLYTØ KELIAS. Reþ. A. Giniotis 10 psl. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959)

11 27 d. 19 val. PENKTAS VEIKSMAS (pagal A. Stroganovo komedijà Aktas ). Reþ. A. Kaniava Kauno kamerinis teatras 21 d. 18 val. D. Èepauskaitës BE GALO ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË. Reþ. S. Rubinovas 27 d. 14 val. Kaiðiadoriø raj. Ringailiø kultûros centre, 27 d. 18 val. Kaiðiadoriø raj. Þieþmariø kultûros centre Muzika Bibliografinës þinios FILOSOFIJA. PSICHOLOGIJA 28 d. 19 val. S. Ðaltenio ÐKAC, MIRTIE, 23 d. 18 val. C. Fréchette ÞANAS IR gyvai : susitikimas su dainininke V. Povilio- Antropoteosofija / Astrëja. Vilnius : Tiamata, [2011]-. (Ár.) VISADOS ÐKAC.... Reþ. A. Latënas Menø spaustuvë 21 d. 19 val. Kiðeninëje salëje KOKIA ÈIA TEISYBË? ( Trupë liûdi ) 21 d. 19 val. Kiðeninëje salëje ANTIGONË (NE MITAS). Reþ. I. Stundþytë 23 d. 15 val. Kiðeninëje salëje KAMPA- VORIS. Kûrëjos S. Mikalauskaitë, I. Paèësaitë (teatras Dansema ) 23 d. 19 val. Kiðeninëje salëje C. Grauþinio VISKAS ARBA NIEKO. Reþ. C. Grauþinis (teatras cezario grupë ) 24 d. 12 val. Infotekoje PASAKØ PIRMADIENIAI MAÞYLIAMS. Pasakas seka S. Degutytë ( Stalo teatras ) 25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje PREMJERA! KOPËÈIOS. Choreogr. E. Vizbaraitë 25 d. 19 val. Juodojoje salëje ATVIRAS RATAS. Reþ. A. Giniotis (teatras Atviras ratas ) 27, 28 d , 29 d Kiðeninëje salëje festivalis Ad hoc: nepatogus kinas d. 14 val. Juodojoje salëje PREMJERA! STEBUKLINGAS MEDIS. Kûrybinë grupë M. Markevièius, A. Balionis, M. Suèyla, E. Lipskij BEATRIÈË. Reþ. S. Rubinovas Kauno valstybinis lëliø teatras 22 d. 12 val. UÞBURTOS PILIES PASLAPTIS. Reþ. O. Þiugþda 22 d. 18 d. koncertas Jûs to negirdëjot 23 d. 12 val. TIGRIUKAS PETRIKAS. Reþ. A. Stankevièius KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 21 d PREMJERA! SMUIKININKAS ANT STOGO. Dir. S. Domarkas, M.L. Nizynski 22 d G. Puccini SESUO ANDÞE- LIKA, DÞANIS SKIKIS. Dir. D. Pavilionis 23 d. 17 val. labdaros akcija-koncertas Statykime naujà teatrà! Klaipëdos lëliø teatras 22 d. 12 val. LABAS, MAÞYLI. Reþ. K. Jurkðtaitë 23 d. 12 val. TRYS PARÐIUKAI. Reþ. S. Bartulytë ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 21 d. 18 val. K. Borutos BALTARAGIO niene ir saksofonininku P. Vyðniausku VILNIUS Festivalis Gaida 21 d. 19 val. Kongresø rûmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Dir. M. Ozolinas. Programoje R. Motiekaièio, V.V. Jurguèio, I. Xenakio, A. Kuèinsko, N. Valanèiûtës, D. Lango kûriniai 22 d. 19 val. Menø spaustuvëje kontrabosø orkestras Ludus gravis (vad. S. Scodanibbio, Italija). Programoje J. Cage o, A. Pärto, S. Scodanibbio, R. Vitkauskaitës kûriniai 23 d. 19 val. ÐMC styginiø kvartetas Diotima (Prancûzija). Programoje A. Posado, T. Hosokawos, S. Reicho kûriniai 25 d. 19 val. ÐMC kamerinis choras Brevis. Dir. G. Venislovas. Programoje I. Xenakio, R. Kabelio, R. Maþulio kûriniai 26 d. 19 val. ÐMC speciali minimalistinës muzikos programa Gaida ensemble. Programoje A. Lucier, R. Merkelio, M. Sabato, M. Urbaièio ir kt. kûriniai 26 d. 21 val. ÐMC audiovizualinis elektroakustinis performansas Elektros lempuèiø muzika. M. Vorfeldas (Vokietija) 27 d. 19 val. ÐMC ansamblis Kammeren- T. 1: Þmogaus suvokiama Dieviðkoji iðmintis. [2011] (Vilnius : Spauda). 