AUGALØ PAVADINIMAI, NURODANTYS AUGALO KILMÆ, AUGIMO VIETÀ IR ÞYDËJIMO AR VEGETACIJOS LAIKÀ, BEI JØ SINONIMAI

Transkript

1 LITUANISTICA T. 62. Nr. 2. P Lietuvos mokslø akademija, 2005 Aurelija Genelytë Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 2005 AUGALØ PAVADINIMAI, NURODANTYS AUGALO KILMÆ, AUGIMO VIETÀ IR ÞYDËJIMO AR VEGETACIJOS LAIKÀ, BEI JØ SINONIMAI Aurelija Genelytë Lietuviø kalbos institutas, P. Vileiðio g. 5, LT Vilnius, Lietuva Kasmet per ekspedicijas dialektologams ir þodynininkams vis dar pavyksta uþraðyti iki ðiol negirdëtø, jokiose knygose ar þodynuose neregëtø tarmiðkø þodþiø. Ypaè daug lietuviø kalbos tarmëse vartojama liaudiðkø augalø vardø. Daugiausia tokiø skambiø, motyvuotø pavadinimø uþraðyta ið m. moterø. Tai lemia ir mûsø liaudies pasaulëjauta, nes etnologai kaip tik moterá laiko pirmàja þemdirbe: ji nuo augalø rinkimo perëjo prie auginimo, ruoðë dirvà, sodino, sëjo, o vyras tuo tarpu medþiojo ir þûklavo 1. XX a. Lietuvos kaime apie augalus þinota labai daug agrarinë kaimo kultûra rëmësi laukiniø ir kultûriniø augalø savybiø paþinimu bei jø naudojimu kasdienëje buityje 2. Vienos þinios apie augalus yra perimtos iš mikroaplinkos kaip ðeimos, giminës þiniø paveldas, naudojamas tradicinëms reikmëms tenkinti, kitos (taip pat reikalingos ûkinëms, religinëms, medicininëms, estetinëms ir kitokioms reikmëms) gautos per ávairius paðalinius, kitoje aplinkoje atsiradusius informacijos ðaltinius mokyklà, þiniasklaidà, svetimus þmones. (Tai irgi ádomi liaudies þmogaus pasaulio paþinimo ir pasaulëjautos dalis, taèiau èia tokie ið svetimos kaimo bendruomenei aplinkos iðmokti augalø vardai plaèiau neaptariami.) 3 1 J. Balys, Lietuviø liaudies pasaulëjauta tikëjimø ir paproèiø ðviesoje, Èikaga, 1966, p Apie augalø svarbà ir kultà baltø gyvenime yra raðæ daugelis XIX XX a. autoriø ávairiose bendresnio pobûdþio studijose: istorikas Z. Ivinskis, mitologai M. Gimbutienë, J. A. Greimas, N. Vëlius. Daugelis duomenø apibendrintai pateikiama knygoje Augalø ir gyvûnø simboliai (sud. E. Usaèiovaitë, Vilnius, 1999). Èia gilinamasi á prieðistorinës kilmës augalø simbolius, atskleidþiama augalø simbolika XVI XX a. pirmosios pusës Lietuvos kaimo kontekste. 3 Etnologai ir semiotikai þinias apie augalus pagal paskirtá skirsto á dvi grupes: 1) naudojamos pragmatiniams tikslams kasdieniame pasaulyje (augalas kaip maistas, drabuþis, vaistas, statybinë medþiaga ir pan.); 2) skirtos metafizinei erdvei (pavyzdþiui, augalø maginë sauga, kaip antai ðiaudas, kurá ant savo kûno siuvant drabuþá reikia ásikiðti á burnà, kad netaptum minkðtaprotis; dilgëlës ar ðermukðnio ðakelës, kuriomis per Jonines kamðomos tvartø angos, kad niekas negalëtø pakenkti gyvuliams; augalai kaip pranaðai, atskleidþiantys þmogaus ateitá (Kûèiø, Joniniø burtai ir pan.)) (plaèiau þr. R. Merkienë, Augalai XX a. lietuviø pasaulëjautoje: realija simboliø sistemoje, Augalø ir gyvûnø simboliai, Vilnius, 1999, p ).

2 Augalø pavadinimai, nurodantys augalo kilmæ, augimo vietà ir þydëjimo Kaip rodo Lietuviø kalbos þodyno (toliau LKÞ) 4, Lietuviø kalbos þodyno kartotekos (toliau LKÞK) medþiaga ir paèios autorës ekspedicijø metu uþraðyti faktai, daugiausia liaudiðkø vardø yra gavæ tie augalai, kurie lietuvio dvasiniame ir buitiniame gyvenime turëjo ypaè didelæ reikðmæ: pirmiausia èia minëtini vaistingieji augalai; taip pat ávairiais liaudiðkais vardais vadinamos darþeliø gëlës. Kaip vertybinë opozicija jiems liaudies sàmonëje buvo skiriami ir bjaurieji augalai, kurie taip pat buvo svarbûs þmoniø gyvenime, nes iðsiskyrë ryðkiomis vidinëmis ar iðorinëmis savybëmis, turëjo ne menkesná (tik ðiuo atveju kenkiantá, ardomàjá) poveiká, todël ávairûs nuodingieji augalai ir piktþolës tarmëse taip pat turi daugybæ vaizdingø ir emociðkai konotuotø liaudiðkø sinonimø. Beverèiai augalai, neiðsiskiriantys nei savo iðore, nei teigiamu ar neigiamu poveikiu þmogui, paprastai vadinami bendru þolës pavadinimu (kaip, pavyzdþiui, neþinomi grybai vadinami ðungrybiais ). Lietuviø kalbos tarmëse daþniausiai augalai pavadinami pagal koká nors ryðkø augalo iðoriná skiriamàjá poþymá. Pavyzdþiui, ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose uþfiksuota labai daug priesaginiø ar dûrybos bûdu sudarytø pavadinimø pagal bendrà augalo panaðumà á kità augalà (pvz., aviþºlë šiurpinis gvazdikas (Dianthus barbatus), cibuliùkas laiðkinis èesnakas (Allium schoenoprasum) ir pan.), pagal augalø lapø arba þiedø panaðumà (pvz., berþìlis balzamininë sprigë (Impatiens balzamina), karklìlis šluotelinis flioksas (Phlox paniculata) ir pan.). Taip pat gana daþni vardai, nurodantys augalo þiedø ar vaisiø spalvà (pvz., baltìkë pelkinis pûkelis (Gnaphalium uliginosum), margalãpis melsvë (Hosta) ir pan.), augalo vaisiø, lapø ar þiedyno formos panaðumà á koká nors tikrovëje esantá daiktà (pvz., šilingiùkas dirvinë èiuþutë (Thlaspi arvense), ledinùkas puošnioji begonija (Begonia semperflorens) ir pan.) 5. Palyginti negausiai lietuviø kalbos tarmëse vartojama vardø, nurodanèiø augalo augimo vietà ar kilmæ. Kiek daugiau ðnektose uþraðyta þydëjimo ar vegetacijos laikà nurodanèiø augalø ávardijimø. Straipsnyje iðsamiau analizuojami ðiø trijø motyvaciniø grupiø pavadinimai, vartojami ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose: trumpai palyginami mokslinëje botanikos nomenklatûroje ir liaudies kalboje vartojami pavadinimai, aptariamas liaudiðkø vardø paplitimas, vardo parinkimo motyvai, nurodoma, kokiais vardais tas pats augalas vadinamas kitose tarmëse ir kalbose. PAVADINIMAI, NURODANTYS AUGALO KILMÆ Lietuviø kalbos ðnektose augalø genèiø vardai, nurodantys jø kilmæ, nëra labai daþni. Plg. LKÞI 2 ið Rudaminõs uþraðytà ankstyvøjø bulviø veislës pavadinimà amerìkë, LKÞK šia reikšme iš Tirkšliÿ uþrašyta amerikìnë; XV tomas rodo, kad Piµviškiuose prancija reiðkia tokià kambarinæ gëlæ, riškiuose prûsýtëmis vadinamos tokios veislë bulvës, o prûsiùkëmis tokios gëlës smulkiais baltais þiedais ; švedùkai baltøjø 4 LKÞ I 2, II 2, III XX Lietuviø kalbos þodynas 1 20, Vilnius, Straipsnyje kirèiuojami tie pavadinimai, kurie LKÞ ar LKÞK pateikiami kirèiuoti. Kadangi,,Lietuviðkame botanikos þodyne (Kaunas, 1938) pateikiami nekirèiuoti augalø vardai, tai ir ðiame straipsnyje ið ðio ðaltinio imti vardai nekirèiuojami. Vietoviø sutrumpinimai tokie patys kaip LKÞ.

