Kæstutis Zapkus, ekspozicijos fragmentas. Rita Mikuèionytë

Transkript

1 Vilniaus kultûros savaitraðtis 7 meno dienos m. geguþës 2 d., penktadienis 7md Nr. 17 (1078) Kaina 2,50 Lt D a i l ë M u z i k a T e a t r a s Ð o k i s K i n a s 2Pianisto Yundi reèitalis 3 Sudauþytos ðirdies istorija LNDT 4 Teatrologë Marija Ševcova apie OKT Þuvëdrà Kæstutis Zapkus, ekspozicijos fragmentas T. KAPOÈIAUS NUOTR. Pasaulio kodai Kæstuèio Zapkaus tapybos retrospektyva Nacionalinëje dailës galerijoje 5 Naujasis Baltijos ðokis 14 7 Kas yra fotografija(i)? 9 Nauji filmai Violeta Rita Mikuèionytë Kiekvienas Amerikos lietuvio niujorkieèio Kæstuèio Zapkaus pasirodymas Lietuvoje tai iðskirtinis ávykis ne tik ðalies kultûriniame gyvenime, bet ir asmeniniø egzistenciniø apmàstymø plotmëje m. Parodø rûmuose surengta jo paroda ið ciklo Karo vaikai sutapo su pertvarkos epochos kulminacija ir Nepriklausomybës auðra. Kita vertus, ðie paveikslai atkuria lemtingus aðtuonmeèio berniuko, kuris 1944 m. bëgdamas nuo sovietø okupacijos patyrë Antrojo pasaulinio karo sumaiðtá ir iðgyveno bombardavimus, o vëliau kartu su motina emigravo á Jungtines Amerikos Valstijas, iðgyvenimus, atspindi dramatiðkà pasaulio chaosà ir sukreèiantá vertybiø krytá. (Ðiandien Karo vaikø ciklas man gerokai pranoko Picasso Gernikà, mat iðprovokavo serijà koðmarø su trykðtanèio kraujo srovëmis.) 1992 m. Kæstutis Zapkus vienà semestrà dëstë Valstybiniame dailës institute (dabartinës VDA) Tapybos katedroje. Jo pastûmëta formavosi nauja kûrëjø karta, o profesoriaus ini- cijuotas jaunøjø menininkø grupës Geros blogybës prisistatymas laikytinas naujos institucijos Ðiuolaikinio meno centro veiklos pradþia. Kæstutis Zapkus nesureikðmina savosios pedagoginës patirties, nors yra sëkmingai profesoriavæs Pensilvanijos, Prinstono ir kituose Amerikos universitetuose. Vis dëlto Lietuvoje jo diegtas dëstymo bûdas kardinaliai skyrësi nuo tuomet ásigalëjusio uþdarumo, nes dëstytojo ir studento atskirties normoms vizituojantis dëstytojas prieðprieðino atvirà, jauno þmogaus màstymà keièianèià sistemà. Taigi neatsitiktinai á Niujorkà studijuoti ir tæsti pasaulinës menininko karjeros iðvyko net keli Kæstuèio Zapkaus mokiniai, Gerøjø blogybiø nariai Julius Ludavièius, Aidas Bareikis, Ieva Martinaitytë-Mediodia, Þilvinas Kempinas. Iki ðiol pamenu stulbinanèius intelektø mûðius, kuriuos galëjai stebëti per atviras Kæstuèio Zapkaus studentø perþiûras, vykstanèias visà dienà. Kiekvienas jo studentas turëdavo vieðai iðsakyti ir argumentuotai pagrásti savo kûriniø sumanymus, atsakydamas á kolegø ir publikos klausimus. Profesorius specialiai provokuodavo tarpusavio diskusijas, kuriose iðryðkëdavo ir grupëje egzistavæ asmeniðkumai. Balsiai iðsakytos skirtingø nuomoniø ir pozicijø sankirtos ugdë kûrybinæ dràsà ir tolerancijà kitaip mananèiam. Dëstydamas institute Kæstutis Zapkus daug dëmesio skyrë verbalinei vizualiniø idëjø ir individualiø gyvenimiðkø patyrimø iðraiðkai, skatindamas savo studentus raðyti kûrybos manifestus, dienoraðèius, fiksuoti sapnus ir pan. Iki ðiol apie daugybæ ðio dëstytojo taikytø pedagoginiø subtilybiø sklinda legendos, net persiraðinëjami kai kurie ðiandien jau istoriniais tapæ jo uþraðai. Ðámet NDG surengta Maestro tapybos retrospektyva ir monografijos Kæstutis Zapkus. Tapyba ir pieðiniai (sudarytoja Laima Kreivytë, Vilnius: Lebwen Art Foundation, Lietuvos iðeivijos dailës fonas, VDA leidykla, 2014) pristatymas tai atvira kûrybiniø uþmojø platforma ir didþiulës menininko patirties apibendrinimas. Pasak dailëtyrininkës N UKELTA Á 6 PSL. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078) 1 psl.

2 M u z i k a Ramybës ir audros metamorfozës Pianisto Yundi reèitalis Nacionalinëje filharmonijoje Aldona Eleonora Radvilaitë Yundi D. MATVEJEVO NUOTR. Plaèiai iðreklamuotø þvaigþdþiø komerciniø koncertø visuomet laukiama su nerimu. Pripaþintø brandþiø menininkø daug reklamuoti nereikia. Melomanai bûna ne kartà girdëjæ jø prasmingas kûriniø traktuotes. Neseniai pradëjæ savo kûrybiná kelià talentingi muzikai daþnai bûna maþai þinomi klausytojams arba girdëti tik ið áraðø, todël áspûdingos reklamos sudomina ne tik profesionalus, bet ir plaèiàjà visuomenæ. Negailima pinigø brangiems bilietams, kuriø, beje, neáperka mûsø studentai ar jø pedagogai, o Filharmonijos salæ pripildo nelabai susigaudantys apie atlikimo meno vertybes þmonës, negailintys katuèiø tarp kûrinio daliø ir plojantys atsistojæ koncerto pabaigoje. Daþnai ir dalá profesionalø apakina jaunø atlikëjø virtuozinis spindesys, ir net nenorima aptarinëti meniniø atlikimo aspektø. Daugybës pasaulyje rengiamø tarptautiniø konkursø laimëtojai visuomet bûna stipriai pasirengæ techniðkai, taèiau ádomiø, savitø individualybiø tikrai reta. Ádomu buvo pasiklausyti fortepijono aristokratu ir princu vadinamo jauniausio prestiþinio XIV tarptautinio Fryderyko Chopino konkurso (2000 m.) laureato Yundi (Yundi Li) ið Kinijos reèitalio Filharmonijos Didþiojoje salëje balandþio 24 dienà. Ketveriø metø pradëjæs mokytis groti akordeonu, nuo septyneriø susidomëjo fortepijonu ir jau aðtuoniolikos suþavëjo F. Chopino konkurso þiuri ir klausytojus. Jis pirmasis kinø muzikas, eksponuojamas madame Tussauds garsenybiø galerijoje. Yundi daug koncertuoja visame pasaulyje solo ir su orkestrais, áraðë keletà kompaktiniø plokðteliø m. buvo sukurtas netgi dokumentinis filmas Jaunasis romantikas, kuriame áamþintos pianisto repeticijos bei debiutas su Berlyno filharmonijos orkestru ir dirigentu Seiji Ozawa. Pasaulio kritikai puikiai atsiliepia apie iðskirtiná pianisto talentà. Apie áraðytus Sergejaus Prokofjevo Antràjá ir Maurice o Ravelio Pirmàjá koncertus New York Times raðë: Imponavo pianisto Yundi Li puiki technika, elegancija ir padûkëliðkai ðaltakraujiðka ekspresija. Pianistas vadovauja meistriðkumo kursams Karaliðkajame muzikos koledþe Londone, Kembridþo ir Pekino Èingua universitetuose, 2012 m. jis buvo paskirtas Sièiuano konservatorijos Fortepijono fakulteto profesoriumi ir prodekanu. Áspûdinga biografija byloja apie iðskirtinius pianisto gabumus. Vilniaus publikai koncerto pirmoje dalyje Yundi paskambino du Fryderyko Chopino Noktiurnus, op. 9: Nr. 1, b-moll ir Nr. 2, Es-dur, taip pat Roberto Schumanno Fantazijà C-dur, op. 17, o po pertraukos dvi bene populiariausias Ludwigo van Beethoveno Sonatas: Nr. 23, f-moll, op. 57, Appassionatà ir Nr. 14, cismoll, op. 27, kurià poetas ir muzikos kritikas Ludwigas Rellstabas pavadino Mënesienos. Tai meniniø vertybiø poþiûriu atsakinga programa, parodanti ne tik profesinio pasirengimo lygá, bet ir kûrybinæ brandà. Du F. Chopino jaunatviðki, nuostabaus groþio, skirtingø tonacijø, todël ir kontrastingø nuotaikø Noktiurnai nuskambëjo labai tyliai, ramiai. Garsai beveik tirpo erdvëje. Noktiurne b-moll pianistas meistriðkai pablizgino greitø smulkiø natø deimantinius vërinius. Panaðiai trapiai, ramiai ir gana lyriðkai buvo pateikta R. Schumanno Fantazijos I dalis Durchaus phantastisch und leidenschaftlich vorzutragen. Iðvertus ið vokieèiø kalbos atlikti visiðkai fantastiðkai ir aistringai, kaip ir áprasta traktuoti ðià nuostabià muzikà. Yundi kûrë savo vaizdinius: vyravo ramûs, lyriniai skambesiai. II dalis Mäßig. Durchaus energisch ( Saikingai. Energingai ) dël greito tempo skambëjo gana ryþtingai, marðiðkai, meistriðkai ðvariai. Labiausiai priimtina, artima kompozitoriaus norams III dalis Langsam getragen. Durchweg leise zu halten ( Vesti lëtai, visà laikà tyliai ). Dël ðios dalies dieviðko iðtæstumo atlikëjams bûna sunku iðlaikyti savo bei klausytojø dëmesá. Yundi talentui, atrodo, ypaè artima tokia muzika, jis traktavo jà kûrybingai, pateikë ádomiø detaliø, spalvø, meistriðkai valdë tylius skambesius, nors ir nesusilaikë nuo staigiø, ryðkiø ir garsiø epizodø. Ið ðiø kûriniø traktuoèiø galima buvo suprasti, kodël pianistas vadinamas aristokratu ir princu jam bûdinga vidinë ramybë, puikus, kultûringas tyliø fraziø traktavimas, santûri laikysena. L. van Beethoveno muzika, atrodo, kol kas Yundi domina savo klasikine tvarka ir galimybe pademonstruoti puikià preciziðkà technikà, ritmo pojûtá, proga skambinti labai greitai ir garsiai, arba konstruktyviai ir tvarkingai, tyliai dëlioti garsus lëtose dalyse, iðlaikant stabilø judëjimà. Appassionatos kraðtines dalis jis skambino labai greitai ir garsiai, kaip ðaltas, bet pripildytas energijos viesulas, negailestingai lekiantis pirmyn, bet spëjantis preciziðkai tiksliai iðgroti visas pasikartojanèias, greitas natas ir garsø virtines. Antrà dalá Andante con motto Yundi atliko labai tvarkingai, ramiai, kokybiðkai iðklausydamas visus balsus. Gaila, kad variacijø kaitoje tarsi nebuvo dramaturginës prasmës, jokios átampos. Buvo ádomu, kaip tyliø skambesiø meistrui seksis traktuoti Mënesienos sonatos subtiliàjà pirmà dalá ir kurti ypatingà nuotaikà. Deja, ðios muzikos traktuotë visiðkai nuvylë. Pastangos skambinti kuo tyliau nebuvo sëkmingos: per gleþnai skambëjo ir melodijos, ir boso garsai, ákyriai girdëjosi tik trioliø fonas. II dalis Allegretto buvo greitoka, nesuprasta, o III dalis Presto agitato beprasmiðkai greita, garsi. Pianistas, deja, publikos dþiaugsmui, efektingai akcentavo, forsavo atskirus garsus, akordus. Sonatà uþbaigë itin aðtriai, kietai, tuo sukeldamas didþiausià klausytojø susiþavëjimà, iðreikðtà atsistojimu ir ðûksniais. Bisui Yundi labai ðiltai, ðvelniai ir saldþiai paskambino kinø kompozitoriaus meilø kûrinëlá su paukðèiø èiulbëjimo treliais ir gaivaus vëjelio dvelktelëjimais. Tai buvo netikëta visiðkai kitokia interpretacija, kas árodë, jog jo kûriniø pateikimas priklauso nuo suvokimo, kokiu stiliumi traktuoti muzikà. Susidarë áspûdis, jog pianistas savitai girdi ir vertina kûrinius, turi puikià technikà. Matyt, jo rytietiðkai prigimèiai nëra artima kai kuriø kompozitoriø muzika. Atrodo, kad jo individualybei tinka iliustratyvûs ar modernûs kûriniai, kuriuose jo meistriðkumas ir kûrybingumas gali atsiskleisti visa jëga. Kadangi jau dabar pasaulio klausytojai þavisi jo traktuotëmis, tikëkimës, jog tai pianisto nesugadins ir nenumalðins noro gilintis á muzikos prasmes, tobulëti, o ne dþiaugtis ðiø dienø pasiekimais. Pasinëræ á muzikà Po festivalio Kaunas Jazz 2014 Algirdas Klova Dþiazo festivaliø Lietuvoje iðties ne taip jau maþai. Vienas stilistiðkai plaèiausiø ir þvaigþdëmis gausiausiø Kaunas Jazz ðiemet pasuko studentiðko ir lietuviðko dþiazo link. Tiesa, þvaigþdþiø ir uþsienieèiø jame netrûko, bet jaunatviðkumo veiksnys iðties dþiugus. Jau ðventiðkame festivalio atidaryme Kauno Rotuðëje iðgirdome du labai talentingus vaikus trylikametæ vokalistæ Silvià Leonzio ir ðeðiolikmetá pianistà Mariø Giedrà. Pasiklausius ðio mielo ir ðviesaus dueto, sunku sulaikyti nuoðirdþià ðypsenà. Malonu, kad ðie þmonës sàmoningai ir savanoriðkai pasirinko dþiazo muzikø kelià ir, reikia tikëtis, keliaus juo sëkmingai ir toli. Gaila, kad niekur nepavyko iðskaityti, pas kokius mokytojus jie mokosi, bet jø atliekamoje muzikoje galima iðgirsti protingø pedagogø patarimø. Girdëjome þiupsnelá vokalinio dþiazo standartø, kuriuose pasijuto abiejø improvizacijos. Nepaisant ritminiø paðlubavimø ir nestabilumø, kurie laikui bëgant tikrai iðsilygins, buvo gera jø klausytis. Moksleiviðkà temà tæsë ir kiti kolektyvai, kuriuos iðgirdome Dþiazo gatvëje bei kitose atvirose scenose. Didþiausià áspûdá man paliko Kijevo dþiazo mokyklos ansamblis. Puikûs instrumentininkai, geri vokalistai, jaunatviðka stilistika, graþus repertuaras. Norom nenorom pamàstai, kad tokia profiliuota, vien tiktai dþiazo muzikos mokykla labai tiktø ir Lietuvai. Na o dabar yra kaip yra ir visai neblogai. Kauno Juozo Gruodþio konservatorijos projekte Dþiazuojanti konservatorija dalyvavo nemaþas talentingø dainininkø ir muzikantø bûrys: estrados ir dþiazo metodinës grupës mokiniai bei konservatorijos puèiamøjø instrumentø orkestras. Man buvo savotiðkai netikëta iðgirsti tiek daug gerai dainuojanèio jaunimo. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpðos konservatorijos bigbendas naujàjá gyvenimà pradëjo tik 2012 metais. Talentingo dþiazo muziko ir pedagogo Eugenijaus Vedecko vadovaujamas jaunimas gerai groja puikià muzikà, ir tai labai smagu. Ypaè miela buvo iðgirsti to paties muziko vadovaujamà Vilniaus jaunimo bigbendà The Magic Time Orchestra Vienybës aikðtëje, lauko scenoje. Ðis orkestras jau nebe naujokas festivalyje Kaunas Jazz. Jo programos pagrindà sudaro visame pasaulyje populiarûs dþiazo kûriniai. Savo deðimtmeèiui kolektyvas parengë staigmenà programà su Klaipëdos universiteto profesoriumi, saksofono ir klarneto virtuozu, didþiuoju dþiazo pedagogu, dþiazo legenda Pranciðkumi Naruðiu. Kai girdi ir matai tokio lygio muzikantà, supranti, kad Lietuva yra laiminga. Nors klarnetas mûsø dþiazo scenoje nepelnytai uþmirðtas, buvo didþiulis malonumas bei atgaiva ðirdþiai iðgirsti graþø, labai kultûringà ðio instrumento garsà, nepriekaiðtingà technikà, aiðkø muzikos supratimà ir matyti scenoje didá muzikos þmogø. Kijevo dþiazo mokyklos ansamblis D. KLOVIENËS NUOTR. Simboliðka, kad festivalá Kaune pradëjo garsiausias ir þinomiausias ðio miesto kolektyvas Kaunas Big Band su pirmàja ðio festivalio uþsienio vieðnia Rûta Dûduma. Ði jaunosios kartos latviø dþiazo dainininkë, iðbandþiusi save ir kitø stiliø muzikoje (kas labai jautësi jos pasirodyme), padainavo keletà gerai þinomø dþiazo kûrinëliø. Jos interpretacijos tikrai nebuvo tradiciðkos ir kartais grieþta, gan radikali iðraiðka net verþësi per kraðtus, taèiau dainininkës nuoðirdumas ir gera nuotaika deklaravo, kad kitaip ir negali bûti. Orkestro repertuare iðgirdome naujø, paèiø muzikantø sukurtø kompozicijø, kurios tikrai papuoðë ðá pasirodymà. Nesuspëjau iðgirsti visø Lietuvos muzikantø, bet girdëjau dar du Jano Maksimovièiaus trio Kauno sinagogoje ir Àþuolo Paulausko grupæ VDU salëje. Janas Maksimovièius gerai mums þinomas muzikas, kurio kûryba labai graþiai ásikomponavo sinagogos erdvëje. Tai gana ramios, taèiau emociðkai sodrios ir gilios kompozicijos, kurioms tinkamai ágyvendinti buvo pakviesti du labai spalvingi muzikantai. Gal kiek netikëta pamatyti gitaristà Tomà Dièiûnà, grojantá klaviðiniais instrumentais ir kuriantá graþø fonà Maksimovièiaus saksofono skambesiui. Kitas labai ádomus muzikas ðiame trio bûgnininkas Aleksandras Kazakevièius, gerai paþástamas roko ir popmuzikos gerbëjams, áneðë á kompozicijas kiek kitokios spalvos, graþiai papildydamas skambesá ir pridëdamas jam gyvumo. Malonu buvo iðgirsti bûgnininko N UKELTA Á 3 PSL. 2 psl. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078)