309, [4] p. Tiraþas [1000] egz. ISBN Apie Gërá arba Viená ; Apie tai, kas yra bloga ir ið kur kyla / Plotinas ; ið graikø kalbos vertë ir paaiðkinimus paraðë Tatjana Aleknienë. Vilnius : Aidai, 2011 (Vilnius : BALTO print). 431, [1] p. Gretut. tekstas liet., graik. Tiraþas 900 egz. ISBN (ár.) Lietuviðkosios paraðtës / Arvydas Ðliogeris. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011 (Kaunas : Auðra). 384, [2] p. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) Likimo praktika : kelias á stebuklà / Arvydas Daðkus. 2-oji papild. laida. Klaipëda : Eglës leidykla, 2011 ([Kaunas] : Spaudos praktika). 133, [1] p. + 1 garso diskas (CD). Tiraþas 1000 egz. ISBN Psichologija = Psychology : mokslo darbai / Vilniaus universitetas ; redaktoriø kolegija: vyriausiasis redaktorius Gintautas Valickas [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, ISSN T. 43 (2011) (Vilnius : Biznio maðinø komp.). 106, [1] p. : iliustr. Str. liet., angl. Santr. liet., angl. Tiraþas 100 egz. GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Apie Justinà Marcinkevièiø : [literatûros kritika] / Valentinas Sventickas. Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/logotipas). 246, [2] p. : iliustr., faks., portr. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) Atgimimo proza : XX a. devintojo deðimtmeèio lietuviø prozos ir kritikos studija / Aleksandras Krasnovas ; Vilniaus universitetas. Kauno humanitarinis fakultetas. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011 (Vilnius : Ciklonas). 366, [1] p. Santr. angl. Tiraþas 150 egz. ISBN (ár.) KAUNAS Kauno dramos teatras 21, 22 d. 18 val. Penktojoje salëje D. Danis AKMENØ PELENAI. Reþ. A. Jankevièius 22 d.18 val. Penktojoje salëje PREMJERA! K. Marèiulyno AUKSINË ÐVENTYKLA. Reþ. E. Mikulionytë ir K. Marèiulynas (teatras Jaja ) 23 d. 12 val. Ilgojoje salëje I. Paliulytës MALÛNAS. Reþ. A. Pociûnas 22 d. 18 val. E.M. Remarque o TRYS DRAUGAI. Reþ. R. Steponavièiûtë 23 d. 12 val. KUKUÈIO KELIONË (pagal M. Martinaièio Kukuèio balades ). Reþ. I. Norkutë 23 d. 18 val. aktorës N. Mironèikaitës vakaras Ðvæskime kartu su Anele ið Naisiø 26 d. 18 val. 2 VYRAI. 1 TIESA. Reþ. A. Gricius ( Domino teatras ) semble Neue Musik Berlin (Vokietija). Programoje I. Xenakio, H. Lachenmanno, M. Baranausko kûriniai Lietuvos muzikø rëmimo fondas 26 d. 17 val. S. Vainiûno namuose Ðiaulieèiø klubo globojamas treèiadienio vakaras su Ðiauliø Auðros muziejaus paroda Gerardas Bagdonavièius: gyvenimas tarsi teatras.... È. Þalio filmas Gerardas Bagdonavièius Dienoraðèiai, / Franz Kafka ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : BALTO print/logotipas). 492, [2] p. : faks. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) Liepsnojantis smëlis : [romanas] / Zoë Ferraris ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas Gadeikis. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 301, [2] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN (ár.) Pasakos apie meilæ ir kitus þvëris : eilëraðèiai / Indrë Valantinaitë. Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). 67, [3] p. Virð. antr. ir aut. nenurodyti. Tiraþas 500 egz. ISBN (ár.) ANDERSENO GATVË (H.Ch. Anderseno biografijos ir pasakø motyvais). Reþ. I. Paliulytë 23 d. 18 val. Parketinëje salëje B. Slade o KITAIS METAIS, TUO PAÈIU LAIKU. Reþ. A. Lebeliûnas 25 d. 18 val. Rûtos salëje PREMJERA! S. Oksanen APSIVALYMAS. Reþ. J. Juraðas 26 d. 18 val. Penktojoje salëje J. Dello ir G. Sibleyro TEGYVUOJA BUÐONAS. Reþ. R. Vitkaitis 26 d. 18 val. Maþojoje scenoje I. Pukelytës MEILË PARYÞIUJE. Reþ. I. Pukelytë 27 d. 18 val. Penktojoje salëje A. Morgan MAÞUTIS DINAMITAS. Reþ. G. Varnas 28 d. 18 val. Rûtos salëje V. Bartulio PAMOKSLAS ÞUVIMS. Reþ. V. Bartulis Kauno muzikinis teatras 21 d. 18 val. C. Porterio BUÈIUOK MANE, KEIT. Dir. J. Geniuðas 22 d. 18 val. Kijevo operetës teatro sveèiø ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistø koncertas 23 d. 12 val. W.A. Mozarto MAÞOJI BURTØ FLEITA. Dir. V. Visockis 23 d. 18 val. J. Strausso NAKTIS VENECIJOJE. Dir. J. Geniuðas 26 d. 18 val. E. Johno, T. Rice o AIDA. Dir. J. Janulevièius 27 d. 18 val. G. Donizetti LIUÈIJA DI LAMERMUR. Muzikos vad. ir dir. J. Geniuðas 28 d. 18 val. J. Strausso ÐIKÐNOSPARNIS. Dir. J. Geniuðas Kauno maþasis teatras 21, 27 d. 19 val. PREMJERA! G. Burke GAGARINO GATVË. Reþ. V. Balsys 22 d. 18 val. V. Balsio ÞMOGUS MEDYJE. Reþ. V. Balsys 23 d. 12 val. A. Dilytës VENECIJOS PASAKA. Reþ. A. Baniûnas 25 d.18 val. Kaiðiadoriø kultûros centre MOKËK DUOSIU (pagal G. Gugevièiûtës pjesæ Labas gyvenimas ). Reþ. V. Balsys PANEVËÞYS J. Miltinio dramos teatras 22, 29 d. 17 val. PREMJERA! E. Kauzaitës ÐVYTINÈIØ BURBULØ PARTIJA. Reþ. K. Smoriginas Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 22 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, 23 d. 17 val. Kauno filharmonijoje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. Solistai A. Krikðèiûnaitë (sopranas), R. Novikaitë (mecosopranas), E. Seilius (tenoras), L. Mikalauskas (bosas). Dir. J. Domarkas. Programoje F. Liszto kûriniai 23 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës muziejuje, R. Armonas (violonèelë), I. Uss (fortepijonas). Programoje M. Brucho, J. Juozapaièio, L. Bernsteino, R. Taki, V. Germanavièiaus, B. Britteno kûriniai 23 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje Baltijos gitarø kvartetas : Z. Èepulënas, S. Krinicinas, S.S. Lipèius, Ch. Ruebensas. Solistas D. Bagurskas (kontrabosas) 24 d. 18 val. Ðirvintø kultûros centre Lietuvos kamerinis orkestras. Dir. M. Pitrënas. Solistë I. Zelenkauskaitë (sopranas). Programà komentuoja muzikologë Z. Kelmickaitë 24 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, I. Pogorelichius (fortepijonas, Kroatija). Programoje F. Chopino, F. Liszto kûriniai 26 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos kariuomenës orkestras (vad. ir vyr. dir. E. Aliðauskas), Vilniaus pedagoginio universiteto miðrus choras Ave vita (meno vad. ir dir. K. Barisas). Solistai J. Gedmintaitë (sopranas), K. Alèauskis (tenoras), I. Misiûra (bosas-baritonas). Dalyvauja V. Povilionienë ir folklorinis ansamblis