3 48 Aurelija Genelytë dobilø reikðme pateikiami ið Sidabrãvo ir Pociûnºliø 6. Raðtuose, bendrinëje ir gyvojoje kalboje daugiausia vartojama augalo rûðá nusakanèiø pavadinimø, kuriø epitetas þymi augalo kilmæ. Botanikos vardø þodyno (toliau BVÞ) 7 duomenimis, lietuviø bendrinëje kalboje vartojama apie 350 augalo kilmæ nusakanèiø rûðiniø epitetø 8, taèiau tarmëse tokie vardai nëra daþni. Ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose uþfiksuotas tik vienas priesaginis ðios motyvacinës grupës augalo genties pavadinimas. Amerikonkà smulkiaþiedë galinsoga (Galinsoga parviflora). Darþuose sparèiai plintanti piktþolë galinsoga bemaþ visoje Lietuvoje vadinama amerikánka, amerikonkà. Ðie vardai plaèiai þinomi ir vartojami ne tik aukðtaièiø (Pbr, Krè, Ps, Vðk, Grþ, RdN, Aln, Ðvnè, Ad, Þl, Pnm, Gdr, Mrc, Smln LKÞK), bet ir þemaièiø (Ðv LKÞK) ðnektose. Kartais tarmëse vartojami tos paèios motyvacijos dviþodþiai terminai amerikánska, amerikõniðka þolº (Krè, Vðk, Grþ, Pnm, Km, Aln LKÞK) ið tiesø augalo tëvynë yra Centrinë ir Pietø Amerika, ið ten jis pateko á Europà 9 ; taip pat dar plg. S. Obelevièiaus nurodomà ðios piktþolës sinonimà zagranièna 10 : Amerikánska þolº. Iš pat pavasario apsigint negalima. Va èia tai tikrai galëjo amerikonai mum uþpundyt tais laikais Gdr (LKÞK). Gana neáprasta tarmëms motyvacinë grupë su vietovardþiais sudaryti galinsogos pavadinimai. Kadangi ði piktþolë pirmiausia iðplito miestuose ir miesteliuose, respondentai jà laiko kaimui svetimu augalu; jo kilmæ pabrëþia pavadinimai su Lietuvos miestø vardais: Vadina Giedra èiø þolº. Ka jà perkûnas, kaip jinai veisiasi, seniau tokios matyt nematëm Gdr (LKÞK). Pãlanga vadinam. Ir rudeninè vadina. Mes tai pãlanga. Velnias èia jà uþneðë Pnm (LKÞK). Kiti sinonimai. Kai skiriamuoju ðios þolës poþymiu laikomi smulkûs graiþo pavidalo balti þiedai, jà ðiaurës panevëþiðkiai vadina roþýte, roþelè (Krè, Ps LKÞK), nors ið tikrøjø galinsogos þiedynas roþæ maþai kuo primena augalo kraðtiniai þiedai daþniausiai bûna balti, o viduriniai vamzdiški, geltoni. Marcinkoniÿ apylinkëse galinsogà vadinama pipirù, nes ðios piktþolës lapø forma panaði á paprikos (Capsicum), kuri šnekamojoje kalboje neretai pavadinama pipirù. Skirtina dar viena pavadinimø grupë pagal augimo laikà (ði piktþolë praþysta ir subrandina sëklas 6 Apie Valkininkùs (LKÞXV) švedùkais vadinami ðiliniai baravykai; pietø aukðtaièiai (DrskÞ, Drsk, Pns, Krsn, Kpè, Mrc, Rtn, Vrn, Þln, Vlk LKÞXIX) nuosëdiniø ðeimos grybà gudukà (Rozites) vadina vokietùkais; voveraitës (Cantharellus) apie Kaišiadóris (Þþ, Plm, Rmš LKÞXX) vadinamos þydùkais, o apie Prîenus (Prn, Skrd LKÞXX) þydùkëmis; pietø ir rytø aukðtaièiai (Kpè, Srj, Rd, Sug LKÞXX) þydùkais vadina pilkàjà meðkutæ (Paxillus involutus). Galimas daiktas, kad tokie grybø vardai turi gilesnes etnolingvistines ðaknis ir yra susijæ ne su grybø kilme, o su atitinkamø tautø vaidmeniu mûsø istorijoje (pavyzdþiui, voveraitës ávardijamos pavadinimais, turinèiais ðakná þyd-, nes jas prieð karà supirkdavo þydai; guduko gelsva kepurëlë savo forma primena vokieèiø kareivio ðalmà ir pan.). Taigi ðie pavadinimai yra kitos prigimties nei švedùkai baltieji dobilai, nes pastarieji ið tiesø galëjo bûti atveþti ið Ðvedijos. 7 Botanikos vardø þodynas, sud. R. Jankevièienë, Vilnius, BVÞ duomenimis, daþniausiai augalo rûðiniø pavadinimø apibrëþianèiaisiais dëmenimis eina valstybiø vardai (þodyno medþiaga rodo, kad lietuviø kalboje rûðiniø augalø pavadinimø ðaknimi gali eiti 40 valstybiø vardai). Nemaþai pavadinimø sudaroma su pasaulio daliø, þemynø, provincijø, þemiø, srièiø, valstijø, miestø, upiø, eþerø, jûrø, salø vardais. 9 Lietuvos TSRS flora, Vilnius, 1971, t. 4, p S. Obelevièius, Nuostabus augalø pasaulis, Vilnius, 2000, p. 37.