3 T e a t r a s, M u z i k a Sàmonës labirintai Broken heart story (Sudauþytos ðirdies istorija) LNDT Milda Brukðtutë Istorijos apie menininko gyvenimà mane visuomet gàsdindavo tuomet, kai þiûrovui ar skaitytojui suteikiama galimybë pamatyti vienà ið minimø didþio kûrëjo ðedevrø (iðskyrus biografijas, kuriose matome tikrus tikrø menininkø darbus). Todël geriausia iðeitis daþnai atrodo apskritai nerodyti aptariamos kûrybos rezultato, gilinantis vien tik á patá kûrybos procesà. Taèiau kai menininko temà gvildenanèiame spektaklyje aukðèiausià ákvëpimo akimirkà ið raðytojos sielos gelmiø pasigirsta tokios eilutës: mano ðirdies daina / tai ekskavatorius ir skalda / tai þuvies pardavimo ámonë / ir menkë ðaldyta, o po to autoræ apninka dvasinis pasitenkinimas, supranti, kad èia jau esama kaþkokiø kitokiø, logika nepaaiðkinamø dësniø, kad èia (jokiais bûdais!) negalima á niekà þiûrëti pernelyg rimtai. Istorija gana aiðki ir atpaþástama. Raðytoja, neatrandanti pusiausvyros tarp gyvenimo ir kûrybos, turi rinktis tarp meno, vadinamo laisve, ir meilës. Nekeista ir tai, kad prie noro kurti prisidëjo ávairios vaikystës nuoskaudos ir, þinoma, tëvams ne itin ja besirûpinant, vienatvë. Tik tiek, kad ði ir taip paprasta istorija dar labiau supaprastinama, taip jai suteikiant nepaprastumo atspalvá: pasitelkiamas kontrastø gretinimas bei viso ko (minties, ðirdies, sielos...) sudaiktinimo, vizualizavimo principas, áþeminant, netgi, sakyèiau, suplastmasinant bet kokius dvasinius dalykus. Jauna ðiuolaikinë suomiø dramaturgë ir reþisierë Saara Turunen spektakliu Broken heart story (Sudauþytos ðirdies istorija), kurá pagal savo paèios pjesæ pastatë Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, ieðko, o ir atranda erdvës paèiame gyvenimo pavirðiuje. Kadangi visas D. MATVEJEVO NUOTRAUKOS Rasa Samuolytë (Raðytoja) ir Toma Vaðkevièiûtë (Jos siela) turinys yra iðskaidytas ir iðklotas þiûrovui prieð akis (kas aiðkiausiai atsispindi raðytojà ir jos sielà padalijus á dvi itin kontrastingas dalis ar pabaigoje veikëjams paþërus naiviø, spektaklio metu lyg ir turëjusiø iðkilti klausimø), dëmesá labiausiai traukia ne kurios nors temos skleidimasis, o pasirinkta (ir pjesës, ir spektaklio) forma. Kaip tik ji parodo, kad laisvë fantazijai skleistis galima bet kur, net ir visiðkai buitiniame, komerciniame pasaulyje. Þiûrëti televizoriø èia toks pat ávykis kaip ir mirtis, ðirdá atstoja neðiojamas radijas, keèupà daugybë blizguèiø. Taip ir tas pacituotas eilëraðtis gali bûti laikomas skaitytojø dëmesio ir autorës kanèiø verta poezija. Spektaklis ágauna savitos logikos, nes þiûrovui siûloma galimybë persikelti ið já supanèio pasaulio ir patekti á raðanèios moters, kuri, tenka pripaþinti, nëra labai gili asmenybë, sàmonës gelmes. Pjesës pasakojimas, kuriantis minèiø sekos iliuzijà, dëliojamas tarytum labai lengvai, asociacijø principu. Istorija seka istorijà panaðiai kaip mintis seka mintá: paèioje istorijoje gimsta dar viena, o joje ir dar viena siuþetinë linija. Uþtenka tik veikëjai ásijungti televizoriø ar nusipirkti sofà, ir veiksmas tæsiasi: nëra didelio skirtumo tarp kalbø apie meilæ, mirtá ar buitá (bet kuri ið ðiø temø susiniveliuoja su aplinka ir pavirsta tiek egzistenciniu, tiek buitiniu, tiek iðgalvotu, tiek ir tikru nuotykiu). Spektaklá pagyvina vaizdo projekcijos (ðviesø ir vaizdø projekcijø autorius Ville Seppänenas). Vaizdai ne tik prapleèia erdvæ, bet ir sukuria ávairius blizguèius atsverianèià estetikà. Nespalvotas, priartintas ir gerokai statiðkesnis vaizdas projekcijose, kuriose matome tuos paèius akimirkai nuo scenos pasitraukusius aktorius, në nebando prisitaikyti prie scenà daþnai uþplûstanèio bobiðkopopsinio maskarado (ðis pateisinamas tuo, kad Tomos Vaðkevièiûtës vaidinama Siela tëra mini sijonëlius dëvinti ir nuolat besidaþanti kvailelë). Taip sukuriamas antras, daug gyvesnis pasaulis ir jam ta gyvybë teisëtai priklauso, juk jis atstovauja visam tam, kas vyksta uþ pervargusios raðytojos kambario ribø. Ðviesø bei garso efektai kiek uþgoþdavo iðties ádomiø aktoriø raiðkà. Kartais net atrodydavo, kad jø vaidyba buvo ádomesnë maþiau ápareigojanèiame ðios pjesës skaityme, dar rudená vykusiame Versmës festivalyje, kai ávairiø reþisûriniø sumanymø bûta daug maþiau. Tuomet, pavyzdþiui, Rasos Samuolytës raðytoja atrodë dar ûsuotesnë, o Miglës Polikevièiûtës Deizë katiðkesnë, t. y. ryðkesnis bei ironiðkesnis buvo paèiø aktoriø santykis su jø kuriamais vaidmenimis. Þinoma, aktoriai vis dar turi galimybæ nemaþai pasireikðti (ir puikiai ja naudojasi) dël to, kad atlieka ne po vienà, o po kelis vaidmenis. Taèiau pats laisvës santykis atrodo nelygus: dramaturgija bei reþisûra gali sau leisti ávairiausià tiek logikos, tiek skonio trûkumà (tai panaðiau á stiliø nei á jaunystës klaidas), o vaidyba ne, jai kaþkodël jau reikalingas kuklumas. Vëliau (reþisierei sugráþus á savo ðalá) ðá spektaklá verta paþiûrëti dar kartà: turiu slaptà, nors ir nepagrástà, viltá, kad tuomet iðvysime kità, aktorinio ðëlsmo bei ironijos kupinà ðio spektaklio variantà. Galbût tuomet jis taps ir linksmesnis, ir tragiðkesnis to labiausiai pritrûko stebint pirmàjá premjeriná variantà. A TKELTA IÐ 2 PSL. Àþuolo Paulausko projektà Evoliucija : ritmingà, ðiuolaikiðkà muzikà, gerai suregztas kompozicijas ir profesionalø muzikavimà. Iðgirdome gitaros virtuozà Gintarà Ðulinskà, klaviðininkà Raimondà Dauginà, saksofonistà Liutaurà Januðaitá, trimitininkà Valerijø Ramoðkà ir estø bosinës gitaros meistrà Heikko Remmel. Pernelyg didelis iðankstinis gyrimas ir liaupsinimas muzikantui kartais daro meðkos paslaugà. Po griausmingø pristatymø klausytojas daþnai iðgirsta ne visai tai, ko tikëjosi. Taip ir ðá kartà atsitiko. Prieð festivalá jaunas norvegø muzikas Mariusas Nesetas buvo pristatytas kaip saksofonininkas, prilygstantis legendiniam Janui Garbarekui. Na, lëkiau ir að pasiklausyti savo mëgstamo muziko dublikato. Taip, muzikantas gan ádomus, taèiau iki Garbareko dar reikia daug druskos pavalgyti... Ið tiesø, jo charakteringas garsas, graþus frazavimas, ádomi muzikinë kûriniø konstrukcija ir geri kolegos muzikantai. Ne visiems patinka akordeonas, ypaè dþiaze, kai kas net pakomentavo, kad verèiau á kvartetà bûtø pakviestas pianistas. Prisipaþinsiu, ir man ið pradþiø panaðiai atrodë, bet po Mariuso Neseto ir akordeono meistro Heine s Bugge s kompozicijos, kuri nuskambëjo tiesiog tobulai, neliko jokiø abejoniø. Beje, labai ádomus ir átikinantis buvo kontrabosininkas Petteris Eldhas. Miela, kai á tavo miestà atvyksta labai geras muzikas savo jëgø þydëjime, pripaþinimo virðûnëje ir geriausio kûrybos periodo metu, o tu gali já iðgirsti. Tikiu, kad tai ne vieno muzikuojanèio ar tiesiog muzika besidominèio þmogaus svajonë. Man ði svajonë iðsipildë su kaupu iðgirdau vienà brandþiausiø, spalvingiausiø ir ádomiausiø þmogaus, labiausiai iðpopuliarinusio dþiazo gitarà, projektø. Tai Pat Metheny Unity Group. Ðià programà sunku pavadinti stilistiðkai vieninga, taèiau visi elementai, kuriuos vienija ta gan ávairialypë muzika, tarnauja vienai srovei dþiazui iðreikðti. Kiekvieno kûrinio kompozicinë forma, mano supratimu, yra ideali. Viskas, kà pamatëme ir iðgirdome scenoje, buvo tiesiog didinga, originalu ir nepaprastai profesionalu. Ne ðiaip sakau pamatëme, nes papasakoti apie tuos instrumentus, kurie uþpildë tokià didþiulæ erdvæ, turbût neámanoma. Visus tuos pabûklus, esanèius scenoje, Patas Metheny vadina orkestrionu, kuris jo repertuare atsirado programoje Orkestrionas, kur jis grojo vienas, o ði mechanizmø kompanija atstojo grupæ. Turiu paaiðkinti þodá orkestrionas. Tai mechaninis muzikos instrumentas, tarsi grojanti spinta, kurios garsas primena orkestro skambesá. Pirmàjá orkestrionà 1805 m. sukûrë vokieèiø inþinierius Johannas Nepomukas Mälzelis. Vëliau buvo sukurta daugiau orkestriono tipo ávairiai vadinamø muzikiniø automatø. Publika pamëgo orkestrionus, todël jie stovëdavo vieðbuèiuose, kavinëse, baruose, èia lankytojai galëdavo pasiklausyti populiariø melodijø. Ásijungus mechanizmui, masyvus geleþinis svarmuo, kabantis instrumento nugarinëje pusëje, leisdamasis þemyn savo svoriu priverèia suktis krumpliaraèius ir mediná cilindrà. Cilindro metaliniai kaiðèiai pakelia medines svirteles, sujungtas su plaktukëliais, kurie uþgauna stygas ir mechaniniame automate esanèius instrumentus. Ðiuo atveju visa scena tapo vienu galingu orkestrionu, kuriame buvo visko nuo vaistinæ primenanèiø buteliukø lentynø iki ávairiø muðamøjø instrumentø. Visi jie valdomi paties Metheny su MIDI gitara. Dabar, turint puikiø muzikantø grupæ, tie mechaniniai robotukai atrodytø kaip ir nebûtini, bet kaip gerai jie papildo gyvø þmoniø kolektyvà! Orkestriono garsai sulieja, sulipdo visus tembrus ir sudaro áspûdingà garsø fonà. Pats kolektyvas iðties neeilinis. Jame groja gerai þinomi dþiazo muzikantai: saksofonu Chrisas Potteris, graþaus garso meistras, nepaprastai techniðkas, taèiau tà technikà naudojantis dvasiai perteikti, bosu Benas Williamsas, vienodai gerai valdantis ir kontrabosà, ir bosinæ gitarà, bûgnais Antonio Sanchezas, smarkiai pranokstantis savo scenos konkurentus robotukus, ir pianistas (beje, puikiai dainuojantis) Giulio Carmassi, kurio norëjosi iðgirsti daugiau. Visi grupës nariai turëjo progà pasireikðti ne tik ávairiø kompozicijø soliniuose epizoduose, bet ir nedideliuose duetuose su paèiu maestro. O tie duetai buvo tikrai labai graþûs gerai apgalvoti, atskleidþiantys kiekvieno muziko meistriðkumà. Pats Patas Metheny sako: Esu vadovavæs daug talentingø grupiø, bet në viena manæs neákvëpë taip, kaip ði. Tai viena stipriausiø grupiø, kokias esu turëjæs. Su ja niekas nëra neámanoma. Tai buvo nuostabiausias pastaruoju metu mano girdëtas koncertas, o já mums dovanojo Kaunas Jazz drauge su Live Nation. Kita didþioji þvaigþdë festivalio programoje buvo legendinë, jau keturis deðimtmeèius koncertuojanti grupë Spyro Gyra. Ðiemet sukako deðimt metø, kai ði kompanija pirmà kartà buvo Kaune. Tai vienas tø kolektyvø, kuriø muzikavimo vienodai malonu klausytis ir scenoje, ir ið áraðø, o tai byloja apie didþiulá grupës meniná stabilumà ir susigrojimà. Spyro Gyra pagrojo ávairiø kûrybos periodø kûriniø ir ðaunu, kad nepaisant stilistinës ávairovës brandumu jie nesiskiria. Taip yra todël, kad ði grupë niekada nieko nekopijavo. Jie groja tai, kas jiems patiems graþu. Tai labai protinga, gerai sukonstruota ir tobulai atlikta muzika. Renginá papuoðë net keturios koncerte skambëjusios kompozicijos ið prieð 35 metus iðleisto albumo Morning Dance. Cassandra Wilson buvo pristatoma kaip ryðkiausia festivalio Kaunas Jazz 2014 þvaigþdë. Jos þemas, gilus balsas, tobula jo valdymo technika, puikus bliuzo muzikos iðmanymas, manau, pateisino daugelio klausytojø lûkesèius. Dainininkës balsà papildë jos grupës muzikinis vadovas Grégoire as Maret, tobulai grojantis lûpine armonikële. Lëtoms, lyrinëms baladëms nepakeièiamas buvo pianistas Johnas Cowherdas. Ðiame koncerte daugiausiai skambëjo dainos ið prieð dvideðimt metø iðleisto albumo Blue light, till down. Koncertiniame ture, skirtame ðiam albumui pristatyti, dalyvauja ir du áraðus daræ muzikai Lonnie Plaxico (bosas) ir Brandonas Rossas (gitaros). Galbût ðios muzikos labiau norëèiau klausytis jaukesnëje aplinkoje nei sportinë Þalgirio arena. Raðyti apie tokius didelius festivalius yra be galo sunku, nes juos tinkamai apþvelgti fiziðkai beveik neámanoma, kai kurie renginiai vyksta panaðiu metu arba toli vienas nuo kito. Todël atsipraðau ne viskà spëjau iðgirsti. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078) 3 psl.

4 T e a t r a s Oskaro Korðunovo reþisuota Þuvëdra Áspûdþiai ið treèiojo Þuvëdros rodymo, kurá OKT pristatë festivalio Sirenos programoje Marija Ševcova Oskaro Korðunovo reþisuotoje Þuvëdroje teatrinës laboratorijos perspektyva akivaizdi nuo pirmøjø spektaklio minuèiø. Kol þiûrovai renkasi á salæ, aktoriai sëdi palei vienà gan siauros spektakliui skirtos erdvës sienà. Vëliau jie imasi savo vaidmenø ir pereina á centrinæ, atvirà patalpos dalá, o galiausiai vël sugráþta á savo vietas. Kartais jie mimika, lyg aktoriai per repeticijà, sureaguoja á tai, kà kiti personaþai sako apie jø personaþà arba apie personaþà, su kuriuo jiems netrukus teks vaidinti. Pavyzdþiui, Nelë Savièenko, vaidinanti Irinà Arkadinà, kreivai ðypteli ir linkteli galva po Treplevo (Martyno Nedzinsko) replikos, kad jo mama yra keistuolë. Bûtent Nedzinskas ir parodo ðio spektaklio dvilypumà, pagal kurá aktoriø reikia atskirti nuo jo vaidinamo personaþo. Ið pradþiø jis papraðo þiûrovø iðjungti mobiliuosius telefonus (aktorius). Tada atsistoja ir eidamas kreipiasi á juos jau kaip á Treplevo pjesës þiûrovus (personaþas). Èia, kaip ir kitur, nepriekaiðtingai pereinama ið aktoriaus á personaþà. Treplevui uþbaigus savo kalbà, aktoriai eina prie scenoje jø laukianèiø këdþiø. Vienintelë iðimtis Dainius Gavenonis, vaidinantis Dornà ir sëdintis prie prieðingos sienos. Gavenonis daugiau ar maþiau ásimaiðo tarp þiûrovø, kol galø gale pasirodo kaip Dornas, ðioje interpretacijoje pristatomas jogos specialistu. Toks netikëtas ávaizdis puikiai atskleidþia Korðunovo polinká á siurrealistinius suprieðinimus. Subtiliai ekvilibristinëje pradinëje kompozicijoje Dorno jogo ávaizdis pasirodo keistokas. Tarsi kurioziðkos jo asanos, kurias paryðkina kvailoka plaukø kupeta, nepataikytø á tonà. Ir tik ketvirtame veiksme, po Dorno kelionës á uþsiená, kur já suþavëjo Genujos minios, ankstesnës uþuominos apie jo iðskirtinumà ir jogà sulaukia teisingo rezonanso. Paèioje pabaigoje, kai Dornas teiraujasi apie Ninà, jo iðsiskirianti iðvaizda dabar tai kostiumas ir atgal suðukuoti plaukai atrodo átikinama ir motyvuota. Nuo spektaklio pradþios iki pabaigos aktoriai vis ásikûnyja ir iðsikûnija ið savo personaþø, pabrëþdami, kad jie yra ir nëra tie, kà vaidina. Ir tai daroma labai subtiliai, paprasèiausiu ir natûraliausiu bûdu, lyg aktoriai ið tikrøjø tik repetuotø. Vis dëlto ði repeticija ne ðiaip sau repeticija, o tokia repeticija, kurioje aktoriai taip pasitiki vienas kitu, kad jø vaidyboje nebelieka jokiø pastangø sukurti áspûdá. Tai aukðèiausio lygio repeticija, joje nëra aktoriniø triukø bei technikø demonstravimo. Èia pati aktoriø vaidyba atskleidþia puikià technikà, valdomà su tokiu lengvumu, kad visiðkai neatrodo esanti vaidyba. Bûtent ðiuo paradoksu ir buvo paremtas Stanislavskio tyrimas. Þinoma, greta nuostabaus aktoriø talento reikia atkreipti dëmesá ir á Korðunovo, kaip reþisieriaus, nuopelnus vedant juos ðiuo sudëtingu ir transcendentiniu keliu. Tai tas pats Korðunovas, praëjusio amþiaus deðimtajame deðimtmetyje su jaunatviðku valiûkiðkumu statæs garsiuosius rusø siurrealistus Charmsà ir Vvedenská, o pradedant Meistru ir Margarita (2000) ir baigiant Hamletu (2008) atkakliai nagrinëjæs teatro kalbos idiomas. Tai darydamas jis generavo beprotiðkas vizijas, kad teatraliðkumas gali iðlaisvinti þmogø ið jo sielos tamsybiø. Korðunovo polinkis á tamsà puikiai dera prie natûralios aktoriø vaidybos. Iðsiskiria Treplevo vaidmuo, prasidedantis uþ eilëmis susëdusiø kitø personaþø nugarø. Pastarieji veidais atsisukæ á þiûrovus, tokiu bûdu sukuriamas apgaulingas áspûdis, kad veiksmas turi prasidëti kaþkur publikoje. Ði apgaulë, deranti prie aktoriø ásikûnijimo á vaidmená ir iðsikûnijimo ið jo, leidþia Nedzinskui kreiptis á þiûrovà tuo metu, kai jis reikalauja savo kolegø dëmesio. Savo gestais, lydinèiais Èechovo tekstà, Savièenko iðkalbingai demonstruoja neiðpasakytas Arkadinos narciziðkumo gelmes, visà ðablonø arsenalà tà patá, kurá sunaikinti savo naujomis formomis siekë ir Treplevas, ir Èechovas, ir Stanislavskis, ir, panaðu, Korðunovas, ieðkodamas naujumo. Korðunovas negali neþinoti, koks svarbus vaidmuo teatro istorijoje tenka Þuvëdrai. Ji ne tik sutelkë draugën Èechovà, Stanislavská, Maskvos dailës teatro kolektyvà ir pirmàjá Treplevà vaidinusá Vsevolodà Mejerholdà, bet ir sukoncentravo jø bendrà energijà á naujumà, nuvilnijusá ne tik per Rusijà, bet ir toli uþ jos ribø. Gali bûti, kad daugiau kaip po ðimto metø pasirodþiusi Korðunovo Þuvëdra apmàsto tuomet gimusá naujumà ir tai, kà tas naujumas gali reikðti ðiø dienø teatrui. Nedzinsko apgaulë sukelia susidomëjimà Ninos (Gelminë Glemkas, nerëþia ausies kaip nenatûralus. Treplevo ir Ninos spektaklis spektaklyje vyksta sklandþiai, nepaisant keliø uþuominø apie nerimà, prasiskverbianèiø pro vaizdo ir garso srautà, kol netikëtai po Arkadinos kojomis uþdegamas popierius ir plykstelëjusi ugnis sutrikdo ramià Treplevo sustatytø þvakiø ðviesà. Jo spektaklis kaip ritualas, kurio metu jis uþdega aukurà savo motinai. Arkadina pradeda kaltinti savo sûnø dekadansu, uþgauliojimais traiðko ir ðiaip trapià jo savimonæ. Jis ginasi, kaip moka. Ðios scenos þiaurumas skausmingai akivaizdus, kas reta Þuvëdros pastatymuose. Daþniausiai ji vaizduojama gana komiðkai. Ði scena tarsi Korðunovo negailestingai demaskuojamø motinos ir sûnaus santykiø koncentracija. Pati brutaliausia jø akistata laukia treèiame veiksme, kai Arkadina tvarsto Treplevo þaizdà. Ið pradþiø Savièenko ðvelniai ir jausmingai glosto nuogus jo peèius ir krûtinæ. Tokiu bûdu ji pabrëþia Arkadinos geidulingumà, tad galime nutuokti, kuo pagrásti jos santykiai su Trigorinu. Taèiau netrukus motina ir sûnus pratrûksta abipuse agresija. Nenurodydami tikrosios prieþasties jie kankina vienas kità, nes negali pakelti skausmo, kurá jiems abiem sukëlë Ninos ir Trigorino iðdavystë. Arkadinai ëmus talþyti savo sûnø, psichologinis smurtas perauga á fiziná. Tas siaubingas vaizdas liudija jos nenaudai ir iðkelia keletà klausimø. Kaip gali motina savo tikrà sûnø mylëti maþiau nei bevalá ir neiðtikimà meiluþá? Ketvirtame veiksme Korðunovas neleidþia þiûrovui praleisti pro ausis Treplevo þodþiø apie dvigubà Trigorino neiðtikimybæ ir Arkadinai, ir Ninai. Kitas klausimas: kaip gali motina, bûdama net ir tokia didelë egoistë kaip Arkadina, bûti tiek egoistiðka, þaitë) spektakliu spektaklyje. Ji iðnyra ið uþ juodos uþdangos, slenka palei galinæ sienà, uþlipa ant stalo. Jos kûnas ásilieja á apðvietimo sukurtà potvynio ir atoslûgio efektà, lyg vëjo pustomà dykumos smëlá. Ávairûs stiprûs garsai sinkopuoja jos stilizuotà