Blezdinga, G. Paðkevièius, P. Meðkëla, J. Milius, È. Gabalis ir kt. Ðv. Jonø baþnyèia 22 d. 18 val. J. Vizbaraitë (sopranas) ir G. Petrauskaitë (vargonai). Programoje N. Bruhnso, M.A. Cesti, G.F. Händelio, J.S. Bacho ir kt. kûriniai Ðv. Kazimiero baþnyèia 25 d S. Stonytë ir jos dainavimo klasës studentai L. Dambrauskaitë, I. Filipkauskaitë, V. Gerasimovas, E.D. Ðaras. Vargonuoja LMTA Vargonø ir klavesino katedros studentai. Programoje F. Schuberto, C. Francko ir kt. kûriniai Uþutrakio dvaro sodybos rûmai 23 d. 16 val. koncertas Neuþmirðtamas Gerðvinas. Atlikëjai J. Sakalauskas (baritonas) ir naujasis styginiø kvartetas: A. Doveikaitë-Rubinë (smuikas), D. Juozapaitienë (altas), J. Juozapaitis (altas), D. Rubinas (kontrabosas) Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas 24 d vakaras ið ciklo Jauni ir talentingi. Dalyvauja D. Daugintytë (poezija), B. Graðytë (poezija), D. Bandzevièiûtë (poezija), T. Taðkauskas (poezija), S. Vasiliauskas (proza), U. Grickevièiûtë (poetinë proza). Dainuoja R. Urbonavièiûtë, J. Narvidas, R. Zentelytë. Vakarà veda R. Kasperionytë 27 d R. Skuèaitës sukaktuvinis kûrybos vakaras su rinktiniø eilëraðèiø knyga Ant skilusio akmens. Dalyvauja R. Skuèaitë, literatûrologë V. Daujotytë. Koncertuoja violonèeliø ansamblis QuinCelli (vad. L. Treikauskas). Vakarà veda literatûros kritikas V. Sventickas 27 d. 14 val. Kurðënø miesto kultûros centre, 16 val. Kurðënø vaikø globos namuose literatûrinë popietë Rudenëjanèiais keliais sugráþtam tëviðkën. Dalyvauja raðytojai V. Kirkutis, S. Lipskis, V. Reimeris Praeities akimirkos : eilëraðèiai / Eugenija Bidvaitë-Sitnikienë. Vilnius : [Baltijos kopija], 2011 (Vilnius : Baltijos kopija). 137, [5] p. : iliustr. Tiraþas 100 egz. ISBN Provincialo komentarai : esë / Algis Kuklys. Klaipëda : Klaipëdos universiteto leidykla, 2011 ([Klaipëda : KU l-kla]). 124, [1] p. Tiraþas [90] egz. ISBN Saulëlydþio vaivorykðtë : [eilëraðèiai / Aleksandra Zikaraitë-Navakauskienë]. Klaipëda : Druka, [2011] (Klaipëda : Druka). 81, [2] p. : iliustr. Aut. nurodyta virð. Tiraþas 100 egz. ISBN Saulëta vaikystë ir jaunystë : [atsiminimai, apsakymai, eilëraðèiai] / Viktoras Alekna. Vilnius : [Baltijos kopija], 2011 (Vilnius : Baltijos kopija). 289, [1] p. Tiraþas 100 egz. ISBN Su meile mamai : [aforizmai]. Vilnius : Aktëja, [2011] ([Vilnius] : Standartø sp.). [74] p. : iliustr. Tiraþas 3000 egz. ISBN (ár.) Ðimtmeèio keliu : [atsiminimai] / Kazys Ambrozaitis. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2011 (Vilnius : Grafija). 261, [1] p. : iliustr., portr. Tiraþas 250 egz. ISBN (ár.) Ðimto metø istorija : [romanas] / Herbj rg Wassmo ; ið norvegø kalbos vertë Alma Loèerytë- Dale. Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). 453, [1] p. Tiraþas 4000 egz. ISBN (ár.) Visada tolimi niekada svetimi : atsiminimai, pasakojimai, interviu / Janina Survilaitë. Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). 158, [1] p., [4] iliustr. lap. : iliustr., faks., portr. Tiraþas [1000] egz. ISBN (ár.) GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Ambrozijus, Purkius ir angelas : [pasaka] / Sigutë Ach. [Vilnius] : Nieko rimto, [2011] (Kaunas : Arx Baltica). 