4 Augalø pavadinimai, nurodantys augalo kilmæ, augimo vietà ir þydëjimo vëlyvà rudená, o jos plitimà sustabdo tik ðalnos) 11. Aukðtaièiø ðnektose gana plaèiai vartojamas substantyvas rudenìnë (Þgn, Smln, Gdr LKÞK) arba dûrinys rudénþolë (Smln LKÞK): Èia mes vadinam rudeninè, kad rudená pasirodë. Paskum jau þiûrim, kad nereikia ir rudens, kad jinai ir anksèiau þydi Gdr (LKÞK). Tarmëse galinsoga daþnai ávardijama ir svetimos kilmës vardais, daþniausiai lotyniðko vardo kraipiniais: galansovkà, galanzogà (Dj, Ps, Krè LKÞK). Tai pavieniai sporadiðki pavadinimai; juos respondentai daþniausiai pasako tik specialiai klausiami, kaip vadinama ði piktþolë (bando prisiminti bendrinëje kalboje vartojamà galinsògà ir jos vardà ávairiai iðkraipo). LKÞ në vieno ið èia suminëtø pavadinimø nepateikia, nes ði piktþolë mûsø darþuose iðplito ne taip seniai, jos vardas nenurodytas ir në viename DÞ leidime. Bendrinëje lietuviø kalboje vartojamas ðio augalo pavadinimas yra lotyniðkos kilmës (lot. Galinsoga, taip pat rus. галинсога) vardas suteiktas pagerbiant Madrido karaliðkojo botanikos sodo direktoriø M. Galinsogà 12. PAVADINIMAI, NURODANTYS AUGALO AUGIMO VIETÀ Priesaginiai pavadinimai. Tarmëse ir bendrinëje kalboje vartojama keliolika priesaginiø pavadinimø, nurodanèiø augalo augimo vietà: darþûnë portulaka (Portulaca), dirvìnis (Ononis), dirvonka dirvuolë (Agrimonia), dumblë, dumblûnë dumblenë (Limosella), eþerùtë (Hydrilla), gir¾në (Sanicula), griovìnis griovenë (Hotonia), purvuõlis (Liparis), raistìnë (Hydrocotyle), šilini¹kas dumblialaiškis (Alisma), þvi»gþdë (Acinos). Ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose uþfiksuotas tik vienas ðios motyvacinës grupës genties vardà þymintis vardas. Šilõjas didysis šilokas (Sedum maximum). Bendrinëje kalboje ðis augalas vadinamas pagal augimo vietà ðilokai daugiausia auga sausose vietose, smiltynuose, ðiluose. Ðá bendrinës kalbos pavadinimà iðmoko ir ðiaurës panevëþiðkiai, tarmëje vardaþodinës ypatybës turëtojo priesagà -okas pakeitæ augalø stiebø pavadinimø priesaga -ojas. Kiti sinonimai. Didieji ðilokai lietuviø tarmëse daþniausiai vadinami pagal poþeminius stiebus, kuriø sustorëjimai yra valgomi ir savo iðvaizda labai panaðûs á bulves. Plg. LKÞ ir LBÞ pateiktus ðiuos sinonimus: kìðkiabulbës (LBÞ319(Al), Vrn LKÞV), kìškio bùlba (Vlk, Trgn LKÞI 2 ), kiðkio bulbelë (LBÞ319), kìškio bùlvës (LBÞ319(Pn) LKÞI 2 ), kìškio (zu kio) ropùtës (LBÞ319(Viln), J. Jabl, Jrb LKÞXI), zu kbulvës (LBÞ319(Mþk), NdÞ, Brs LKÞXIX), zu kio bùlvës (Varn LKÞXIX): Vaikai valgo zuikio bulviø ðaknis Varn (LKÞXIX). Zu kio roputès mes, ganydami karves, valgydavom; tokios sultingos, kai nykðèio galas Jrb (LKÞXI). Dël storø mësingø lapø ði ðiloko rûðis dar vadinama atagaja (LBÞ319(Brþ)), tukaþole (LBÞ319). Sudurtiniai pavadinimai. Bendrinëje kalboje ir ávairiose tarmëse sudurtiniø vardø, nurodanèiø augalo augimo vietà, vartojama kiek daugiau nei sudarytø priesaginiu bûdu. LBÞ ir BVÞ fiksuoja keliasdeðimt ðios motyvacinës grupës sudurtiniø pavadinimø: balinvirþis juodoji varnauogë (Empetrum nigrum), purvþolë dumblenë (Limosella), girmëtrë krûminis daðis (Satureja vulgaris), kalnaminis kalninë austëja 11 Ibid. 12 Lietuvos TSRS flora, Vilnius, 1980, t. 6, p. 80.

5 50 Aurelija Genelytë (Jasione montana), kalnãrûtë (Asplenium), kalnãsargis (Selinum), kalnošvita diktonas (Dictamnus), kalnšvita raudonëlis (Origanum), kelretinis plaèialapis gyslotis (Plantago major), kr msargë (Cucubalus), laukmëtë veronika (Veronica), laukþirnis pelëþirnis (Lathyrus), li nsargë (Scheuchzeria), maurãkulis (Volvox), maurãrykðtë (Cladophora), máurašakis (Nitellopsis), smiµtlendrë (Ammophila), smiµtlendrûnë (Ammocalamagrostis), šìlagëlë (Pubsatilla), šìlastambis valgomas miško augalas smulkiais violetiniais þiedais, šìlaðëkis miðko þolë plaèiais lapais, ðilataurë pelkinis þinginys (Calla palustris), šìlauogë (Vaccinium), šìlsamanë pušynuose ir eglynuose auganti samana ir pan. 13 Ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose uþraðytas tik vienas sudurtinis ðios motyvacinës grupës genties vardà þymintis pavadinimas. Kãpmirtë þiemë (Vinca). Ðis nuo seno lietuviø darþeliuose auginamas visþalis puskrûmis ðiaurës panevëþiðkiø daþniausiai vadinamas mìrta, pabrëþiant abiejø augalø lapø panaðumà: þiemë ir mirta (Myrtus) turi labai panaðius lygiakraðèius odiðkus, lanceto formos lapus 14. Gr þiø ir Vaðkÿ šnektose þiemë neretai ávardijama dviþodþiu rûðiniu terminu kvìpianèioji, kviìtkinë mìrta pabrëþiant, kad ðis augalas nuo tikrosios mirtos skiriasi tuo, kad þydi. Sudurtinis kãpmirtës vardas (Krè, Pbr LKÞK), taip pat þodþiø junginio formà turintis pavadinimas kapÿ gëlº (Gdr LKÞK) nurodo augalo augimo vietà tai daþnas darþeliø ir kapiniø dekoratyvinis augalas (LFV185): Kãpmirtës ant kapø [sodinamos], mëlynûs þiedeliai Krè (LKÞK). Vadindavo kapÿ gëlº, nes seniau nesodindavo jokiø margø ten gëliø, o pasodindavo tà gëlæ [ant kapo] Gdr (LKÞK). Visiðkai ta pati augalo vardo motyvuotë ir latviø kalboje plg. la. mazā kapumirte. Kiti sinonimai. J. A. Pabrëþos raðtuose þiemë vadinama laurûne, nes jos lapø forma ir savybë ilgai iðlikti þaliai primena laurà (Laurus) (vokieèiai 13 Kiek daugiau bendrinëje kalboje vartojama rûðiniø vardø, nurodanèiø augalo paplitimo vietà. Kaip rodo BVÞ medþiaga, daþniausiai augalo augimo vieta nurodoma ðiais rûðiniais epitetais: pélkinis, -ë (62), di»vinis, -ë (52), miškínis, -ë (45), pîevinis, -ë (31), darþìlinis, -ë (29), paj rinis, -ë (23), kalnínis, -ë (21), kr minis, -ë (15), darþínis, -ë (14), smiltôninis, -ë (14), vandenínis, -ë (13), eþerínis, -ë (11), uolínis, -ë (10), krantínis, -ë (8), šla tinis, -ë (8), li ninis, -ë (7), paupínis, -ë (7), dirvóninis, -ë (6), pakr minis, -ë (6), ganýklinis, -ë (5), šilínis, -ë (5), bålinis, -ë (3), lîekninis, -ë (3), m rinis, -ë (3), namínis, -ë (3), pakrãntinis, -ë (3), panamínis, -ë (3), sõdinis, -ë (3), stêpinis, -ë (3), stogínis, -ë (3), šaltinínis, -ë (3), šilínis, -ë (3), šiukšlôninis, -ë (3), tvenkinínis, -ë (3), dykumínis, -ë (2), dugnínis, -ë (2), eþínis, -ë (2), gõjinis, -ë (2), kalvínis, -ë (2), krûmìlinis, -ë (2), krûmókðninis, -ë (2), laukínis, -ë (2), patvorínis, -ë (2), smëlôninis, -ë (2), smëlínis, -ë (2), upìlinis, -ë (2), vel ninis, -ë (2). Tik po vienà rûðiná pavadinimà sudaryta su ðiais epitetais: akmenínë, durpôninë, gëlavandìnë, gelmínë, girínë, griovínë, j rinë, kelmínë, kõpinis, k drinis, lankínis, méldinis, paeþerínë, prerijínis, pûdymínë, ðelmenínë, ðila ninë, unksmínë, uolôninis, ùpinë, versmínë. Moksliniai augalø genèiø, rûðiø pavadinimai, jø rûðiniai dëmenys sudaromi pagal tam tikras taisykles, kurias reglamentuoja tarptautiniai botanikos nomenklatûros kodeksai, todël tokie vardai gerokai skiriasi nuo liaudiðkø pavadinimø. 14 Kambarinës gëlës mírtos vardu lietuviø tarmëse vadinama daugelis visþaliø augalø, turinèiø kietus lygius lapus. Norint pabrëþti tokiø augalø skirtybes, ðnektose daþnai greta genties vardo mírta vartojami ir rûðiniai pavadinimai, pvz., þydinti, neþydinti, kvepianti, nekvepianti, kambarinë, laukinë, geleþinë (Trgn LKÞVIII), darþelinë (Uþp LKÞVIII), þiemínë (Snt, Jsv, Smln, Vkš, Pgg LKÞK).