kalbëjimà, kuris, nors ir savotiðkad tyèiotøsi ið savo sûnaus meniniø aspiracijø ir neþiûrëtø rimtai á jo meilæ Ninai? Tai mes stebime ir pirmame veiksme, ir po nesëkmingos jo saviþudybës tarp antro ir treèio veiksmo kaþkur uþ pjesës ir scenos ribø. Korðunovas taip pat nepraleidþia dialogo apie Arkadinos D. MATVEJEVO NUOTR. ðykðtumà, nors ir apipina já èechoviðkais pajuokavimais. Kaip ir Savièenko, jis tvirtai laiko rankose Arkadinos personaþà, suteikdamas ðiek tiek erdvës jos sàþinës grauþaèiai ir daug ðarmui. Vis dëlto jo neuþtenka jos narciziðkumui paslëpti. Ketvirtam veiksmui einant á pabaigà plieninis Savièenko þvilgsnis iðduoda, jog Arkadina neturi në kruopelytës gailesèio. Spektaklis neatsako á ðiuos klausimus, bet pats faktas, kad juos iðkelia, rodo, kad Korðunovui jie rûpi. Jie turi ryðá su jo Hamletu, kuriame motinos ir sûnaus santykiai yra gyvybiðkai svarbûs ir ápinti á Hamleto beprotystës problemà, kuri Korðunovui yra tikra, o ne simuliuota arba ásivaizduojama. Neatsitiktinai Èechovo Þuvëdroje jis girdi aiðkias nuorodas á Hamletà ir neatsitiktinai Hamleto priekaiðtai motinai dël nesugebëjimo teisingai pasirinkti yra tarsi Þuvëdros leitmotyvas. Maþø maþiausiai galima já tokiu laikyti, turint omenyje, koks nepatrauklus ir bejëgis yra Trigorinas. Mes neabejojame Dariumi Gumausku, kuris, vaidindamas Trigorinà, sako, jog neturi ir niekada neturëjo jokios valios. Ðio aktoriaus daromas pareiðkimas jo personaþo vardu yra toks átikinantis, kad gali sukelti tik juokà arba ðleikðtulá. Gumauskas balansuoja tarsi lyno akrobatas, leisdamas þiûrovams stebëti, kaip jis susilaiko tai nuo savo personaþo parodijavimo, tai nuo jo iðsiþadëjimo. Jo portretas turi ir þaismingos satyros ðtrichø. Gumauskas savo iðvaizda barzda, tamsûs akiniai, putlus veidas nepaprastai primena Grotowská. Panaðumo efektà dar labiau sustiprina jo sëdësena sukryþiavus kojas, rankø judesiai bei á tolá ábestas þvilgsnis. Kà reiðkia ðis pokðtas, þino tik Korðunovas ir jo aktoriai, taèiau, kalbant apie Trigorinà, tai tur- bût nuoroda á guru statusà, kurá jam suteikia Nina. Greièiausiai tai taip pat yra aliuzija á tai, kuo já laiko Arkadina dideliu raðytoju. Taèiau Trigorinas nevertina savæs kaip raðytojo. Nors Gumausko vaidmuo yra dviaðmenis ar Trigorino savæs nuvertinimas yra apsimestinis, ar tikras, vis dëlto mes pasitikime tokiu Trigorinu, koká mums pristato Gumauskas. Kitaip tariant, labai abejojame jo raðytojo talentu. Kalbant apie jo gebëjimus suþavëti, Trigorino pastangos suvilioti Ninà prie suoliuko, ant kurio guli Treplevo nuðauta þuvëdra, yra bergþdþios. Valios, o kà jau kalbëti apie vyriðkumà, jam taip pat stinga, tai ypaè akivaizdu jo uþuominose Ninai apie vieðbutá. Ponios, jums tokio nereikia! Tegul Arkadina já turi! Sprendþiant ið Gumausko ir Korðunovo nuosekliai pieðiamo Trigorino portreto, jie abu su tuo sutiktø. Keisèiausia dël tokio ámanomo / numanomo nuomoniø sutapimo yra tai, kad spektaklyje Trigorinas netampa nei juokà, nei gailestá kelianèiu personaþu. Jis tiesiog yra. Èia kyla dar vienas hamletiðkas klausimas. Kodël skaisèiaveidë Nina, aistringai ir nuoðirdþiai vaidinama Gelminës Glemþaitës, taip neteisingai pasirenka? Lyginant Treplevà su Trigorinu, pirmasis gerokai pranaðesnis. Tiek iðore, tiek vidumi patrauklaus Nedzinsko dëka Treplevas yra graþus, fiziðkai stiprus, guvaus proto ir tvirtos moralës. Jis skraido ant pirmosios meilës sparnø, bet Nina pamilsta Trigorinà. Jos pradiná susiþavëjimà ðiuo veikëju galime nuraðyti jos jaunam amþiui ir patirties stokai, taèiau kodël ketvirto veiksmo pabaigoje, patyrusi didþiulá sielos skausmà ir kûdikio netektá, ji vis dar já myli? Spektaklio pabaigoje ðis klausimas suskamba dar aktualiau, nes Treplevas iki galo iðlieka graþus ir teisingas. Jo pirmoji meilë ið aistringos peraugo á brandþià, o per dvejus metus, praëjusius Èechovo pjesëje, Nedzinskas atrodo pastebimai iðaugæs. Rûpindamasis Nina per atstumà, atsargiai, kad nepadidintø jos sielvarto, jis dar syká árodo savo tvirtybæ. Spektaklis neatsako á anksèiau uþduotà klausimà. Vienas ið atsakymø galëtø bûti toks: Nina, kaip daugelis þmoniø, nemato to, kas akivaizdu. Juk daþnai neávertiname tø, kurie yra arèiausiai mûsø. Ninos aklumas yra lygiagretus Treplevo aklumui jis savo ruoþtu nesugeba ávertinti gerumo kupinos Maðos meilës. Ir kuo labiau suvokia jos meilæ, tuo labiau tûþta. Èia, kaip ir agresijos prieð motinà protrûkiais, Nedzinskas aiðkiai parodo, kad jo personaþas yra pasiekæs ribà. Ðios nervø dramos daþniausiai N UKELTA Á 5 PSL. 4 psl. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078)

5 Ð o k i s Brandþios naujumo paieðkos Kalbamës su Naujojo Baltijos ðokio 14 vadovu Audroniu Imbrasu Geguþës 9 15 d. jau 18-à kartà vyks festivalis Naujasis Baltijos ðokis 14. Esate jo sumanytojas ir rengëjø komandos vadovas: kaip vertinate renginio brendimà, kaità? Ar galëtumëte iðskirti tam tikrus kokybinius arba kiekybinius virsmus bei ðuolius? Ðiemet pradëjome rimtai svarstyti, kà su festivaliu daryti toliau. Jau keièiame vieðinimo kampanijà, turime kità logotipà, vizualinæ stilistikà. Svarstome, kaip ateityje koreguoti festivalio koncepcijà. Ðiemet pirmà kartà taip ûgtelëjo lietuviø choreografø darbø kokybë. Nebûtinai kurianèiø Lietuvoje, taip pat ir gyvenanèiø bei kurianèiø uþsienyje. Buvo didelë pasiûla, tad teko rinktis, kaþko atsisakyti. Anksèiau beveik visos Lietuvoje sukurtos ðiuolaikinio ðokio premjeros (iðskyrus valstybiniø teatrø pastatymus) ávykdavo bûtent ðiame festivalyje. Neþinau, galbût tai tik laikinas reiðkinys, taèiau dël padidëjusio lietuviø kûrëjø skaièiaus reiktø keisti festivalio programà: arba ilginti jo trukmæ, arba iðplësti veiksmà visose ámanomose miesto scenose, arba persvarstyti atrankos kriterijus. Kita festivalio patirtis tai susiformavæs tarptautinis komunikacijos ir partnerystës tinklas. Nesakome, jog viskà iðsprendþiame vos spragtelëjæ dviem pirðtais, bet pagaliau galime bendrauti ir sulaukti teigiamo atsakymo bei rekomendacijø ið pasaulyje þinomiausiø, aktyviausiai gastroliuojanèiø ir labai paklausiø trupiø. Kartais derybos uþtrunka ne vienus metus. Esame pelnæ sveèiø supratingumà dël itin vëlyvo finansuojamø projektø paskelbimo bei nenuspëjamø rezultatø, jie laukia kartu su mumis. Tarkim, belgø trupë Ultima Vez laukë mûsø patvirtinimo, ar ið tiesø galës atvykti á festivalá, iki pat kovo pabaigos. Taip intensyviai pasirodanèioms trupëms gastroliø uþtikrinimas likus vos porai mënesiø iki renginio datos daþnai bûna neámanoma arba prabangi alternatyva. Didþiosios trupës daþnai atvyksta á Lietuvà uþ maþesnius honorarus, nei keliaudamos á Japonijà ar Vakarø ðalá. Esame priversti supaþindinti sveèius su posovietiniø ðaliø kultûros finansavimo specifika ir netikrumu iki paskutinës minutës. Todël man gëda uþ savo valstybæ, nes visos tos biurokratinës ir finansinës procedûros, kalendoriniø biudþetiniø metø nuostatos, vieðøjø pirkimø taisyklës, dienpinigiø ribojimai etc. sukelia atvykstantiesiems nuostabà ir klausimà: Ar jûs nepriklausote ES? Mûsø valstybë pasirodo kaip atsilikusi varginga ðalis. Neturëèiau skøstis, nes festivalio finansavimas ðiek tiek padidëjo, bet jei galëtume planuoti kokiais keturiais mënesiais anksèiau, programa galëtø bûti gerokai stipresnë ir atneðtø papildomø pajamø. Kokiais principais ar metodais vadovaujatës sudarydami programà? Kà reiðkia kuruoti ðiuolaikinio ðokio festivalá? Festivalá kadaise pradëjau beveik vienas, dabar já rengia keletas þmoniø. Per aðtuoniolika metø sudëtis ne kartà keitësi, taèiau visada siekëme platesnio poþiûrio ir gyvø diskusijø. Net turëdamas ilgametæ patirtá nesiryþtu ávardinti konkreèios kuravimo schemos ar principo. Tai kaþkuo primena dëlionæ. Pirminæ renginio idëjà padiktavo anuometinë situacija: Vilniuje ðokio spektaklius kûrë tik Nacionalinis operos ir baleto teatras, bûdavo sezonø, kai net jis neparengdavo në vienos premjeros. Ðokiu besidomintis þiûrovas neturëjo beveik jokio pasirinkimo. Gal kas antrà sezonà koncertinæ programà atnaujindavo Lietuvos ansamblis, atvykdavo Aura ið Kauno. Pirmosios festivalio programos siekë pasiûlyti ávairesnæ sezono porcijà. Pirmiausia sudarëme sàlygas pasirodyti kolegoms ið savo padëtimi artimos Rytø Europos bei Rusijos, kur tuo metu viskas tik kûrësi. Pradþià þymëjo draugiðkas ðokio bendruomenës ryðiø mezgimas ir pokyèiø tarptautiniu mastu skatinimas. Charakterizuodamas programos struktûrà, iðskirèiau keturis pagrindinius blokus: lietuviø scena, Baltijos ir kitos buvusios sovietinës ðalys, Ðiaurës ðalys ir likæs pasaulis nuo Prancûzijos ir Kanados iki Afrikos ar Izraelio. Vienas kriterijus geografinë amplitudë, o kitas kuo didesnë þanrø, stiliø, krypèiø, tendencijø ávairovë. Nusakyti meninius kriterijus sudëtingiau, nes skirtingiems blokams jie taikomi nevienodai. Þiûrovas daþnai susidarydavo eklektiðkà vaizdà nuo pradedanèiøjø bandymø iki pasaulyje pripaþintø þvaigþdþiø. Prieð deðimtmetá programa galëjo atrodyti taip: besiformuojanti ir ieðkanti lietuviø ar baltarusiø scena, dviem deðimtmeèiais anksèiau uþ posovietines ðalis ðiuolaikiná ðoká plëtoti pradëjæ skandinavai ir Wayne as McGregoras ið Didþiosios Britanijos su futuristinëmis idëjomis, jungianèiomis judesá ir technologijas, kûnà ir intelektà. Dar viena svarbi siekiamybë pristatyti kuo naujesnius darbus. Ðiemet labai dþiaugiamës galëdami suteikti erdvæ pirmajai uþsienio premjerai, Danijos ðokio teatro spektakliui Juodasis deimantas (choreografas Timas Rushtonas). Ar buvo minèiø kviestis kuratoriø ar konsultantà ið ðalies? Dël minëtø finansiniø prieþasèiø manau, kad tai visiðkai neámanoma. Nebent tas þmogus prisiimtø visiðkà atsakomybæ ir rizikuotø kartu. Bent jau nevyriausybinës, nebiudþetinës organizacijos Lietuvoje kol kas negali sau leisti taip eksperimentuoti. Pasiûlymø koprodiusuoti ar kitaip veikti kartu sulaukiame tikrai nemaþai, bet daþniausiai tenka atsisakyti. Ðiø metø festivalio moto Energija, kuri keièia. Kas Jus motyvuoja, suteikia energijos ir neleidþia pavargti jau tiek metø? Komandos sudëtis po truputá kinta, pasipildo, atsinaujina. Tai skatina ir programos pasikeitimus. Energijos áneða tie þmonës, kurie tiki tuo, kà daro. Ir daro tai kryptingai bei energingai. Pats ðiuolaikinis ðokis yra energija, kuri keièia visuomenæ ne tik Lietuvos. Juodasis deimantas Kalbëjote apie lietuviø choreografø suklestëjimà. Teatrologai konstatuoja, kad ðalies teatrinei tradicijai trûksta proverþio, naujumo, eksperimentø, o ðiuolaikinio ðokio atstovai bando laisviau konceptualizuoti kûnà ir ieðkoti naujø performatyvios raiðkos galimybiø. Ar galëtumëte apibûdinti lietuviø ðiuolaikinio ðokio pokyèius? Iðsamiam atsakymui reiktø iðtisos studijos. Priklauso nuo vertinimo konteksto. Globalesniame lygyje tikrai dar nesame iðsiskiriantys ar unikalûs. Viskas plëtojama kaip ir daugelyje Rytø ar Vidurio Europos ðaliø. Ðiek tiek skiriasi technika, judesiø kokybë ir amplitudë, bet esame dinamiðkø paieðkø kelyje. Teatriniams procesams átakos turi susiformavusi infrastruktûra. Valstybiniai repertuariniai teatrai maþiau paslankûs pokyèiams, naujumo paieðkoms. Ðokio atstovai kur kas lankstesni ir atviresni eksperimentams. Tai árodo ið Menø spaustuvës rezidentø susiformavusiø naujø trupiø skaièius bei pastatymø gausa. Manau, kad átakos turëjo ir ávairûs Lietuvos ðokio informacijos projektai, lektoriø ið uþsienio kûrybinës dirbtuvës, festivalis Naujasis Baltijos ðokis ir atsivërusios Menø spaustuvës erdvës. Labai daug daro ir patys kûrëjai choreografai ir ðokëjai, formuojasi ðiuolaikinio ðokio kritika. O kaip su ðokio publika ar jos padaugëjo? Sunku spræsti. Manau, kad ið pradþiø ji augo, o vëliau pradëjo skaidytis pagal stilius ar þanrus. Pirmuose festivaliuose tie patys þiûrovai stengdavosi aplankyti visus spektaklius, o dabar jie jau gali rinktis, be to, lietuviðkas premjeras galima pamatyti ne tik per festivalá. Manome, kad dalis mûsø þiûrovø pastaraisiais metais emigravo. Vienu metu festivalis bandë plësti ir renginiø geografijà dalis programos bûdavo pristatoma Klaipëdos, Kauno, Maþeikiø bei kitø miestø publikai. Taip norëjome paskleisti ðokio uþkratà. Bet viskas priklauso nuo poreikio. Kaune Aura anksèiau uþ mus pradëjo organizuoti tarptautiná ðokio festivalá. Klaipëdoje, turinèioje senà ðokio tradicijà, ëmë burtis ir pirmieji ðiuolaikinio ðokio atstovai. Mes tik padëjome jiems prasiskinti kelià. Dabar stengiamës nesibrauti á kitas teritorijas. M. FLURI NUOTR. Noriu pasiteirauti apie programos naujoves ir struktûrinius pokyèius. Tai susijæ su naujø þmoniø ásijungimu. Ingrida Gerbutavièiûtë, baigusi ðokio kritikos ir dramaturgijos studijas Berlyne, prieð trejus metus inicijavo ne(w)kritikos, t.y. kûrybingo raðymo apie ðoká, dirbtuves. Tai skatina analitinio lauko plëtrà, formuoja ne tik ðoká kurianèiøjø, bet ir stebinèiøjø bei vertinanèiøjø potencialà. Justina Brazaitë ne tik atlieka logistikos darbus, bet, inicijavusi ðokio filmukø programà, siekia á procesà átraukti interneto bei naujøjø technologijø vartotojus ir sulaukia atgarsio virtualioje erdvëje. Tø pokyèiø galëtø ir turëtø bûti daugiau. Deja, kai ko tenka ir atsisakyti. Pavyzdþiui, ið pradþiø festivalyje rengdavome seminarus ðokëjams ir visiems norintiems, vëliau susibûrëme á atskirà tarptautinæ Vasaros ðokio mokyklà, puikiai kuruojamà Auksës Luiðaitës. Kokios ateities vizijos, perspektyvos, numatomos naujovës? Yra daugybë nuostabiø trupiø ir ðokio spektakliø, kuriuos nusipelnë pamatyti Lietuvos publika. Kol kas ji tebegyvena savotiðkame kultûrinës informacijos gete. Paprastai randamas pateisinimas neva esame maþa neturtinga valstybë. Bet ar bûdami neturtingi nesame verti skaityti Shakespeare o vertimø? Manau, didþiausias turtas yra intelektas, gebëjimas kritiðkai, savitai màstyti ir vertinti pasaulá. Tikrai dar nesame iðsëmæ pasauliniø aruodø. KALBËJOSI AKVILË EGLINSKAITË A TKELTA IÐ 4 PSL. vaidinamos scenos priekyje, be këdþiø ir kitø trukdþiø, tarsi per repeticijà. Rasa Samuolytë kuria Maðos vaidmená ðvelniai, neperspausdama jos nepakeliamos nevilties. Ji nukreipia jà á Medvedenkà. Èia Korðunovas pabrëþia domino efektà: Treplevo pyktis Maðai pereina á Maðos pyktá Medvedenkai. Juk ji iðtekëjo ið nevilties ir savo neviltá iðlieja ant jo puiki Samuolytës psichologinë áþvalga. Kitais atþvilgiais Maða gana nuolanki. Ji toleruoja Dorno ðiurkðtumà, kai ðis jai ið burnos iðtraukia kramtomà tabakà. Ji susitaiko su savo motinos Polinos pastangomis lyginti savo beviltiðkà meilæ su dukros. Dornas, Polinos meilës objektas, visaip stengiasi iðvengti jos emociniø protrûkiø. Savo ruoþtu Dornas, toks, koká já vaizduoja Gavenonis, bëga nuo atsakomybës ir pasirodo në kiek ne maþiau bestuburis negu Trigorinas. Moterys, bûkite budrios: tai dar vienas, kurio reikëtø vengti. Korðunovas nedvejodamas parodo, kad kiekvienas Þuvëdros per- sonaþas myli ne tà asmená. Jis neskubëdamas priartëja prie klausimo kas að esu?, kurá pirmame veiksme uþduoda Treplevas. Tai dar viena Korðunovo nuoroda á jo reþisuotà Hamletà. Þuvëdroje ji suskamba visa savo egzistencine gelme, kur að ágauna prasmæ tik santykyje su tu. Kaip tik dël ðios prieþasties bûties máslë spektaklyje yra neatskiriama nuo meilës máslës. Taèiau ant kortos pastatyta dar daugiau. Hamleto motyvai eina ir per 2011-øjø spektaklá Dugne pagal Maksimo Gorkio pjesæ. Spektaklyje jø daugiau nei pjesëje, nes Korðunovas juos ne tik pabrëþia, bet ir sustiprina sukurdamas epilogà ið trijø Shakespeare o Hamleto fragmentø, tarp kuriø yra ir bûti ar nebûti. Ir Hamlete, ir Dugne, ir Þuvëdroje bûti ar nebûti kalba apie saviþudybæ. Nors saviþudybës vaidmuo visuose trijuose spektakliuose esminis, Korðunovas niekada neiðleidþia ið akiø jos buvimo tarp kitø. Tie kiti, kaip socialinis principas, yra susijæ su meile, o Korðunovo spektakliuose su meilës stoka. Bûtent ðiame nesanèios, nepasiekiamos meilës kontekste Korðunovo Þuvëdra yra sielos dugno projekcija. Korðunovo þvilgsnis á ðá dugnà aiðkus ir ðis blaivus poþiûris gali sutrukdyti spektakliui atsidurti ant didþiøjø aistrø kraðto. Jos kaip pragaro ratai priverèia þiûrovà perþengti savo paties ribas ir sudauþo ðirdá. Tik laikas ir reþisieriaus darbas su OKT aktoriø trupe parodys, kiek toli ði Þuvëdra nori ir gali skristi. Critical Stages, 2014 m. vasaris IÐ ANGLØ K. VERTË JUDITA GLIAUBERZONAITË 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078) 5 psl.