59, [1] p. : iliustr. ISBN (klaidingas) (ár.) Èiauðkalai ir garmalai : [þaislinë knyga / tekstas Alfredo Steiblio]. Vilnius : Trys nykðtukai, [2011] (Spausd. Rusijoje). [12] p. : iliustr. (Skaitome vaikams). Tiraþas [4000] egz. ISBN Keistuolis gandras : eilëraðèiai vaikams / Mindaugas Ðvëgþda ; [iliustracijos Eglës Kielaitës]. Kaiðiadorys : Printëja, 2011 (Kaiðiadorys : Printëja). 35, [1] p. : iliustr. Tiraþas 450 egz. ISBN Pasiilgau zuikuèio : [pasakos] / Alfonsas Rimkus ; [iliustravo Edita Suchockytë, Vilma Aleksienë]. Vilnius : [A. Rimkus], 2011 ([Vilnius] : BALTO print). 91, [1] p. : iliustr. Tiraþas [1200] egz. ISBN (ár.) Rudþio linksmadienis : [þaislinë knyga / tekstas Alfredo Steiblio]. Vilnius : Trys nykðtukai, [2011] (Spausd. Rusijoje). [12] p. : iliustr. (Skaitome vaikams). Tiraþas [4000] egz. ISBN P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B- KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959) 11 psl.

12 S p a l i o Kino repertuaras 22 d. Vamzdis (Airija) d. Ranka pasiekiama VILNIUS Forum Cinemas Vingis d. Super Dþonio prisikëlimas 22 d. Anksèiau èia buvo sala (N. Zelandija) d. Að mergaitë! (Nyderlandai) 17 val.; 25 d. 17 val. 26 d. Sveikas, Chulio Kortasarai d. Autobusas d. Ranka pasiekiama Animaciniø filmø festivalis Tindirindis (D. Britanija, Izraelis, Japonija, Prancûzija) 23 d. Europos uþkampis (Norvegija) d. Vinis á smegenis 17 val.;þvaigþdþiø 11, 13.30, 16, 18.15, 21 val. 23 d. Drnovicës Catenacci, arba Ekonomi- debiutai 19 val.; Siaubai ir sapnai 21 val.; Kolumbiana (JAV, Prancûzija) 11.15, 13.45, nës transformacijos pradþia (Èekija) d. Figûra Z 15 val.; Forma T 16.30; 16.15, 18.45, d. Kelias namo (JAV) d. Juokai juokais 16.30; Meilës kava Gyvenimo medis (JAV) 12, 15.15, 18.30, 24 d. Meilë karo metu (Ðvedija) 15 val ; 27 d. Juoko vitaminai 17 val d. Nuodëmë tylëti (JAV) Þaidimai suaugusiems 21 val. Gyvenimo medis Savaitës filmai Draugiðkas seksas ** Ðis filmas dar vienas árodymas, kad Holivudas þengia koja kojon su gyvenimu, o labiausiai á paproèiø pokyèius reaguoja romantiniø komedijø kûrëjai. Kai didmiesèiuose vis daugëja vieniðiø, kurie daro sëkmingà karjerà, bet bijo ásipareigojimø asmeniniame gyvenime, turi atsirasti ir jiems skirtas filmas. Reþisierius Willas Gluckas pasakoja apie du meile nusivylusius jaunus profesionalus. Dþemi (Mila Kunis) yra smegenø medþiotoja. Ji nori pervilioti ið Los Andþelo á Niujorkà daug þadantá menininkà Dilanà (Justin Timberlake). Greitai abu filmo herojai suvokia, kad yra panaðûs. Pirmiausia tuo, kad netiki meile, kuri esà tik mitas, bet uþtat abu tiki seksu. Taèiau eksperimentuodami su draugiðku seksu jie ir patys nepastebëjo, kaip paspendë sau spàstus. O gal jie tiesiog prisiþiûrëjo per daug romantiniø komedijø? (JAV, 2011) (Vilnius, Kaunas) Gyvenimo medis **** Ðiemet Kanø Auksine palmës ðakele apdovanotas Terrence o Malicko filmas pasakoja apie Dþekà (Sean Penn), kuris augo tarp autoritariðko tëvo ir mylinèios mamos, suteikusios jam tikëjimo gyvenimu. Vienuolikmetis Dþekas vienas ið trijø broliø. Pasaulis jam atrodo nuostabus, bet kai Dþekas patiria artimøjø