6 Augalø pavadinimai, nurodantys augalo kilmæ, augimo vietà ir þydëjimo ávardydami ðá augalà taip pat pabrëþia, kad jis yra visþalis Sinngrün, Immergrün). Raðytiniuose ðaltiniuose ir skirtingose tarmëse uþfiksuota ir daugiau þiemºs sinonimø: barlinkos (Dv LKÞK), barvìnka (J, [K] LKÞI 2 ), bervìnka (Vad, Smn LKÞI 2 ), borvikas (R, Mt, Sch56 LKÞI 2 ) (plg. rus. барвинок, brus. барвiнaк, l. barwinek, barwik). LBÞ372 pateikia ir daugiau ðiø slaviðkø pavadinimø variantø: barbenka, barvinkas, borvinkas. Kai skiriamuoju augalo poþymiu laikomas gulsèias, ðliauþiantis stiebas, jis vadinamas riìtena (LL5, LBÞ372 LKÞXI), riìtenomis (KI664, KII355, LBÞ372 LKÞXI), slenktenà, sle¹ktena (Š, Rtr, BÞI32, BÞ14,247, LBÞ372, Mš, NdÞ LKÞXII), slenktenè (BÞI32, LBÞ372 (P, I), NdÞ LKÞXII). PAVADINIMAI, NURODANTYS AUGALO VEGETACIJOS AR ÞYDËJIMO LAIKÀ Genèiø vardø (t. y. vadinamojo bazinio lygmens kategorijø), þyminèiø augalo vegetacijos ar þydëjimo laikà, tarmëse ir bendrinëje kalboje vartojama visai maþai. BVÞ rasta tik keletas ðios motyvacinës grupës pavadinimø: ankstâ (Draba), ankstìnë (Bulbocodium), ankstývë (Erophila), vëlývis (Colchicum). Augalo vegetacijos ar þydëjimo laikas bendrinëje kalboje ir tarmëse daþniau nurodomas rûðiniais augalø vardais. BVÞ duomenimis, daugiausia bendrinëje kalboje rûðiniø vardø sudaroma su tokiais epitetais: pavasarínis, -ë (21), rudenínis, -ë (7), ankstyvâsis, -óji (6), vasarínis, -ë (2), vëlyvâsis, -óji (2), geguþínis (1), rudenínis (1). Kartais augalo vegetacijos ar þydëjimo laikà nusako frazeologiniai pavadinimai, sudaryti krikðèioniðkø vardø pagrindu 15. Ypaè daug ðios motyvacinës grupës augalø vardø sudaroma su ðiø ðventøjø vardais: Jonas (Jonis) Jono duonmedis pupmedis (Laburnum), ðvento Jono barðkutëlë barškutis (Alectorolophus), ðvento Jono dobilëlis paprastasis perluotis (Anthylis vulneraria), švento Jono karkliukai karklavijas (Solanum dulcamara), rykðtinë karpaþolë (Euphorbia virgata), švento Jono lineliai paprastoji linaþolë (Linaria vulgaris), švento Jono papartis jonpapartis (Matteuccia), švento Jono rakteliai paprastasis garþdenis (Lotus corniculatus), pavasarinë raktaþolë (Primula veris), ðvento Jono þolës, ðventjonës jonaþolë (Hypericum), jondobilis geltonþiedis barkûnas (Melilotus officinalis), jonelis karèioji ðiuðelë (Erigeron acris), dirvinis dobilas (Trifolium arvense), Jonio dobilai kalninis dobilas (Trifolium montanum), Jonio þolës krûminis kûpolis (Melampyrum nemorosum), Jurgis Jurgio raktai pavasarinë raktaþolë (Primula veria), Laurynas laurinþolës jonaþolë (Hypericum), Petras švento Petro raktai (rakteliai) pavasarinë raktaþolë (Primula veria), petriukas geltonasis bobramunis (Anthemis tinctoria), paprastoji 15 J. Lipskienës teigimu, termininiai frazeologizmai su krikðèioniðkais vardais mûsø kalboje pradëjo formuotis ávedus krikðèionybæ. Asmenvardþiai tokiuose pavadinimuose atsirado todël, kad daugelis augalø nuo seno buvo vartojami liaudies medicinoje, o jø þydëjimo ir rinkimo metas sutapo su Baþnyèios nustatytomis kalendorinëmis ðventøjø dienomis (J. Lipskienë, Frazeologiniai junginiai su asmenvardþiais, LKK, Vilnius, 1977, t. 17, p. 249).