6 D a i l ë, T a r p d i s c i p l i n ø Pasaulio kodai A TKELTA IÐ 1 PSL. Laimos Kreivytës, þiûrovas galës skaityti knygà ne tik kaip dailininko kûrybos istorijà, bet ir kaip erdviná bei konceptualø parodos þemëlapá (p. 7). Taigi pasinaudosime ðiuo pasiûlymu. Uþsukusi á NDG knygynà, toliau stabtelëjau galerijos fojë prie Informacinio centro, kur 42 minutes praleidau þiûrëdama 1980 m. sukurtà Jerry io Gambone s filmà Su daþais ant drobës: Kes Zapkus. Tai neiðsemiama vaizdo medþiaga taiklus ávadas á didþiulæ retrospektyvinæ ekspozicijà. Turiu omeny daugiau kaip prieð trisdeðimt metø iðsakytà menininko kûrybos credo ir nufilmuotas darbo proceso akimirkas, kurios atskleidþia kaskart vis kitus alinanèio keliø mënesio triûso rezultatus. Èia ypaè svarbus fizinis menininko buvimas paveiksle (iðvaikðèiotas kiekvienas didþiausios drobës centimetras), smulkiausios detalës áprasminimas rankos judesiu (perðasi mintis að taip negalëèiau ), metodiðkas ðilkografinio tinklelio kilnojimas... O kur dar psichologinis menininko portretas, kurio atðvaitus ðiandien áþvelgiame jo mokiniø laikysenoje... Ðiame filme iðgirstame ir esminius Kæstuèio Zapkaus kûrybà apibûdinanèius þodþius, kuriuos tuoj pat papildome naujausioje monografijoje iðsakytomis autoriaus mintimis. Kalbëdamas apie savo kûrybà ir jos kaità Kæstutis Zapkus koncentruoja mûsø dëmesá á semiotiniø ir informaciniø laukø þymëjimà, nehierarchiná modalumà, vienalaikiðkumà ir kompleksiðkumà, visiðkai perkomponuotà ir abstrakèiai artikuliuotà laukà. Pats menininkas prisipaþásta, kad dar studijø metais daugybæ dalykø iðsiaiðkino kasdien eskizuodamas, jungdamas ir formalizuodamas Picasso, Miro, Leger, Beckmanno, Gorky, Mattos, De Kooningo, Matisse o ir Mondriano naudotus þenklus (p. 11). Anot jo, Èikagos meno institute mokykla ákurta muziejuje, o pakeliui á paskaitas tekdavo praeiti pro Poussino, Tiziano, Veronese, Vermeerio kûrinius, La Grande Jatte. Mane labai domino tai, kas vadinama didþiàja tapybos tradicija. (p. 88) Keletas filmo fragmentø perteikia ir jo vedamø paskaitø atmosferà, primenanèià dëstymo Lietuvoje praktikà. Simboliðka, kad Kæstuèio Zapkaus balso áraðas ið fojë atsklinda á parodos ekspozicijà. Jà apþiûrime rankoje laikydami parodos kelrodá lankstinukà su autoriaus raðytais paveikslø apibûdinimais (beje, beveik visas tiraþas iðdalintas pirmàjà parodos savaitæ, tad rekomenduojama naudotis salëse esanèiais egzemplioriais). Todël banaliø klausimø kà menininkas norëjo pasakyti þiûrovui neturëtø kilti. Norëèiau, kad mano darbai bûtø vertinami pirmiausia atsiþvelgus á tai, kà bandau jais pasakyti. O jei þiûrovas panorëtø suteikti jiems gyvenimà uþ ðio suvokimo lauko, pasirinkdamas vienà ar kità interpretacijos bûdà, tai jo paskesnë teisë. Rodos, savitas mano þvilgsnis yra pirminis veiksnys, lemiantis visas mano paveikslø iðraiðkos galimybes, tad jis ir turëtø tapti pirmuoju objektyvu, pro kurá juos derëtø matyti. Kûrinys turëtø iðlaikyti þiûrovo þvilgsná tol, kol jo sàmonëje truktø mintijimo procesas, panaðus á darbo kûrimà, teigia Kæstutis Zapkus (p. 11). Sutinku, kad autoriaus nuorodos itin svarbios, ypaè kai kalbame apie jo minèiø ir vaizdø kaità aprëpianèià retrospektyvà. Per personalinæ ekskursijà su Kæstuèiu Zapkumi, kurià dokumentavo ir Jansas TV, menininkas vis kvieèia paþiûrëti jo darbus ið arèiau. Dabar suprantu kodël. Atskiruose paveikslø segmentuose slypi begalinë energetinë ákrova, lydima neoniniø ðviesuliø ir ranka tapytø detaliø, kurios lemia kompozicinës sistemos kodavimà. Vis dëlto linijinis chronologinis ekspozicijos þiûrëjimo principas (ëjimas ið kairës á deðinæ ir ne kitaip), kurio tvirtai laikosi autorius, man kelia vidiniø prieðtarø, tad lyg vaikui norisi nepaklusti ir nukrypti ieðkant savojo vieðkelio. Monografijoje, kurià galima NDG ne tik ásigyti, bet ir parodoje pavartyti, net kelios þymios dailëtyrininkës Laima Kreivytë, Lucy R. Lippard, Marjorie Welish, Sandra Skurvida detaliai analizuoja Kæstuèio Zapkaus kûrybà. Nepamirðkime ir autentiðkø èia publikuotø paties menininko pasisakymø. Taigi papildomi komentarai tarsi nebereikalingi, ypaè Ekspozicijos fragmentas T. KAPOÈIAUS NUOTR. kai disponuojame tokiu plaèiu reikðminiø þodþiø, nusakanèiø Kæstuèio Zapkaus kûrybos esmæ, arsenalu: uþkoduota þenklø kalba, þvaigþdëlapio ir simfonijos partitûros jungtis, apmàstomas Cezanne o, Matisse o, Mondriano ir Michelangelo palikimas (Laima Kreivytë, p. 8); ritmiðkos, skrupulingai ir paslaptingai sutvarkytos spalvos / erdvës jûros, smulkiai teptuku suausti pavirðiai, struktûrinë meistrystë ir jausminës sistemos (Lucy R. Lippard, p. 70, 71, 72); De Stilj ákvëpta atomizacija, virtuoziðkai orkestruotos plokðtumos, serijinis metodas, chromatinis puantilizmas, ritminë moduliacija, neapibrëþtumas derinamas su enciklopediðkumu (Marjorie Welish, p. 87, 88, 89, 92); kontinuumas, istorizmas, indeksinis simbolizavimas, simultaniðkumo principas, duomenø bazë (Sandra Skurvida, p. 125, 126, 131). Pasidalinsiu tik keliais potyriais. Visa paroda alsuoja polifoniðkumu, apglëbianèiu ir keliø temø viename paveiksle pulsavimà, ir barokiná dëmiø bei linijø verþlumà, ir uþslëptà Zapkaus kietojo disko informacijà, ir ekspozicinës erdvës architektûrà su iki ðiol nematytomis lubø bangomis. Ilgiausiai iðstovëjau ties Marso violetine (1973), panardþiau paveikslo erdvëje taip, kad prieð akis pralëkë visas gyvenimas lyg keliaujant amþinuoju tuneliu á anapusybæ... Paroda veikia iki birþelio 1 d. Nacionalinë dailës galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) Dirba antradieniais treèiadieniais, penktadieniais ðeðtadieniais val., ketvirtadieniais val., sekmadieniais val. Paraðtës Sueiliuota hiperrealybë Nedidelëje knygoje Lietuviu poez1ja Justina Jokûbaitytë spausdina paèios surinktà naujøjø laikø tautosakà. Dël jos jai neprireikë vaþinëti po gûdþias provincijas ar kaimus juk talentingi poetai þino, kad poezija glûdi artimiausioje aplinkoje. Dël jos nereikia kopti aukðtai á kalnus ar iðgyventi ekstazës: ji yra ranka pasiekiama. Tad Justina pasiekë kompiuterá, prijungtà prie interneto, ir tai, kà ten surado, apdorojo tik minimaliai. Svarbiausias J. Jokûbaitytës, kaip autorës, tikslas buvo ið tûkstanèiø komentarø atsirinkti stipriausius, paveikiausius, ásimintiniausius. Kaip poetai susikoncentruoja á savo jausmà ar mintá, taip knygos autorë susikoncentravo á vienà opiausiø ir aktualiausiø temø emigracijà. Komentarai ta tema buvo susisteminti ir intuityviai sudëlioti J. Jokûbaitytei tinkamiausia pasirodþiusia tvarka. Siekdama kuo labiau iðsaugoti autentiðkumà, tautieèiø pasisakymø ji netaisë, neðlifavo, tik sudëliojo jø daþnai skubotai suraðytas mintis á tradicinæ eilëraðèio struktûrà. Ðá kartà liaudies dainos liko neharmonizuotos, o tokios, kokios yra nesuðukuotos, nervingos, kartais necenzûrinës, pilnos klaidø ir neaiðkumø. Kaip ir mus supanti sudëtinga, negailestinga realybë. Lietuviu poez1ja formos atþvilgiu labiausiai stebina savo postmodernumu. Galbût pati to neþinodama, savo sumanymu autorë pataikë tiesiai á postmodernizmo ðerdá, tiksliai uþèiuopdama jo esmæ. Rinkinio tekstai atskleidþia vienos tiesos nebuvimà, jos pliuralizmà. Knygelëje tarsi dainuojama apie tà patá dalykà, bet kiekvienas traukia savo dainà. Ðios dainos niekuomet nesusijungs á darnø chorà, ðlovinantá vienintelá visiems priimtinà ir kiekvieno asmeninæ tikrovæ atitinkantá pasaulio matymà. J. Jokûbaitytës funkcija buvo neleisti ðiam chorui tapti kakofonija, garsø kratiniu tam reikëjo surasti tokiø skirtingø pasisakymø bendrà ritminæ struktûrà. Áprasta eilëraðèio forma tapo visus komentarus jungianèiu stuburu, leidþianèiu ðiam nedarniam komentuotojø chorui judëti, kvëpuoti ir bûti gyvam. Kad toks choras pajëgus savais, nekanoniðkais bûdais susiderinti ir puikiai atlikti bendrà kûriná, árodë Þygimanto Kudirkos, Anþelikos Nikelës ir Artûro Dubakos daugiabalsiai skaitymai knygyne Mint Vinetu 2014 m. balandþio 9 dienà. Kitas neabejotinai postmodernus ðio rinkinio bruoþas yra jo tvirtos sàsajos su medijomis. Ironiðka, taèiau vienas ið pagrindiniø postmodernizmo bruoþø kurti hiperrealybæ tapo viena ið ðios knygos esminiø funkcijø. Juk ji tiesiogine prasme gimë ið hiperrealybës: jei internete nebûtø ðiø komentarø, bûtø neþmoniðkai sudëtinga surinkti tokià tautosakà, pakalbinti visø pasisakymø autorius ir uþraðyti jø nesuðukuotas mintis. Juo labiau kad internetas ápareigoja kur kas maþiau nei gyvas pokalbis, interviu ar kitoks bûdas suþinoti tikras nepaþástamo þmogaus mintis. Ne paslaptis, kad prieð kameras ar ðiaip uþkalbintas gatvëje daþnas lietuvis drovisi ar bijo pasakyti, kà ið tikrøjø galvoja, siekia pasirodyti malonesnis, gudresnis, nei paprastai yra, pagraþinti savo tikras mintis, taip uþsitikrindamas nepriekaiðtingà ávaizdá. Lietuviu poez1ja yra net ne veidrodis, o didinamasis stiklas, rodantis mûsø ðalies uþaugintus þmones su visais iðvaizdos defektais: spuogais, neskustais ûsais, nesutvarkytais dantimis ir antakiais, patinusiais paakiais ir trukèiojanèia mimika. Nesureþisuota, TV nenupudruota realybë sukelia tokius pat nenuðlifuotus, autentiðkus jausmus: kaip sakë vienos ið ðiø metø Kino pavasario programø anonsas, realybë kartais yra labiau neátikëtina nei bet kokia fikcija. Ðios eilës yra ir fikcija, ir kartu tikrovë, ir netgi simuliakras: ið internetiniø komentarø sudarytos poezijos skaitymai buvo transliuojami per ZIP FM radijà, knygos autorë turi sukûrusi knygos feisbuko puslapá. Ten interneto vartotojai gali komentuoti knygà, sudarytà ið interneto vartotojø komentarø. Tikriausiai ðis reiðkinys yra jau antro lygio simuliakras?.. Taèiau J. Jokûbaitytë árodo, kad poezija ámanoma bet kuriuo atveju, kad ir kokiu kvadratu bûtø keliamas simuliakro lygis. Juk poezija pirmiausia remiasi jausmais, iðgyvenimais, patyrimais, kuriems suteikiama meninë forma. Lietuviu poez1jos turinys galutinai paneigia modernizmo utopijà, besiremianèià racionalumu, objektyvumu ir progreso idëja. Pats eiliø turinys paneigia bet kokià galimybæ progresui atsirasti. Kartu ji sudaryta ið labai subjektyviø nuomoniø, labai skirtingø individø iðgyvenimø. Psichologijos poþiûriu, kiekvienas þmogus yra asmenybë. Ðiose eilëse sukoncentruotos asmenybiø patirtys pasako apie mûsø visuomenæ daugiau nei pasakytø iðsamios mokslinës studijos. Tarsi ant delno padëtos uþslëptos ir deklaruojamos baimës, lûkesèiai, þydi visa psichologiniø kompleksø puokðtë: susireikðminimas, paranoja, tragizavimas, siekis iðtaisyti, iðgelbëti kità nuo netinkamø minèiø ir poelgiø, narciziðkas gyrimasis savo pasiekimais. Visos ðios labai subjektyviø asmenybës istorijø iðraiðkos primena polilogà arba teatro pjesæ, kurioje uþ vieno sakinio slypi painus ir paèiam personaþui menkai suprantamas prieþasèiø, pasekmiø ir poelgiø derinys. Kiekvienà ðiø eilëraðèiø galima bûtø iðvynioti tarsi siûlø kamuolá, vedantá á gilius individo iðgyvenimus, pasakojantá jo tapsmo istorijà. Siûlo galas pasimeta interneto platybëse. Taèiau tikro menininko poþymis ir yra sugebëjimas tuos galus pastebëti, surinkti ir suraiðioti. Literatûriniu poþiûriu eilëraðèiø tekstai vis dëlto nustebina labiau, nei galima buvo tikëtis. Tai yra minèiø koliaþas, skirtingø ir vis dëlto bendrà pagrindà turinèiø idëjø sugretinimas, þaismas, kartais peraugantis á atvirà absurdà ( Þudymai Lietuvos mokykloj / kliedi stipriai, 23 p.), kuriantis netikëtas metaforas ( gyvenimo vairuotojas, 60 p., padëvëtas maistas, 29 p.), vietomis cituojantis klasikus ( kelios puðelës, 45 p.). Atviras keikimas, plûdimasis, neigiamø epitetø gausa sugriauna ir sumaiðo su þemëmis politikø ir kultûros veikëjø itin mëgstamà mità apie paprasto þmogaus tyrumà, nesuterðtà sàmonæ, atvirumà kilnioms idëjoms. J. Jokûbaitytës surinkta internetinë tautosaka yra iðties vertinga daugeliu kultûriniø atþvilgiø. Ðis neáprastas, inovatyvus projektas atveria didþiules plotmes naujiems meniniams ieðkojimams, kuriuose gali gimti visiðkai originalios idëjos ir stiprûs, autentiðki, gyvastimi pulsuojantys kûriniai. ALEKSANDRA FOMINA 6 psl. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078)

7 F o t o g r a f i j a Kas yra fotografija(i)? Pokalbiø ir paskaitø ciklas Nacionalinëje dailës galerijoje Agnë Naruðytë Dabar jau aiðku, kad klausimas, tapæs pokalbiø ir paskaitø ciklo Kas nëra fotografija? pavadinimu, slepia norà iðsisukti nuo fotografijos, kurios istorinis balastas veikia kurianèias sielas kaip gravitacinë jëga. Bet apie viskà nuo pradþiø. Jurijaus Dobriakovo paskaitos ir baigiamosios diskusijos klausiausi per YouTube, nes tuo metu, kai viskas vyko gyvai, turëjau bûti kaþkur kitur... Mielosios technologijos man leido kaip Hermionei bûti dviejose vietose vienu metu ir netgi dirbti du darbus iðkart! Kol Jurijus pasakojo, kur krypsta fotografija po postfotografijos, o vaizdø kultûros teoretikas Paulius Petraitis, filosofas Kristupas Sabolius, kultûrologë Natalija Arlauskaitë, medijø teoretikas Vytautas Michelkevièius ir menotyrininkë Inesa Pavlovskaitë diskutavo apie online màstymà, atminties erozijà ir iðtirpimà vaizdø sraute, að tvarkiau lentynà, á kurià keturiolika metø kroviau aplankus su straipsniø fotokopijomis, savo raðinius, nelabai reikalingas knygas, staliaus árankius, kasetinius diktofonus, visokius neaiðkius aparatus, perdegusias elektros lemputes, dulkiø siurblio priedëlius, neþinia kà galinèius sujungti laidus keistais galais, dar paauglystëje spausdintas bendraklasiø fotografijas, parodø lankstinukus, varþtus, vinis, ðachmatus, maiðelius su glaistu ir apskritai visa tai, ko nesugalvodavau, kur dëti. Kartais nebegirdëdavau, kà jie ten kalba (paskui tekdavo gràþinti áraðà atgal), nes mano dëmesá patraukdavo kaþko priraðinëti popieriai, seniai pirkta knyga, kurios prieð mënesá ieðkojau po visas bibliotekas, ar mano paèios straipsnis, kurio netgi egzistencija buvo iðkritusi ið galvos, o kà jau kalbëti apie turiná... Ðtai èia ir pagalvojau, kad toji lentyna galëtø bûti atminties metafora. Kà ten metafora tikra atminties skulptûra: trinarë struktûra, kurios á kambará atsuktoje dalyje tvarkingai surikiuoti daþniausiai naudojami tekstai, jungiamajame stulpelyje kaupiasi brukamos, bet ne itin reikalingos þinios, o tolimiausiame segmente, nuo praeiviø akiø paslëptame apdailos sienelëmis, guli daiktus praryjanti tamsa, jau seniai paslaptimi uþtraukusi jø ásigijimo prieþastis. Kodël apie tai pasakoju? Todël, kad tas kapstymasis po savo nedidelës apimties atmintá, besiklausant diskusijø apie fotografijà, á sàmonës ðviesà iðkëlë tris aiðkias, nors ir nebûtinai originalias tezes. Pirma: neaprëpiama ásimintinø, neatsimenamø, primenamø, uþmirðtinø ávykiø gausa nëra naujas reiðkinys ir internetas ðá faktà tiktai be perstojo liudija, daro akivaizdø ir neapeinamà. Antra: na ir kas, jei vaizdø daugoka, jei jie falsifikuoja atmintá ar slopina poreiká ásiminti prisiminimø vis tiek gausëja, nepaisant lygiagreèiai besikaupianèiø uþmarðèiø. Tre- èia: sàmonës neágalumas aprëpti viskà nereiðkia, kad uþmarðtys nereikalingos, kad jas reikia sunaikinti, iððluoti, iðtrinti. Kokie turtai, kokios savæs, kitø, pasaulio ir laiko permàstymo galimybës atsivërë nulupus mano lentynos dekoratyvines lenteles! Uþmarðties podëliai nuostabus dalykas, o ypaè kai jie sudaryti ið fotografijø. Kiek negatyvø, stikliniø ir plastikiniø, kiek popieriniø atspaudø buvo iðmesta todël, kad jie atrodë nevertingi, nes nebebuvo kam atsiminti juose uþfiksuotus þmones ir vietas, kà jau kalbëti apie sudegintuosius ið baimës ar kerðto? Kiek dingo galimybiø paþinti praeities kultûrà, savo ðaknis, miestø istorijà? Ir kokie patirties þemynai iðnyra, kai ið kokios nors palëpës Tadas Ðarûnas, ið serijos Storm Trooper m. kiauru stogu iðtraukiami apipelijæ fotografijø albumai, pasidaryti grafo, kareivio, mokytojo, fotografo vaizdai, galëjæ iðnykti kaip ir tie, kurie jais kadaise naudojosi? O internete netgi niekas nepelija... Neþinau, ar internetas yra ilgalaikë atminties talpykla, bet reikia sutikti su diskusijoje iðsakytomis mintimis jis keièia mûsø màstymà, bendravimo ir bûties struktûrà. Kalbëtojai ávardijo jau paþástamà patirtá, kad galimybë viskà tuoj pat