mirtá, ligas ir kanèià, poþiûris á tikrovæ keièiasi. Pasaulis tampa labirintu, kuriame jau suaugæs Dþekas ieðko gyvenimo prasmës. Gana prieðtaringø vertinimø sulaukæs Gyvenimo medis tik penktas 1943 m. gimusio reþisieriaus filmas, taèiau jo kûrëjas jau tapo amerikieèiø kino legenda. Taip pat vaidina Bradas Pittas, Jesscica Chastain (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas) 27 d. Barzakh (reþ. M. Kvedaravièius) 19 val. 27 d. Ákalinti laike (JAV) 19 val d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 11, 13.30, 16, 18.30, 21 val.; 27 d. 11, 13.30, 16, , d. Klastingi namai (JAV) 14, 16.20, 19, 21.40; 22, 23 d. 12, 14, 16.20, 19, , d. Tarnaitë (Indija, JAV, JAE) 15, 18.10, 21.20; 22, 23 d , 15, 18.10, d. Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) 11.45, 15, 18, 21.15; 27 d , 15, , d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 13, 14.40; 22, 23 d , 13, d. Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) 16.30, 19.15, 22 val. Uþkratas (JAV) 12.45, Profesionalai (Australija, JAV) 15.40, 22 val. Smurfai (JAV) 13, Draugiðkas seksas (JAV) 17.45, Ratai 2 (JAV) 13.15, Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) 18, Forum Cinemas Akropolis d. Super Dþonio prisikëlimas (D. Britanija, Izraelis, Japonija, Prancûzija) 11, 13.30, 16.15, 18.45, d. Kaltumo prezumpcija (Meksika) 20 val. 25 d. Padëkit! Gëjus klasëje (Nyderlandai) 16 val. 25 d. Sekso kaina (JAV) d. Kundûzo karta. Kitø karas (Vokietija) 20 val. 26 d. Myliu Lenkijà (Lenkija) d. Nuo galvos iki dangaus (Italija) d. Kitas Chelsea Donecko istorija (Vokietija) 18 val. 26 d. Ðachta nr. 8 (Estija, Ukraina) d. Ðeimos vardan (Kanada) 16 val. 27 d. Edi ir Tëja: labai ilgos suþadëtuvës (JAV) d. Chodorkovskis (Vokietija) 20 val. Pasaka 21 d. Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) 17.30; 21 d ; 22 d. 21 val.; 23 d. 15 val.; ; 27d. 22 val. 22 d. animaciniø filmø programa Geri draugai 16 val. 22 d. Dþeinë Eir (D. Britanija, JAV) d. Laris Kraunas (JAV) 22.30; 23 d. 21 val.; 25 d ; 25 d. 16 val. 25 d. Bresto tvirtovë (Baltarusijos kino dienos) 18 val. Vaikø ir jaunimo filmø festivalis 21 d. Maþieji didvyriai d. Kaip tapti nemirtingu d. Bëk, sese, bëk Ozo kino salë 21, 22, 24, 25 d. Rikis (Prancûzija, Italija, drama) 14 val.; 21, 22, 24, 25 d. Maskva, Belgija (Belgija, drama) 16 val.; 21, 22, 24 d. Eurazijos aborigenas (reþ. Ð. Bartas) 18 val.; 26 d. Egzaminas (D. Britanija) 14 val.; 26 d. Lope de Vega: palaidûnas ir gundytojas (Ispanija, Brazilija) 16 val.; 26 d. Akvariumas (D. Britanija) 18 val.; 27 d. Duburys (reþ. G. Lukðas) 15 val.; 27 d. Þvëris, kylantis ið jûros (reþ. V. Þalakevièius) 18 val. KAUNAS Forum Cinemas 21, 22 d. Super Dþonio prisikëlimas (D. Britanija, Izraelis, Japonija, Prancûzija) 11, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15, 23.45; d. 11, 13.45, 16.15, 18.45; 27 d. 11, 13.45, , 22 d. Kolumbiana (JAV, Prancûzija) 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30, 23.59; d , 14, 16.30, 19 val.; 27 d , 14, 16.30, 18.45, 21.15; Gyvenimo medis (JAV) 14.30, 17.30, 20.30; 25 d. Vaiduoklis (JAV) 18.15; 27 d. Ákalinti laike (JAV) 19 val.; 21, 22 