7 52 Aurelija Genelytë juodgalvë (Prunella vulgaris), pievinë þilë (Senecio jacobaea) 16. Tarmëse ðios motyvacinës grupës vienaþodþiø augalø genèiø vardø vartojama palyginti nedaug. Ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose uþraðyti tik 9 tokie priesaginiai ir 4 dûriniais reiðkiami pavadinimai. Priesaginiai pavadinimai. Ðios motyvacinës grupës augalø vardø ðaknimi gali eiti: 1) asmenvardþiai (pvz., jokûbºlis, katriušýtë, petriùkas); 2) mënesius þymintys þodþiai (pvz., geguþºlë, mojavìnë, mojavùkas); 3) paros dalá reiðkiantys þodþiai (pvz., naktiniùkas, naktinùkas); 4) krikðèioniðkas ðventes þymintys þodþiai (pvz., kalëdinùkë). Geguþºlë, mojavìnë, mojavùkas kartenë (Cardamine). Šie pavadinimai vartojami apie Dauj nus ir Pãsvalá (LKÞK). Plg. Dauj nuose uþraðytà ðio augalo vardo motyvacijà atskleidþiantá sakiná: Mojavìnës vadinas. Geguþio pradþioj þydi, per mojavà, tokie ruþavûs þiedeliai (LKÞK). Ir kitose lietuviø kalbos ðnektose lietuviðkà ðakná geguþ- arba ið slavø pasiskolintà mojav- (plg. rus. май, lenk. maj) turi tie augalai, kurie praþysta anksti pavasará (apie geguþës mënesá). LKÞIII pateikia ir daugiau ðio poþymio motyvuotø augalø vardø: geguþº, gegùþë (LBÞ132, Ms), geguþìkë (Krkl), gegùþis (Lex4, P, J, LBÞ132, Kv, Ðts) asiûklis (Equisetum), geguþìnë (F) ðilkaþiedë gaisrena (Lychnis flos-cuculi), geguþºlë (J. Jabl(Skp)) dþioveklë (Orobanche). LBÞ hibridiniai pavadinimai su slaviška šaknimi moj- þymi tris geguþës mënesá praþystanèius augalus: mojukas kartenë (LBÞ68(Brþ)), perluotis (Anthyllis) (LBÞ25(Brþ)); mojinë þvynðaknë (Lathraea) (LBÞ190). Kiti sinonimai. Kartenës skonio savybes þymi kartëlºs (LBÞ68(Pn) LKÞV) vardas senesni þolës lapai yra kartaus skonio ir dedami á sriubas vietoj pipirø 17 ; taip pat plg. tos paèios motyvacijos frazeologiná sinonimà šárkos èesnãkas (P, NdÞ LKÞXIV). Viena ið augalo rûðiø pievinë kartenë (C. pratensis) daþnai tarmëse ávardijama ávairiais frazeologiniais vardais, kurie nurodo: 1) augalo skonio savybes, 16 Lietuviø kalboje vartojama keliasdeðimt antroponiminiø augalø vardø. Motyvacijos poþiûriu jie labai nevienalyèiai. Vieni jø, kaip jau minëta, krikðèioniðko vardo sandà turi dël jø vegetacijos laiko, kiti dël þiedyno spalvos ar formos sàsajø su krikðèioniðkàja simbolika, pvz., Juozapo lelija baltoji lelija (Lilium candidum), Juozapo rykðtë darþelinis kardelis (Gladiolus communis), švento Juozapo þiedeliai baltaþiedë plukë (Anemone nemorosa) krikðèioniðkojoje ikonografijoje ðventasis Juozapas daþnai vaizduojamas su balta lelija rankose, o su jo vardu siejami augalai daþniausiai þydi baltai; Marijos èebatukas mëlynoji kurpelë (Aconitum napellus), Marijos lelija miðkinë lelija (Lilium martagon), Marijos kryþius pievinë kartenë (Cardamine pratensis), Marës þolë, Marijos þolë pievinë miegalë (Succisa pratensis), marymëtë kvapioji aniuþë (Elsholtzia ciliata) minëti augalai þydi mëlynais ar violetiniais þiedais, o ðventoji Marija krikðèioniðkuosiuose paveiksluose nuo XV a. beveik visada vaizduojama su mëlynu apsiaustu (Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, sud. D. Ramonienë, Vilnius, 1997, p. 202). Didelë dalis tokiø asmenvardiniø pavadinimø laikytini kitø kalbø sekiniais, pvz., barborytë (lot. Barbarea, vok. Barbenkraut), Benedikto kardas šventadagis (lot. Cnicus benedictus, vok. Benediktenkraut, rus. êàðäîáåíåäèêò), Marijos kardas margainis (vok. Mariendistel) ir pan. Tokios struktûros liaudiðkus rusø kalbos vardus tyrusi T. Vendina pastebi, kad rusø kalboje antroponiminiai augalø pavadinimai yra gana reti, nes asmenø vardai apsunkina augalo identifikacijà, kartu sumaþëja ir jo tinkamo panaudojimo galimybës (Ò. Âåíäèíà, Ñëîâîîáðàçîâàíèå êàê ñïîñîá äèñêðåòèçàöèè óíèâåðñóìà, Âîïðîñû ÿçûêîçíàíèÿ, 1999, ¹. 2, c. 34). 17 Vaistiniai augalai, vyr. red. J. Pipinys, Vilnius, 1973, p. 141.

8 Augalø pavadinimai, nurodantys augalo kilmæ, augimo vietà ir þydëjimo pvz., ga¹dro pipìrai (MitII133, LFIII512 LKÞIX) 18 ; 2) lapø panaðumà á kokio nors paukðèio ar þvërelio pëdà: gandro pëdelës (LBÞ68), kiðkio pëdeliai (LBÞ68(Rk)). Augimo vietà þymi dûriniai varliãkvietkës (LBÞ68, NdÞ, LFIII512 LKÞXVIII), varliãrûtës (LBÞ68, NdÞ, LFIII512 LKÞXVIII) kartenë auga pelkëtose arba klampiose versmëtose vietose, ðlapiuose miðkuose, upiø ar grioviø pakrantëse 19. LBÞ ir LKÞ fiksuoja dar keletà kartìnës sinonimø, kuriø motyvacija ne visai aiðki: kresà (P, LBÞ68, K, TrpÞ, rš LKÞV), krìðë (Mt, BÞ510, LBÞ68 LKÞVI) 20. Kitose kalbose kartenës vardai daþniausiai nurodo augalo gydomàsias savybes: lot. Cardamine pasidarytas iš gr. kardia širdis, damao suvaldau ; augalas vartojamas vaistams nuo ðirdies ligø; taip pat plg. rus. сердечник. Vok. Schaumkraut pabrëþia augalo funkcijà: dël ðarminiø (putojanèiø) savybiø kartenë tinka galvai trinkti. Jokûbºlis karèioji putokðlë (Polygala amarela), paprastoji juodgalvë (Prunella vulgaris). Su Jokûbo vardu tarmëse siejami net keli augalø pavadinimai. Taip ávardijama paprastoji juodgalvë (LBÞ57), karèioji putokðlë (LBÞ268(Brþ), Grþ LKÞIV) ir karèioji ðiuðelë (Erigeron acer) (LBÞ134(Brþ)). LKÞK nurodo, kad apie Tauragnùs jokûbºlis reiðkia jurginà (Dahlia). Anykðtënai (An, Sur LKÞK) astrus (Aster) vadina jokubonais. Visi èia minëti þiediniai augalai praþysta vasaros pabaigoje, per ðvento Jokûbo ðventæ (liepos 25 d.). Be to, jø þiedai daþniausiai bûna violetiniai. Ði spalva krikðèioniðkoje liturgijoje