suþinoti, kalbëtis vaizdais, bûti keliose vietose vienu metu ið tiesø atpratina laukti, naikina laiko tarpà tarp iðgyvenimo, pamatymo, uþfiksavimo ir suvokimo, o kartu ir kritinæ distancijà, neiðliekamumas (nei atmintyje, nei fiziðkai) tampa bene svarbiausia vaizdø savybe, tankëja sàmonës ritmas. Taèiau apie tai susimàsèius kyla pagunda internetà demonizuoti arba, prieðingai, sudievinti. Tarsi tai bûtø ne árankis, o visagalis kûrëjas. Nepakeliama virtualios bûties lengvybë sukuria áspûdá, kad galima kaþkà sukurti nepatiriant màstymo átampos pakanka veikti, ir kas nors vis tiek bus (èia replika Vytautui Michelkevièiui). Tai skamba lyg naujiena, bet primena daþnai iðkreipiamà dzeno idealà: gyventi iðsivalius nuo minèiø absoliuèioje ramybëje, nekankinamam nerimo, kad nepavyks minas, nebuvo lûþio taðkas, nes fotografijos, kaip medijos, apmàstymas bei kritika Lietuvoje atsirado kur kas anksèiau. Dar 7-ojo deðimtmeèio pabaigoje Vitas Luckus pradëjo ciklà Poþiûris á senovinæ fotografijà, ið praeities vaizdø montuodamas naujà realybæ. O 9-ojo deðimtmeèio pradþioje tai buvo jau ryðki tendencija, kai Alfonso Budvyèio, Algirdo Ðeðkaus, Remigijaus Paèësos, Gintaro Zinkevièiaus, o paskui Alvydo Lukio, Gintauto Trimako ir Remigijaus Treigio karta atsiplëðë nuo romantinës akimirkø gaudymo mokyklos sukritikuodami jos taisykles, eksponavimo tradicijas, technologinius reikalavimus ir dvasingumo iliuzijas, uþeidami uþ vaizdo ir fotografijos ribø. Þvelgiant á fotografijos istorijà paaiðkëja, kad 2006-aisiais buvo tik pasiûlytas terminas, kuriam pritarë jaunoji fotografijos studijas baigusiø menininkø karta. Paties Jurijaus iðvardyti dabartinës fotografinës veiklos po postfotografijos variantai fotografijà naudojantys menininkai, analoginës fotografijos judëjimas, puoselëjantis senas technologijas, kaþkà á ðonà sukuriantys reklamos ar mados fotografai bei visokiø ádomybiø fiksuotojai yra ið tiesø lygiagretûs reiðkiniai, bet nevienodai vertingi arba vertinami skirtingose vertës sukurti kà nors nauja ir nurungti praeities, bet pamirðtant, kad tikroji nerimo ir kanèiø prieþastis yra ákyrusis að, kurá bûtina paðalinti su visais jo norais, áskaitant ir norà vaizdu papasakoti apie linksmà vakarëlá, kà nors sukurti ar tapti pastebimu vieðumos veikëju. Tas paðalinimas, prieðingai nei þada veikimo nemàstant propaguotojai, nëra paprastas dalykas ir reikalauja iki skausmo grieþtos disciplinos. O be ðito mygtukø spaudymas tiktai gausina neádomiø vaizdø srautà, ir tiek. Tad netikiu, jog veikimas nemàstant gali sukurti naujà paradigminá lûþá fotografijoje, bent kiek prilygstantá postfotografijos judëjimui, apie kurá kalbëjo Dobriakovas. Taèiau ir jo paminëti 2006-ieji, kai Lietuvoje pasirodë postfotografijos tersistemose. Meno lauke galioja vieni vertinimo kriterijai, masinës kultûros lauke kiti. Ádomybiø fiksuotojai, reklamos ir mados fotografai nuo seno veikia masinës kultûros lauke, jø atpildas populiarumas ir pinigai. Jø ádomybës tampa tik menkais ávykiais, trumpuèiais blykstelëjimais vaizdø srauto nuobodybëje, jei pavyksta skandalais þiniasklaidoje ar internetinëmis sensacijomis. Ir tiek. Man neádomu apie juos kalbëti. O meno lauke, atrodo, jau kiek pabodo nagrinëti medijos vidurius ypaè kai jø taip entuziastingai ëmësi vadinamoji vietos karta (jai prigijo judëjimà apibendrinanèios parodos katalogo pavadinimas). Nuo to galiausiai pavargo ir kitos medijos kai visos ámanomos ribos nubrëþtos ir ðiaip, ir anaip, ir po kelis kartus, kai galima jau tik kartoti. Pakartojimo ritualai galbût ramina, bet nesukuria ávykio. O menas (pritariu Inesai Pavlovskaitei) atsitinka kaip ávykis vaizdø sraute. Todël jauni postfotografai bëga nuo paèios fotografijos, nes ji, virtusi masinës raiðkos medija, tirpdo jø pastangas kurti ávykius kaip niveliuojanti praeities, tradicionalizmo, pasenusio màstymo liekana. Jie bëga dar neþinomomis kryptimis, nors kartais ir prisimindami bûrimo ið medijos viduriø pamokas. Viso to besiklausydama pastebëjau, kad naujame medijø diskurse ðmëkðèioja senos dailëtyros sàvokos: forma ir turinys. Su forma daþnai susilieja fotografijos medija. Iðeitø, kad senieji dualizmai tebegalioja, tik uþsimaskavæ technologijomis. O postfotografija tëra tam tikrame fotografijos raidos etape padidëjæs dëmesys formai, abejonë jos duotybëmis abejonë kaip mëginimas iðsilaisvinti nuo primestos minties. Ir tuomet gali bûti, kad verta vël viskà sujungti, prisiminus paprastai skambantá, bet prasmingà Marshallo McLuhano ðûká: Medija yra praneðimas. Juk ið tiesø fizinis medijos pavidalas formuoja praneðimo turiná, o ne bûna tarsi koks daiktas savaime, pavirðius, ant kurio iðdëliojamas aiðkus, nedviprasmiðkas ir atskiras þodinis praneðimas. Medijos kûnas savo specifiniais virpesiais veikia mûsø kûnus, o ðie skirtingai reaguoja á tai, kà sako fotografija, tapyba ar kinas. Skirtingai kalba netgi fotografija ant popieriaus, plastikinës skaidrës ar stiklo (ðià mintá pasigavau ið Natalijos Arlauskaitës). Todël tokie menininkai kaip Ugnius Gelguda, Akvilë Anglickaitë, Robertas Narkus, Gintaras Didþiapetris, Dainius Liðkevièius, Darius Þiûra, Aurelija Maknytë, Svajonë ir Paulius Stanikai pasitelkia fotografijà tada, kai jø mintims reikalingi specifiniai jos virpesiai. Kiekvienam galbût skirtingi. Mane, pavyzdþiui, fotografija visada veikë bartiðkai mirðtanèios tikrovës dvelktelëjimu ið vaizdo anapusybës. To niekada neaptikdavau, tarkim, tapyboje. Ir bûtent tai traukia apie jà kalbëti. Kitiems galbût svarbesnis jos abejingas objektyvumas, atveriantis vaizdà interpretacijø begalybei, ar vaizdo hiperrealumas, kai prieðais akis tarsi guli pats daiktas su savo faktûra, tûriu, ábrëþimais, dulkiø nuosëdomis ir prisiminimais, buku uþsispyrimu nekalbëti (èia jau Jacques as Ranciere as). Ir tai dar ne viskas juk gali bûti, kad katarsá sukelia tas pats vaizdo gavimo ir eksponavimo lengvumas, tarsi automatinis jo atsitiktinumas, buvimas ðalutiniu bûties produktu, atsirandanèiu be jokiø pastangø, nemàstant. Sàraðà galima tæsti dar ne viskas fotografijoje atrasta. Man vis labiau atrodo, kad postfotografijos ir trikdanèio vaizdø antplûdþio diskursai perkëlë akcentus nuo svarbiausiø problemø á ðalutines. Nors jie demonstruoja medijos dekonstrukcijà ir bëgimà á neiginiø sritis (á tai, kas nëra fotografija, bet su ja kaþkaip susijæ), jie tuo paèiu judesiu áteigia bûtinybæ iðsaugoti fotografijà kaip atskirai egzistuojanèià, iðskirtinæ medijà. Taigi ðiø diskursø rezultatas paradoksalus tuomet, kai pasaulio mene tvyro intermedialumo laisvë, bëgdami nuo fotografijos mes vis dar gyvename ásikibæ jos iðradimo stebuklo diskutuojame su veidrodþiø atspindþiais ir camera obscura ðeðëliais, tarsi juos bûtø kà tik pavykæ iðsaugoti, ir stengiamës árodyti, kad aparato gaminiai irgi gali bûti menas. Tai jau seniai árodyta. Ir ðeðëliai seniai iðëjo á ðviesà. Todël gali bûti, kad fotografija, kaip problema, nebëra ádomi. Arba tai jau kitokia problema. Ádomi tik fotoaparatà paëmusio þmogaus mintis, ypaè kai ji pakankamai fundamentali. Atsiliepianti á niekada neiðnyksiantá (egzistenciná) nerimà (èia jau pritariu Kristupui Saboliui). Nes kad ir kà ðnekëtume, su medija susitikusios minties virpesiø poveikio stiprumà lemia kûrëjo kompetencija jei ji yra, kà nors svarbaus galima pasakyti ir fotografuojant pakelës stulpà ar troleibuso talonà, o jei nëra, nepadës net kelionë á paèià ádomiausià ðalá. Viskas labai paprasta, bet uþmirðtama kalbant apie vaizdø antplûdá ir demoniðkà aparato galià. P. S. Ðio teksto, prasidëjusio tvarkant atminties lentynà, pabaigà pasufleravo nefotografinis atsitiktinumas: mëgindama atsispirti internetiniam nerimui, nuëjau pasveikinti filosofo Arûno Sverdiolo mokslo premijos áteikimo proga; visas mano mintis (ir nerimà) iðsklaidë garsinis tekanèios saulës vaizdas já sukûrë semiotikø choras Kompetencija. Paskaitos vyko balandþio 3 23 d. Nacionalinës dailës galerijos auditorijoje Daugiau informacijos 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078) 7 psl.

8 K i n a s Ákrauèiau savo artimuosius á kompiuterá Johhny Deppas apie filmà Vieðpatavimas Ðià savaitæ Lietuvoje pradedamas rodyti Wally Pfisterio filmas Vieðpatavimas ( Transcendence, JAV, 2014), kuriame pagrindinius vaidmenis sukûrë Johhny Deppas, Morganas Freemanas, Paulas Bettany, Rebecca Hall ir Cillianas Murphy. Vienas filmo prodiuseriø Christopheris Nolanas, kurio filmus Memento, Nemiga, Pradþia bei trilogijà apie Betmenà ir filmavo Pfisteris. Vyresniems ðiø geografiniø platumø þiûrovams Vieðpatavimo siuþetas sukels prisiminimus apie kadaise populiarø rusø mokslinës fantastikos filmà Profesoriaus Doelio galva. Ðiame filme mokslininko galva egzistuoja ir funkcionuoja po to, kai jos savininkas þuvo autokatastrofoje. Vieðpatavime idëja apie intelekto egzistavimà be fizinio kûno ágijo ðiuolaikiðkesná sprendimà, labiau primenantá Spike o Jonze o filmà Ji. Pagrindinis Vieðpatavimo personaþas profesorius Vilas Kasteris (já vaidina Johnny Deppas) kuria dirbtiná protà, o jo sukurta kompiuterio programa netrukus ágis savimonæ ir jausmus. Kasterio darbai sukelia naujøjø technologijø prieðininkø protestus. Jie net pasikësina á profesoriaus gyvybæ. Ið pradþiø atrodo, kad kulka tik suþeidë mokslininkà, bet paskui paaiðkëja, kad ji buvo apnuodyta ir Kasteriui liko kelios savaitës. Jo þmona ir bendradarbë Evelina átikina mokslininko draugà ir bendramintá Maksà perkelti Vilo asmenybæ á programà, prijungus jo smegenis prie kompiuterio. Tad netrukus monitoriø ekranuose pasirodo mokslininko atvaizdas, sugebantis màstyti. Maþa to, per internetà jis gauna prieigà prie visø þmonijos þiniø prie visos mokslinës ir praktinës informacijos. Mokslininkas tampa ne tik galingiausiu kompiuteriu, bet ir beveik Dievu, kuris viskà þino ir gali. Lietuviðkas filmo pavadinimo vertimas Vieðpatavimas atspindi tik vienà filmo aspektà mokslininko proto virðenybæ. Originalus pavadinimas Transcendence turi svarbø atspalvá ir reiðkia tai, kas neprieinama praktika paremtam paþinimui. Taèiau filmas, be abejo, sukelia ir klausimø apie nemirtingumà, amþinà gyvenimà. Apie tai Johnny Deppà Los Andþele klausinëjo þurnalo Ogoniok korespondentas Sergejus Rachlinas. Pateikiame jø pokalbio fragmentus. Kaip Jûs suvokiate savo herojø? Vilas geras vaikinas, kuris ieðko tobulybës, turëdamas galvoje visos þmonijos interesus. Bet kai jis tampa visagalis, kai gauna priëjimà prie visos pasaulio informacijos, kai patiki savo metodais, sustabdyti mokslininkà labai sunku. Kiekvienas, kuriam pasiekiamos tokio lygio kontrolës galimybes, tegu net ir turëdamas paèius geriausius ketinimus, matys pasaulá kitaip. Vilas, ko gero, nuëjo per toli, kad bûtø galima já sustabdyti. Vieðpatavimas Kai Georges as Méliêsas 1902 m. sukûrë filmà apie skrydá á Mënulá, tai atrodë neámanoma. Dabar Jûs kuriate filmà apie elektroninæ reinkarnacijà. Tai taip pat fantastika? Mokslinë? Kai pradëjau skaityti scenarijø, kilo áspûdis, kad tai klasikinë mokslinë fantastika. Bûtent tai man ir patiko. Taèiau gilindamasis á medþiagà supratau, kad tai jau ir ne fantastika, o dabartis. Didþioji dalis filme panaudotø technologijø jau egzistuoja, ir galimybë ákrauti þmogaus sàmonæ á koká nors superkompiuterá ar kietàjá diskà jau netoli. Mes paliekame mokslinës fantastikos erdvæ ir gauname ateities, kuri bus visiðkai kitokia, projekcijà. Filme herojaus þmona, norëdama já iðgelbëti ir iðsaugoti, pasirengusi viskam. Kaip toli galite nueiti Jûs, kad iðgelbëtumët mylimus þmones? Taip toli, kaip tik prireiks. Þinoma, galima sulaukti ir moraliniø pasekmiø. Að suprantu, kad technologijos nuþengë pernelyg toli, bet kartu jos gelbsti þmoniø gyvenimus. Tai lazda su dviem galais. Bet jei man duotø sekundæ apmàstymui, bûtinai ákrauèiau savo artimuosius á kompiuterá. Manau, kad mano vietoje visi þmonës pasielgtø taip pat. O ar pats norëtumët bûti ákrautas? Tada kompiuteris greièiausiai sprogtø! Neþinau, ar að norëèiau bûti ákrautas á kompiuterá... Turint omenyje, kaip greitai tobulëja technologijos, labai greitai pavirsèiau pasenusiu modeliu, atiduotu á sendaikèiø parduotuvæ. Ir þmonës mëtytø á mane monetas, kad iðgirstø abrakadabrà. Ar esate susimàstæs apie ribotas savo smegenø galimybes? Ar tikite, kad kompiuteris padëtø nugalëti ðiuos apribojimus? Þinoma. Penkias minutes màstau, kai reikia atsakyti á SMS, spaudyti pirðtu telefonà. Man tas atrodo siaubinga. Að su tuo neuþaugau, kaip ir dauguma mûsø. Esu svetimas technologijø ir elektros pasaulyje. Kompiuteris absoliuti bûtinybë, norint nugalëti mûsø ribotas galimybes. Kokià technikà mëgstate asmeniðkai? Að keliauju su akustine gitara ir portatyvine raðomàja maðinële, kuri pagaminta 5-ajame deðimtmetyje. Man patinka raðyti ja. Arba paprasèiausiai popieriaus lape pieðtuku ar raðikliu. Mëgstu bûtent toká paprastumà, man graþi tokia technologija. Didesnio komforto greitoje technologijø raidoje nerandu. Kita vertus, jei yra protingø maðinø, galinèiø iðspausdinti trimatæ dirbtinæ rankà su visomis jos mechaninëmis dalimis, o paskui iðsiøsti jà á tolimà ðalá berniukui, kuris nesugeba pats pavalgyti ar sviesti akmená, að uþ tokià technologijà. Viskas priklausys nuo to, kieno rankose atsidurs tos technologijos ir kam jos bus naudojamos. Kaip Jûs suprantate þodá transcendencija? Visà gyvenimà mes norime patirti kai kà, kas perþengia normalumo ar net fiziðkumo ribas. Kà nors nugalëti, pavyzdþiui, baimæ. O sulaukæ metø ir iðminties, norime paþinti gyvenimo prasmæ. Að norëèiau tobulai suprasti meilæ, paþinti tai, kas vyksta aplink, nugalëti savo egoizmà, praradimø skausmà. Taèiau mes tik þmonës, todël galime siekti tik tokios tobulybës. Ar norëtumët gyventi po mirties kaip Jûsø herojus Kasteris? Kiekvienas turi savà Dievo koncepcijà. Ávairûs þmonës turi ávairius dievus. Mano dievai mano vaikai. Pagaliau tik faktas, kad gyveni, kad ateis dar vienas rytas ir tu atsikelsi, kvëpuosi, yra vertas padëkos. Taèiau net jei man pasiûlytø menkutæ nemirtingumo viltá, manau, atsisakyèiau. Man atrodo, kad geriau iðeiti lëtai, iðtirpus erdvëje... PARENGË KORA ROÈKIENË Nauji filmai Gyventi ir degti Pokario Prancûzijos provincija. Kambariu atokiame name dalijasi Violeta ir Morisas. Kad iðgyventø, ji vagiliauja ir verèiasi nelegalia prekyba, jis raðo. Gyvenimas kartu yra lyg priedanga abiem: homoseksualiam Morisui, vieniðai Violetai. Jie tik draugai, nors Violeta ir siekia fizinio artumo, nori bûti mylima. Per vienà barná Morisas ima rëkti, kad geriau ji raðytø: tai bus naudinga visiems. Uþsispyrusi Violeta griebia uþraðø knygutæ, iðbëga á laukà, atsisëda po medþiu ir pradeda skrebenti plunksna. Apie motinà, kuri niekada nelaikë jos uþ rankos. Tai bus pradþia Violetos kûrybinio kelio ir dar didesniø kanèiø. Netrukus Morisas pabëgs. Likusi viena Violeta patrauks á Paryþiø. Èia á jos rankas pateks Simone de Beauvoir knyga... Tai kelios pirmosios prancûzø reþisieriaus Martino Provost biografinio filmo Violeta ( Violette, Prancûzija, Belgija, 2013) minutës. Taèiau per jas jau galima uþèiuopti atmosferà, nuotaikà, ritmà, jos nuþymi temas, kurios bus plëtojamos biografiniame pasakojime apie prancûzø raðytojà Violette Leduc ( ). Talentingà ir primirðtà, kaip ir prieð penkerius metus reþisieriaus sukurtos dramos Serafina herojë tapytoja Séraphine Louis. Meilës ir aistros siekis, slegianti buitis, santykiai su motina, homoseksualumas ir raðymas temos ir motyvai, kurie filme keièia vienas kità, persikloja ir kuria Violetos portretà. Lyg romane, þiûrovui jis skleidþiasi per septynis skyrius. Didþioji jø dalis, iðskyrus du paskutiniuosius, pavadinta Violetos gyvenime svarbiø þmoniø vardais prieðtaringai vertinamo raðytojo Maurice o Sachso, raðytojø Simone de Beauvoir ir Jeano Genet, kolekcionieriaus ir filantropo Jacques o Guérino, motinos Bertos Prieðpaskutinis jø nurodo Provanso vietovæ, kurioje Violeta ras ramybæ. Paskutinis pavadintas pripaþinimo sulaukusio autobiografinio raðytojos romano pavadinimu Pavainikë ( La Batarde ). Tai simboliðka: nuo skausmingø santykiø su þmonëmis, troðkimo bûti mylimai, naudingai, kam nors rûpëti keliaujama prie ryðio su savo kûryba, iðsivadavimo per