d. Draugiðkas seksas (JAV) 13.30, 16, 18.30, 21,, 23.30; 23, 24, 26 d , 16, 18.30, 21 val.; 25 d , 16, 21 val.; 27 d , 16, d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. Klastingi namai ** Sëkmingas leidëjas Vilas Atentonas palieka Niujorkà ir kartu su ðeima persikelia á namà Naujojoje Anglijoje. Èia jis pagaliau pradës raðyti romanà, kuris pakeis Vilo gyvenimà. Taèiau saldþioms svajonëms nelemta iðsipildyti: name prieð penkerius metus ávyko þmogþudystë, þmonà ir dukteris nuþudæs vyras paleistas ið psichiatrinës ligoninës. Vilas pradeda aiðkintis nelaimës aplinkybes... Danielis Craigas gali suvaidinti ir Dþeimsà Bondà, ir raðytojà, ir pamiðëlá, bet ðiame filme vis dëlto jam nelabai yra kà veikti. Kadaise garsius filmus Mano kairë koja ir Tëvo vardu sukûræs reþisierius Jimas Sheridanas, ko gero, pernelyg pasitikëjo dabar madingu filmo, vykstanèio þmogaus psichikoje siuþetu. Bet toks siuþetas jokia naujiena, kad jis darytø áspûdá, reikia sudëtingesniø personaþø, gilesnës psichologijos, átikinamesniø konfliktø. Todël ádomiausia filme tampa Vilo ir jo þmonos, kurià suvaidino Rachel Weisz, meilës linija. Ypaè turint omenyje, kad filmavimas baigësi Craigo ir Weisz vestuvëmis. Taip pat vaidina Naomi Watts, Elias Koteas (JAV, 2011). (Vilnius, Kaunas) Oda, kurioje gyvenu **** Naujausias ispanø reþisieriaus Pedro Almodóvaro filmas sukurtas pagal lietuviðkai iðleistà Thierry Jonquet romanà Tarantulas. Pagrindinis herojus Antonio Banderaso bravûriðkai suvaidintas plastinës chirurgijos specialistas Robertas ágyvendina tobulà kerðto planà. Jo dukterá iðprievartavusá Vincentæ Robertas paverèia moterimi. Vera (Elena Anaya) tobula ir kaip du vandens laðai primena mirusià Roberto þmonà. Taèiau ákalintas Veros odoje Vincentë nori pabëgti... Almodóvaras sujungia ne tik Frankenðteino ir Pigmaliono, bet gerai ið ankstesniø reþisieriaus filmø atpaþástamus lytinës tapatybës, moteriðkumo, prarastø vaikø ir ðeimyniniø paslapèiø motyvus, tik ið viso to Almodóvaras kuria ne jam áprastà melodramos pastiðà, o trilerá. Iðoriniø trilerio elementø filme ne tiek jau maþai, nors átampos augimà Almodovaras greièiau pateikia ironiðkai, iðsaugodamas savotiðkà distancijà. Taèiau labiausiai filmas stebina galanteriðkumu èia viskas graþu lyg ið spalvoto þurnalo: interjerai, Jeano- Paulio Gaultier kostiumai, menkiausios detalës. Toks akademiðkas, tarsi pro mokslininko mikroskopà ðaltai personaþus ir ávykius stebintis Almodóvaras atrodo maþø maþiausiai keistai (Ispanija, 2011). (Vilnius, Kaunas) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas Kolumbiana (JAV, Prancûzija) 11.30, 14, 16.30, 19, Gyvenimo medis (JAV) 11.45, 14.45, 18, 21 val. 27 d. Ákalinti laike (JAV) 19 val d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 10.45, 13.15, 15.45, 18.30, 21.15; 27 d , 13.15, 15.45, d. Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) 12.15, 15.15, 18.15, Trys muðkietininkai (D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) 12.30, , d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 12, 14.15; 22, 23 d , 12, d. Draugiðkas seksas (JAV) 13, Klastingi namai (JAV) 15.30, Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) 15, Smurfai (JAV) Skalvijos kino centras Tarptautinis vaikø ir jaunimo festivalis 21 d. Kaip tapti nemirtingu (Vokietija) 13 val. 21 d. Degtukþmogis (Italija) 15 val. 22 d. Jep! (Nyderlandai) 13 val. 22 d. Kovotoja (Danija) 15 val. 23 d. Kukis (Èekija) 13 val. 23 d. Sutrikæs Maksas (Danija) 15 val. Ad Hoc: Nepatogus kinas d. Ðeima (Ðvedija) 17 val. 21 d. Karlos atëjimas (Ispanija) d. Du Eskobarai (JAV) d. Vaidinant revoliucijà (D. Britanija) 17 val.; 24 d d. Verta penkiasdeðimties aviø (Ðvedija) d. U 19 val. 22 d. Dviejø uodø istorija 13 val. 22 d. Kukis d. Praðyèiau pagarbos 17 val. 22 d. Prie jûros 19 val. 23 d. U 13 val. 23 d. Bielka ir Strielka þvaigþdþiø ðunys 14 val. 23 d. Rytoj bus geriau Ad Hoc: Nepatogus kinas 21 d. Vaidinant revoliucijà d. Teisingumas Sergejui 18 val. 21 d. Sekso kaina 20 val. 22 d. Karlos atëjimas d. Svajojanti Nikaragva d. Kubos revoliucijos anûkai d. El Sicario Kambarys Nr d. Catenaacio a la Drnovice d. Á amþinybæ d. Edi ir Tëja: labai ilgos suþadëtuvës 17 val. 25 d. Kitas Chelsea Donecko istorija d. Kubos revoliucijos anûkai d. Saulës taksi aplink pasaulá su saule 18 val. 26 d. Kundûzo karta. Kitø karas d. Tylusis sniegas 18 val. 27 d. Meilë karo metu 20 val. Lotynø Amerikos kulûros dienos 21 d. Èiko ir Rita d. Ðiandien kaip vakar 21 val. 22 d. Þanas ir Þantij 16.30; 24 d d. Pragaro marimbos 18.30; 23 d d. Tango dainininkë 20.30; 26 d d. Èiko ir Rita d. Tigrero: nebaigtas filmas d. Novena 18.30; 27 d D. Ulvydas) 11.45, 14.15, 16.45, Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) 12.15, 15, 18, 20.45, , d. Klastingi namai (JAV) 12.45, 17.15, 22 val.; 22, 23 d , 22 val d. Oda, kurioje gyvenu (Ispanija) 14.45, 19.30; 21, d. Mikë Pûkuotukas (JAV) 12 val.; 22, 23 d , 12 val. 22, 23 d. Ratai 2 (JAV) 11.15; 22, 23 d. Smurfai (JAV) 10.30, , 23 d. Profesionalai (Australija, JAV) Cinamonas d. Super Dþonio prisikëlimas (D. Britanija, Izraelis, Japonija, Prancûzija) 12.30, 14.45, 17, 19.15, Svarbiausia nebijoti! (JAV) 18.30, d. opera Otellas ið Zalcburgo festivalio 19 val d. Trys muðkietininkai (3D, D. Britanija, Prancûzija, Vokietija) 15.30, 22.15; 27 d , 24, 26 d. Stebuklø laukas (reþ. M. Survila) d. Draugiðkas seksas (JAV) 14.30, 19, 21.15; Ir kaip ji viskà suspëja? (JAV) d. Raudonkepurë prieð blogá (JAV) 12, 14 val.; d. 14 val. Uþkratas (JAV) 17.15, d. Tadas Blinda. Pradþia (reþ. D. Ulvydas) 11, 13.15, 17.45, 20 val.; 27 d. 12, 16.30, 21.50; Vidurnaktis Paryþiuje (Ispanija, JAV) 15.15; Mikë Pûkuotukas (JAV) 12.45; Draugo kailyje (JAV) 19.30; Smurfai (Belgija, JAV) 10.45, 13, d. tarptautinis vaikø ir jaunimo filmø festivalis Redaktorë Monika Krikðtopaitytë Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras Konstantinas Borkovskis Publicistika Laima Kreivytë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë Julijus Lozoraitis 7md 7 meno dienos. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ Meno dienos, Maironio g. 6, Vilnius. Tel.: , El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 1000 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. 7 meno dienos 2011 m. spalio 21 d. Nr. 37 (959)