simbolizuoja skausmà, liûdesá 21 : Jokûbà Vyresnájá krikðèionys laiko pirmuoju apaðtalu kankiniu (jam buvo nukirsta galva) 22, todël violetinë spalva ir sietina su jo vardu. Kiti sinonimai. Bendrinëje kalboje vartojamo putókðlës þodþio darybos reikðmë nurodo motyvaciná nominacijos poþymá augalo savybæ putoti. Remiantis ðiuo iðoriniu poþymiu pasidaryti ir ðie sinonimai: muilaþolë (LBÞ268(Brþ)), muilenë (LBÞ268(I)), muiliukas (LBÞ269(Pn)), putoklë (LBÞ268(Pn, Šl)), putokšlis (LBÞ268(Al)). Šiai motyvacinei grupei priskirtini ir frazeologiniai vardai: gegutës muilas (LBÞ268(Brþ, Pn)), kiškio muilas (LBÞ268(Brþ)), piemenukø muilas (LBÞ268(Brþ)). Gydomàsias augalo savybes nurodo priemëtþolës (LBÞ268(Brþ)) vardas putokðlë nedideliais kiekiais liaudies medicinoje vartojama kaip vaistaþolë 23. Apie Bìrþus vartojamas pavadinimas mëlynkartytë (LBÞ268(Brþ)) þymi putokðlës þiedø spalvà augalo apyþiedis mëlynas arba þydras 24. Jokûbºlis, petriùkas paprastoji juodgalvë (Prunella vulgaris). Ðiaurës panevëþiðkiai vartoja du su augalo þydëjimu siejamus juodgaµvës sinonimus: petriùkà (LBÞ57(Brþ) LKÞIX), jokûbºlá (Grþ, Všk LKÞK) juodgalvë pradeda þydëti birþelio mënesá, maþdaug per ðventà Petrà, ir þydi per visà vasarà, iki pat ðvento Jokûbo ðventës. Kiti sinonimai. Bendrinëje kalboje áteisintas juodgaµvës vardas nurodo 18 Determinacinis ga¹dro sandas gali nurodyti pelkëtà augimo vietà (plg. pavadinimus, turinèius sandà varlºs). 19 Vaistiniai augalai, p Ðiuos vardus bûtø galima sieti su vokiðku pipirnës (Lepidium) vardu Kresse (taip pat plg. angl. cress). Pipirnë ir kartenë priklauso tai paèiai bastutiniø (Brassicaceae) ðeimai, augalø iðorë yra labai panaði, todël jie neretai painiojami. 21 Krikðèioniškosios ikonografijos þodynas, p Ibid., p R. Jankevièienë, Vasarà þydintys augalai, Vilnius, 1987, p Lietuvos TSRS flora, Vilnius, 1980, t. 6, p. 597.

9 54 Aurelija Genelytë perþydëjusiø þolës þiedø spalvà: nuþydëjus violetiniams arba melsviems juodgalvës varpos pavidalo þiedynams lieka styroti bitæ primenanèios plaukuotos juodos paþiedës. LBÞ, LKÞ ir LKÞK fiksuoja ir daugiau su ðiuo motyvacijos poþymiu susijusiø augalo sinonimø: juodgálvë, juodgaµvë (CI390, BÞ56, Enc, rš, Šn, Brt LKÞIV), juodgalvºlë (LBÞ57 (Vlkv), Alk, Þd LKÞIV), juodgalvëlis (LBÞ57 (Brþ)), juodgalvìkë (LBÞ57(Rs), Skr LKÞIV), juodgalvis (LBÞ57), nuodeglis (LBÞ57 LKÞVIII). Kartais ði þolë lyginama su kitais augalais: apynytë (Trgn, Dv LKÞI 2 ) juodgalvës ir apynio (Humulus) ðiek tiek panaðûs þiedynai ir stiebai (jie padengti maþais plaukeliais), be to, abu augalai praþysta vienu metu (birþelio mënesá). Gydomàsias juodgalvës savybes pabrëþia kaklãþolës (LBÞ57(Brþ, Pn), Rtn LKÞV), kaklinºlio (LBÞ57(Pn) LKÞV), kaklinýèios (LBÞ57(Brþ) LKÞV), kaklinýko (Lš LKÞV), kakliùko (LBÞ430 LKÞV) vardai liaudies medicinoje juodgalvës nuoviru skalaujama gerklë, arbata maþina aukðtà temperatûrà 25 : Kai kaklà uþstoja, reikia gert kaklinykø arbatà Lš (LKÞV) 26. Tarmëse ir ávairiuose raðtuose vartojama ir daugiau juodgalvës gydomàsias savybes þyminèiø pavadinimø: nãktdobilis (LBÞ57(Krtn)), Vvr, Grg LKÞVIII), naktinýèia (LBÞ57, LTIII57, Kv LKÞVII; Rm, Rs, Jsv, Grdm, Grnk, Škt LKÞK), naktìnis (Kzt LKÞK), naktinytþolë (LBÞ57(Rs)), nakvašà (G97, MitII136, Mt, LBÞ57, Þd LKÞVIII), nakvišà (P, Pln, Eig LKÞVIII), príetvaraus þolº (CI402, KI264, Ak, P LKÞXV), príetvaro þolº ([K], LBÞ57 LKÞX) liaudyje þolës nuoviru gydoma vaikø nemiga 27 : Naktinýtþolë mëlynai þydi; duoda, kad uþmigtum J (LKÞVIII). Jeigu nemiega [vaikas], tai naktinýèias virdavom Rm (LKÞK). Tokios naktinýèios, tai ten gali amþinai [uþmigt], jeigu stipriau išsivirsi Rs (LKÞK). Naktinýèios nuo miego Škt (LKÞK). Kai kurios ðnektos turi ið svetimø kalbø pasiskolintø vardø: brunëlija (LBÞ57(Rk)), brunélka (Imb LKÞI 2 ; Pnm LKÞK), burneika (LTR (Aln), Lš LKÞI 2 ), burnélka (Gdr LKÞK). Kitose kalbose augalo vardai daþniausiai siejami su þiedyno spalva ir forma: rus. черноголовка, lenk. gùowienka, vok. Braunelle, la. brûngalvîtes. Kalëdinùkë plokštenis (Schlumbergera). Gruodþio mënesá (daþniausiai per Kalëdas) praþystantis augalas gyvojoje kalboje daþniausiai vadinamas vardais, kuriø motyvacijà lemia jo þydëjimo laikas. Kalëdinùkë plaèiau paplitusi apie Pãsvalá ir Krinèìnà. Vakarø aukðtaièiø ðnektose augalas vadinamas kûèiùkais (Ðk LKÞK). Miestieèiai (pavyzdþiui, vilnieèiai) neretai ðá augalà pavadina dekabrìstais (vardo ðaknis skolinta ið rusø kalbos dël tos paèios motyvacijos; plg. rus. декабрь gruodis ). Kiti sinonimai. Ðiauliðkiai plokðtená vadina ámþiumi (Þgn LKÞK): Mes tai kaktusu vadinam, o kiti vadina ámþium. Nu, ka daug tø nariukø jis turi, kaip kad þmogus metø Þgn (LKÞK). Augalo panaðumà á kaktusà rodo pùskaktusio vardas: Pùskaktusis nespygliuotas, neduria Gdr (LKÞK). Katriušýtë trûkaþolë (Cichorium). Pavadinimas plaèiau paplitæs apie Bìrþus. Lietuviø kalboje su ðventàja Kotryna sietini keliø augalø vardai. Visi ðakná katrpavadinime turintys augalai þydi geguþës mënesá, daugmaþ per Kotrynos Sienietës 25 Vaistiniai augalai, p. 128; Maþoji vaistiniø augalø enciklopedija, red. ir sud. M. Puodþiûnienë, Vilnius, 2002, p Latviø kalbos tarmëse ðio augalo sinonimai taip pat daþnai nurodo gydomàsias savybes: kaklenica, kaklinica (I. Çdelmane, Augu nosaukumu dariðânas veidi latvieðu valodâ, Latvieðu valodas kultûras jautâjumi. Rakstu krâjums, Rîga, 1978, 14 laidiens, lpp. 98). 27 Vaistiniai augalai, p. 128.