literatûrà. Taèiau kelias iki iðsivadavimo nebus lengvas. Apie tai ir filmas. Paryþiuje susipaþinusi su tuo metu jau garsia Simone de Beauvoir, Violeta visomis jëgomis sieks jos dëmesio, meilës, trokð bûti dalimi jos gyvenimo. Simone padràsinta raðyti, tekstuose bûti atviresnei, nuoðirdesnei, laisvai, papasakoti visuomenei, kaip jauèiasi ir su kuo susiduria moteris, Violeta kurs romanus. Juos leis kultinë Gastono Gallimard o leidykla, juos girs pats Sartre as. Taèiau Violeta raðys, rodos, tik tam, kad dar labiau priartëtø prie mylimos moters, savotiðko idealo, ikonos, kurios nuotraukomis apdëliojo maþyèio kambario kertæ. Sostinëje susipaþinusi su Jeanu Genet, susiþavës jo bièiuliu Jacques u. Ásitrauks á judviejø kûrybinius pokðtus, bandys vaidinti komiðkame filmuke â la Eizenðteinas. Taèiau jausis svetima, nepritampanti, nereikalinga. Kartos, kad yra vieniða, kad niekas nesikeièia. Prikaiðios motinai, kad jà pagimdë, nors nenorëjo jos, nelaukë. Violeta trokð patirti tikrus jausmus, bet jausis bjauri ir vyrams, ir moterims. Perdegs, taèiau ne nuo kûrybinio ákarðèio, o vidinës átampos ir smaugianèios vienatvës. Galiausiai sulaukusi skaitytojø pripaþinimo, populiarumo, paliks Paryþiø, ásikurs Provanse, toliau raðys. Nors pasakojama apie realiai gyvenusià asmenybæ, Violeta nëra tradicinis biografinis filmas, kuriame bandoma aprëpti þmogaus gyvenimà nuo gimimo iki mirties. Arba tà, kuriame orientuojamasi á menininko ðlovës istorijà, jo mito kûrimà ir átvirtinimà. Martinas Provost sëkmingai iðvengia bet kokio patoso ir sutirðtintø optimistiniø intonacijø, kurios daþnai lydi biografines istorijas. Jis pirmiausia kuria ne raðytojos, o moters portretà su savais trûkumais, silpnybëmis ir groþiu. Emmanuelle Devos vaidina paþeidþiamà, silpnà, sutrikusià, o kartu storþieviðkà, irzlià, neurotiðkà Violetà. Prieðtaringà ir prieðingà ðaltam ir bejausmiam de Bovuar (Sandrine Kiberlain) stotui. Herojæ kankinanèiø jausmø ir nuotaikø niuansus Devos perteikia tiesiog meistriðkai. Tokio lygio aktorystæ pastarøjø metø kine tenka pamatyti vis reèiau. Apskritai filmas man panaðus á ðaltiná, kuris su didele energija srûva kaþkur giliai, taip ir neiðkildamas á pavirðiø. Ði suvaldyta vidinë jëga ir siuþeto plotmëje, ir aktoriø veiduose, muzikoje yra graþiausia. Reþisierius atsisako dramatiðkos vaidybos, iðraiðkingo garso takelio, ámantraus kameros darbo. Jis linksta á asketiðkà vaizdà, todël prancûzø kine dràsiai stoja greta Robert o Bressono, Bruno Dumont o, Claire Denis, kûrusiø ir kurianèiø minimalistiná, iðretintà kinà, kuriame maþiau yra daugiau. Þinant, kad Serafinà ir Violetà nufilmavo Yves as Cape as, dirbæs su minëtais reþisieriais, analogijos neatsitiktinës. Statiðka kamera, blyðki ðviesa, dominuojantys rudens ir þiemos peizaþai tik paryðkina vidinæ Violetos dramà, jà kankinantá nerimà, skausmà. Saulë, vasara, ryðkesnës spalvos atsiras tik filmo pabaigoje ir þymës jau kità raðytojos gyvenimo etapà stojiðkà susitaikymà su likimu. Naujausias Martino Provost filmas neðokiruoja ir neprovokuoja drastiðkais vaizdais, nëra skandalingas, todël tikrai netaps þiûroviðkas. Jis nemuð lankomumo rekordø, apie já maþai kas kalbës, minios neplûs á jo seansus. Ðis filmas tikrai nëra ðedevras bet paþiûrëkite já. GEDIMINAS KUKTA 8 psl. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078)

9 K i n a s, M u z i k a Mûza ne arklys Krësle prie televizoriaus Ðávakar kino bus labai daug. Pavakare (LRT, geguþës 2 d ) prasidës tiesioginë Sidabriniø gerviø apdovanojimø transliacija. Kandidatø taip pat kaip niekad daug, nes ir lietuviðkø filmø ekranuose pasirodë daugiau nei áprasta. Taèiau netikëkite bulvariniø leidiniø pitijomis lietuviø kino atgimimo tikrai dar teks palaukti. Kol kas vyksta tik paaugliðka ambicijø kova, kur nereikia meniniø argumentø, tik mokëjimo padaryti áspûdá. Ceremonijos áspûdþiø, manau, taip pat bus daug, nes transliacija net pusvalandþiu pavëlins tautinæ laidà Duokim garo. Ganysime akis á tautiðko kino kûrëjus, juolab kad neseniai ir mûsø redakcijà pasiekë spaudos praneðimas, esà vienas stilistas (deja, neprisimenu jo pavardës) visas vakaro aktores paþadëjo aprengti brangiomis suknelëmis. Galësime rinkti graþiausià. Þinoma, suknelæ. Panaðiø renginiø iðvakarëse visada prisimenu Nicko Cave o laiðkà, kurá 1996 m. jis paraðë visoms MTV, dëkodamas uþ jo albumo nominacijà MTV apdovanojimams. Jis ne tik padëkojo, bet ir atsisakë, praðë jo niekad nebeátraukti á tokius sàraðus, sakydamas, kad nominacija ar apdovanojimas bûtø skiriami tiems, kurie komfortiðkiau jauèiasi neatsiejamos nuo panaðiø ceremonijø konkurencijos sàlygomis. Pasak Cave o, jis taip nesijauèia: Visada maniau, kad mano muzika unikali ir originali, kad ji egzistuoja nepriklausomai nuo tø, kurie viskà redukuoja iki iðmatuojamø dydþiø. Að nekonkuruoju su niekuo. Mano ryðys su mûza toks subtilus ir jautrus, kad mano pareiga yra saugoti jà nuo visko, kas galëtø suþeisti jos delikaèià prigimtá. Ji ateina pas mane su dainos dovana, o að uþ tai jà gerbiu. Ðiuo atveju pagarba pasireiðkia tuo, kad neleidþiu jos þeminti vertinimais ir konkurencija. Mano mûza ne arklys, ir að taip pat nedalyvauju jokiose lenktynëse. Pamenu, kaip nuoðirdþiai kai kurie kolegos stebëjosi, kad Oskarø ceremonijoje liko nepastebëtas Anthony Minghellos Ðaltas kalnas (TV1, ðávakar, 2 d ). Abejoju, ar ðis dviejø su puse valandos istorinis reginys tikrai nusipelno snobø dëmesio, nors postmodernistiniø uþuominø á pasaulinio kino klasikà, kad ir Davido W. Griffitho Tautos gimimà ar Victoro Flemingo Vëjo nublokðtus, filme tikrai gausu. Veiksmas nukels á XIX a. vidurá, Pilietinio karo laikus JAV. Ada (Nicole Kidman) kartu su serganèiu tëvu pastoriumi (Donald Sutherland) atvyksta á graþø Ðiaurës Karolinos uþkampá Ðaltàjá kalnà (beje, filmuota Rumunijoje). Èia Ada sutinka graþuolá Inmanà (Jude Law). Taèiau jiems nelemta bûti kartu, nes kyla karas ir Inmanas priverstas vykti á konfederatø armijà. Ada paþada jo laukti, bet po tëvo mirties jai tenka sunkûs iðbandymai. Kartu su narsuole Rube (Renée Zellweger) Pabandom ið naujo jos abi dirba fermoje. Suþeistas Inmanas tampa dezertyru jis pabëga ið ligoninës ir pradeda ilgà kelionæ pas mylimàjà. Kaip ir visi Minghellos filmai, Ðaltasis karas kupinas rafinuoto groþio epizodø, perteikianèiø herojø jausmus ir jø sielos virpesius. Taèiau Inmano odisëja nejaudina, nors dezertyras sutinka paèiø ávairiausiø þmoniø, tarp jø ir dël tuðtinimosi problemø pamiðusá pastoriø, kurá ásimintinai suvaidino ðviesios atminties Philipas Seymouras Hoffmannas. Man pasirodë, kad filmas tiesiog neatlaiko to viso groþio ir tariamo giliamintiðkumo, kuris á já sudëtas, nors reþisierius kalbëjo, kad jo tikslas buvo sukurti filmà apie jausmus. Jausmø ten yra maþiausiai. Daugiau visos tos brangaus filmo su þvaigþdëmis, meistriðkomis, bet negyvomis masinëmis scenomis, áspûdinga scenografija ir panaðiais didþiojo stiliaus atributais maðinerijos. Elito kinas (LRT Kultûra, 7 d ) taip pat siûlo istoriná filmà. Espeno Sandbergo ir Joachimo Roenningo 2008 m. Maksas Manusas tai pasakojimas apie Norvegijos pasiprieðinimo didvyrá. Jo vadovaujami diversantai sprogdino vokieèiø tankerius ir uþgrobdavo ðtabus bei vykdë kitokius þygdarbius. Kare Maksas sutiko tikrà meilæ ir prarado geriausià draugà. Filmas sukurtas pagal Maxo Manuso autobiografines prisiminimø knygas. Manau, kad kiekviena nacionalinë kinematografija anksèiau ar vëliau sukuria panaðø filmà. Ádomu, kas taps lietuviðkojo herojumi. Davido Frenkelio Pabandom ið naujo (LNK, ðávakar, 2 d ) tema seksas. Filmo herojai, kuriuos suvaidino Meryl Streep ir Tommy Lee Jonesas, susituokæ jau trisdeðimt metø, bet nori atgaivinti savo seksualinius santykius. Tiksliau, to nori ji nerami ir pavirðutiniðka bûtybë, o ne vyras mielas, flegmatiðkas þmogus. Þmona visàlaik siekia manipuliuoti kitais, nors kiti gal nori tik ðventos ramybës, o tai, kaip raðë viena poetë, pats ðvenèiausias dalykas pasaulyje. Todël pora vyksta á kaþkoká Kanados miestelá, kuriame dirba stebuklingas daktaras. Manau, kad patiems herojams bûtø daug geriau, jei perskaitytø madingo raðytojo Nicholaso Sparkso 1996 m. knygà The Notebook arba pasiþiûrëtø pagal jà sukurtà Nicko Cassaveteso filmà Gyvenimo uþraðai (LNK, 8 d ). Tai jaudinanti meilës istorija, kurià pagyvenæs vyras Diukas (James Gardner) skaito ið senos uþraðø knygelës senai moteriai. Eli serga Alzheimerio liga. Diukas skaito moteriai jos meilës istorijà, kad Eli, kuri nebeatpaþásta savo artimøjø, bent kà nors prisimintø. Pasakojimas apie jaunuoliø ið skirtingø socialiniø sluoksniø meilæ kupinas dramatiðkø ávykiø, á jø istorijà ásiterpia net Antrasis pasaulinis karas. Tik, deja, ðiame pasaulyje net meilë nenugali ligø. Taèiau menininkai ið panaðiø istorijø moka iðspausti aðaras. Gyvenimo uþraðus sukûrë talentingø tëvø sûnus Nickas Cassavetesas. Pagrindiná moters vaidmená jis patikëjo savo mamai Genai Rowlands ir sukûrë toká nepakeliamai sentimentalø filmà, kokio jo tëvas reþisierius Johnas Cassavetesas greièiausiai nebûtø iðtvëræs. Taèiau televizijos þiûrovai daug atlaidesni, ypaè jei jaunuosius meilës istorijos herojus vaidina Ryanas Goslingas ir Rachel McAdams. Ðaipytis ið filmo, þinoma, galima á valias. Taèiau galima ir pagalvoti apie ateitá, pasigailëti ne tik filmo personaþø, bet ir savæs. Kita vertus, aðaros yra sveika ir, kitaip nei dirbtinës, nieko nekainuoja. Jûsø JONAS ÛBIS Anonsai Vilniaus festivaliui artëjant 1997 m. Lietuvos nacionalinës filharmonijos ákurtas Vilniaus festivalis publikai kasmet pristato pasaulio muzikos þvaigþdes, jungia ávairiausias muzikos meno kryptis, teatrà ir ðoká. Festivalio metu numatyta pristatyti aðtuonias originalias programas. Birþelio 2 d., pirmadiená, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiamame festivalio atidarymo koncerte publikos laukia efektingas Italijos ðiuolaikinio ðokio trupës Aterballetto pasirodymas. Aterballetto tai 1979 m. suburta modernaus baleto organizacija, kurios trupæ sudaro ðokëjai solistai, meistriðkai ávaldæ ir klasikinio baleto technikà, ir judesio dinamiðkumà bei ekspresijà, interpretuojantys skirtingiausius ðokio stilius nuo akademiniø iki ðiuolaikiniø pastatymø. Vilniaus festivalio publikà ði trupë supaþindins su Aterballetto meno vadovo ir pagrindinio choreografo Mauro Bigonzetti darbais Come un respiro (pagal G.F. Händelio muzikà) bei Rossini cards (pagal G. Rossini muzikà). Come un respiro tai ðokis, kuriame jungiamas judesio kameriðkumas ir plastika bei mus supanèios erdvës begalybë. Ði choreografinë kompozicija tarsi prieðprieðinama nuotaikingam ir ðmaikðèiam ðokio spektakliui Rossini cards, kuriame, anot kûrëjø, gausu vaizdiniø ir judesio abstrakcijø, vengiama nuoseklaus siuþeto. Birþelio 5 d., ketvirtadiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje vyksianèiame Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Modesto Pitrëno, koncerte klausytojø laukia pasaulinë premjera: lietuviø kompozitoriaus Gintaro Sodeikos Koncertas fortepijonui ir orkestrui. Solistës partijà atliks jaunosios kartos lietuviø pianistë Gryta Tatorytë, surengusi pasirodymø tokiuose muzikos festivaliuose kaip Ðlëzvigo-Holðteino Vokietijoje, Michelio Sogny Ðveicarijoje ar Laplandijos Pianistit Tunturissa ir pelniusi ne vienà apdovanojimà tarptautiniuose konkursuose. Antroje koncerto dalyje Vilniaus festivalis jungsis prie pasaulinës muzikø bendruomenës, ðiemet mininèios XIX XX a. sandûros vokieèiø kompozitoriaus Richardo Strausso gimimo 150-àsias metines. Ta proga skambës R. Strausso spalvinga simfoninë poema Don Þuanas ir vokalinis ciklas Keturios paskutinës dainos, tikra simfonija balsui ir orkestrui. Ðias dainas su orkestru atliks operos primadona Aga Mikolaj, kvieèiama dainuoti pagrindinëse Europos operos teatrø scenose, o kritikø iðskirtinai vertinama uþ Mozarto ir Strausso muzikos interpretacijas. Birþelio 6 d., penktadiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje skambës vokalinë muzika. Minint Ðvedijos nacionalinæ dienà koncertuos lietuviø publikai jau þinoma ir mëgstama ðvedø vokalinio dþiazo grupë The Real Group. Uþ savo áraðus ir solo koncertus ansamblis yra pelnæs daugybæ apdovanojimø. CASA (Amerikos ðiuolaikinë a cappella draugija) pavadino ðià grupæ geriausiu pasaulio vokaliniu ansambliu. The Real Group bendradarbiavo su tokiomis áþymybëmis kaip Barbara Hendricks, Bobby McFerrinas, Van Morrisonas, seras George as Martinas ir Tootsas Thielemansas, taip pat ðvedø muzikantais Titiyo, Lisa Nilsson, Frida ir Povelu Ramelais ið grupës ABBA. Birþelio 8 d., sekmadiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje susitiks Lietuvos kamerinis orkestras, temperamentingas, visuomet unikaliø idëjø kupinas jo meno vadovas smuikininkas Sergejus Krylovas ir altininkas Maksimas Rysanovas, jau spëjæs pelnyti tarptautiná pripaþinimà ir daþnai vadinamas alto novatoriumi. Ðiame koncerte M. Rysanovas ne tik grieð, bet ir diriguos A. Schnittke s Concerto grosso Nr. 1. Su ðiais muzikais koncerte taip pat pasirodys ir daugelio tarptautiniø konkursø laureatas, violonèelininkas ið Rusijos Aleksandras Rammas, Lietuvos kamerinio orkestro primarijus Dþeraldas Bidva ir klavesinistë Vaiva Eidukaitytë-Storastienë. Programoje numatyta Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Alfredo Schnittke s muzika, pastaroji skiriama ðio kompozitoriaus gimimo 80-meèiui paminëti. Birþelio 12 d., ketvirtadiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje laukiama Bacho ðventës. Á Vilniø atvyks britø baroko áþymybës orkestras Academy of Ancient Music ir þinomas klavesinininkas bei orkestro vadovas Richardas Egarras. Prityræ senosios muzikos atlikëjai patvirtins tiesà apie J.S. Bacho muzikos nemirtingumà programoje Bacho ðventë, kurioje skambës spinduliuojantys gyvybe ir þërintys visomis barokinëmis puoðmenomis Bacho koncertai bei siuitos. Birþelio 17 d., antradiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje skambës festivalio reèitalis. Ði pozicija ðiemet patikëta jaunajam pianistui Lukui Geniuðui. Pianisto reèitalio programoje numatytos Ludwigo van Beethoveno, Johanneso Brahmso ir Sergejaus Prokofjevo sonatos (Nr. 3, Nr. 1 ir Nr. 7) bei Bélos Bartóko Trys burleskos. Birþelio 19 d., ketvirtadiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje festivalio publikà sveikins iðskirtinis vengrø smuiko virtuozas, mikliausiø pirðtø smuikininku vadinamas Roby Lakatosas ir jo grupë. R. Lakatosas stebina nepaprasta savo atliekamos muzikos stilistine ávairove. Kad ir kà grieþtø klasikà, dþiazà ar vengrø liaudies muzikà, jis dràsiai ignoruoja apibrëþtas þanrø ribas. R. Lakatosas su ansambliu kaskart pateikia ástabø stilistiná deriná, sumaiðydami klasikinæ muzikà su vitaliðka vengrø ir èigonø magija. Toks derinys nereiðkia nepagarbos akademinës kultûros paveldui, jis atspindi giliai ásiðaknijusià èigonø muzikinës kultûros tradicijà, kuri klausytojams gali suteikti daug malonumo. Birþelio 20 d., penktadiená, ir birþelio 21 d., ðeðtadiená, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniaus festivalá pabaigs bendras LNOBT pastatymas su Budapeðto menø rûmais (Vengrija) Georgo Friedricho Händelio Aleksandro puota ( Alexander s Feast ). Pirmà kartà VðÁ Vilniaus festivaliai ir LNOBT sceniná oratorijos pavyzdá pateikë 2007 m. Roberto Wilsono reþisuotà Pasijà pagal Jonà (J. S. Bach). Ðis pastatymas buvo labai ðiltai sutiktas Lietuvos muzikinës visuomenës bei uþsienio ðaliø meno kritikø. Tad Vilniaus festivaliai vël inicijuoja naujos oratorijos sceniná pastatymà, kuris turëtø sudominti ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio muzikus, meno gerbëjus, kritikus ir visus besidominèius iðskirtiniais muzikiniais pastatymais. Ðiam pastatymui Lietuvoje suburta stipri komanda muzikinis vadovas ir dirigentas Rolfas Beckas, reþisierius Csaba Kaelis, scenografë Éva Szendrényi, kostiumø dailininkas Juozas Statkevièius. Ðá pastatymà ið dalies finansuoja Lietuvos kultûros taryba. Daugiau informacijos apie festivalá rasite: Bilietai á renginius jau parduodami. LNF INF. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078) 9 psl.

10 G e g u þ ë s Parodos Senosios liturginës tekstilës paroda Ðilkas ir Kauno paveikslø galerija 7md rekomenduoja VILNIUS Nacionalinë dailës galerija Konstitucijos pr. 22 XX a. Lietuvos dailës ekspozicija Kæstuèio Zapkaus (Niujorkas) retrospektyva Paroda Ðviesos (Aidas Bareikis, Patricija Jurkðaitytë ir Þilvinas Kempinas) Vilniaus paveikslø galerija Didþioji g. 4 Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos dailë XVI XIX a. Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Orðos mûðio 500-øjø metiniø minëjimo paroda Orðos mûðis Paroda Marcelijaus Martinaièio marguèiai Stasës Mièelytës ( ) dailës kolekcijos paroda Pilnaties langai Radvilø rûmai Vilniaus g. 24 Europos dailë XVI XIX a. Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos aborigenø menas Paroda Senøjø ikonø paslaptys. Andrejaus Balyko ikonø kolekcija: pagrobta, gràþinta, papildyta Taikomosios dailës muziejus Arsenalo g. 3A Leonardo Tuleikio paroda Tapybos atspindþiai iki 11 d. paroda Nuo karo iki taikos (XX a. penkto-ðeðto deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos) Vytauto Kasiulio dailës muziejus A. Goðtauto g. 1 Vytauto Kasiulio kûriniø kolekcija Paroda Arbit Blato Paryþius ir Venecija Lietuvos nacionalinis muziejus Naujasis arsenalas Arsenalo g. 1 Senosios Lietuvos istorija XIII XIX a. auksas Ðiuolaikinio meno centras Vokieèiø g. 2 Arûno Gudaièio paroda Dalys ir gabalai Vlado Urbanavièiaus skulptûrinis objektas Standartiniai rezervuarai Dariaus Þiûros paroda SWIM Galerija Kairë deðinë Latako g. 3 iki 10 d. paroda Okupacijos realijos. I ir II pasauliniø karø Lietuvos plakatai Meno projektø erdvë Malonioji 6 Malonioji g. 6 Algimanto Palucko kûriniø paroda-pardavimas Ko að neþinau Galerija Aidas Trakø g. 13 Adasos Skliutauskaitës tapybos paroda Pavasario atspalviai Prospekto fotografijos galerija Gedimino pr. 43 Mindaugo Kavaliausko fotografijø paroda Travel AIR Ðv. Jono gatvës galerija Ðv. Jono g. 11 Paroda, skirta Ukrainos demokratijai palaikyti Frumuðika Nova 2010 / 2014 Galerija Meno niða J. Basanavièiaus g. 1/13 Inos Budrytës tapybos paroda Be paltuko Lietuvos dailininkø sàjungos parodø salë Vokieèiø g. 4 / 2 iki 7 d. GuŸrún Gîsladóttir (Islandija, Danija) paroda Skausmas ir að Galerija AV17 Auðros Vartø g. 17 Kæstuèio Svirnelio darbø paroda Motoras, lateksas ir oras K. Donelaièio g. 16 Raimondo Gailiûno tapybos paroda A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejus V. Putvinskio g. 64 Rolando Rimkûno, Benignos Kasparavièiûtës, Kæstuèio Ðapokos kûrybos paroda Rûpesèiai ir lûkesèiai Keramikos muziejus Rotuðës a. 15 Keramikos paroda Pavasaris 2014 Galerija Meno parkas Rotuðës a. 27 iki 3 d. Jolantos Kyzikaitës paroda nuo 7 d. Jono Jurciko paroda Susitikimo pradþia Galerija Aukso pjûvis K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 Vytauto Kasiulio kûriniø paroda iki 9 d. Marijonos Sinkevièienës ir Virginijos Kirvelienës kûriniø paroda Reminiscencijos iki 7 d. Leono Striogos skulptûrø paroda Angelai þemëje VDU menø galerija 101 Laisvës al. 53 iki 9 d. menininkø grupës Konsortium (Vokietija) paroda Morph Galerija Meno forma Savanoriø pr. 166 iki 9 d. paroda Kurk Kauno fotografijos galerija Vilniaus g. 2 Gintauto Trimako fotoparoda M. ir K. Petrauskø lietuviø muzikos muziejus K. Petrausko g. 31 Reginos Ðulskytës paroda Mano laikas KLAIPËDA Dailë Puiki idëja parengti Vilniaus dailës akademijos meno doktorantø parodà virto realybe pavadinimu Iðklotinë iki geguþës 21 d. ji bus rodoma ekspozicijø salëse Titanikas (Maironio g. 3, Vilnius). Meno projektus pristato Akvilë Anglickaitë, Þygimantas Augustinas, Marius Bartkus, Rûta Bûtënaitë, Adomas Danusevièius, Monika Furmanavièiûtë, Aurimas Gaiþauskas, Algirdas Gataveckas, Deima Katinaitë, Edvardas Kavarskas, Jolanta Kyzikaitë, Agnë Kuzmickaitë, Þilvinas Landzbergas, Ignas Lukauskas, Renata Maldutienë, Viktorija Sokolovskaja, Rûta Spelskytë, Laisvydë Ðalèiûtë, Renata Tamoðiûnaitë, Eglë Ulèickaitë, Inga Valentinienë, Darius Þiûra. Muzika W.A. Mozarto Prahos simfonija, A. Dvorþako ir B. Martinu muzika tarsi trys stotelës savotiðkoje laiko kelionëje po Èekijos muzikos kultûrà. Pasinerti á ðià kelionæ kvieèiame geguþës 3 d., ðeðtadiená, 19 val. Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje. Su Lietuvos kameriniu orkestru, ðákart diriguojamu Martyno Staðkaus, muzikuos dvi verþlios, muzikiniø idëjø nestokojanèios lietuviø solistës smuikininkë, ilgametë orkestro Kremerata Baltica narë Rûta Lipinaitytë ir aktyviai su lietuviø ir uþsienio instrumentininkais bendradarbiaujanti pianistë Indrë Baikðtytë. Teatras Geguþës 3 4 d. 19 val. Menø spaustuvës Juodojoje salëje teatras cezario grupë pristatys spektaklio Tankumyne premjerà pagal japonø klasiko Ryûnosuke s Akutagawos to paties pavadinimo novelæ. Tai pirmasis spektaklio reþisieriaus Rolando Kazlo darbas, kai jis tik reþisuoja, o pats scenoje nepasirodo. Spektakliai VILNIUS Nacionalinis operos ir baleto teatras 2 d G. Verdi ERNANI. Dir. D. Pavilionis 3 d G. Kuprevièiaus ÈIURLIONIS. Dir. R. Ðervenikas 6 d G. Verdi TRAVIATA. Dir. R. Ðervenikas Nacionalinis dramos teatras Didþioji salë 7 d M. Poli ÞYDRASIS ROJUS. Reþ. M. Poliðèiukas (Prancûzija) 8 d A. Vvedenskio EGLUTË PAS IVANOVUS. Reþ. J. Vaitkus Teatras Lëlë Didþioji salë 3 d. 12 val. PREMJERA! TIKTAKTIKA (pagal M. Macoureko pasakas). Reþ. ir insc. aut. M. Þukauskas Maþoji salë 3 d. 14 val. N. Indriûnaitës COLIUKË (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir dail. R. Drieþis Lietuviø liaudies menas Kryþdirbystë Paroda Muziejus ir kolekcininkas: Gedimino Petraièio iðeivijos dailës kolekcija ir Zigfrido Jankausko lituanistiniø sidabro dirbiniø kolekcija iki 4 d. paroda Tradicinis audimas: spalva ir ornamentas Kazio Varnelio namai-muziejus Didþioji g. 26 K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija Lankymas antradiená ðeðtadiená ið anksto susitarus tel Baþnytinio paveldo muziejus Ðv. Mykolo g. 9 Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS GALERIJOS Parodø salës Titanikas Maironio g. 3 Meno doktorantø paroda Iðklotinë Galerija Akademija Pilies g. 44/2 Osvaldo Zveisalnieko tapybos paroda Tekstilës galerija Artifex Gaono g. 1 iki 10 d. suomiø tekstilës menininkës ir dizainerës Teija Puranen paroda A. ir A. Tamoðaièiø galerija Þidinys Dominikonø g. 15 Dailininkø Tamoðaièiø kûryba XIX XX a. pirmos pusës liaudies meno rinkiniai Telðiø galerija Kæstuèio g. 3 iki 4 d. Evaldo Adomkaus paroda Praeitis ateitis? Galerija Vitraþo manufaktûra Stikliø g. 6 Miglës Grigutytës ir Pauliaus Ðliaupos videoinstaliacija Cycle Juðkus gallery B. Radvilaitës g. 6B Paroda Figûra, figûros, figûrai Teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41 Paroda Viva Verdi!, skirta Giuseppe s Verdi 200-osioms gimimo metinëms Paroda ið Salvadoro Dali kûriniø kolekcijos Materialusis siurrealizmas Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos galerija Ðv. Jono g. 11 Kristijono Donelaièio 300-osioms gimimo skirta paroda E-METAI Raðytojø klubas K. Sirvydo g. 6 Viktorijos Daniliauskaitës paroda (iliustracijos ir estampai Jono Strielkûno poezijai) Vilniaus vaikø ir jaunimo meno galerija Vëjas Vilniaus g. 39 Paroda Kai að maþas buvau 2 Oslo namai Mindaugo g. 27 iki 7 d. Adomo Danusevièiaus paroda Kamufliaþinis vyriðkumas Skalvijos kino centras Goðtauto g. 2/15 iki 4 d. Bartoszo Fratczako paroda Be kaukës KAUNAS M. Þilinsko dailës galerija Nepriklausomybës a. 12 Paroda Art deco mada Gianmaria Potenza paroda Venecijos ritmai Lietuvos dailës muziejaus Prano Domðaièio galerija Liepø g. 33 Nuo baroko iki secesijos (Europos meno stiliai XVIII XIX a. taikomosios dailës kûriniuose ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø) KKKC parodø rûmai Aukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2 Lietuvos fotomenininkø sàjungos (LFS) Klaipëdos skyriaus rengiamo fotografijø projekto Tamsioji pasakojimo pusë paroda Paroda Close Stranger ( Paþink svetimðalá ) Baroti galerija Aukðtoji g. 3/3a iki 7 d. Lauros Guokës instaliacijø paroda Herkaus galerija Herkaus Manto g. 22 Jûratës Rekevièiûtës grafikos paroda Graþi suknelë Galerija si:said Galinio Pylimo g. 28 Valdo Simuèio tapybos paroda Portretas ÐIAULIAI Laiptø galerija Þemaitës g. 83 iki 7 d. Rimo Bièiûno tapyba Dailës galerija Vilniaus g. 245 iki 3 d. Dalvio Udrio tapybos paroda Vaidos Markevièiûtës ir Simo Kazlausko paroda Tu(ð)èia Þivilës Minkutës personalinë paroda Jungtys PANEVËÞYS Dailës galerija Respublikos g. 3 nuo 2 d. paroda Aukðtaitijos dailë Quo vadis? Paroda,,Tau spræsti 4 d. 13 val. K. Binkio ATÞALYNAS. Reþ. J. Vaitkus 6 d. 19 val. ANA KARENINA (L. Tolstojaus romano motyvais). Choreogr. A. Cholina (A CH teatro ðokio spektaklis) 7 d Euripido BAKCHANTËS. Reþ. G. Varnas Studija 9 d. 19 val. LIÛDNOS DAINOS IÐ EUROPOS ÐIRDIES (pagal F. Dostojevskio romanà Nusikaltimas ir bausmë ). Reþ. K. Smedsas (Suomija) Vilniaus maþasis teatras 5 d VALANDOS IÐ MOTERS GYVENIMO (literatûriniai etiudai pagal S. Zweigo noveles). Kûrëjos V. Bièkutë, V. Kochanskytë, D. Rudytë ( Maþasis teatras. Maþoji forma ) 6 d J. Tumo-Vaiþganto DËDËS IR DËDIENËS. Reþ. G. Tuminaitë 7 d. 13, M. Ivaðkevièiaus MADA- GASKARAS. Reþ. statytojas R. Tuminas, reþ. A. Dapðys 8 d MANO TËVAS AGAMEMNO- NAS (scenos ið Euripido pjesiø). Reþ. K. Bogomolovas (Rusija) 9 d F. Garcîa Lorcos KRUVINOS VESTUVËS. Reþ. P. Ignatavièius Valstybinis jaunimo teatras 6 d. 18 val. P. Vaièiûno PATRIOTAI. Reþ. J. Vaitkus 8 d. 18 val. muzikuojanèiø aktoriø koncertø ciklas Dainuojantis Ðekspyras. Teatralizuotas koncertas Antikvariniai Kaðpirovskio dantys (Salë 99) Rusø dramos teatras 2 d L. Andrejevo TAS, KURIS GAUNA ANTAUSIUS. Reþ. J. Vaitkus 3 d J.G. Ferrero GRONHOLMO METODAS. Reþ. A. Jankevièius 3 d. 12 val. S. Marðako KATËS NAMAI. Reþ. A. Uteganovas (Rusija) Menø spaustuvë 3 d. 12 val. ir 14 val. Kiðeninëje salëje ÞUVËJËLIS. Aktorius, reþ. L. Zubë (teatras Lino lëlës ) 3, 4 d. 19 val. Juodojoje salëje PREMJERA! TANKUMYNE. Reþ. R. Kazlas (teatras cezario grupë ) 4 d. 12 val. Kiðeninëje salëje EGLË ÞALÈIØ KARALIENË. Reþ. S. Degutytë ( Stalo teatras ) 6 d Juodojoje salëje M. Korenkaitës PABËGIMAS Á AKROPOLÁ. Reþ. A. Giniotis (teatro laboratorija Atviras ratas ) Festivalis Naujasis Baltijos ðokis 14 9 d. 20 val. Juodojoje salëje CONTEMPO- RARY? (jaunøjø scenos menininkø programa Atvira erdvë 13 ) 9 d. 21 val. Kiðeninëje salëje WORK. Choreogr. A. Katinas (Lietuva, Suomija) (naujojo ðokio centras Zodiak, Suomija) KAUNAS Kauno dramos teatras 2 d. 18 val. Didþiojoje scenoje S. Turunen BROKEN HEART STORY (SUDAUÞYTOS ÐIRDIES ISTORIJA). Reþ. S. Turunen (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 3 d. 12 val. Maþojoje scenoje A. Sunklodaitës KIÐKIS PABËGËLIS (pagal L. Jakimavièiaus knygelæ Lapë ir kalioðai ). Reþ. A. Sunklodaitë 3 d. 18 val. Didþiojoje scenoje Keturakio AMERIKA PIRTYJE. Reþ. V. Lencevièius 6 d. 14 val. Didþiojoje scenoje MODERA- TORIAI. Reþ. A. Kurienius 6 d. 19 val. Ilgojoje salëje B. Srbljanoviè SKËRIAI. Reþ. R. Atkoèiûnas 7 d. 18 val. Didþiojoje scenoje J. Patricko MÛSØ BRANGIOJI PAMELA. Reþ. A. Latënas 8 d. 18 val. Didþiojoje scenoje L. Gersche s LAISVI DRUGELIAI. Reþ. D. Kazlauskas 10 psl. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078)

11 8 d. 18 val. Maþojoje scenoje J. Tumo- Vaiþganto ÞEMËS AR MOTERS. Reþ. Reþ. R. Kudzmanaitë (Klaipëdos dramos teatras) mokykloje Meistriðkumo pamoka. R. Kudriaðovas (baritonas, Lietuva, Vokietija) Bibliografinës þinios T. Erbrëderis 9 d. 18 val. KULKOS VIRÐ BRODVËJAUS 6 d. 19 val. Lietuvos nacionalinëje filhar- 9 d. 18 val. Didþiojoje scenoje PREMJERA! GENTIS (pagal I. Simonaitytës romanà Aukðtujø Ðimoniø likimas ). Reþ. A. Jankevièius Kauno muzikinis teatras 2 d. 18 val. koncertas Su meile mamai 3, 7 d. 18 val. F. Wildhorno GRAFAS MONTEKRISTAS (pagal A. Dumas romanà). Dir. J. Janulevièius 4 d. 12, 18 val. DON KICHOTO ÐALYJE. Choreogr. R. Kudþmaitë, G. Zasèiþinskaitë, R. Tauèiûtë, I. Gerulskytë, E. Eismontaitë, G. Bernotaitë (N. Juðkos baleto ir ðokiø mokykla) Kauno kamerinis teatras Festivalis Monobaltija Kaunas d KRITIMAS Á TAMSÀ ( pagal V. Nabokovà) (rusø kalba). Vaidina V. Fijalkauskas 7 d. 20 val. SAÐOS ÈIORNYJ KONCERTAS FORTEPIJONUI IR ARTISTUI. Vaidina A. Devotèenko (Rusija) 8 d DOSTOJEVSKIÐKAS KLAU- SIMAS (pagal F.Dostojevská). V. Ðuðkevièius (Baltarusija) 8 d val. ANT RATØ (suomiø kalba su angliðkais subtitrais). Vaidina P. Heikkinen (Suomija) 8 d val. JOBAS, MANO DRAUGAS (lenkø kalba). Vaidina J. Stolarski (Lenkija) 9 d S. Beketo PASKUTINË KREPO JUOSTA. Vaidina J. Budraitis 9 d B. Alforsas RAINERIO RYTAS (rusø kalba). Vaidina I. Taalmaa (Estija) 9 d. 21 val. M. Gauer DIVA (anglø kalba su lietuviðkais subtitrais). Vaidina W. Komar (JAV, Lenkija) Kauno maþasis teatras 2 d. 19 val., 3 d. 18 val. PREMJERA! H. Pinterio GNOMAI. Reþ. A. Veverskis (pagal P. Rozenfeldo-Olevo pjesæ). Reþ. D. Kazlauskas Koncertai Lietuvos nacionalinë filharmonija 3 d. 14 val. Linkuvos socialinës globos namuose (Linkavièiuose), 3 d. 18 val. Baisogalos dvare Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistas L. Mikalauskas (bosas). Programoje J. Naujalio, S. Ðimkaus, J. Tallat Kelpðos, K. Vasiliauskaitës, V. Barkausko, M.K. Èiurlionio, J. Gruodþio, A. Raudonikio, G. Kuprevièiaus ir kt. kûriniai 3 d. 15 val. Vilkyðkiø evangelikø liuteronø baþnyèioje Tarptautinis vargonø muzikos festivalis Vargonø muzika Vilkyðkiuose Èiurlionio kvartetas, J. Kazakevièiûtë (vargonai), L. Lapë (trimitas). Programoje J.S. Bacho, G.F. Händelio, G.B. Martini, J. Pachelbelio, Th. Dubois, J. Clarke, J. Naujalio, M.K. Èiurlionio, W.A. Mozarto kûriniai 3 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþiojoje salëje, Lietuvos kamerinis orkestras. Solistës R. Lipinaitytë (smuikas), I. Baikðtytë (fortepijonas). Dir. M. Staðkus. Programoje A. Dvarþako, B. Martinu, W.A. Mozarto kûriniai 4 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didžiojoje salëje, teatralizuotas koncertas visai ðeimai Pas motulæ augau. Vilniaus Àþuoliuko muzikos mokyklos I IV klasiø chorai, Vilniaus mokytojø namø Àþuoliuko maþyliø choras. Dainuoja ir koncertà veda V. Povilionienë 4 d val. Pamûðio ðv. Antano Paduvieèio baþnyèioje, 4 d. 18 val. Pakruojo dvare Motinos dienai. Èiurlionio kvartetas, A. Krikðèiûnaitë (sopranas), A. Taloèka (klarnetas). Programoje J. Naujalio, A. Kaèanausko, S. Ðimkaus, J. Gruodþio, monijoje R. Lampsatis (Lampsatytë) (fortepijonas, Vokietija), L. Latvaitytë (sopranas, Lietuva, Vokietija), I. Pelakauskaitë (sopranas, Lietuva, Vokietija), L. Houston (sopranas, JAV), G. Vasiliauskaitë (mecosopranas, Lietuva, Vokietija), R. Kudriaðovas (baritonas, Lietuva, Vokietija), E. Roþukaitë (fortepijonas, Lietuva, Vokietija), G. Muralytë-Eriksonë (fortepijonas, Lietuva), Baltik Duet : B. Valiukevièiûtë (smuikas, Lietuva, JAV ), A. Avdejeva (fortepijonas, Lietuva) 7 d. 18 val. S. Vainiûno namuose S. Sliþio (kompozitorius, chorvedys, vargonininkas, JAV) kûrybos vakaras, A. Liutkutë (sopranas, Lietuva), E. Noreikaitë (sopranas, Lietuva), B. Lazauskytë (sopranas, Lietuva), A. Vizbaras (fortepijonas, Lietuva), Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos fleitø ansamblis (vad. M. Pupkovas), V. Juodpusis (muzikologas) VILNIUS Kongresø rûmai 2, 4 d. 19 val. W.A. Mozarto Visos jos tokios. Dir. G. Rinkevièius, reþ. D. Ibelhauptaitë, scenogr. M. Jacovskis, kost. ir grimo dail. J. Statkevièius 9 d. 19 val. simfoninis koncertas Orkestro artistø koncertas. D. Narkevièius (smuikas), S. Rinkevièiûtë, (smuikas), S. Maigienë, (smuikas), T. Banzaitytë, (smuikas), V. Ðiugþdinienë, (violonèelë), Þ. Valkaitytë (fleita), V. Giknius (fleita), L. Ðalna (obojus), T. Bieliauskas (anglø ragas), A. Puplauskis (fagotas), R. Ðidiðkis (fagotas) Ðv. Jonø baþnyèia 5 d. 18 val. koncertas kompozitoriaus S. Moniuðkos 195-osioms gimimo metinëms. Vilniaus universiteto merginø choras Virgo (vad. R. Gelgotienë) ir VU kamerinis orkestras (vad. P.B. Koncë), baritonas GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS Að + ji vaikðèiojanti katastrofa : [romanas] / Jamie McGuire ; ið anglø kalbos vertë Regina Ðeðkuvienë. Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). 406, [1] p. Tiraþas 1800 egz. ISBN (ár.) : [28 Lt 18 ct] Colloquia / Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas ; redaktoriø kolegija: Jûratë Sprindytë (vyriausioji redaktorë)... [et al.]. Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, ISSN Nr (Vilnius : Petro ofsetas). 207, [1] p. Santr. angl. Gabrielë sielos, ne luomo bajorë : [apie raðytojà, visuomenës ir kultûros veikëjà G. Petkevièaitæ-Bitæ] / Jerutë Vaièekauskienë. Panevëþys : E. Vaièekausko leidykla : Asociacija Bitës namai, 2014 (Panevëþys : Reklamos forma). 159, [1] p. : iliustr., faks., portr. + 1 vaizdo diskas (DVD). Tiraþas [200] egz. ISBN Gyvenimas mano prie lango : [eilëraðèiai] / Vilius Druèkus. Ukmergë : Valdo leidykla, 2013 (Ukmergë : Valdo l-kla). 96 p. : iliustr. Tiraþas 300 egz. ISBN Gyvenimas Prûsø Lietuvoje apie 1770 m., kaip já vaizdavo Kristijonas Donelaitis / Vydûnas ; [iliustracijos V.K. Jonyno]. [1-osios laidos fotogr. laida]. [Vilnius] : [Vydûno draugija], 2014 (Kaunas : Print easy). [V], 46, [1] p. : iliustr. Antr. ið virð. Tiraþas 500 egz. ISBN Gyvenimo metraðtis : [tremtinio atsiminimai] / Kazimieras Nainys ; [parengë spaudai Irena Mikulièienë]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2013] (Vilnius : Petro ofsetas). 190, [2] p. : iliustr., faks., portr. (Ið Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo, ISSN ; 12). Tiraþas 500 egz. ISBN (ár.) Ið Joniniø baltø naktø : eilëraðèiai / Vytautas Jancikevièius. Ukmergë : Ukmergës spaustuvë, 2014 (Ukmergë : Ukmergës sp.). 75, [1] p. Tiraþas 200 egz. ISBN Motinø valanda : [eilëraðèiai ir novelë] / Audrius Ðikðnius ; [iliustracijos Laimos Putriuvienës]. [Vilnius] : Varosa, 2014 (Vilnius : Varosa). 118, [1] p. : iliustr. ISBN Pamesti eilëraðèiai : [poezija] / Albinas Kulieðis-Grafas ; [nuotraukos autoriaus]. Ukmergë- Toliûnai [i.e. Ukmergë] : Valdo leidykla, 2013 (Ukmergë : Valdo l-kla). 181, [1] p. : iliustr. Tiraþas 300 egz. ISBN Praeities labirintais : [prisiminimai] / Antanas Þilënas. Vilnius [i.e. Zujûnai, Vilniaus r.] : [A. Þilënas], 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). 255, [1] p. : iliustr., faks., portr., þml. Tiraþas [500] egz. ISBN (ár.) Suskaièiuotos mirtys : [detektyvinis romanas] / J.D. Robb ; ið anglø kalbos vertë Jonas Èeponis. Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). 384 p. Tiraþas [2000] egz. ISBN (ár.) 9 d. 19 val. F. Rame, D. Fo LAISVOJI A. Belazaro ir kt. kûriniai N. Masevièius, vargonininkë I. Velièkaitë, Ðeðeri metai : [detektyvinis romanas] / Harlan Coben ; ið anglø kalbos vertë Bronislovas PORA. Reþ. R. Januðkevièiûtë, A. Baniûnas 4 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje Ðalèininkø meno mokyklos jaunuèiø choras, Bruþas. Kaunas : Jotema, [2014] (Kaunas : Spindulio sp.). 302, [2] p. Tiraþas [2000] egz. Kauno lëliø teatras 3 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø muziejuje PREMJERA! PELIUKO PASAKØ DIRB- TUVËLË. Autorë ir reþ. G. Radvilavièiûtë 4 d. 12 val. MEÐKIUKO GIMTADIENIS. Reþ. R. Bartninkaitë KLAIPËDA Klaipëdos valstybinis dramos teatras 9 d. 18 val. Þvejø rûmuose A. Herzog 4000 MYLIØ. Reþ. P. Gaidys Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 3 d PREMJERA! ALTORIØ ÐEÐËLY (ðokio spektaklis pagal V. Mykolaièio-Putino romanà) 9, 10 d koncertas Sapnai apie Brodvëjø ÐIAULIAI Ðiauliø dramos teatras 2 d. 18 val. K. Borutos BALTARAGIO MALÛNAS. Reþ. A. Pociûnas 4 d. 12 val. koncertas Èiunga-èianga! (muzikos studija Nieko tokio ) 8 d. 18 val. PREMJERA! V. Zabalujevo, A. Zenzinovo GRAÞUOLËS. Reþ. A. Dilytë 9 d. 18 val. T. Williamso IGUANOS NAKTIS. Reþ. G. Padegimas PANEVËÞYS Juozo Miltinio dramos teatras 2 d. 18 val. E. de Fillipo MANO ÐEIMA ( BERNIUKAS TAU, MERGAITË MAN ). Reþ. R. Rimeikis 3 d. 17 val. A. Èechovo ÞUVËDRA. Reþ. D. Kazlauskas 7 d. 11 val. G. Morkûno IÐ NUOMÐIKO GYVENIMO. Reþ. A. Gluskinas 8 d. 18 val. M. Gavrano POROS. ið ciklo Muzika Trakø pilyje. Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistë J. Leitaitë (mecosopranas). Programoje C. Francko, R. Schumanno, F. Schuberto, G. Caccini, G.F. Händelio, A. Raudonikio, A. Klovos kûriniai 10 d. 19 val. Filharmonijos Didþiojoje salëje Simfoninës muzikos koncertø sezono pabaiga. Kompozitoriaus B. Dvariono 110- meèiui. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Solistas V. Gluzmanas (smuikas). Dir. J. Domarkas. Programoje R. Strausso, B. Dvariono, P. Èaikovskio kûriniai 11 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje Vytautas Kasiulis Paryþiuje. Menø projekto Dailës ir muzikos kûrëjø vizijos IV programa. Ansamblis Musica humana (meno vad. ir dir. A. Vizgirda). Solistai S. Liamo (sopranas), S. Ðerytë (mecosopranas), A. Vizgirda (fleita), R. Beinaris (obojus), I. Girdþiûnaitë (smuikas), B. Vaitkus (fortepijonas) 11 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje Èiurlionio kvartetas, A. Krikðèiûnaitë (sopranas), V. Rumðas (aktorius). Programoje K. Donelaièio, Maironio, V. Mykolaièio- Putino, J. Marcinkevièiaus poezija, J. Naujalio, A. Kaèanausko, S. Ðimkaus, J. Gruodþio, A. Belazaro dainos Lietuvos muzikø rëmimo fondas Muzikos festivalis Sugráþimai 2 d. 18 val. Kauno valstybinëje filharmonijoje R. Kudriaðovas (baritonas, Lietuva, Vokietija), E. Klimaitë (sopranas), G. Muralytë-Eriksonë (fortepijonas), akordeonininkø kvintetas: L. Antanaitis, K. Dabravolskaitë, A. Dauèianskas, A. Dauèianskaitë, T. Jurkða 2 d. 18 val. Alytaus ðv. Angelø Sargø baþnyèioje D. Puodþiukas (smuikas, Lietuva, JAV), V. Noreika (tenoras), K. Glinskaitë (sopranas), L. Giedraitytë (fortepijonas) 5 d. 10 val. Vilniaus Karoliniðkiø muzikos Eiðiðkiø meno mokyklos jauniø choras ir Vilniaus rajono Rudaminos meno mokyklos jauniø choras bei kiti Vilniaus kraðto atlikëjai Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centras 5 d. 18 val. V. Stachievièiaus (fortepijonas) koncertas Vilnius epochø ir melodijø sankirtoje. Programoje F. Mendelssohno, L. Abeliovièiaus kûriniai Vakarai VILNIUS Raðytojø klubas 5 d M. Nastaravièiaus poezijos knygos MO pristatymas. Dalyvauja A. Marèënas, R. Stankevièius, M. Nastaravièius, A. Storpirðtis 7 d. 15 val. literatûros almanacho Varpai (30) ir L. Peleckio-Kaktavièiaus knygos Bernardas Brazdþionis. Nuo Kelionës miraþø iki...uþ visø galaktikø sutiktuvës m. literatûrinës Varpø premijos prizininkø pagerbimas. Dalyvauja raðytojai A. Baltakis, P. Braþënas, M. Kontrimaitë, V. Martinkus, K. Nastopka, L. Peleckis- Kaktavièius, S. Peleckienë, V. Rudþianskas, D. Sirijos Giraitë, V. Sventickas, J. Ðikðnelis, LÞD pirmininkë G.V. Petroðienë, LR Seimo narys V. Simulikas Marijos ir Jurgio Ðlapeliø namasmuziejus 4 d. 18 val. lietuviðkas arbatvakaris Lig Tave sulauksim. Programoje XX a. pradþios Vilnius ir vilnieèiai, dainos, arbata ir kiti nutikimai Lietuvos teatro sàjunga 5 d. 18 val. susitikimas su Nacionalinio Kauno dramos teatro aktore J. Onaityte ISBN (ár.) Tik su dukra : romanas / Betty Mahmoody & William Hoffer ; ið anglø kalbos vertë Lilija Vanagienë. Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). 501, [2] p. Tiraþas 1000 egz. ISBN (ár.) : [23 Lt 24 ct] Þmogus ir þodis = Man and the word : mokslo darbai / Lietuvos edukologijos universitetas ; redaktoriø kolegija: Danutë Sabromienë (vyriausioji redaktorë) [et al.]. Vilnius : Lietuvos edukologijos universitetas, ISSN T. 15, Nr. 2 (2013), Literatûrologija = Literary criticism / ats. red. Reda Pabarèienë (Vilnius : LEU l-kla). 82, [1] p. Str. ir santr. liet., angl. Tiraþas 55 egz. GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS Eleonora ir Pakas : romanas / Rainbow Rowell ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë. Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : BALTO print). 348, [2] p. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) : [25 Lt 35 ct] Jei pasilikèiau : kà darytum, jei reikëtø rinktis? : [romanas] / Gayle Forman ; ið anglø kalbos vertë Ieva Dalia Zaikauskaitë. Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). 221, [2] p. Tiraþas 1500 egz. ISBN (ár.) : [19 Lt 87 ct] Merë Popins gráþta : [apysaka] / P.L. Travers ; ið anglø kalbos vertë Auksë Mardosaitë ; iliustravo Mary Shepard. 4-asis leid. Vilnius : Garnelis, [2014] (Vilnius : BALTO print). 310, [2] p. : iliustr. Tiraþas [1700] egz. ISBN (ár.) Mistinis miestas : [romanas] / Theo Lawrence ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë. Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). 371, [3] p. Tiraþas 2000 egz. ISBN (ár.) : [25 Lt 35 ct] Nepaprasti draugø nuotykiai : apysaka / Lukas Arlauskas ; [iliustravo Laura Martinkienë]. Vilnius : [Varosa], 2014 (Vilnius : Varosa). 119, [1] p. : iliustr. ISBN Niekada nesuklupk : [romanas] / Patricia McCormick ; ið anglø kalbos vertë Auðra Lapinskienë. Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio sp.). 212, [2] p. Tiraþas 1800 egz. ISBN (ár.) : [21 Lt 19 ct] Pasaulis man ðviesus : eilëraðtukai vaikuèiams ir jø tëveliams / Ingrida Narbutaitë, Vilma Kilinskienë ; [sudarytoja Vilma Gudeikaitë] ; [dailininkë Augustina Raèkovskytë]. Vilnius [i.e. Staðkûniðkis, Ðirvintø r.] : Globalûs projektai, 2014 (Vilnius : Sirta). 58, [1] p. : iliustr. Tiraþas [100] egz. ISBN P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078) 11 psl.