10 Augalø pavadinimai, nurodantys augalo kilmæ, augimo vietà ir þydëjimo ðventæ (ji minima balandþio 29 d.). Trûkaþolë praþysta gerokai vëliau (liepà), tad su ðventosios vardu greièiau jà sieja ne þydëjimo laikas, o þiedø spalva þolës vainikëlis ðviesiai mëlynas. Ði spalva krikðèionybës simbolikoje siejama su dieviðkumu, tyrumu, skausmu ir liûdesiu, o ðventoji kankinë Kotryna Aleksandrietë lietuviø liaudies skulptûroje daþniausiai vaizduojama mëlyna suknele 28. Naktiniùkas, naktinùkas dviragë leukonija (Matthiola bicornis). Daþniausiai tarmëse ði gëlë ávardijama lietuviðkais motyvuotais vardais, turinèiais ðakná nakt-: naktìbalda (Lkš, Snt, Vl LKÞK), naktiniùkas (LTR (Ant) LKÞVIII; Pbr LKÞK), naktìniai (Rgv LKÞK), naktinùkas (Krè, Grnk, Kzt, Vl LKÞK), naktinùkë (rš, Rm LKÞVIII; Snt LKÞK), naktùkas (Sug LKÞVIII), naktiìs karaláitë (LBÞ215(Zr), Ds LKÞVIII) leukonijos þiedai prasiskleidþia vakare bei naktá ir skleidþia stiprø malonø kvapà: Naktinùkë dienà susièiaupia, o naktá iðsiskleidþia i gardþiai kvepia Rm (LKÞVIII). Net visuose keturiuose DÞ leidimuose pateikiama ne tik leukònija, bet ir jos sinonimas naktinùkë. Kiti sinonimai. Kartais tarmëse ar raðtuose ði darþeliø gëlë pavadinama ið kitø kalbø skolintais vardais: lepkònija (LBÞ215, Lnkv LKÞVII; Dj, Všk, Grþ, Ps, Rgv, Vl LKÞK), levkõjë (Tlþ, Rg LKÞK), levkònija (Rgv, Všk LKÞK), lipgonija (LBÞ215(Pn)), matiolës (LBÞ215), plg. rus. левкой, lenk. lewkonja, vok. Levkoje. Dûriniais reiðkiami pavadinimai. Ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose uþraðyti 4 ðios motyvacinës grupës sudurtiniai augalø vardai. Apibrëþiantieji jø sandai nurodo augalo þydëjimo (ir kvepëjimo) laikà, o apibrëþiamaisiais sandais daþniausiai eina ðaknø þied-, þol- þodþiai. Jõnþolë jonaþolë (Hypericum). Visose lietuviø kalbos tarmëse ðios vaistinës þolës pavadinimø motyvuotë daþniausiai sietina su augalo rinkimo laiku: jonãþolis (Ad LKÞK), jõniaþolë (Dbè LKÞK), jõniaþolynis (Drsk, Rod LKÞK), jõninë (Pl LKÞK), joninþolës (LBÞ174), joniukai (LBÞ175(Brþ) LKÞIV), jonutë (P, LBÞ174 LKÞIV), jõnþolë (Grg LKÞIV; Krè, On, An, Kpè, Gdr, Pnm, Kvr LKÞK), laurinþolë (LBÞ175 (Pn) LKÞVII) 29, šveñto Jõno raþìlis (Smln LKÞK), šveñto Jõno (Jõnio MitII134, LBÞ174, Joniø P) þolº (I, P, Sut, Brs, Akm, Kv, End LKÞXX), šveñtjonës (LTR (Kltn), Tv LKÞXV), šveñtjoniai (NdÞ, Tt LKÞXV), šveñtjonis (Akm LKÞXV) liaudies medicinoje jonaþolë ypaè plaèiai vartojama, netgi manoma, kad ji yra vaistas nuo 99 ligø 30 ; jos þiedø (kaip ir kitø vaistiniø augalø) stengiamasi prisirinkti iki ðv. Jono (birþelio 24 dienos), nes manyta, kad vëliau surinktos þolës jokios reikðmës gydymui nebeturi po Joniniø raganos pradeda burti 31. Su ðv. Jono vardu ðios þolës vardas siejamas vokieèiø bei anglø kalbose: plg. vok. Johanniskraut, angl. Saint-Johnswort. 28 Krikðèioniðkosios ikonografijos þodynas, p. 202, Jonaþolës pradeda þydëti apie ðv. Jonà (birþelio 24 d.), þydi ir yra renkamos vaistams iki pat ðv. Lauryno (rugpjûèio 10 d.). 30 Plg. LKÞK pateiktus šiuos iliustracinius sakinius: Jonåþolës nuo ðimto ligø Slm. Jonåþolë nuo devyniasdeðim devyniø ligø Kvr. Jonåþolës tai nuo viso organizmo gerai Jdp. Daugelyje tautø jonaþolës renkamos prieð Jonines. Ðios þolës netgi naudojamos amuletams nuo raganø burtø, pavyzdþiui, bavarai jø þiedus neðioja pasikabinæ po kaklu ar prisitvirtinæ prie kepuriø (Å. Ãîëüöìàí, Äóðíîé ãëàç. Êíèãà î îáû àÿõ è ñóåâåðèÿõ íàðîäîâ ìèðà, Ìîñêâà, 1991, c. 49). 31 R. Trimakas, Þmogaus sveikatos samprata lietuviø folklore, dakt. dis. Vilnius, 2003, p. 143.

11 56 Aurelija Genelytë Kiti sinonimai. Vaistines augalo savybes nurodo šie frazeologiniai vardai: Jëzaus þaizdø þolë (LBÞ175), kra jo þolº (D. Pošk, P LKÞXX), Krìstaus kra jo þolº (Smln LKÞXX), Marìjos þolº (Grg LKÞXX), Marijos þoliukës (LBÞ175); taip pat plg. priesagø vedinius raudonùkë (LBÞ175, NdÞ LKÞXI), strutenºlis (LBÞ175 (Brþ) LKÞXIII) jonaþolës nuoviras bûna tamsiai raudonos spalvos; liaudies medicinoje jo kompresai dedami ant þaizdø, voèiø ir kitø odos paþeistø vietø 32. Naktakveptýs, naktãþiedë, naktaþíedis paprastoji naktiþiedë (Silene vulgaris). Tarmëse vartojami nakìþiedës sinonimai ypaè daþnai nurodo augalo þiedø savybæ iðsiskleisti ir kvepëti vakare ar naktá: naktakveptýs (Jnšk, Ps, Lnkv LKÞVIII), naktaþiedë (Rtr LKÞVIII), naktaþíedis (LBÞ322(Brþ, Pn), Sb, Všk LKÞVIII), naktìþydë (Mt, BÞ524, LBÞ322 LKÞVIII), naktìþiedis (EncVI594 LKÞVIII), nakþieda (P, LBÞ322 LKÞVIII), nakþiedë (P, LBÞ322 LKÞVIII). Lotynø kalboje ðio augalo vardo motyvacija panaði: lot. Silene kilæs ið gr. selçnç mënulis. Kiti sinonimai. Ðiaurës panevëþiðkiai bei kitos tarmës vartoja ir daugiau ðio augalo vardø sinonimø. Daþniausiai jie bûna motyvuoti þolës gydomøjø savybiø, stiebo pobûdþio ar þydëjimo laiko. Plaèiausiai lietuviø kalbos ðnektose paplitæ naktìþiedës sinonimai, nurodantys jos gydomàsias savybes þolës nuoviras geriamas esant ðlapimo pûslës uþdegimui 33. Šaknimi pûsl- naktiþiedë ávardijama ir aukðtaièiø, ir þemaièiø ðnektose: pûslºs þolìlë (Akm LKÞXX), pûslìlë (LBÞ322, LFIII308 LKÞX; Dgp, RdN, Gdr, Klt, Kzt, Akm, Yl LKÞK), pûslelýtë (Klt LKÞK), pûslìkë (Smln, Škt LKÞK), pûslýtë (Gdr, Ut, Brþ, RdN LKÞK), pûsliùkas (Jsv LKÞK): Pûslýtës nuo pûslës gert Gdr (LKÞK). Pûslelýtës tokios, anos nuo pûslës gert Klt (LKÞK). Pûslìkës ðlapimà sulaiko Ðkt (LKÞK). Gydomàsias savybes nurodo ir putãþolës vardas (LBÞ322 (Brþ) LKÞX) liaudis naktiþiede gydo išputusius gyvulius. Kiti tarmëse vartojami naktìþiedës sinonimai nurodo: 1) lipnø kai kuriø naktiþiedës rûðiø stiebà smálnyèia (F, LBÞ322 LKÞXIII); 2) þiedyno pobûdá pliauðkuèiai (LBÞ322(Pn), LFIII308, Krkn LKÞX), pugþlìliai (LBÞ322(Pn), LFIII308 LKÞX), sprãgðë (NdÞ LKÞXIII), tabakinës (LBÞ322, LFIII308 LKÞXV), þiedélka (LFIII308 LKÞXX) pirðtais suspaudus kiauðiniðkà iðsipûtusià naktiþiedës taurelæ ji pliaukði, spragði (plg. la. plaukšķene), o pats augalo þiedynas iðoriðkai primena tabakà. Kitose kalbose naktiþiedës vardø motyvacija panaði. Daþniausiai jie nurodo augalo stiebo pobûdá: rus. смолевка, lenk. lepnica, vok. Leimkraut. IŠVADOS Lietuviø kalbos tarmëse vartojama visiðkai maþai augalo kilmæ, augimo vietà ar þydëjimo laikà nurodanèiø pavadinimø. Tai susijæ su þmogaus sàmonës veikla: psichologø teigimu, daugiau nei 80% jutiminiø duomenø þmogus linkæs priimti regos organais, todël ir ávardijant augalus pirmiausia kreipiamas dëmesys á jø ryðkius iðorinius poþymius ir tik ypatingais atvejais nominacijos procese pabrëþiama augalo kilmë, augimo vieta ar þydëjimo laikas. Daugiau ðiø motyvaciniø grupiø augalø vardø vartojama mokslinëje botanikos nomenklatûroje, bet èia augalø 32 Vaistiniai augalai, p. 126; Maþoji vaistiniø augalø enciklopedija, p. 159; V. Kaunienë, E. Kaunas, Vaistingieji augalai, Kaunas, 1991, p Lietuvos vaistiniø augalø sàraðas, Kaunas, 1941, p. 83.

12 Augalø pavadinimai, nurodantys augalo kilmæ, augimo vietà ir þydëjimo pavadinimai sudaromi jau visai kitais principais (atsiþvelgiama á tarptautinio botanikos nomenklatûros kodekso reikalavimus ir kt.). Palyginus tarmëse ir mokslinëje botanikos nomenklatûroje vartojamus augalo kilmæ pabrëþianèius vardus matyti, kad tarmëse ávardijant augalo gentá (ar rûðá) daþniausiai pavadinimo ðaknimi eina gerai þinomø þemynø, valstybiø ar miestø vardai (pvz., amerikonkà, palangà galinsoga (Galinsoga), švedùkai baltieji dobilai ir pan.), tuo tarpu bendrinëje kalboje augalø rûðiø pavadinimai kartais sudaromi ir su labai retais vietovardþiais. Augimo vietà þyminèiø augalø vardø ðiaurës panevëþiðkiai vartoja visai nedaug. Daþniausiai tokiais pavadinimais pabrëþiama neáprasta augalo augimo vieta (pvz., kãpmirtë, ðilõjas ir pan.). Norint pabrëþti augalo þydëjimo laikà, ðiaurës panevëþiðkiø ðnektose pavadinimø ðaknimi daþniausiai eina konkretûs mënesá, ðventæ ar paros dalá reiðkiantys þodþiai (pvz., mojavìnë, naktiniùkas, kalëdinùkë ir pan.). Mokslinëje botanikos nomenklatûroje vartojami ðios motyvacinës grupës augalø genèiø vardai yra kiek abstraktesni nei liaudiðki pavadinimai, nes jø ðaknimi eina bendresnës reikðmës laikà þymintys bûdvardþiai (pvz., ankstìnë, ankstývë, vëlývis ir pan.) 34. Gauta Aurelija Genelytë PFLANZENNAMEN UND IHRE SYNONYME MIT BEZUG AUF DIE HERKUNFT DER PFLANZE, DEREN STANDORT ODER VEGETATIONS- UND BLÜTEZEIT Zusammenfassung Im vorliegenden Artikel werden Pflanzennamen aus dem Dialektgebiet nördlich Panevëþys, die einer von drei Motivationsgruppen zugeordnet werden können, näher untersucht. Das sind Bezeichnungen, die sich auf die Herkunft der Pflanze, deren Standort oder ihre Blüte- bzw. Vegetationsperiode beziehen. Die Begriffe werden kurz mit den Bezeichnungen der botanischen Nomenklatur verglichen, es wird auf die Motivation der Namensgebung eingegangen und angegeben, wie die Pflanze in anderen Dialekten und Sprachen genannt wird. Das Material für die Untersuchung entstammt dem akademischen Wörterbuch Lietuviø kalbos þodynas, der Kartothek hierzu und Feldforschungen der Autorin aus verschiedenen Dialekten. Es wird konstatiert, dass in den litauischen Dialekten ausgesprochen wenig Pflanzennamen verwendet werden, die auf Herkunft, Standort oder Vegetationszeit Bezug nehmen. Das ist mit der kognitiven Funktion des menschlichen Bewusstseins verbunden: nach Erkenntnissen von Psychologen werden über 80% der Sinneseinflüsse über das Sehen wahrgenommen. Daher wird im Zuge der Namensgebung auch zuerst auf das visuelle Erscheinungsbild der Pflanze, auf Besonderheiten im Habitus Acht gegeben. Nur in besonderen Fällen werden im Benennungsprozess Herkunft, Standort oder Blütezeit berücksichtigt. Mehr Planzennamen mit einer derartigen Motivation finden sich in der botanischen Nomenklatur. Aber diese binären Namen werden nach anderen Prinzipien geschaffen, in Nachahmung der internationalen Nomenklatur. 34 Uþ pastabas ir naudingus patarimus autorë nuoðirdþiai dëkoja dr. J. Klimavièiui ir prof. habil. dr. V. Vitkauskui.