12 G e g u þ ë s 2 8 Savaitës filmai Kino repertuaras Graþuolë ir pabaisa *** 1810-ieji. Nuskendus laivams, bankrutavæs pirklys su ðeðiais vaikais priverstas bëgti á kaimà. Pati linksmiausia ir þaviausia ið jø yra Graþuolë. Kartà pirklys atranda Pabaisos namus. Ðis nuteisia mirti pirklá uþ tai, kad tas pavogë jo roþæ. Graþuolë nusprendþia pasiaukoti uþ tëvà. Taèiau Pabaisos namuose jos laukia ne mirtis, o keistas gyvenimas, kuriame susipynë fantazijos, stebuklai ir melancholija. Graþuolë nori áminti Pabaisos paslaptá. Tai tragiðka istorija. Graþuolë nori padëti uþburtam princui Pabaisai iðsilaisvinti ið nevilties ir taip atranda tikràjà meilæ. Ðákart garsiàjà pasakà ekranizavo reþisierius Christophas Gansas. Vaidina Lea Seydoux, Vincent as Casselis, Andre Dussolier, Eduardo Noriega (Prancûzija, Vokietija, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai) Ji **** Veiksmas nukels á netolimà ateitá, kurioje gyvena kà tik iðsiskyræs raðytojas Teodoras (Joaquin Phoenix). Jis jauèiasi vieniðas ir netrukus ásimyli naujai ásigytà kompiuteriø sistemà. Samanta yra kompiuteris, bet kalba Scarlett Johansson balsu. Bûtent ði kompiuterinë mergina Teodorui atrodo tobula. Taèiau naujasis Spike o Jonze o, iðgarsëjusio filmu Bûti Dþonu Malkovièiumi, kûrinys ne apie naujas technologijas. Reþisieriui jos tik pretekstas prabilti apie meilæ, intymumà, þmones, kurie bûdami ðiame pasaulyje ir konkreèioje erdvëje ið tikrøjø gyvena kitur. Taip pat vaidina Amy Adams, Rooney Mara, Olivia Wilde (JAV, 2013). (Vilnius) Kita moteris *** To paties vyro þmona ir meiluþë suþino, kad jis joms abiem neiðtikimas su kita moterimi. Trys moterys susivienija, kad atkerðytø neiðtikimajam. Nico Cassaveteso komedijoje vaidina Cameron Diaz, Leslie Mann, Nikolajus Coster-Waldau, Kate Upton, Donas Johnsonas, Tayloras Kinney us, Nicki Minaj (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai) Nimfomanë. 1 dalis **** Vieniðius Zeligmanas randa gatvëje primuðtà, vos gyvà moterá. Parsivedæs namo, jis klausosi Dþo pasakojimo apie jos gyvenimà, tëvus, erotinius nuotykius. Didysis provokatorius Larsas von Trieras filme sugráþo prie paskutiniais metais já ypaè jaudinanèiø temø mirties, lyties, kaltës, depresijos. Tarp Dþo (Charlotte Gainsbourg) ir jos pasakojimo besiklausanèio Zeligmano (Stellan Skarsgård) ið esmës vyksta filosofinë diskusija. Taèiau von Trieras niekad nenori bûti monotoniðkas, todël filmo stilius pasiþymi kontrastais lyrikos ir atviro grotesko, tragizmo ir net burleskiðkai rodomo sekso. Nors Lietuvoje filmà buvo siekta uþdrausti, esà jis pornografinis, reþisierius nesiekia suþadinti þiûrovø geismus. Greièiau atvirkðèiai, bet kad tai suprastø, þiûrovams prireiks ne tik humoro jausmo, bet ir intelekto pastangø (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija, 2013). (Vilnius) Nojaus laivas *** Jei pramiegojote tikybos pamokas ar neskaitëte Biblijos, naujame Darreno Aronofsky ( Juodoji gulbë, Imtynininkas ) filme suþinosite viskà apie Nojaus numatytà didájá tvanà. Iðsigandæs savo vizijø Nojus (Russell Crowe) pradeda statyti laivà, kuriame tilptø visos gyvûnø rûðys. Vis dëlto tai ið nuotykiø filmø gerai paþástamas personaþas jo raumenys lyg arbûzai, jis gali iðkart susigrumti su trimis uþpuolikais, o laisvu nuo dideliø darbø laiku ðnipinëti kaimyninæ gyvenvietæ, kad ásitikintø: artëjantis tvanas iðgelbës þmonijà nuo blogio. Taèiau nors Holivude niekas neiðleis 130 milijonø doleriø, kad bûtø iðkreiptos tikëjimo dogmos, filmà reþisierius kûrë pagal savo komiksà, kuriame sujungë ne tik Biblijos epà, apokritus, bet ir fantasy elementus. Todël daug dëmesio filme skirta herojaus ðeimai þmonai (Jennifer Connelly), sûnums (Logan Lerman, Douglas Booth), ádukrai (Emma Watson) (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai) Þudymo aktas **** 7-ajame deðimtmetyje Indonezijoje vyko masinës þudynës, prisidengiant neva noru sunaikinti komunistus. Kariuomenës vadovaujami baudëjø bûriai þudë savo kaimynus, nekaltus þmones, moteris ir vaikus. Dabar þudikai uþima aukðtus postus, yra turtingi ir átakingi. Jie didþiuojasi savo praeitimi. Joshua Oppenheimeris susitiko su masiniø þudyniø vykdytojais ir papraðë juos prieð kamerà prisiminti jaunystës laikus, atkurti savo veiksmus, prisiminti, kà jautë þudydami. Filmo personaþai þavisi amerikieèiø kinu, todël prieðais kamerà jie pasijuto aktoriais. Siaubingø praeities ávykiø rekonstrukcija þudikams tapo realesnë uþ jø tikrus poelgius. Toks netikëtas filmo kûrimo metodas leido reþisieriui priartëti prie blogio esmës, sukurti ásimintinà, kartais poetiðkà, kartais fantasmagoriðkà, bet apibendrintà moralinës degeneracijos tyrimà. Gal todël vienas filmo prodiuseriø Werneris Herzogas pavadino já siurrealistiðkiausiu ir siaubingiausiu paskutinio deðimtmeèio dokumentiniu filmu (Danija, Norvegija, D. Britanija, 2012). (Vilnius) ****** ðedevras, ***** pasiþiûrëti bûtina, **** geras filmas, *** bûna ir geriau, ** jei turite daug laiko, * niekalas VILNIUS Forum Cinemas Vingis 2 8 d. Vieðpatavimas (JAV) 11.30, 14.45, 18, Kita moteris (JAV) 11, 13.30, 16.15, 19, Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) 11.30, 14.05, 16.40, 19.15, d. G. Rossini Pelenë. Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno operos d. Operacija rieðutai (JAV) Nepaprastas þmogus-voras 2 (3D, JAV) 11.45, 15, 18.15, Nepaprastas þmogus-voras 2 (JAV) 13 val. Nojaus laivas (3D, JAV) 12.15, 15.30, 18.15, 21.30; Nojaus laivas (JAV) , 7, 8 d. Greitasis Maskva Rusija (Rusija) 14, 16.15, 18.45, 21 val.; 6 d. 14, 16.15, , 7, 8 d. Divergentë (JAV) 16, 20.45; 6 d d. Sabotaþas (JAV) , 7, 8 d. Vieðbutis Grand Budapest (JAV, Vokietija) 15.15, 19.30; 6 d , d. Rio 2 (3D, JAV) 13.30, , 6 8 d. Rio 2 (JAV) 11.15,16 val.; 5 d , 11.45, 16 val. 2, 3, 8 d. Rio 2 (JAV) Stebuklø namai (Belgija) 13.45, Stebuklø namai (3D, Belgija) 11.15, Oculus (JAV) 14.15, , 8 d. Kapitonas Amerika: Þiemos karys (JAV) d. Trys dienos nuþudyti (JAV) Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) Nimfomanë. 2 dalis (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) Forum Cinemas Akropolis 2 8 d. Vieðpatavimas (JAV) 11.30, 16.15, 19, Kita moteris (JAV) 14.10, 16.40, 19.10, Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) 10.45, 13.15, 15.50, 18.25, d. Operacija rieðutai (JAV) Nepaprastas þmogus-voras 2 (3D, JAV) 11.15, 14.30, Nepaprastas þmogus-voras 2 (JAV) , 6 8 d. Rio 2 (3D, JAV) 11 val.; 5 d. 11, Rio 2 (JAV) 10.15, 14.50, Stebuklø namai (Belgija) 10.30, 12.40, 14.40, Oculus (JAV) Greitasis Maskva Rusija (Rusija) Nojaus laivas (JAV) 21 val. Sabotaþas (JAV) Skalvijos kino centras 2 d. susitikimas su Airijos kino prodiuseriu, reþisieriumi bei þurnalistu Marku McLoughlinu ir filmas Blood Rising 15 val. 3 d. Lietuvos kino apdovanojimø Sidabrinë gervë tiesioginë TV transliacija d. Nimfomanë. 1 dalis (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) 16.40; 5 d. 21 val.; 7 d d. Nimfomanë. 2 dalis (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) 20.30; 6 d. 19 val.; 8 d d. Laisvës tango (Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas) 19 val.; 5 d. 17 val.; 6 d d. Filomena (JAV) 21 val.; 4 d. 16 val.; 5 d. 15 val. (seansas senjorams); 5 d. 19 val.; 6 d. 17 val.; 7 d. 17 val. Graþuolë ir pabaisa 7 d. Premjera! Vienatvës gaudesys (dok. f., reþ. ir scen. aut. A. Marcinkevièiûtë) 19 val. 4 d. Kino klasikos vakarai. Mano naktis su Mod (Prancûzija) 18 val. (filmà pristatys M. Valiûnaitë) 8 d. Violeta (Prancûzija) 19 val. Pasaka 2 d. Vieðbutis,,Grand Budapest (JAV, Vokietija) 17.15; 3 d ; 4 d ; 5, 6 d ; 7 d. 22 val.; 8 d d. Vieðpatavimas (JAV) 19.15; 3, 5 d. 21 val.; 4 d ; 6 d ; 7, 8 d d. Ji (JAV) 21.45; 3 d. 16 val.; 4 d d. Filomena (JAV) 17 val.; 4 d ; 6 d d. Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) 19 val.; 3 d ; 4 d. 19 val.; 5 d ; 6 d ; 7 d ; 8 d d. Þudymo aktas (Danija, Norvegija, D. Britanija) 21.15; 3 d ; 7 d. 18 val. 2 d. Semme (reþ. E. Samsonas) d. Yves Saint Laurent (Prancûzija) 18.45, 20.45; 3 d , 20.30; 4 d , 20.30; 5 d. 20 val.; 6 d. 18 val.; 7, 8 d d. Stebuklø namai (Belgija) 14 val.; 4 d d. Alkofutbolas (dok. f., K. Gudavièius) 19 val. 3 d. Rio 2 (JAV) 14.15; 3, 4 d. Narsusis riteris Justinas (Ispanija) d. Að tuoj gráðiu (Prancûzija) 16.30; 8 d d. Didþioji skruzdëlyèiø karalystë (Prancûzija) 14 val. 4 d. Didis groþis (Italija, Prancûzija) d. Laisvës tango (Prancûzija, Belgija, Liuksemburgas) 18.30; 5 d. 18 val.; 6 d. 20 val.; 7 d ; 8 d d. Laukiniai vaikai (Ispanija) d. Nojaus laivas (JAV) 15 val. (senjorø arbatëlë) 8 d. Debiutas (JAV) d. Nimfomanë. 2 dalis (Danija, Vokietija, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) d. Hannah Arendt (Vokietija, Liuksemburgas, Prancûzija) Ozo kino salë 2 d. Nesamasis laikas (reþ. M. Vildþiûnas) 16 val.; 3 d. Ekskursantë (reþ. A. Juzënas) 16 val.; 7 d. 18 val. 3 d. Trispalvis (reþ. V.V. Landsbergis) 18 val. 6, 8 d. Santa (reþ. M. Ivaðkevièius) d. Sabotaþas (JAV) 18 val. 7 d. Greitasis Maskva Rusija (Rusija) 16.30; 8 d. Iðlikæs gyvas (JAV) 18 val. KAUNAS Forum Cinemas 2, 3 d. Vieðpatavimas (JAV) 12.15, 14.45, 18, 21, 23.45; 4 8 d , 14.45, 18, 21 val. 2, 3 d. Kita moteris (JAV) 12, 14.30, 18.45, 21.30, 23.50; 4 8 d. 12, 14.30, 18.45, , 3 d. Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) 10.45, 13.20, 15.55, 18.30, 21.15; 4, 8 d , 13.20, 15.55, 18.30, 21.15; 5 7 d , 15.55, 18.30, d. G. Rossini Pelenë. Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno operos d. Operacija rieðutai (JAV) , 3 d. Nepaprastas þmogus-voras 2 (3D, JAV) 11, 14.15, 17.25, 20.30, 23.30; 4 8 d. 11, 14.15, 17.25, , 6 8 d. Rio 2 (3D, JAV) 15.30; 5 d. 13, d. Rio 2 (JAV) 10.30, 14, Stebuklø namai (Belgija) 10.15, 14.15; 2 8 d. Stebuklø namai (3D, Belgija) 12.15, , 3 d. Oculus (JAV) 16.25, 20.45, 23.10; 4 8 d , d. Nojaus laivas (JAV) 17.35, 19 val. Sabotaþas (JAV) Trys dienos nuþudyti (JAV) , 3 d. Redirected / uþ Lietuvà! (reþ. E. Vëlyvis) 21.50, 23 val.; 4 8 d KLAIPËDA Forum Cinemas 2 8 d. Vieðpatavimas (JAV) 12, 15.15, 19.10, 21.50; Kita moteris (JAV) 11.45, 14.30, 19.20, 21.50; Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) 11, 13.40, 16.15, 18.50, d. G. Rossini Pelenë. Tiesioginë premjeros transliacija ið Niujorko Metropoliteno operos d. Operacija rieðutai (JAV) Nepaprastas þmogus-voras 2 (3D, JAV) 14, 17.10, 20.30; Nojaus laivas (JAV) 17, 20.15; Rio 2 (3D, JAV) 10.30, 14.55; 2 4, 6 8 d. Rio 2 (JAV) 16.50; 5 d , 16.50; Stebuklø namai (Belgija) 10.15, 14.45; Stebuklø namai (3D, Belgija) 12.50, 17.15; Oculus (JAV) 18 val.; Greitasis Maskva Rusija (Rusija) ÐIAULIAI Forum Cinemas 2, 3, 5 8 d. Vieðpatavimas (JAV) 12.15, 15, 17.45, 19.15, 22 val.; 4 d. 15, 17.45, 19.15, 22 val.; 2 8 d. Kita moteris (JAV) 11, 13.30, 16, 18.50, , 8 d. Graþuolë ir pabaisa (Prancûzija, Vokietija) 10.30, 13.05, 15.40, 18.15, 21 val.; 5 7 d , 15.40, 18.15, 21 val. 2 8 d. Operacija rieðutai (JAV) Nepaprastas þmogus-voras 2(3D, JAV) 14, 17.20, 20.45; 2, 3, 5 8 d. Rio 2 (3D, JAV) 14.45; 4 d. Rio 2 (JAV) 10.15, 12.15; Stebuklø namai (Belgija) 12.35; 2 8 d. Stebuklø namai (3D, Belgija ) 10.15, d. Nojaus laivas (JAV) Redaktorë Monika Krikðtopaitytë Atsakingoji sekretorë Rûta Jakimavièienë Kinas Þivilë Pipinytë Teatras, ðokis Milda Brukðtutë Muzika Laimutë Ligeikaitë Stilius Rita Markulienë Dizainas Jokûbas Jacovskis Maketas Vanda Èemerkaitë 7md 7 meno dienos. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ 7 meno dienos, Maironio g. 6, Vilnius. Tel.: , El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN sp. l. Tiraþas 900 egz. Spausdino UAB Ukmergës spaustuvë, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. 7 meno dienos 2014 m. geguþës 2 d. Nr. 17 (1078)